2020-12-09 Nr. AB-23315-3-62-3-02762-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4204-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02762-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. T. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2019 m. vasario 12 d. iki skundo padavimo teismui dienos buvo laikomas Marijampolės PN kamerų tipo patalpoje netinkamomis, kankinančiomis sąlygomis. Pareiškėjas kameroje buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, nors pats nerūko. Ankštame pasivaikščiojimų kiemelyje pareiškėjas taip pat turėjo kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į atsakovo atstovą, kad būtų sudarytos sąlygos rūkantiems asmenims rūkyti, tačiau pareiškėjo prašymus pataisos namų direktorius ignoravo. Minėtais atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais buvo žalojama pareiškėjo sveikata, jis patyrė dvasinių išgyvenimų, pažeminimą.

3. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas atsiliepime paaiškino, kad Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Tabako kontrolės įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose patalpose, bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pareiškėjas buvo raštiškai supažindintas su Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 3 punktu ir su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 2 dalies 9 punktu, kurie numato, kad pataisos namų bendro naudojimo gyvenamosiose patalpose rūkyti griežtai draudžiama. Kalėjimo režimo patalpose esančiame stende taip pat yra pakabintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštas „Dėl draudimo rūkyti gyvenamosiose patalpose, kamerų tipo patalpose, kamerose ir bendro naudojimo patalpose“. Rūkymo patalpos kalėjimo režimo patalpose nėra numatytos, todėl negalima teigti, kad rūkymo patalpos neįrengimas, kuris nėra privalomas, galėjo pažeisti pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atlikęs patikrinimą kameroje Nr. 8, kurioje pareiškėjas buvo laikomas ginčui aktualiu laikotarpiu, nenustatė pažeidimų, susijusių su nerūkančiųjų asmenų laikymu kameroje. Savo teiginiams pagrįsti pareiškėjas jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė, todėl jo argumentai dėl kvėpavimo tabako dūmais užterštu oru atmestini kaip nepagrįsti. Ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nesikreipė. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų, negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. kovo 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir priteisė jam iš atsakovo 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

5. Teismas nustatė, kad šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą atlyginti jam neturtinę žalą, kuri, jo teigimu, jam buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki skundo padavimo teismui dienos (2019 m. gruodžio 16 d.).

6. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 7 punktu, Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 4 dalimi.

7. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. balandžio 10 d. pareiškėjas buvo laikomas Marijampolės PN kalėjimo režimo kameroje Nr. 11, o nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. – kalėjimo režimo kameroje Nr. 8. Teismas nurodė, kad nors atsakovo atstovas nepateikė duomenų, kiek konkrečiai asmenų buvo laikoma kamerose Nr. 11 ir Nr. 8 ginčui aktualiu laikotarpiu, tačiau teismas iš atsakovo atstovo 2019 m. liepos 24 d. rašto Nr. 20/07-1090 nustatė, kad pareiškėjas kamerose nebuvo laikomas vienas.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas neginčijo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis yra nerūkantis asmuo, tačiau atsiliepime tvirtino, jog Marijampolės PN bendro naudojimo ir gyvenamosiose patalpose rūkyti griežtai draudžiama, apie tai nuteistieji informuojami pasirašytinai, tokia informacija taip pat yra viešinama skelbimų lentoje, o už rūkymą patalpose nuteistieji yra baudžiami. Teismas iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 5 d. patikrinimo akto nustatė, kad Marijampolės PN laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Operatyviosios kontrolės metu Visuomenės sveikatos centras nenustatė, kad kameroje Nr. 8 būtų rūkoma, tabako dūmų kvapo patalpoje nesijautė. Teismas akcentavo, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, nuteistieji rūkė, tuo tarpu netikėti Visuomenės sveikatos centro patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teismas nenustatė pagrindo. Teismas nesirėmė pareiškėjo su skundu pateiktais kito nuteistojo rašytiniais paaiškinimais dėl aplinkybių, susijusių su rūkymu kameroje, nes šis nuteistasis yra pareiškėjo pažįstamas, laisvės atėmimo bausmę atlieka tuose pačiuose pataisos namuose, todėl jo parodymai negalėti būti laikomi bei vertinami, kaip objektyvūs ir nešališki. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad ginčo laikotarpiu kamerose kiti nuteistieji rūkė, kaip deklaratyvius.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl to, kad buvo vedamas pasivaikščioti į kiemelį kartu su rūkančiais asmenimis, pažymėjo, jog šiuo atveju atsakovas neginčijo aplinkybės, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo ir kad jis pasivaikščioti buvo vedamas kartu su rūkančiais asmenimis. Marijampolės PN, atsakydami į pareiškėjo prašymą, 2019 m. liepos 24 d. rašte pažymėjo, kad pataisos namai negali kontroliuoti, ar pasivaikščiojimo kiemeliuose nuteistieji rūko. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas skundėsi dėl jo vedimo į pasivaikščiojimo kiemelį kartu su rūkančiais asmenimis, pripažino, jog Marijampolės PN nebuvo pakankamai aktyvūs ir nesudarė pareiškėjui sąlygų pasivaikščiojimo kiemelyje nekvėpuoti tabako dūmais, t. y. galėjo pareiškėją apgyvendinti kameroje su nerūkančiais asmenimis, kas lemtų, jog pasivaikščiojimų metu jis nebūtų šalia rūkančių asmenų.

10. Teismas apibendrino, kad Marijampolės PN ginčo laikotarpiu iš viso 307 dienas netinkamai vykdė pareigą užtikrinti, jog pasivaikščiojimo kiemelyje pareiškėjas būtų laikomas sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, dėl ko pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Teismas konstatavo, kad Marijampolės PN pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis.

11. Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, jo emocinei ir psichinei būklei, kas galėtų būti reikšminga sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio pareiškėjui masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas. Tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmių), sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl konstatuotų pažeidimų patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

12. Teismas, nagrinėjamoje byloje įvertinęs pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo mastą ir trukmę (307 dienas buvo vedamas pasivaikščioti kartu su rūkančiais asmenimis ir tokiu būdu buvo verčiamas kvėpuoti tabako dūmais), nenustatęs, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pvz., sveikatos pablogėjimas ar išgyvenimai, kurie būtų lėmę tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), atsižvelgęs į tai, kad nėra duomenų, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, bei į aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, padarė išvadą, jog pareiškėjo patirta skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 500 Eur.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir priteisti jam 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru tiek kameroje, tiek pasivaikščiojimo kiemelyje. Dėl to jis ir kiti asmenys ne kartą kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, tačiau visi prašymai yra ignoruojami. Pareiškėjas iki šiol, t. y. ir po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, yra laikomas toje pačioje kameroje, todėl yra priverstas kęsti tuos pačius nepatogumus. Pareiškėjas pateikė teismui vieno iš kartu su juo laikomų asmenų prisipažinimą, kad jis rūko kameroje. Pareiškėjas patiria dideles kančias, dvasinius išgyvenimus, žalojama jo sveikata, nuo dūmų kvapo jam yra bloga. Teismo sprendimu priteista suma neadekvati jo patirtiems išgyvenimams, todėl jam turi būti priteista 10 000 Eur kompensacija.

14. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

14.1. Nustačius tam tikrų higienos normų pažeidimus ir nesant nustatytų kitų pažeidimų, pažeidimo pripažinimas yra pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra priteisiamas.

14.2. Jokie teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti rūkymo patalpas kalėjimo režimo patalpose, todėl tokios patalpos neįrengimas negalėjo pažeisti pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas ir jo žmogiškojo orumo. Atsakovo atstovas užtikrina tinkamas nuteistųjų kalinimo sąlygas, o teisė rūkyti nėra gintina. Šios teisės užtikrinimas sukeltų nepakeliamą ir neproporcingą naštą valstybės institucijoms, būtų pažeistas nuteistųjų režimas, sumažėtų nuteistųjų gyvenamasis plotas, pablogėtų kitos kalinimo sąlygos. Taigi, nebuvo jokio pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtus veiksmus.

14.3. Pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos, kilusios dėl neva to, kad jam teko kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, pareiškėjas nei į psichologą, nei į sveikatos priežiūros specialistus nesikreipė.

15. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atstovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad ne kartą kreipėsi tiek į administraciją, tiek į psichologus dėl analizuojamos situacijos. Pareigūnų parodymai negali būti laikomi patikimais ir nešališkais, nes jie dirba toje pačioje įstaigoje. Kvėpuodamas tabako dūmais užterštu oru pareiškėjas labai blogai jaučiasi, tokiu būdu jis yra kankinamas.

16. Atsakovo atstovas atsiliepime prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovo atstovas kartoja savo apeliacinio skundo argumentus, taip pat pažymi, kad pareiškėjas neįrodė, jog yra nerūkantis, o atsakovo atstovas tokių duomenų nerenka ir nesaugo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 17. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas teigė patyręs laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki skundo teismui pateikimo (2019 m. gruodžio 16 d.) dėl to, kad jis Marijampolės PN kameroje buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, taip pat su jais buvo vedamas pasivaikščioti į kiemelį ir kuriame šie asmenys rūkė, atlyginimo.

18. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju nebuvo užtikrinta saugi sveikatai aplinka pasivaikščiojimų metu, pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

19. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinius skundus padavė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, jog Marijampolės PN kameroje nebuvo rūkoma, taip pat jog jam buvo priteistas per mažas neturtinės žalos atlyginimas. Atsakovo atstovas nurodo, kad jis neturi pareigos įrengti rūkymo patalpą, už higienos normų pažeidimus nepriteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, o tik pripažįstama, jog buvo pažeista teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, be to, pareiškėjas neįrodė patirtos neturtinės žalos ir jos dydžio.

20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinių skundų ribų.

21. Tabako kontrolės įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d.) 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organai privalo užtikrinti, kad juridinio asmens darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Higienos normos HN 134:2015 7 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje taip pat akcentuojama įkalinimo įstaigos administracijos pareiga užtikrinti, kad nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais (žr., pvz., 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2716-662/2019; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4069-624/2016).

22. Taip pat pažymėtina, jog LVAT praktikoje vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo (žr., pvz., 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-502/2017; 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017; 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1808-858/2015).

23. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas į Marijampolės PN atvyko 2019 m. vasario 12 d. ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 11, o 2019 m. balandžio 10 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 8 (b. l. 10, 19). Pareiškėjas teikė Marijampolės PN 2019 m. birželio 14 d. skundą (b. l. 29), kuriame nurodė, jog į kamerą gegužės 21 d. buvo „įkeldintas rūkantis nuteistasis. Nuo rūkalų dūmų man bloga, blogai jaučiuosi. Kreipiausi į KŽS darbuotoją su prašymu nelaikyti manęs su rūkančiu vienoje kameroje <...>“, taip pat 2019 m. liepos 11 d. skundą (b. l. 31), kuriame pažymėjo, kad „kameroje laiko su rūkančiais nuteistaisiais. Jų, rūkančiųjų, atskirai neišveda parūkyti. Rūkančius veda į pasivaikščiojimo kiemelį kartu. Pasivaikščiojimo kiemelis yra mažas, sugrūda mus penkis kartu su rūkančiais, pasivaikščioti neįmanoma.“ Marijampolės PN 2019 m. liepos 1 d. rašte Nr. 20/07-913 „Dėl atsakymo į skundą“ (b. l. 30) pažymėjo, kad kameroje rūkyti draudžiama, o jei bus nesilaikoma šio draudimo, už rūkymą gyvenamosiose patalpose, jei bus užfiksuotas kas nors rūkantis tabako gaminius, bus baudžiamas drausmine nuobauda, taip pat 2019 m. liepos 24 d. rašte Nr. 20/07/1090 „Dėl nuteistojo A. T. prašymo teiraujantis apie bausmės atliko sąlygas“ (b. l. 33) nurodė, kad rūkymas kamerose yra uždraustas, o pasivaikščiojimo kiemeliuose nuteistieji rūko ar ne, pataisos namai negali kontroliuoti. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 6 d. patikrinimo akte Nr. (4-21 4.80)PA-5853 (b. l. 23–25) užfiksuota, kad 2019 m. liepos 24 d. atlikto operatyviosios kontrolės Marijampolės PN kameroje Nr. 8 metu „nenustatyta, kad būtų rūkoma, tabako dūmų kvapas nesijautė“. Pareiškėjas teismui su skundu pateikė nuteistojo V. I. paaiškinimą-patvirtinimą (b. l. 4) apie tai, kad jis yra rūkantis ir yra laikomas kartu su nerūkančiais kameroje Nr. 8, dėl ko jie nuolat konfliktuoja. Marijampolės PN Sveikatos priežiūros skyrius 2020 m. sausio 9 d. pažymoje (b. l. 21) ir Resocializacijos skyrius 2020 m. sausio 7 d. pažymoje (b. l. 22) nurodyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė.

24. Apibendrinus prieš tai išdėstytas aplinkybes matyti, jog pareiškėjas du kartus kreipėsi į Marijampolės PN administraciją dėl to, kad į kamerą Nr. 8 2019 m. gegužės 11 d. buvo perkeltas rūkantis asmuo, tačiau pareiškėjas nė viename iš šių skundų konkrečiai nenurodė, jog šis asmuo kameroje rūko, tačiau pareiškėjas skundžiasi, jog minėtas asmuo rūko pasivaikščiojimų kiemelyje. Pareiškėjas dėl to, kad kažkas rūkytų kameroje taip pat nesiskundė nei sveikatos priežiūros specialistams, nei psichologams. V. I. savo paaiškinime-patvirtinime irgi nenurodė, kad rūko kameroje. Tokių aplinkybių operatyvios kontrolės metu nenustatė ir Visuomenės sveikatos centras.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi prieš tai aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką bei nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai pripažino, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas Marijampolės PN kameroje Nr. 8 buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, todėl šiuo aspektu nenustatė Marijampolės PN ar jų pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, taip pat teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas buvo vedamas pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelį kartu su rūkančiu asmeniu, ko iš esmės neneigia ir atsakovo atstovas, todėl, atsižvelgus į nedidelį šio kiemelio plotą (apie 10 kv. m, b. l. 33), padarė pagrįstą išvadą, jog tuo metu pareiškėjas buvo privestas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, t. y. Marijampolės PN nebuvo pakankamai aktyvūs, kad sudarytų sąlygas pareiškėjui, nerūkančiam asmeniui (apie tai pareiškėjas pažymėjo savo skunduose atsakovo atstovui), nebūti priverstam kvėpuoti tabako dūmais, t. y. apgyvendinti pareiškėją kameroje su nerūkančiais asmenimis, kas lemtų, jog ir pasivaikščiojimų metu jis nebūtų šalia rūkančių asmenų. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pažeidimą šiuo aspektu.

26. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl laikotarpio, kuriuo buvo pažeista nagrinėjama pareiškėjo teisė, pažymi, kad pareiškėjas savo 2019 m. birželio 21 d. skunde Marijampolės PN nurodė, jog rūkantis asmuo į kamerą buvo perkeltas gegužės 21 d. Priešingų duomenų byloje nėra. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo teisė nekvėpuoti tabako dūmais užterštu oru pasivaikščiojimo kiemelyje buvo pažeista laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki gruodžio 16 d., t. y. 210 dienų, o ne 307 dienas, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.

27. Nagrinėjant tiek pareiškėjo, tiek atsakovo atstovo apeliacinių skundų argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė neturtinės žalos dydį, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

28. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

29. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017).

30. Teisėjų kolegija, konkrečiai įvertinusi nagrinėjamoje byloje pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo mastą ir trukmę (210 dieną pareiškėjas buvo vedamas pasivaikščioti kartu su rūkančiu asmeniu, tokiu būdu verčiamas kvėpuoti tabako dūmais), tai, kad nenustatyta, jog Marijampolės PN būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais ir atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo bei aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, vertina, kad šiuo atveju yra pagrindas mažinti pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju 420 Eur suma yra adekvati ir atitinka protingumo, teisingumo, proporcingumo principus bei LVAT analogiško pobūdžio bylose nustatytinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.

31. Apibendrinant išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, pareiškėjo skundas atmetamas, o atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 31 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui A. T. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 420 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 31 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Rytis Krasauskas Ramutė Ruškytė Skirgailė Žalimienė