2018-04-04 Nr. AB-6910-3-61-3-02796-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-3679-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02796-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. E., Y. E., U. E., N. E., E. E. ir A. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. E., Y. E., U. E., N. E., E. E. ir A. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-1180 (01257; 01258; 01259; 01260; 01261; 01262) „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų (duomenys neskelbtini) piliečiams D. E., Y. E., N. E., E. E., U. E. ir A. E., panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjai nurodė, kad ginčijamas Sprendimas priimtas motyvuojant tuo, jog 2017 m. birželio 21 d. atlikus (duomenys neskelbtini) (toliau – ir bendrovė) patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad šios bendrovės iškabos ir pašto dėžutės nėra. Taip pat Sprendime pažymėta, kad trys Lietuvos Respublikos piliečiai iš minėtos bendrovės buvo atleisti 2017 m. balandžio mėnesį. Pareiškėjai nesutiko su atsakovo teiginiais, kadangi Departamentas neatsižvelgė į bendrovės veiklos vykdymo vietą, t. y., kad bendrovė patalpas nuomojasi kitu adresu, nors patalpų nuomos sutartį atsakovas turėjo, tačiau formaliai nurodė, kad bendrovės registruotu adresu nėra.

3. Pareiškėjų teigimu, atsakovas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) normas, neadekvačiai vertino situaciją, nesigilino į faktines aplinkybes. Departamento Sprendimas nemotyvuotas ir neišsamus, jame atsakovas nedetalizavo bendrovės veiklos vykdymo informacijos, išvadas padarė neįvertinęs situacijos ir nesurinkęs visų duomenų. Atsakovas nerinko informacijos, neskambino pareiškėjo D. E. nurodytais kontaktais, nors kvietė pareiškėją į pokalbį, tačiau dėl objektyvių aplinkybių (komandiruotės) pareiškėjas D. E. negalėjo atvykti. Atsakovas pareiškėjams neteikė informacijos, kokių duomenų trūksta siekiant išsklaidyti abejones dėl kilusių įtarimų. (duomenys neskelbtini) tarpininkauja (duomenys neskelbtini) parduodant elektros prekes į Estiją ir kitas Skandinavijos šalis, bendrovės darbuotojai patys randa prekes pagal užsakymus ir jas parduoda. Bendrovė turi sutartis su Armėnijos ir Gruzijos bendrovėmis dėl bendradarbiavimo. Taigi bendrovė vykdo veiklą, todėl pagrindo teigti, kad ji yra fiktyvi ar kad ji neegzistuoja, nėra. (duomenys neskelbtini) patalpas nuomojasi adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas šiuo adresu bendrovės patikrinimo neatliko. Atsižvelgiant į tai, atsakovo teiginiai, kad bendrovė nevykdo veiklos, yra nepagrįsti.

4. Pareiškėjai pažymėjo, kad bendrovės darbuotojų neradus registracijos adresu, nebuvo mėginama skambinti pareiškėjui D. E. ar kitiems asmenims. Atsakovas, atsižvelgdamas į vykdomos veiklos specifiškumą, turėjo suprasti, jog darbuotojams nėra būtina būti prie savo darbo stalo ir vien dėl to spręsti, kad bendrovė nevykdo veiklos. Sprendime nenurodytas nei vienas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 100 punkte nustatytas pagrindas, dėl kurio bendrovė gali būti laikoma fiktyvia.

5. Pareiškėjai nurodė, kad bendrovė atitinka šiuo metu galiojančio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju susidarė nepalanki situacija, bendrovė patyrė trumpalaikę ekonominę krizę, dėl to susidarė skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, buvo nesumokėti atlyginimai darbuotojams, todėl visi darbuotojai pateikė prašymus atleisti iš darbo. Šiuo metu visi darbuotojai dirba, bendrovės skola yra padengta. Sprendime nurodytą teiginį, kad pareiškėjas D. E. nėra įdarbintas (duomenys neskelbtini), paneigia 2009 m. balandžio 10 d. darbo sutartis ir informacija iš Sodros informacinės sistemos.

6. Atsakovas Departamentas atsiliepimu prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Departamentas nurodė, kad pareiškėjas D. E. 2016 m. balandžio 6 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas, leidimas laikinai gyventi) teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje pagrindu. Tą pačią dieną prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu pateikė ir kiti pareiškėjo D. E. šeimos nariai. Esant įtarimų, kad pareiškėjo D. E. atvykimo tikslas į Lietuvos Respubliką yra kitas nei oficialiai deklaruota, 2017 m. birželio 21 d. Migracijos valdybos pareigūnai atliko patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo registruota bendrovė. Patikrinimo metu nustatyta, kad minėtos bendrovės iškabos ir pašto dėžutės minėtame pastate nėra, o kitos įmonės darbuotoja paaiškino, kad šiuo adresu (duomenys neskelbtini) nėra, darbuotojai nedirba. Patikrinus duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) informacinėje sistemoje nustatyta, kad bendrovėje įdarbintas vienas asmuo, t. y. Y. E., tačiau jai nuo 2014 m. birželio 1 d. nėra mokamas darbo užmokestis. Pirmas Lietuvos Respublikos pilietis iš bendrovės atleistas 2016 m. gegužės 6 d. t. y. kitą dieną po Departamento sprendimo pakeisti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi, antras – 2016 m. gegužės 12 d., t. y. tą pačią dieną, kai pareiškėjams buvo suteikti leidimai laikinai gyventi, o trečias – 2017 m. balandžio 28 d., dėl to bendrovė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų viso pareiškėjams išduotų leidimų laikinai gyventi galiojimo metu.

8. Atsakovo teigimu, Departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, pagrįstai vadovavosi iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Įstatymo nuostatomis, o (duomenys neskelbtini) visą pareiškėjui D. E. pakeisto leidimo laikinai gyventi galiojimo terminą turėjo atitikti iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Įstatymo reikalavimus. Bendrovė Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų neatitiko ne keletą dienų, o nuo 2016 m. gegužės 6 d., t. y. visu pareiškėjams pakeistų leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu, todėl skundo teiginiai, kad darbuotojai iš bendrovės buvo atleisti dėl trumpalaikių finansinių sunkumų yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju ginčijamas Sprendimas priimtas ne bendrovės fiktyvumo pagrindu, o Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu leidimo panaikinimo pagrindu – bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių pareiškėjui D. E. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, pareiškėjas turėjo kreiptis į Departamentą dėl leidimo išdavimo kitu pagrindu. Pareiškėjas D. E. buvo informuotas apie tai, kad yra sprendžiamas klausimas dėl leidimų laikinai gyventi panaikinimo, kadangi bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, ir apie tai, kad, pasikeitus aplinkybėms, jis turi kreiptis dėl naujo leidimo išdavimo. Pareiškėjas D. E. taip pat buvo iškviestas į Migracijos valdybą 2017 m. birželio 28 d., tačiau neatvyko. Nors pareiškėjas D. E. ir teigė, kad buvo išvykęs į komandiruotę ir turėjo grįžti tik liepos 13–14 dienomis, tačiau ginčijamas Sprendimas priimtas tik 2017 m. rugpjūčio 1 d., t. y. pareiškėjas D. E. turėjo pakankamai laiko kreiptis į Migracijos valdybą arba į Departamentą.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas nustatė, kad ginčijamu Sprendimu buvo išspręstas klausimas dėl jau išduotų leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo. Departamentas Sprendimą priėmė, kadangi (duomenys neskelbtini) neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo dėl to, kad bendrovėje turi dirbti ne mažiau kaip trys darbuotojai Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, taip pat dėl to, kad bendrovė nevykdė veiklos, nes neturėjo vykdymo vietos ir joje nebuvo dirbančių asmenų.

11. Įvertinęs Sodros informacinės sistemos duomenis, teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. gegužės 6 d. nebuvo ne mažiau kaip trijų dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių.

12. Nors bendrovėje nuo 2009 m. lapkričio 12 d. dirba Y. E., tačiau jai nuo 2014 m. gegužės 1 d. nėra mokamas atlyginimas. D. E. nuo 2017 m. kovo 1 d. bendrovėje nedirba, todėl pareiškėjo D. E. argumentus, jog aplinkybę, kad jis bendrovėje dirba, patvirtina 2009 m. balandžio 10 d. darbo sutartis ir Sodros informacinės sistemos duomenys, teismas vertino kaip nepagrįstus. Teismas taip pat vertino kaip nepagrįstus pareiškėjų argumentus, kad bendrovė dėl trumpalaikių ekonominių sunkumų neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, nes, kaip patvirtina bylos medžiaga, bendrovė jau nuo 2016 m. gegužės 6 d. neatitiko reikalavimo, kad joje dirbtų ne mažiau kaip trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų argumentas, jog Sprendime nenurodytas nei vienas Aprašo 100 punkte nustatytas pagrindas, dėl kurio bendrovė gali būti laikoma fiktyvia, yra teisiškai nereikšmingas, kadangi ginčijamas Sprendimas priimtas ne bendrovės fiktyvumo pagrindu, o Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindu – bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų.

14. Teismo vertinimu, Departamentas tinkamai įvertino nustatytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad bendrovė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų ir panaikino pareiškėjui D. E. leidimą laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu.

15. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 3 dalį jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu. Todėl teismas konstatavo, kad, panaikinus pareiškėjui D. E. leidimą laikinai gyventi, Departamentas teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjo sutuoktinei ir jo nepilnamečiams vaikams leidimus laikinai gyventi. Aplinkybė, kad vienas pareiškėjo vaikas gimė Lietuvos Respublikoje, neturi reikšmės Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

16. Teismas konstatavo, kad ginčijamas Sprendimas yra iš esmės tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

III. 17. Pareiškėjai padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti.

18. Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino jų 2017 m. lapkričio 6 d. ir 2017 m. gruodžio 11 d. teiktų papildomų dokumentų. Teismui papildomai buvo pateikta 2017 metų sausio-spalio mėn. pelno (nuostolių) ataskaita, kuri pagrindžia, kad (duomenys neskelbtini) nuosavo kapitalo jau sukaupta už 42 419 Eur, o iki metu pabaigos (remiantis vykdomais šiandien darbais) planuojama, kad pelnas sudarys apie 50 000 Eur. Taip pat pareiškėjai teikė duomenis apie bendrovės apdraustųjų asmenų draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Pateikti duomenys patvirtina, kad bendrovėje dirba 8 žmonės, per 2017 metus sumokėta 7 448 Eur socialinio draudimo įmokų, mėnesinis darbo užmokestis siekia 2 800 Eur. Taip pat minėti pateikti duomenys paneigia pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas aplinkybes, kad nuo 2016 m. gegužės 6 d. bendrovė neatitiko Įstatymo reikalavimų, kadangi bendrovėje 2016 metais dirbo 3–5 darbuotojai. Todėl vertinti ar teigti, kad bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

19. Pareiškėjai pabrėžia, kad bendrovė veiklą vykdo adresu (duomenys neskelbtini), bendrovės patalpos yra antrajame aukšte, tai žymi tiek iškaba ant langų, tiek užrašas ant pašto dėžutės. Siekiant įrodyti ūkinės veiklos tikrumą teismui buvo pateiktos bendrovės 2017 metų sausio-rugpjūčio mėnesių pelno (nuotolių) ataskaita, laikotarpio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. pardavimų skolon žurnalas, laikotarpio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. pinigų gavimo žurnalas. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad bendrovė yra fiktyvi.

20. Pareiškėjai nurodo, kad ginčijamame Sprendime nėra pateikiama visiškai jokios informacijos, kokie duomenys buvo nustatyti patikrinimo metu, o nurodytos aplinkybės yra neatitinkančios tikrovės. Tikrovės neatitinka ir Sprendime nurodyti teiginiai, kad pareiškėjas D. E. nėra įdarbintas bendrovėje, tai paneigia 2009 m. balandžio 10 d. darbo sutartis ir 2017 m. lapkričio 2 d. informacija iš Sodros duomenų bazės. Pareiškėjai pažymi, kad U. E. ir A. E. gimė Lietuvoje, ši aplinkybė patvirtina ir vaikų ryšį su valstybę, kurioje jie gimė ir auga.

21. Atsakovas Departamentas atsiliepimu prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

22. Departamentas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad šioje bendrovėje buvo įdarbinti darbuotojai 2016 ir 2017 metais, Sodrai teikė tik nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d., t. y. pareiškėjui D. E. gavus Departamento Sprendimą panaikinti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi, t. y. bendrovė duomenis Sodrai teikė atgaline data, siekiant teisme įrodinėti pareiškėjų skundo pagrįstumą. Aplinkybę, kad bendrovėje darbuotojai nebuvo įdarbinti (visą pareiškėjo D. E. turėto leidimo laikinai gyventi laikotarpį, patvirtina ir byloje esantis bendrovės buhalterės elektroninis laiškas, kuriuo ji patvirtina, kad bendrovėje nėra trijų dirbančių darbuotojų.

23. Atsakovo teigimu, nagrinėjamoje byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad pareiškėjas D. E. neatitiko imperatyvių Įstatymo reikalavimų nuo pat pirmos leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos, dėl to pareiškėjams buvo pagrįstai panaikinti leidimai laikinai gyventi. Departamento vertinimu, aplinkybės, kad bendrovė vieną darbuotoją atleido tik pareiškėjams sužinojus apie išduotus leidimus laikinai gyventi, kitą – įforminus leidimus laikinai gyventi, trečiajam nustojo mokėti atlyginimą, o pareiškėjams gavus Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, siekiant suklaidinti teismą, bendrovė teikė Sodrai duomenis apie įdarbintus darbuotojus atgaline data, rodo pareiškėjų nesąžiningumą, polinkį piktnaudžiauti ne tik migracijos procedūromis, bet ir teisėmis į teisminę gynybą.

24. Departamentas pabrėžia, kad ginčijamas Sprendimas yra proporcingas, jis neužkerta kelio pareiškėjams, atitinkant imperatyvius Įstatymo reikalavimus ir vykdant teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, pateikti naujus prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi. Tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo teismo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo, kuriuo buvo panaikinti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui ir jo šeimos nariams, teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2609 29 straipsnio 1 dalis numato, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, šio įstatymo 1 straipsnio 3 ir 4 dalis ir 2, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28 straipsnius, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Tačiau pagal šio straipsnio 2 dalį užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė iki 2017 m. sausio 1 d., šiuo atveju taikytina Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.

27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui D. E. leidimas ginčijamu Departamento Sprendimu panaikintas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Šioje nuostatoje numatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad <...> įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 21 ar 22 punkte nustatytų reikalavimų <...>.

28. Kitiems pareiškėjams leidimai ginčijamu Departamento Sprendimu panaikinti vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 3 dalimi. Šioje nuostatoje numatyta, kad jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.

29. Pareiškėjai skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą nes, jų nuomone, teismas nepagrįstai pripažino, kad ginčijamas Departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

30. Departamentas ginčijamu Sprendimu nustatė, kad (duomenys neskelbtini), kurios akcininku, yra pareiškėjas, neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2014 m. spalio 7 d. įstatymo Nr. XII-1193 redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) reikalavimų.

31. Minėtame Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte inter alia nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.

32. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenų, buvusių 2017 m. rugpjūčio 1 d., t. y. ginčijamo Departamento Sprendimo priėmimo dieną, matyti, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. gegužės 6 d. nebuvo ne mažiau kaip trijų dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių. O. M. su bendrove darbo santykius nutraukė 2016 m. gegužės 6 d., G. F. – 2016 m. gegužės 12 d., P. Š. – 2017 m. balandžio 28 d. (II t, b. l. 317).

33. Po ginčijamo Sprendimo priėmimo bendrovė teikė Sodrai duomenis apie valstybiniu socialiniu draudimu apdraustus bendrovėje dirbančius darbuotojus. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, Sodrai pateikti minėti duomenys nebuvo savalaikiai, kadangi pateikti tik po ginčijamo Sprendimo priėmimo, dėl to yra pagrindas juos laikyti nepatikimais. Šį teisėjų kolegijos vertinimą patvirtina ir bendrovės buhalterės elektroniniu paštu Departamento specialistei 2017 m. liepos 5 d. nurodyta aplinkybė, kad bendrovėje darbuotojai nedirba. Pastebėtina ir tai, kad pagal naujus Sodrai pateiktus naujus duomenis bendrovėje dauguma darbuotojų buvo įdarbinti tik 2017 m. liepos mėn., t. y. jau Departamentui pradėjus bendrovės patikrinimą. Teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė patvirtina ne bendrovės siekį vystyti savo veiklą, o būtent pareiškėjų siekį formaliai atitikti Įstatymo reikalavimus ir tokiu būdu išlaikyti turėtus leidimus. Be to, pažymėtina, kad net ir pagal pateiktus naujus duomenis po leidimų laikinai gyventi pareiškėjams pakeitimo bendrovėje ne visada dirbo pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą reikalaujamas darbuotojų skaičius, pavyzdžiui, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 6 d. iki 2016 m. spalio 22 d. (III t, b. l. 56).

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad iš Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinio ir jame vartojamų jungtukų „ir“ akivaizdu, kad šioje normoje įtvirtinti reikalavimai nėra alternatyvos, o norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra būtina, kad įmonė atitiktų šių reikalavimų (sąlygų) visumą. Ši Įstatymo norma yra imperatyvi ir jokių išimčių nenumato (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3329-662/2017).

35. Taigi Departamentas, teisingai nustatęs, kad (duomenys neskelbtini) nedirbo ne mažiau kaip trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, t. y., kad bendrovė neatitiko imperatyvaus Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto dėl darbuotųjų skaičiaus reikalavimo, pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktą pagrįstai pareiškėjui D. E. panaikino leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

36. Byloje nesant duomenų, kad kiti pareiškėjai turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatymo nustatytu pagrindu, teisėjų kolegija pripažįsta, kad Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 3 dalimi, pagrįstai panaikino leidimus ir pareiškėjo šeimos nariams (t. y. kitiems pareiškėjams).

37. Nustatyta aplinkybė, kad bendrovėje nedirbo pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą reikalaujamas darbuotojų skaičius, buvo pakankama atsakovui ginčijamu Sprendimu panaikinti pareiškėjų leidimus Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 3 dalies pagrindu. Todėl teisėjų kolegija plačiau dėl kitų pareiškėjų argumentų nepasisako, nes kitų aplinkybių vertinimas bet kuriuo atveju nepaneigtų ginčijamo Departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylos duomenis įvertino tinkamai, ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas taikė teisingai, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl skundžiamas teismo paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjų D. E., Y. E., U. E., N. E., E. E. ir A. E. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius