a53779bf-47ed-4f5b-8294-da201adddaae · Marijampolės rajono apylinkės teismas

Baudž                                                                                                                                                                                                                Baudž. byla Nr. 1-163-537/2016                                                                                                        Proceso Nr. 1-01-1-51626-2015-1 Sprendimo kategorija:2.1.3.1; 1.2.26.2.1; 2.1.15.3.3.3 (S) MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Marijampolė2016 04 12 Marijampolės rajono apylinkės teismas, susidedantis iš pirmininkaujančio teisėjo Raimundo Krušinio, sekretoriaujant M.

D., dalyvaujant prokurorei O. D., nukentėjusiajai G. K., jos atstovei advokatei G. S., kaltinamojo gynėjui advokatui D. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:1) 2008-11-01 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str.1d.-7 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ ; 2) 2009-10-12 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str.2d., 8 p. - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 64 str.1d.3d. , BK 65 str. prie nuosprendžiu paskirtos bausmės iÅ¡ dalies pridėti 2008-11-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir galutinę bausmę nustatyti 1 metus 8 mėnesius laisvės atėmimo;3) 2014 01 15 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str., 1d., 138 str., 2d., 5p., 8p., 63 str., 1d., 5d., 1p., subendrinta 2 metų 3 mėn. laisvės atėmimo bausme, pagal 2015 06 22 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį, vadovaujantis BVK 157 str., 2015 07 03 lygtinai paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, neatlikus 1 metams 2 mėn. 23 d. bausmės, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

M. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas ir perduotas teismui teisti už tai, kad jis pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Kaltinamas tuo, kad 2015 m. rugsėjo 15 d., apie 18.00 val., bÅ«damas vieÅ¡oje vietoje, VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninės, esančios Palangos 9g. 1, Marijampolė, vaikų skyriaus palatoje Nr. 7, D. L. esant ligoninės gretimoje palatoje Nr. 6, iÅ¡girdus vaiko riksmÄ , tai yra G. K. sÅ«naus H. J., ir pamačius M. J. chuliganiÅ¡kus veiksmus, tai yra iÅ¡girdus necenzÅ«rinius žodžius G.

K. atžvilgiu, muÅ¡imÄ , tampymÄ po palatÄ už plaukų, pažeidė ligoninės nustatytÄ tvarkÄ , elgdamasis įžūliai, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, mažamečio sÅ«naus H. J., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje sukėlė žodinį konfliktÄ , kurio metu tyčia sugriebė G. K. už ausies ir plaukų taip tampydamas po palatÄ , po to vienÄ kartÄ rankos kumščiu trenkė į pilvÄ , dėl ko ji jautė fizinį skausmÄ , toliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ užtrenkdamas palatos duris ir jas užrakindamas prispaudė tuo metu prie palatos durų stovėjusiam mažamečiui H.

J. kairės rankos pirÅ¡tus, taip sukeldamas jam fizinį skausmÄ , dėl ko mažametis H. J. pradėjo verkti, tokiais savo įžūliais veiksmais M. J. demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, pažeidė Marijampolės ligoninės nustatytÄ tvarkÄ , bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .M. J. buvo kaltinamas padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 284 str. 1d., 140 str., 3d.Kaltinamasis M. J. kaltu dėl abiejų kaltinimų neprisipažino. Parodė, jog jo buvusi draugė G. K., auginanti jo sÅ«nų H.

J., gim. (duomenys neskelbtini), paprašė palydėti bei suneÅ¡ti daiktus į ligoninę, nes susirgo sÅ«nus. Kartu visi atvyko į ligoninę. Palatoje saugojo vaikÄ , kol ji dėliojo rÅ«bus. Vaikas norėjo iÅ¡bėgti iÅ¡ palatos, pravėrė duris, dėl ko jis paėmė vaikÄ už rankos ir uždarė palatos duris bei netyčia vaikus prispaudė tarpduryje pirščiukus. Vaikui surikus, nukentėjusioji griebė ant rankų vaikÄ ir pradėjo ant jo Å¡aukti, vyti necenzÅ«riniais žodžiais.

Jis norėjo pažiÅ«rėti kaip vaiko pirščiukai, prašė leisti, tačiau nukentėjusioji neleido, traukė vaikÄ . Tarp jų kilo žodinis konfliktas, barnis, vienas ant kirto Å¡aukė. NecenzÅ«rinių žodžių nevartojo. Tiesė rankÄ link vaiko, norėdamas pažiÅ«rėti, kaip atrodo pirščiukai ir tuo metu gal netyčia timptelėjo nukentėjusiajai už ausies. Pasak jo, jų konfliktÄ iÅ¡girdo už stiklinės tamsintos sienos buvęs asmuo ir KategoriÅ¡kai neigė, kad sudavė jai kumščiu į pilvÄ , jog, paėmęs už plaukų bei ausies, tampė po palatÄ .

Neigė, jog mažamečiui sūnui pirščiukus tarpduryje prispaudė tyčia. Teigė, jog tyrėja neteisingai tyrimo metu užrašė jo parodymus, kad jis užsuko ausį nukentėjusiajai, nes iš tikrųjų tai įvyko netyčia.Nukentėjusioji G. K. patvirtino, jog ligoninėje, vaikų skyriaus palatoje, jos buvęs sugyventinis M. J. jai pradėjo priekaištauti, kad ji bloga mama, jog neprižiūri sūnaus, nes vaikas susirgo. Keikė necenzūriniais žodžiais, vadino „valkata, stipena, žiurke, žertva“.

Ji prašė kaltinamojo tyliau, nes buvo gėda dėl to, kad gretimoje palatoje yra žmonių. Palatas skyrė tik stiklinė tamsinta siena, dėl ko labai gerai girdisi. Tačiau kaltinamasis nesiliovė ir toliau jÄ Ä¯Å¾eidinėjo. Pamena, jog vaikas ir Marius buvo prie durų, jos stiga atsidarė ir kaltinamasis jas uždarė bei užrakino. Tuo metu staiga suriko jų mažametis vaikas ir pamatė, kad vaiko pirščiukai prispausti tarpduryje. Vaikas garsiai verkė, pirščiukai vienos rankos buvo paraudę, dėl ko atrakino duris, jas atidarė bei paėmė vaikÄ ant rankų ir liepė kaltinamajam iÅ¡eiti.

Pasakė kaltinamajam, jog vaikui pirÅ¡tus privėrė, jis atsakė „nerėk“. Tada kaltinamasis jai paėmė už ausies kartus su plaukais ir pradėjo purtyti, tampė ir rėkė, tildė jÄ , trenkė į pilvÄ kumščiu bei po kurio laiko išėjo. Pamena, jog smurto prieÅ¡ jÄ metu iÅ¡ gretimos palatos moteris suÅ¡uko- „ei, kÄ darai?“. Dėl tokio kaltinamojo elgesio labai blogai jautėsi, buvo pažeminta, nes triukÅ¡mÄ , įžeidinėjimus, smurtÄ matė bei girdėjo kitoje palatoje buvusi moteris. Jaučia baimę, nes nežino, kada iÅ¡ kaltinamojo pusės gali pasikartoti tokie veiksmai.

Yra anksčiau kreipusis į policijÄ dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų jos atžvilgiu, psichologinio smurto, persekiojimo, tačiau tyrimas buvo nutrauktas, neįrodžius kaltės. Pasak jos, konfliktÄ girdėjo skyriuje buvusi seselė. IÅ¡ kaltinamojo praÅ¡o priteisti 250 EUR neturtinės žalos bei 250 EUR advokatės atstovavimo iÅ¡laidų. Mano, jog vaikui pirščiukus kaltinamasis prispaudė netyčia.Liudytoja D. L. parodė, jog ji įvykio metu buvo su mažamečiu sÅ«numi VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninės vaikų skyriaus palatoje Nr.

6. Ji pro stiklinę tamsintÄ sienÄ matė ir girdėjo, kaip į gretimÄ palatÄ atėjo moteris su vaikučiu ir vyras. Vaikų skyriuje palatose pusė sienos yra stiklas, per kurį galima matyti žmones, priėjus arčiau stiklo galima matyti netgi žmonių veidus. Palata, į kuriÄ atėjo žmonės, matėsi per minėtÄ stilinę sienÄ . Girdėjo, kaip moteris padėkojo su ja atėjusiam vyrui, kad Å¡is atnešė jai daiktus. Girdėjo kaip vaikas urzgė. Vyras moteriai priekaiÅ¡tavo, jog vaikas visÄ laikÄ serga, net į ligoninė pateko.

Tuo pačiu metu iÅ¡girdo vaiko riksmÄ . Pasak liudytojos, moteris gretimoje palatoje suriko,- „kÄ darai, vaikui prispaudei pirÅ¡tus, atrakint duris“. Matė kaip moteris pribėgo prie durų, jas atidarė ir vaikÄ paėmė ant rankų. Pasak jos, tada prasidėjo konfliktas, t.y., vyriÅ¡kis ėjo link moters, lygtai jÄ pastÅ«mė, lyg paėmė už rankos, o moteris traukėsi nuo jo, lyg nenorėdama su juo kontaktuoti. Vyras pasakė, kad netyčia prispaudė vaikui pirščiukus, prašė parodyti vaiko rankÄ ar pirščiukus, tačiau moteris nedavė ir pradėjo Å¡aukti vienas ant kito: vyras sakė, kad moteris „ valkata, žiurkė“, o moteris nesikeikė, bet pakeltu balsu Å¡aukė ,-„iÅ¡eik, man gėdÄ darai.

Pamačiusi, jog vyras eina link moters, ji suÅ¡uko“ raminkitės, kÄ darot“. Tada konfliktas aprimo ir vyras greit išėjo. Liudytoja nematė, kad kaltinamasis bÅ«tų vartojęs prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ kaip nurodyta kaltinime smurtÄ . Asmenys garsiai ginčijosi, ten stiklinė siena ir girdisi, kaip kažkas nusičiaudi. Ji tuo metu migdė vaikÄ po vakarienės ir, iÅ¡girdusi triukÅ¡mÄ , pasakė, kad apsiramintų. Teigė, kad jos vaikas neiÅ¡sigando. Pasak jos, konfliktas truko apie 1 – 2 minutes laiko, greitai.

Ä® klausimÄ , kodėl tyrimo metu ji nurodė, jog matė, kaip „vyriÅ¡kis stÅ«mė jÄ , ir kartu lyg sudavė smÅ«gį“, jog „ vyras sugriebė ranka už moters plautų, jÄ tampė po palatÄ â€œ ( b.l. 20-21 ), paaiÅ¡kino, jog jai tuo metu atrodė, kad lyg stÅ«mė, lyg sudavė smÅ«gį, bet iÅ¡ tikrųjų ji matė, tik kaip tiesė rankÄ link moters krÅ«tinės, nei Å¡i laikė kÅ«dikį ant rankų ir prašė parodyti, iÅ¡ ko suprato, kad norėjo apžiÅ«rėti vaiko rankutę.

Gali pasakyti, jog nematė, kad bÅ«tų vyras tampęs moterį už plaukų. Ji tyrėjai taip pasakė tik todėl, nes vakare, kai susitiko su nukentėjusiÄ jÄ skyriuje, Å¡i jai pasakė, kad vyram tampė už plaukų, todėl apie tai ir pasakė tyrėjai. Ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas pagal BK 284 str., 1d. ( vieÅ¡os tvarkos pažeidimas ) ir 140 str., 2d. ( fizinio skausmo sukėlimas ) pagal tyrėjos I. B. tarnybinį praneÅ¡imÄ , kad 2015-09-15 d. Marijampolės apskr. VPK buvo gautas G.

K., gim. (duomenys neskelbtini), praneÅ¡imas, jog 2015-09-15, apie 18 val., M. J., gim. (duomenys neskelbtini), atvykęs į Marijampolės ligoninę, esančiÄ Palangos g. 1, Marijampolė, vaikų skyriaus palatoje, kurioje buvo paguldytas jo sÅ«nus H. J., gim. (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktÄ , kurio metu ranka sugriebė G. K. už plaukų ir ausies, pradėjo tÄ syti, bei vienÄ kartÄ rankos kumščiu trenkė jai į pilvo sritį Tokiu bÅ«du sutrikdė ligoninės rimtį ir tvarkÄ , nes konfliktÄ matė ir jo riksmus girdėjo gretimoje palatoje buvusi moteris (1 t., b. l. 3).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G800/2015(09 ) nurodyta, kad G.

K. konstatuotas pilvo sumuÅ¡imas paremtas tik nukentėjusiosios nusiskundimais, objektyvių sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. Jei G. K. 2015-09-15 buvo tÄ soma už plaukų ir ausies bei buvo jai suduota kumščiu į pilvo sritį, tai dėl to galėjo jausti fizinį skausmÄ . (1 t., b. l. 26). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G804/2015(09) teigiama, kad H. J. nekonstatuota iÅ¡orinių kÅ«no sužalojimų, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. Jei H. J. 2015-09-15 buvo durimis prispausti kairės rankos plaÅ¡takos pirÅ¡tai, tai dėl to jis galėjo jausti fizinį skausmÄ . (1 t., b. l. 29).Teismas konstatuoja, jog objektyviai iÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus, iÅ¡klausius kaltinamojo bei nukentėjusiosios, vienintelės neÅ¡aliÅ¡kos byloje liudytojos D.

L. parodymų, teismas nustatė, kad neabejotinai byloje įrodyta tai, jog 2015 09 15, apie 18 val., kaltinamasis M. J. atvyko su savo vaiko motina G. K. bei mažamečiu sÅ«numi H. J., gim. (duomenys neskelbtini), į VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninės Vaikų skyriaus palatÄ Nr. 6, nes vaikas buvo paguldytas į ligoninę. Nukentėjusiajai dėliojant atsineÅ¡tus daiktus, kaltinamasis pradėjo žodžiais priekaiÅ¡tauti G. K., kad Å¡i neprižiÅ«ri vaiko, nes visÄ laikÄ serga, net į ligoninę pateko.

Tuo metu, tarp kaltinamojo bei nukentėjusios vykstant pokalbiui, M. J., netyčia, nepastebėjęs, jog jo mažametis sÅ«nus H. J., gim. (duomenys neskelbtini), laikosi už durų staktos, uždarydamas duris prispaudė durimis vaiko kairės rankos plaÅ¡takos pirÅ¡tus tarpduryje, dėl ko mažametis pradėjo garsiai verkti. Nukentėjusioji garsiai suriko kaltinamajam „kÄ darai, vaikui prispaudei pirÅ¡tus, atrakint duris“, pribėgo prie durų, jas atidarė ir vaikÄ paėmė ant rankų. Tada tarp kaltinamojo bei nukentėjusiosios kilo žodinis konfliktas ir barnis.

Nustatyta, jog M. J. ėjo link nukentėjusiosios, tiesė link jos rankÄ , norėdamas pažiÅ«rėti vaiko rankÄ ir pirščiukus, tačiau nukentėjusioji, laikydama ant rankų vaikÄ , traukėsi nuo kaltinamojo. Kaltinamasis, imdamas vaikui už rankos, netyčia galėjo timptelti nukentėjusiajai už ausies. Kaltinamasis pasakė, kad netyčia prispaudė vaikui pirščiukus, prašė parodyti vaiko rankÄ ar pirščiukus, tačiau moteris nedavė ir jie pradėjo Å¡aukti vienas ant kito. M.

J. nukentėjusiÄ jÄ garsiai vadino įžeidžiančiais žodžiais, kaip antai, „ valkata, žiurkė, stipena, žertva“, o nukentėjusioji pakeltu balsu Å¡aukė ,-„iÅ¡eik, man gėdÄ darai“. Visa tai per stiklinę tamsintÄ sienÄ matė ir girdėjo gretimoje palatoje buvusi su savo mažamečiu vaiku liudytoja D. L., kuri, pamačiusi, jog vyras eina link moters, suÅ¡uko“ raminkitės, kÄ darot“. Tada konfliktas nurimo ir kaltinamasis išėjo iÅ¡ palatos. Teismas konstatuoja, jog byloje nėra objektyvių ir patikimų įrodymų, jog kaltinamasis prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ bÅ«tų palatoje vartojęs kaltinime nurodytÄ fizinį smurtÄ , t.y., sudavęs kumščiu į pilvÄ , paėmęs už ausies ir plaukų bei purtęs nukentėjusiÄ jÄ , tampęs po palatÄ .

Teismas negali tikėti nukentėjusiosios aiÅ¡kinimais, kad prieÅ¡ jÄ kaltinamasis palatoje pavartojo fizinį smurtÄ , t.y., tuo metu, kai ji laikė paėmusi ant rankų mažametį vaikÄ , sudavė kumščiu į pilvÄ , paėmė už ausies ir plaukų bei purtė, tampė po palatÄ , nes nėra jokių kitų objektyvių jos žodžius patvirtinančių byloje įrodymų. Tai, kad vakare kreipėsi į priėmimÄ dėl pilvo skausmo ( tariamo sumuÅ¡imo), jog liudytojai D. L. vakare sakė, kas prieÅ¡ jÄ kaltinamasis smurtavo - yra tik netiesioginiai duomenys, kurie nepatvirtinti kitais objektyviais duomenimis, t.y., yra iÅ¡vestiniai ir negali bÅ«ti vertinami kaip įrodymai byloje.

Kaltinamasis neigė vartojęs prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ smurtÄ , tvirtino, jog galėjo netyčia paimti nukentėjusiajai už ausies, kai norėjo pažiÅ«rėti vaiko pirščiukus. Vienintelė, teismo manymu, byloje neÅ¡aliÅ¡ka liudytoja D. L. nematė, kad kaltinamasis bÅ«tų vartojęs prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ kaip nurodyta kaltinime smurtÄ . Pasak jos, asmenys tik garsiai ginčijosi, M. J. nukentėjusiÄ jÄ garsiai vadino įžeidžiančiais žodžiais, kaip antai, „ valkata, žiurkė, stipena, žertva“, o nukentėjusioji pakeltu balsu Å¡aukė ,-„iÅ¡eik, man gėdÄ darai“.

Liudytoja tuo metu migdė vaikÄ po vakarienės ir, iÅ¡girdusi triukÅ¡mÄ , pasakė, kad Å¡ie apsiramintų, po ko triukÅ¡mas nutilo, o kaltinamasis pasiÅ¡alino iÅ¡ palatos. Pasak liudytojos, konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios gretimoje palatoje truko 1-2 minutes. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad kaltinamojo veiksmai ( įžeidžiantys nukentėjusiajai skirti žodžiai ) bÅ«tų pažeidę vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir bÅ«tų sutrikdę ligoninės vaikų skyriuje buvusių asmenų ar medicinos personalo bei kitų asmenų rimtį bei tvarkÄ .

Liudytoja D. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi, jog matė, kaip „vyriÅ¡kis stÅ«mė jÄ , ir kartu lyg sudavė smÅ«gį“, jog „ vyras sugriebė ranka už moters plautų, jÄ tampė po palatÄ â€œ ( b.l. 20-21 ), tačiau teisme paaiÅ¡kino, jog jai tuo metu atrodė, kad kaltinamasis lyg stÅ«mė, lyg sudavė smÅ«gį nukentėjusiajai, tačiau iÅ¡ tikrųjų ji matė tik tai, kaip kaltinamasis tiesė rankÄ link moters krÅ«tinės, nei Å¡i laikė kÅ«dikį ant rankų ir prašė „parodyk, parodyk“, iÅ¡ ko suprato, kad norėjo apžiÅ«rėti vaiko rankutę.

Liudytoja nematė, kad bÅ«tų vyras tampęs moterį už plaukų. Ji tyrėjai taip pasakė tik todėl, nes vakare, kai susitiko su nukentėjusiÄ jÄ skyriuje, Å¡i jai pasakė, kad vyram tampė už plaukų, todėl apie tai ir pasakė tyrėjai. Liudytoja nematė, kad kaltinamasis bÅ«tų vartojęs prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ kaltinime nurodytÄ smurtÄ .Teismas konstatuoja, jog kaltinamasis nepadarė jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų LR BK 140 str., 3d., 284 str., 1d., todėl iÅ¡teisinamas ( BPK 3 str., 1d., 1p., 303 str., 5d., 1p. )Nustatyta, jog kaltinamasis netyčia, nepastebėjęs, jog jo mažametis sÅ«nus H.

J., gim. (duomenys neskelbtini) , laikosi už durų staktos, uždarydamas duris prispaudė durimis vaiko kairės rankos plaÅ¡takos pirÅ¡tus tarpduryje, dėl ko mažametis pradėjo garsiai verkti, todėl fizinį skausmÄ sukėlė ne tyčiniais, o atsargiais veiksmais, dėl ko jo veiksmuose nėra nurodyto nusikaltimo subjektyvinės pusės požymių, t.y., tiesioginės tyčios.Teismas konstatuoja, jog byloje nėra įrodyta, jog kaltinamasis tyčia pavartojo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ kaltinime nurodytÄ fizinį smurtÄ , t.y., sudavė kumščiu į pilvÄ , paėmęs už ausies ir plaukų, tampÄ po palatÄ , dėl ko Å¡i jautė fizinį skausmÄ ir iÅ¡vadinęs necenzÅ«riniais žodžiais bei tokiais įžūliais veiksmais M.

J. demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, pažeidė Marijampolės ligoninės nustatytÄ tvarkÄ bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Teismas pažymi, jog kaltinime nurodyto smurto vartojimo faktas byloje neįrodytas. Ä®rodyta tik tai, kad kaltinamasis nukentėjusiajai priekaiÅ¡tavo dėl to, kad susirgo vaikas. Netyčia prispaudus vaikui pirščiukus tarpduryje, nukentėjusiajai paėmus vaikÄ ant rankų, tarp nukentėjusiosios bei kaltinamojo kilo žodinis konfliktas, kurio metu abu kalbėjo pakeltu tonu, garsiai, o kaltinamasis dar priedo nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡vadino įžeidžiančiais žodžiais, kaip antai, „ valkata, žiurkė, stipena, žertva“.

Å ie žodžiai buvo pasakyti ne tikslu pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , tačiau iÅ¡ asmeninių paskatų, dėl anksčiau ne kartÄ kilusių tarpusavio nesutarimų. Å ie žodžiai buvo nukentėjusiajai įžeidžiantys, tačiau jie negali bÅ«ti vertinami kaip nusikalstami LR BK 284 str. 1d. prasme ir asmeniui užtraukti baudžiamosios atsakomybės.Kasacinės instancijos teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog baudžiamoji atsakomybė taikoma tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima kitomis teisinėmis priemonėmis apginti pažeistų teisių, teisėtų interesų, t.y., galiota ultima ratio principas ( žr. kasacinė byla Nr. 2K-229/2014 ).

LR Konstitucijos 31 str. įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas, kuris reiškia, jog asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.Baudžiamosios teisės teorijoje galioja principas, jog visos abejones nei neaiškumai yra vertinami kaltinamojo naudai. Asmens kaltė gali būti įrodinėjama tik įstatymų nustatyta tvarka gautais duomenimis ( BPK 20 str. ), kurie patvirtina ar paneigia vienas ar kitas reikšmingas bylai aplinkybes ( kasacinės Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarys Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-269/2013)..

Pagal BK 284 straipsnio pirmÄ dalį prasmę įžūliu elgesiu, kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius Å¡okiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir vieÅ¡oji tvarka. Toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvÅ«no kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad ir ATPK 174 straipsnio (nedidelis chuliganizmas) dispozicija neįvardija padarinių, o tik konkrečius veiksmus: necenzÅ«rinius žodžius, gestus vieÅ¡osiose vietose, įžeidžiamÄ kibimÄ prie žmonių ir kitus panaÅ¡ius veiksmus, pažeidžiančius vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį, tuo tarpu BK 284 straipsnio 1 dalis įvardija platesnį veikų sÄ raÅ¡Ä (įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandaliÅ¡kus veiksmus), numato padarinius – visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. baudžiamas tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. gali bÅ«ti asmuo traukiamas tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos ( žr. Kauno apygardos 2011 03 22 nuosprendis Nr.1A-220-2011 ).

Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė tokias pasekmes, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai(Lietuvos Aukščiausiojo T.

B. bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009 ir kt.).Teismo manymu, Å¡iuo atveju kaltinamojo veiksmai turi bÅ«ti vertinami kaip nedidelis chuliganizmas, numatytas LR BK 174 str., nes sako įžeidžiamais ir necenzÅ«riniais žodžiais kaltinamasis nesutrikdė visuomenės rimties bei tvarkos. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė remdamasis nuosekliais liudytojos parodymais, kuriai triukÅ¡mas gretimoje palatoje pasirodė kaip buitinis Å¡eimyninis konfliktas, nesutrikdęs vieÅ¡os tvarkos.Teismas sprendžia, jog byloje nebuvo įrodyta, jog D.

J. vieÅ¡oje vietoje, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ pavartojo kaltinime nurodytÄ fizinį smurtÄ , dėl ko Å¡i jautė fizinį skausmÄ , dėl ko jis iÅ¡teisintinas, nepadarius veikos, turinčios nurodyto nusikaltimo požymių ( nesant veikos nei objektyvių, nei subjektyvių požymių - LR BPK 3 str. 1d., 1p., 303 str. 5d., 1p. ). Nukentėjusiosios G. K. pareikÅ¡tas byloje 250 EUR civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos, 250 EUR proceso iÅ¡laidų ir palÅ«kanų priteisimo - paliekamas nenagrinėtu ( BPK 115 str. 3d., 2p.), iÅ¡aiÅ¡kinant civiliniam ieÅ¡kovui teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str. teismas n u s p r e n d ė :

M. J. iÅ¡ kaltinimo pagal LR BK 284 str. 1d. bei 140 str., 3d. iÅ¡teisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti, po to panaikint.G. K. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu.Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismÄ .Nuosprendžiui įsiteisėjus, jo nuoraÅ¡Ä perduoti Marijampolės AVPK administracinės teisenos pradėjimui pagal ATPK 174 str.

Teisėjas                                                                                            Raimundas Krušinys