a53725be-1b33-4531-9fd0-b13c19e7af5d · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešejas V                                                                                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-99/2011                                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                                    1.1.8.1.2; 1.1.7.2.4; 1.2.14.6.2. (S)                                                                                                                               LIETUVOS Apeliacinis teismas NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. sausio 31 d.Vilnius             Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažioteiseju:

Vladimiro Bavejano, Kestucio Jucio,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Ingai Kavaliauskaitei, Rasai Maldanytei, Ingai Jurgaitienei, Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorems Daivai Skorupskaitei – Lisauskienei, Linai Beinarytei, gynejui advokatui Vytautui Tuckui,nuteistajai M. S. ,civilinio ieškovo atstovams Justei Rukšenaitei, Ginai Pavlovskienei, Pranui Mieželiui, specialistams Antanui Šiupieniui, Birutei Vasiliauskienei, ekspertems Malgožatai Kuncevic, Juratei Gincman – Dorošenko, teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistosios M.

S. apeliacini skunda del Kauno apygardos teismo 2005 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d.ir nuteistas laisves atemimu 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) menesiams.              M. S. atžvilgiu taikytas 2002 m. lapkricio 7 d. istatymo „Del amnestijos, pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metu sukakti“ 4 str. 2 d. 1 p. ir sumažinta neatlikta laisves atemimo bausme 1/5 dalimi.             Iš M.

S. priteista 87985,18 Lt UAB „Žalgirio loto“ naudai.Teiseju kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla, n u s t a t e:           M. S. nuteista už tai, kad dirbdama nuo 1999 m. birželio 7 d. UAB „Žalgirio loto“ Alytaus filialo vadybininke, nuo 2000 m. spalio 1 d. UAB „Žalgirio loto“ Alytaus filialo direktore, 1999 m. birželio 7 d. pasirašiusi materialines atsakomybes sutarti ir prisiemusi visiška materialine atsakomybe už jai patiketu bendroves materialiniu vertybiu išsaugojima, nuo 1999 m. birželio 7 d. iki 2002 m. vasario 3 d. iš prekybos vietu surinkusi, pagal F10 kvitus, 778919,31 Lt priklausancius UAB „Žalgirio loto“, neineše i bendroves banko saskaita arba kasa 87985,18 Lt, ir taip pasisavino jai patiketa dideles vertes svetima turta – UAB „Žalgirio loto“ priklausancius 87985,18 Lt.

             Nuteistoji M. S. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendi panaikinti ir perduoti byla iš naujo nagrineti pirmosios instancijos teismui, taip pat apeliante skunde prašo apklausti specialista UAB „Auditoriai ir konsultantai“ auditoriu Antana Šiupieniu.Nuteistosios teigimu, pirmosios instancijos teismas jos kalte, pasisavinus jai patiketa svetima dideles vertes turta, grinde 2003 m. vasario 10 d. revizijos aktu Nr.25-06/5 ir 2005 m. sausio 20 d. specialisto išvada Nr. 5-7/4, taciau revizijos aktas ir specialisto išvada nera objektyvia tiesa nustatantys dokumentai.

Apeliante nurodo, kad bylos nagrinejimo metu revizijos specialistei nurodžius, jog nebuvo tikrintos visos UAB „Žalgirio loto“ kasos knygos, teismas paskyre jos veiklos UAB „Žalgirio loto“ Alytaus filiale tyrima. Atlikus mineta tyrima, specialistas pateike išvada, kurioje nurodyta ta pati, kaip ir revizijos akte, padaryta žala – 87985,18 Lt. Taciau revizijos akto ir specialisto išvados lyginamoji analize, anot apeliantes, patvirtina, kad objektyviai tiesai nustatyti šioje baudžiamojoje byloje buvo butina atlikti buhalterine ekspertize.

Nuteistoji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jos prašyma skirti buhalterine ekspertize, pažeide jos gynybos teises, užkirto kelia jai rinkti ir pateikti irodymus bei pažeide Lietuvos Respublikos BPK 7 str. itvirtinta rungimosi principa.  Nuteistosios teigimu, byloje nera nustatyta kiek ir už kokia suma jai buvo išduota UAB „Žalgirio loto“ bilietu; nenustatyta kaip buvo iteikiami griežtos atskaitomybes dokumentai materialiai atsakingiems asmenims, byloje nera šiu dokumentu pridavima ir panaudotu nurašyma patvirtinanciu dokumentu; nenustatytas bendras bendroves Alytaus filialo grynuju pajamu ir loterijos bilietu likutis; nenustatytas pradinis isiskolinimo likutis, t.y. nustatant galutini rezultata (trukuma), nenustatyta pradinio isiskolinimo bukle.

Apeliantes nuomone, šios aplinkybes rodo, jog revizijos akto ir specialisto išvados rezultatai gali buti klaidingi, gali buti nustatyti žymiai mažesni revizijos akto ir specialisto išvados rezultatai, o tai turetu tiesiogine itaka jos veikos kvalifikacijai ir atsakomybei.Nuteistoji skunde nurodo, jog specialisto išvadoje yra konstatuota, kad tyrimui bendrove nepateike dešimt prašytu pirminiu dokumentu už 6996 Lt, motyvuodama tuo, jog daugiau dokumentu nepateiks ir, kad šios sumos nesusijusios su jos pinigine skola. Taciau, anot apeliantes, tyrimo metu nebuvo galima nei patvirtinti, nei paneigti, kad tarp šiu nepateiktu dokumentu galejo buti ir dokumentai, susije su jos atsiskaitymais su bendrove.

Nuteistosios teigimu, tarp nepateiktu dokumentu galejo buti jos atsiskaityma su bendrove patvirtinantys dokumentai, taciau bendrove pati nusprende, kokius dokumentus pateikti specialistei. Anot apeliantes, specialisto išvados 14 priedo 14.1 ir 14.2 lentelese nurodytos sumos – 15899 Lt, 1569 Lt ir 5619,02 Lt, reiškiancios, kad šie pinigai yra pateke i bendroves kasa, taciau bendrove atsisake pateikti dokumentus apie tai, kas šiuos pinigus ineše i kasa, todel tiek revizijos akte, tiek specialisto išvadoje liko nenustatyta, kas šiuos pinigus ineše i bendroves kasa.Apeliante skunde teigia, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog, vedant UAB „Žalgirio loto“ Alytaus filialo apskaita, budavo matyti tik bendras Alytaus filialo lešu trukumas, taciau toje pacioje išvadoje nustatytas 87 985,18 Lt jos atsiskaitymo trukumas bei patvirtinta revizijos akto išvada del tokio paties dydžio trukumo.

Nuteistosios teigimu, ta aplinkybe, kad trukumo rezultatas negalejo buti nustatytas, patvirtina specialisto išvados 2.1 ir 2.2 punktai, kuriuose nurodyta, jog pateiktoje ataskaitoje nenurodyta, kuris Alytaus filialo darbuotojas iš platinimo vietu surinko pinigus, kada ir kaip nuo 2000 m. kovo 16 d. iki 2000 m. kovo 31 d. atsiskaite su UAB „Žalgirio loto“ bei koks bendroves Alytaus filialo testinis likutis nustatytas 2000 m. kovo 31 d. Šiomis specialistes išvadomis, anot apeliantes, yra paneigtas revizijos akte nustatytas jos trukumas 22 272,44 Lt sumai.M.

S. skunde pažymi, kad revizijos akte nurodyta, jog 2002 m. sausio 30 d. pas ja nustatytas 103148,88 Lt trukumas, o specialisto išvadoje 2002 m. vasario 4 d. nustatytas 85710,51 Lt testinis likutis; revizijos akte nurodyta, kad 2001 m. liepos 1 d. pas ja nustatytas 106094,67 Lt trukumas, o specialisto išvadoje nurodyta, kad 2001 m. liepos 4 d. testinis likutis yra tik 27019,94 Lt. Šios aplinkybes, anot apeliantes, akivaizdžiai patvirtina, jog išvados revizijos akte ir specialisto išvadoje yra skirtingos, taciau tiek revizijos akte, tiek specialisto išvadoje nustatytas rezultatas yra tas pats – 87985,18 Lt trukumas.

Nuteistosios teigimu, specialisto išvadoje nurodyta, kad 2001 m. liepos 4 d. iš Alytaus filialo vadybininkes R. V. priimti 20094 Lt, taciau UAB „Žalgirio loto“ nurodo, kad iš R. V. 2001 m. sausio 31 d. priimtos apyskaitos 180 Lt, 181,12 Lt ir 631,99 Lt sumomis. Anot M. S. , specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad jos mokejimu žiniaraštis 645 Lt sumai buvo pateiktas bendrovei, taciau revizijos akte ši suma ivertinta nebuvo. Esant tokiems prieštaringiems duomenims, tiek revizijos akte, tiek specialisto išvadoje nustatomasis rezultatas liko toks pats - 87985,18 Lt trukumas.

Nuteistosios teigimu, specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „Žalgirio loto“ Alytaus filialo darbuotojai turejo teise išmoketi laimejimus iki 100 Lt imtinai, išmokant šiuos laimejimus 2000 metais laimejimu išmokejimo dokumentas nebuvo surašomas. Apeliante pažymi, kad teismas netyre ir nenustate dvieju esminiu aplinkybiu, t. y. kiek išmoketa laimejimu iki 100 Lt bei, kad nera sudarytas ir byloje nepateiktas bilietu apyrašas, pagal kuriuos išmoketi laimejimai. Šios aplinkybes, anot M. S. , rodo, kad i byla nepateko ir specialistes nebuvo ivertintos tiesiogines bendroves išlaidos.

             Nuteistoji skunde nurodo, kad pagal UAB „Žalgirio loto“ direktoriaus 2002 m. sausio 22 d. isakyma Nr.13 nuo 2002 m. sausio 23 d. buvo ivestos kasos knygos grynuju pinigu vidinei apskaitai vesti. Šiame isakyme nurodyta, kad kasos knygos išduodamos su piniginiais likuciais, faktiškai esanciais ta diena pas materialiai atsakingus asmenis. Apeliantes teigimu, šis isakymas sudare prielaidas realizuoti materialines atsakomybes 1999 m. birželio 7 d. sutarties salygas (C punkta). Taciau, anot nuteistosios, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo tirtas šio isakymo nuostatu vykdymas, nebuvo nustatytas pas ja buves piniginis likutis 2002 m.sausio 23 d.

M. S. nuomone, kadangi nei revizijos akte, nei specialisto išvadoje pagal 2002 m. sausio 22 d. isakyma Nr. 13 nera nustatytas pinigu likutis 2002 m. sausio 23 dienai, galima daryti išvada, kad 2002 m. sausio 23 d. pinigu trukumo jos atsakomybeje nebuvo. Apeliantes teigimu, specialus isakymo Nr.13 tyrimas butu padejes nustatyti, ar buhalterine apskaita buvo vedama laikantis Lietuvos Respublikos Buhalterines apskaitos istatymo bei kitu norminiu aktu. Nuteistosios M. S. nuomone, del tokiu prieštaringu revizijos akto ir specialisto išvados duomenu nustatytasis rezultatas negalejo išlikti vienodas, trukumo mastas turejo keistis, o ši aplinkybe, t. y. trukumo dydis yra reikšmingas veikos kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d.  Nagrinejant byla apeliacine tvarka, prokurore praše nuteistosios apeliacini skunda tenkinti iš dalies, nuteistoji ir jos gynejas praše apeliacini skunda tenkinti.

             Nuteistosios M. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.             Nuteistoji M. S. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendi panaikinti bei baudžiamaja byla perduoti nagrineti iš naujo. Lietuvos Respublikos BPK 326 str., kuriame nurodytos apeliacines instancijos teismo sprendimu, priimtu išnagrinejus byla, rušys, 1 d. 4 p. nustatyta, kad išnagrinejes byla teismo posedyje, del apskusto nuosprendžio apeliacines instancijos teismas priima nutarti panaikinti nuosprendi ir perduoti byla iš naujo nagrineti teismui, jeigu byla išnagrinejo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrineta pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 224 str. ir 225 str. nustatytas teismingumo taisykles.

Iš nuteistosios M. S. apeliacinio skundo galima suprasti, jog nuteistoji abejoja pirmosios instancijos teismo nešališkumu, teismo šališkuma susiedama su atsisakymu tenkinti jos prašyma skirti buhalterine ekspertize, nurodydama, jog atmesdamas ši prašyma teismas pažeide jos gynybos teises bei Lietuvos Respublikos BPK 7 str. itvirtinta rungimosi principa. Teismo nešališkumo užtikrinimas – viena teisingo bylos išnagrinejimo salygu. Šis principas iš esmes reiškia tai, kad nagrinedamas byla teismas su abiem proceso šalimis privalo elgtis vienodai, nerodydamas vienai iš ju palankumo, nebuti suinteresuotas priimti vienai iš šaliu palanku sprendima.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 7 str., itvirtinanti rungimosi principa, kaltinimo ir gynybos šalys bylos nagrinejimo teisme metu turi lygias teises teikti irodymus, dalyvauti tiriant irodymus, pateikti prašymus, gincyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomone visais klausimais, kylanciais nagrinejant byla ir turinciais reikšmes jos teisingam išsprendimui. Iš bylos duomenu matyti, kad nuteistosios gynejas, nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme, pateike prašyma del buhalterines ekspertizes paskyrimo, taip pat UAB ,,Auditoriai ir konsultantai“ nepriklausomo auditoriaus A.Šiupieniaus konsultacine išvada.

Pirmosios instancijos teismas nuteistosios gynejo pateiktus dokumentus pridejo prie bylos bei, teisiamajame posedyje apklauses specialiste bei išklauses visu proceso dalyviu nuomone, 2004 m. sausio 23 d. nutartimi pavede Finansiniu nusikaltimu tyrimo tarnybos Alytaus apskrities skyriaus specialistei B.Vasiliauskienei atlikti papildoma tyrima, surašyti ir pateikti išvada. Šios aplinkybes rodo, kad nuteistosios M. S. ir jos gynejo teises teisme teikti irodymus, dalyvauti tiriant irodymus, pateikti prašymus, gincyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomone visais klausimais, kylanciais nagrinejant byla ir turinciais reikšmes jos teisingam išsprendimui, nebuvo suvaržytos, nera jokio pagrindo tvirtinti, jog buvo padaryti rungimosi pricipo, nuteistosios teises i gynyba pažeidimai.

Skirti byloje ekspertize yra byla nagrinejancio teismo diskrecija, todel ta aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas paskyre papildoma specialisto tyrima, o ne buhalterine ekspertize, kaip to praše nuteistoji ir jos gynejas, neleidžia abejoti pirmosios instancijos teismo teisejo nešališkumu, byloje nenustatyta pažeidimu, del kuriu buvo suvaržytos istatymu garantuotos M. S. teises, ar kurie leistu daryti išvada, jog byla išnagrinejo šališkas teismas ir butu pagrindu gražinti byla nagrineti iš naujo.Nors nuteistosios M.

S. apeliaciniame skunde suformuluotas konkretus reikalavimas - baudžiamaja byla gražinti nagrineti iš naujo, taciau šis reikalavimas skunde tinkamai nemotyvuotas, t. y. apeliacinio skundo motyvuojamoji dalis skiriasi nuo skundo rezoliucines dalies, kurioje išdestytas nuteistosios reikalavimas. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad nuteistoji M. S. neigia pasisavinusi UAB ,,Žalgirio loto“ turta – 87985,18 Lt, apeliaciniame skunde gincija 2003 m. vasario 10 d. revizijos akto Nr. 25-06/5 ir 2005 m. sausio 20 d. specialisto išvados Nr. 5-7/4 išvadas, didžiausia demesi skirdama šiuose dokumentuose užfiksuotu duomenu palyginimui ir analizei.

Nors pati nuteistoji neigia pasisavinsi svetima dideles vertes turta, taciau M. S. kalte ivykdžius jai inkriminuota nusikalstama veika irodyta byloje surinktais irodymais. Civilinio ieškovo UAB ,,Žalgirio loto“ atstove R. J. parode, kad M. S. savanaudiškai naudojosi imoneje esancia finansine apskaita ir atsiskaitymu tik centrineje buhalterijoje, turejusi galimybe gautus pinigus už parduotus loterijos bilietus pervesti bankui pavedimu, taciau tai dariusi retai. Liudytojos teigimu, imones centrineje buhalterijoje visuomet buvo užpajamuojami atvežti grynieji pinigai, iš karto išduodami kasos pajamu orderiai.

Liudytoja J. G. paaiškino, jog surinktus pinigus už parduotus bilietus bendroves vadybininkai pervesdavo bankiniu pavedimu arba atveždavo grynuosius pinigus, tada buvo išrašomi kasos pajamu orderiai, M. S. neretai pervesdavo mažiau pinigu nei matesi pagal apskaitos dokumentus, taip pat ne tuo paciu metu pateikdavo dokumentus ir pinigus. Liudytoja R.S. V. , kuri dirbo UAB ,,Žalgirio loto“ Alytaus filiale vadybininke, nurode, kad surinktus grynuosius pinigus ji pervesdavo banke arba veždavo i imones centrine buhalterija Vilniuje, ten visuomet išduodavo kasos pajamu orderius, M.

S. niekada nera sakiusi, jog ji palikdavo pinigus buhalterijoje ir jai nebudavo išduodami kasos pajamu orderiai. Liudytoja D. S. , kuri dirbo UAB ,,Žalgirio loto“ kasininke, paaiškino, jog imoneje nebuvo tokiu atveju, kad vadybininkui atvežus grynuosius pinigus, nebutu išduodamas kasos pajamu orderis, kasa buvo apskaitoma kiekviena diena. Liudytoja A. K. parode, kad ji dirbo UAB ,,Žalgirio loto“ buhaltere, pastebejus trukumus ir neatitikimus, 2001 m. gruodžio 14 dienai buvo atlikta M. S. darbo inventorizacija, nustatytas 70540,76 Lt trukumas.

Liudytojos teigimu, M. S. aktyviai domejosi trukumu, taciau isiskolinimo nesumažino. Nagrinejant byla apeliacine tvarka buvo patenkintas nuteistosios ir jos gynejo prašymas ir paskirta buhalterine ekspertize. 2006 m. spalio 18 d. ekspertizes akte Nr. 11-1540 (06) nurodyta, jog pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad pagal F10 formos kvitus M. S. vardu surinktu, taciau i UAB ,,Žalgirio loto“ neimoketu piniginiu lešu dokumentinis likutis 2002 m. balandžio 27 d. sudare 84671,45 Lt arba 87335,45 Lt, jeigu pagal F10 formos kvitus, kuriuose nenurodyta pinigus priemusio UAB ,,Žalgirio loto“ vadybininko pavarde, pinigus surinko M.

S. (t. 9, b. l. 204 – 232). Teismo posedyje, ivykusiame 2006 m. gruodžio 13 d. Lietuvos apeliaciniame teisme, UAB ,,Žalgirio loto“ atstove paaiškino, jog ekspertams buvo pateikti ne visi UAB ,,Žalgirio loto“ dokumentai, kadangi nuo 2006 m. sausio 10 d. Valstybine mokesciu inspekcija buvo paskyrusi UAB ,,Žalgirio loto“ mokestini patikrinima laikotarpiu nuo 2001 m. iki 2005 m. Ekspertei M.Kuncevic teismo posedyje nurodžius, kad pateikus visus UAB ,,Žalgirio loto“ dokumentus, ekspertizes išvada pasikeistu, apeliacines instancijos teismas byloje paskyre nauja buhalterine ekspertize. 2007 m. liepos 31 d. ekspertizes akte Nr. 11-3652 (06) konstatuota, jog atsižvelgiant i UAB ,,Žalgirio loto“ isiskolinima M.

S. pagal avanso apyskaitas, pagal F10 formos kvitus M. S. vardu surinktu, taciau i UAB ,,Žalgirio loto“ neimoketu piniginiu lešu dokumentinis likutis 2002 m. rugpjucio 5 d. sudare 84188,56 Lt arba 86852,56 Lt, jeigu pagal F10 formos kvitus, kuriuose nenurodyta pinigus priemusio UAB ,,Žalgirio loto“ vadybininko pavarde, pinigus surinko M. S. ; tyrimas atliktas su salygomis, kad tiriamojo laikotarpio pradžioje, t. y. 1999 m. birželio 7 d. pas M. S. buvo nulinis piniginiu lešu likutis; 2002 m. vasario 4 d. kaip pradinis likutis i UAB ,,Žalgirio loto“ Alytaus filialo kasa inešta 1941,53 Lt suma iš piniginiu lešu, buvusiu M.

S. žinioje (t. 9, b. l. 279 – 305). Buhalteriniu ekspertiziu, atliktu bylos nagrinejimo apeliacines instancijos teisme metu, išvados iš esmes atitinka ikiteisminio tyrimo metu atliktos dokumentines revizijos bei byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme atlikto specialisto tyrimo išvadas, skiriasi tik M. S. vardu surinktu ir i UAB ,,Žalgirio loto“ neimoketu piniginiu lešu likutis, t. y. 2003 m. vasario 10 d. revizijos akte Nr. 25 – 06/5 ir 2005 m. sausio 20 d. specialisto išvadoje Nr. 5-7/4 nurodoma M. S. skola UAB ,,Žalgirio loto“ – 87985,18 Lt, 2006 m. spalio 18 d. ekspertizes akte Nr. 11-1540 (06) – neimoketu piniginiu lešu dokumentinis likutis sudare 84671,45 Lt arba 87335,45 Lt, jeigu pagal F10 formos kvitus, kuriuose nenurodyta pinigus priemusio UAB ,,Žalgirio loto“ vadybininko pavarde, pinigus surinko M.

S. , 2007 m. liepos 31 d. ekspertizes akte Nr. 11-3652 (06) - neimoketu piniginiu lešu dokumentinis likutis sudare 84188,56 Lt arba 86852,56 Lt, jeigu pagal F10 formos kvitus, kuriuose nenurodyta pinigus priemusio UAB ,,Žalgirio loto“ vadybininko pavarde, pinigus surinko M. S. . Apkaltinamasis nuosprendis gali buti grindžiamas tik Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka surinktais faktiniais duomenimis, o ne spejimais ar prielaidomis, visos abejones, kuriu negalima pašalinti bylos nagrinejimo metu, turi buti aiškinamos nuteistojo (itariamojo, kaltinamojo) naudai.

Todel, apeliacines instancijos teismas remiasi nuteistajai M. S. palankiausia buhalterines ekspertizes išvada, t. y. konstatuoja, kad M. S. pasisavino jai patiketa dideles vertes svetima turta – UAB ,,Žalgirio loto“ priklausancius 84188,56 Lt. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ivertino byloje surinktus irodymus bei padare pagrista išvada, kad M. S. , nuo 1999 m. birželio 7 d. dirbdama UAB „Žalgirio loto“ Alytaus filialo vadybininke, nuo 2000 m. spalio 1 d. - UAB „Žalgirio loto“ Alytaus filialo direktore, 1999 m. birželio 7 d. pasirašiusi materialines atsakomybes sutarti ir prisiemusi visiška materialine atsakomybe už jai patiketu bendroves materialiniu vertybiu išsaugojima, samoningai ir valingai, veikdama tiesiogine tycia, pasisavino jai patiketa svetima – UAB ,,Žalgirio loto“ priklausanti dideles vertes turta.

Pirmosios instancijos teismas teisingai M. S. veika kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., turi buti sumažinta tik pasisavinto turto suma, t. y. konstatuojama, jog M. S. pasisavino UAB ,,Žalgirio loto“ priklausancius 84188,56 Lt, o ne 87985,18 Lt, kaip buvo nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Kadangi ir sumažinta M. S. pasisavinto svetimo turto verte (84188,56 Lt) viršija 250 MGL dydžio suma, nuteistosios veikos kvalifikacija nesikeicia. Pirmosios instancijos teismas M. S. veika teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., kaip jai patiketo dideles vertes svetimo turto pasisavinima. Nors nuteistoji M.

S. savo apeliaciniame skunde negincija jai paskirtos bausmes rušies ir dydžio, taciau, kaip mineta, M. S. apeliacinio skundo turinys nera suformuluotas teisiškai nepriekaištingai, todel apeliacines instancijos teismas šiuo atveju turi apsvarstyti ir patikrinti nuteistajai pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmes teisinguma, juo labiau, kad, nagrinejant byla apeliacine tvarka, nuteistosios gynejas praše švelninti M. S. paskirta bausme. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., už kurios padaryma M.

S. pripažinta kalta ir nuteista, priskiriama sunkiu nusikaltimu kategorijai, už šio nusikaltimo padaryma baudžiamasis istatymas numato laisves atemimo bausme iki dešimties metu, alternatyviu bausmiu laisves atemimui straipsnio sankcija nenumato. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelges i M. S. padaryto nusikaltimo pobudi, pavojingumo laipsni, i tai, kad byloje nenustatyta nei M. S. atsakomybe lengvinanciu, nei atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu, i nuteistosios asmenybe – M. S. anksciau neteista, administracine tvarka nebausta, yra III grupes invalide, nedirbanti, charakterizuojama patenkinamai, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, bei ivertines šiu aplinkybiu visuma, M.

S. paskyre laisves atemimo bausme, mažesne nei baudžiamojo istatymo, nustatancio atsakomybe už padaryta nusikalstama veika, sankcijos mediana. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas M. S. bausme, baudžiamojo istatymo, nustatancio atsakomybe už padaryta nusikalstama veika, sankcijos ribose, Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., reikalavimu nepažeide. Taciau, nagrinejant byla apeliacine tvarka, atsirado naujos aplinkybes, i kurias negalima nekreipti demesio ir ju neivertinti, tikrinant ir sprendžiant, ar M. S. paskirta teisinga bausme.

Šios aplinkybes - tai baudžiamojo proceso trukme šioje baudžiamojoje byloje bei nuteistosios M. S. sveikatos bukle. Baudžiamasis procesas šioje byloje nuo ikiteisminio tyrimo pradžios tesiasi jau daugiau kaip septynerius metus, M. S. inkriminuota nusikalstama veika padaryta nuo 1999 m. birželio 7 d. iki 2002 m. vasario 3 d. Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. itvirtinta pareiga klausimus, susijusius su asmeniui pareikštu kaltinimu, išnagrineti per imanomai trumpiausia laika. Minetos Konvencijos nuostatos aiškinamos ir taikomos remiantis Europos Žmogaus Teisiu Teismo praktika.

Kriterijai, kuriais remiantis vertinama baudžiamojo proceso trukme, nustatyti Europos Žmogaus Teisiu Teismo praktikoje: konkrecios bylos sudetingumas; asmens, del kurio taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valdžios instituciju elgesys organizuojant bylos procesa; proceso reikšme persekiojamam asmeniui. Asmens teise i imanomai trumpesni procesa suponuoja valstybes atitinkamu instituciju, ju pareigunu pareiga daryti viska, kad procesas vyktu vengiant nereikalingo delsimo. Šioje baudžiamojoje byloje vertinamasis laikotarpis – nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos išnagrinejimo apeliacine tvarka – daugiau kaip septyneri metai, visa ši laika, t. y. nuo 2003 m. gegužes 26 d.

M. S. buvo taikomos kardomosios priemones – rašytinis pasižadejimas neišvykti ir dokumentu paemimas, t. y. buvo apribota M. S. judejimo laisve, taip pat buvo apribotos nuteistosios nuosavybes teises. Šioje baudžiamojoje byloje proceso eigos analize rodo, kad itakos baudžiamojo proceso trukmei turejo tiek valstybes instituciju elgesys, tiek aplinkybes, priklausancios nuo pacios nuteistosios bei jos gynejo. Daug laiko bylos nagrinejimas užtruko apeliacines instancijos teisme, toki ilga bylos nagrinejima salygojo daug laiko trunkanciu sudetingu buhalteriniu ekspertiziu atlikimas, taip pat nuteistosios M.

S. sveikatos bukle, del ko buvo paskirta teismo medicinos ekspertize bei ambulatorine ir stacionarine teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes, bylos procese buvo delsimu, susijusiu ir su teismo posedžiu atidejimu del nuteistosios ligu, jos gynejo sveikatos bukles (advokatas V.Tuckus del jam atliktos operacijos negalejo dalyvauti teismo posedžiuose 2010 m. liepos 7 d. ir 2010 m. rugsejo 10 d.), taip pat gynejo užimtumo kitose bylose, del byla nagrinejanciu teiseju sirgimo, teiseju artimu giminaiciu mirciu. Kaip jau mineta, ilga baudžiamosios bylos procesa apeliacines instancijos teisme salygojo daug laiko trukusiu ekspertiziu atlikimas – 2006 m. kovo 29 d. buvo paskirta buhalterine ekspertize, kuri buvo atlikta 2006 m. spalio 18 d., mineta ekspertize atlikusiai ekspertei UAB ,,Žalgirio loto“ nepateike visu reikiamu bendroves dokumentu, todel 2006 m. gruodžio 13 d. buvo paskirta dar viena buhalterine ekspertize, kuri buvo atlikta 2007 m. liepos 31 d.

Pablogejus nuteistosios sveikatos buklei buvo paskirtos ir atliktos teismo medicinos, ambulatorine teismo psichiatrijos, teismo psichologijos bei stacionarine teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes. Kaip matyti iš ambulatorines ir stacionarines teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes išvadu, M. S. bendros savijautos priežastis tiesiogiai sieja su baudžiamosios bylos aplinkybemis, nuo 2003 – iuju metu ji sekama psichiatru su Dgn- Vidutinio sunkumo depresijos epizodas; atsirado liudesys, atsiribojimas, bendravimo problemos, nuovargis, energijos stoka, suicidines mintys, krito nuotaika, darbingumas, sutriko miegas, pasikeite charakteris, tapo impulsyvi, dirgli, agresijos protrukiai.

Greta psichiatru sekama neurologu del eiles neurologiniu sutrikimu – letine smegenu išemija, radikulopatija, stuburo juosmens srities osteochondroze, spadilogitrozes su kaulinio kanalo stenoze, L-5-6 tarpslankstelinio disko išvarža, paumejes letinis skausmininis sindromas. (t. 10, b. l. 109 – 110, 127 – 131). Teismo medicinos ekspertizes akte konstatuota, kad M. S. diagnozuota: pirmine arterine hipertenzija, III laipsnio kraujospudžio padidejimas; hipertenzine kardiopatija: kairiojo skilvelio hipertrofija, kairio skilvelio diastoline disfunkcija, kairio prieširdžio padidejimas, fibrodegeneraciniai aortos ir mitralinio vožtuvo pakitimai, mitralinio vožtuvo I laipsnio nesandarumas; dislipidemija; labai dideles rizikos grupe;

širdies nepakankamumas B stadija; letine galvos smegenu išemija arterines hipertenzijos fone su pusiausvyros sutrikimo priepuoliais, letinis kepenu uždegimas, stuburo juosmens srities osteochondroze, deformuojanti spondiloartroze, stuburo juosmeniniu 5 – 6 slanksteliu dešineje paramedialine tarpslankstelinio disko išvarža, abipuse tarpslanksteliniu angu stenoze ryškaus laipsnio, ,,arklio uodegos“ sindromas, dubens organu funkcijos sutrikimas, stuburo funkcijos IIIo nepakankamumas, išreikštas skausminis sindromas, atviro kampo glaukoma I laipsnio.

Šios ligos nera irašytos i ,,Nepagydomu ligu ir sveikatos bukliu, del kuriu nuteistieji gali buti atleisti nuo tolesnio laisves atemimo bausmes atlikimo del ligos“ saraša, patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ir sveikatos apsaugos ministeriju 1995 m. lapkricio 2 d. isakymu Nr. 969/578, taciau visos išvardintos ligos yra letines, nepagydomos, reikalaujancios pastovaus vaistu vartojimo ir gydytoju sekimo, priežiuros (t. 10, b. l. 59 – 71). Ekspertiziu išvados patvirtina, jog nuo baudžiamosios bylos iškelimo 2003 m. iki bylos išnagrinejimo apeliacine tvarka nuteistosios M.

S. sveikatos bukle pablogejo ir tam itakos iš dalies turejo aplinkybes, susijusios su baudžiamosios bylos iškelimu, ilgu baudžiamosios bylos procesu. Nuteistosios M. S. sveikatos bukle iš dalies salygojo ilga baudžiamosios bylos procesa, tuo paciu ir pats ilgai užsiteses procesas salygojo nuteistosios sveikatos bukles pablogejima. Ivertinus išdestytas aplinkybes, darytina išvada, kad šioje baudžiamojoje byloje proceso trukme yra nepagristai ilga, del pernelyg ilgai užsitesusio proceso nuteistosios M. S. teise ilgai nelikti nežinioje del savo likimo nebuvo užtikrinta.

Taip pat nustatyta, kad M. S. serga daugybe ligu, kurios, nors ir nera irašytos i ,,Nepagydomu ligu ir sveikatos bukliu, del kuriu nuteistieji gali buti atleisti nuo tolesnio laisves atemimo bausmes atlikimo del ligos“ saraša, patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ir sveikatos apsaugos ministeriju 1995 m. lapkricio 2 d. isakymu Nr. 969/578, bet yra letines, nepagydomos, reikalaujancios pastovaus vaistu vartojimo ir gydytoju sekimo, priežiuros. Europos Žmogaus Teisiu Teismo jurisprudencijoje ne karta konstatuota, jog tais atvejais, kai pripažistama, kad byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamu ir pakankamu teisines gynybos del pernelyg ilgo proceso trukmes priemoniu yra bausmes sumažinimas kaltinamiesiems.

Kaip mineta, Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. sankcija nenumato alternatyviu bausmiu laisves atemimui, taciau nei Europos Žmogaus Teisiu Tesimo sprendimuose, nei Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojamoje Lietuvos teismu praktikoje bausmes sušvelninimas kaltininkui del pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmes neribojamas atitinkamo Baudžiamojo kodekso straipsnio sankcijos, pernelyg ilgas baudžiamasis procesas gali buti pripažinta išimtine aplinkybe, leidžiancia taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas bei paskirti švelnesne negu istatymo numatyta bausme.

Šioje byloje baudžiamasis procesas truko ilga laika – daugiau kaip septynerius metus, pernelyg ilgas baudžiamasis procesas turejo itakos nuteistosios M. S. sveikatos bukles pablogejimui. Pernelyg ilgas baudžiamasis procesas bei nuteistosios M. S. sveikatos bukle laikytinos išimtinemis aplinkybemis, leidžianciomis daryti išvada, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmes paskyrimas M. S. už jos nusikalstamos veikos padaryma aiškiai prieštarautu teisingumo principui. Nebutu teisinga po nusikalstamos veikos padarymo praejus beveik devyneriems metams, skirti M.

S. , kuri serga letinemis, nepagydomomis, reikalaujanciomis pastovaus vaistu vartojimo ir gydytoju sekimo, ligomis, Baudžiamojo kodekso straipsnio, nustatancio atsakomybe už jos padaryta nusikalstama veika, sankcijoje numatyta laisves atemimo bausme, bausmes tikslai šiuo atveju gali buti pasiekti ir parenkant nuteistajai kita bausmes ruši. Bausmes, nesusijusios su laisves atemimu paskyrimas, M. S. nepažeistu ir civilinio ieškovo UAB ,,Žalgirio loto“ interesu, nes budama laisveje M. S. turetu daugiau galimybiu atlyginti padaryta žala.           Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., 4 p.,            n u s p r e n d ž i a:

Kauno apygardos teismo 2005 m. balandžio 14 d. nuosprendi pakeisti. Nustatyti, kad M. S. pasisavino jai patiketa dideles vertes svetima turta – UAB ,,Žalgirio loto“ priklausancius 84188,56 Lt.M. S. , pripažintai kalta ir nuteistai pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., skirti bausme – 200 MGL (dvidešimt šešiu tukstanciu litu) dydžio bauda. Iš M. S. UAB ,,Žalgirio loto“ naudai priteisto civilinio ieškinio dydi sumažinti iki 84188,56 Lt.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkas                                                                                Viktoras Kažys Teisejai                                                                                                       Valdimaras Bavejanas                                                                                                                Kestutis Jucys