2024-09-18 Nr. AB-13258-4-45-3-00342-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2384-552/2024

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00342-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant L. V.,

vertėjaujant Y. G.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. B. S. (A. B. S.), jo atstovei advokatei I. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. B. S. (A. B. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. B. S (A. B. S.).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. B. S. (A. B. S.) (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – 3 (trims) mėnesiams, terminą nustatant iki 2024 m. lapkričio 28 d., bet ne ilgiau nei bus galutinai išnagrinėtas užsieniečio prieglobsčio prašymas.

2. Centras grindė teikimą šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką 2021 m. liepos 31 d., neteisėtai kirtęs valstybės sieną. Užsienietis prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu ir turėjo su savimi asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjas tą pačią dieną pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2.2. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 21S48300 nusprendė: I) nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; II) išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė); III) uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; IV) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas apskundė šį Migracijos departamento sprendimą teismui.

2.3. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 22S64107 nusprendė: i) įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; ii) apgyvendinti užsienietį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje (VSAT Kybartų Centre), nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

2.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-2361-556/2022, atmetė užsieniečio apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą. Įsigaliojus Migracijos departamento sprendimui, kuriuo nesuteiktas pareiškėjui prieglobstis Lietuvos Respublikoje, užsieniečio buvimas tapo neteisėtu.

2.5. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2022 m. gegužės 31 d. sprendimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-538-610/2022, tenkino VSAT Kybartų Centro teikimą ir pritaikė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo teisės apribojimų iki 2022 m. lapkričio 27 d., tačiau ne ilgiau iki bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2.6. Užsienietis, gyvendamas VSAT Kybartų Centre ir galėdamas laisvai judėti už Centro teritorijos ribų, 2022 m. birželio 17 d. pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir negrįžo nustatytu laiku.

2.7. Užsienietis 2024 m. rugpjūčio 27 d. buvo perduotas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą pagal Dublino III reglamentą, o būdamas Lietuvoje pateikė paskesnį prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2.8. Centras akcentuodamas, kad užsienietis jau buvo Lietuvos Respublikoje, jo prieglobsčio prašymas išnagrinėtas ir dėl jo priimtas galutinis sprendimas, jis pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir sutrukdė įvykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo į kilmės šalį, vertino, kad užsienietis yra linkęs pažeidinėti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valstybių įstatymus ir, kad turėdamas laisvę judėti, gali ir vėl bandyti pasišalinti iš apgyvendinimo vietos arba pasislėpti, ir dėl to nebus tinkamai išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas. Centro nuomone, šiuo atveju siekiamiems tikslams užtikrinti būtina suvaržyti užsieniečio judėjimo laisvę.

3. Užsienietis ir jo atstovė prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu tenkino Centro teikimą, pritaikė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – 3 (trims) mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

5. Teismas, įvertinęs Centro nurodytas aplinkybes, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja sulaikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto, 5 dalies 2–4 ir 6 punktuose, nes nėra atskleisti motyvai, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ekonominių, socialinių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, be to, jis nevykdė teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, todėl daugiau nei 24 mėnesius nebuvo žinoma jo buvimo vieta.

6. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, taikė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte 3 (trims) mėnesiams. Teismas vertino, jog nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė Įstatyme numatytiems tikslams įgyvendinti, t. y. priimti ir įvykdyti sprendimą užsieniečio prieglobsčio byloje.

III. 7. Užsienietis 2024 m. rugsėjo 2 d. ir 2024 m. rugsėjo 9 d. pateikė apeliacinius skundus, prašydamas pakeisti / panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – paskirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis, be kita ko, prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

8. Užsienietis nurodo, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados yra nepagrįstos faktiniais duomenimis, prieštarauja teisės aktų reikalavimams bei nukrypsta nuo tarptautinio teisinio reguliavimo, kuris draudžia sulaikyti asmenį visam prieglobsčio suteikimo pagrįstumo procedūros laikotarpiui. Pareiškėjo pareiga pateikti aktualią informaciją yra siejama su pirminiu etapu ir nėra siejama su antruoju, kurio metu Migracijos departamentas atlieka teisinį vertinimą. Tai reiškia, kad tiek prieglobsčio prašytojui, tiek ir valstybei narei nustatyta pareiga bendradarbiauti negali būti suprantama kaip valstybės teisė bet kokiomis priemonėmis, ypač ribojant prieglobsčio prašytojo laisvę, garantuoti sąlygas papildomų įrodymų ir / ar informacijos pateikimui.

9. Užsienietis teigia, jog nagrinėjamu atveju užsieniečio sulaikymo pagrindai grindžiami Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2-4 punktais, tačiau nei vienas iš nurodytų pagrindų jo atžvilgiu negali būti taikomas, nes prieglobsčio prašytojai gali būti sulaikomi tik Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies ir 5 dalies 1, 6-11 punktuose nustatytais atvejais. Be to, Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas išnyksta po Apraše nustatytos procedūros, kuri užbaigiama sprendimo registruoti prieglobsčio prašytojo prašymą, įvykdymo.

10. Užsienietis prašo atsižvelgti į tai, kad jo padarytas pažeidimas, kai jis pasišalino iš apgyvendinimo vietos, buvo vienkartinis toks atvejis ir padarytas prieš beveik 2 metus.

11. Užsienietis nurodo, jog jis yra apgyvendintas sulaikytų asmenų bendrabutyje, kuris yra apsuptas tvora, saugomas pareigūnų, be teisės išeiti į bendrą Centro teritoriją. Kadangi užsieniečiui yra sudaryta galimybė judėti tik sulaikytų asmenų bendrabučio patalpose, jis faktiškai laikomas sulaikytu.

12. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo ginčui aktualias Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas (pvz., Nr. A-2414-442/2023, A-2415-629/2023, A-2413-815/2023 ir kt.), kurios yra panašios faktinėmis aplinkybėmis į nagrinėjamą bylą ir kurių išaiškinimais turėtų būti remiamasi nagrinėjamoje byloje. Užsienietis, teigia, kad nagrinėjamai bylai, be kita ko, yra aktualūs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendime, priimtame byloje Nr. 10-A/2022 (pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta nutarimo priėmimo data yra neteisinga ir laikoma rašymo apsirikimu, šiuo atveju minimas Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarimas Nr. KT53-A-N6/2023 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (bylos Nr. 10-A/2022)) ir ESTT 2022 m. birželio 30 d. sprendime Nr. C-72/22 PPU pateikti išaiškinimai dėl užsieniečių laisvės ribojimo.

13. Užsienietis tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog užsieniečio tapatybė nustatyta, nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, taip pat, kad nebendradarbiautų su kompetentingų valstybės institucijų darbuotojais, taigi Įstatyme numatyti tikslai gali būti pasiekti ir netaikant jo laisvę varžančią priemonę. Pirmosios instancijos teismas, užsieniečio nuomone, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priimtas teismo sprendimas turėtų būti pakeistas, užsieniečiui skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

14. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą.

15. Centras pažymi, kad Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus – be kita ko, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.

16. Užsienietis turi teisę judėti apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, gali laisvai judėti savo aukšte bei gyvenamojo pastato lauko kieme, kuriame yra įrengti lauko treniruokliai, naudotis futbolo aikštynu, esančiu centro sporto stadione, sportuoti, bendrauti su kitais užsieniečiais. Taip pat Centro patalpose yra įrengta laisvalaikio patalpa, biblioteka, maldos kambarys. Socialiniai darbuotojai lanko jį kiekvieną dieną, teikia jam įvairią humanitarinę, psichologai – psichosocialinę pagalbą, paramą, palaikymą ir rekomendacijas. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečio argumentai, kad jis laikomas de facto (faktiškai) sulaikytas, yra nepagrįsti.

17. Užsieniečio elgesys suponuoja realią ir pagrįstą galimybę Užsieniečiui pasislėpti ar bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę. Įvertinus Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimų trukmę ir aplinkybę, jog Užsieniečio prieglobsčio byloje nėra priimtas sprendimas, negalima teigti, kad Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį grindžiantys motyvai yra galutinai išaiškinti. Užsieniečio byloje nėra aplinkybių, suponuojančių išvadą, jog šiuo metu Užsieniečiui taikomas apgyvendinimo režimas Centre pernelyg pažeistų Užsieniečio teises ar varžytų jo judėjimo laisvę, todėl siekiant įgyvendinti Įstatymo tikslus ir priimti bei įgyvendinti galutinį sprendimą Užsieniečio prieglobsčio byloje, jo judėjimo laisvės apribojimai yra pagrįsta ir proporcinga priemonė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsienietis apgyvendintas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo 3 (trims) mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pakankamas pagrindas apriboti užsieniečio judėjimo laisvę, kadangi nėra atskleisti motyvai, kuriais grindžiamas užsieniečio paskesnis prieglobsčio prašymas, jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ekonominių, socialinių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, be to, nevykdė teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, todėl daugiau nei 2 metus nebuvo žinoma jo buvimo vieta.

20. Užsienietis apeliaciniame skunde, akcentuodamas, kad byloje nėra duomenų, jog jis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nebendradarbiautų su kompetentingomis valstybės institucijomis, teigia, jog yra pagrindas jam skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, neribojant jo judėjimo laisvės.

21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-1062/2022).

22. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas inter alia (be kita ko) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra.

23. Nagrinėjamu atveju Užsienietis neginčija, kad jam turi būti skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, tačiau prašo skirti tokią priemonę, kuria nebūtų ribojama jo judėjimo laisvė.

24. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus bei jų rūšis nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje yra numatytos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

25. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo: ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, ir kt. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022 ir kt.).

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad Užsienietis pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį laikomas prieglobsčio prašytoju, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė (paskesnį) prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Migracijos departamentas šiuo metu sprendžia dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo iš esmės.

27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl galimybės taikyti Užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, pažymi, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis turi asmens dokumentą, į Lietuvos Respubliką neteisėtai atvyko 2021 m. liepos 31 d. ir buvo sulaikytas, o po 10 mėnesių jam skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, praėjus vos dviem savaitėms nuo judėjimo laisvės suteikimo, 2022 m. birželio 17 d. jis neteisėtai pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir išvyko iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis pakartotinai paprašė suteikti jam prieglobstį tik po jo sulaikymo ir grąžinimo iš (duomenys neskelbtini), jis neturi šeiminių, socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, jo prieglobsčio suteikimo klausimas dar yra neišspręstas. Teisėjų kolegija, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, kad yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, vėl išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus (kuriuos, be kita ko, jau pažeidė 2022 m. birželio 17 d. neteisėtai pasišalindamas iš apgyvendinimo vietos ir išvykdamas iš Lietuvos Respublikos). Aptartos aplinkybės sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, jog šiuo atveju pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, taikant judėjimo laisvės apribojimus, yra objektyviai reikalinga ir proporcinga, o, pritaikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, galbūt nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai, nes užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad, neapribojus jo laisvės judėti, jis sieks pabėgti, slapstytis ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu sutrukdys priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo

28. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, vertintina, kad Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra pagrįsta, proporcinga ir būtina, siekiant priimti ir įvykdyti sprendimą jo prieglobsčio byloje. Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimo terminas, net ir įskaičiavus ankstesnį jo sulaikymo laikotarpį, nesiekia maksimalaus Įstatyme nustatyto sulaikymo termino. Apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nepaneigia šios išvados, be to, Užsieniečio judėjimo laisvė nagrinėjamu atveju nėra absoliučiai apribota tik apgyvendinimo teritorijoje. Esant objektyviai būtinybei, Užsienietis apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti išleistas už apgyvendinimo teritorijos ribų, taip tenkinant jo siekį dirbti Lietuvos Respublikoje. Todėl su tuo susiję apeliacinių skundų argumentai taip pat vertintini kritiškai.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas turėtų kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priėmimo į ESTT, nes, jo nuomone, nagrinėjamu atveju yra tarptautinės ir nacionalinės teisės normų taikymo konkurencija. Įvertinus šiuos pareiškėjo teiginius ir ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, išplėstinei teisėjų kolegijai nekyla pagrįsta abejonė dėl Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų aiškinimo. Todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo netenkinamas.

30. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes bei taikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(Duomenys neskelbtini) piliečio A. B. S. (A. B. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius