a52cabbc-e08f-4f97-8833-38eb18b1e86e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-979-861/2023

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03424-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4.; 3.5.20.2

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-02-17 nutarties, civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos N. Å . praÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, suinteresuoti asmenys - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, D. B., T. B., sodininkų bendrija „ŠermukÅ¡nėlė“ ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. PareiÅ¡kėja (atsakovė) N. Å . (toliau - ir pareiÅ¡kėja) 2022-06-09 kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu atidėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-19 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017 įvykdymÄ iki žemės įgijimo datos ir nuo žemės įgijimo datos suteikti 6 mėnesius statybų įteisinimui.

2. PaaiÅ¡kino, kad per ankstesnį sprendimo vykdymo atidėjimo terminÄ negalėjo įteisinti statybų, nes negalėjo įgyti žemės ne nuo jos priklausančių priežasčių. PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime prašė sprendimo vykdymo atidėjimo terminÄ susieti su žemės įgijimo data ir nuo to numatyti protingÄ terminÄ , reikalingÄ statinių įteisinimui. PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime taip pat prašė teismo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Nurodė, kad teismas 2022-06-17 nutartimi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo Å¡ioje byloje įvykdymui užtikrinti taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, t. y. iki galutinio teismo sprendimo (nutarties) Å¡ioje byloje įsiteisėjimo leido pareiÅ¡kėjai įsiteisinti savavaliÅ¡kai pastatytus statinius, t. y. sodo namÄ , pagalbinį Å«kinį pastatÄ , betoninį vandentiekio Å¡ulinį (toliau kartu - ir Statiniai). Suinteresuotas asmuo Statybos inspekcija dėl minėtos nutarties padavė atskirÄ jį skundÄ . Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs Statybos inspekcijos atskirÄ jį skundÄ , 2022-09-08 nutartimi jį atmetė, o minėtÄ teismo nutartį paliko nepakeistÄ .

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau - Statybos inspekcija) pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame prašė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atmesti. Statybos inspekcija nurodė, kad pareiÅ¡kėja siekia vilkinti privalomo teismo sprendimo vykdymÄ .

4. Suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija „ŠermukÅ¡nėlė“ (toliau - Bendrija) atsiliepime nurodė, kad neprieÅ¡tarauja, jog pareiÅ¡kėjai bÅ«tų pratęstas terminas Statinių teisinei registracijai. Bendrija nurodė, kad savavaliÅ¡ka statyba pripažinti pareiÅ¡kėjos statiniai, pastatyti jai priklausančiame žemės sklype ir kelio teritorijoje dabar yra pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kas sÄ lygoja galimybę baigti statinių teisinę registracijÄ .

5. Suinteresuoti asmenys D. B. ir T. B. (toliau – ir B.) atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos bylinėjimosi iÅ¡laidas bei skirti pareiÅ¡kėjai bent simbolinę baudÄ , dalį jos paskiriant B.. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017 kalbama apie pareiÅ¡kėjos galimybę įteisinti statinius, pasinaudojant galimybe įgyti teisinį pagrindÄ valdyti žemės sklypÄ , juo naudotis ir disponuoti, tačiau nepasisakoma, ar nėra kokių nors kitokių kliūčių minėtų statinių įteisinimui. Nurodė, kad po to, kai pareiÅ¡kėja ir B. privatizavo ir prisijungė prie savo žemės sklypų įsiterpusiÄ valstybinės žemės sklypo dalį, pareiÅ¡kėjos sodo namelis ir pirtis yra prie pat B. žemės sklypo ribos, o Å¡ulinys yra B. sklype. Vadovaujantis Statybos techniniu reglamento, patvirtinto Aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu, 8 ir 9 priedų nuostatomis, minimalus atstumas nuo atskirai statomo namo iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3 metrai, o Å¡is atstumas gali bÅ«ti mažinamas gavus besiribojančio žemės sklypo savininko, t. y. B., raÅ¡ytinį sutikimÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja dėl tokio sutikimo į juos niekada nesikreipė.

6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau - NŽT) atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023-02-17 nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjos N. Š. prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo pripažinus, kad savavališkos statybos padariniai pašalinti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

7.1. dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo pareiÅ¡kėja jau kreipėsi į teismÄ ir anksčiau, praÅ¡ydama iki 2021-12-11 pratęsti teismo nustatytÄ terminÄ Å¡iems veiksmams atlikti. Statybos inspekcija, atsiliepdama į ankstesnius pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymus pratęsti terminÄ Statiniams įteisinti, nurodė, kad pareiÅ¡kėjai siekiant įsigyti valstybinės žemės plotÄ , ant kurio stovi savavaliÅ¡kai pastatyti jai priklausantys statiniai, turi bÅ«ti parengtas naujas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo savavaliÅ¡kai užimtas ir siekiamas įgyti valstybinės žemės plotas bÅ«tų suprojektuotas atskiru žemės sklypu ar sklypais. N. Å . pateikė NŽT Vilniaus rajono skyriui praÅ¡ymÄ rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ ; analogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ 2019-04-11 pateikė ir kito su pareiÅ¡kėjos pageidaujamo įsigyti valstybinės žemės plotu besiribojančio žemės sklypo savininkai - suinteresuoti asmenys D. B. ir T. B.. Taigi pareiÅ¡kėja, taip kaip nurodė ir Statybos inspekcija, siekė įgyti žemės sklypÄ tam, kad bÅ«tų galima įteisinti tuos statinius, kurie buvo ginčo objektu. Nors 2019-11-19 nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atidėti sprendimo vykdymÄ atmetė, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2020-01-23 nutartimi minėtÄ Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį panaikino ir klausimÄ iÅ¡sprendė iÅ¡ esmės, atidėdamas pareiÅ¡kėjai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017 sprendimo vykdymÄ ir leisdamas pareiÅ¡kėjai iki 2021-12-11 teisės aktų nustatyta tvarka įsiteisinti savavaliÅ¡kai pastatytus statinius;

7.2. Å¡ia nutartimi Vilniaus apygardos teismas taip pat įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ per 6 mėnesius nuo Å¡ios nutarties įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ metalinės tvoros dalį (taÅ¡kai Faktinės situacijos schemoje 9, 10, 11, 12, 13, 14), esančiÄ (duomenys neskelbtini), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir valstybinėje žemėje, 1992 m. generaliniame plane numatytoje pravažiavimui tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)); pareiÅ¡kėjai neįvykdžius nurodytų įpareigojimų, leisti Statybos inspekcijai nugriauti nurodytus sodo namÄ , pagalbinį Å«kinį pastatÄ , betoninį vandentiekio Å¡ulinį bei metalinės tvoros dalį (taÅ¡kai Faktinės situacijos schemoje 9, 10, 11, 12, 13, 14), esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypuose, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei valstybinėje žemėje, 1992 m. generaliniame plane numatytoje pravažiavimui tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), bei sutvarkyti statybvietę pareiÅ¡kėjos lėšomis;

7.3. nurodė, kad suinteresuotas asmuo NŽT į bylÄ pateikė NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2021-10-28 įsakymÄ , kurio patvirtino žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ . IÅ¡ minėto įsakymo 1.2 punkto matyti, kad projekto iniciatoriais buvo pareiÅ¡kėja ir suinteresuoti asmenys D. B. ir T. B.. Ä® bylÄ pateiktas matininko R. M. 2022-03-30 aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad formavimo ir pertvarkymo projektas, formuojant įsiterpusį valstybinį žemės sklypÄ buvo atliekamas tam, kad žemės sklypo savininkė galėtų prisijungti įsiterpusį žemės sklypÄ prie jai priklausančio žemės sklypo ir užsiregistruoti statinius, kurie kerta minėtÄ Å¾emės sklypÄ . Tik iÅ¡sipirkus įsiterpusį žemės sklypÄ ir jį įregistravus Registrų centre, galės įregistruoti ir statinius, nes jie (sodo namas ir Å«kinis statinys) nebekirs žemės sklypo ribų;

7.4. bylos duomenimis nustatyta, kad 2022-08-17 pareiÅ¡kėja pasirašė su Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama NŽT, Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį. Pagal Å¡ios sutarties 1 punktÄ Å¡alys susitarė, kad Lietuvos Respublikos valstybė parduoda pareiÅ¡kėjai asmeninės nuosavybės teise 91 kv. m ploto įsiterpusį žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Å i sutartis patvirtinta Vilniaus rajono l-ojo notarų biuro notarės. Sandoris iÅ¡vieÅ¡intas Nekilnojamojo turto registre. Teismas sprendė, jog suinteresuotas asmuo Statybos inspekcija atsiliepime darė nepagrįstÄ prielaidÄ , kad valstybinės žemės įgijimas gali niekada ir neįvykti, be to, nepagrįstai tvirtino, kad pareiÅ¡kėja tik siekia vilkinti teismo sprendimo vykdymÄ , neva nepagrįstai nurodydama, kad ėmėsi aktyvių veiksmų Statinių įteisinimui;

7.5. suinteresuoti asmenys D. B. ir T. B. pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymui atidėti sprendimo įvykdymÄ nepritarė, motyvuodami savo pareiÅ¡kimÄ tuo, kad po to, kai pareiÅ¡kėja ir jie privatizavo ir prisijungė prie savo turimų žemės sklypų įsiterpusiÄ valstybinės žemės sklypo dalį, pareiÅ¡kėjos sodo namelis ir pirtis yra prie pat jų žemės sklypo ribos, o Å¡ulinys visas patenka į jų žemės sklypÄ , nors atstumas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3 metrai. B. nurodė, kad atstumas gali bÅ«ti mažinamas gavus jų sutikimÄ , tačiau pareiÅ¡kėja dėl tokio sutikimo į juos niekada nesikreipė.

Å iuo aspektu teismas pastebėjo, kad minimalių atstumų nesilaikymo Statybos inspekcija pareiÅ¡kėjai nebuvo nurodžiusi. PrieÅ¡ingai, Statybos inspekcija, atsakydama į pareiÅ¡kėjos pasiteiravimÄ , 2022-10-28 raÅ¡te „Dėl sprendimo ir savavaliÅ¡kos statybos įraÅ¡o panaikinimo“, nurodė, kad neturint fizinio asmens, kurio sklype pastatytas Å¡ulinys, sutikimo, teismo įpareigojimas laikomas neįvykdytu. Suinteresuotas asmuo Statybos inspekcija, kuri turi įgaliojimus spręsti dėl to, ar Statiniai buvo įteisinti, pareiÅ¡kėjai kreipusis iÅ¡aiÅ¡kino, kad teismo įpareigojimas laikomu neįvykdytu iÅ¡ esmės tik dėl to, kad vienas iÅ¡ pareiÅ¡kėjai priklausančių statinių (Å¡ulinys) patenka į kaimyninio sklypo teritorijos ribas, o tam kaimyninio sklypo savininkai (B.) nėra davę sutikimo.

Jokių aplinkybių apie neiÅ¡laikytus minimalius atstumus nuo kaimyninio sklypo Statybos inspekcija 2022-10-28 raÅ¡te pareiÅ¡kėjai nenurodė. Tikėtina, kad tai nebuvo nurodyta pareiÅ¡kėjai ir tada, kai pareiÅ¡kėja (kartu su B.) inicijavo žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projektÄ ir įsigijimo dalį valstybinės žemės. Kita dalis įsiterpusios valstybinės žemės, kurioje buvo pareiÅ¡kėjos Å¡ulinys, kaip minėta, iÅ¡ esmės tuo pačiu metu buvo įsigyta suinteresuotų asmenų B..

Teismas pažymėjo, kad nurodytų aplinkybių Statybos inspekcija nepaaiÅ¡kino pareiÅ¡kėjai net ir tada, kai pareiÅ¡kėja pateikė Statybos inspekcijai pretenzijÄ ir Statybos inspekcija į jÄ atsakė 2023-01-12 raÅ¡tu „Dėl pretenzijos“. Å iame raÅ¡te Statybos inspekcija dar kartÄ pakartojo tÄ pačiÄ informacijÄ , pažymėdama, kad Å¡ulinys užfiksuotas privačiame žemės sklype ir kadangi pareiÅ¡kėja nepateikė raÅ¡ytinio minėto sklypo savininkų sutikimo, teismo įpareigojimas laikomas neįvykdytu;

7.6. Statybos inspekcijos atstovės nurodė, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių šalinimo metu ir pati pareiškėja turi domėtis, kokie įstatymai galioja neteisėtos statybos padarinių šalinimo metu. Teismas šiuos Statybos inspekcijos argumentus pripažįsta tik iš dalies pagrįstais. Pažymėjo, kad tokiais atvejais yra labai svarbus visų suinteresuotų asmenų glaudus bendradarbiavimas;

7.7. Statybos inspekcijos argumentas dėl to, kad statiniai negali bÅ«ti įteisinti, nes pareiÅ¡kėja nepateikė Statybos inspekcijai suinteresuotų asmenų B. sutikimo, kad pareiÅ¡kėjos sodo namas ir pagalbinis Å«kio pastatas bÅ«tų arčiau nei minimaliu statybÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose Å¡iuo metu įtvirtintu atstumu, buvo pateiktas tik 2023-01-17 raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, t. y. jau daugiau nei pusę metų teisme sprendžiant pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Toks Statybos inspekcijos elgesys ne tik neatitinka glaudaus bendradarbiavimo su suinteresuotais asmenimis principo, bet ir yra netinkamas civilinio proceso prasme;

7.8. nurodė, kad B. atsiliepime atkreipė dėmesį į tai, jog pareiÅ¡kėjai priklausantys ginčo pastatai yra arčiau jų sklypo ribos, nei leidžia statybos techninis reglamentas (nėra iÅ¡laikomas 3 metų atstumas), o pareiÅ¡kėja nesikreipė į juos leidimo. Å iuo aspektu teismas pažymėjo, kad glaudaus bendradarbiavimo pareiga yra taikoma ne tik pareiÅ¡kėjai ir Statybos inspekcijai, bet ir visiems kitiems suinteresuotiems asmenims. Å iuo atveju teisiÅ¡kai reikÅ¡minga faktinė aplinkybė yra ta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, patvirtinto NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2021-10-28 įsakymu, iniciatore buvo ne tik pareiÅ¡kėja, bet ir D. B. ir T. B.. BÅ«tent B. nutarė 2022 m. rugpjūčio mėnesį (jau pareiÅ¡kėjai pateikus teismui praÅ¡ymÄ pratęsti terminÄ Statiniams įteisinti) sudaryti žemės sklypo įsigijimo sandorį ir pagal jį įsigyti iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės žemės sklypÄ , kuriame yra Å¡ulinys. Suinteresuotiems asmenims D. B. ir T. B. neabejotinai buvo žinoma, kokiu atstumu jų iÅ¡ valstybės įsigyjamas sklypas yra nutolęs nuo pareiÅ¡kėjai priklausančių pastatų (sodo namo ir pagalbinio Å«kinio pastato), todėl reikalavimas, kad pareiÅ¡kėja gautų iÅ¡ D. B. ir T. B. raÅ¡ytinį sutikimÄ dėl minėtų ginčo pastatų, yra nepagrįstas.

7.9. konstatavo, kad pareiÅ¡kėjai iÅ¡ valstybės įsigijus žemės sklypÄ , į kurį pateko pareiÅ¡kėjos ginčo pastatai, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-05-27 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-300-494/2014, papildytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K- 3-191-690/2017, laikytinas visiÅ¡kai įvykdytu (savavaliÅ¡kos statybos padariniai paÅ¡alinti), todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atidėti sprendimo vykdymÄ netenkinamas.

7.10. teismas netenkino suinteresuotų asmenų D. B. ir T. B. praÅ¡ymas skirti pareiÅ¡kėjai baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, kadangi byloje nenustatytos aplinkybės dėl pareiÅ¡kėjos piktnaudžiavimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-02-17 nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės: pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:

8.1. nurodo, kad pagal byloje pateiktus duomenis, nėra pagrindo konstatuoti teismo sprendimo visiško įvykdymo fakto;

8.2. VTPSI surašytame 2022-09-09 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog N. Š. šulinys yra D. ir T. B. priklausančiame žemės sklype;

8.3. VTPSI suraÅ¡ytame 2023-01-16 teismo įpareigojimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: „dėl betoninio Å¡ulinio įrengimo <...> reikalingas savininkų sutikimas“. Minėtame 2023-01-16 akte taip pat nurodyta: „Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 <...> 7 priedo 4 punktÄ besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų raÅ¡ytiniai sutikimai privalomi <...> statant pastatus ar stogÄ turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos <...>“ (pastaba – STR 7 priedo 6 punkte yra nustatyta, jog reglamento 7 priedo „reikalavimai netaikomi jei turimi servituto nustatymÄ patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius)“. Minėtame 2023-01-16 akte konstatuota: „sodo namas ir Å«kinis pastatas pastatyti neiÅ¡laikant reglamentuotų atstumų iki sklypų ribų, <...> statinių teisėtai statybai privalomi besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimai“. IÅ¡vardintos aplinkybės rodo, kad statybos valstybinę priežiÅ«rÄ vykdanti VTPSI nustatė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017 numatytas įpareigojimas N. Å . įteisinti arba nugriauti sodo namÄ , Å«kinį pastatÄ ir betoninį vandentiekio Å¡ulinį yra neįvykdytas;

8.4. nesutinka su teismo pozicija dėl to, jog N. Š. neturi pareigos gauti B. sutikimų (nei dėl šulinio buvimo jų sklype, nei dėl sodo namo ir ūkinio pastato buvimo mažesniais nei teisės aktuose nurodytais atstumais iki jų sklypo ribos);

8.5. vertina, kad B. sprendimas įsigyti valstybinę žemę savaime negali būti prilyginamas B. sutikimui dėl savavališkai pastatyto N. Š. šulinio buvimo įsigyjamame sklype ir nereiškia, kad N. Š. šulinį tariamai „įteisino“, nes žemės, kuriame yra šulinys, Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta tvarka ji nevaldo (nenaudoja) nei nuosavybės, nei nuomos, nei panaudos, nei servituto, nei kitais įstatymų numatytais pagrindais;

8.6. N. Š. niekada nesikreipė į B. dėl jų sutikimo statyti savavališkus statinius prie pat jų žemės sklypo ir pačiame žemės sklype gavimo arba dėl kokių nors servitutų nustatymo. Teismo posėdžių metu B. atstovas paaiškino, kad šulinys B. nereikalingas. Įsigydami valstybinę žemę, B. galėjo turėti lūkestį, kad, vykdant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017 dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, N. Š. šulinys iš jų perkamo valstybinės žemės sklypo bus pašalintas / nugriautas;

8.7. B. žinojimas, kokiu atstumu jų perkamas valstybinės žemės sklypas buvo nutolęs nuo N. Š. sodo namo ir ūkinio pastato, savaime nereiškia B. .sutikimo dėl statinių buvimo minėtais atstumais iki B. sklypo;

8.8. NŽT pateiktoje N. Š. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byloje esančiame 2021-11-09 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto 4 punkte yra D. ir T. B. parašai, tačiau teismo posėdžio metu NŽT negalėjo nurodyti konkrečių teisės aktų, kuriais vadovaujantis B. pasirašymas sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte galėtų būtų prilyginamas B. sutikimui dėl N. Š. sodo namo ir ūkinio pastato buvimo mažesniais nei teisės aktuose nurodytais atstumais iki B. sklypo ribos. Dėl B. parašų sklypo ribų ženklinimo akte vertinimo skundžiamoje nutartyje nepasisakyta;

8.9. VTPSI suraÅ¡ytame 2023-01-12 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: „atstumas nuo Å«kinio pastato kampo iki riboženklio Nr. 6 yra apie 0,43 m“. 2023-02-10 teismo posėdžio metu VTPSI žodžiu paaiÅ¡kino, kad riboženklis Nr. 6 žymi N. Å . ir B. sklypų kampÄ , prie riboženklio Nr. 6 taip pat yra G. sklypo riba, todėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 7 priede nustatyta tvarka N. Å . turėtų gauti G. sutikimus dėl Å«kinio pastato buvimo mažesniu nei teisės aktuose reikalaujamu minimaliu atstumu iki G. sklypo ribos. 2023-02-10 teismo posėdžio metu N. Å . minėjo turinti notaro patvirtintÄ N. Å . ir kaimyno G. sudarytÄ susitarimÄ , kuriuo G. sutiko (neprieÅ¡taravo) dėl N. Å . Å«kinio pastato buvimo prie jo sklypo ribos, tačiau jokie šį N. Å . teiginį patvirtinantys dokumentai byloje pateikti nebuvo, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo iÅ¡vada dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo buvo padaryta nepagrįstai (nesant byloje jokių G. sutikimo davimÄ patvirtinančių įrodymų);

8.10. nurodo, kad valstybinę žemę, kurioje buvo savavališkai pastatytas N. Š. šulinys, 2022-08-24 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įgijo B.. Valstybinę žemę, kurioje buvo savavališkai pastatyti N. Š. sodo namas ir ūkinis pastatas, 2022-08-17 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įgijo N. Š.. Nuo žemės (kurioje buvo sodo namas ir ūkinis pastatas) įgijimo datos (2022-08-17) 6 mėnesių trukmės terminas, kurio N. Š. prašė „statinių įteisinimui“ baigėsi 2023-02-17.

9. D. B. ir T. B. pateiktu raštu nurodo, jog prisijungia prie atskirojo skundo ir palaiko jame išdėstytus reikalavimus.

10. PareiÅ¡kėja N. Å . pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o atskirojo skundo netenkinti, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-02-17 nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:

10.1 suinteresuoti asmenys D. B. ir T. B. civilinėje byloje dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo dalyvavo trečiaisiais asmenimis ir tiek faktiniai bylos duomenys, tiek bylos nagrinėjimo eiga ir priimti sprendimai jiems žinomi;

10.2 bylÄ nagrinėję teismai pagrįstai nustatė, kad atsakovė sodo namo ir pagalbinio Å«kinio pastato dalis, betoninį vandentiekio Å¡ulinį, tvoros dalį neteisėtai pastatė jai nuosavybės teise nepriklausančioje žemėje, turėjo gauti valstybinės žemės (pravažiavimo kelio tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) patikėtinės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sutikimÄ dėl nurodytų statinių statybų, taip pat žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininko sutikimÄ statyti tvoros dalį jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Tokiu bÅ«du teismo sprendimuose aiÅ¡kiai nurodomi reikalavimai statinio statybai jo statybos laikotarpiu. Statinių statybos metu gretimybėje esantis sklypas priklausė valstybei. Statybos inspekcijos atstovė teismo posėdžiuose patvirtino, kad dalis teismo sprendimo Å¡iuo metu yra įvykdyta - metalinės tvoros dalis yra nugriauta;

10.3 argumentai, kad privatizavus įsiterpusio sklypo dalį nuo privatizacijos momento 2022 m. papildomai atsiranda pareiga su naujuoju savininku suderinti mažesnį nei 3 m atstumÄ nuo sklypo ribos statiniams, statytiems 1999 metais, nepagrįsti, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡dėstytus argumentus dėl savavaliÅ¡kų statybų, galimo statinių įteisinimo ir trečiųjų asmenų teisių galimo pažeidimo, į sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų 2022 m. sprendimus dėl sklypo dalies privatizacijos. Apeliantė nepagrįstai kelia naujus reikalavimus, kurie, jos manymu, susiformuoja po įsiterpusio žemės sklypo privatizacijos;

10.4 nurodo, kad sodų bendrijoje ginčo Å¡ulinys atsirado sodo bendrijos narių bendru sutarimu, sprendžiant klausimÄ dėl geriamo vandens. Nurodo, jog atsižvelgiant į besitęsiančius ginčus, 2023-01-16 raÅ¡tu informavo teismÄ , kad nepretenduoja į T. B. sklype esantį Å¡ulinį, tokiu atveju jis gali bÅ«ti nugriautas;

10.5 2023-01-16 teiktuose raÅ¡ytiniuose suinteresuoto asmens paaiÅ¡kinimuose nėra jokių nuorodų apie papildomai teiktinus dokumentus, kurių Valstybinė teritorijų planavimo statybos inspekcija gali pareikalauti tiesiogiai iÅ¡ pareiÅ¡kėjos. Atskirajame skunde nurodydama aplinkybę, kad 2023-01-12 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) ji nurodė, jog „atstumas nuo Å«kinio pastato kampo iki riboženklio Nr. 6 yra apie 0,43 m“, nenurodo, kad kokiu nors dokumentu pareiÅ¡kėja buvusi įpareigota pateikti gretimo žemės sklypo savininko A. G. sutikimÄ dėl statinio statybos arčiau nei 3 metrai;

10.6 atkreipia dėmesį, kad 2006-10-24 pareiÅ¡kimu (reg.Nr.7131-7), patvirtintu notarės A. P., sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai R. G. ir A. G. davė sutikimÄ pagalbinio statinio statybai arčiau nei 3 metrų atstumu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

12. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutarė netenkinti pareiÅ¡kėjos N. Å . praÅ¡ymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo pripažinus, kad savavaliÅ¡kos statybos padariniai paÅ¡alinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi bÅ«ti įvykdytas per trumpiausiÄ laikÄ ir kuo ekonomiÅ¡kiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ .

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006-11-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2018-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-117-464/2018).

16. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-05-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-300-494/2014, atsakovė N. Å . įpareigota per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytus statinius - pagalbinį Å«kinį pastatÄ , sodo namÄ , betoninį vandentiekio Å¡ulinį bei metalinės tvoros dalį, esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypuose, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei valstybinėje žemėje, generaliniame plane numatytoje pravažiavimui tarp sodo sklypų; atsakovei N. Å . neįvykdžius nurodyto įpareigojimo, leisti Statybos inspekcijai nugriauti nurodytus Statinius bei metalinės tvoros dalį ir sutvarkyti statybvietę atsakovės N. Å . lėšomis.

Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs N. Å . apeliacinį skundÄ , 2015-06-09 priėmė nutartį, kuria atsakovės N. Å . apeliacinį skundÄ atmetė ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-05-27 sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iÅ¡nagrinėjęs N. Å . kasacinį skundÄ , 2017-04-19 nutartimi nutarė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-05-27 sprendimÄ papildyti, t. y. leisti atsakovei N. Å . iki 2018-02-01 teisės aktų nustatyta tvarka įsiteisinti savavaliÅ¡kai pastatytus statinius - sodo namÄ , pagalbinį Å«kinį pastatÄ , betoninį vandentiekio Å¡ulinį, esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir valstybinėje žemėje, 1992 m. generaliniame plane numatytoje pravažiavimui tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)); iki 2018-02-01 atsakovei N. Å . neįsiteisinus savavaliÅ¡kai pastatytų minėtų statinių, įpareigoti atsakovę N. Å . per 6 mėnesius nuo 2018-02-01 savo lėšomis nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytus statinius;

įpareigoti atsakovę N. Å . per 6 mėnesius nuo Å¡ios kasacinio teismo nutarties įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ metalinės tvoros dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir valstybinėje žemėje, 1992 m. generaliniame plane numatytoje pravažiavimui tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)); atsakovei N. Å . neįvykdžius nurodytų įpareigojimų, leisti ieÅ¡kovei Statybos inspekcijai nugriauti nurodytus Statinius bei metalinės tvoros dalį, esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypuose, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei valstybinėje žemėje, 1992 m. generaliniame plane numatytoje pravažiavimui tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), bei sutvarkyti statybvietę atsakovės N. Å . lėšomis.

Pareiškėjai nustatytu laiku neįvykdžius teismo nustatytų įpareigojimų, 2018-09-20 Statybos inspekcijai buvo išduotas vykdomasis raštas.

17. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ atidėti teismo sprendimo įvykdymÄ motyvavo tuo, jog per ankstesnį sprendimo vykdymo atidėjimo terminÄ negalėjo įteisinti statybų, nes negalėjo įgyti žemės dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių. PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime prašė sprendimo vykdymo atidėjimo terminÄ susieti su žemės įgijimo data ir nuo to numatyti protingÄ terminÄ , reikalingÄ statinių įteisinimui.

18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymo leidėjo savavaliÅ¡kos statybos statytojui (savininkui) nustatyta teisė įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ negali bÅ«ti laikoma neribota. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl galimybės leisti statytojui (savininkui) įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , turėtų aiÅ¡kintis, kada ir esant kokioms faktinėms bei teisinėms aplinkybėms statytojas atliko statybos darbus, kokie faktiniai ir teisiniai pagrindai nulėmė jo veiksmus. Pagal nustatytas aplinkybes teismas turėtų spręsti, ar tokių statinių statyba atitinkamoje teritorijoje iÅ¡ viso galima, dėl kokių priežasčių savavaliÅ¡ka statyba nėra įteisinta ir ar statytojo nurodytos galimybės jÄ Ä¯teisinti yra realios, taip pat per kokį terminÄ statytojas galėtų sutvarkyti reikalingÄ statybų dokumentacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015).

19. Kadangi savavaliÅ¡kos statybos įteisinimas yra asmens teisė, o ne pareiga, teismas, įvertinęs bylos faktines ir teisines aplinkybes ir nustatęs, kad statyba, dėl kurios vyksta ginčas, yra galima ir esmingai nepažeidžia įstatymo saugomų interesų, gali nustatyti terminÄ , per kurį asmuo turi pradėti ir baigti savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo procedÅ«rÄ , o Å¡ios sÄ lygos nevykdant dėl nuo statytojo priklausančių priežasčių (nesikreipia, nepateikia visų dokumentų ir pan.), suėjus terminui, statinys turi bÅ«ti nugriautas statytojo lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015; kt.).

20. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2022-08-17 pareiÅ¡kėja pasirašė su Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama NŽT, Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal Å¡ios sutarties 1 punktÄ , Å¡alys susitarė, kad Lietuvos Respublikos valstybė parduoda pareiÅ¡kėjai asmeninės nuosavybės teise 91 kv. m ploto įsiterpusį žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Å i sutartis patvirtinta Vilniaus rajono l-ojo notarų biuro notarės. Sandoris iÅ¡vieÅ¡intas Nekilnojamojo turto registre. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad suinteresuotas asmuo Statybos inspekcija atsiliepime darė nepagrįstÄ prielaidÄ , jog valstybinės žemės įgijimas gali niekada ir neįvykti, be to, nepagrįstai tvirtino, kad pareiÅ¡kėja tik siekia vilkinti teismo sprendimo vykdymÄ , neva nepagrįstai nurodydama, jog ėmėsi aktyvių veiksmų Statinių įteisinimui.

21. Suinteresuoti asmenys D. B. ir T. B. pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymui atidėti sprendimo įvykdymÄ nepritarė. Nurodė, kad po to, kai pareiÅ¡kėja ir jie privatizavo ir prisijungė prie savo turimų žemės sklypų įsiterpusiÄ valstybinės žemės sklypo dalį, pareiÅ¡kėjos sodo namelis ir pirtis yra prie pat jų žemės sklypo ribos, o Å¡ulinys visas patenka į jų žemės sklypÄ , nors atstumas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3 metrai. B. nurodė, kad atstumas gali bÅ«ti mažinamas gavus jų sutikimÄ , tačiau pareiÅ¡kėja dėl tokio sutikimo į juos niekada nesikreipė.

22. Nustatyta, kad Statybos inspekcija, atsakydama į pareiÅ¡kėjos pasiteiravimÄ , 2022-10-28 raÅ¡te „Dėl sprendimo ir savavaliÅ¡kos statybos įraÅ¡o panaikinimo“ nurodė, kad neturint fizinio asmens, kurio sklype pastatytas Å¡ulinys, sutikimo, teismo įpareigojimas laikomas neįvykdytu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, suinteresuotas asmuo Statybos inspekcija, kuri turi įgaliojimus spręsti dėl to, ar Statiniai buvo įteisinti, pareiÅ¡kėjai kreipusis, iÅ¡aiÅ¡kino, kad teismo įpareigojimas laikomas neįvykdytu iÅ¡ esmės tik dėl to, kad vienas iÅ¡ pareiÅ¡kėjai priklausančių statinių (Å¡ulinys) patenka į kaimyninio sklypo teritorijos ribas, o tam kaimyninio sklypo savininkai (B.) nėra davę sutikimo. Jokių aplinkybių apie neiÅ¡laikytus minimalius atstumus nuo kaimyninio sklypo Statybos inspekcija 2022-10-28 raÅ¡te pareiÅ¡kėjai nenurodė. PareiÅ¡kėja pateikė Statybos inspekcijai pretenzijÄ ir Statybos inspekcija į jÄ atsakė 2023-01-12 raÅ¡tu „Dėl pretenzijos“. Å iame raÅ¡te Statybos inspekcija dar kartÄ pakartojo tÄ pačiÄ informacijÄ , pažymėdama, kad Å¡ulinys užfiksuotas privačiame žemės sklype ir kadangi pareiÅ¡kėja nepateikė raÅ¡ytinio minėto sklypo savininkų sutikimo, teismo įpareigojimas laikomas neįvykdytu. Minėtame raÅ¡te Statybos inspekcija apie minimalių atstumų nesilaikymÄ pareiÅ¡kėjai nenurodė.

23. Byloje nustatyta, kad 2023-01-17, t. y. vos po kelių dienų nuo šio rašto pareiškėjai parengimo, teisme buvo užregistruoti Statybos inspekcijos rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad kasacinio teismo nutartis yra neįvykdyta, nes negauti B. sutikimai dėl pareiškėjos sodo namo ir ūkinio pastato buvimo mažesniais nei teisės aktuose įtvirtintais atstumais iki B. žemės sklypo ribos, o pareiškėjos šulinys yra B. žemės sklype.

24. Iš dalies sutiktina su Statybos inspekcijos atstovės argumentais, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių šalinimo metu ir pati pareiškėja turi domėtis, kokie įstatymai galioja neteisėtos statybos padarinių šalinimo metu. Tačiau, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tokiais atvejais yra labai svarbus visų suinteresuotų asmenų glaudus bendradarbiavimas.

25. Konstitucinio Teismo praktikoje nuosekliai teigiama, kad konstitucinis teisinės valstybės principas apima ir teisėtų lÅ«kesčių principÄ , kitaip tariant, nors Å¡is principas nėra pažodžiui įtvirtintas Konstitucijoje, tačiau yra neatsiejama kitų konstitucinių normų turinio dalis. Pradinis Å¡io principo turinys, t. y. teisėtų lÅ«kesčių principas siejasi su visų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Å is principas taip pat reiÅ¡kia įgytų teisių apsaugÄ , t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikytos nustatytÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos. Tuo pačiu pažymima, kad pagal KonstitucijÄ yra saugomi ir ginami ne visi iÅ¡ bet kurio įstatymo ar kito teisės akto kylantys lÅ«kesčiai, bet tik tie, kurie kyla iÅ¡ pačios Konstitucijos ar iÅ¡ įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieÅ¡taraujančių Konstitucijai. Tik tokie lÅ«kesčiai gali bÅ«ti laikomi teisėtais, tik tokie teisėti lÅ«kesčiai yra saugomi ir ginami Konstitucijos. Konstituciniai teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ , apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lÅ«kesčius. Å ie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Kaip ne kartÄ yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, neužtikrinus asmens teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebÅ«tų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. kovo 17 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).

26. Nagrinėjamo ginčo atveju susidarė situacija, kad, viena vertus, pareiškėja galėjo būti aktyvesnė ir daugiau įdėti pastangų siekiant įteisinti savavališkos statybos padarinius įsiteisėjus teismo sprendimui dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, kita vertus, Statybos inspekcija, kuri turi įgaliojimus spręsti dėl to, ar Statiniai buvo įteisinti, pareiškėjai išaiškino, kad teismo įpareigojimas laikomu neįvykdytu iš esmės tik dėl to, kad vienas iš pareiškėjai priklausančių statinių (šulinys) patenka į kaimyninio sklypo teritorijos ribas, o tam kaimyninio sklypo savininkai (B.) nėra davę sutikimo.

27. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja siekė iÅ¡pirkti valstybinės žemės sklypÄ , kuriame yra ginčo statiniai ir 2022-08-17 pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį ir įsigijo įsiterpusį žemės sklypÄ . Svarbi aplinkybė ir ta, jog kita dalis įsiterpusios valstybinės žemės, kurioje buvo pareiÅ¡kėjos Å¡ulinys iÅ¡ esmės tuo pačiu metu buvo įsigyta suinteresuotų asmenų B.. Pažymėtina, kad B. nurodė, jog atstumas gali bÅ«ti mažinamas gavus jų sutikimÄ , tačiau pareiÅ¡kėja dėl tokio sutikimo į juos nesikreipė.

28. Atsižvelgiant į nurodytÄ , apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiÅ¡kėja ėmėsi veiksmų įteisinti savavaliÅ¡kas statybas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, jog ji siekia atlikti visus bÅ«tinus veiksmus savavaliÅ¡kai statybai įteisinti. Duomenų, kad minėtų statinių įteisinimas iÅ¡ esmės nėra galimas, byloje nėra, o suinteresuoti asmenys tokių net neįrodinėjo. Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos teismui nurodytos priežastys pripažintinos svarbiomis, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-300-494/2014, papildyto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K- 3-191-690/2017, vykdymas bÅ«tų atidėtas 3 mėnesiams. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės pateikti į bylÄ Ä¯rodymai sudaro pagrindÄ pripažinti, jog siekiama įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ .

29. Be to, teismo vertinimu, nepratęsus pareiškėjai termino skirto įteisinti savavališkas sodo namo, pagalbinio ūkinio pastato, betoninio vandentiekio šulinio statybas, būtų pažeistas proporcingumo principas.

30. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai iÅ¡ valstybės įsigijus žemės sklypÄ , į kurį pateko pareiÅ¡kėjos ginčo pastatai, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-300-494/2014, papildytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017, laikytinas visiÅ¡kai įvykdytu (savavaliÅ¡kos statybos padariniai paÅ¡alinti), todėl skundžiama teismo nutartis panaikinama, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atidėti sprendimo vykdymÄ tenkinamas.

31. Nustatant naujÄ terminÄ sprendimo vykdymui, atsižvelgtina į byloje esančius duomenis, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo principus bei į tai, kad praÅ¡ymas atidėti sprendimo vykdymÄ jau buvo tenkintas anksčiau. Todėl pareiÅ¡kėjai nustatytinas terminas iki 2023-07-27 teisės aktų nustatyta tvarka įsiteisinti savavaliÅ¡kai pastatytus statinius. Iki Å¡ios datos pareiÅ¡kėjai neįteisinus savavaliÅ¡kai pastatytų statinių, ji turės per 6 mėnesius nuo 2023-07-27 savo lėšomis nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytus statinius. PareiÅ¡kėjai pačiai nenugriovus savavaliÅ¡kai pastatytų statinių, leistina ieÅ¡kovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (į. k. 288600210) juos nugriauti.

Dėl bylos procesinės baigties

32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad yra teisinis pagrindas panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-02-17 nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atidėti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-300-494/2014, papildyto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017, įvykdymÄ trims mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo Å¡ios nutarties priėmimo dienos, t. y. iki 2023-07-27 (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

n u t a r i a :

suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskirÄ jį skundÄ tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-02-17 nutartį panaikinti.

Atidėti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-300-494/2014, papildytÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017, įvykdymÄ trims mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo Å¡ios nutarties priėmimo dienos, t. y. iki 2023-07-27.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Donata Kravčenkienė