2016-01-21 Nr. AB-1731-3-61-3-03712-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2006-662/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03712-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 24

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. M. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. M. (toliau – ir pareiškėja) skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2015 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. (1.7.)S-1978-2546-15 ir palikti galioti Tarnybos 2015 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. (1.7)S-1587-1978-15. Nurodė, kad kreipėsi į atsakovą, jog jai skirtų advokatą tam, kad jis parašytų Europos Žmogaus Teisių Teismui (toliau – ir EŽTT) peticiją. Advokatas jai buvo skirtas Tarnybos 2015 m. gegužės 29 d. sprendimu. Tarnyba skundžiamu sprendimu jai nutraukė teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos 2015 m. gegužės 29 d. sprendimą. Manė, kad ji jokių apskundimo terminų nepraleido.

Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Tarnybos 2015 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba rengiant peticiją EŽTT dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įtvirtintų asmens teisių pažeidimo. 2015 m. birželio 10 d. Tarnyboje buvo gautas advokatės pranešimas, kuriuo advokatė pasiūlė nutraukti teisinės pagalbos teikimą, nes nagrinėjamu atveju yra praleistas 6 mėnesių terminas peticijai EŽTT paduoti, todėl atstovavimas pareiškėjos interesams yra neperspektyvus. Atsižvelgdama į advokatės pranešimą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu, Tarnyba 2015 m. liepos 9 d. sprendimu pareiškėjai nutraukė teisinės pagalbos teikimą. Tarnyba pažymėjo, kad viena iš Konvencijos 35 straipsnyje nurodytų bylos priimtinumo EŽTT būtinų sąlygų yra šešių mėnesių terminas, reiškiantis, kad į teismą asmenys gali kreiptis šešių mėnesių laikotarpyje po aukščiausio kompetentingo teismo ar kitos institucijos sprendimo priėmimo dienos. Jokių išlygų dėl šio termino praleidimo Konvencija nenumato. Tarnyba teigė nustačiusi, kad pareiškėjos atžvilgiu priimta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartis yra galutinė ir neskundžiama, o tai patvirtina, kad pareiškėja pasinaudojo visomis valstybės vidaus teisinės gynybos priemonėmis. Pareiškėja prašymą suteikti teisinę pagalbą kreipiantis į EŽTT pateikė tik 2015 m. balandžio 17 d. Atsižvelgdama į tai, kad yra praleistas Konvencijoje nustatytas 6 mėnesių terminas peticijai EŽTT paduoti ir dėl šios priežasties nėra realių galimybių apginti pareiškėjos pažeistų teisių, Tarnyba padarė išvadą, kad tolesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas netikslingas, o atstovavimas neperspektyvus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas aptarė bylos faktines aplinkybes, išdėstė aktualų teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011, 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinama, kad yra pagrindas, nustatytas Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte (iki 2014 m. sausio 1 d. – 9 punkte), nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą tokio pobūdžio bylose, kai nustatoma, jog pareiškėjas į Tarnybą kreipiasi jau pasibaigus Konvencijos 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam šešių mėnesių kreipimosi į EŽTT terminui (2013 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-300/2013).

Pareiškėja kreipėsi į Tarnybą, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą „dėl medicininių dokumentų klastojimo <...>“. Iš pareiškėjos Tarnybai pateiktų dokumentų matyti, kad ji dėl medicininių dokumentų klastojimo fakto 2013 m. balandžio 11 d. pareiškimu kreipėsi į prokuratūrą, tačiau prokuroro 2013 m. balandžio 25 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, o galutine Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartimi buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atmesti jos skundą dėl prokuroro nutarimo. Iš atsakovui pateiktų dokumentų matyti, kad dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarties buvo gautas skundas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, tačiau pastarasis 2013 m. rugsėjo 16 d. raštu pareiškėjai paaiškino, kad galimybės apskųsti Vilniaus apygardos teismo nutartį įstatymuose nenumatyta. Vadovaujantis Konvencijos 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais individualių peticijų priimtinumo reikalavimais, EŽTT gali nagrinėti klausimą tik tada, kai visos vidaus priemonės buvo panaudotos pagal visuotinai pripažintas tarptautinės teisės normas ir per šešis mėnesius nuo galutinio sprendimo priėmimo dienos. Kadangi dėl pareiškėjos nurodomo dokumentų klastojimo fakto galutinis sprendimas buvo priimtas 2013 m. birželio 13 d., tai Tarnyba skundžiamame sprendime, gavusi advokatės J. K. 2015 m. birželio 2 d. išvadą, pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju atstovavimas pareiškėjos interesams pagal Tarnybos 2015 m. gegužės 29 d. sprendimą yra neperspektyvus. Pareiškėjos skunde ir patikslintame skunde dėstomi argumentai iš esmės nėra susiję su šioje byloje nagrinėjamu klausimu, o argumentų, paneigiančių Tarnybos sprendime padarytą išvadą dėl bylos neperspektyvumo, nenurodoma. Skundžiamas Tarnybos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o pagrindo jį panaikinti nenustatyta.

III. Pareiškėja I. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, paaiškina faktines bylos aplinkybes. Nurodo, jog po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo kreipėsi į EŽTT. Pažymi, jog sunkiai susirgo, jos kraujospūdis buvo aukštas; kreipimosi data – 2013 m. gruodžio 19 d. Visą medžiagą ji išsiuntė EŽTT. Be to, baudžiamojoje byloje jai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, todėl mano, kad jai paskirto advokato pareiga buvo ją ginti, jai patarti.

Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, ginčo šalių argumentus ir kitą bylos medžiagą, teisingai išaiškino ir pritaikė teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-07-09 sprendimo Nr. (1.7.) S-1978-2546-15, kuriuo nutrauktas pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Tarnybos 2015-05-29 sprendimą Nr. (1.7.) S-1587-1978-15, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas sprendimu I. M. skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Tarnybos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, pagrindo jį panaikinti nenustatyta.

Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, jog anksčiau minėtas teismo sprendimas yra neteisėtas, todėl naikintinas.

Byloje nustatyta, kad Tarnyboje 2015 m. birželio 10 d. buvo gautas advokatės J. K. pranešimas (reg. Nr. (1.7.) GD-1133-15, kuriuo advokatė siūlo nutraukti antrinės teisinės pagalbos I. M. teikimą, kadangi yra praleistas 6 mėnesių terminas peticijai EŽTT paduoti. Atsižvelgiant į tai padaryta išvada, kad teisinė pagalba pareiškėjai neturėtų būti teikiama, nes peticijos Europos Žmogaus Teisių Teismui parengimas yra neperspektyvus.

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-270 redakcija) 3 straipsnio 2, 4 punktuose įtvirtinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principai numato, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba turi būti teikiama kokybiškai, efektyviai bei vadovaujantis ekonominiais sumetimais, taip pat draudžiama piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis. Siekiant šių principų įgyvendinimo, Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, kai antrinė teisinė pagalba neteikiama. Šios dalies 2 punkte nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas šis vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Informacija apie atstovavimo, kai yra priimtas sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbą, neperspektyvumą paprastai gaunama iš advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, pranešimų (Įstatymo 23 str. 2 d.), taip pat iš teismų priimtų procesinių sprendimų, asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, paaiškinimų ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010, 2011 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2848/11). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012 konstatavo, kad atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi.

Atsakovo 2015-05-29 sprendimu Nr. (1.7.) S-1587-1978-15 buvo suteikta antrinė teisinė pagalbą parengiant peticiją EŽTT. Konvencijos 35 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismas gali nagrinėti klausimą tik tada, kai visos vidaus priemonės buvo panaudotos, pagal visuotinai pripažintas tarptautinės teisės normas ir per šešis mėnesius nuo galutinio sprendimo priėmimo dienos. Rengiant peticiją buvo nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Tai reiškia, jog pareiškėja į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo peticijai EŽTT parengti kreipėsi jau pasibaigus minėtam šešių mėnesių kreipimosi į EŽTT terminui. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog kadangi dėl pareiškėjos nurodomo dokumentų klastojimo fakto galutinis sprendimas buvo priimtas 2013 m. birželio 13 d., tai Tarnyba skundžiamame sprendime, gavusi advokatės J. K. 2015 m. birželio 2 d. išvadą, pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju atstovavimas pareiškėjos interesams pagal Tarnybos 2015 m. gegužės 29 d. sprendimą yra neperspektyvus.

Analogiškos pozicijos panašiose bylose laikosi ir Lietuvos vyriausiais administracinis teismas, kuris 2013 m. gegužės 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-300/2013 yra pažymėjęs, kad <... tokiu atveju, kai buvo ženkliai praleistas kreipimosi į EŽTT terminas, tolimesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas būtų netikslingas, kadangi realių galimybių apginti pareiškėjo pažeistas teises nebūtų ir atstovavimas šioje byloje būtų neperspektyvus >.

Remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, tinkamai taikė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas ir padarė pagrįstą išvadą, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-07-09 sprendimas Nr. (1.7.) S-1978-2546-15 yra teisėtas bei pagrįstas. Tenkinti apeliacinio skundo nėra pagrindo, todėl jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos I. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan