2013-10-30 Nr. AB-7353-3-62-3-01317-2012-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492 -1911/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01317-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 35.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Britanika“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-383-644/2013 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Britanika“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas 2012 m. gruodžio 27 d. kreipėsi su skundu (b. l. 5-10) į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2012 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. (A275128)-R-5029 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą išbraukti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Britanika“ nuomojamą žemės sklypą, adresu Kęstučio g. 26, Kaune (toliau – ir Žemės sklypas), iš nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų nuomojamų (naudojamų) valstybinės žemės sklypų sąrašo.

Pareiškėjas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2012 m. birželio 28 d. priėmė sprendimą dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio nustatymo (toliau – ir Sprendimas), kurio 1.2.9 punktu už nenaudojamą žemę arba žemę, kurioje stovi nenaudojamais, naudojamais ne pagal paskirtį arba neprižiūrimais pripažinti pastatai (patalpos) ir statiniai nustatytas 4 proc. dydžio valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas. Administracijos direktorius 2012 m. rugsėjo 10 d. priėmė įsakymą Nr. A-3340, kuriuo patvirtino nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų nuomojamų (naudojamų) valstybinės žemės sklypų sąrašą (toliau – ir Sąrašas), į kurį įtrauktas pareiškėjo naudojamas žemės sklypas, esantis Kęstučio g. 26, Kaune.

Apie tokį sprendimą pareiškėjas buvo informuotas 2012 m. rugsėjo 19 d. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas išbraukti jo valdomą Žemės sklypą iš Sąrašo, tačiau skundžiamu Raštu atsakovas atsisakė tenkinti tokį prašymą. Pareiškėjas mano, kad jo valdomas Žemės sklypas neatitinka Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtino Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo (Toliau ir – Aprašas) 4 punkte nustatytų žemės sklypo įtraukimo į Sąrašą kriterijų. Teigė, jog jo valdomas Žemės sklypas yra prižiūrimas ir tvarkomas, į pastato vidų pašaliniams asmenims be specialių priemonių įeiti negalima, kadangi visi įėjimai yra užblokuoti metalinėmis grotomis.

Atkreipė teismo dėmesį į tai, jog pareiškėjas aktyviai siekia gauti statybos leidimą ir kuo greičiau pradėti statybos darbus, tačiau to negali padaryti dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių – užtrukusio derinimo su kultūros paveldo apsaugos institucijų atstovais. Teigė, jog atsakovas trukdo ir nesiima aktyvių veiksmų, siekdamas padėti žemės sklypo nuomininkams kuo greičiau susitvarkyti statybos leidimus bei kitus dokumentus, tačiau tuo pat metu baudžia nuomininkus už neveiklumą. Pats atsakovas iki nuomos sutarties sudarymo turėjo organizuoti detaliojo plano parengimą, tačiau to nepadarė.

Teigė, jog statybos darbai iki 2010 m. nebuvo pradėti dėl atsakovo kaltės. Mano, jog Aprašo 4 straipsnio 5 punkte numatytas vienerių metų terminas skaičiuotinas nuo 2011 m. rugsėjo 30 d., kuomet buvo pasirašyta detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis, pagal kurią pareiškėjas įgijo teisę organizuoti detalųjį planavimą. Pareiškėjo įsitikinimu, žemės nuomos mokestis negali būti baudžiamoji priemonė žemės sklypų nuomotojams.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą (b. l. 73-78), kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodė, kad Žemės sklype esantys statiniai pareiškėjo nuosavybe tapo 2008 m. liepos 15 d., taigi nuo šios dienos pareiškėjas tapo šiems statiniams priskirto žemės sklypo naudotojas, o nuo 2011 m. gegužės 30 d. – žemės sklypo nuomotojas. Minėti statiniai yra nebaigti statyti, apleisti, nenaudojami, todėl jie atitinka Aprašo 4.5 punkte nurodytus kriterijus. Kadangi pareiškėjas nebaigtų statyti statinių neremontuoja, nerekonstruoja, negriauna, jų tolesnis naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl statiniai įtrauktini į Sąrašą remiantis Aprašo 4.2 punktu. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad Žemės sklypas neatitinka Aprašo 4.2 ir 4.5 punktuose nurodytų kriterijų, ar įrodymų, patvirtinančių, kad toks atitikimas yra sąlygotas tokių aplinkybių, kaip kompetentingos institucijos nustatytas ribojimas disponuoti valdomame žemės sklype esančiu turtu, ar turtu negalima naudotis dėl teisėsaugos ar kitų kompetentingų institucijų atliekamo tyrimo ar sprendimo, susijusio su nekilnojamuoju turtu, ar dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų turtas buvo suniokotas, kai šis faktas nustatytas atitinkamos institucijos išvadose ir nuo suniokojimo praėjo mažiau nei šeši mėnesiai (Aprašo 11 p.). Atsakovo tvirtinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai ir pateikti duomenys neįrodo, kad jis remontuoja, rekonstruoja, griauna statinius ir tolesnis jų naudojimas nekelia pavojaus žmonių gyvybei ir sveikatai. Pažymėjo, kad detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis ir žemės sklypo naudojimas savo esme yra visiškai skirtingi dalykai, todėl pareiškėjas nepagrįstai remiasi minėta sutartimi. Atsakovas taip pat tvirtino, jog detaliojo plano rengimas priklauso nuo žemės naudotojo valios. Teigė, jog pareiškėjas nepagrindė kaltimų atsakovui dėl trukdymo siekiant gauti statybos leidimą. Pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, jog būtų kreipęsis dėl statybos leidimo išdavimo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 10 d. sprendimu (b. l. 153-159) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad žemės sklype, esančiame Kęstučio g. 26, Kaune, yra du nebaigti statyti statiniai – viešbutis 61 % baigtumo ir hidroforinė 63 % baigtumo. Pareiškėjas pripažino, kad jokie statybos darbai neatliekami, įėjimai užblokuoti metalinėmis grotomis. Faktą, kad statiniai, esantys Kęstučio g. 26, Kaune, yra nenaudojami, patalpos tuščios, apleistos, įėjimai grotuoti, patvirtino liudytojai T. G. ir R. D.. Teismas vertino, jog šios aplinkybės patvirtina, kad minėti pastatai atitinka nenaudojamų statinių sąvoką.

Teismas sprendė, jog pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina aplinkybę, jog Žemės sklypo teritorija yra tvarkoma (nevertinant šių paslaugų kokybės), tačiau pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina, kad yra tvarkomi ir prižiūrimi statiniai, esantys šiame sklype. Teismas nurodė, jog faktą, kad žemė yra nenaudojama, apsprendžia joje esančių statinių, o ne paties žemės sklypo būklė bei naudojimas, todėl sprendė, kad pareiškėjo pateikti įrodymai neturi esminės reikšmės nustatant ginčo Žemės sklypo statusą Aprašo 3 punkto prasme.

Teismas nustatė, kad tarp pareiškėjo ir UAB „Tigro šuolis“ yra pasirašyta sutartis dėl objekto, esančio ginčo sklype, signalizacijos sistemos stebėjimo ir operatyvaus reagavimo į sistemos suveikimus, tačiau, teismo nuomone, šios vienos priemonės neužtenka pripažinti, kad pareiškėjas vykdo statinių, esančių ginčo sklype priežiūrą, nes statinio priežiūra yra ne viena priemonė, o tam tikrų teisės aktuose nustatytų techninių, organizacinių ir viešojo administravimo priemonių visuma, vykdant statinio techninę priežiūrą ir statinio naudojimo priežiūrą (Statybos įstatymo 2 str. 74 p.).

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad žemės sklype, esančiame Kęstučio g. 26, Kaune, esantys statiniai yra nebaigti statyti, tušti, neprižiūrimi, netvarkomi bei nenaudojami, todėl šis žemės sklypas pagrįstai pripažintas nenaudojama žeme pagal Aprašo 3 punkto nuostatas.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas statinius, esančius Kęstučio g. 26, Kaune, nuosavybėn įgijo 2008 m. birželio 30 d., žemės nuomos mokestį už Žemės sklypą pradėjo mokėti nuo 2008 m. liepos 1 d., todėl laikė, kad būtent nuo šio momento pareiškėjas įgijo visas ginčo sklypo naudotojo teises ir pareigas.

Teismas vertino, jog pareiškėjo pateikti duomenys, patvirtinantys, jog dėl ginčo sklypo yra pradėtos detaliojo planavimo procedūros, pasirašytos planavimo darbų ir projektavimo darbų sutartys neįrodo, kad statiniai Žemės sklype yra remontuojami, rekonstruojami ar griaunami.

Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais, konstatavo, kad patekti į Žemės sklypo teritoriją yra nesudėtinga, taip pat galima patekti į pastato, esančio šiame sklype, koridorių, teritorija netvarkinga, nors įspėjamieji apsaugos ženklai yra, tačiau realiai sklypas bei pastatas nesaugomi, nes liudytojams ginčo sklype prabuvus apie trisdešimt minučių, jiems niekas nesutrukdė vaikščioti po sklypo teritoriją. Ginčo sklype esančiame pastate nuolat renkasi jaunimas, vartoja alkoholinius gėrimus, į pastatą asmenys lengvai patenka pro netinkamai suvirintas metalines grotas.

Įvertinęs nurodytus įrodymus, teismas darė išvadą, kad į Žemės sklypą bei jame esančius statinius gali patekti bei patenka pašaliniai asmenys, vartoja alkoholinius gėrimus, kas aiškiai patvirtina realų pavojų žmonių saugumui, sveikatai ar net gyvybei bei paneigia pareiškėjo tvirtinimą, jog Žemės sklypas yra tinkamai aptvertas, prižiūrimas, į žemės sklypą bei statinius pašaliniai asmenys užeiti negali, dėl ko nėra pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas pripažino, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai neišbraukė pareiškėjo nuomojamo ginčo Žemės sklypo iš Sąrašo, neesant Aprašo 4.2 punkte nurodyto kriterijaus paneigimo pagrindų.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, kurie atitiktų nors vieną iš Aprašo 11.1.-11.3. punktuose nurodytų aplinkybių, todėl teismas sprendė, kad atsakovas turėjo teisę atsisakyti išbraukti iš Sąrašo pareiškėjo nuomojamą Žemės sklypą. Pareiškėjo nurodyti argumentai dėl nuomojamo žemės sklypo nenaudojimo priežasčių, t. y. detaliojo planavimo procedūrų užsitęsimo, paties atsakovo vilkinimo pradėti detalaus planavimo procedūrą, pareiškėjo kaltės nebuvimo, teismo nuomone, neturi esminės reikšmės taikant Aprašo nuostatas.

Teismas nustatė, kad prieš įtraukiant Žemės sklypą į Sąrašą, atsakovo atstovai du kartus apžiūrėjo minėtą sklypą bei jame esančius statinius, todėl pareiškėjo argumentus dėl formalaus Aprašo nuostatų taikymo atmetė kaip nepagrįstus.

Teismo sprendime nurodyta, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog kreipėsi dėl statybos leidimo išdavimo, kad teisės aktų nustatyta tvarka Kauno miesto savivaldybės administracija būtų vilkinusi sprendimų priėmimą, ar nepagrįstai atsisakiusi dokumentus išduoti, todėl pareiškėjo teiginiai dėl nesąžiningo Kauno miesto savivaldybės administracijos elgesio, trukdant žemės sklypo nuomininkams susitvarkyti statybos leidimus bei kitus dokumentus, kliudant pareiškėjui naudoti Žemės sklypą pagal paskirtį bei baudžiant žemės sklypo nuomininkus už savo neveiklumą, atmesti, kaip nepagrįsti.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 162-169), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Pareiškėjas taip pat prašo nustatyti, ar Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T-313 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčių tarifų nustatymo“ 1.2.9 punktas, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. T-286 3, 4 ir 11 punktai neprieštarauja įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principams, įtvirtintiems Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1-4 punktuose, 4 straipsnio 1-4 punktuose, taip pat Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 5, 8, 9 punktuose įtvirtintiems principams ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 daliai bei 1.5 straipsnio 1 daliai. Pripažinus minėtų norminių administracinių aktų nurodytas nuostatas neteisėtomis, jas panaikinti.

Nurodo, kad Žemės sklypas ir jame esantys pastatai yra tvarkomi bei prižiūrimi. Šią aplinkybę patvirtina sudarytos sutartys dėl Žemės sklypo ir pastatų apsaugos, šiukšlių išvežimo ir tvarkymo, liudytojų T. G. ir R. D. parodymai. Pašalinių asmenų patekimo į Žemės sklypo teritoriją faktas nepatvirtina, jog šis yra neprižiūrimas, kadangi savininkams neįmanoma imtis priemonių, visiškai užtikrinančių, pašalinių asmenų nepatekimą į teritoriją.

Pareiškėjo manymu, jo valdomas Žemės sklypas neturėtų būti įtrauktas į Sąrašą vien dėl formalaus atitikimo Aprašo 4 punkte nustatytiems reikalavimams, kadangi šis formalus atitikimas (Žemės sklype esantis nebaigtas statyti pastatas, aplinkybė, jog nuo žemės nuomos sutarties sudarymo yra praėję daugiau nei metai) yra sąlygojamas nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių.

Pareiškėjas nurodo nuo pat valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo aktyviai siekiantis sutvarkyti Žemės sklypą, pradėti statybos darbus, ką patvirtina pasirašytos planavimo darbų, projektavimo darbų sutartys, gautas projektavimo sąlygų sąvadas, pradėtas rengti detalusis planas. Pažymi, jog šiuo metu pastato statybos ir rekonstrukcijos darbai yra užsitęsę dėl Kultūros paveldo departamento veiksmų bei jo keliamų reikalavimų. Nesutvarkius visų dokumentų ir negavus reikiamų leidimų statybos ar rekonstrukcijos darbai prieštarautų įstatymams, kas akivaizdu, jog nėra atsakovo siekiamybė priimant ginčijamą sprendimą. Pareiškėjas pabrėžia, jog Žemės sklypas yra urbanistiškai svarbi Kauno vieta, todėl parengti planavimo dokumentus ir statinio techninį projektą neįmanoma per trumpiausius įstatyme nustatytus terminus, vien dėl paties objekto sudėtingumo bei atsakingų institucijų keliamų reikalavimų. Pareiškėjo manymu, padidinto tarifo mokestis neturėtų būti taikomas, jei pastato negalima tvarkyti bei eksploatuoti dėl ne nuo nuomininko priklausančių aplinkybių.

Pareiškėjo manymu, Aprašo 11 punkto nuostatos, numatančios baigtinį sąrašą aplinkybių, dėl kurių žemės sklypas neįtraukiamas į Sąrašą, yra neobjektyvios, diskriminacinės, pažeidžiančios Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.2 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, proporcingumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principus, 1.5 straipsnyje numatytus sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, taip pat Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1-4 punktuose įtvirtintus principus bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6, 10, 12 punktuose apibrėžtus savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, veiklos skaidrumo, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo bei gerbimo principus. Teisinis reglamentavimas, sudarantis sąlygas apmokestinti asmenį, realiai negalintį imtis kokių nors veiksmų tvarkyti ar rekonstruoti pastatą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje ir 29 straipsnyje įtvirtintiems teisinės valstybės ir visų asmenų lygybės prieš įstatymą principams.

Teigia, jog atsakovo priimtas sprendimas, kuriuo patvirtintas Aprašas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kadangi iš jo nėra aišku kokiais kriterijais, rekomendacijomis ar metodais remiantis statiniai ir/ar sklypai pripažįstami apleistas ar nenaudojamais, neaiški netgi pati apleisto ar nenaudojamo statinio ir/ar sklypo sąvoka.

Pareiškėjas taip pat abejoja, ar Sprendimu nustatytas maksimalus žemės mokesčio tarifas (nediferencijuojant jo pagal žemės apleidimo lygį) yra proporcingas. Pareiškėjo įsitikinimu, nustatant taikytino žemės nuomos mokesčio tarifo dydį, turėtų būti atsižvelgiama į tai, dėl kokių priežasčių žemės sklypai ar statiniai yra apleisti ar nenaudojami.

Pareiškėjo manymu, sprendimas, kuriuo nuomos mokesčio tarifas nustatomas likus vos 56 dienoms iki pareigos sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, yra neteisėtas, nes jis reglamentuoja mokesčio taikymą atgaline data. Pareiškėjo įsitikinimu, žymus žemės nuomos mokesčio padidinimas galėtų būti taikomas tik tada, jei dėl žemės sklypo būklės būtų nustatyta jo naudotojo kaltė. Šiuo atveju pareiškėjo kaltės nėra, jis negali tinkamai pasirūpinti Žemės sklypu dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, todėl taikomas mokestis neatitinka jam numatytos skatinamosios paskirties.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 179-184), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti.

Teigia, jog pareiškėjas skunde kelia naujus reikalavimus (reikalavimai dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo ir reikalavimai dėl jų panaikinimo), kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, todėl šie pareiškėjo reikalavimai neturėtų būti nagrinėjami apeliacine tvarka. Atsakovas taip pat pažymi, jog Kauno miesto savivaldybės administracija nėra tinkamas atsakovas pagal apeliaciniame skunde naujai pareikštus reikalavimus, kadangi keliant klausimą dėl savivaldybės tarybos priimtų sprendimų teisėtumo, atsakovu byloje turėtų būti Kauno miesto savivaldybės taryba. Pažymi, jog pareiškėjas netiksliai formuluoja prašymą dėl norminio administracinio akto ištyrimo, prašydamas ištirti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. T-286 3 ir 4 punktų teisėtumą, kadangi šis sprendimas turi tik du punktus.

Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Žemės sklype esantys statiniai yra nebaigti statyti, tušti, neprižiūrimi, netvarkomi, todėl šis sklypas pagrįstai pripažintas nenaudojama žeme pagal Aprašo 3 punkto nuostatas.

Pažymi, jog pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas į Sąrašą įtrauktas pagal du Aprašo kriterijus (4.2 ir 4.5), nors tam, kad būtų įtraukiama į Sąrašą užtenka atitikimo vienam kriterijui.

Atsakovas tvirtina, jog pareiškėjas nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, patvirtinančių, kad teikė atsakovui dokumentus, įrodančius, kad jo naudojamas Žemės sklypas neatitinka Aprašo 4.2 ir 4.5 punktuose nurodytų kriterijų, ar įrodymų, kurie atitiktų nors vieną iš Aprašo 11.1-11.3 punktuose nurodytų aplinkybių.

Atsakovo teigimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog į Žemės sklypą ir jame esančius pastatus nuolat renkasi jaunimas, vartoja alkoholinius gėrimus. Po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo įvyko nelaimė – po statinį laipiojęs jaunuolis nukrito ir susilaužė koją.

Teigia, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepaneigia, kad statiniai yra apleisti, nenaudojami, į juos gali patekti pašaliniai asmenys ir jų saugumui iškyla reali grėsmė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Šios administracinės bylos dalykas yra Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 22 d. raštas Nr. (A275128)-R-5029, kuriuo atsisakyta pareiškėjo nadojamą Žemės sklypą išbraukti iš nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų nuomojamų (naudojamų) valstybinės žemės sklypų sąrašo.

Pareiškėjo valdomas Žemės sklypas į nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų nuomojamų (naudojamų) valstybinės žemės sklypų sąrašą įtrauktas 2012 m. rugsėjo 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-3340 (b. l. 12-16), priimtu, be kita ko, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtintu nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.3 ir 1.4 punktais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 2 ir 3 punktais numatyta, kad savivaldybė turi teisę nustatyti žemės nuomos mokesčio tarifą nuo 0,1 iki 4 proc. nuo žemės vertės.

Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T-313 1.2.9. punktu už nenaudojamą žemę arba žemę, kurioje stovi nenaudojamais, naudojamais ne pagal paskirtį, apleistais arba neprižiūrimais pripažinti pastatai (patalpos) ir statiniai, nustatytas 4 proc. nuomos mokesčio tarifas. (www.kaunas.lt, teisės aktai).

Kaip jau minėta žemės, kuriai taikomas padidintas nuomos mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo, keitimo procedūras reglamentuoja Aprašas (Aprašo 1 punktas). Aprašo tikslas yra nustatyti nenaudojamus žemės sklypus ir jų savininkus, nuomininkus (naudotojus), siekiant išsiaiškinti šių žemės sklypų nenaudojimo priežastis ir apmokestinti jų savininkus, nuomininkus (naudotojus) maksimaliais žemės ir žemės nuomos mokesčių tarifais (Aprašo 2 punktas).

Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad ginčijamas Raštas, kuriuo pareiškėjo naudojamą turtą (žemės sklypą, esantį adresu Kęstučio g. 26, Kaune), buvo atsisakyta išbraukti iš nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų nuomojamų (naudojamų) valstybinės žemės sklypų sąrašo, sukelia pareiškėjui teisines pasekmes – jam išlieka pareiga mokėti tam tikro dydžio žemės nuomos mokesčius, kurių tarifai nustatyti paminėtame Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendime Nr. T-313. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog už 2012 metus pareiškėjo nuomojamam Žemės sklypui nustatytas 4 proc. nuomos mokesčio tarifas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į nagrinėjamoje byloje pasirinktą pareiškėjo teisių gynimo būdą – jis neginčija savo prievolės mokėti konkrečius mokesčius ir nustatytų padidintų mokesčių tarifų, bet ginčija sprendimo, kuriuo atsisakyta jo valdomą Žemės sklypą išbraukti iš nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų nuomojamų (naudojamų) valstybinės žemės sklypų sąrašo teisėtumą, todėl pirmosios instancijos teismas administracinę bylą pagrįstai nagrinėjo pareiškėjo skundo reikalavimų ribose.

Aprašo 4 punkte yra įtvirtinti tokie fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančios ar jų nuomojamos (naudojamos) valstybinės žemės, kuri yra žemės mokesčio objektas, įtraukimo į Sąrašą kriterijai: 1) asmenų nekilnojamasis turtas yra įtrauktas į nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašą; 2) asmenys neremontuoja, nerekonstruoja, nenugriauna statinių, tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai; 3) asmenims, valdantiems žemės sklypą, išduotas leidimas statybai, rekonstrukcijai, griovimui ir darbai ilgiau kaip metai nepradėti ar išduoto leidimo terminas pasibaigęs; 4) žemės naudojimas neatitinka Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų; 5) nuo nenaudojamos žemės sklypo įsigijimo ar nuomos sutarties sudarymo (naudojimo pradžios) praėjo daugiau kaip metai. Nenaudojama žemė yra apibrėžiama kaip žemė, kurioje esantys statiniai apleisti arba neprižiūrimi, nenaudojami (Aprašo 3 p.).

Aprašo 11 punkte numatyta, kad asmenys, kurių nuosavybės teise valdomas ar nuomojamas (naudojamas) žemės sklypas įrašytas į Sąrašą, gali per 30 dienų nuo pranešimo apie jų valdomo objekto įrašymą į Sąrašą išsiuntimo dienos pateikti seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad žemės sklypas neatitinka 4.1–4.5 punktuose nurodytų kriterijų arba atitikimas šiems kriterijams yra sąlygotas vienos ar keleto Aprašo 11 punkto papunkčiuose nurodytų aplinkybių.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Žemės sklypo įtraukimu į Sąrašą, kreipėsi į atsakovą, prašydamas išbraukti jo naudojamą Žemės sklypą iš Sąrašo. Ginčijamame Rašte konstatuota, jog pareiškėjo prašymas išbraukti jo naudojamą Žemės sklypą iš Sąrašo neatitinka Aprašo 11 punkte nurodytų kriterijų, todėl jo prašymą atsisakyta tenkinti.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovo Raštas yra teisėtas ir pagrįstas. Išnagrinėjęs administracinę bylą teismas konstatavo, kad žemės sklype, esančiame Kęstučio g. 26, Kaune, esantys statiniai yra nebaigti statyti, tušti, neprižiūrimi, netvarkomi bei nenaudojami, todėl šis žemės sklypas pagrįstai pripažintas nenaudojama žeme pagal Aprašo 3 punkto nuostatas. Teismas sprendė, jog pareiškėjo pateikti duomenys apie teritorijos tvarkymą patvirtina aplinkybę, jog Žemės sklypo teritorija yra tvarkoma, tačiau jie nepatvirtina, kad yra tvarkomi ir prižiūrimi statiniai, esantys Žemės sklype. Pareiškėjo pateiktą jo ir UAB „Tigro šuolis“ pasirašytą sutartį dėl objekto, esančio ginčo sklype, signalizacijos sistemos stebėjimo ir operatyvaus reagavimo į sistemos suveikimus, teismas vertino kaip nepakankamą priemonę siekiant pripažinti, kad pareiškėjas vykdo statinių, esančių ginčo sklype priežiūrą, nes statinio priežiūra yra ne viena priemonė, o tam tikrų teisės aktuose nustatytų techninių, organizacinių ir viešojo administravimo priemonių visuma, vykdant statinio techninę priežiūrą ir statinio naudojimo priežiūrą (Statybos įstatymo 2 str. 74 p.). Teismas vertino, jog pareiškėjo pateikti duomenys, patvirtinantys, jog dėl ginčo sklypo yra pradėtos detaliojo planavimo procedūros, pasirašytos planavimo darbų ir projektavimo darbų sutartys neįrodo, kad statiniai Žemės sklype yra remontuojami, rekonstruojami ar griaunami. Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais teismas konstatavo, kad patekti į Žemės sklypo teritoriją yra nesudėtinga, taip pat galima patekti į pastato, esančio šiame sklype, koridorių, teritorija netvarkinga, nors įspėjamieji apsaugos ženklai yra, tačiau realiai sklypas bei pastatas nesaugomi, sklype esančiame pastate nuolat renkasi jaunimas, vartoja alkoholinius gėrimus, į pastatą asmenys lengvai patenka pro netinkamai suvirintas metalines grotas. Įvertinęs nurodytus įrodymus, teismas darė išvadą, kad Žemės sklype esantys statiniai kelia realų pavojų žmonių saugumui, sveikatai ar net gyvybei.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šias pirmosios instancijos teismo išvadas pripažįsta pagrįstomis.

Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos ribose sprendžiant dėl Žemės sklypo įtraukimo į nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų nuomojamų (naudojamų) valstybinės žemės sklypų sąrašą vienas esminių kriterijų lemiančių žemės sklypo įtraukimą į Sąrašą yra tam tikra jame esančių statinių būklė, kuri nustatoma pagal objektyvius požymius, atsižvelgiant į galiojančių teisės aktų reikalavimus. Valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir pareiškėjo 2011 m. gegužės 30 d. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽ N-105 4 punkte numatyta, jog išnuomojamo Žemės sklypo pobūdis yra prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyba (b. l. 46).

VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad žemės sklype, esančiame Kęstučio g. 26, Kaune, yra du nebaigti statyti statiniai – viešbutis 61 % baigtumo ir hidroforinė 63 % baigtumo (b. l. 134-135). Taigi išnuomoto valstybinės žemės sklypo paskirtis ir naudojimas neatsiejami nuo jame esančių statinių paskirties ir naudojimo. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog Žemės sklype esantys statiniai yra remontuojami, rekonstruojami, griaunami. Fakto, jog minėti darbai nėra vykdomi neneigė ir pats pareiškėjas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog Žemės sklypas pagrįstai įtrauktas į Sąrašą kaip atitinkantis Aprašo 4.2 punkte nurodytą kriterijų.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo nuomojamame Žemės sklype, kurio nuomos sutartis sudaryta daugiau nei prieš metus, esantys statiniai yra nenaudojami, apleisti, nevykdoma statinių priežiūra kaip ji apibrėžiama Statybos įstatyme (2 str. 74 p.). Konstatuotina, jog pareiškėjas nepagrįstai sieja Aprašo 4.5 punkte numatyto vienerių metų termino skaičiavimą su detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties sudarymo data, kadangi toks kriterijus nenumatytas Apraše. Aprašo 4.5 punkte aiškiai įtvirtinta, kad vienerių metų terminas siejamas su nenaudojamos žemės sklypo įsigijimu ar nuomos sutarties sudarymu (naudojimo pradžia).

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Žemės sklypo nuomos sutartis sudaryta 2011 m. gegužės 30 d., taigi nuo jos sudarymo iki Žemės sklypo įtraukimo į Sąrašą praėjo daugiau nei metai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo naudojamos priemonės pastatui prižiūrėti nėra veiksmingos. Liudytojų T. G. ir R. D. parodymai (b. l. 150), Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos seniūno 2012 m. spalio 19 d. raštas Nr. 04-9-170 (b. l.

89) bei foto nuotraukos (b. l. 91, 92), UAB „AVE - MATROX“ darbuotojo J. I. 2012 m. spalio 22 d. pranešimas (b. l. 37), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. vasario 20 d. raštas Nr. 20-S-608 (b. l. 140) ir prie jo pridėti duomenys (b. l. 141) patvirtina, kad patekti į Žemės sklypo teritoriją yra nesudėtinga, taip pat galima patekti į pastatą, kuriame renkasi jaunimas, vartoja alkoholinius gėrimus, todėl kyla pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ir jų saugumui. Nustačius, jog Žemės sklype esantys statiniai nėra baigti statyti, darytina išvada, jog jie yra nenaudojami, kadangi pastatyto naujo statinio, ar rekonstruoto ypatingo ar neypatingo statinio naujas dalis galima pradėti naudoti tik tada, kai Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka surašomas statybos užbaigimo aktas (Statybos įstatymo 1 d., 7 d., 8 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo nuomojamas Žemės sklypas atitinka Aprašo 4.5 punkte įtvirtintą kriterijų. Įvertinus tai, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių statinių remonto, rekonstravimo, griovimo ar naudojimo faktą, ar duomenų, patvirtinančių, jog yra vykdoma statinių techninė priežiūra Statybos įstatymo prasme, taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog Žemės sklypo atitikimas Aprašo 4.2. ir 4.5 punktuose nurodytiems kriterijams yra sąlygojamas vienos ar kelių Aprašo 11.1-11.3 punktuose nurodytų aplinkybių, darytina išvada, jog atsakovas pagrįstai atsisakė išbraukti pareiškėjo valdomą Žemės sklypą iš Sąrašo, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą ir panaikinti skundžiamą Raštą bei įpareigoti atsakovą išbraukti Žemės sklypą iš Sąrašo.

Nepaisant to, kad 2012 m. birželio 7 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-286 patvirtinto Aprašo paskirtis yra nustatyti nenaudojamus žemės sklypus ir jų savininkus, nuomininkus (naudotojus), siekiant išsiaiškinti šių žemės sklypų nenaudojimo priežastis ir apmokestinti jų savininkus, nuomininkus (naudotojus) maksimaliais žemės ir žemės nuomos mokesčių tarifais, Administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 10 įsakymu Nr. A-3340, kuriuo patvirtintas Sąrašas, taip pat skundžiamu Raštu nėra nustatoma asmenims nei pareiga sumokėti konkretų mokestį, nei jo dydis, todėl byloje sprendžiama tik dėl turto įtraukimo į Sąrašą pagrįstumo ir teisėtumo. Šioje byloje ištirtos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamas Raštas buvo priimtas nustačius visus teisinę reikšmę turinčius faktus bei nėra prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams.

Pažymėtina, jog byloje nėra pareikštas reikalavimas sumažinti neteisingai nustatytą mokestį, todėl šioje byloje nebuvo pagrindo nagrinėti aplinkybių dėl pareiškėjui nustatytų mokesčių dydžio teisėtumo ir pagrįstumo.

ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo.

Teisėjų kolegijai konstatavus, jog šioje byloje nespręstinas pareiškėjui nustatytų žemės nuomos mokesčių dydžio teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, pareiškėjo prašymas ištirti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T-313 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčių tarifų nustatymo“ 1.2.9. punkte įtvirtintų nuostatų teisėtumą atmestinas kaip nesusijęs su teisme nagrinėjama konkrečia administracine byla (ABTĮ 111 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo prašymą ištirti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. T-286 3, 4 ir 11 punktuose įtvirtintų nuostatų teisėtumą. Pažymėtina, jog ABTĮ 114 straipsnio 1 dalis numato, kad bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo nagrinėjamos pagal bendrąsias šiame įstatyme nustatytas proceso taisykles. Todėl pareiškimo dėl norminio administracinio akto teisėtumo turinys turėtų iš esmės atitikti ABTĮ 23 ir 24 straipsniuose išdėstytus reikalavimus, atsižvelgiant į specialių procesinių normų, išdėstytų ABTĮ šešioliktame skirsnyje, nuostatas bei ginčų dėl norminių administracinių aktų specifiką.

Taigi kreipimosi į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo pagrindas yra teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę dėl ginčijamo norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumo. Pareiškėjas negali apsiriboti vien bendro pobūdžio teiginiais, taip pat vien tik tvirtinimu, kad norminis administracinis aktas, jo manymu, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijamo norminio administracinio akto punktai (jų pastraipos ar punktų papunkčiai), kokia apimtimi prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, ir savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatos atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais.

Pareiškėjas, formuluodamas teisinius argumentus, keliančius abejonių norminio administracinio akto teisėtumu, turi išnagrinėti tiek atitinkamo norminio administracinio akto (jo dalies) turinį, tiek aukštesnės galios teisės akto (įstatymo ar Vyriausybės norminio akto) turinį ir pateikti savo konkrečią nuomonę dėl prieštaravimų tarp šių aktų. Priėmus nagrinėti pareiškimą dėl norminio administracinio akto (jo dalies) teisėtumo ištyrimo, kurio turinys neatitinka minėtų reikalavimų, nebūtų užtikrinamas rungimosi principo įgyvendinimas, nes būtų suvaržytos atsakovo (viešojo administravimo institucijos, priėmusios ginčijamą norminį administracinį aktą) teisės, kadangi atsakovui būtų sunkiau atsiliepime išdėstyti savo poziciją dėl pareiškėjo argumentų bei pasirengti teisminiam nagrinėjimui (2012 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1503/2012).

Konstatuotina, jog pareiškėjo prašymas ištirti norminio administracinio akto – Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. T-286 3, 4 ir 11 punktuose įtvirtintų nuostatų teisėtumą neatitinka aukščiau nurodytų kriterijų. Teisėjų kolegijai abejonių dėl nurodyto norminio administracinio akto teisėtumo nekyla. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog sprendžiant ginčą teisme dėl žemės sklypo įtraukimo į nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų nuomojamų (naudojamų) valstybinės žemės sklypų sąrašą vienas esminių kriterijų, lemiančių žemės sklypo įtraukimą į šį Sąrašą yra tam tikra žemės sklype esančių statinių būklė, kuri nustatoma pagal objektyvius požymius, atsižvelgiant į galiojančių teisės aktų reikalavimus, žemės nuomos sutarties sąlygas ir kt. Tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo apsiribota vien tik Apraše nurodytų kriterijų vertinimu, o buvo atsižvelgiama į įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, Žemės sklypo nuomos sutarties turinį, vertinama byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Britanika“ apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė