Legislator Case Law & Legislation
a534df28-7f9b-4e86-8195-7d16bbcbf0c7 AI generated

a534df28-7f9b-4e86-8195-7d16bbcbf0c7 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number a534df28-7f9b-4e86-8195-7d16bbcbf0c7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovė nuo 2005 metų laikė atsakovo banke terminuotus indėlius ir neturėjo pagrindo nepasitikėti atsakovo teikiamų paslaugų kokybe, todėl, atsakovo darbuotojui pasiÅ«lius, ieÅ¡kovė sudarė obligacijų, o ne terminuoto indėlio sutartis, nes už obligacijas buvo mokamos didesnės palÅ«kanos. IeÅ¡kovei buvo paaiÅ¡kinta, kad ji niekuo nerizikuoja, nes jos investuoti pinigai, jei jie nevirÅ¡ija 100 000 Eur, yra apdrausti VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“. Tikėdama, kad niekuo nerizikuoja, ieÅ¡kovė sudarė obligacijų įsigijimo sutartis.IeÅ¡kovė nėra profesionalia investuotoja, todėl ieÅ¡kovas turėjo aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikti visÄ reikiamÄ informacijÄ , kurios pagrindu ieÅ¡kovė galėtų suprasti siÅ«lomų įsigyti obligacijų esmę ir joms bÅ«dingÄ rizikÄ ir galėtų priimti pagrįstus sprendimus.

Legislator headnote

AI generated

a534df28-7f9b-4e86-8195-7d16bbcbf0c7 · Vilniaus apygardos teismas: Iki atsakovo veiklos apribojimų ieÅ¡kovė jokių pretenzijų atsakovui nebuvo pareiÅ¡kusi, ieÅ¡kinį atsakovui ieÅ¡kovė pateikė praėjus dvejiems metams po sutarčių sudarymo, po to, kai atsakovas buvo pripažintas nemokiu. Todėl labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovė sÄ moningai sudarė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis, nes norėjo gauti didesnes palÅ«kanas.IeÅ¡kinys atmestinas.IÅ¡ esmės suklydus sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios Å¡alies ieÅ¡kinį (CK 1.90 str. 1 d.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr Civ. byla Nr.2-380-565/2016Teisminio proceso Nr.2-55-3-02626-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.4.2.6. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja RÅ«ta Burdulienė, sekretoriaujant Jurgitai Loginovienei,dalyvaujant ieÅ¡kovei A. M., jos atstovui adv. E. U.,atsakovo BAB banko Snoras atstovui O. K.,teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. M. ieÅ¡kinį atsakovui BAB bankui Snoras dėl obligacijų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2011-04-15 obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr.FO20110415K990003 ir 2011-10-05 obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr.FO20111005K990004, taikyti restitucijÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė nurodė, kad BAB banko Snoras Kauno filiale 2011-04-15 sudarė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr.FO20110415K990003, kuria už 4 998,82 Lt kainÄ Ä¯sigijo atsakovo obligacijų, taip pat 2011-10-05 sudarė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr.FO20111005K990004, kuria už 9 998,47 Lt kainÄ Ä¯sigijo atsakovo obligacijų.

IeÅ¡kovė nuo 2005 metų laikė atsakovo banke terminuotus indėlius ir neturėjo pagrindo nepasitikėti atsakovo teikiamų paslaugų kokybe, todėl, atsakovo darbuotojui pasiÅ«lius, ieÅ¡kovė sudarė obligacijų, o ne terminuoto indėlio sutartis, nes už obligacijas buvo mokamos didesnės palÅ«kanos. IeÅ¡kovei buvo paaiÅ¡kinta, kad ji niekuo nerizikuoja, nes jos investuoti pinigai, jei jie nevirÅ¡ija 100 000 Eur, yra apdrausti VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“. Tikėdama, kad niekuo nerizikuoja, ieÅ¡kovė sudarė obligacijų įsigijimo sutartis.IeÅ¡kovė nėra profesionalia investuotoja, todėl ieÅ¡kovas turėjo aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikti visÄ reikiamÄ informacijÄ , kurios pagrindu ieÅ¡kovė galėtų suprasti siÅ«lomų įsigyti obligacijų esmę ir joms bÅ«dingÄ rizikÄ ir galėtų priimti pagrįstus sprendimus.

IeÅ¡kovė buvo netinkamai informuota apie obligacijoms bÅ«dingÄ rizikÄ . Tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo 2011-04-15 sudarytoje Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje (toliau – Aptarnavimo sutartis) nurodyta, kad atsakovo įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“. Atsakovo darbuotojui nutylėjus, kad yra kitaip, ieÅ¡kovei susidarė klaidingas įspÅ«dis dėl obligacijų draudimo. Todėl obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartys turi bÅ«ti pripažintos negaliojančiomis kaip sudarytos ieÅ¡kovei iÅ¡ esmės suklydus.Atsakovas ir trečiasis asmuo su ieÅ¡kiniu nesutiko.Atsakovas ir trečiasis asmuo nurodė, kad ieÅ¡kovės teiginiai, jog atsakovas nepateikė jai informacijos apie jos įsigyjamas finansines priemones, įskaitant su jų įsigijimu susijusiÄ rizikÄ , prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams.

Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių 1.22 p. nurodyta, kad investuotojas, pasiraÅ¡ydamas Å¡iÄ sutartį, patvirtina, kad visos sutarčių sÄ lygos su juo buvo aptartos ir paaiÅ¡kintos prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, jis su jomis sutinka ir jos iÅ¡reiÅ¡kia investuotojo valiÄ ; prieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas sutartį, investuotojas patvirtina, kad yra susipažinęs su Prospektu ir Galutinėmis sÄ lygomis bei su jomis sutinka; investuotojas buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes.

Atsakovas iÅ¡ anksto pateikė ieÅ¡kovei Finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymÄ (toliau – ir ApraÅ¡ymas) ir Veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientams priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumÄ , apraÅ¡ymo santraukÄ (toliau – ir Santrauka). ApraÅ¡yme nurodoma, kad, investuojant į obligacijas, rizikÄ lemia obligacijos kainos kitimas, taip pat galima grėsmė, kad obligacijas iÅ¡leidęs subjektas neiÅ¡pirks dalies arba visų obligacijų.

Aptarnavimo sutartyje esanti sÄ lygas, kad atsakovo įsipareigojimai yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ yra blanketinė sÄ lyga, konkrečiai neapibrėžianti nei draudimo apimties, nei pobÅ«džio, o tik nukreipianti į galiojančius įstatymus. Å i sÄ lyga negali bÅ«ti vertinama kaip teiginys, kad absoliučiai visi atsakovo įsipareigojimai neprofesionaliam investuotojui yra apdrausti valstybės. Nei Aptarnavimo sutartyje, nei obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartyse nėra teigiama, kad atsakovo obligacijos yra draudžiamos indėlių draudimu.

Todėl Å¡i Aptarnavimo sutarties sÄ lyga negalėjo bÅ«ti pakankama susiformuoti ieÅ¡kovės nuomonei dėl obligacijų draudžiamumo, Å¡i sÄ lyga galėjo tik paskatinti ieÅ¡kovę pasidomėti, kokiÄ indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Bet kuris protingas ir atidus asmuo, prieÅ¡ atlikdamas bet kurį veiksmÄ , turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius, o, abejodamas dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikÅ¡mės ir jo galimų teisinių padarinių, prieÅ¡ atlikdamas ta veiksmÄ , turi pasikonsultuoti su teisininku arba atsisakyto to veiksmo.Obligacijos nėra naujos ir nežinomos finansinės priemonės Lietuvos Respublikos gyventojams, tai yra klasikinis investicinis produktas, paprastai suprantamas kaip skirtingas nuo indėlio.

IeÅ¡kovė po obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių pratęsė ankščiau sudarytÄ terminuotojo indėlio sutartį, taip pat sudarė naujÄ terminuotojo indėlio sutartį, todėl turėjo suprasti, kad obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartys skiriasi nuo terminuotojo indėlio sutarčių. Obligacija laikoma nesudėtinga finansine priemone, dėl kurios investicinės paslaugos gali bÅ«ti teikiamos net nesurinkus informacijos apie kliento žinias ir patirtį investavimo srityje bei nevertinant, ar Å¡i finansinė priemonė yra tinkama klientui.

Tai reiÅ¡kia, kad fiksuotų palÅ«kanų obligacijų įsigijimo sÄ lygos suprantamos kiekvienam vidutinių sugebėjimų neprofesionaliam investuotojui. Fiksuotų palÅ«kanų obligacijų rizikos laipsnis yra labai žemas, iÅ¡ esmės vienintelė rizika – tai emitento nemokumas, tačiau apie Å¡iÄ rizikÄ ieÅ¡kovė buvo informuota. Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių sudarymo metu atsakovas buvo mokus, vykdė visus rizikÄ ribojančius normatyvus ir savo prievoles, todėl Å¡ių sutarčių sudarymo metu ieÅ¡kovė neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad atsakovas nebus pajėgus atsiskaityti su ieÅ¡kove, todėl draudimo įsigytoms obligacijoms taikymas ar netaikymas negali bÅ«ti pripažintas esminiu obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių elementu.

Iki atsakovo veiklos apribojimų ieÅ¡kovė jokių pretenzijų atsakovui nebuvo pareiÅ¡kusi, ieÅ¡kinį atsakovui ieÅ¡kovė pateikė praėjus dvejiems metams po sutarčių sudarymo, po to, kai atsakovas buvo pripažintas nemokiu. Todėl labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovė sÄ moningai sudarė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis, nes norėjo gauti didesnes palÅ«kanas.IeÅ¡kinys atmestinas.IÅ¡ esmės suklydus sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios Å¡alies ieÅ¡kinį (CK 1.90 str. 1 d.).

Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Suklydimas turi esminės reikÅ¡mės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dėl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis (CK 1.90 str. 4 d.).

Suklydimas negali bÅ«ti laikomas turinčiu esminės reikÅ¡mės, jeigu Å¡alis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių rizikÄ buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, bÅ«tent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 str. 5 d.). Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant CK 1.90 str. taikymÄ , nurodyta, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trÅ«kumų; jÄ nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios iÅ¡raiÅ¡ka.

Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio esmę jis nebūtų sudaręs. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis.

PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu Å¡alims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieÅ¡ sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.Lietuvos Respublikos Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 str. 2 d. reglamentuojama finansų tarpininko pasyvi pareiga neklaidinti investuotojo, kuri reikalauja, kad visa informacija, kuriÄ finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (arba) potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobÅ«džio informacijÄ apie įmonės veiklÄ ir siÅ«lomas paslaugas, bÅ«tų teisinga, aiÅ¡ki ir neklaidinanti, o 22 str. 3 d. nustatyta, kad finansų maklerio įmonė turi aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikti klientams bei potencialiems klientams visÄ reikalingÄ informacijÄ , kurios pagrindu jie galėtų suprasti siÅ«lomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms bÅ«dingÄ rizikÄ ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus.IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas 2011-04-15 sudarė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr.FO20110415K990003, kuria ieÅ¡kovė už 4 998,82 Lt kainÄ Ä¯sigijo 50 vnt. atsakovo obligacijų su 4 proc. metinių palÅ«kanų norma, obligacijos turėjo bÅ«ti iÅ¡pirkto 2012-04-27, o 2011-10-05 ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr.FO20111005K990004, kuria ieÅ¡kovė už 9 998,47 Lt kainÄ Ä¯sigijo 100 vnt. atsakovo obligacijų su 4,5 proc. metinių palÅ«kanų norma, obligacijos turėjo bÅ«ti iÅ¡pirktos 2012-11-05 (6, 7 b.l.). 2011-04-15 ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr.K9924874 (51 b.l.).

Å ios sutarties 3 p. nurodyta, kad atsakovas informavo ieÅ¡kovę, jog atsakovo įsipareigojimai klientams yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“, o sutarties 2 p. ieÅ¡kovė patvirtino, kad gavo Å¡iame punkte nurodytus dokumentus, tame tarpe ApraÅ¡ymÄ ir SantraukÄ . ApraÅ¡ymo 8 p. nurodyta, kad, investuojant į obligacijas, galima grėsmė, kad obligacijas iÅ¡leidęs subjektas neiÅ¡pirks dalies arba visų obligacijų (bankroto arba nemokumo rizika).

Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartyse ieÅ¡kovė patvirtino, kad ji susipažino su Emisijos programos prospektu (toliau – Prospektas) ir Emisijos galutinėmis sÄ lygomis (toliau – Galutinės sÄ lygos).Obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai žinomas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriÅ¡kai, nėra naujas ar neįprastas, todėl ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti suprantama, kad jis, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2015-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015).

IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ji turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , dirbo lietuvių kalbos ir literatÅ«ros mokytoja, Duomenyse apie klientÄ (fizinį asmenį) ieÅ¡kovė nurodė, kad ji turi pradines žinias apie akcijas ir skolos obligacijas, nors nori investuoti saugiai, tačiau jai priimtinas vidutinis rizikos laipsnis (55 b.l.). PrieÅ¡ sudarydama obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis ieÅ¡kovė 2005-12-12 ir 2008-09-05 su atsakovu buvo sudariusi terminuotojo indėlio sutartis (10, 11 b.l.), be to, po obligacijų sutarčių sudarymo ieÅ¡kovė 2011-07-27 ir 2011-10-05 sudarė su atsakovu terminuotojo indėlio sutartis (8, 9 b.l.).

Å ios aplinkybės leidžia ieÅ¡kovę vertinti kaip vidutinį vartotojÄ , suvokiantį terminuotojo indėlio ir obligacijų skirtumus.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2015-11-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 konstatavo, kad obligacijoms, kaip vertybiniams popieriams, yra taikoma Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo (draudimo) sistema, tačiau Å¡iuo atveju nėra nustatytos jos taikymo sÄ lygos, t.y. neįrodytas draudžiamojo įvykio faktas.

Dėl Å¡ios priežasties konstatuotina, kad ieÅ¡kovo nurodytos Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies nuostatos, susijusios su draudimu, pačios savaime nėra neteisingos. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, sutartyje vartojama formuluotė „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“, nors ir nebÅ«dama klaidinga, neatitinka aiÅ¡kumo ir nedviprasmiÅ¡kumo reikalavimų.

ApraÅ¡ymo 8 punkte yra nurodoma, kad investuojant į obligacijas rizikÄ lemia obligacijų kainos kritimas, taip pat galima grėsmė, jog obligacijas iÅ¡leidęs subjektas neiÅ¡pirks dalies ar visų obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika). Å ios aplinkybės sudaro prielaidas manyti, kad esminė informacija dėl ieÅ¡kovo įsigyjamos finansinės priemonės buvo pateikta. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Prospektas ir Galutinės sÄ lygos yra nemažos apimties dokumentai, suraÅ¡yti naudojant specifinius terminus, o ApraÅ¡as skirtas ne konkrečiai obligacijoms, bet pateikia abstraktų įvairių finansinių priemonių apibÅ«dinimÄ , konstatuotina, jog atsakovas pareigos aiÅ¡kiai ir suprantamai atskleisti ieÅ¡kovui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius neatliko.

Tačiau pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotojÄ yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo. Jei iÅ¡ faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečiÄ informacijÄ , ieÅ¡kovas sandorį bÅ«tų vis vien sudaręs, ieÅ¡kinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali bÅ«ti tenkinamas. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis ji sudarė pasiÅ«lius atsakovo darbuotojams, nes už obligacijas buvo mokamos didesnės palÅ«kanos, nei už terminuotuosius indėlius.

Nors ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovo darbuotojai ieÅ¡kovei paaiÅ¡kino, jog ji niekuo nerizikuoja, nes pagal obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis jos investuoti pinigai yra apdrausti VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“, tačiau teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė teigė, kad neprisimena, ar, sudarydama obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis, su banko darbuotojais kÄ nors aiÅ¡kinosi apie obligacijų draudžiamumÄ . IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jai beveik nieko nėra žinoma apie Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams įstatymÄ ir jo taikymo sÄ lygas, taip pat, kad ieÅ¡kovė pasitikėjo atsakovu kaip banku.

ReikÅ¡minga ir ta aplinkybė, kad laiko tarpas nuo 2011-04-15 obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties iki 2011-10-05 obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties, taip pat laiko tarpas, praėjęs nuo Å¡ių sutarčių iki atsakovo veiklos apribojimo ir jo nemokumo konstatavimo buvo pakankamas, kad ieÅ¡kovė visapusiÅ¡kai įvertintų sudarytų sutarčių sÄ lygas, obligacijoms taikomos draudiminės apsaugos lygio pakankamumÄ , tačiau reikalavimai dėl obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis buvo pareikÅ¡ti ne neuždelsiant (per protingÄ terminÄ ), o tik atsakovo bankroto proceso metu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad nors obligacijų draudžiamumo aspektas ieÅ¡kovei nebuvo pakankamai atskleistas, tačiau ieÅ¡kovės apsisprendimÄ sudaryti obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis lėmė ne obligacijų draudžiamumas, o už obligacijas mokamos didesnės palÅ«kanos. Todėl nėra pagrindo obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis pripažinti negaliojančiomis kaip sudarytas iÅ¡ esmės suklydus.Kadangi ieÅ¡kinys atmetamas, iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 96 str. 2 d., 98 str.).

Teismas Å¡ioje byloje turėjo 9 Eur iÅ¡laidas už procesinių dokumentų siuntimÄ . Atsakovas įrodymų apie turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė. Trečiasis asmuo pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbÄ sumokėjo 1 270 Lt (367,82 Eur). Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas (CPK 98 str. 2 d.). Lietuvos teismuose yra nagrinėjama daug bylų dėl atsakovo iÅ¡leistų obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių, kurių ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas iÅ¡ esmės sutampa su nagrinėjama byla, Å¡iose bylose trečiÄ jį asmenį atstovauja ta pati advokatų kontora.

Atsižvelgiant į tai, kad kiekvieno vėlesnio trečiojo asmens Å¡iose bylose pateikto procesinio dokumento (atsiliepimo ir tripliko) parengimas reikalauja mažiau darbo ir laiko sÄ naudų, į tai, kad Å¡ioje byloje trečiasis asmuo pateikė tik atsiliepimÄ , trečiojo asmens naudai priteistinos iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ mažintinos iki 200 Eur. Vadovaudamasi CPK 259 str., 270 str.,nusprendė:                          ieÅ¡kinį atmesti.             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A.

M. trečiojo asmens VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ naudai 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, valstybės naudai – 9 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja                                                                                               RÅ«ta Burdulienė