2019-04-26 Nr. AB-10116-3-61-3-04284-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4045-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04284-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų pareiškėjų H. G. (H. G.), Z. F., A. G. (A. G.), R. G. (R. G.) ir A. G. (A. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų H. G., Z. F., A. G., R. G. ir A. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai H. G., Z. F., A. G., R. G. ir A. G. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. (15/5-2)11U-1626 (01690; 01691; 01692; 01693; 01694) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjai prašo priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Pareiškėjas H. G. nurodė, kad jis daug dirba ir nemoka lietuvių kalbos, todėl nebendrauja su kaimynais, tačiau tai nereiškia, kad jis negyvena jo nurodytu adresu. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas nenurodė datos ir laiko, kada buvo atliktas patikrinimas, dėl ko pareiškėjas neturi galimybės nurodyti, kodėl tuo metu nebuvo namuose. Taip pat atkreipė dėmesį, jog UAB „Era line“ (toliau – ir Bendrovė) direktorius per apklausą Migracijos departamente nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) ir paaiškino, kad šiuo adresu deklaruoti savo gyvenamosios vietos jis neturėjo galimybės, tačiau atsakovas patikrinimą atliko direktoriaus deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Pareiškėjo manymu, atsakovo atstovai turėjo mėginti susisiekti su pačiu Bendrovės direktoriumi, ypač kai jiems buvo žinomi jo telefono numeris ir elektroninio pašto adresas.

1.2. Pareiškėjo nuomone, UAB „Era line“ veikla nebuvo tikrinama. Paaiškino, kad pagal verslo planą Bendrovė užsiima taksi automobilių nuoma, be to, vysto naują veiklos kryptį – vykdo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją. Pažymėjo, kad Bendrovė šį pastatą nusipirko 2017 m. rugsėjo 22 d. Tai yra 1940 m. statybos pastatas Vilniaus senamiestyje, todėl visų pirma buvo užsakyti archeologiniai tyrimai. Be to, UAB „Era line“ sudarė projektavimo sutartį su IĮ „Mažasis atriumas“. Pastato rekonstrukcijai, aplinkos sutvarkymui buvo prašomi leidimai, derinami planai, parengtas planas. Pabrėžė, kad Bendrovė turi darbų planą, kurio laikosi. Bendrovės darbuotojai būna statybų / rekonstrukcijos vietoje arba kontaktuoja su savivaldybe, architekte ar kitomis įstaigomis, arba dirba nuotoliniu būdu (kaip numatyta darbo sutartyse). Todėl paskutiniu metu Bendrovės ofisas buvo naudojamas tik susitikimams, darbuotojų ten nuolat nebūdavo, tad aplinkybė, kad atsakovo atstovai nerado Bendrovės buveinės vietoje darbuotojų, niekaip nesusiję su faktu, kad Bendrovė nevykdo veiklos.

1.3. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovui buvo pateiktos sutartys su klientais, išrašytų sąskaitų faktūrų registras, banko išrašas, darbuotojų sutartys bei kiti dokumentai, įrodantys, kad įmonės veikla reali, o pareiškėjas yra Bendrovės akcininkas. Pareiškėjas paaiškino, kad jis daug keliauja, nes yra verslininkas, tačiau Lietuvoje būna daugiausia, todėl teiginį, kad pareiškėjas Lietuvoje buvo tik 5 dienas, vertino kaip absurdišką ir niekuo nepagrįstą. Tai, kad atsakovui nepavyko rasti pareiškėjo jo deklaruotos vietos adresu, neįrodo, kad pareiškėjas Lietuvoje buvo trumpai.

1.4. Pareiškėjas paaiškino, jog jo turimų asmeninių lėšų pakanka jo buvimui Lietuvoje, todėl jam nebūtina įsidarbinti pagal darbo sutartį. Akcininkui kur kas svarbiau yra realiai dalyvauti įmonės veikloje, kuruoti jos veiklą, siekti pelno, o ne formaliai būti sudarius darbo sutartį.

1.5. H. G. pabrėžė, kad skundžiamame sprendime nėra nė vieno argumento, kad jo pateikti duomenys neatitiktų tikrovės, kad UAB „Era line“ nevykdytų veiklos, ar būtų fiktyvi, kad akcininkai būtų tik formalūs. Joks įstatymas nenustato reikalavimo, kad akcininko dalyvavimas įmonės veikloje būtų būtinas. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju ginčijamas sprendimas naikintinas vien tuo pagrindu, kad atsakovas neatliko jokių veiksmų, siekdamas išsiaiškinti aplinkybes, t. y. nepaprašė pateikti papildomų dokumentų, nenuvyko į UAB „Era line“ atlikti patikrinimą. Mano, kad atsakovas pažeidė Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) 101 punkto nuostatas. Atsakovas nenurodė faktinio ir teisinio pagrindo, kuriuo remdamasis priėmė skundžiamą sprendimą, toks atsakovo elgesys, kuomet jis netiria duomenų, nesiaiškina aplinkybių, selektyviai renka įrodymus – neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio keliamų reikalavimų, galimai apsunkina pareiškėjo teises realizuoti teisę į teisminę gynybą.

2. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jų skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog:

2.1. Atsižvelgiant į tai, jog buvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas H. G. yra UAB „Era line“ akcininkas ir ketina joje dirbti vadybininku, taip pat į tai, kad pagal tuo metu turėtus duomenis Bendrovė atitiko kitus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, šiam pareiškėjui buvo pakeistas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vėliau leidimai laikinai gyventi buvo išduoti ir jo šeimos nariams – sutuoktinei Z.

F. bei jų nepilnamečiams vaikams A. G., R. G. ir A. G.. Turėdamas pagrįstų įtarimų dėl pareiškėjo ir jo valdomos įmonės atitikties UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyviems reikalavimams ir dėl to, ar pareiškėjas iš viso gyvena Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas inicijavo UAB „Era line“ patikrinimą. 2018 m. spalio 22 d. Migracijos departamentas gavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – ir Migracijos valdyba) atlikto UAB „Era line“ patikrinimo medžiagą, kurioje pateikiama patikrinimą atlikusio pareigūno nuomonė, kad Bendrovė galimai jokios veiklos nevykdo ir yra įsteigta tik tam, kad trečiosios šalies piliečiai galėtų gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai keliauti po Šengeno erdvę.

Pažymėjo, kad atlikus patikrinimą pareiškėjų Migracijos departamentui pateiktu gyvenamosios vietos adresu, buto durų niekas neatidarė. Iš kaimyninio buto gyventojo pateiktų paaiškinimų yra aišku, kad apklaustas asmuo neturi jokių abejonių ir gerai žino, kas gyvena gretimame bute ir kad tai nėra 5 asmenų užsieniečių šeima, o gyvena vienas jaunas vyras, kuris yra lietuvis. Pareiškėjo H. G. teiginiai, kad jis nelabai bendrauja su kaimynais, nes daug dirba ir nemoka lietuvių kalbos, vertintini kaip pareiškėjo gynybinė pozicija, nes tai, kad žmogus nebendrauja su kaimynais, nereiškia, kad kaimynai nemato, kas gyvena gretimame bute.

Atsakovas pažymėjo, kad patikrinimo metu buvo siekta surasti ir apklausti UAB „Era line“ direktorių R. S. S., tačiau jo rasti nepavyko nei deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nei Bendrovės biuro adresu. Migracijos valdybos pareigūnai siekė apklausti ir du UAB „Era line“ darbuotojus lietuvius, tačiau jų surasti taip pat nepavyko nei gyvenamųjų vietų adresais, nei Bendrovės biuro adresu, jie nesureagavo ir į jiems registruota pašto siunta išsiųstus kvietimus atvykti į apklausą Migracijos valdyboje. Taigi, pareiškėjų skundo teiginys, kad patikrinimo metu su UAB „Era line“ darbuotojais bei direktoriumi net nebuvo bandoma susisiekti, yra visiškai nepagrįsti.

2.2. Migracijos valdybos pareigūnai nuvyko atlikti patikrinimą Migracijos departamentui nurodytu UAB „Era line“ faktinės veiklos adresu. Patikrinimo metu darbuotojai nerasti, durys užrakintos. UAB „Era line“ veiklos vykdymo požymių Bendrovės adresu nenustatyta, o gretimo kabineto darbuotojas per pastaruosius dvejus metus nėra matęs, kad į šalia esančias patalpas, ant kurių uždėtas popierinis užrašas „Era line“, būtų vaikščioję kokie nors asmenys, matęs, kad vyktų kokie nors susitikimai ar pan. Atkreipė dėmesį, jog Juridinių asmenų registro duomenimis, nuo 2018 m. gruodžio 4 d. Bendrovės registracijos adresas buvo pakeistas į UAB „Era line“ direktoriaus gyvenamosios vietos adresą. Taigi, įvertinus patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, buvo konstatuota, kad UAB „Era line“ darbuotojai yra įdarbinti tik formaliai, iš tikrųjų jie nedirba visą darbo laiką pareiškėjo valdomoje įmonėje. Vadinasi, UAB „Era line“ nėra visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio dydžius, todėl pareiškėjo valdoma UAB „Era line“ neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Priešingai, nei pareiškėjas nurodo skunde teismui, Migracijos departamentui nebuvo žinomi nei UAB „Era line“ darbuotojų kontaktai, nei jų darbo UAB „Era line“ sąlygos, kadangi pareiškėjas nebuvo pateikęs Bendrovės darbuotojų darbo sutarčių.

2.3. Iš teismui pateiktos darbo sutarties su E. D. matyti, kad ji UAB „Era line“ įdarbinta kaip verslo konsultantė, turėtų dirbti 40 val. per savaitę, o mokamas darbo užmokestis turėtų sudaryti 800 Eur per mėnesį. Pagal teismui pateiktą darbo sutartį su M. K. matyti, kad jis Bendrovėje įdarbintas kaip jaunesnysis programuotojas, jo darbo laiką turėtų sudaryti 40 val. per savaitę, o mokamas darbo užmokestis – 1 000 Eur per mėnesį. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) informacinės sistemos matyti, kad E. D. tuo pačiu metu dar dirbo dviejuose vaikų darželiuose.

Kadangi darbą vaikų darželyje ji turėtų atlikti dienos metu, todėl kilo pagrįstų įtarimų, kokiu laiku ir kiek faktiškai valandų per dieną E. D. dirba pareiškėjo valdomoje Bendrovėje. Pažymėjo, kad nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2017 m. spalio 18 d. E. D. buvo įdarbinta UAB „Era line“ direktoriaus valdomoje UAB „Bright ID-US Euro“, kurios pagrindu jis buvo gavęs leidimą laikinai gyventi, tačiau panaikinus direktoriui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ji iš minėtos įmonės buvo atleista. Turimų duomenų visuma, atsakovo nuomone, sudarė rimtą pagrindą abejoti, ar E. D. turi reikiamą kvalifikaciją dirbti verslo konsultante statybų, susijusių su kultūros paveldu, srityje.

Be to, Migracijos departamento manymu, atsižvelgiant į tai, kad paskutiniu metu Bendrovės pagrindinė veiklos kryptis yra pastato rekonstrukcija, tapo nesuprantama, kokius darbus, susijusius su informacinėmis technologijomis, UAB „Era line“ atlieka darbuotojas M. K., kuris įdarbintas jaunesniuoju programuotoju. Taip pat pažymėjo, kad iš pateiktų sutarčių matyti, kad visus su pastato rekonstrukcija susijusius darbus derino UAB „Era line“ direktorius R. S. S. arba pasamdyti fiziniai ir juridiniai asmenys. Nei Migracijos departamentui, nei teismui nėra pateiktas nė vienas įrodymas, kuris įrodytų, kad UAB „Era line“ įdarbini asmenys – E. D. ir M.

K. – faktiškai dirba visą darbo laiką, atlieka jų darbo sutartyse nurodytas funkcijas, kad jie nėra įdarbinti formaliai, tam, kad trečiųjų šalių piliečiai, kurie yra Bendrovės akcininkai, ir vadovas, atitiktų UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus dėl įsteigtų darbo vietų ir ne mažesnio bendro darbo užmokesčio fondo. Pabrėžė, kad būtent aplinkybės dėl E. D. ir M. K. faktinio darbo visą darbo laiką UAB „Era line“ yra esminės vertinant ginčijamo sprendimo pagrįstumą, kadangi ginčijamame sprendime nebuvo konstatuota, kad UAB „Era line“ veiklos nevykdo, o motyvuojama buvo tai, kad UAB „Era line“ darbuotojai neatlieka faktinių darbo funkcijų ir yra įdarbinti tik formaliai, įmonės veikla yra vykdoma be šių asmenų įsikišimo.

2.4. Aplinkybės dėl pareiškėjo darbo sutarties pateikimo ir vėliau neįdarbinimo buvo įvertintos ne turimų pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje kontekste, o vertinant pareiškėjo sąžiningumą bei patikimumą, tai, kad jis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo darbą UAB „Era line“.

2.5. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjo atvykimai į Lietuvos Respubliką yra glaudžiai susiję su migracijos procedūrų atlikimu: pareiškėjas buvo atvykęs į Lietuvos Respubliką 2017 m. rugsėjo 6 d., ir 2017 m. rugsėjo 8 d., pateikęs prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, tą pačią dieną išvyko iš Lietuvos Respublikos, 2017 m. gruodžio 12 d. atvyko į Lietuvos Respubliką ir įsiformino leidimą laikinai gyventi; 2018 m. balandžio 13 d. pareiškėjas išvyko iš Lietuvos Respublikos, kai prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė jo sutuoktinė ir vaikai, o 2018 m. rugsėjo 27 d. minėtas užsienietis išvyko, kai jo sutuoktinė ir vaikai įsiformino leidimus laikinai gyventi.Pareiškėjas skunde tik formaliai nurodo, kad gyvena Lietuvoje, tačiau jokiais įrodymais nepaneigė ginčijame sprendime konstatuotų aplinkybių dėl lankymosi Lietuvos Respublikoje laikotarpių, taip pat dėl ilgalaikio faktinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje nurodytu adresu.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

4. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl atsakovo Migracijos departamento 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. (15/5-2)11U-1626 (01690; 01691; 01692; 01693; 01694), kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad:

5.1. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 8 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvoje, t. y. yra UAB „Era line“ akcininkas. 2017 m. gruodžio 14 d. pareiškėjui UTPĮ buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2019 m. gruodžio 14 d. Pareiškėjui leidimas laikinai Lietuvos Respublikoje buvo išduotas UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto, nustatančio, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas, pagrindu.

5.2. 2018 m. balandžio 13 d. pareiškėjas H. G. Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi jo sutuoktinei Z. F. šeimos susijungimo pagrindu. Tą pačią dieną, pareiškėjas Migracijos valdybai pateikė prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu ir jo nepilnamečiams vaikams, t. y. sūnums A. G., A. G. ir dukrai R. G.. 2018 m. liepos 26 d. Migracijos departamento Imigracijos skyrius priėmė sprendimus išduoti pareiškėjo sutuoktinei ir vaikams leidimus laikinai gyventi šeimos sujungimo pagrindu, galiojančius iki 2019 m. gruodžio 14 d. (iki galios H. G. leidimas laikinai gyventi).

5.3. Migracijos valdyba, atlikusi UAB „Era line“ patikrinimą, 2018 m. spalio 19 d. raštu pateikė atsakovui patikrinimo medžiagą. Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. spalio 19 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-43386 buvo nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 27 d., 19.25 val. buvo nuvykta pareiškėjo Migracijos departamentui pateiktu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau buto durų niekas neatidarė. Kaimyninio buto gyventojas D. J. nurodė, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena vienas apie 30 metų amžiaus smulkaus sudėjimo vyras, lietuvis, užsieniečiai minėtame bute negyvena. Nuvykus Bendrovės direktoriaus deklaruotos gyvenamosios vietos adresu į viešbutį (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad Bendrovės direktorius ten negyvena. Nuvykus Bendrovės darbuotojo M. K. adresu, durų niekas neatidarė, kviečiamas į apklausą neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė. Bendrovės darbuotoja E. D. į apklausą taip pat neatvyko. Nuvykus UAB „Era line“ veiklos adresu ant vienų durų buvo rastas popieriaus lapas, su užrašu „Era line“, tačiau darbuotojai nerasti, durys užrakintos. Šalia veikiančios UAB „Rikarta“ darbuotojas vadybininkas E. P. paaiškino, kad per du metus UAB „Era line“ darbuotojų nėra matęs, tik kažkas kažkuriuo metu ant durų užklijavo Bendrovės pavadinimą. Migracijos valdyba taip pat pažymėjo, kad iš duomenų apie užsieniečių sienos kirtimus matyti, kad H. G. 2018 m. balandžio 13 d. išvyko iš Lietuvos (iki tol atvykimai trukdavo keletą dienų). Migracijos valdybos nuomone, Bendrovė galimai jokios veiklos nevykdo ir yra įsteigta tik tam, kad trečiosios šalies piliečiai galėtų gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai keliautų po Šengeno erdvę.

5.4. Migracijos departamentas, įvertinęs Migracijos valdybos atlikto patikrinimo surinktą informaciją, 2018 m. lapkričio 20 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 50 straipsnio 3 dalimi nusprendė panaikinti pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, kad UAB „Era line“ darbuotojai yra įdarbinti tik formaliai, iš tikrųjų jie nedirba visą darbo laiką, todėl pareiškėjas ir jo Bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų.

5.5. Bendrovėje dirba du Lietuvos Respublikos piliečiai – E. D. ir M. K.. Pagal teismui pateiktą 2018 m. birželio 4 d. darbo sutartį Nr. 4, E. D. Bendrovėje įdarbinta kaip verslo konsultantė. Darbo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) (darbuotojos gyvenamoji vieta) arba (duomenys neskelbtini) (Bendrovės rekonstruojamo pastato adresas). Darbo laikas – 8 val., 5 dienų savaitė. Pagal teismui pateiktą 2018 m. birželio 4 d. darbo sutartį Nr. 3, M. K. Bendrovėje įdarbintas kaip jaunesnysis programuotojas. Darbo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) (darbuotojo gyvenamoji vieta) arba (duomenys neskelbtini) (Bendrovės rekonstruojamo pastato adresas). Darbo laikas – 8 val., 5 dienų savaitė.

5.6. Sodros informacinės sistemos duomenimis, E. D. taip pat dirba Vilniaus lopšelyje–darželyje (duomenys neskelbtini) bei Vilniaus lopšelyje–darželyje (duomenys neskelbtini) (pagal terminuotą darbo sutartį). Lopšelio–darželio (duomenys neskelbtini) internetiniame puslapyje ((duomenys neskelbtini)) E. D. nurodoma, kaip grupės auklėtoja. Teismo posėdžio metu E. D. paliudijo, kad tautinių mažumų vaikų darželiuose vaikus moko lietuvių kalbos.

5.7. Pagal Bendrovės verslo planą UAB „Era line“ užsiima taksi automobilių nuoma, tačiau, pasak pareiškėjo, Bendrovė užsiima nauja veikla – pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija.

6. Teismo vertinimu, atsakovė padarė pagrįstą išvadą, kad Bendrovėje darbuotojai įdarbinti tik formaliai, iš tiesų jie UAB „Era line“ nedirba visą darbo dieną. UAB „Era line“ darbuotoja E. D. dirba dviejuose vaikų darželiuose, dirba pagal individualios veikos pažymėjimą, todėl teismas sutiko su Migracijos departamentu, kad kyla pagrįstų įtarimų, kokiu laiku ir kiek faktiškai valandų per dieną E. D. dirba UAB „Era line“. Pažymėjo, kad byloje nėra pateikta darbuotojų dirbto laiko žymėjimų, liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino, kad dirbto darbo laiko niekaip nežymėdavo.

Antra, atsižvelgiant į Bendrovės veiklą – pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija – nėra aišku, kokius darbus Bendrovėje galėtų atlikti verslo konsultantė ir programuotojas. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas nurodo, kad darbuotojai užsiima leidimų prašymu, planų derinimu su valstybinėmis institucijomis ir pan., tačiau šiuos pareiškėjo teiginius paneigia kiti jo pateikti dokumentai, t. y. 2017 m. spalio 25 d. projektavimo darbų rangos ir paslaugų teikimo sutartis Nr. 2017/10/25 su R. M. IĮ „Mažasis atriumas“, pagal kurią minėta įmonė įsipareigojo parengti pastato-sandėlio, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos į daugiabutį gyvenamąjį namą projektą, parengti rekonstruojamo pastato techninį darbo projektą ir atskiras jo dalis, teikti dokumentų komplektavimo, teikimo, atsiėmimo, tikrinimo, derinimo su suinteresuotomis institucijomis ir kitas su projekto rengimu, derinimu bei tvirtinimu susijusias paslaugas.

Byloje nėra nė vieno dokumento, išskyrus darbo sutartis, kuriame būtų darbuotojų E. D. ar M. K., parašai. Teismo posėdžio metu liudytojai pateikė bendras žinias apie pastatą, nurodė bendrai, kad vertėjauja direktoriui ir rengia dokumentus, jaunesnysis programuotojas – kad kuria internetinę svetainę. Tačiau teismas liudytojų parodymų nepripažino patikimais ir jais nesirėmė, nes nė vienas liudytojas negalėjo sukonkretinti atliktų darbų, atsakyti į tikslesnius ir konkretesnius klausimus apie minimus darbus. M. K. nurodė, kad vertė dokumentus įmonės direktoriui, tačiau negalėjo pasakyti, nė vieno tokio dokumento turinio, negalėjo nurodyti, kas juos sudarė, apie ką jie.

Liudytojas patvirtino, kad yra nupirkęs domeną internetinei svetainei, tačiau negalėjo nurodyti jo pavadinimo. Liudytojo nurodomas duomenų bazės kūrimas ir duomenų suvedimas (vieno taksi automobilio duomenys) darbų apimties prasme nepatvirtino, kad liudytojas pusę metų dirbo UAB „Era line“ visą darbo dieną. Liudytojas nurodė, kad kuria internetinę svetainę, dabar yra sudarytas internetinės svetainės kūrimo darbų planas. Tokia darbų apimtis (darbų plano sudarymas per du mėnesius), teismo vertinimu, taip pat nepatvirtino aplinkybės, kad darbuotojas dirbo UAB „Era line“ visą darbo dieną.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų apie darbuotojų realų darbą įmonėje (atliktų darbų įrodymų, susirašinėjimo tarp darbuotojų, jų darbo ataskaitų, darbo laiko tabelių, darbuotojų pasirašytų teiktų dokumentų, pan.).

7. Teismas pasisakė, kad byloje nesant jokių duomenų, įrodančių, kad UAB „Era line“ darbuotojai realiai visą darbo dieną dirbo Bendrovėje, atsakovo išvada, kad pareiškėjas ir Bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų yra pagrįsta ir sudaro pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui H. G. leidimas laikinai gyventi panaikintas būtent tuo pagrindu, kad jis neatitiko UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygų, todėl teismas pasisakė, kad pareiškėjo argumentai dėl gyvenamosios vietos, pragyvenimo šaltinio, lankymosi Lietuvoje dažnumo ginčijamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi.

8. Teismas nepritarė pareiškėjų pozicijai, kad atsakovas pažeidė Aprašo 101.1–101.5 punktų reikalavimus. Nurodyti Aprašo punktai taikomi vertinant ar įmonė yra fiktyvi, o šiuo atveju UAB „Era line“ fiktyvumas nebuvo nustatytas.

9. Kadangi pareiškėjams Z. F., A. G., R. G. ir A. G. leidimai laikinai gyventi buvo išduoti šeimos susijungimo pagrindu, teismas pasisakė, kad panaikinus leidimą pareiškėjui H. G., Migracijos departamentas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą panaikinti ir leidimą, išduotą jo sutuoktinei ir vaikams.

10. Teismo vertinimu, skundžiamo Migracijos departamento sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Migracijos departamento sprendimą, todėl pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 11. Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, jų skundą tenkinti. Pareiškėjai apeliaciniame skunde kartoja faktines aplinkybes ir argumentus, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismui savo skunde. Kaip apeliacinio skundo argumentus pareiškėjai papildomai nurodo, jog:

11.1. Teismui buvo pateiktos darbuotojų darbo sutartys (jose nurodoma, kad darbuotojai dirba nuotoliniu būdu, t.y. nesėdi ofise, o atlieka pavestus darbus priklausomai nuo direktoriaus nurodymų savo nuožiūra – iš namų, vyksta kartu su direktoriumi į jo nurodytas vietas ir pan.). Įmonės direktorius (kuris kaip ir akcininkas yra užsienietis) nuolatos būna Lietuvoje, pats atlieka savo, kaip direktoriaus funkcijas, duoda nurodymus darbuotojams, paveda jiems atlikti tam tikras užduotis, įmonės vardu pasirašo pats. Teismo posėdžio metu, nors ir atvykus asmenims, kuriuos prašoma apklausti kaip liudytojus, kurie galėtų išsamiau paaiškinti teismui aplinkybes apie įmonės vykdomą veiklą, tuo pačiu ir darbuotojų atliekamas funkcijas, teismas atsisakė išklausyti įmonės direktorių ir architektę. Pareiškėjai turi teisę pagrįsti aplinkybes ne vien rašytiniais įrodymais, tačiau ir liudytojų paaiškinimais. Šioje byloje teisė būti išklausytam turėtų būti vertinama kaip pagrindinė teisė, kurią atsakovas pažeidė, nes pareiškėjams ja nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti. Pareiškėjai pabrėžia, kad architektė galėjo patvirtinti, kokie veiksmai buvo atlikti įmonės direktoriaus ir/ar jos darbuotojų. Ji yra nurodžiusi, kad be UAB „Era line“ darbuotojų, su projektu dirba virš 20 žmonių. Taip pat ji yra nurodžiusi, kad susitikimai dėl projekto su UAB „Era line“ darbuotojais, su direktoriumi bei akcininku vykdavo ir pas ją ofise. Architektė parengė per 1000 lapų įrodymų apie darbus, susijusius su pastato rekonstrukcija ir statybų leidimo gavimu bei UAB „Era line“ darbuotojų dalyvavimu įmonės veikloje. Siekiant teismo neapkrauti papildomu dideliu kiekiu dokumentų, architektė galėjo trumpai apžvelgti situaciją, atsakyti į teismui ir/ar atsakovui rūpimus klausimus. Kadangi architektei pasisakyti nebuvo leista, pridedami dokumentai, patvirtinantys įmonės veiklą ir darbuotojų darbą įmonėje. Įmonės direktorius norėjo paaiškinti aplinkybes ne tik apie įmonės veiklą, tuo pačiu ir darbuotojų darbą, tačiau ir pateikti informaciją apie jau padarytą įmonės investiciją į rekonstrukcijos projektą. Jau patirtų išlaidų sąmata teikiama su šiuo skundu.

11.2. Byloje nebuvo keliamas klausimas, kad darbo užmokestis darbuotojams būtų mokamas fiktyviai, ar būtų nemokami mokesčiai Valstybiniam socialinio draudimo fondui. Migracijos departamentas neturi kompetencijos teigti, kad darbuotojai įmonėje nedirba 8 valandų per dieną, ar kad negali vykdyti vadovų pavestų funkcijų. Migracijos departamentas turi kompetenciją tikrinti dokumentų tikrumą.

11.3. Nors teismo posėdyje liudytoja E. D. parodė, kad tautinių mažumų darželiuose moko vaikus lietuvių kalbos, dirba kelias valandas per savaitę, tačiau teismas tuo nesivadovavo. Teismas neteisingai sprendime nurodė, kad pagal verslo liudijimą E. D. moko vaikus papildomai namuose. Liudytoja nurodė, kad moko vienintelę mergaitę, kuri turi vystymosi sutrikimų, kurią moko ne vienerius metus labiau dėl moralinių įsipareigojimų, o jai skiria valandą ar dvi per savaitę. Tad iš viso papildomam vaikų mokymui darželyje ir namuose E. D. skiria tik keletą valandų per savaitę, kas niekaip netrukdo jai dirbti UAB „Era line“.

11.4. Tai, kad teismo posėdžio metu abu darbuotojai jaudinosi, kad jiems tai neįprasta aplinka ir iš jaudulio negalėjo sklandžiai kalbėti, o bendrai apibūdino savo atliekamus darbus, nereiškia, kad darbuotojai nedirba. Teismas nesivadovavo darbuotojų parodymais, ką ir kaip jie dirba įmonėje, kad kartu su direktoriumi vyksta į statybų vietą, į reikiamas institucijas, padeda susišnekėti, verčia jam dokumentus, atlieka kitus pavedimus. Tiek įmonės akcininkas, tiek ir direktorius yra užsieniečiai, nešnekantys lietuviškai. Byloje yra pateikti duomenys iš infostatyba, apie priduotą prašymą dėl statybos leidimo gavimo, kas reiškia, kad buvo atlikta labai daug darbo iki to, kad galiausiai dokumentai galėtų būti priduoti.

11.5. Labai svari byloje netirta aplinkybė – apelianto dalyvavimas įmonės veikloje ir atitikimas teisės aktų reikalavimams. H. G. yra UAB „Era line“ akcininkas nuo 2015 m. gegužės 21 d. Teismas iš viso nenagrinėjo aplinkybių, ar atsakovas laikėsi teisės aktuose numatytos tvarkos.

11.6. 2019 m. balandžio 19 d. pareiškėjai pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose iš esmės atkartojo savo poziciją nurodytą tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde. Paaiškinimuose akcentuoja, kad Migracijos departamentas netinkamais adresais ieškojo įmonės darbuotojų bei direktoriaus. Pabrėžė, kad liudytojai posėdžio metu jaudinosi, tačiau sugebėjo nurodyti savo atliekamas funkcijas įmonėje. Pareiškėjams nesuprantama, dėl kokios priežasties liudytojų atsakymai atrodė nepatiki ar neatitinkantys tikrovės.

11.7. Pareiškėjai pateikia papildomus duomenis susijusius su projektu (duomenys neskelbtini) ir nurodo, kad direktorius gali pateikti visą informaciją apie įmonės veiklą, o architektė apie rekonstrukcijos darbus, taip pat jie būtų galėję nurodyti, ir kokius jų pavedimus vykdo M. K. ir E. D.. Apeliantų teigimu, naudojamas įmonės elektroninis paštas leidžia pagrįstai teigti, kad įmonėje darbuotojai tikrai dirba.

11.8. Apeliantai nurodo, kad akcininko šeimos nariai grįžo į savo kilmės šalį dėl to, kad vaikai galėtų eiti į mokyklą, nes neturėdami leidimo gyventi Lietuvoje jie į mokyklą neregistruojami.

12. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime iš esmės atkartoja savo poziciją teiktą pirmosios instancijos teismui atsiliepime į skundą. Atsakovas atsiliepime citavo apklaustų liudytojų liudijimus, nurodė, kad jo manymu darbuotojai negalėjo nurodyti tikslių savo atliekamų darbų. Papildomai atsiliepime nurodo, kad:

12.1. Aplinkybės dėl UAB „Era line“ darbuotojų E. D. ir M. K. faktinio darbo visą darbo laiką UAB „Era line“ yra esminės svarbos vertinant ginčijamo sprendimo pagrįstumą, kadangi ginčijamame sprendime nebuvo konstatuota, kad UAB „Era line“ veiklos nevykdo, o motyvuojama buvo tai, kad UAB „Era line“ darbuotojai E. D. ir M. K. neatlieka faktinių darbo funkcijų visą darbo laiką ir yra įdarbinti kaip darbuotojai, dirbantys visą darbo laiką, tik formaliai, kad trečiųjų šalių piliečiai formaliai atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvius reikalavimus ir gautų leidimus laikinai gyventi.

12.2. Teismas, kaip liudytojus, apklausė pagrindinius ir svarbiausius asmenis, t. y. UAB „Era line“ darbuotojus E. D. ir M. K., dėl kurių darbo aplinkybių bendrovėje iš esmės ir yra ginčas. Taigi, pagrindiniai liudytojai, teismo posėdžio metu ir buvo apklausti. Šie liudytojai negalėjo tiksliai įvardinti ką įmonėje dirba, negalėjo įvardinti savo atliktų darbų ir pan. Atsakovas tvirtina, kad byloje nei liudytojai nei pareiškėjų advokatė negalėjo pateikti įrodymų, kurie pagrįstų, kad liudytojais apklausti asmenys realiai dirbo įmonėje.

12.3. Atsakovo vertinimu, UAB „Era line“ veikla vykdoma be jos darbuotojų, E. D. ir M. K., įsikišimo. Reikalingus darbus atlieka UAB „Era line“ direktorius R. S. S. su ne darbo santykių pagrindais samdomais fiziniais ar juridiniais asmenimis, pvz., pagal paslaugų teikimo sutartis paslaugas gauna iš architektų (absoliučiai didžiąją ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvusio etapo darbų dalį atlieka kaip rangovas pagal 2017 m. spalio 25 d. Projektavimo darbų rangos ir paslaugų teikimo sutartį Nr. 2017/10/25 veikianti R. M. IĮ „Mažasis atriumas“), teisininkų, kitų paslaugų teikėjų ir pan. Pačiame apeliaciniame skunde yra teigiama: „R. M.-Petraitienė yra nurodžiusi, kad be UAB „Era line“ darbuotojų, su projektu dirba virš 20 žmonių. Taigi, įvertinus visą surinktų duomenų visumą, būtent tie nurodomi daugiau nei 20 žmonių ir sukuria tą vaizdą, kad UAB „Era line“ veiklą vykdo, vyksta rekonstrukcijos darbai, tačiau nėra jokių rašytinių įrodymų, ką bendrovės veikloje būtų nuveikę ir sukūrę UAB „Era line“ darbuotojai E. D. ir M. K., todėl ir yra pagrindas tvirtinti, kad šie darbuotojai darbui UAB „Era line“ visą darbo laiką yra įdarbinti formaliai, vien tam, kad trečiųjų šalių piliečiai, įskaitant pareiškėją, atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjų skundas buvo atmestas, teisėtumas ir pagrįstumas.

14. Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Migracijos departamento Sprendimą, kuriame Migracijos departamentas konstatavo, kad UAB „Era line“ darbuotojai yra įdarbinti tik formaliai, iš tikrųjų jie nedirba visą darbo laiką, todėl pareiškėjas H. G. ir jo Bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, dėl ko buvo nuspręsta panaikinti pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

15. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs pareiškėjų skundą ir apklausęs liudytojus byloje, konstatavo, jog byloje nėra jokių duomenų, įrodančių, kad UAB „Era line“ darbuotojai realiai visą darbo dieną dirbo Bendrovėje ir sprendė, kad atsakovo išvada, kad pareiškėjas ir Bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų yra pagrįsta ir sudaro pagrindą panaikinti pareiškėjams išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

16. Pareiškėjai nesutikdami su teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas posėdžio metu atsisakė apklausti įmonės direktorių ir architektę, kurie būtų papasakoję apie darbuotojų veiklą. Nurodė, kad architektė turi daugiau nei 1000 lapų medžiagos susijusios su projektu, kurie taip pat įrodytų ir Bendrovėje dirbančių asmenų atliktą darbą. Teigė, kad darbuotojai posėdžio metu labai jaudinosi, dėl šios priežasties negalėjo nurodyti savo atliktus paskutinius darbus, juos apibūdinti.

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad ginčijamas atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjų nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau minėtas teisės normas ir byloje nenustačiusi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga atskirai pasisakyti tik dėl apeliacinio skundo argumentų – jog atsakovo ir teismo išvados, kad darbuotojai įmonėje neatlieka jokių funkcijų, yra nepagrįstos, teismas nepagrįstai nekvietė liudyti įmonės direktoriaus bei architektės.

19. UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, jeigu jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 Eur – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

20. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, arba įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 21 ar 22 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

21. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, viena iš būtinųjų sąlygų keliamų Bendrovei, kurios akcininkas ar vadovas yra užsienietis, yra reikalavimas, jog tokioje įmonėje visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Byloje nėra keliamas klausimas ar Bendrovė veikia realiai, ar moka mokesčius ir atlyginimus savo darbuotojams, byloje nagrinėjama ar pareiškėjas H. G. ir jo bendrovė atitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

22. Šiuo atveju Migracijos departamentas atlikęs UAB „Era line“ patikrinimą ir neradęs įmonės darbuotojų nei darbo vietoje, nei namuose, neradęs pareiškėjų jų nurodytu adresu, taip pat ir įmonės direktoriaus jo deklaruotoje gyvenamoje vietoje, išsiuntęs jų nurodytais adresais kvietimus į Migracijos departamentą ir jiems neatvykus į apklausą, darė išvadą, kad Bendrovė galimai jokios veiklos nevykdo ir yra įsteigta tik tam, kad trečiosios šalies piliečiai galėtų gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai keliautų po Šengeno erdvę.

23. Pareiškėjai teigia, kad darbuotojai dirba nuotoliniu būdu, be to, jiems siųstų laiškų negavo, dėl to negalėjo atvykti į apklausą.

24. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo posėdžio metu surinktą medžiagą bei apklaustų liudytojų parodymus ir atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjai tvirtina, jog turi tūkstantį lapų medžiagos, kuri patvirtintų Bendrovės darbuotojų darbą, tačiau, šios medžiagos teismui jokiame etape nepateikė, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms. Taip pat, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apklausti įmonės direktorių bei architektę būtų netikslinga, nes byloje keliamas ginčas dėl konkrečių Bendrovės darbuotojų atliekamų darbų realumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė pareiškėjų prašymą dėl šių asmenų apklausimo atmesti.

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje pateiktas namo rekonstrukcijos projektas nepatvirtina darbuotojų atlikto darbo, nes byloje yra nustatyta ir žinoma, kad projektas yra rengiamas architektės, kuri nėra Bendrovės darbuotoja. Pareiškėjai pateikė duomenis, kurie patvirtina E. D. kvalifikaciją ir pagrindžia jos atliekamą darbą darželiuose, tačiau nepateikė duomenų kurie patvirtintų jos atliekamus realius darbus Bendrovėje. Nors tiek skunduose, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja E. D. tvirtino, kad nuolatos bendrauja su direktoriumi elektroniniais laiškais ir telefonu, ieško rangovų, bet į bylą nepateikė nė vieno laiško, telefonų skambučių ar žinučių išklotinių, negalėjo nupasakoti savo realių atliktų darbų, o pareiškėjai nepateikė tokius atliktus darbus pagrindžiančių įrodymų. Taip pat liudytojas M. K. neatsiminė nė vieno versto dokumento, ir nors teigė, kad su E. D. nuolatos bendrauja elektroniniu paštu, gauna iš jos pavedimus versti ir išvertęs dokumentus, juos siunčia atgal, tačiau byloje nėra pateikta jokių, tokią jų nurodytą komunikaciją patvirtinančių, įrodymų, nepateikta jokių pavyzdžių, ką yra vertęs M. K., o pats liudytojas posėdžio metu teigė neatsimenąs, kokio turinio dokumentus jam nuolat tenka versti. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantai, teikdami papildomus paaiškinimus, kartu pateikė (duomenys neskelbtini) apartamentų projektą ir E. D. diplomus, tačiau nenurodė, ką šiais pateiktais įrodymais siekia pagrįsti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje nėra keliamas klausimas dėl projekto realumo ir jo įgyvendinimo ar dėl E. D. kvalifikacijos. Byloje nėra įrodymų kurie paneigtų Migracijos departamento išvadas priimtame Sprendime, bei patvirtintų apeliantų siekiamą įrodyti aplinkybę, kad darbuotojai E. D. ir M. K. realiai dirba įmonėje, o nėra įdarbinti formaliai. Taip pat, įvertinus pareiškėjų į bylą pateiktas elektroninio pašto ekrano nuotraukas, matyti, kad pavedamojo pobūdžio laiškų nėra, tačiau galima pastebėti, kad daugelis elektroninių laiškų yra siųsti Ritos, kuri tikėtina, kaip nurodė ir liudytojai teismo posėdžio metu, yra architektė, taigi nėra Bendrovės darbuotoja.

26. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

27. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo surinktus įrodymus, bei padarytas išvadas, su jomis sutinka ir jų nekartoja, pritaria, jog byloje nesant jokių duomenų, įrodančių, kad UAB „Era line“ darbuotojai realiai visą darbo dieną dirba Bendrovėje, atsakovo išvada, kad pareiškėjas ir Bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų yra pagrįsta ir sudaro pagrindą panaikinti pareiškėjui H. G. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atitinkamai ir jo šeimos nariams skirtus leidimus, kurie buvo išduoti šeimos sujungimo pagrindu (UTPĮ 50 str. 3 d.).

28. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos ne verslo vykdymo sąlygos, o leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo (pakeitimo) sąlygos, kurios yra vienodos visiems užsieniečiams, pretenduojantiems gauti tokius leidimus konkrečiais UTPĮ nustatytais pagrindais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą administracinėje bylos eA-4983-624/2017). Taip pat pritartina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje susiformavusiai nuostatai, kad teisė būti Lietuvos Respublikoje nėra prigimtinė užsieniečio teisė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2017 m. spalio 2 d. nutartį Nr. eA-4880-662/2017; 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį Nr. A-4926-662/2017). Todėl, asmuo siekiantis gauti/turėti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, turi įvykdyti įstatymu jam nustatytus reikalavimus.

29. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų H. G. (H. G.), Z. F., A. G. (A. G.), R. G. (R. G.) ir A. G. (A. G.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius