2024-05-22 Nr. AB-8178-3-61-3-07450-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-68-463/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07450-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo V. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui V. Z. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėjas, VASA) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. Z. 377,15 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., 20,07 Eur delspinigių ir 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais, patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 (toliau – ir Nuostatai), atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir rinkliava) apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą. Pagal Nuostatų 8 punktą, rinkliavos mokėtojais laikomi rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą valdantys asmenys, todėl atsakovas privalo vykdyti teisės aktų reikalavimus ir mokėti Nuostatuose nurodytą rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į valdomus nekilnojamojo turto objektus, adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 198,88 kv. m., nuosavybės teisė nuo 2018 m. vasario 7 d.); (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 209,45 kv. m., nuosavybės teisė nuo 2015 m. gegužės 28 d.). Nustatyta tvarka buvo suformuoti ir atsakovui pateikti pranešimai, tačiau įsiskolinimas padengtas nebuvo. Atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš viso sudaro 377,15 Eur, už 2020 metus – 44,71 Eur; už 2021 metus – 195,43 Eur; už 2022 metus – 137,01 Eur ir 20,07 Eur delspinigių.

3. Atsakovas V. Z. atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad 2019 m. balandžio mėnesį pareiškėjo elektroninėje sistemoje pastebėjo, kad statybos objektui, kurio adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Objektas), yra taikomas rinkliavos mokestis. Objektas nėra tinkamas gyventi, jam suteiktas statybų objekto statusas, todėl atsakovas nedelsiant pateikė pareiškėjui prieštaravimus dėl rinkliavos mokesčio taikymo. Atsakovas pareiškėjui pateikė iš viso 9 prieštaravimus, į kuriuos buvo pateikti šabloniški atsakymai, kad užpildžius prašymo formą L2 yra galimybė teikti prašymą dėl rinkliavos mokesčio kintamosios dalies netaikymo. Atsakovo tokie atsakymai netenkino, nes jis, kaip Objekto savininkas, nėra komunalinių atliekų turėtojas, todėl mokesčio mokėti neturi. Atsakovas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje nurodoma, kad už nebaigtos statybos objektus rinkliava negali būti skaičiuojama (2013 m. balandžio 23 d. sprendimas administracinėje byloje A556-640/2013; 2014 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-297/2014; 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015 ir kt.).

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjo VASA prašymą tenkino, t. y. priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo V. Z. 377,15 Eur vietinės rinkliavos, nesumokėtos laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., ir 20,07 Eur delspinigių; pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.

6. Teismas aptarė ginčui aktualias Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatas, teismų praktiką bei ginčui aktualų Nuostatų reglamentavimą.

7. Teismas iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2023 m. birželio 23 d. išrašo duomenų nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai, adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 198,88 kv. m., nuosavybės teisė nuo 2018 m. vasario 7 d.); (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 209,45 kv. m., nuosavybės teisė nuo 2015 m. gegužės 28 d.). Atsakovo teigimu, jis neturi pareigos mokėti vietinės rinkliavos mokesčio, nes Objektas yra nebaigtas statyti (baigtumas 48 procentai) ir yra laikomas statybų objektu. Pareiškėjo teigimu, vien aplinkybė, jog nekilnojamojo turto objektas (toliau – ir NTO) yra nebaigtas statyti, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad atsakovas nėra ar negali būti laikomas rinkliavos mokėtoju.

8. Teismas pažymėjo, kad pagal Nuostatų 8 punktą, rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti vietinę rinkliavą.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas yra teisus teigdamas, jog jokie teisės aktai nenumato privalomo pastato baigtumo procento, kurį pasiekus, NTO savininkui atsirastų pareiga mokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Tačiau teismas pažymėjo, kad Nuostatai nustato asmenims galimybę būti atleistiems nuo kintamosios rinkliavos mokesčio dalies mokėjimo. Nuostatų 72 punkte įvardijamos taikomos lengvatos: rinkliavos mokėtojams, kurie Nuostatuose nustatyta tvarka deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį nėra naudojamasi visu NTO ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos, – 100 proc. atleidimas nuo kintamosios rinkliavos dalies. Nuostatų 73 punktas nustato, kad rinkliavos mokėtojai pateikia nustatytos L1 ar L2 formos prašymus dėl lengvatos taikymo (4 ir 5 priedai), nurodo lengvatos taikymui svarbias aplinkybes bei pateikia dokumentus, pagrindžiančius lengvatos taikymą. Nuostatų 77 punktas nustato, kad prašymą dėl atleidimo nuo kintamosios rinkliavos dalies mokėjimo gali pateikti ir tie rinkliavos mokėtojai, kurių NTO negali būti naudojamas pagal paskirtį ir iš šio objekto komunalinių atliekų išvežimas nebus vykdomas dėl to, kad nebaigtos statybos objekte atliekami statybos darbai, kapitalinis remontas arba rekonstrukcija. Rinkliavos mokėtojas kartu su prašymu privalo pateikti ir Statybų įstatyme numatyto statybą leidžiančio dokumento kopiją.

10. Teismas konstatavo, kad pacituotos Nuostatų normos aiškiai detalizuoja ir nagrinėjamu atveju kilusią ginčo situaciją – nebaigta statyba. Asmeniui, kurio NTO yra nebaigtas statyti, numato galimybę būti atleistam nuo vietinės rinkliavos mokesčio kintamosios dalies mokėjimo. Tam, kad tokia lengvata būtų suteikta, asmuo turi pateikti prašymą bei prašymą pagrindžiančius dokumentus, nurodytus Nuostatų 78 punkte. Atsakovas teismui nurodo, kad pareiškėjui teikė net 9 prieštaravimus ir papildomus įrodymus, tačiau atsakovas teismui nenurodė ir nepateikė rašytinių įrodymų, kad pareiškėjui teikė prašymą dėl lengvatos taikymo. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai – fotonuotraukos negali būti pripažintos tinkamu įrodymu, nes iš minėtų nuotraukų nėra galimybės nuspręsti, jog tai būtent ginčo objektas.

11. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo argumento, kad jis negali pareiškėjui pateikti elektros neįvedimo sutarties, nes tokia paprasčiausiai neegzistuoja, pažymėjo, jog atsakovas turi galimybę kreiptis į elektros tiekimu užsiimančią įmonę / įstaigą, kuri išduotų pažymą, jog elektra į Objektą nėra tiekiama, kas patvirtintų, jog Objektas nėra naudojamas. Būtent atsakovui tenka pareiga pateikti prašymą dėl lengvatos taikymo ir įrodymus, kurie patvirtintų, kad Objektu nėra naudojamasi ir jame nesusidaro atliekos. Atsakovas, nesutikdamas su vietinės rinkliavos mokėjimu, iš esmės niekaip nepaaiškina, kodėl turėtų nemokėti vietinės rinkliavos pastoviosios dalies mokesčio, kaip ir nepasisako apie kitą nekilnojamojo turto objektą, už kurį taip pat yra prašoma priteisti vietinės rinkliavos mokestį. Teismas, atsižvelgęs į minėtas teisės aktų nuostatas bei nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju ir turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

12. Teismas dėl atsakovo atsiliepime nurodomos teisminės praktikos pažymėjo, jog ji iš esmės buvo priimta nagrinėjant panašias bylas, tačiau ginčo situacija buvo sprendžiama kitų savivaldybių teritorijoje, galiojant kitiems rinkliavų nuostatams.

13. Teismas nurodė, kad susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir VASA prašomos priteisti sumos dydį patvirtina atsakovui suformuoti ir siųsti mokėjimo pranešimai bei priminimai sumokėti įsiskolinimą. Mokėtina rinkliava atsakovui apskaičiuota remiantis Nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovo turimą nekilnojamą turtą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas visą įsiskolinimą būtų sumokėjęs. Todėl teismas pareiškėjo prašymą laikė pagrįstu.

14. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog atsakovas nesilaikė įstatymuose nustatytos pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, pareiškėjo prašymą priteisti delspinigius, skaičiuojant nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos 0,03 proc., laikė pagrįstu ir patenkino.

15. Teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą priteisti atstovavimo išlaidas, vertino pareiškėjo vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus ir nustatė, kad savivaldybės įmonėje dirba direktorius, tarnybų vadovai, skyrių vadovai (6 asmenys) bei vyriausieji specialistai (49 asmenys). Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais. Byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Todėl teismas prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino.

III. 16. Atsakovas V. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą, išskyrus sprendimo dalį dėl pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinimo ir priimti naują sprendimą.

17. Atsakovas teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas, aptardamas teismų praktiką nurodė, jog pareiga mokėti rinkliavą kyla esant faktinei aplinkybei – komunalinių atliekų turėjimui, tačiau sprendime taip ir nepasisakė apie tokių faktinių aplinkybių egzistavimą, kurių pagrindu kyla pareiga mokėti rinkliavą. Atsakovo vertinimu, teismas tik formaliai atkartojo pareiškėjo argumentus, nesigilindamas į faktines aplinkybes. Atsakovas nurodo, kad faktinė aplinkybė yra tai, jog jis savo veikla kuria naują produktą, tai yra stato namą, kuris tebėra pusiau pastatytas. Statant namą atliekas atsakovas teigia tvarkantis pagal Statybos įstatymą ir teismui atliekų tvarkymo dokumentus pateikė. Nors jokie teisės aktai nenumato privalomojo pastato baigtumo procento, kurį pasiekus atsirastų pareiga mokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, tačiau pats faktas, kad asmuo turi įregistruotą nebaigtą statyti nekilnojamojo turto objektą, atsakovo vertinimu, pagal teismų praktiką, taip pat nėra pagrindas to nekilnojamojo turto savininką įtraukti į komunalinių atliekų turėtojų sąrašą. Vadovaujantis tokiais teismo argumentais, nekilnojamojo turto objekto savininkas, kuris įregistruoja tik pastato pamatus, taip pat turėtų būti laikomas komunalinių atliekų turėtoju, tai neatitinka nei teismų praktikos, nei logikos.

18. Atsakovas teigia, kad teismas nevertino kaip įrodymų pareiškėjo darytų Objekto nuotraukų, taip pat nurodė, jog atsakovas neįrodė, kad elektros tiekimo sutartis nėra sudaryta. Tačiau argumentas dėl elektros energijos tiekimo buvo tik vienas iš argumentų, ne pagrindinis. Atsakovo vertinimu, net ir sudaryta elektros energijos sutartis neįrodytų, jog nekilnojamojo turto objektas yra tinkamas gyventi, nes elektra taip pat reikalinga statybos darbams atlikti (elektros energija statyboms naudojama iš šalia esančio nekilnojamojo turto objekto). Teismas nevertino kito esminę reikšmę šioje byloje turinčio rašytinio įrodymo – 2023 m. birželio 23 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo, kurio 2.1 punkte nurodyta, kad šildymas, vandentiekis, nuotekų šalinimas, dujos ir viryklė yra neįrengti. Šios aplinkybės turi esminę reikšmę įrodinėjant, kad nekilnojamojo turto objektas nėra tinkamas gyventi, jame komunalinės atliekos net teoriškai negali susidaryti ir, jog pareiškėjas, kaip nekilnojamojo turto savininkas, negali būti laikomas komunalinių atliekų turėtoju.

19. Atsakovas teigia, kad nors jo minėtoje teisminėje praktikoje nebuvo nagrinėjami ginčai pagal Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintus rinkliavų nuostatus, tačiau šiose bylose ginčai buvo sprendžiami vertinant skirtingų savivaldybių rinkliavų nuostatas ir tokia diferenciacija nesutrukdė teismams priimti vienodo pobūdžio sprendimų. Visose bylose buvo įrodyta, jog nekilnojamojo turto savininkai nėra komunalinių atliekų turėtojai ir jiems negali būti taikomi savivaldybių patvirtinti rinkliavų nuostatai. Teismas nepasisakė, kokie konkretūs esminiai skirtumai tarp kitų savivaldybių rinkliavų nuostatų ir Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintų Nuostatų lėmė tai, kad šioje byloje nebuvo vadovautasi atsakovo nurodyta teismų praktika.

20. Atsakovo vertinimu, teismas nevertino esminių faktinių aplinkybių bei raštiškų įrodymų, be teisinio pagrindo nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nepagrįstai rėmėsi Nuostatais, nors atsakovas pateikė vieną įrodymą bei pagrindą, kad Nuostatai atsakovui negali ir neturi būti taikomi, nes jis nėra komunalinių atliekų turėtojas. Atsakovas pažymėjo, kad sutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

21. Pareiškėjas VASA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Pareiškėjas nurodo, kad rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Atsakovo argumentai, kad jis vietinės rinkliavos mokėti neturėjo, nes turto buvimo vietoje negyveno, nesudaro prielaidos neskaičiuoti rinkliavos. Teisės aktai numato galimybę atsakovui kreiptis į pareiškėją su prašymu taikyti lengvatą turto nenaudojimo atveju. Atsakovas nėra kreipęsis dėl lengvatos taikymo, todėl turi pareigą mokėti rinkliavą. Rinkliavos prievolė siejama ne su NTO valdymu. „Atliekų turėtojo“ sąvoka negali būti aiškinama, kaip apimanti tik tuos asmenis, iš kurių surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį galima aiškiai ir tiksliai identifikuoti. Atsakovas turi teisę kreiptis į VASA ir deklaruoti nesinaudojimo patalpomis faktą, tokiu atveju VASA būtų atsiradusi galimybė kontroliuoti ir / ar prižiūrėti atliekų susidarymą, tvarkymą nurodyto NTO vietoje ir NTO naudojimo faktą. Rinkliavos mokėtojai, ketinantys pasinaudoti lengvata, turi būti aktyvūs ir laiku pateikti atitinkamos formos prašymą ir įrodymus, kad nekilnojamuoju turtu nebus naudojamasi. Aplinkybė, jog NTO yra nebaigtas statyti, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad atsakovas nėra ar negali būti laikomas atliekų turėtoju ir rinkliavos mokėtoju. Pagal aplinkos ministro patvirtintas Statybinių atliekų tvarkymo taisykles, statybvietėje turi būti išrūšiuotos ir atskirai laikinai laikomos susidarančios: komunalinės atliekos − maisto likučiai, tekstilės gaminiai, kitos buitinės ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vien aplinkybė, jog pastatas nevisiškai įrengtas, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad šiame pastate nesusidaro komunalinės atliekos. Objekto statybos užbaigimas prievolės vykdymui neturi jokios įtakos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Ginčas byloje kilo dėl 377,15 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir 20,07 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovo V. Z..

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino konstatavęs, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju ir turėjo pareigą mokėti rinkliavą; tai, kad nekilnojamojo turto objektas nebaigtas statyti, neatleidžia atsakovo nuo pareigos mokėti rinkliavą; Nuostatai nustato galimybę kreiptis dėl lengvatos taikymo, tačiau atsakovas dėl to nesikreipė.

25. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jis nėra atliekų turėtojas, nekilnojamojo turto objektas, kuris apmokestintas vietine rinkliava yra nebaigtas statyti, todėl jam Nuostatai netaikytini, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė suformuotą teismų praktiką, neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjo skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1284-492/2022).

27. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus pirmiausia pažymi, jog atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas reikiamai atliekų tvarkymo infrastruktūrai įrengti ir jai eksploatuoti, turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatytas principas „teršėjas moka“ nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas, t. y. atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų, atliekų tvarkymo išlaidas sumokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr., pvz., 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012, 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-580-1047/2023).

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, jog atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020).

Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020 ir kt.). Antra vertus, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pavyzdžiui, valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (2 str. 17 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018; 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2491-442/2018).

Įrodinėjimo našta, kad atliekos nebuvo sukauptos (susidariusios), tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020). Tik atsakovui įrodžius, kad atliekos nebuvo sukauptos (nesusidarė), atsiranda pagrindas vertinti, ar nėra vietinės rinkliavos nuostatuose rinkliavos mokėtoju įvardinto asmens pareigos mokėti atitinkamą vietinę rinkliavą ar jos dalį

29. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu suteiktą diskreciją, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus. Nuostatų (redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 6.6 punkte vietinės rinkliavos mokėtojo sąvoka apibrėžta kaip rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objektų savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti vietinę rinkliavą.

30. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios vietinės rinkliavos dedamųjų (Nuostatų 39 p.). Pagal Nuostatus taikomos šios rinkliavos lengvatos: rinkliavos mokėtojams už Nekilnojamojo turto registre registruotus negyvenamuosius statinius, kuriuose yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis – 100 proc. atleidimas nuo pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dalies (nuostatų 72.1 p.); rinkliavos mokėtojams, kurie Nuostatuose nustatyta tvarka deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį nėra naudojamasi NTO ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos – 100 proc. atleidimas nuo kintamosios rinkliavos dalies (Nuostatų 72.2 p.). Rinkliavos mokėtojai pateikia nustatytos L1 ar L2 formos prašymus dėl lengvatos taikymo (4 ir 5 priedai), nurodo lengvatos taikymui svarbias aplinkybes bei pateikia dokumentus, pagrindžiančius lengvatos taikymą (Nuostatų 73 p.). Kintamoji rinkliavos dalis neskaičiuojama rinkliavos mokėtojams, kurie Administratoriui pateikia prašymą (5 priedas) ir deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi NTO ir iš šio NTO tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos (Nuostatų 76 p.). Prašymą dėl atleidimo nuo kintamosios rinkliavos dalies mokėjimo gali pateikti ir tie rinkliavos mokėtojai, kurių NTO negali būti naudojamas pagal paskirtį ir iš šios objekto komunalinių atliekų išvežimas nebus vykdomas dėl to, kad nebaigtos statybos objekte atliekami statybos darbai, atliekamas kapitalinis remontas arba rekonstrukcija (Nuostatų 77 p.). Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje šio punkto redakcijoje papildomai nurodyta, kad rinkliavos mokėtojas kartu su prašymu privalo pateikti ir Statybų įstatyme numatyto statybą leidžiančio dokumento kopiją.

31. Pagal Nuostatų 78 punktą pasibaigus deklaruotam nesinaudojimo NTO laikotarpiui, tokio NTO savininkas arba jo įgaliotas asmuo, deklaravęs, kad nesinaudos NTO, už deklaruotą nesinaudojimo NTO laikotarpį per 30 kalendorinių dienų po deklaruoto laikotarpio pabaigos Administratoriui privalo pateikti vieną iš dokumentų, įrodančių, kad NTO nesinaudota: viešojo vandens tiekėjo pažymą apie per deklaruojamą laikotarpį sunaudotą vandens kiekį (sunaudotas vandens kiekis per metus neturi viršyti 1 kub. m), jeigu vykdomas viešasis geriamojo vandens tiekimas (78.1 p.); elektros tiekėjo išduotą pažymą apie per deklaruojamą laikotarpį sunaudotą elektros energiją (leidžiamas maksimalus elektros energijos sunaudojimo dydis per 1 mėn. neturi viršyti 10 kWh) (78.2 p.); kitus dokumentus, pagrindžiančius paslaugos teikimo poreikio nebuvimą / NTO nenaudojimo faktą (pvz., kapitalinio remonto arba rekonstrukcijos atveju - dokumentus, įrodančius, kad statybinės atliekos perduotos šias atliekas tvarkančiai įmonei, statybą leidžiančio dokumento kopiją) (78.3 p.). Nepateikus šių dokumentų ar jų kopijų, Administratorius už deklaruotą nesinaudojimo NTO laikotarpį priskaičiuoja kintamąją rinkliavos dalį ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išsiunčia tokio NTO savininkui pranešimą apie prievolę sumokėti rinkliavą (Nuostatų 79 p.). Pažymėtina, kad Nuostatų reglamentavimas dėl lengvatų suteikimo ginčo laikotarpiu iš esmės nesikeitė.

32. Taigi, Vilniaus miesto savivaldybės taryba, patvirtinusi Nuostatus, galimą atleidimo nuo kintamosios dalies tvarką susiejo su deklaracija, kad nekilnojamojo turto objektu nebus naudojamasi ar aplinkybe, kad nekilnojamojo turto objektas negali būti naudojamas pagal paskirtį ir iš šio objekto komunalinių atliekų išvežimas nebus vykdomas dėl to, kad nebaigtos statybos objekte atliekami statybos darbai, atliekamas kapitalinis remontas arba rekonstrukcija. Savivaldybė taip pat nustatė atleidimo nuo kintamosios rinkliavos dalies tvarką.

33. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nuosavybės teise valdė nekilnojamojo turto objektus, esančius adresu: ((duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 198,88 kv. m., nuosavybės teisė nuo 2018 m. vasario 7 d.); (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 209,45 kv. m., nuosavybės teisė nuo 2015 m. gegužės 28 d.). Taigi, pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju ir jis turėjo pareigą mokėti rinkliavą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas Nuostatuose nustatyta tvarka nepateikė pareiškėjui prašymo atleisti jį nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo, todėl pareiškėjas neturėjo pagrindo taikyti Nuostatuose numatytą lengvatą ir neskaičiuoti atsakovui kintamosios vietinės rinkliavos dalies. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

34. Pareiškėjas atsakovui siųstuose mokėjimo pranešimuose bei priminimuose sumokėti vietinę rinkliavą pateikė išsamius vietinės rinkliavos skaičiavimus. Vietinė rinkliava atsakovui buvo apskaičiuota remiantis Nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Jam taip pat buvo išaiškinta galimybė kreiptis dėl lengvatos taikymo, tačiau jis ja nepasinaudojo. Pažymėtina ir tai, kad iš atsakovo susirašinėjimo rinkliavos mokėjimo klausimais su pareiškėju matyti, jog atsakovas neneigia, kad viename iš nekilnojamojo turto objektų, nors jis pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis taip pat nebaigtas statyti, komunalinės atliekos susidaro ir jis iš esmės sutinka mokėti rinkliavą. Tačiau, kaip minėta, nors atsakovas ir reiškė prieštaravimus, tačiau Nuostatų, reglamentuojančių rinkliavos mokėjimo tvarką, nustatyta tvarka nesikreipė į pareiškėją ir jam nebuvo taikytos jokios rinkliavos mokėjimo lengvatos.

35. Įvertinus teisės aktų nuostatas bei bylos duomenis, pripažintina, kad pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai reikalavo iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą, o pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo argumentus, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir pagrįstai pareiškėjui iš atsakovo priteisė nesumokėtą vietinę rinkliavą bei delspinigius. Atsakovas atsiliepime ir apeliaciniame skunde nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jam nustatyta tvarka būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti rinkliavos.

36. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo V. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Veslava Ruskan