2017-07-11 Nr. AB-13678-3-61-3-03697-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-4271-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03697-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 22.4.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. K. dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Departamentas) kreipėsi su prašymu (I t., b. l. 1–4) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) 2016 m. rugsėjo 7 d. rašte Nr. 1P-2295 „Dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ (toliau – ir raštas Nr. 1P-2295) pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą (toliau – ir Atsisakymas) Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) posto vyresniajai inspektorei J. K. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Pareigūnė).

Pareiškėjas, pagrįsdamas savo poziciją, skunde rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 sausio 14 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. A3-170/2004, Nr. A662-1080/2010, Nr. A662–368/2012, Nr. A520-2288/2012 Nr. A146-153/2014).

Pareiškėjas nurodė, kad Departamento generalinio direktoriaus 2016 m. liepos 21 d. įsakyme Nr. 1B–613 (toliau – ir įsakymas Nr. 1B–613) buvo sudaryta komisija (toliau – ir Komisija) galimam Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniosios inspektorės J. K. tarnybiniam nusižengimui ištirti. Komisija 2016 m. rugpjūčio 18 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-2224 (toliau – ir Išvada) nustatė, kad Pareigūnė, 2016 m. liepos 15 d. apie 18.15 val. vykdydama pareigas krovinių poste „Savanoriai“ (Vilniaus Transimeksa VA0218), Departamento Imuniteto tarnybos pareigūnams D. Ž. (D. Ž.) ir R. M. paprašius pateikti visus tarnybos vietoje ir tarnybos metu turimus daiktus patikrinimui, o būtent, esančius juodos rankinės viduriniajame skyriuje, Pareigūnė daiktų, esančių minėtame skyriuje, patikrinimui nepateikė.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Komisija, vadovaudamasi Departamento generalinio direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 10 d. įsakyme Nr. 1B-642 patvirtintų Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, tarnybinės veiklos ir elgesio tikrinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 82 punktu, padarė išvadą, jog Pareigūnė minėtame rankinės skyriuje turėjo tarnybos metu draudžiamus turėti daiktus tarnybos vietoje ir tuo pažeidė Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 15 straipsnio 2 dalį. Šia savo veika (neveikimu) pareigūnė tyčia pažeidė Taisyklių 81 punktą, Statuto 15 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktų reikalavimus, Departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. 1B-888 patvirtinto Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 7.1.3 punkto, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. gegužės 29 d. įsakyme Nr. 1B-413 patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.22 punkto reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą. Tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia, nes Pareigūnė suvokė, kad daro tarnybinį nusižengimą (pareigūnei patikrinimo metu paaiškinta, kad už jos veiką bus pradėtas tarnybinis patikrinimas, pareigūnė muitinės sistemoje dirba nuo 2008 m.), numatė jo pasekmes ir šių pasekmių siekė. Tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl padaryto tarnybinio nusižengimo kilusios pasekmės – trukdymas įgaliotiems Imuniteto tarnybos pareigūnams nustatyta tvarka atlikti tarnybinės veiklos ir elgesio patikrinimą bei nustatyti tikslų daiktų kiekį ir rūšį, kuriuos draudžiama turėti posto pareigūnams tarnybos metu tarnybos vietoje. Tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis – Pareigūnės siekis išvengti nustatymo, kiek ir kokių draudžiamų poste turėti daiktų ji turi tarnybos metu tarnybos vietoje. Pareigūnei už padarytą tarnybinį nusižengimą, atsižvelgiant į jo padarymo aplinkybes, buvo nuspręsta skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas, atsižvelgęs į tai, jog Pareigūnė yra Profesinės sąjungos valdymo organo – Jaunimo komiteto – narė, vadovavosi Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir Profesinių sąjungų įstatymas) 21 straipsnio 2 dalimi, 2016 m. rugpjūčio 24 d. rašte Nr. (5.46)3B–8723 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ (toliau – ir raštas Nr. (5.46)3B–8723) kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydamas leisti skirti Pareigūnei tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Profesinė sąjunga rašte Nr. 1P-2295 atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Pareigūnei, atsisakymą motyvavo tuo, jog darbdavio sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą Pareigūnei priimtas, taikant dvigubus tarnybinės atsakomybės standartus ir kaip poveikio priemonė už pareigūnės aktyvų dalyvavimą profsąjunginėje veikloje, pareigūno teisių gynimą ir drąsų savo nuomonės reiškimą.

Papildomai paaiškino, kad pagal 2014 m. spalio 20 d. sudarytos Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr. 11B–1000/PV3–33 (toliau – ir Kolektyvinė sutartis) 27.3 punktą įstatymuose nustatytais atvejais, prieš skiriant tarnybinę ar drausminę nuobaudą darbuotojui – profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas; spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda neskiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad atsakovas, neduodamas sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Pareigūnei, nenurodė nė vienos Pareigūnės diskriminavimą dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės, nenurodė, kokia konkrečiai su Profesine sąjunga susijusia aktyvia veikla užsiėmė Pareigūnė, kokiomis aplinkybėmis, kada ir kaip ji gynė pareigūno teises, dėl ko būtų pagrindas diskriminuoti būtent Pareigūnę. Nukrypdamas nuo LVAT praktikos ir sudarytos Kolektyvinės sutarties, atsakovas vertino tarnybinio nusižengimo padarymo faktines aplinkybes, taigi, Išvados pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją ir galimai piktnaudžiaudama užimama padėtimi. Pažymėjo, kad nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei Išvadoje nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą Pareigūnei ketinama skirti dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Nepagrįstas Atsisakymas apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas profesinei sąjungai tampa pranašumu, lyginant su kitais, Profesinei sąjungai nepriklausančiais muitinės pareigūnais.

Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepimu į prašymą(I t., b. l. 50–52) prašė atmesti prašymą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad remiantis Statuto 1 straipsnio 3 dalimi, socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai muitinės pareigūnams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Statutas ir VTĮ. Statute ir VTĮ neįtvirtintos garantijos muitinės pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos Profesinių sąjungų įstatymo nuostatos. Pažymėjo, jog viena iš svarbiausių tarnybinės atsakomybės procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veiklos ar neveikimo konstatavimu, tai – plati įstaigos vadovo įpareigotos komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Profesinė sąjunga įstatyme neįgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau profesinė sąjunga veikia Profesinių sąjungų įstatyme jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Pareikšdama nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, Profesinė sąjunga vadovavosi ne tik Profesinių sąjungų įstatymu, bet ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakyme Nr. 1K–237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – ir Nuobaudų taisyklės) 33 punktu, suteikiančiu teisę teikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Pagal paminėtų taisyklių 26 punktą komisijos išvada dėl padaryto nusižengimo nėra privaloma įstaigos vadovui, kuriam suteikta teisė skirti tarnybinę nuobaudą. Paaiškino, kad nuobaudų taisyklėse nenustatyti kriterijai, kuriais remiantis gali būti priimtas toks sprendimas, todėl, dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo sprendžia įstaigos vadovas, vadovaudamasis savo vidiniais įsitikinimais, tarnybinio patikrinimo medžiaga ir kita turima informacija, taip pat ir rašte Nr. 1P–2295 pateikto Atsisakymo motyvais.

Nurodė, kad Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovavosi savo veiklos principais ir įstatymuose suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų, įvertinusi darbdavio dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės taikomus Profesinės sąjungos nariams, palyginus su jai nepriklausantiems. Darbdavys net ir gavęs informaciją (Profesinės sąjungos 2014 m. lapkričio 14 d. raštas Nr.1P–616) apie neteisėtus ne Profesinės sąjungos narės, Kauno teritorinės muitinės viršininkės G. L. veiksmus, dėl jos tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros net nepradėjo, nors privalėjo tai padaryti (Nuobaudų taisyklių 6 punktas). Nagrinėjamu atveju darbdavys net nepranešė informacijos Profesinei sąjungai apie nustatytus / nenustatytus pažeidimus, kokių veiksmų imtasi, nustačius pažeidimus, nors ir buvo prašoma tą padaryti. Departamentas vilkino pateikti atsakymą ir tik po pakartotinio priminimo raštu (Profesinės sąjungos 2015 m. spalio 27 d. raštas Nr.1P–558), pateikė informaciją (Departamento 2015 m. lapkričio 9 d. raštas Nr. (5.34)3B–11752), kurioje pripažįstama, kad pareigūno A. B. teisė susipažinti su savo asmens dokumentais ir gauti bei turėti tarnybinės veiklos vertinimo išvados kopiją buvo pažeista, tačiau Departamentas Kauno teritorinės muitinės viršininkės G. L., kaip įstaigos vadovės, atsakomybės nevertino ir tarnybinio patikrinimo šiuo klausimu nepradėjo, nors pagal teisės aktus tai privalėjo padaryti. Tai nėra vienetiniai atvejai, kai pažeidžiamos tiek Profesinės sąjungos, kaip organizacijos, teisės gauti informaciją, būtiną savo veiklai ir savo narių atstovavimui ginant jų teises, tiek pačių pareigūnų teisės gauti informaciją ir žinoti, kaip tvarkomi jų asmens duomenys. Darbdavys, gavęs informaciją dėl netinkamo teisės aktų vykdymo, informacijos netikrindavo, tyrimų neatliko ir nesiaiškino aplinkybių, kaltų dėl to asmenų nepatraukė tarnybinėn atsakomybėn, nesiekė užkardyti daromų tokio pobūdžio nusižengimų, savo veiksmais toleravo ir skatino muitinės pareigūnų, kurie yra Profesinės sąjungos nariai, pažeidžiamumą, siekė parodyti pareigūnams, kad priklausydamas Profesinei sąjungai pareigūnas tampa nesaugus ir pažeidžiamesnis negu Profesinei sąjungai nepriklausantys.

Pabrėžė, kad vertindamas ir priimdamas sprendimą dėl nusižengimo, parinkdamas drausminio poveikio priemones, darbdavys privalėjo atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes ir tarnybinį nusižengimą tiriančios komisijos išvadas, tinkamą teisės aktų taikymą. Atsakovas atsižvelgęs į Pareigūnės tarnybą muitinėje, darbo rezultatus, įvykio aplinkybes, nurodė, kad nagrinėjamu atveju priimtas sprendimas skirti drausminę nuobaudą – griežtą papeikimą – neatitiko teisingumo ir sąžiningumo principų. Atsakovas susipažinęs su atlikto tarnybinio patikrinimo medžiaga pažymėjo, kad nuspręsdamas skirti tarnybinę nuobaudą Pareigūnei, darbdavys taikė ne tik dvigubus tarnybinės atsakomybės standartus. Toleruojant nesankcionuotų kratų atlikimą, posto pareigūnų žeminimą ir patyčias iš jų, pažeistos žmogaus teisės, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintos asmens teisės ir nekaltumo prezumpcija.

Atsakovas darė išvadą, kad darbdavys ketino skirti Pareigūnei, Profesinės sąjungos narei, išrinktai Jaunimo komiteto nare, tarnybinę nuobaudą dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje. Profesinė sąjunga pažymėjo, kad Pareigūnė aktyviai dalyvavo profsąjunginėje veikloje, drąsiai reiškė nuomonę, principinga, nebijanti pareikšti nuomonę ar kritiką darbdaviui, aktyviai ginanti savo teises, tarnybinės nuobaudos skyrimą vertino kaip poveikio priemonę jai ir persekiojimą už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje. Profesinė sąjunga atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovavosi savo veiklos principais ir įstatymuose jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 79) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą, taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu dėl išaiškinimo, ar Taisyklių su 2016 m. birželio 20 d. pakeitimu Nr. 1B–527 4 d. 81 ir 82 punktai, kurių pagrindu Departamentas konstatuoja pažeidimą, bei 2016 m. liepos 15 d. Imuniteto tarnybos tikrinimų atlikimo tvarka neprieštarauja Konstitucijos 22, 23 straipsniams ir 31 straipsnio 1 daliai.

Nurodė, kad Pareigūnei darbo metu 2016 m. liepos 15 d. buvo atliktas Departamento Imuniteto tarnybos tikrinimas (toliau – ir Tikrinimas), kurio metu naudotas psichologinis smurtas, pareigūnė buvo verčiama atlikti savo asmeninių daiktų kratą, pareigūnė pažeminta kaip asmuo, taip pat sumenkintas ir pažemintas pareigūno vardas ir orumas, nes per stiklinę sienos pertvarą viską galėjo stebėti ir stebėjo tretieji asmenys. Tikrinimas atliktas, pažeidžiant Konstitucijos 22 ir 23 straipsnius bei 31 straipsnio 1 dalį, taip pat tarnybą muitinėje reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

Pažymėjo, kad Pareigūnė Tarnybiniame pranešime kreipėsi į Departamento generalinį direktorių A. A., Vilniaus TM viršininką J. R., Departamento Imuniteto tarnybos viršininką A. P. ir Profesinės sąjungos pirmininkę L. D., nurodė, kaip vyko Tikrinimas, aprašė tikrintojų D. Ž. ir R. M. elgesį, nurodė, kokios jos teisės ir kaip buvo pažeistos, iškėlė klausimą dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. 1B–642 dėl Taisyklių su 2016 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1B–527 nuostatų prieštaravimo Konstitucijai, Imuniteto tarnybos pareigūnų galimo įgaliojimų viršijimo ir neetiško elgesio. Imuniteto tarnybos operatyviniai įgaliojimai taikytini tretiesiems asmenims, su kuriais susiklosto administraciniai teisiniai santykiai, tačiau netaikytini tarnybiniuose ir darbo santykiuose, tikrintojo D. Ž. parodytas Muitinės kriminalinės tarnybos ženklas sudarė prielaidą manyti, kad pareigūnę tikrina Muitinės kriminalinė tarnyba, tuo buvo siekiama sukelti didžiulį stresą, baimę, užtikrinti nuolankumą ir paklusnumą, kai Tikrinimo metu buvo pažeidžiamos pareigūnės konstitucinės teisės, galimai viršijant įgaliojimus, taip pat buvo siekiama palaužti ir įbauginti. Pareigūnė Tarnybiniame pranešime aktyviai pareiškė nuomonę apie pažeistas ne tik su tarnyba muitinėje susijusias specialiąsias teises ir pažeistus tarnybos muitinėje principus, bet ir pamatines teises, įtvirtintas Konstitucijoje, iškėlė klausimą dėl tokio pobūdžio patikrinimų teisėtumo ir teisingumo, taip pat dėl viešo, žeminančio žmogiškąjį orumą ir pareigūnų autoritetą, tikrintojų elgesio.

Atkreipė dėmesį, kad pareigūnė Tarnybiniame pranešime nurodė Tikrinimo aplinkybes, procesinius pažeidimus, tačiau dėl tikrintojų D. Ž. ir R. M. (kurie nėra Profesinės sąjungos nariai) jokie tarnybiniai patikrinimai, pareigūnės žiniomis, nepradėti, dėl tikrintojų elgesio, galimai pažeidžiančio Etikos kodeksą, Etikos komisija nesudaryta, taip pat nesudaryta darbo grupė Departamento generalinio direktoriaus 2016 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 1B–527 teisėtumui ar nuostatų dėl turimų daiktų pateikimo būdo apibrėžimo.

Paaiškino, jog pareigūnės Tarnybinį pranešimą Departamentas ir Vilniaus TM ignoravo. Pareigūnė 2016 m. rugpjūčio 6 d. pakartotinai kreipėsi su paklausimu, ar Tarnybinis raštas buvo užregistruotas. 2016 m. rugpjūčio 8 d, teikdama paaiškinimą pagal 2016 m. liepos 26 d. pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 7B–2100 nurodė, kad Tarnybinis pranešimas laikytinas paaiškinimo sudedamąja dalimi. Departamentas ir Vilniaus TM atsisakė pateikti pareigūnei elektroniniu paštu Tarnybinį pranešimą su žyma „Gauta“ ir suteiktu muitinėje numeriu, motyvuodami tuo, kad tai yra tyrimo medžiaga. Išvada su siūloma nuobauda dar iki nuobaudos skyrimo bei iki pareigūnės susipažinimo su Išvada, buvo pateikta bendruoju krovinių posto „Savanoriai“ elektroniniu paštu. Išvada buvo paviešinta ir sudarytos sąlygos su ja susipažinti tretiesiems, su Tikrinimu ir tarnybiniu patikrinimu nesusijusiems, asmenims bei šį raštą platinti, buvo atskleistos tarnybinio tikrinimo detalės iki tol, kai su Išvada susipažino pareigūnė, dar nepasibaigus terminui pateikti papildomą paaiškinimą dėl Išvados, nepaskyrus nuobaudos. Tokiais veiksmais buvo veikiama piktybiškai prieš pareigūnę, aktyviai ginantį pamatines savo ir kitų pareigūnų (tiek Profesinės sąjungos narių, tiek kitų pareigūnų) konstitucines teises, iškeliant klausimą dėl Imuniteto tarnybos įgaliojimų viršijimo bei teisės aktų atitikties Konstitucijai, buvo siekiama parodyti tretiesiems asmenims, kokių pasekmių jie sulauks, jeigu imsis ginti savo teises ir teisėtus interesus, taip pat parodyti, kad Profesinė sąjunga ir jos nariai neva yra bejėgiai, o būti Profesinės sąjungos nariais yra nepalanku.

Papildomai nurodė, kad Profesinė sąjunga, įvertinusi visas aplinkybes, teisingai įvardijo darbdavio ketinimą skirti pareigūnei, Profesinės sąjungos narei, Jaunimo komiteto narei, tarnybinę nuobaudą dėl jos narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje ir už aktyvų tiek Profesinės sąjungos narių, tiek visų posto pareigūnų teisių gynimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu (II t., b. l. 53–72) pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkino. Panaikino Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2016 m. rugsėjo 7 d. rašte Nr. 1P-2295 „Dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajai inspektorei J. K.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą buvo nagrinėjama, ar Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2016 m. rugsėjo 7 d. rašte Nr. 1P–2295 „Dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ pateiktas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajai inspektorei J. K. yra teisėtas bei pagrįstas. Šioje administracinėje byloje nebuvo nagrinėjama, ar pareigūnė padarė kokį nors tarnybinį pažeidimą, ar jo nepadarė, taip pat ar tarnybinis patikrinimas ir tyrimas buvo atliekamas pagrįstai, todėl trečiojo suinteresuoto asmens prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Taisyklių 4 dalies 81–82 punktai, kurių pagrindu Departamentas konstatuoja pažeidimą, bei Imuniteto tarnybos tikrinimų atlikimo tvarka neprieštarauja Konstitucijos 22, 23 straipsniams ir 31 straipsnio 1 daliai, nebuvo tenkinamas.

Teismas papildomai nurodė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje buvo vertinamas tik Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2016 m. rugsėjo 7 d. rašto Nr. 1P–2295 „Dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ teisėtumas ir pagrįstumas.

Teismas pažymėjo, jog Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta garantija – gauti išankstinį profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimą prieš skiriant tarnybinę nuobaudą asmenims, kurie yra atitinkamoje organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariai. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintas papildomas profesinės sąjungos renkamo organo nario teisių skiriant tarnybines nuobaudas apsaugos mechanizmas, laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto visų asmenų lygybės principo, reiškiančio žmogaus prigimtinę teisę būti lygiam su kitais asmenimis, nesančiais kokios nors organizacijos, ar susivienijimo nariais, reiškia garantijas profesinės sąjungos nariams išvengti diskriminavimo galimybės dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje. Šios garantijos taikomos ir valstybės tarnautojams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-441/2005).

Teismas nurodė, kad iš nusistovėjusios teismų praktikos matyti, jog teismas, spręsdamas dėl profesinės sąjungos nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą atitinkamam pareigūnui, turi užtikrinti viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansą. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką teismas gali panaikinti profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4782-492/2016).

Teismas padarė išvadą, jog atsisakymas iš esmės pažeidė darbdavio interesus – trukdė Departamento vadovui užtikrinti nepriekaištingą įstaigos veiklą ir padarė esminę žalą, pakenkė jos prestižui, taip pat pažeidė ir viešąjį interesą – valstybės teisėtų interesų apsaugą. Pažymėjo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo yra valstybės tarnautojas. Atkreipė dėmesį, jog šio valstybės tarnautojo darbas atlyginamas iš valstybės biudžeto, todėl egzistuoja pagrįstas viešasis interesas, jog atsakingų institucijų ir jos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, turinčių atitinkamą profesinę ir teisinę kompetenciją, darbas būtų organizuojamas tokiu būdu, kad nebūtų sutrikdytas tinkamas ir efektyvus tarnybos paskirties vykdymas, t. y. pagrindinių funkcijų įgyvendinimas. Pažymėjo, jog Departamento direktorius, siekdamas tinkamai organizuoti darbą, turėjo turėti galimybę operatyviai ir adekvačiai reaguoti į kiekvieną valstybės tarnautojo padarytą tarnybinio nusižengimo faktą. Priešingu atveju kiltų rimta grėsmė destabilizuoti įstaigos vidaus veiklą, o tai keltų pavojų viešajam interesui. Tokia pozicija atitiko LVAT suformuotą praktiką (pvz., 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2978/2012; 2015 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1892-552/2015; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4782-492/2016). Šiuo atveju Profesinei sąjungai atsisakant duoti sutikimą skirti nuobaudą, Departamento direktoriui buvo trukdoma įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, todėl pirmoji aplinkybė – yra, jog Atsisakymu pažeidžiami darbdavio interesai, – laikytina įrodyta.

Teismas vadovavosi LVAT praktika, kurioje teismas ne kartą pažymėjo, jog teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apginti savo narius nuo diskriminacijos narystės profesinėje sąjungoje pagrindu, nesant įrodymų, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių tarnautojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662–1080/2010; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520–2288/2012 ir kt.). Be to, draudžiama pirmiau aptartą profesinių sąjungų narių garantijų sistemą įgyvendinti tokiu būdu, kuris, priklausomai nuo aplinkybių, suponuotų piktnaudžiavimą teise ir dėl kurio valstybės institucijos vadovybei kiltų kliūčių įgyvendinti tinkamą valstybės institucijos funkcionavimą. Šiuo klausimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra nusprendęs, kad profesinės sąjungos savo veikloje gindamos savo narių teises taip pat turi laikytis sąžiningumo principo ir šią veiklą vykdyti rūpestingai, nepiktnaudžiaujant jai suteiktomis teisėmis (2009 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438–418/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662–368/2012 ir kt.).

Teismas nustatė, kad Profesinė sąjunga Atsisakyme nurodė, kad tikrasis J. K. tikrinimo ir baudimo motyvas – jos aktyvi veikla Profesinėje sąjungoje. Anot Profesinės sąjungos, trečiojo suinteresuoto asmens aktyvi veikla Profesinėje sąjungoje pasireiškė pareigūnų teisių gynimu, drąsiu savo nuomonės dėl darbdavio veiksmų reiškimu.

Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad kiek tai susiję su įrodinėjimo našta bylose dėl profesinių sąjungų nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, įstatymų leidėjas įtvirtina įrodinėjimo mechanizmą, pagal kurį leidžiama profesinei sąjungai sušvelninti įrodinėjimo pareigą. Profesinė sąjunga, teigianti, kad jos nariui tarnybinė nuobauda taikoma dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, teismui turi pateikti aiškias ir konkrečias faktines aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ryšio su profesinės sąjungos veikla, pati valstybės institucija, kaip darbdavys, turi įrodyti, kad tarnybinės nuobaudos neskiria dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662–368/2012). Taigi nagrinėjamu atveju, būtina nustatyti, ar Profesinė sąjunga pateikė tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su J. K. Profesinės sąjungos veikla buvimo.

Teismas vertino, kad Profesinė sąjunga nagrinėjamu atveju visiškai nenurodė aplinkybių, kurios buvo pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su J. K. Profesinės sąjungos veikla buvimo. Atsakovas, neduodamas sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Pareigūnei, nenurodė nė vienos Pareigūnės diskriminavimą dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės, nenurodė, kokia konkrečiai su Profesine sąjunga susijusia aktyvia veikla užsiėmė Pareigūnė, kokiomis aplinkybėmis, kada ir kaip ji gynė pareigūno teises, dėl ko būtų pagrindas diskriminuoti būtent Pareigūnę. Atsisakyme buvo vertinamas siūlomos tarnybinės nuobaudos ir tarnybinės atsakomybės neproporcingumo klausimas, tačiau tai visiškai nepagrindžia atsisakymo teisėtumo. Teismas pabrėžė, jog Profesinė sąjunga teisę duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo turėjo naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje ir privalėjo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4182-438/2016; 2016 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2206-520/2016 ir kt.).

III. Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga apeliaciniu skundu (II t., b. l. 75–76) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.

Atsakovas paaiškina, kad viena iš svarbiausių tarnybinės atsakomybės procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigotos komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu.

Atsakovas pažymi, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga vadovavosi jai teisės aktais suteiktomis teisėmis, t. y. Taisyklių 33 punktu, kaip suteikiančiu teisę pateikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Taisyklėse (26 punktas) numatyta, kad komisijos išvada dėl padaryto nusižengimo nėra privaloma įstaigos vadovui, kuriam suteikta teisė skirti tarnybinę nuobaudą. Todėl atkreipia dėmesį, kad dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir Išvados pagrįstumo sprendžia įstaigos vadovas vadovaudamasis savo vidiniais įsitikinimais, nes Taisyklėse nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis gali būti priimtas toks sprendimas. Vadovaudamasi Taisyklėse ir Kolektyvinėje sutartyje nustatyta norma ir galimybe pareikšti savo nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, įvertinus visas aplinkybes, profesinė sąjunga konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas atliktas formaliai, o parinkta nuobaudos rūšis neatitinka protingumo ir teisingumo principų, nes ketinama pareigūnui ją skirti neįrodžius kaltės. Profesinė sąjunga tiek nesutikime, tiek atsiliepime nurodė faktus ir aplinkybes, dėl profesinės sąjungos narių persekiojimo. Atsakovo nuomone, teismas visai nesigilino į paminėtas aplinkybes, bylą nagrinėjo paviršutiniškai visai nepasisakydamas dėl darbdavio veiksmų vertinant profesinės sąjungos nario ir ne profesinės sąjungos nario neteisėtų veiksmų.

Atsakovas nurodo, kad Muitinės departamentas savo skunde teismui dėl profesinės sąjungos nesutikimo panaikinimo nepateikė įrodymų, kad ginčijamas atsisakymas pažeidė jo interesus, pakenkė jo prestižui, padarė esminę žalą ir kaip tai susiję su konkrečiu asmeniu, t. y. individualiai. Savo skundą grindė vien įstatymu suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu. Tokių įrodymų Departamentas nepateikė ir teismo posėdyje, todėl teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir dėl to nepasisakė. Taip pat teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl profesinės sąjungos pateiktų įrodymų, taip suteikdamas darbdaviui, kaip stipresnei šaliai, nepagrįstą pranašumą skiriant drausminę nuobaudą ir paversdamas įstatymuose įtvirtintą profesinių sąjungų renkamojo organo nario garantiją ir profesinei sąjungai suteiktą teisę duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui - įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui – drausminę nuobaudą tik nieko nelemiančia ir nereikšminga procedūra.

Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 80–82) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjas nurodo, kad Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliaciniame skunde išreikšta nuomonė, kad Departamentas nepateikė teismui įrodymų, jog ginčijamas raštas pažeidė jo, kaip darbdavio interesus, nepagrįsta. Priešingai, Vilniaus apygardos administracinis teismas šią aplinkybę vertino ir pasisakė, kad Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirtį tarnybinę nuobaudą J. K. iš esmės pažeidžia darbdavio interesus – trukdo vadovui užtikrinti nepriekaištingą įstaigos veiklą, daro esminę žalą ir kenkia įstaigos prestižui bei pažeidžia viešąjį interesą.

Pažymi, kad atsakovas, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą J. K., nenurodė nei vienos diskriminavimą dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės ir prieštaraudamas LVAT praktikai bei sudarytai Kolektyvinei sutarčiai, vertino tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydamas savo kompetenciją. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas patvirtino, kad nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą J. K. buvo ketinama skirti dėl jos narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Departamento nuomone, nepagrįstas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą apribojo darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudarė galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir sudarė situaciją, kai priklausymas profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, profesinei sąjungai nepriklausančių muitinės pareigūnų atžvilgiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą J. K. – Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajai inspektorei, profesinės sąjungos narei.

Įstatymas, reglamentuojantis profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus, yra Profesinių sąjungų įstatymas. Aptariamo įstatymo (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-364 redakcija) 21 straipsnio 1 ir 2 dalimis nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų veiklos reglamentavimą tarptautiniuose teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.

Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka/ nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui.

Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012, 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012, 2017 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2861-438/2017).

Atsižvelgiant į tai, akcentuotina, jog, spręsdamas ginčą, teismas neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo klausimų, nesusijusių su pareigūno naryste profesinėje sąjungoje.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstų išvadų, kad Profesinės sąjungos 2016 m. rugsėjo 7 d. raštas Nr. 1P-2295, kuriame pateiktas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą – pareigūnei J. K., yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsakovas, įvertinęs trečiajam suinteresuotam asmeniui inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą, nenustatė ir nenurodė, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas pareigūnei yra kaip nors susijęs su jos naryste ar veikla profesinėje sąjungoje: vien bendro pobūdžio teiginiai, jog pareigūnė aktyviai dalyvauja profesinės sąjungos veikloje, gina pareigūno teises, drąsiai reiškia savo nuomonę dėl darbdavio veiksmų, negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog J. K. atžvilgiu atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyti pažeidimai yra kaip nors susiję su jos veikla profesinėje sąjungoje.

Atsakovas savo diskreciją duoti ar neduoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui – profesinės sąjungos nariui – šiuo atveju panaudojo aiškiai klaidingai, nes pasisakė jo kompetencijai tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūroje nepriskirtu klausimu – vertino, ar yra teisinis pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą: t. y. nurodė, kad darbdavys, vertindamas ir priimdamas sprendimą dėl tarnybinio nusižengimo ir parinkdamas drausminio poveikio priemones, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes ir tarnybinį nusižengimą tiriančios komisijos išvadas bei tinkamą teisės aktų taikymą. Atsakovo įsitikinimu, sprendimas skirti griežtą papeikimą pareigūnei J. K. neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, individualios nagrinėjamos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas įrodė, jog Profesinės sąjungos nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus, t. y. kad Profesinės sąjungos neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti minėtai pareigūnei tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, profesinei sąjungai nepriklausančių, muitinės pareigūnų atžvilgiu.

Neteisėtas profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą pažeidžia vidaus reikalų įstaigos interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą Lietuvos muitinės veiklą, taip pat – viešąjį interesą – piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė