2021-12-22 Nr. AB-860-3-62-3-02776-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2430-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02776-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 15.7; 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Alytaus rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Alytaus rajono savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, D. Ž. dėl rašto panaikinimo ir norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Alytaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. (3.7)K26-4573 „Dėl skundo nagrinėjimo ir informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas); 2) pripažinti, kad Alytaus rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. K-189 „Dėl žemėtvarkos schemos tvirtinimo“ patvirtinta Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema (toliau – ir Kelių schema) ta apimtimi, kuria du keliai, pažymėti tuo pačiu Nr. (duomenys neskelbtini), bet skirtingų pločių 6 m ir 3 m, kategorijų – 1V ir 3V, ilgio – 252 m ir 453 m, einantys per A. Ž. ir D. Ž. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), įrašyti į Alytaus rajono savivaldybės vietinių kelių žemėtvarkos schemą, prieštarauja Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. IX-1113 redakcija) 4 straipsnio 3 daliai, ir šią Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos dalį panaikinti; 3) priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad iš į kitus teisminius procesus pateiktų dokumentų sužinojo, jog Savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. K-168 „Dėl Alytaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ yra patvirtintas vietinės reikšmės viešųjų kelių, kuriuose Alytaus rajono savivaldybė vykdo kelių ir gatvių tiesimo, rekonstravimo, remonto (taisymo) ir priežiūros darbus sąrašas. Neįtraukti į vietinės reikšmės kelių sąrašą keliai yra priskiriami vidaus keliams, kurių priežiūrą vykdo patys savininkai – naudotojai. Privažiuojamasis kelias prie sklypo adresu: (duomenys neskelbtini), nėra vietinės reikšmės viešasis kelias, kurį prižiūri Alytaus rajono savivaldybė. Taip pat pareiškėjas sužinojo apie Savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. K-189 „Dėl žemėtvarkos schemos tvirtinimo“, kuriuo patvirtinta Vietinės reikšmės kelių schema, šios schemos ištraukoje yra pažymėti du keliai tuo pačiu numeriu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo keliai).

3. Pareiškėjas kreipėsi į Administraciją dėl minėtų kelių, einančių per pareiškėjui ir D. Ž. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, išbraukimo iš Kelių schemos. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad laikytina ydinga praktika, kai savivaldybė apskaito ir rodo savo balanse privačiose žemės valdose esančius vietinės reikšmės viešuosius kelius, pareiškėjas akcentavo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, informacijos, žymų, pastabų ir nuorodų, įrašų apie valstybės ir savivaldybių žemės patikėjimo teisę, kitas daiktines teises nėra, o visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

4. Ginčo keliai yra pareiškėjo ir D. Ž. privati nuosavybė. Valstybės bei Alytaus rajono savivaldybės teisės į kelius nėra įregistruotos, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad keliai yra bendro naudojimo. Administracija atsisakė pripažinti dalį Kelių schemos prieštaraujančia Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 daliai ir ją panaikinti. Aplinkybė, kad pareiškėjo žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, teisinės reikšmės neturi, nes nedaro jokios įtakos nuosavybės teisių turiniui, t. y. savininkų teisių bei pareigų mastui bei apimčiai. Pridedamuose 2019 m. lapkričio 29 d. valstybinės žemės apskaitos žemėlapiuose pareiškėjo žemės sklype esantis kelias nepažymėtas ir neapskaitytas kaip valstybinės žemės juosta, įsiterpusi į pareiškėjo žemės sklypą.

5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintoje Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėse rengimo metodikoje (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. rugpjūčio 15 d. iki 2012 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Metodika) buvo įtvirtintos taisyklės, kuriomis vadovaujantis turėjo būti sprendžiama, ar galima prie visų anksčiau patvirtintame žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų privažiuoti esamais ar suprojektuotais keliais arba ar yra nustatyti reikalingi kelio servitutai (20.3 punktas). Pareiškėjas neturi duomenų, kad atsakovas atliko Metodikos 20.3 punkte nurodytus veiksmus. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-20-448/2019 (toliau – ir administracinio nusižengimo byla) nėra jokių duomenų, kad iki 2010 m. birželio 3 d. Alytaus rajono savivaldybė siekė žemės reformos žemėtvarkos projektu suformuoti valstybinės žemės sklypus šiems keliams per Alytaus rajono savivaldybės Parėčėnų kaimą ar siekė nustatyti kokius nors servitutus. Priešingai – Alytaus rajono savivaldybės 2018 m. birželio 26 d. rašte Nr. K26-2198 „Dėl privažiavimo prie sodybos“ nurodyta, kad ginčo keliai priskirtini prie vidaus kelių, nes nepriskirti viešiesiems keliams. Skundžiamame atsakyme atsakovas dar kartą pakartojo, kad ginčo keliai į vietinės reikšmės kelių sąrašą, kuriame nurodyti viešieji keliai, įtraukti nebuvo, bet nurodė, kad taip įgijo vietinės reikšmės vidaus kelio statusą. Tokie teiginiai yra neteisingi, nes neatitinka aukščiau nurodytų Vietinės reikšmės kelių schemoje esančių ginčo kelių žymėjimo (vaizdavimo) duomenų, todėl skundžiamas raštas naikintinas kaip neteisėtas iš esmės, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui.

6. Skundžiamame akte atsakovas neteisingai nurodo, kad pareiškėjo kelio statuso klausimas buvo sprendžiamas AN byloje. Nurodytoje AN byloje nebuvo sprendžiamas ginčo kelių teisėtumo klausimas. Minėtoje byloje nebuvo pateikta duomenų, kad ginčo kelias buvo įbraižytas laikantis Metodikos nuostatų, ar kad teisės aktų (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK); kt.) nustatyta tvarka buvo išspręstas klausimas dėl pareiškėjui ir D. Ž. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams tenkinti.

7. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusiam teismui pateiktą abrisą pasirašė ne pareiškėjas, todėl šioje administracinėje skirtina rašysenos ekspertizė, tikslu nustatyti, ar ant abriso esantis A. Ž. parašas suklastotas. Pasitvirtinus parašo klastojimo faktui, administracinėje byloje abrisas nelaikytinas įrodymu, patvirtinančiu 4 m pločio bendro naudojimo kelio, t. y. įsiterpusios 4 metrų pločio valstybinės žemės juostos, skirtos bendram naudojimui, faktą. Taip pat įrodymu nelaikytinas ir 1998 m. kovo 3 d. Grąžinamos natūra žemės ribų paženklinimo-parodymo aktas, nes jame įrašyti neatitinkantys tikrovės duomenys.

8. Pareiškėjo teigimu, pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatas vietinės reikšmės viešasis kelias gali priklausyti tik savivaldybėms. Atsakovas neišsprendė nuosavybės teisės į žemę, kurioje įrengti ginčo keliai, klausimo ir nepagrįstai (nesant teisėto pagrindo) įtraukė ginčo kelius į Vietinės reikšmės kelių schemą.

9. Atsižvelgiant į tai, jog administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad žemė, kurioje yra ginčo keliai, yra kokiu nors teisės aktu paimta iš pareiškėjo nuosavybės taip pat nėra jokių duomenų, jog A. Ž. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui yra nustatyti kokie nors apribojimai ar specialiosios sąlygos dėl žemės sklype esančių ginčo kelių, žemės sklype esantys ginčo keliai yra vidaus keliai ir yra privati pareiškėjo ir D. Ž. nuosavybė.

10. Nagrinėjamu atveju neteisingos norminio akto dalies, kurioje ginčo keliai įtraukti į Vietinės reikšmės kelių schemą, pagrindu pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausančia žeme naudojasi kiti asmenys. Ir skundžiamas raštas, ir Vietinės reikšmės kelių schemos dalis, kurioje nurodyti ginčo keliai, ir kurios pagrindu priimtas skundžiamas atsakymas, pažeidžia pareiškėjo teisę netrukdomai naudotis visu nuosavybės teise valdomu žemės sklypu.

11. Pareiškėjas akcentavo, kad jokių neabejotinų ir pagrįstų dokumentų, patvirtinančių, jog ginčo keliai nepatenka į pareiškėjo žemės sklypą, nėra – žemės sklypą kertantys vidaus keliai yra privati pareiškėjo ir D. Ž. nuosavybė.

12. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. K-189 „Dėl žemėtvarkos schemos tvirtinimo“ dalis, kurioje nurodyti du ginčo keliai, kertantys pareiškėjo ir D. Ž. žemės sklypą, prieštarauja Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 daliai, kadangi ginčo vidaus keliai, kertantys pareiškėjo ir D. Ž. žemę, yra jų asmeninė, o ne valstybės nuosavybė.

13. Atsakovas Alytaus rajono skyriaus administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

14. Atsakovas paaiškino, kad skundžiamas raštas yra teisėtas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, naikinti jį nėra teisinio pagrindo, taip pat nėra pagrindo pradėti norminio administracinio akto tyrimą.

15. Pareiškėjas pateikė skundą dėl Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. K-189 „Dėl žemėtvarkos schemos tvirtinimo“ dalies, kurioje nurodyti du ginčo keliai, kertantys pareiškėjo ir D. Ž. nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, pripažinimo prieštaraujančia Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 daliai bei šios schemos dalies panaikinimo. Administracija pareiškėjo skundo netenkino, kadangi ginčo keliai yra bendro naudojimo keliai, kurie yra valstybinėje žemėje ir į pareiškėjo bei D. Ž. privačios nuosavybės teise valdomą žemės sklypą nepatenka. Žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimo rengimo dokumentai – abrisas, žemės sklypo planas, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas – patvirtina, kad į pareiškėjo žemės sklypą įsiterpęs 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias yra valstybinėje žemės juostoje, skirtas bendram naudojimui ir šis valstybinės žemės plotas į pareiškėjo žemės sklypo plotą nėra įskaičiuotas.

16. Administracija pabrėžė, kad ginčo keliai yra valstybinės žemės dalyje ir kerta pareiškėjo privatų žemės sklypą. Kelių savininkė yra valstybė bei patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT). Administracija atkreipė dėmesį, kad Vietinės reikšmės kelių schema buvo rengiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 3D-518/D1-490 patvirtintų Žemėtvarkos schemų taisyklių nuostatomis. Atsakovas tvirtino, kad Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema ta apimtimi, kuria du keliai, pažymėti tuo pačiu Nr. (duomenys neskelbtini), įrašyti į Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, neprieštarauja Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 daliai.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, jog pareiškėjo žemės sklype esantis kelias yra valstybinėje žemėje. Tai patvirtina nuosavybės teisių atkūrimo rengimo dokumentai, iš kurių matyti, jog į pareiškėjo žemės sklypą įsiterpę 4 m pločio bendro naudojimo keliai yra valstybinės žemės dalyje, skirti bendram naudojimui. Keliais užimtas valstybinės žemės plotas į pareiškėjo žemės sklypo plotą neįskaičiuotas. Šią aplinkybę patvirtina ir pareiškėjo žemės sklypo eksplikacijos duomenys, kuriuose nėra nurodyta, kad žemės sklype yra keliais užimtų žemės plotų.

II. 18. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

19. Teismas nurodė, kad administracinis ginčas iš esmės kilo dėl kelių, įsiterpusių į pareiškėjo žemės sklypą, nuosavybės.

20. Teismas nustatė kad pareiškėjas 2019 m. spalio 23 d. kreipėsi į Administraciją su skundu, prašydamas pripažinti, kad Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. K-189 „Dėl žemėtvarkos schemos tvirtinimo“ patvirtinta Vietinės reikšmės kelių schema ta apimtimi, kuria du keliai, pažymėti tuo pačiu Nr. (duomenys neskelbtini), bet skirtingų: pločio – 6 m ir 3 m, kategorijų – 1V ir 3V, ilgio – 252 m ir 453 m, einantys per pareiškėjui ir D. Ž. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, įrašyti į Alytaus rajono savivaldybės vietinių kelių žemėtvarkos schemą, prieštarauja Kelių įstatymo (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. IX-1113 redakcija) 4 straipsnio 3 daliai, ir laikyti ją panaikinta; Administracija skundžiamu 2019 m. lapkričio 22 d. raštu netenkino pareiškėjo skundo ir atsisakė pripažinti Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. K-189 „Dėl žemėtvarkos schemos tvirtinimo“ patvirtinto Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos dalį dėl ginčo kelių, einančių per pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypą, įtraukimo į šią schemą prieštaraujančia Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 daliai ir ją panaikinti, išbraukiant ginčo kelius iš minėtos schemos. Administracija nurodė, jog į pareiškėjo žemės sklypą įsiterpęs 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias yra valstybinėje žemėje ir į pareiškėjo žemės sklypo plotą nėra įskaičiuotas.

21. Bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėjui ir D. Ž. nuosavybės teise priklausantis 47,98 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), suformuotas nuosavybės teisių atkūrimo procese, atkuriant bendrosios nuosavybės teise pareiškėjui ir kitai pretendentei O. P. nuosavybės teises į buvusio savininko I. J. valdytą (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą – 55,56 ha žemės ir 4,48 ha miško, esančius (duomenys neskelbtini)kaimuose, suteikiant jiems naudotis bendrą 57,54 ha žemės plotą.

22. Remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Įgyvendinimo tvarka) nuostatomis, teismas pažymėjo, kad atkuriant nuosavybės teises natūra kaimo vietovėje žemės sklypai projektuojami žemės reformos žemėtvarkos projekte, nustatant šio žemės sklypo ribas, pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, žemės naudojimo sąlygas, privažiuojamuosius kelius ir pan., ir tai yra būtina sąlyga, be kurios negali būti priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūriniu būdu.

23. Teismas vertino Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje, Metodikos 8 ir 48 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą ir darė išvadą, kad nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad žemės sklypai formuojami pagal nustatytus reikalavimus bei susisiekimo keliai užtikrina privažiavimą prie suformuotų žemės sklypų, kitų nekilnojamojo turto objektų ir bendro naudojimo teritorijų.

24. Iš pateiktų 1999 metų ir 2002 metų Alytaus apskrities Alytaus rajono Miroslavo seniūnijos Parėčėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų ištraukų ir iš nuosavybės teisių atkūrimui parengtų grąžinamų žemės sklypų planų (projekto Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) teismas nustatė, jog pareiškėjo žemės sklype yra pažymėti įsiterpę bendro naudojimo keliai.

25. Teismo vertinimu, nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu parengti teritorijos planavimo ir žemės valdos dokumentai – abrisas, pareiškėjo žemės sklypo planas, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas – neabejotinai patvirtino, jog į pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens D. Ž. nuosavybės teise valdomą žemės sklypą yra įsiterpę 4 metrų pločio bendro naudojimo keliai, neįskaičiuoti į žemės sklypo plotą. Taip pat 1998 m. kovo 17 d. žemės sklypo eksplikacijos duomenys patvirtino, jog pareiškėjo ir D. Ž. žemės sklype nėra nurodytos keliais užimtos ir naudojamos žemės, kuri būtų įskaičiuota į pareiškėjui ir D. Ž. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotą. Žemės sklype naudojamų plotų eksplikacijoje nurodytos žemės ūkio naudmenos – 50,85 ha, pastatai, kiemas – 1,75 ha, vandenys (išskyrus ežerus) – 0,46 ha, miškai – 4,48 ha, iš viso ūkio valdoje – 57,54 ha. Nurodyti duomenys reiškia, kad keliai į pareiškėjui ir D. Ž. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotą neįskaičiuoti.

26. Įvertinęs aptartus įrodymus, teismas sprendė, jog ginčo keliai, kertantys pareiškėjo ir D. Ž. nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, į šio žemės sklypo ribas nepatenka – ginčo keliai yra valstybinėje žemėje.

27. Vadovaudamasis Kelių įstatymo 1 ir 3–4 straipsniais, teismas nurodė, kad pagal Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir 4 straipsnio 3 dalį, vietinės reikšmės keliai skirstomi į viešuosius kelius, kurie nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, ir vidaus kelius, kurie nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Teismas pažymėjo, kad kelių klasifikavimas į valstybinės ir vietinės reikšmės atliekamas dėl kelių reikšmingumo, o ne dėl nuosavybės formos ir nelemia į vietinės reikšmės kelių sąrašą įrašytų kelių visiško priskyrimo savivaldybės nuosavybei. Todėl vietinės reikšmės kelių sąrašo sudarymas savivaldybės tarybos sprendimu dar nereiškia į tą sąrašą įtraukto konkretaus vietinės reikšmės kelio priskyrimo būtent savivaldybės nuosavybėn, nes vietinės reikšmės vidaus keliai gali priklausyti ir ne savivaldybei, o valstybei ar juridiniams ir fiziniams asmenims nuosavybės teise.

28. Teismo vertinimu, ginčo keliai yra vietinės reikšmės keliai, kurių viena kelio Nr. (duomenys neskelbtini) dalis yra vietinės reikšmės viešasis keliais, o kita kelio Nr. (duomenys neskelbtini) dalis yra vietinės reikšmės vidaus kelias, ir nuosavybės teise nepriklauso pareiškėjui ir D. Ž., nes nepatenka į jų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotą. Nurodytas faktines aplinkybes patvirtino Vietinės reikšmės kelių tinklo žemėtvarkos schemos, patvirtintos Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. K-189, aiškinamojo rašto duomenys ir minėtos schemos ištrauka, jog du keliai, kurių tas pats Nr. (duomenys neskelbtini), yra skirtingų pločių – 6 m ir 3 m, kategorijų – 1V ir 3V bei ilgių – 252 m ir 453 m. Kelias Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotis – 6 m, kategorija – 1V ir ilgis – 252 m, pagal Žemėtvarkos schemos sprendinius yra kaimiškos vietovės viešasis kelias, ir kitas kelias Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotis – 3 m, kategorija – 3V ir ilgis – 453 m, yra vietinės reikšmės vidaus kelias.

29. Teismas konstatavo, kad abu keliai nuosavybės teise priklauso savivaldybei, kadangi yra valstybinėje žemėje ir pareiškėjas nuosavybės teisių į šiais keliais užimtą žemę nėra įgijęs bei nėra šių kelių savininkas, o Administracija, įvertinusi faktines aplinkybes, tai, kad į pareiškėjo žemės sklypą įsiterpęs 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias yra valstybinėje žemėje, ir tai, kad į pareiškėjo žemės sklypo plotą keliai nėra įskaičiuoti, pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą.

30. Įvertinęs skundžiamo rašto turinį, teismas priėjo prie išvados, jog skundžiamas raštas iš esmės pakankamai argumentuotas, jame aiškiai nurodytas faktinis ginčo kelių statusas, taip pat nurodytas teisinis bei faktinis pagrindas atsisakyti tenkinti pareiškėjo skundą dėl Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. K-189 „Dėl žemėtvarkos schemos tvirtinimo“ dalies panaikinimo, t. y. skundžiamas raštas atitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Teismas kartu pastebėjo, kad skundžiamas raštas turi tam tikrų trūkumų (tekste minimas atsakovo 2018 m. birželio 26 d. raštas Nr. K26-2198 „Dėl privažiavimo kelio prie sodybos“ skirtas kitam asmeniui, ne pareiškėjui ir jame nurodytos aplinkybės susijusios su kitu privažiuojamuoju keliu). Tačiau atsižvelgęs į tai, kad nurodytas netikslumas pareiškėjo teisėms iš esmės įtakos neturėjo ir jų nepažeidė, visi kiti skundžiamame rašte nurodyti argumentai ir faktinės aplinkybės buvo pagrįsti, motyvuoti bei teisingi, teismas nurodė, kad Administracija neturėjo jokio teisinio pagrindo inicijuoti Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. K-189 „Dėl žemėtvarkos schemos tvirtinimo“ dalies, susijusios su ginčo keliais, panaikinimo.

31. Nenustatęs aplinkybių ir teisinių pagrindų, sudarančių prielaidas naikinti skundžiamą raštą, teismas pareiškėjo skundą dėl šio rašto panaikinimo atmetė.

32. Vertindamas prašymo ištirti norminio akto teisėtumą argumentus, kad pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatas, vietinės reikšmės viešasis kelias gali priklausyti tik savivaldybėms, pareiškėjo žemės sklype esantys ginčo keliai yra vidaus keliai, privati pareiškėjo ir D. Ž., o ne savivaldybės nuosavybė, todėl pareiškėjo žemės sklype esantys ginčo keliai į Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą įtraukti nepagrįstai, teismas pabrėžė, jog nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad ginčo keliai yra valstybinėje žemėje, tačiau ne pareiškėjo žemės sklype. Atsižvelgus į tai, nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. K-189 „Dėl žemėtvarkos schemos tvirtinimo“, kuriuo patvirtinta Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema, tyrimą.

III. 33. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti: 1) panaikinti Administracijos 2019 m. lapkričio 22 d. raštą; 2) pripažinti, kad Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. K-189 „Dėl žemėtvarkos schemos tvirtinimo“ patvirtinta Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema ta apimtimi, kuria du keliai, pažymėti tuo pačiu Nr. (duomenys neskelbtini), bet skirtingų: pločio – 6 m ir 3 m, kategorijų – 1V ir 3V, ilgio – 252 m ir 453 m, einantys per A. Ž. ir D. Ž. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrašyti į Alytaus rajono savivaldybės vietinių kelių žemėtvarkos schemą, prieštarauja Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. IX-1113 redakcija) 4 straipsnio 3 daliai, ir šią Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos dalį panaikinti; sprendimui įsiteisėjus, paskelbti jį Teisės aktų registre. Apeliaciniame skunde prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas.

34. Pareiškėjas prašo skirti rašysenos ekspertizę tikslu nustatyti, ar ant abriso esantis A. Ž. parašas nėra suklastotas.

35. Pareiškėjas nurodo, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 1998 m. gegužės 26 d. pasibaigusiems nuosavybės teisių atkūrimo teisiniams santykiams netinkamai pritaikė Įgyvendinimo tvarkos, 31, 1021 ir 103 punktus. Nė viename 1998 metais galiojusios ir galiojančios redakcijos šios tvarkos punkte nėra imperatyviai nurodyta, kad atkuriant nuosavybės teises natūra kaimo vietovėje žemės sklypai projektuojami žemės reformos žemėtvarkos projekte, nustatant [...] privažiuojamuosius kelius. Pareiškėjas nurodo, kad tvarkos 1021 punktas paskelbtas ir įsigaliojo tik 2019 m. vasario 7 d. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu įsiterpta į jau prieš 21 metus pasibaigusius teisinius santykius ir toks teismo sprendimas paneigia ne tik apelianto ir kitų asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, bet ir patį konstitucinį teisingumo principą, todėl yra naikintinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)147 straipsnyje numatytu pagrindu.

36. Byloje esantis apeliantui ir O. P. 1998 m. gegužės 20 d. grąžinamo natūra žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas parengtas pagal Metodiką (akto redakcija, galiojusi nuo 1998 m. balandžio 23 d. iki 2000 m. balandžio 14 d.). Pagal Metodikos 32 punktą vietinės reikšmės keliai projektuojami taip, kad jie jungtų valstybinius kelius, be kita ko, su sodybomis arba esamais (projektuojamais) žemės sklypais, jeigu prie vieno bendrojo naudojimo kelio prieina ne mažiau kaip 5 sodybos ar žemės sklypai. Pirmosios instancijos teismas taikė Metodikos redakciją, galiojusią nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d., todėl ne tik pažeidė lex retro non agit principą, bet ir neteisėtai sprendė, kad iš pateiktų 1999 metų ir 2002 metų Alytaus apskrities Alytaus rajono Miroslavo seniūnijos Parėčėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų ištraukų ir iš nuosavybės teisių atkūrimui parengtų grąžinamų žemės sklypų planų (projekto Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) matyti, jog pareiškėjo žemės sklype yra pažymėti įsiterpę bendro naudojimo keliai. Aplinkybė, kad apelianto ir D. Ž. žemės sklype pažymėti keliai, neįrodo, kad įsiterpę būtent bendro naudojimo vietinės reikšmės keliai.

37. Teismas rėmėsi suklastotu dokumentu – abrisu, kuriame esantys A. Ž. rašysena ir parašas suklastoti. Tai patvirtina pridedamo Teismo eksperto – rašysenos eksperto A. B. 2020 m. vasario 10 d. ekspertizės akto Nr. 20200210/01 (toliau – ir Ekspertizės aktas) išvados. Akivaizdu, kad suklastotas dokumentas negali neabejotinai patvirtinti, jog į pareiškėjo ir D. Ž. nuosavybės teise valdomą žemės sklypą yra įsiterpę 4 metrų pločio bendro naudojimo keliai.

38. Apeliantas skunde teismui buvo pažymėjęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusiam teismui pateiktą abrisą pasirašė ne pareiškėjas ir prašė skirti rašysenos ekspertizę, nurodė kitas reikšmingas aplinkybes dėl abriso pasirašymo. Pareiškėjas buvo nurodęs ir paaiškinęs, kad ir 1998 m. kovo 3 d. Grąžinamos natūra žemės ribų paženklinimo-parodymo aktas neturėtų būti laikomas įrodymu. Teismas nevertino ir kitų, abejonių keliančių neatitikimų - Žemės naudojimo plotų eksplikacijos (1998 m. kovo 17 d.), Plotų lentelės ir ribų paženklinimo akto (1998 m. kovo 3 d.), tai, kad abriso data neaiški, o nuosavybės teisę pareiškėjui motina perleido 1998 m. kovo 20 d. sutartimi. Pagal Metodikos 10 ir 15 punktus, kai grąžinama žemė natūra, grąžinamos natūra žemės ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas. Kai ribų paženklinimo aktas kaip ir abrisas yra suklastotas, tai paaiškina aplinkybes, kodėl 1998 m. kovo 20 d. patvirtintame grąžinamos žemės sklypo plane nėra nurodyta, kad yra Metodikos 32 punkte nustatyta tvarka suprojektuoti ir į apelianto žemės sklypą įsiterpę vietinės reikšmės keliai ir jų sanitarinės apsaugos zonos, o tik prie žymos „Sutartiniai ženklai: Žemės sklypo ribos: nurodyta - „kelio, vandens telkinio pakraščiu“.

39. Teismas netinkamai vertino 1998 m. kovo 17 d. žemės sklypo eksplikacijos duomenis ir neaišku, kokiu būdu nustatė, kad ginčo keliai į pareiškėjui ir D. Ž. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotą neįskaičiuoti. Abiejų kelių plotas tesudaro 0,2870 ha plotą, kuris sudaro mažiau nei 1/6 pastatams ir kiemui skirto 1,75 ha žemės sklypo ploto, todėl tuo atveju, jeigu šie keliai būtų buvę vietinės reikšmės keliai, tai jie patys ir jų plotai būtų išskirti žemės sklypo eksplikacijoje, o ribų pažymėjimo akto 6 punkte ir žemės sklypo plane būtų pažymėta privaloma informacija, kad privalomas minimalus valstybinėje žemėje esančių kelių sanitarinės apsaugos zonos plotis – 10 metrų. Tokios informacijos nei ribų pažymėjimo akte, nei žemės sklypo plane nėra, todėl nebuvo jokio kelio apelianto žemės sklype 1998 metais jį grąžinant natūra.

40. Faktinės aplinkybės (jog ginčo keliai yra vietinės reikšmės keliai, kurių viena kelio Nr. (duomenys neskelbtini) dalis yra vietinės reikšmės viešasis keliais, o kita kelio Nr. (duomenys neskelbtini) dalis yra vietinės reikšmės vidaus kelias, ir nuosavybės teise nepriklauso pareiškėjui ir D. Ž., nes nepatenka į jų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotą), kurias neva patvirtina Kelių schemos, aiškinamojo rašto duomenys ir Kelių schemos ištrauka, yra nustatytos ne tik netinkamai pritaikius materialiosios teisės normas, galiojusias ir 1998 metais, kai ginčo žemės sklypas apeliantui buvo grąžintas natūra, ir 2010 metais tvirtinant Kelių schemą, bet ir nukrypstant nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos tokio pobūdžio administraciniuose ginčuose (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1974-525/2015).

41. Pareiškėjas pakartoja skundo argumentus, dėl to, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklype esantis kelias yra jo ir D. Ž. privati nuosavybė, kitų asmenų (valstybės ir Alytaus rajono savivaldybės) teisės į šį kelią nėra įregistruotos. Į bylą pateiktuose 2019 m. lapkričio 29 d. valstybinės žemės apskaitos žemėlapiuose apelianto žemės sklype esantis kelias nepažymėtas ir neapskaitytas kaip valstybinės žemės juosta, įsiterpusi į pareiškėjo žemės sklypą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Kelių schema parengta nesilaikant Metodikoje nustatytų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino skunde išdėstytų argumentų, kad atsakovo priimtas ginčijamas raštas yra neteisėtas iš esmės.

42. Kadangi skundžiamu raštu yra pažeista pareiškėjo subjektinė teisė, todėl yra būtina sąlyga norminio administracinio akto teisėtumo patikrai inicijuoti šioje individualioje administracinėje byloje. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad skundžiamas aktas neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

43. Atsakovas Alytaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

44. Atsakovo teigimu, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas, išanalizuotos visos aplinkybės, teismas pasisakė visais pareiškėjo iškeltais klausimais, argumentuotai, įvertindamas faktines aplinkybes ir teisės aktų normas, nepažeidė nei materialiosios, nei proceso teisės normų.

45. Apeliantas nepateikė akivaizdžių įrodymų, kad buvo padarytas esminis ginčui aktualios redakcijos Įgyvendinimo tvarkos nuostatų, kitų vertintų teisės aktų materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas ne tik rėmėsi teisiniu reguliavimu, bet konkrečiais, byloje esančiais įrodymais, kuriuose esantys duomenys reiškia, kad į pareiškėjui ir D. Ž. nuosavybės teise priklausiančio žemės sklypo plotą neįskaičiuoti. Atsakovas nurodo, kad kilusiam ginčui reikšmingos išvados, padarytos administracinio nusižengimo byloje priimtuose procesiniuose sprendimuose.

46. Dėl kartu su apeliaciniu skundu pateikto Ekspertizės akto Administracija nurodo, kad jo išvadoje vartojamas žodis „tikėtina“, o tai reiškia, kad prielaidos nėra įrodymas byloje, sprendžiant apie išvados patikimumą. Specialisto išvada pateikta tik kaip tikėtina, todėl negali būti pakankamu įrodymu dėl dokumento suklastojimo.

47. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

48. NŽT nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir objektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė proceso bei materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, dėl to teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas. Apeliantas, ginčydamas teismo sprendimą, nenurodo jokių faktinių ir teisinių pagrindų, paneigiančių teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. NŽT teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtino, jog ginčo keliai, kertantys pareiškėjo ir D. Ž. nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, į šio žemės sklypo ribas nepatenka; ginčo keliai yra valstybinėje žemėje. Taigi pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio nuostatas, abu keliai nuosavybės teise priklauso savivaldybei, kadangi yra valstybinėje žemėje ir pareiškėjas nuosavybės teisių į šiais keliais užimtą žemę nėra įgijęs bei nėra šių kelių savininkas.

49. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. Ž. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

50. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. Ž. nurodo, kad ji gyvenamąją vietą yra deklaravusi ginčo žemės sklypo adresu – (duomenys neskelbtini). Dalis ginčo kelio eina per kiemą /užstatytą/ gyvenamąją teritoriją. Tuo pažeistos ne tik apelianto, bet ir trečiojo suinteresuoto asmens D. Ž. nuosavybės teisės ir draudimas kištis į privatų gyvenimą, kurios įtvirtintos tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas savo sprendimu šių teisių neapgynė, todėl toks teismo sprendimas neturi būti paliktas galioti.

51. Dėl ginčo kelio D. Ž. nurodo, jog menamo savivaldybės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, neva einanti per kiemą, neturi jokių aiškiai matomų kontūrų ar ribų. Tai yra kiemo teritorija, kurioje kelio sankasos ar griovių nėra, nėra ir jokios išskirtinės dangos. Važiuojamoji kiemo dalis vienodai žvyruota, dalinai apaugusi veja. Menamo kelio dalies kieme vieta, kaip ir užimamas plotas neaiškus. Įsiterpęs kelias neturi sklypo plano ir kadastrinių duomenų, kaip reikalauja Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalies nuostatos, pagal kurias žemės sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Taip pat menamas kelias visiškai neturi Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatytų ir privalomų keliui elementų: jau minėtos žemės sankasos, važiuojamosios dalies kelkraščių, kelio griovių ir kitų vandens nuleidimo sistemų, želdinių, esančių kelio juostoje, ir 6 dalyje apibrėžtos kelio apsaugos zonos. Šių aplinkybių (ginčo kelio požymių) pirmosios instancijos teismas nevertino, netyrė šio kelio atsiradimo ir tariamo įteisinimo aplinkybių ir visiškai nepasisakė dėl šiam keliui, kaip inžineriniam statiniui, įstatymų keliamų reikalavimų nebuvimo, todėl toks teismo sprendimas, priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, yra naikintinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 52. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui ir D. Ž. nuosavybės teise priklausantis 47,98 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), suformuotas atkuriant nuosavybės teises pareiškėjui ir O. P. į buvusio savininko I. J. valdytą (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą – 55,56 ha žemės ir 4,48 ha miško, esančius (duomenys neskelbtini) kaimuose, suteikiant jiems naudotis bendrą 57,54 ha žemės plotą.

53. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 5 dalimi, žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai, leistos pirkti ir nuomoti iš valstybės žemės sklypai, nustatomos jų ribos, suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, žemės sklypams nustatoma pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sąlygos.

54. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 103 punkte (redakcija, galiojusi nuosavybės teisių atkūrimo procesų formuojant žemės sklypus metu) nustatyta, kad atkuriant nuosavybės teises į kaimo vietovėje esančius ir natūra grąžinamus žemę, mišką bei vandens telkinius, laikomasi šios tvarkos:

rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojai seniūnijose per mėnesį nuo nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo dienos parengia nuosavybės teisių atkūrimo bylą, kurią pateikia žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiam specialistui;

pagal byloje esančius dokumentus nustatytąja tvarka žemės reformos žemėtvarkos projekte šis specialistas pažymi ir vietoje paženklina žemės, miško sklypų ar vandens telkinio ribas, surašo žemės, miško sklypų ribų vietos paženklinimo aktą, parengia kitus Žemės ir miškų ūkio ministerijos patvirtintoje metodikoje nurodytus dokumentus ir pateikia nuosavybės teisių atkūrimo bylas apskrities viršininkui.

55. Vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos, patvirtintos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 423 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ netekusios galios 1998 m. balandžio 9 d., kurios nuostatos taikytos formuojant žemėnaudas nuosavybės teisių atkūrimui pareiškėjui, 24 punktu, apylinkių agrarinės reformos tarnybų žemėtvarkininkai, vadovaudamiesi pareiškėjų pateikta dokumentacija ir turimais planais bei kita medžiaga, vietoje nustato ir pažymi planuose visų suinteresuotų asmenų, norinčių susigrąžinti žemę ar gauti už ją kompensaciją, prašymuose nurodytas buvusias žemės valdas.

56. Vyriausybės 1993 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 785 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje, iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai“, netekusio galios 1998 m. balandžio 9 d., 1.10 punkte buvo nustatyta, kad žemės sklypų ribos formuojamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 423 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos reikalavimus.

57. Abrisas ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas patvirtina, kad į pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens D. Ž. nuosavybės teise valdomą žemės sklypą yra įsiterpę 4 metrų pločio bendro naudojimo keliai. 1998 m. kovo 17 d. žemės sklypo eksplikacijos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo ir D. Ž. žemės sklype nėra nurodytos keliais užimtos ir naudojamos žemės, kuri būtų įskaičiuota į pareiškėjui ir D. Ž. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotą. Žemės sklype naudojamų plotų eksplikacijoje nurodytos žemės ūkio naudmenos – 50,85 ha, pastatai, kiemas – 1,75 ha, vandenys (išskyrus ežerus) – 0,46 ha, miškai – 4,48 ha, iš viso ūkio valdoje – 57,54 ha. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad keliai į pareiškėjui ir D. Ž. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotą neįskaičiuoti.

58. Pareiškėjas nurodo, kad abrise A. Ž. parašas yra suklastotas. Ši aplinkybė kaip neįrodyta, atmestina. Abrisas yra tik vienas iš dokumentų, kurių pagrindu nuosavybės teisių atkūrimo procese formuojant žemėnaudas yra fiksuojami keliai. Tai nurodoma ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, kuriame yra ir M. Ž. bei O. P., kitos pretendentės, parašai. Taip pat paženklinant žemėnaudas dalyvavo ir kitų asmenų. Šie faktai suponuoja, kad procesą stebėjo ir jo rezultatus parašais patvirtino ne tik suinteresuoti, bet ir kviestiniai asmenys, todėl pripažintina įrodyta aplinkybė, jog keliai buvo fiksuoti ir tai atitiko tikrąją reikalų padėtį. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdyje pripažino, kad 1998 m. balandžio pradžioje (jis tikrai taip prisimena), kai vyko matavimai, paženklinimai, pareiškėjas dalyvavo matavimuose (buvo projekto autorė ir kaimynai), tačiau nurodė, kad niekas jam nedavė pasirašyti jokių dokumentų, apie jokį kelią neinformavo. Dėl šių pareiškėjo argumentų pažymėtina, kad žemės sklypo ženklinimo metu kaip pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą dalyvavo jo mama, nors pareiškėjas tai ir neigia, teismo posėdyje sakęs, kad mama (Ž.) negalėjo pasirašyti, kadangi labai išgyveno (verkdavo), nevažiuodavo į vietą, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių tokį faktą, nepateikė. Akivaizdu, kad pareiškėjas neturėjo pagrindo pasirašyti Akte. Nurodytas aplinkybių vertinimas leidžia konstatuoti, kad suinteresuoti žemėnaudų formavimu nuosavybės teisių atkūrimui asmenys žemės paženklinime dalyvavo, Akte pasirašė ir žinojo jo turinį (ABTĮ 56 str. 7 d.).

59. Pasisakydama dėl vėlesnių žemėnaudų nuosavybės teisėms atkurti formavimo etapų, teisėjų kolegija remiasi 1999 metų ir 2002 metų Alytaus apskrities Alytaus rajono Miroslavo seniūnijos Parėčėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir tvirtinimo metu galiojusius teisiniu reglamentavimu.

59.1. Vadovaujantis Žemės reformos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“, 35 punktu, projektuojamus teritorinio tvarkymo elementus sudaro inter alia vietinės reikšmės keliai, o taip pat ir servitutai (CK 4.111 str.).

59.2. Vadovaujantis Metodikos 40 punktu, kai piliečiai, su kuriais derinami suprojektuoti žemės sklypai, nesutinka su suprojektuotų žemės sklypų vieta ir ribomis, jie per 15 darbo dienų nuo projekto derinimo savo nesutikimą bei pretenzijas raštu pateikia rajonų žemėtvarkos skyriams. Rajonų žemėtvarkos skyriai ginčą nagrinėja kartu su žemėtvarkos projektą rengiančios įmonės atstovu ir priima išvadą. Asmenims nesutinkant su rajono žemėtvarkos skyriaus išvada, galutinį sprendimą priima apskrities viršininkas. Aktualiu laikotarpiu šis teisinis reglamentavimas iš esmės nekito.

59.3. Iš 1999 metų ir 2002 metų Alytaus apskrities Alytaus rajono Miroslavo seniūnijos Parėčėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų ištraukų ir iš nuosavybės teisių atkūrimui parengtų grąžinamų žemės sklypų planų (projekto Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) matyti, jog pareiškėjo žemės sklype yra pažymėti įsiterpę bendro naudojimo keliai.

59.4. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais būtų kėlęs ginčą dėl nuosavybės teisių atkūrimui suformuotų žemėnaudų tiek žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo stadijoje, tiek ir priėmus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

59.5. Įrodymų vertinimo ir teisės taikymo požiūriu šie faktai liudija, kad pareiškėjui buvo žinomos, suprantamos ir priimtinos visos sąlygos, reikšmingos įgyvendinant nuosavybės teises į konkrečius žemės sklypus, inter alia ir tai, kad žemėnaudas kerta keliai, esantys valstybės žemėje, todėl jam kyla pareiga veikti sąžiningai bei netrukdyti jais naudotis pagal paskirtį (ABTĮ 56 str. 7 d., CK 1.137 str. 2 d.).

59.6. Anksčiau nurodytų įrodymų visumos vertinimo pagrindu atmestinas pareiškėjo prašymas skirti rašysenos ekspertizę, nes bet kuriuo atveju jos išvados nepaneigtų tų išvadų, kurias teisėjų kolegija padarė visų įrodymų vertinimo pagrindu.

60. Šios Nutarties 59.5 punkte nurodytų argumentų kontekste pažymėtina, kad teisinių santykių dėl Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos susiformavimo stadijoje keliant ginčą dėl teisinės padėties, kuri jau įtvirtinta nuosavybės teisių atkūrimo sprendimais, pagrįstais žemėtvarkos projektų sprendiniais, priimtais nuosavybės teisių atkūrimo procese vertintų ir fiksuotų administracinio pobūdžio aktų pagrindu (abriso bei žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto), yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad tokiu būdu yra bandoma inicijuoti teisėtais pagrindais susiformavusių teisinių santykių peržiūrėjimą, siekiama, nepaisant praleistų įstatymais nustatytų terminų ginčams kelti, įsiterpti į teisinius santykius, kurių teisėtumas nepaneigtas įstatymuose nustatyta tvarka ir terminais.

61. Šie teisiniai argumentai suponuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą pripažinęs, jog pareiškėjo skundas visa apimtimi – tiek dėl jo skundo, teikto atsakovui, atmetimo, tiek dėl prašymo tirti norminio akto teisėtumą, yra nepagrįstas ir atmestinas.

62. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

63. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, konstatuotina, kad pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius