a5295e68-e076-4055-8796-49bd788ea4a7 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1368-264/2015;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13472-2014-4;Procesinio sprendimo kategorijos: 128.15.2.; 121.14.; 121.18.; 121.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 18 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja AuÅ¡ra Baubienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos UAB „Girga“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-375/2015 pagal pareiÅ¡kėjo UAB „Girga“ pareiÅ¡kimÄ nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys UAB „Kauno vandenys“, BAB bankas SNORAS, AB LESTO, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybė, VÄ® „Turto bankas“, n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė PareiÅ¡kėja UAB „Girga“ pareiÅ¡kime, kurį vėliau patikslino ( I tomas b. l. 3 – 5, 46 – 48) prašė nuosavybės įgijimo tikslu nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja įgijo nuosavybės teise transformatorinę 2H2p (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), inžinierinius tinklus – vandentiekio tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), inžinierinis tinklus – nuotekų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamÄ jÄ senatį.Suinteresuotas asmuo BAB bankas SNORAS atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ ( I tomas b. l. 58 – 61) prašė atmesti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo.Suinteresuotas asmuo AB LESTO raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose ( I tomas b. l. 75 – 76) nurodė, kad nepretenduoja į transformatorinės TR-103 pažymėtos 2H2p pastatÄ ir nesiekia jo įgyti nuosavybės teise, todėl palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra ar yra teisės aktų nustatyti pagrindai nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ pareiÅ¡kėjui.Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ ( I tomas b. l. 97 – 99) nurodė, kad priimtas sprendimas neturės įtakos Kauno miesto savivaldybės teisėms bei teisėtiems interesams, todėl prašė pareiÅ¡kimo pagrįstumo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ ( I tomas b. l. 107 – 111) prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ ( I tomas b. l. 127 – 128) prašė pareiÅ¡kimo netenkinti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė           Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 2 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ atmetė.Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja teismui nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jog transformatorinė ir inžinieriniai tinklai buvo sukurti statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (CPK 178 str.).

Nesant įrodymų, jog Å¡io turto statybos procesas buvo teisėtas, teismas konstatavo, jog nėra nei nekilnojamojo daikto, kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo t.y. nėra CK 4.68-4.71 str. nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygų. Atkreiptinas dėmesys, jog faktas, kad administracine tvarka nėra konstatuotas statinių neteisėtos statybos faktas dar neįrodo, jog statybos darbai buvo atlikti pagal teisės aktų reikalavimus, nes pareiga įrodyti, kad statiniai yra atsiradę teisei neprieÅ¡taraujančiu bÅ«du tenka pareiÅ¡kėjai.

Kadastrinių matavimų atlikimas, unikalaus numerio suteikimas jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad nekilnojamojo turto objektas yra suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre ( Nekilnojamojo turto registro įst. 9, 13 str., Nekilnojamojo turto kadastro įst. 3 5,7 str.). Registrų centro duomenimis visi ginčo objektai formuojami ir Å¡ie duomenys yra nenuginčyti, todėl nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais ( Nekilnojamojo turto registro įst.4 str.). Byloje nėra pateikta ir įrodymų, jog teisės aktų nustatyta tvarka buvo priimtas vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas ginčo statinį suformuoti kaip nekilnojamÄ jį daiktÄ .

J. G., pats nebÅ«damas turto savininku, negalėjo jo perleisti pareiÅ¡kėjui, nes byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiÅ¡kėjui J. G. perleido tik siurblinės pastatÄ , kurį jis įsigijo aukciono bÅ«du. Byloje nėra jokių duomenų, kad Å¡is asmuo bÅ«tų privatizavęs ir ginčo statinius (CPK 178 str.). Bylos duomenys rodo, kad transformatorinė ir nuotekų tinklai statyti 1976 m. Statybos metai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jie buvo statomi valstybės lėšomis, todėl yra vieÅ¡oji, o ne privačioji nuosavybė.

Ginčo pastatai, kaip konstatuota Kauno apylinkės teismo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), nėra siurblinės priklausiniai. Privatizuotas ir pareiÅ¡kėjui kaip turtinis įnaÅ¡as buvo perduotas tik siurblinės pastatas, todėl Å¡i aplinkybė taip pat paneigia pareiÅ¡kėjos aiÅ¡kinimus, jog ginčo statinius ji valdė teisėtai. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus pareiÅ¡kimÄ atmetė kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai PareiÅ¡kėja UAB „Girga“ apeliaciniame skunde ( II tomas b. l. 73 – 78) praÅ¡o panaikinti 2015-03-02 Kauno apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-2-375/2015 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ UAB „Girga“ pareiÅ¡kimÄ patenkint.

Apeliaciniame skunde nurodo Å¡iuos argumentus:1. Teismas neteisingai taikė ir aiÅ¡kino įgyjamosios senaties normas, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko priėmė neteisingÄ teismo sprendimÄ . Teismo sprendimas yra prieÅ¡taringas ir negali bÅ«ti laikomas teisėtu.2. Nesutiktina su teismo sprendimo argumentu, jog VÄ® Registrų centre nėra įregistruotas pats daiktas. PrieÅ¡ingai Å¡iam teiginiui, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad vienu Registro numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas pilno baigtumo pastatas- siurblinė, pažymėta indeksu plane lHlp, kuri priklauso UAB „Girga“ nuosavybės teise nuo 1997-11-10, bei pastatas - transformatorinė 2H2p (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), ir inžineriniai tinklai - vandentiekio tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), inžineriniai tinklai- nuotekų tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini).

Tiek transformatorinė, tiek inžineriniai tinklai yra įregistruoti atskirais unikaliais numeriais, kas tik patvirtina, kad Å¡ie statiniai nėra siurblinės priklausiniai, kÄ nustatė ir 2008-10-27 Kauno apylinkės teismas. Faktas, kad statiniai buvo statyti 1976 metais ir nuo to laiko nebuvo suraÅ¡yti jokie savavaliÅ¡kos statybos aktai tik patvirtina statybos teisėtumo faktÄ . SavavaliÅ¡kos statybos aktas buvo suraÅ¡ytas tik nuosavybės teises įregistruotam statiniui - siurblinei, kuriÄ bendrovė įsigijo 1997-04-25 akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 2 bei priėmimo - perdavimo akto pagrindais iÅ¡ buvusio nekilnojamojo turto objekto savininko J.

G., dėl to, kad pastatas buvo apkaltas dailylentėmis, pastatytas priestatas. Nors teismas cituoja LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatas, tačiau tai senos įstatymo redakcijos. Teismo cituotas NTK įstatymo 9 str. reglamentuoja kadastro duomenų pakeitimÄ , bet ne įraÅ¡ymÄ . Teismas neatsižvelgė į tai, kad VÄ® Nekilnojamojo turto kadastro ir registro įstatymo 12 str. aiÅ¡kiai numato, kad „atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įraÅ¡ymo į nekilnojamojo turto kadastrÄ ir jų pakeitimo dokumentu yra tam tikri dokumentai, tarp kurių ir teismo sprendimai.

Å i norma toliau numato, kad tokiu atveju kadastro tvarkytojui teikiamas vienas iÅ¡ nurodytų dokumentų, pvz. teismo sprendimas, praÅ¡ymas įregistruoti ir kadastrinių matavimų byla. Å iuo atveju praÅ¡omiems nustatyti įgyjamosios senaties faktÄ statiniams, atlikti kadastriniai matavimai, jų baigtumas yra 100 procentų, statiniams suteiktas unikalus numeris. Be to, galutinai Å¡ie nekilnojamieji daiktai negali bÅ«ti nurodyti kaip nuosavybė, nes bÅ«tina sÄ lyga įgyjamajai senačiai nustatyti – statiniai negali bÅ«ti įregistruoti vieÅ¡ajame registre kito asmens vardu.3.

Teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymus ir įrodinėjimÄ , nukrypo nuo Å¡ių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. Å iuo atveju teismas             įrodymus vertino formaliai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, nevertindamas įrodymų visumos. Nesutiktina su teismo argumentu, jog statiniai, kuriems praÅ¡oma nustatyti įgyjamosios senaties faktÄ yra vieÅ¡oji nuosavybė. Visų pirma, pažymėtina, kad tam, kad bÅ«tų pilnai iÅ¡siaiÅ¡kinta Å¡i aplinkybė, į bylÄ buvo įtraukta eilė suinteresuotų asmenų.

Tačiau tiek Kauno miesto Savivaldybė, tiek AB „Lesto”, tiek UAB „Kauno vandenys” , tiek kitos įstaigos pareiÅ¡kė, jog Å¡is turtas nėra įtrauktas nei į valstybės turto balansÄ , nei į savivaldybės ir neprieÅ¡taravo fakto nustatymui, nurodydami, jog Å¡is turtas nėra įtrauktas į jų balansÄ , kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie statiniai nėra vieÅ¡oji nuosavybė. Byloje surinkti įrodymai, jų nuoseklus vertinimas leidžia spręsti, jog Å¡iuo atveju yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sÄ lygos.4.

Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos, suformuotos civilinėse bylose dėl įgyjamosios senaties, dėl ko priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ teismo sprendimÄ (2012-02-21 LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-49/2012, 2012-01-31 LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-l 1/2012, 2006-11-13 LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-586/2006). Å ioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste ginčo pastatai negali bÅ«ti laikomi neteisėta statyba ir turi bÅ«ti taikomas nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu institutas, nes tik jo pagalba galima įteisinti realiai egzistuojančiÄ nuosavybės teisę ir užpildyti nuosavybės teisės įgijimo procedÅ«rų spragas, taip pat iÅ¡taisyti valstybės institucijų bei suinteresuotų asmenų padarytas klaidas nekilnojamojo daikto įgijimo ir sukÅ«rimo procese, todėl CK 4.68-4.71 straipsnių nuostatų netaikymas neatitiktų civilinėje teisėje taikomų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (CK 1.5 straipsnis).

Bylos duomenimis, ginčo pastatų bÅ«klė atitinka statinio esminius reikalavimus, jis nėra teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas savavaliÅ¡ka statyba ir nėra įregistruotas jokio kito asmens vardu. 2012-01-31 LAT nutartyje NR. 3K-3-11/2012 yra konstatuota, kad pagal CK 4.70 straipsnį sÄ Å¾iningumo reikalavimas taikomas tiek daikto užvaldymo momentui, tiek ir visam daikto valdymo laikui, t. y. iki pat kreipimosi į teismÄ dėl nuosavybės teisės pripažinimo. SÄ Å¾iningas daikto valdymas reiÅ¡kia, kad užvaldydamas daiktÄ asmuo turi bÅ«ti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomÄ daiktÄ ir per visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ neturi žinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių konstatuoti ginčo statinio valdytojų nesÄ Å¾iningumÄ . Tačiau iÅ¡aiÅ¡kinimų apylinkės teismas nepaisė ir jais nesivadovavoSuinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundÄ (II tomas b. l. 82 – 84) praÅ¡o apeliacinio skundo pagrįstumo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus ir iÅ¡tyrus visas reikÅ¡mingas aplinkybes. Atsiliepime nurodo Å¡iuos argumentus:1.

Apeliantės reikalavimas nuosavybės įgijimo tikslu nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja UAB „Girga“ įgijo nuosavybės teise transformatorinę 2H2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), inžinerinius tinklus - vandentiekio tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), inžinerinius tinklus - nuotekų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamÄ jÄ senatį galėtų bÅ«ti tenkinamas tik esant visoms bÅ«tinoms įgyjamosios senaties sÄ lygoms.

Kauno miesto savivaldybė neturi duomenų apie tai, jog ginčo statiniai bÅ«tų pastatyti jų statybos metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad atlikti ginčo statinių kadastriniai matavimai nepatvirtina aplinkybės, kad jie buvo sukurti įstatymų nustatyta tvarka, turint statybos teisėtumÄ pagrindžiančius dokumentus. Teismas pagrįstai nurodė, jog faktas, kad administracine tvarka nėra konstatuotas statinių neteisėtos statybos faktas dar neįrodo, jog statybos darbai buvo atlikti pagal teisės aktų reikalavimus.

IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog Å¡ios bylos ginčo objektai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o Å¡iÄ aplinkybę patvirtina įraÅ¡as „Statusas:Formuojamas“. Sutinktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog į kadastrÄ Ä¯raÅ¡omi suformuoto nekilnojamojo turto duomenys, kadastrinių matavimų atlikimas, unikalaus numerio suteikimas jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad nekilnojamojo turto objektas yra suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre.Suinteresuotas asmuo BAB bankas SNORAS atsiliepime į apeliacinį skundÄ ( II tomas b. l. 86 – 92) praÅ¡o atmesti likviduojamos UAB „Girga“ apeliacinį skundÄ ir palikti 2015-02-03 Kauno apylinkės teismo sprendimÄ nepakeistÄ .

Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, visiÅ¡kai prasilenkia su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, aktualiu teisiniu norminiu reglamentavimu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismine praktika, todėl apeliacinis skundas atmestinas. Atsiliepime nurodo Å¡iuos argumentus:1. Pastatas ir tinklai yra vieÅ¡oji nuosavybė, todėl negali bÅ«ti įgyjami pareiÅ¡kėjos nuosavybėn pagal įgyjamÄ jÄ senatį (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde visiÅ¡kai be pagrindo teigiama, kad neva byloje nustatyta, kad J.

G. perdavė pareiÅ¡kėjai jo privatizuotÄ siurblinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini) bei pastatÄ ir tinklus, kurie neva jam buvo perduoti siurblinės pastato privatizavimo metu. Å ie teiginiai paneigiami byloje surinktais įrodymais. Visų pirma, 1995-06-23 Kauno rajono Privatizavimo tarnybos pažyma įrodo, kad J. G. privatizavo tik minėtÄ siurblinę. Kita vertus, J. G. perdavė pareiÅ¡kėjai taip pat tik siurblinę, kÄ patvirtina 1997-04-25 pareiÅ¡kėjos akcininkų susirinkimo protokolas ir 1997-04-25 akcininkų susirinkimo turtinių įnašų įvertinimo aktas bei 1997-04-25 akcininkų susirinkimo protokolas Nr.2.

Jokio kito turto J. G. nebuvo privatizavęs ar perdavęs pareiÅ¡kėjai. Byloje taip pat nustatyta, kad pastatas ir tinklai nėra minėtos siurblinės priklausiniai. Teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad pastatas ir tinklai nuosavybės teise priklauso valstybei nepaisant to, kad apie tai nėra atitinkamo įraÅ¡o Nekilnojamojo turto registre. Tokia teismo pozicija visiÅ¡kai atitinka LAT suformuotÄ teisminę praktikÄ (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje pagal AB ,,Pakruojo arka“ pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-535/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal L.

K. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-41/2011, LAT 2011-02-21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-67/2011 A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Klaipėdos miesto savivaldybė).2. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl CK 1.5 str. įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų taikymo siekiant iÅ¡taisyti nekilnojamojo daikto sukÅ«rimo ir privatizavimo proceso metu valstybės padarytas klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje pagal A.

M. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje pagal AB ,,Pakruojo arka“ pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-535/2008, LAT 2011-02-21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-67/2011 A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Klaipėdos miesto savivaldybė).3. PareiÅ¡kėja valdo pastatÄ ir tinklus neteisėtai (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta ir sprendime visiÅ¡kai pagrįstai konstatuota, kad J. G. nebÅ«damas pastato ir tinklų savininku neturėjo teisės perduoti Å¡io turto pareiÅ¡kėjai.

Dėl to nebuvo pagrindo konstatuoti fakto, kad pareiÅ¡kėja teisėtai valdo pastatÄ ir tinklus. Suinteresuotas asmuo palaiko teismo iÅ¡vadas dėl draudimo įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į vieÅ¡osios nuosavybės teise priklausantį turtÄ (žr. Å¡io atsiliepimo 1 p.). Remiantis LAT suformuota teismine praktika pareiÅ¡kėja negali bÅ«ti laikoma teisėta pastato ir tinklų valdytoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal V.

M. ir T. M. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje pagal UAB ,, Stoties turgus“ pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K- 3-586/2006; 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje pagal UAB „Tomis“ pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal L. K. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-41/2011; LAT 2011-02-21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-67/2011 A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Klaipėdos miesto savivaldybė). Byloje nustatyta ir pareiÅ¡kėja pripažįsta, kad siurblinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), buvo rekonstruota savavaliÅ¡kai.

Siurblinė buvo perstatyta į kavinę su gyvenamomis patalpomis. Šiuo metu kavinės veikla nėra vykdoma, o šis pastatas iš esmės realiai naudojamas tik gyvenamajai paskirčiai. Savavališkos statybos faktas buvo patvirtintas Kauno miesto apylinkės teismo 2008- 05-06 sprendimu užbaigtoje civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad pastatas ir tinklai buvo pastatyti teisėtai. Sutiktina su teismo išvada dėl pastato ir tinklų teisėto valdymo fakto nebuvimo (CK 4.23 str. 2, 3 d.).4.

Teismas nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymus ir įrodinėjimÄ , tinkamai paskirstė tarp Å¡alių įrodinėjimo naÅ¡tÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 443 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Teismas teisingai konstatavo, kad Å¡ioje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, viena vertus, pastato ir tinklų privatizavimÄ J. G. vardu, o kita vertus - Å¡ių objektų perdavimÄ pareiÅ¡kėjai.

PareiÅ¡kėja neįrodė, kad 1995-06-23 Kauno rajono Privatizavimo tarnybos pažymoje pateikti duomenys tik apie siurblinės pastato privatizavimÄ neatitinka tikrovės. Å iuos duomenis papildančių įrodymų pareiÅ¡kėja taip pat nepateikė. PareiÅ¡kėjai buvo perduota tik siurblinė. Papildomų įrodymų pareiÅ¡kėja į byla nepateikė. Byloje taip pat konstatuota, kad pastatas ir tinklai nėra siurblinės, kuriÄ J. G. privatizavo ir vėliau turtiniu įnaÅ¡u perdavė pareiÅ¡kėjai, priklausiniai.

PareiÅ¡kėja neįrodė nei pastato ir tinklų nebuvimo vieÅ¡Ä ja nuosavybe, nei Å¡ių objektų valdymo teisėtumo, nors Å¡ių faktų įrodinėjimas buvo pareiÅ¡kėjos pareiga (CPK 178 str.), nes bÅ«tent ji siekė pastato ir tinklų įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde laikytina, kad ne suinteresuoti asmenys turi įrodinėti faktÄ , kad ginčo objektai sukurti ir priklauso valstybei ar savivaldybei, o pareiÅ¡kėja turėjo įrodyti, kad Å¡ie objektai nėra vieÅ¡oji nuosavybė.

PareiÅ¡kėjai to neįrodžius, teismas tinkamai paskirstęs įrodinėjimo pareigÄ , teisingai konstatavo (CPK 185 str.), kad pastatas ir tinklai yra valstybės nuosavybė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados          Byloje keliamas klausimas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių įgyjamosios senaties sÄ lygas (CK 4.68–4.71straipsniai), aiÅ¡kinimo ir taikymo. PareiÅ¡kėjas įgyjamosios senaties pagrindu siekia įgyti nuosavybę į nekilnojamÄ jį turtÄ - transformatorinę 2H2p, vandentiekio ir nuotekų tinklus.          Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aptarti reikalavimai, nurodant tokias nuosavybės teisės įgijimui įgyjamÄ ja senatimi bÅ«tinas sÄ lygas:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 str. nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ ;

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai;

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.);

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas;

8) valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Taigi, nuosavybės valdymo faktas Å¡iuo bÅ«du gali bÅ«ti patvirtinamas tik nustačius CK 4.68 str. 1 d. įtvirtintų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visetÄ .Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė pareiÅ¡kėjai neįrodžius nuosavybės teisės įgijimui įgyjamÄ ja senatimi visų bÅ«tinų sÄ lygų.           Apeliaciniame skunde pareiÅ¡kėja ginčija pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas, kad ginčo statiniai nėra įregistruoti kaip daiktai ir kad transformatorinė 2H2p, vandentiekio ir nuotekų tinklai yra valstybės nuosavybė.

      Apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais ir konstatuoja, kad pareiÅ¡kėja neįrodė, jog ginčo turtas nėra valstybės, kad pareiÅ¡kėja jį įgijo ir valdo teisėtai, i t. y. byloje nenustatytos visos CK 4.68 str. 1 d. nurodytos sÄ lygos, bÅ«tinos, kad bÅ«tų galima nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ .      Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokio daikto teisėtai valdyti kaip savo, Å¡is draudimas užkerta keliÄ Ä¯gyti daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ jÄ senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sÄ lygų tokiam įgijimui buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2006; 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007).

       VieÅ¡osios nuosavybės perleidimas į privačiÄ nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Kasacinio teismo nutartyse pažymėta, kad sisteminiu bÅ«du aiÅ¡kinant Å¡ių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas vieÅ¡ajai nuosavybei pertvarkyti į privačiÄ jÄ .

CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su Å¡ių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija. Tai, kad teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, jog jie nebėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nes taip bÅ«tų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata. Atsižvelgiant į tai, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalies norma – imperatyvioji, joje įtvirtinto draudimo negalima paneigti remiantis CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta teismo pareiga aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.

Nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgÄ laikÄ neįgyvendina, t. y. nesirÅ«pina, neprižiÅ«ri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kt., bylos Nr. 3K-7-67/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2011:kt.). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad J. G. perdavė pareiÅ¡kėjai ne tik 1995 m. privatizuotÄ siurblinę 1H1p, esančiÄ (duomenys neskelbtini), bet ir ginčo statinius (transformatorinę 2H2p, vandentiekio ir nuotekų tinklus), tačiau Å¡ie teiginiai prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai: 1995-06-23 Kauno rajono Privatizavimo tarnybos pažyma, 1997-04-25 pareiÅ¡kėjos akcininkų susirinkimo protokolas ir 1997-04-25 akcininkų susirinkimo turtinių įnašų įvertinimo aktas bei 1997-04-25 akcininkų susirinkimo protokolas Nr.2, patvirtina, kad J. G. 1995-06-03 aukciono bÅ«du privatizavo tik siurblinės pastatÄ , kurį vėliau ir perdavė pareiÅ¡kėjai nuosavybėn. Jokių kitų objektyvių įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad J.

G. 1995-06-03 privatizavo ir ginčo statinius nėra. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ginčo statiniai (transformatorinė 2H2p, vandentiekio ir nuotekų tinklai) nuosavybės teise priklauso valstybei nepaisant to, kad apie tai nėra atitinkamo įraÅ¡o Nekilnojamojo turto registre, ar nėra duomenų apie jo įtraukimÄ Ä¯ valstybės balansÄ , kadangi nebuvo perleisti privačion nuosavybėn specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Apeliantės procesiniuose dokumentuose teigiama, kad ginčo statiniai yra privatizuotos siurblinės 1H1p priklausiniai, tačiau Å¡i aplinkybė paneigta įsiteisėjusiu 2008 10 27 Kauno apylinkės teismo sprendimu (prijungtos civ. bylos Nr. (duomenys neskelbtini)).

Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiÅ¡kia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių Å¡alys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikÅ¡mė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylÄ nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiÅ¡kia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, jog teismas neturi pagrindo nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis.

CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai reikÅ¡ti teisme tuo pačius reikalavimus tuo pačiu pagrindu ar kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiÅ¡kia ir draudimÄ teismui pakartotinai nagrinėti iÅ¡spręstÄ bylÄ ar iÅ¡ naujo nustatinėti iÅ¡spręstoje byloje konstatuotus faktus ir teisinius santykius (pvz.:Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2014 ir kt.);Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi tiek įsiteisėjusiu 2008 10 27 Kauno apylinkės teismo sprendimu (prijungtos civ. bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta aplinkybe, kad ginčo statiniai nėra privatizuotos siurblinės 1H1p priklausiniai bei įsiteisėjusiu 2008 05 06 sprendimu (prijungtos civ. bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta aplinkybe, kad 2007 m. užfiksuota siurblinės savavaliÅ¡ka rekonstrukcija, ji perstatyta į kavinę su gyvenamomis patalpomis, todėl įpareigota per 1 mėn. atstatyti siurblinę į pradinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo teiginiai, kad pareiÅ¡kėja (apeliantė) ginčo statinius įgijo ir jais naudojasi nuo 1997 04 25, nepatvirtinti objektyviais įrodymais.

Iš nekilnojamojo turto registro duomenų 2014 07 17 išrašo (1 t. b. l. 11-12), nekilnojamojo turto ginčo statinių kadastrinių matavimų bylos matyti, kad ginčo statinių kadastriniai matavimai atlikti ir unikalūs numeriai suteikti 2007-01-04, statusas – formuojamas, transformatorinės ir nuotekų tinklų nurodyti statybos metai - 1976 m.,  vandentiekio tinklų - 1997 m., t.y. po siurblinės pastato privatizavimo, todėl apeliantės teiginiai dėl ginčo statinių privatizavimo 1995 m. ir perdavimo J.

G. privačion nuosavybėn prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams, taip pat neįrodo jų įgijimo nuo 1997 04 25 bei valdymo teisėtumo, nesant jokių duomenų apie tai, jog ginčo statiniai bÅ«tų pastatyti jų statybos metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. Sutiktina su teismo iÅ¡vada dėl ginčo statinių teisėto valdymo fakto nebuvimo (CK 4.23 str. 2, 3 d.). Pažymėtina, kad bylos duomenimis ginčo statiniai yra 0, 1000 ha žemės sklype, kuris įregistruotas BAB bankas SNORAS nuosavybės teise (1 t. b. l. 13), iÅ¡ suinteresuoto asmens procesinių dokumentų turinio matyti, kad prieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymui.

Bylos duomenimis nekilnojamieji daiktai –transformatorinės pastatas, vandentiekio ir nuotekų tinklai ir daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke neįregistruotos, atlikti tik kadastriniai matavimai (1 t. b.l.11, 145-178). Nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį daiktÄ gali bÅ«ti įregistruota Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu, priimtu pagal asmens, valdančio tÄ daiktÄ nuosavybės teise, praÅ¡ymÄ . PareiÅ¡kėja dėl ginčo statinių įteisinimo gali inicijuoti vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«ras, taip pat gali ginčo teisenos tvarka reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir taip apginti savo teises (CK 1.138 str. 1 p.). Esant nurodytoms aplinkybėms Kauno apylinkės teismo 2015-03-02 sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliacinis skundas netenkinamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, nutaria: Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Å i teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja                                                                                   AuÅ¡ra Baubienė