a53b9480-e708-44f2-b45f-eeac558637b0 · Å irvintų rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-16-984/2016Proceso Nr. 1-01-1-43182-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.3. (S) ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 11 d. Širvintos              Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė,sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei, dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokurorei Palmirai Pečiulienei, kaltinamajam ir civiliniam atsakovui V.

K.,nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei J. V., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:V. K., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukÅ¡tesnįjį iÅ¡silavinimÄ , iÅ¡situokęs, nedirbantis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 140 straipsnio 2 dalį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

V. K. 2015 m. rugpjūčio 1 d., apie 22.30 val., bÅ«damas D. L. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su sugyventine J. V. metu, tyčia trenkė jai kumščiu į galvÄ . Nuo patirto smÅ«gio J. V. parkritus ant žemės, V. K. dar mažiausiai du kartus koja tyčia spyrė nukentėjusiajai į galvÄ . J. V. atsistojus nuo grindų ir iÅ¡bėgus į kitÄ kambarį, V. K., toliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , jÄ nusivijo ir J. V. nugriuvus ant žemės, tyčia mažiausiai du kartus koja jai spyrė į galvÄ bei rankas.

Tokiais V. K. veiksmais. J. V. buvo padarytas deÅ¡inio užausio srities sumuÅ¡imas, t. y. nežymiai sutrikdyta sveikata, bei sukeltas fizinis skausmas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino ir nurodė, kad su nukentėjusiÄ ja J. V. jie gyveno apie 7–8 metus. 2015 m. rugpjūčio 1 d., apie 22 val., jis grįžo namo iÅ¡ darbo, o J. V. nebuvo namuose, valgyti nepadaryta, niekas nesutvarkyta. Kiekvienas vyras nori, kad grįžus į namus, bÅ«tų kažkas padaryta, o čia nieko.

Sužinoję, kad J. V. pas D. L., jis dviračiu nuvažiavo pas D. ir rado jÄ ten. Sudavė jai gal vienÄ , du kartus, ji pakilo, gal koja spyrė, tiksliai neprisimena. J. V. nuėjo į kitÄ kambarį, tačiau jis jos nesivijo, bet apie du smÅ«gius koja tikrai spyrė. Tuomet sėdo ant dviračio ir parvažiavo namo, o maždaug už 15 minučių atvažiavo pareigÅ«nai.Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. V. nurodė, kad su kaltinamuoju yra sugyventiniai. 2015 m. rugpjūčio 1 d. buvo Å¡eÅ¡tadienis, ji tiksliai nepamena ar tÄ dienÄ V.

K. dirbo. Jai paskambino D. L. ir paprašė nupirkti cukraus ir ji nuėjo pas D.. V. K. buvo iÅ¡gėręs ir norėjo, kad ji pareitų namo, Å¡Å«kavo po langais. D., nenorėdama triukÅ¡mo, jį įleido. Jis užėjo į virtuvę, pažiÅ«rėjo ar nėra kitų vyrų, tada atėjo į kambarį ir ėmė jÄ muÅ¡ti – sudavė du kartus į galvÄ . Ji bėgo į kitÄ kambarį, užkliuvusi pargriuvo ir V. dar du kartus spyrė jai į galvÄ , pasiėmė sidro butelį ir išėjo.

Po sumuÅ¡imo ji vartojo vaistus, nes svaigo galva. Vaistus pirko savo nuožiÅ«ra. Nukentėjusioji praÅ¡o priteisti iÅ¡ V. K. jai 1000 eurų neturtinę žalÄ . Nurodė, kad su kaltinamuoju nesusitaikė, jis jai jokios žalos neatlygino.Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. K. nurodė, kad pareikÅ¡to įtarimo esmę supranta ir kaltu dėl inkriminuojamo nusikaltimo prisipažįsta visiÅ¡kai. Su J. V. jis pažįstamas jau apie septynerius metus. Å iaip ji gyvena Vilniuje, bet labai dažnai bÅ«na pas jį.

Kai ji atvažiuoja iÅ¡ Vilniaus, tai pas jį prabÅ«na mėnesį ir daugiau. Ji yra jo sugyventinė, bet abu bendro Å«kio neveda. Pastaruoju metu J. V. pas jį buvo apie mėnesį laiko. 2015 m. liepos 31 d., jÄ tėvas iÅ¡sivežė, bet sekančiÄ dienÄ apie 11-12 val. ji vėl atvažiavo. Ji pasidėjo daiktus, Å¡iek tiek pasėdėjo ir išėjo. Ji pastoviai be jokio tikslo tiesiog bastosi po miestÄ , vaikÅ¡to pas drauges, nedirba jokio darbo ir niekuo nesirÅ«pina. Jam tas labai nepatinka, nes moteris Å¡eimoje kažkiek turėtų rÅ«pintis buitimi.

Dienos metu jis ne kartÄ skambino J. V., tačiau ji nesakė kur yra ir nesiruošė eiti namo. Vėliau jis atsitiktinai sužinojo, kad ji pas D. L.. Jis nuėjo pas pastarÄ jÄ namo, buvo apie 22-23 val. J. V. nenorėjo, kad D. L. jį įsileistų, bet ji įleido. Jis buvo piktas, nes dėl J. V. elgesio tiesiog jau baigėsi kantrybė. Jis pasikarščiavo ir du kartus ranka sudavė J. V. į veidÄ . Ji po jo smÅ«gių atsitÅ«pė ir tada jai dar kartÄ nestipriai spyrė koja. Pataikė kažkur į rankas.

IÅ¡ karto po to išėjo iÅ¡ D. L. buto ir J. V. tikrai nesivijo į kitÄ kambarį ir daugiau jos nemušė. IÅ¡ karto grįžo pas save namo. Netrukus atvažiavo policijos pareigÅ«nai. Tuo pat metu į namus atėjo ir J. V.. PareigÅ«nai su jais bute kalbėjosi atskirai. Po pokalbio pareigÅ«nai iÅ¡važiavo. J. V. liko nakvoti pas jį. Dėl savo veiksmų J. V. atžvilgiu jis labai gailisi, su ja susitaikė, tik dar nesutarė dėl žalos atlyginimo (48–49, 52–53 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J.

V. nurodė, kad su V. K. yra sugyventiniai. 2015 m. rugpjūčio 1 d., apie 13 val. ji iÅ¡ Vilniaus buvo atvažiavusi į Å irvintas, pas V. K.. Apie 16 val. ji užėjo pas draugę D. L., abi gėrė sidrÄ . Apie 22.30 val. į namus pas D. L. atėjo V. K.. Pradžioje jis Å¡Å«kavo lauke po langais. Po to D. L. jį įleido į vidų. V. jai pradėjo priekaiÅ¡tauti, kad nelaukia jo namuose, kad bastosi, kad neruoÅ¡ia jam valgyti. Tik užėjęs jis aplėkė kambarius, pažiÅ«rėjo ar nėra jokių vyrų.

Ji pati tuo metu buvo kambaryje, kur yra balkonas. Po to V. atėjo į kambarį ir trenkė jai kumščiu į galvÄ . Nuo smÅ«gio ji parkrito ant grindų ir tada V. K. koja spyrė mažiausiai du kartus į galvos deÅ¡inę pusę. Ji pradėjo verkti, prašė, kad V. K. baigtų muÅ¡tis. Kai jis aprimo, ji atsistojo ir užsidengusi veidÄ iÅ¡bėgo į kitÄ kambarį. V. K. jÄ nusivijo ir ji už kažko užkliuvusi pargriuvo ant grindų. Tada V. K. jai gulinčiai, dar mažiausiai du kartus koja spyrė į galvÄ .

Rankomis ji dengėsi galvÄ , todėl smÅ«giai kliuvo ir į rankas. Daugiau V. K. jos nemušė ir išėjo iÅ¡ D. L. namų. Ji pasiliko ir apie įvykį telefonu pranešė policijai. Atvykus pareigÅ«nams pareiÅ¡kimo nerašė, nes blogai jautėsi dėl sumuÅ¡tos galvos. Tiesiog norėjo, kad jos iÅ¡kvietimas bÅ«tų užfiksuotas. Ji pareigÅ«nams pasakė, kad pati ateis pas įgaliotinį darbo dienÄ . Pasitikrinti girtumo jai niekas nesiÅ«lė ir ji tikrai neatsisakė to daryti. SekančiÄ dienÄ jai labai skaudėjo galvÄ , todėl pati kreipėsi į medikus.

V. K. ir ankščiau prieÅ¡ jÄ yra smurtavęs, bet pareiÅ¡kimų ji nerašė. Su V. K. bendrų vaikų neturi, neturi bendro turto (10–11 b. l.).Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs kaltinime nurodytus veiksmus, bylos aplinkybės aiÅ¡kios, kaltinimas pareikÅ¡tas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, proceso dalyviai sutinka dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir LR BPK) 273 straipsnio nuostatomis, įrodymai byloje iÅ¡tirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados V. K. kaltė padarius inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta ir Å¡iais įrodymais: kaltinamojo prisipažinimu teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiosios parodymais tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, liudytojos D. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurio metu ji nurodė, kad J. V. pažįsta apie dvejus metus. 2015 m. rugpjūčio 1 d. J. V. atėjo pas jÄ Ä¯ namus apie 15 val. ir atsinešė plastikinį butelį sidro.

Praėjus kelioms valandoms J. V. pradėjo skambinėti V. K.. Retkarčiais J. V. įjungdavo savo telefono garsiakalbį ir ji girdėjo, kaip V. K. vis liepė eiti V. namo, kaip sakė, kad ji netvarko namų, kad neruošia valgyti. V. K. buvo tikrai piktas ir keikė J. V.. Tai girdėdama, ji pati liepė J. V. eiti į namus. Apie 22–23 val. V. K. atėjo prie jos buto langų ir pradėjo belstis. V. K. prašė atidaryti duris, o J. V. prašė V. K. neįleisti. Ji duris atidarė, nes nenorėjo triukšmo.

V. K. buvo tikrai piktas. Jis nuėjo prie J. V., kuri norėjo nueiti į balkonÄ ir pradėjo jÄ muÅ¡ti. Matė, kaip J. V. buvo atsitÅ«pusi, o V. K. jÄ spardė. Matė mažiausiai du smÅ«gius ir pabėgo į virtuvę, nes pati labai iÅ¡sigando. Kas vyko toliau, nematė, bet J. V. garsiai Å¡aukė. Po visko V. K. iÅ¡ buto išėjo. Ji liepė J. V. eiti į namus ir jÄ iÅ¡stÅ«mė į koridorių. Ji matė, kad po V. K. smurtinių veiksmų ant J. V. veido, ties deÅ¡ine akimi buvo nedidelė mėlynė, dar J.

V. rodė gumbÄ ties deÅ¡ine ausimi (24–25 b. l.).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015 m. rugpjūčio 24 d. specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad J. V. padarytas deÅ¡inio užausio srities sumuÅ¡imas, paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-08-01). Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (16 b. l.).LR BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Å io straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – muÅ¡imas ar kitoks smurtavimas – suprantamas kaip poveikis žmogaus kÅ«nui siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmÄ , tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali bÅ«ti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kÅ«nui, pasireiÅ¡kiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stÅ«mimu, tempimu, laužymu ir panaÅ¡iais veiksmais. IÅ¡tirtų įrodymų pagrindu, kurie papildo vienas kitÄ ir neprieÅ¡tarauja tarpusavyje, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis V.

K. padarė jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , t. y. 2015 m. rugpjūčio 1 d., apie 22.30 val., D. L. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su sugyventine J. V. metu, tyčia trenkė jai kumščiu į galvÄ , dar mažiausiai du kartus koja tyčia spyrė nukentėjusiajai į galvÄ , J. V. pabėgus į kitÄ kambarį, nuėjo iÅ¡ paskos ir dar koja jai spyrė į galvÄ bei rankas, tokiais veiksmais J. V. padarydamas deÅ¡inio užausio srities sumuÅ¡imas, t. y. sukeldamas jai fizinį skausmÄ bei nežymiai sutrikdydamas sveikatÄ .

Kaltinamasis ir nukentėjusioji įvykio metu buvo sugyventiniai, todėl V. K. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį. Dėl bausmės skyrimo LR BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymÄ , bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, LR BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. V. K. kaltinamas tyčinio, nesunkaus nusikaltimo padarymu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį, t. y. fizinio skausmo sukėlimu sugyventinei ir nežymaus jos sužalojimo.

Nukentėjusiajai J. V. diagnozuotas deÅ¡inio užausio srities sumuÅ¡imas, todėl kaltinamojo veiksmai jai sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė sveikatÄ . Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Jis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas tris kartus (27–28 b. l.), gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje (30 b. l.), įraÅ¡ytas į psichiatrijos kabineto įskaitÄ dėl adaptacijos sutrikimo ir priklausomybės alkoholiui (32 b. l.), tačiau teismo psichiatrijos ekspertizę atlikti netikslinga (40 b. l.).

V. K. Å¡iuo metu nedirba. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į LR BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, taip pat į tai, jog kaltinamasis Å¡iuo metu nedirba, iki Å¡iol teistas nebuvo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus vieÅ¡uosius darbus 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikÄ neatlygintinai dirbti po 40 val. per mėnesį visuomenės labui.

Kaltinamasis V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutiktų dirbti vieÅ¡uosius darbus (LR BK 46 straipsnio 1 dalis). Kadangi byla buvo iÅ¡nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ veikÄ , todėl atsižvelgiant LR BK 641 straipsnio nuostatas, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir V. K. skiriami 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant jį per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 40 val. per mėnesį visuomenės labui. Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji J. V. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos atlyginimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Nagrinėjamos bylos kontekste darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusioji J.

V. dėl V. K. veiksmų neabejotinai patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ . Jai nežymiai buvo sutrikdyta sveikata. Å ios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad ji patyrė neturtinę žalÄ . Tačiau sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina į tai, kad byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas ar padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas turėjo pasekmes jos tolimesniam gyvenimui, bendravimui ar darbinei veiklai.

Kaltinamasis V. K. Å¡iuo metu niekur nedirba. Esant tokioms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad J. V. praÅ¡oma priteisti 1000 eurų neturtinė žala yra neadekvati nusikalstamos veikos padariniams. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes bei teismų formuojamÄ praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, spręstina, kad teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus atitinkanti bei nukentėjusiosios patirtÄ neturtinę žalÄ atlyginanti suma yra 200 eurų. Å i suma J. V. priteistina iÅ¡ V. K.. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 641, 297–298, 301–305, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu, teismas, n u s p r e n d ž i a :

V. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam vieÅ¡uosius darbus 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikÄ neatlygintinai dirbti po 40 val. per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. skirti vieÅ¡uosius darbus 4 mėnesiams, įpareigojant per šį laikÄ neatlygintinai dirbti po 40 val. per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.Priteisti civilinei ieÅ¡kovei J. V. iÅ¡ civilinio atsakovo V. K. 200 eurų neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad darbÄ nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu asmuo vengia atlikti vieÅ¡uosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistÄ jį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti vieÅ¡uosius darbus bauda arba areÅ¡tu (LR BK 46 straipsnio 4, 7 dalys).Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Å irvintų rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                 Asta Katinienė