a5265c27-595e-48c8-8351-e90f864f699a · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-119-1127/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42066-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2.; 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.15.1.2.; 2.4.1.3. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 20 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Giedrė Maslauskaitė, sekretoriaujant Gitanai Levčenkaitei, Linai Stankūnaitei, Živilei Gedvilaitei, Vidai Dambrauskienei, Sandrai Valaitytei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Raudeliūnienei, kaltinamajam D.

L. ir jo gynėjui advokatui V. A., nukentėjusiajai A. L. ir jos atstovams advokatei A. B., advokato padėjėjui R. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbantis D. L. įmonėje (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, n u s t a t ė:

I. Ä®rodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės D. L. nežymiai sužalojo savo Å¡eimos narį, o bÅ«tent: 2021 m. gruodžio 3 d. apie 12.30 val. namų, esančių (duomenys neskelbtini), virtuvėje žodinio konflikto su savo Å¡eimos nariu - sutuoktine A. L., gim. (duomenys neskelbtini), metu, tyčia, ranka iÅ¡ nugaros suėmė jos galvÄ ties pakauÅ¡iu ir trenkė jÄ Ä¯ gartraukį, taip fiziÅ¡kai smurtaudamas prieÅ¡ A. L., sukėlė jai fizinį skausmÄ , padarė jai kraujosruvÄ su nubrozdinimu nosyje, kas sukėlė nežymu jos sveikatos sutrikdymÄ .

II. Ä®rodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados Kaltinamasis D. L. kaltės nepripažino. Parodė, kad trejus metus tęsiasi civilinė byla dėl santraukos nutraukimo sutuoktinės iniciatyva, taikytis ji nenorėjo, nes jai reikėjo pinigų. Ji iÅ¡sikraustė iÅ¡ namo, paskui grįžo ir tų pačių metų vasarÄ prasidėjo priekabių ieÅ¡kojimai ir nuolatinės provokacijos. Jeigu tik sureaguoja, ji traukia telefonÄ ir bÅ«na pasiruoÅ¡usi filmuoti, jai reikėjo, kad jis iÅ¡ to namo iÅ¡sikraustytų.

Buvo padavusi praÅ¡ymÄ civilinėje byloje jį iÅ¡kraustyti, tačiau praÅ¡ymas buvo atmestas, taip pat ir apeliacine tvarka. Po to, spėja, advokatės patarta, ji suprato, kad tam reikalui reikia fizinio smurto, nes kitaip nėra priežasties iÅ¡kraustyti iÅ¡ namų. Provokacijos nesiliovė iki gruodžio įvykių. Gruodžio 3 dienÄ grįžo namo, pavalgė svetainėje, nešė lėkÅ¡tę į indaplovę virtuvėje, indaplovė pilna, uždaryta. Laiko neturėjo, paliko indus ant spintelės ir norėjo eiti.

Ji nusileido, nes dirba namuose, ir pradėjo žviegti, kad palieka indus, kad turi iÅ¡kraustyti indaplovę. Labai skubėjo, turėjo susitikimÄ . Ji pradėjo rėkti, nunešė jo indus į jo kambarį, jis nunešė atgal į virtuvę, plovė juos rankomis. Ji pradėjo demonstratyviai kraustyti indaplovę su trenksmais, krovė indus į virÅ¡utinį stalčių (virÅ¡utinis stalčius sutuoktinės, apatinis – jo). Indaplovės durys buvo atidarytos, ji kraustė indus, kas matosi nuotraukoje.

Jis iÅ¡siplovė lėkÅ¡tę ir reikėjo jÄ Ä¯dėti į apatinį stalčių. Kai dėjo lėkÅ¡tę, ji ėjo dėti savo indus, jis stipriai stÅ«mėsi ir atidarinėjo savo stalčių. Jos stalčius buvo praviras, nepastebėjo. A. L. pasirodė, kad bandė priverti jai pirÅ¡tÄ , nors tokių ketinimų neturėjo. Dėjo lėkÅ¡tę ir pajautė stiprų smÅ«gį iÅ¡ lėkÅ¡tės į pakaušį. A. L. prieÅ¡ jį yra smurtavusi galybę kartų, ji impulsyvus žmogus. Užsiplieskia kaip degtukas ir tuo metu gali padaryti bet kÄ - iÅ¡pilti sriubos lėkÅ¡tę ant galvos, karÅ¡tÄ kavos puodukÄ Å¡iais metais iÅ¡pylė, gali trenkti prie visų.

Po to ji nusiramina ir jai atrodo, kad viskas yra normalu. SmÅ«gis buvo stiprus, net galva susisuko, buvo didelė picos lėkÅ¡tė. Atsisuko, ji stovėjo prieÅ¡ais jį su lėkÅ¡te ir kažkaip jÄ nusistÅ«mė. A. L. rankoje laikė tÄ pačiÄ lėkÅ¡tę, ranka buvo pakelta. Jam pasirodė, kad gali dar kartÄ trenkti, atsistÅ«mė jÄ , norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ virtuvės. NeatsistÅ«męs jos negalėjo praeiti. Nukentėjusioji stovėjo jam už nugaros tarp stalo ir indaplovės, jis stovėjo prie pat stalčių, kad padėtų lėkÅ¡tę.

Stovėjo kažkur aplink tÄ vietÄ , kur gartraukis, buvo atsisukusi į jį. Norėjo atsistumti ir iÅ¡eiti iÅ¡ virtuvės. Jis stovėjo prie kriauklės, ir žiÅ«rint nuo jos, pirma buvo jis, o po to A. L.. Kai atsisuko, ji buvo prieÅ¡ais ir jis atsistÅ«mė. Buvo afekto bÅ«senos, buvo susisukusi galva, nežino kaip jÄ atsistÅ«mė. TÄ padarę išėjo iÅ¡ virtuvės, nukentėjusioji liko ten. Apsimovė batus, po 20-30 sekundžių girdėjo rėkimÄ apie policijÄ . Kai atsistÅ«mė, nukentėjusioji stovėjo su ta pačia lėkÅ¡te, bent taip pasirodė.

Ar galėjo nukentėjusioji atsitrenkti į gartraukį atsistumiant, neįsivaizduoja. Būtų pajutęs, jei būtų trenkęs į gartraukį, jokio garso nebuvo. Kai atsistūmė, nukentėjusioji nieko nesakė. Kai jam sudavė smūgį lėkšte, sakė jai, kad galėjo užmušti, tai didelė picos lėkštė. Po smūgio jis nekraujavo. Spėja, kad nukentėjusioji pati sau trenkė, ir taip ant jos nosies atsirado sužalojimas, nei jai reikėjo fizinio kontakto. Jeigu būtų nosimi trenkusi į gartraukį, ten yra išpjova, būtų prasikirtusi akį.

Jis paprasčiausiai nusistÅ«mė, netraktuoja, kad kažkÄ sužalojo. Jeigu tau žmogus trenkia, turi teisę bent nusistumti. Nukentėjusiosios iki tvoros nesivijo ir jos telefono neatiminėjo. IÅ¡važiavo į policijÄ paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , nenorėjo su ja likti. KÄ darė nukentėjusioji, nematė, ji kažkÄ rėkė. Ji meluoja, sakydama, kad pirma išėjo, ji liko virtuvėje. IÅ¡ virtuvės ji išėjo po gerų 30 sekundžių. Jai išėjus, su ja nebendravo, ji kažkÄ rėkė, gal ir jai kažkÄ sakė.

Nematė, kaip ji atrodė, išėjusi iÅ¡ virtuvės, iÅ¡eidamas nebuvo į jÄ atsisukęs. Kaip supranta, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ namų padarė nesÄ monę. Tiesiog nežinojo, kÄ daryti. Vienintelį komisariatÄ Å¾inojo prie (duomenys neskelbtini), kur ir nuvažiavo. Jam gėda prieÅ¡ save, kaimynus, skambinti, kad moteris smurtauja, tiesiog nuvažiavo į komisariatÄ . Jis buvo uždarytas, rado Google artimiausiÄ , (duomenys neskelbtini). Ten jam pasakė pareigÅ«nė, kad turiu iÅ¡siimti „abdukcijÄ â€œ, o Å¡is komisariatas ne jos jurisdikcijoje, turi važiuoti į (duomenys neskelbtini).

Nuvažiavo į teismo ekspertizės įstaigÄ , galva sukosi, buvo ant vėmimo ribos. Grįžo į policijos komisariatÄ ir padavė pareiÅ¡kimÄ . Ekspertizei užsiregistravo bÅ«damas policijos įstaigoje. Ä® policijos įstaigÄ atvažiavo vienas, tačiau ten buvo su pažįstama advokate, kuriÄ pamatė važiuojant į komisariatÄ , ji palydėjo iki policijos. Sutiko jÄ atsitiktinai, pabuvo su juo trumpai ir po to viskÄ darė vienas. Paprašė jos palaikyti kompanijÄ ne kaip teisininkės, niekada nebuvo rašęs pareiÅ¡kimo, nežinojo procedÅ«rų, prašė padėti, tiksliai neįvardins.

Persimetė su teisininke keliais žodžiais, nepasakys, ko klausė. Teisininkė nedalyvavo teikiant pareiÅ¡kimÄ , nebendravo su pareigÅ«ne, kuriai davė parodymus. Labai blogai jautėsi, važiuodamas paskambino T. A. P., prasuko pro jį, Å¡nektelėjo ir nuvažiavo į ligoninę, po penkių valandų paleido, konstatavę nežymų galvos sutrenkimÄ . VisÄ vakarÄ jautėsi labai blogai. Kad A. L. padavė pareiÅ¡kimÄ , sužinojo iÅ¡ policijos pareigÅ«nės. KÄ padarė nežinojo, kol neperskaitė jos parodymų.

Nebuvo taip, kaip ji sako. Yra iÅ¡skirtinai ramus, flegmatiÅ¡kas ir pacifistinis žmogus. Niekam niekada nėra trenkęs į veido sritį. Policijos pareigÅ«nams neatsiliepė, kadangi vairavo. Matė, kad kažkas skambina, parašė žinutę, kad perskambins, kas matėsi vaizdo įraÅ¡e, pats jiems ir perskambino, sakė, kad patyrė fizinį smurtÄ iÅ¡ žmonos ir raÅ¡o pareiÅ¡kimÄ . Policijos pareigÅ«nų nekvietė, nes net nežinojo telefono numerio, kuriuo reikia skambinti, pirmÄ kartÄ važiavo į policijÄ , nežino, kas ta „abdukcija“, girdėjo tik iÅ¡ pasakojimų.

Vairavo, nes žino, kad reikia važiuoti į komisariatÄ duoti parodymus. PareigÅ«nė matė, kaip atrodė (kaltinamasis), pati kažkÄ užsiminė apie greitÄ jÄ , važiavo į ligoninę. Ne visos dėmės, kurias filmavo, yra kraujo. Kilimas taÅ¡kuotas, dėmelių pilna (aÅ¡tunta nuotrauka, daryta įvykio vietos apžiÅ«ros metu). Jokio kraujo nematė iki iÅ¡važiavimo iÅ¡ namo, apsirengė ir išėjo. Neturi supratimo, kaip dėmės atsirado koridoriuje. Tai gali bÅ«ti kečupas, galėjo vaikas pritaÅ¡kyti, galėjo viena iÅ¡ kačių tai padaryti, jai 15 metų ir kartais kraujuoja.

Jis to kraujo nematė, sunku atsakyti, kaip jis atsirado. Kai iÅ¡važiavo iÅ¡ namų, kraujo nebuvo, sutuoktinės kruvinos nematė. Kas susiję su dėme ant gartraukio, nesupranta, kaip gali bÅ«ti pudra ant virÅ¡aus, čia aÅ¡trus kampas. Gartraukyje yra iÅ¡pjova ir valdymo pultelio mygtukai įleisti į vidų, o patys mygtukai tokios formos, kad nupjauti, nėra apvalaini. Prietaisų skydelio virÅ¡us yra status kampas, negalėjo ten bÅ«ti pudra, tada ji turėjo trenktis į smailiÄ vietÄ ir bÅ«tų kabinusi akį, o akis pas jÄ tvarkinga.

Neįsivaizduoja, kaip galima buvo susieti visÄ reikalÄ su gartraukiu. Buvo daug kartų smurto iÅ¡ nukentėjusios jo atžvilgiu. To nesureikÅ¡mino, mano, kad kiekvienoje Å¡eimoje kažkas tokio vyksta. Šį įvykį sureikÅ¡mino, nes ji labai provokavo, kabinėjosi. Kai Å¡iaip užsiplieskia kaip degtukas ir trenkia viduryje gimtadienio prie svečių ar vidury ,,Maxima“, žino, kad ji nusiramins ir viskas bus normaliai. Nuo jos grįžimo į namÄ , gruodžio 3 dienÄ Ä¯vyko smurtas ir gruodžio 3 dienÄ paraÅ¡ytas praÅ¡ymas teismui iÅ¡kraustyti jį iÅ¡ namo.

Jai reikia, kad jis „neÅ¡dintųsi“ iÅ¡ namo. Ji grįžo liepos mėnesį ir nėra dienos be naujienos, tai lėkÅ¡tė ne ten padėta, tai katės ne tÄ padarė, tai jis prie vaiko ne taip elgiasi. Ji visÄ laikÄ ateina per 20 cm ir rėkia, koks jis blogas, niekÅ¡as, nesveikas. Jeigu pabandai pasakyti, kad eitų iÅ¡ čia, tai sako, kad jos namuose jos nevaikytų. Jeigu bent pirÅ¡tu palies, iÅ¡sitrauks telefonÄ filmuos ir sakys, kad trenktų jai. Tiesiog norėjo, kad paliktų jį ramybėje.

Ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad nusikalstamos veikos nepadarė, pati tyrėja pasiÅ«lė taip padaryti, nes tada turi daugiau Å¡ansų susitaikyti. Tuo metu tikėjo, kad tai pasibaigs, 25 metus kartu gyvena. Apklaustas pas tyrėjÄ kaip nukentėjusysis, iÅ¡samiai paaiÅ¡kino visas įvykio aplinkybes. Po Å¡io įvykio jis galvos į automobilio kapotÄ nesusižalojo, tai buvo pusė metų iki įvykio. Nukentėjusioji A. L. parodė, kad gruodžio 3 dienÄ apie 12 val. 30 min. namuose, virtuvėje Å¡ildėsi valgyti.

D. atėjo, prieÅ¡ tai svetainėje valgė, o lėkÅ¡tę paliko. Paklausė, kodėl. Kilo žodinis konfliktas, jis bandė dar tÄ lėkÅ¡tę dėti į indaplovę. Ji iÅ¡traukė tas neÅ¡varias lėkÅ¡tes, nes ten Å¡varios buvo, o jis bandė uždaryti stalčių, kad prispaustų jai rankÄ , bet ji greitai patraukė. Tęsėsi žodinis konfliktas. Ji Å¡ildė maistÄ ir buvo nusisukusi į orkaitę, pajuto sugriebtÄ galvÄ ir smÅ«gį į veidÄ . IÅ¡bėgo ir pajuto, kad kraujuoja, puolė skambinti pagalbai, o jis atbėgo ir bandė atimti telefonÄ , pasakė, kad neskambins niekam.

Jai pavyko iÅ¡bėgti pro vidinio kiemo duris, pastebėjo kaimynės maÅ¡inÄ . Pralindo pro tvoros plyšį, jis gaudė, bet nespėjo pagauti. Jis bėgo paskui ir atiminėjo telefonÄ , bėgdama jį pamatė. Jis bėgo iÅ¡ paskos ir gaudė jÄ , bandė už liemenės sulaikyti, bet jai pavyko pralysti pro tikrai maÅ¾Ä tarpÄ lentelių, o jis Å¡iek tiek stambesnis, jam sunkiau yra ir jis nebegaudė, nes suprato, kad kaimynė iÅ¡girdo, ten viskas labai greitai vyko. Kaimynė įleido jÄ ir iÅ¡kvietė pagalbÄ , davė priemones Å¡aldyti sužalotÄ nosį.

PareigÅ«nai atvyko ir bandė patekti į kiemÄ , tačiau nepavyko. Su pareigÅ«nais pateko į kiemÄ , D. jau neatsakė telefonu, jo nebuvo namuose. IÅ¡ namų iÅ¡bėgo neapsirengusi, nors buvo Å¡alta, jai buvo Å¡okas. Kol laukė pareigÅ«nų ir greitosios pagalbos, namo nėjo, nes bijojo. D. lėkÅ¡te nesudavė, niekas nedužo, namuose Å¡ukių nebuvo. Niekas daugiau jai suduoti negalėjo, kadangi tik jie dviese buvo namuose. Konfliktas kilo dėl neplautų indų, kaltinamasis nesusitvarko savo lėkščių.

Anksčiau taip pat kildavo konfliktų dėl indų, tačiau fizinio smurto nebuvo. Dėl Å¡io įvykio patyrė skausmÄ , buvo sužalota nosis, iki Å¡iol likęs randas nosies srityje, gali prireikti lazerinės terapijos. Patikslindama įvykių eigÄ , parodė, kad buvo nusisukusi į kaitlentę, kur Å¡ilo maistas, nežinojo, ar kas yra patalpoje ir staiga jai sugriebė galvÄ ir už nugaros, pajuto trenkimÄ Ä¯ sienos pusę. IÅ¡ nugaros pajuto sugriebiant galvÄ ir galva trenkėsi į gartraukį, pajuto didelį skausmÄ veido, nosies srityje.

D. nematė. Tuo metu ėmė indus iÅ¡ plovimo maÅ¡inos ir buvo nusisukusi į kaitlentę, o kur buvo D., nežino. Traukdama rankÄ pajuto, kad stumiamas stalčius ir spėjo iÅ¡traukti rankÄ . Ji tuo metu buvo prieÅ¡ kaitlentę, stovėjo už stalčiaus indams, gartraukis yra virÅ¡ kaitlentės. D. atėjo iÅ¡ nugaros, iÅ¡ kokios patalpos, nežino. Buvo nusisukus į indaplovę veidu, jis buvo už nugaros. Indaplovė buvo atidaryta, nes jis dėjosi savo neÅ¡variÄ lėkÅ¡tę į indaplovę, nuo ko ir prasidėjo konfliktas.

KÄ jai sakė D., nepamena, esmė tai, kad jis prieÅ¡taravo susitvarkyti savo lėkÅ¡tę. Kiek laiko vyko konfliktas, nepamena. Ji Å¡ildėsi maistÄ ir tuo metu pajautė sugriebimÄ už galvos ir smÅ«gį su veidu į gartraukį, nosies srityje. PrieÅ¡ pajaučiant smÅ«gį, stovėjo toje pačioje vietoje, gamino maistÄ viso konflikto metu, Å¡ildydama maistÄ lygiagrečiai iÅ¡krovinėjo maistÄ iÅ¡ indaplovės, dėjo juos į virÅ¡utinį stalčių. D. buvo kažkur prie plautuvės. Buvo greitai spaudžiamas virÅ¡utinis stalčius, spėjo iÅ¡traukti rankÄ , daugiau Å¡io epizodo nepamena.

Kad bÅ«tų sureagavusi, nepamena, buvo reakcija, kad reikia greitai iÅ¡traukti. Taip pat nepamena, kÄ darė D., bet nebuvo pasilenkęs, nepamena, kad bÅ«tų pasilenkęs. Å iuo metu, kai praėjęs ilgas laiko tarpas, negali įvardinti tiksliai valandų ir minučių, po kiek laiko buvo smÅ«gis. Viskas vyko gana greitai, konfliktas ir smÅ«gis vyko staigiai ir netikėtai. Pajutus smÅ«gį buvo Å¡okas, iÅ¡bėgo iÅ¡ patalpos, kur tiksliai buvo D., negali pasakyti. IÅ¡bėgo ir greitai iÅ¡ nosies pradėjo kraujas bėgti, kraujÄ pamatė išėjusi iÅ¡ virtuvės. Ji pro duris iÅ¡bėgo pirma, D.

– paskui jÄ . Bėgdama Å¡aukė, kad kvies pagalbÄ , kadangi jÄ sutraumavo. Jis bandė sulaikyti jÄ , atimti telefonÄ , jį atėmė ir laikė, iÅ¡traukė telefonÄ viena ranka jÄ laikydamas, atsipraÅ¡inėjo. Ji buvo Å¡oke, iÅ¡sigandusi, jautė, kaip bėgo kraujas iÅ¡ nosies, skausmÄ veido srityje. Nežino, kaip jai pavyko pasprukti, jis laikė jÄ už pečių rankomis. Po to, kai iÅ¡sigandusi bėgo iÅ¡ virtuvės ir pamatė iÅ¡ nosies bėgantį kraujÄ bei ketino skambinti policijai, buvo atimtas telefonas, jo neatidavė.

Kaltinamasis laikė jÄ už pečių, pavyko pasprukti ir pro vidinio kiemo duris bėgo. D. L. bėgo iÅ¡ paskos. Nei raktų, nei telefono neturėjo, tik pamatė, kad stovi kaimynės automobilis. Pro vaikams padarytÄ tarpÄ pateko pas kaimynę, Å¡aukdama. Namuose koridoriuje buvo jos kraujo dėmės. Koridoriuje ryte Å¡ių dėmių nebuvo. Ji tvarkė namus, bÅ«tų iÅ¡valiusi. Jai kraujas bėgo iÅ¡ Å¡nervių. Jeigu gerai prisimena, pasilenkus pradėjo bėgti iÅ¡ Å¡nervių. Kai pas kaimynę buvo, ji sako, kad visa burna kruvina.

Matyt, jai viduje sužalojo ir į burnÄ bėgo kraujas. Ant gartraukio liko kremo arba kreminės pudros dėmė. Mano, kad matė abu su policijos pareigÅ«ne. Kas susiję su jos charakteristika, nebuvo taip, kaip teisme nurodė liudytojai, smurto prieÅ¡ D. niekada nėra naudojusi. Rakteliai į tvenkinį įkrito netyčia, jie nebuvo įmesti. Kadangi tai buvo penktadienio diena, nebeturėjo galimybės ir sveikatos dirbti, kadangi skaudėjo galvÄ , tino nosis, akys. Savaitgalį praleido lovoje. Kadangi blogai jautėsi, nuvyko į klinikas, kad apžiÅ«rėtų ir suteiktų pagalbÄ , pažiÅ«rėtų, ar nėra didesnių padarinių, nes labai skaudėjo, visiÅ¡kai negalėjo pasilenkti, labai skaudėjo Å¡itoje srityje - akys, galva, visÄ dienÄ , Å¡eÅ¡tadienį, sekmadienį praleido lovoje.

Kadangi nedarbingumo jau po 3 dienų neėmė, pirmadienį bandė sumažintais pajėgumais dirbti. Dirba namuose, darbo vieta miegamajame, galėjo ir pagulėti, kai blogai pasijausdavo, nedarbingumo neėmė, tačiau dirbo silpnu pajėgumu. KiekvienÄ rytÄ ir vakarÄ prausiantis mato randÄ ir jai tai, kaip moteriai, yra žiaurus diskomfortas, jaučia nusivylimÄ savo veidu. Tikisi, kad galbÅ«t iÅ¡nyks, nėra labai daug laiko praėję, bet gali bÅ«ti, kad tikrai kreipsis lazerio pagalbos, kad panaikintų randÄ .

Vaistų nevartoja, bet kaskart pasižiÅ«rėjus į veidrodį mato sužalojimo pasekmes. KiekvienÄ kartÄ , jei namie nėra sÅ«naus, jaučia baimę, kad gali vėl kada nors pasikartoti. Taip pat yra nerami, neramiai miega, stengiasi nebÅ«ti kartu toje pačioje patalpoje, iÅ¡vengti susitikimų su juo jaučia baimę, yra iÅ¡sigandusi ir nesaugi. Jis nuolat jai ir dabar daro psichologinį spaudimÄ bandydamas sakyti, kad nesužalojo jos, dar vis bando ir įtikinėja, jaučia pastovų spaudimÄ , nors jiems yra uždrausta net bendrauti.

Ä®vertino savo sveikatÄ , patirtus sužalojimus, emocijas ir dėl to pareiÅ¡kė 1500 eurų ieÅ¡kinį. A. P. bandė įtakoti atsiimti jos spendimÄ , atsiimti pareiÅ¡kimÄ , galimai, kiek supranta, nežinodamas visos tiesios apie šį įvykį. Nežino, ar jis žinojo, kad buvo sužalota, D. jam ne visÄ teisybę pasakė. Klausė jo, ar žino, kad ji yra sužalota. Rašė jai žinutes, tačiau nediskutavo su juo, jautė, kad jai daromas spaudimas. Liudytoja A. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) name, Å¡alia (duomenys neskelbtini).

Ä®vykio metu buvo namuose. Kažkur 12:30 val. pamatė per langÄ A. L., lendant per tvorÄ . IÅ¡girdo Å¡auksmÄ , garsiai rėkė, ji tikrai buvo isterijoje. Jai buvo prakirsta nosis, bėgo kraujas iÅ¡ nosies, prašė iÅ¡kviesti pagalbÄ . Paskambino 112. Nukentėjusioji sakė, kad D. į gartraukį trenkė galvÄ . A. L. verkė, drebėjo, ji tikrai buvo isterijoje. IÅ¡ garso suprato, kad lenda rėkdama per tvorÄ . Kai nukentėjusioji lindo per tvorÄ ir rėkė „A.“, už jos nieko nebuvo Ta tvora prasidaro, kad vaikų galėtų įlįsti, ir A. ten lindo.

Tvoroje esanti skylė yra artimesnis kelias, nei apeiti vartus. Kur tvora, yra galinis kiemas, nei (duomenys neskelbtini) jos, nei ji (duomenys neskelbtini) nemato. Pranešė pagalbos telefonu, kad atėjo kaimynė, bėga kraujas, kad greičiausiai buvo smurtas Å¡eimoje. Tarnybos greitai atvažiavo. Matė, kaip nukentėjusioji buvo apžiÅ«rėta, pareigÅ«nai greičiausiai trumpai apklausė ir nuėjo ieÅ¡koti D.. Santykiai su A. L. kaimyniÅ¡ki, draugiÅ¡ki, D. mato retai, su A. dalinasi vaikų vežimu į mokyklÄ , Å¡eimÄ pažįsta nuo 2014 metų.

Apie šį įvykį su nukentėjusiÄ ja daugiau nebendravo. Kaip buvo apsirengusi A. L., nepamena – naminiai drabužiai, be striukės, lyg su „kroksais“, ar liemene, nepamena. A. L. bėjo kraujas iÅ¡ nosies virÅ¡uje, ir iÅ¡ nosies, burnos, pamatė purvinÄ jos veikÄ . Vaizdas buvo baisus. Mobiliojo ryÅ¡io telefono nukentėjusioji su savimi neturėjo, sakė lyg D. L. jį paėmė. Yra girdėjusi Å¡auksmus iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kad kažkas barasi. Negali pasakyti, kada paskutinį kartÄ .

Liudytojas T. K. parodė, kad praėjusių metu gruodžio pradžioje vienÄ vakarÄ jam paskambino D. L. ir pasakojo, kad dienÄ susikivirčijo su A., kad gavo iÅ¡ picos lėkÅ¡tės į galvÄ , nusprendė kreiptis į policijÄ . Jie labai trumpai kalbėjo, D. L. telefonas baigė iÅ¡sikrauti, tuo metu važiavo į ligoninę, jusdamas didelius skausmus. Su D. L. yra draugai 40 metų, santykiai geri, su A. – 30 metų, bendrauja Å¡eimomis. Labai gerai pažįsta abu, su D. viename kieme augo, o po tam tikro laiko A. kitame kieme gyveno.

Jokio intereso neturi, abu yra draugai. Pagrindinis pokalbio dalykas buvo tas, kad D. norėjo pasiguosti, kad vėl įvykęs toks dalykas. Pokalbio metu D. nurodė, kad A. jį apkaltino, įvykęs žodinis konfliktas. Nurodė nesuprantantis, kuo jį apkaltino sutuoktinė. Jam nebuvo žinoma, kad nukentėjusioji buvo sužalota, jam niekas nieko nesakė, sakė, kad vyks į gydymo įstaigÄ , už šį kartÄ tikrai kreipsis į policijÄ . Labai detaliai nekalbėjo, dėl ko iÅ¡kart jis nevyko į gydymo įstaigÄ .

Bandė klausinėti, sakė tuoj telefonas iÅ¡sijungs. Jam yra žinoma daugiau įvykių Å¡eimoje, kiek vyksta draugų susibÅ«rimuose, bÅ«na iÅ¡ A. pusės prieÅ¡ D. agresijos, gavęs delnu per veidÄ . Paskutinis kartas buvo per jo gimtadienį prieÅ¡ 5 metus, kai Å¡ventė jo (liudytojo) 40-metį sodyboje. Buvo Å¡okiai po vidurnakčio, A. nei iÅ¡ Å¡io, nei iÅ¡ to trenkė D. per galvÄ . Šį įvykį matė daugiau žmonių. D. raktelius į prÅ«dÄ Ä¯metė, ne vienintelis atvejis.

Daug Å¡venčia, pas juos didelis kolektyvas, nieko nebÅ«davo, tik su A. dažnai tai vykdavo. D. nereaguodavo, jis nėra linkęs į smurtÄ , yra flegmatikas. D. A. trenkti negalėjo, kiek yra matęs, A. yra agresyvesnė. Liudytojas A. P. parodė, kad gruodžio mėnesį, penktadienio vakarÄ D. L. buvo pas jį užsukęs po konflikto. Buvo vakaras, kai D. jam paskambino ir paklausė, ar gali trumpam prasukti. Užvažiavo pas jį, papasakojo, kad namie vyko konfliktas jam dedantis lėkÅ¡tes, A. L. trenkė jam į pakaušį, nuvažiavo į policijÄ â€žiÅ¡siimti abdukcijos“.

Buvo iÅ¡balęs. ApžiÅ«rėjo tÄ Å¾aizdÄ , ten buvo guzas, pasiÅ«lė nuvažiuoti apžiÅ«rėt į gydymo įstaigÄ . D. sakė, kad jam skauda, svaigsta galva. PaaiÅ¡kino, kad yra kažkuo kaltinamas, nežino aplinkybių, plačiau pasakojo apie konflikto eigÄ , kad apsižodžiavo. Neatrodė, kad pirmas kartas. Po to tvarkėsi ir gavo per galvÄ . D. sakė, kad raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ . Sakė, kad jį kažkuo kaltina, kad jis pakėlė rankÄ gindamasis. Jis vengia pasakoti, istorija nemaloni.

Su (duomenys neskelbtini) jo santykiai yra pakankamai geri, su abiem bendravo nuo studijų laikų, pažįsta apie 20 metų. Nepasakytų, kad jie labai gerai sutardavo. A. yra trenkusi jam (kaltinamajam) per veidÄ , yra buvę keletÄ atvejų – tiesiog vakarėlių metu per gimtadienį yra trenkusi jam (kaltinamajam) per veidÄ , ne vienÄ kartÄ . Mano, kad D. L. nelinkęs į smurtÄ , jokiu bÅ«du negalėtų smurtauti, jis yra pacifistas. Nepasakytų, kad A. yra agresyvi, tačiau ji konfliktiÅ¡ka. Tik sužinojęs bandė A.

įkalbėti nutraukti procesÄ , kalbėjo kelis kartus telefonu, rašė žinutes, bandė įkalbėti, kad jei įvyko konfliktas, gal tiesiog geriau susitaikyti. (duomenys neskelbtini) yra jo pravardė. D. jo nieko neprašė, paraÅ¡yti A. taip pat neprašė. Bandė tarpininkauti civilinėje byloje, taikyti. Jo santykis tiek su A., tiek su D. yra geras. Noro apkalbėti A. L. neturi, pažįsta jÄ 20 metų, stengiasi padėti, kiek gali. Liudytojas M. K. parodė, kad dirba tyrėju Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nemuno policijos komisariate.

Buvo iškvietimas, neatsimena kada tiksliai, gruodžio mėnesį, ir buvo gautas pranešimas, dėl smurto artimoje aplinkoje, sužalota moteris. Atvykus pas kaimynę, moteris buvo, nurodė, kad įvyko konfliktas su vyru ir pradėjo aiškintis tolimesnes įvykio aplinkybes. Vyro namuose nebuvo, todėl atliko pirminius procesinius veiksmus. Nukentėjusioji nurodė, kad pabėgo iš namų ieškoti pagalbos pas kaimynę. Nukentėjusioji turbūt buvo šiek tiek išsigandusi, negali pasakyti. Bendravo trumpai su vyru telefonu.

Asmuo, bendravęs telefonu, nurodė, kad yra policijos komisariate ir raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ . Neatsimena, dėl ko sakė. Nukentėjusioji nurodė, kad buvo konfliktas, plovė indus ar lėkÅ¡tes dėjo ir galvÄ stÅ«mė į gartraukį. Sužalojimas buvo ant nosies. Ä® įvykio vietÄ atvyko su kolege R. O., daugiau pareigÅ«nų nebuvo atvykę. Ar nukentėjusioji turėjo telefonÄ nepamena, atrodo, kad neturėjo. Detalių nepamena, kadangi tai nebuvo labai svarbus įvykis. IÅ¡ pradžių atvyko iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) bandė patekti, tačiau vartai buvo užrakinti, todėl grįžo į minėtÄ gatvę.

Perlipus tvorÄ moteris leido įeiti. PažiÅ«rėjo, ar namuose yra vyras, buvo užlipęs į antrÄ aukÅ¡tÄ , Å¡aukė vardu, lyg D., tačiau niekas neišėjo. Buvo virtuvėje. Kad buvo muÅ¡tynės, nebuvo matyti. Koridoriuje buvo kraujo dėmių, bet daugiau jokių požymių nebuvo matyti. Kaip atrodė nukentėjusioji neatkreipė dėmesio, jam reikėjo atlikti procesinius veiksmus. TurbÅ«t buvo susijaudinusi, nežino, kaip įvardinti. Su D. L. susisiekti pirmÄ kartÄ nepavyko, jis neatsiliepė į skambutį, paskui pats perskambino.

KÄ kalbėjo su vyru negali nurodyti, pokalbis netruko ilgai. Patvirtina, kad vyras nurodė esantis policijos komisariate, sakė gal smurtavo prieÅ¡ jį patį. IÅ¡ pokalbio buvo galima suprasti, kad nukentėjusioji smurtavo prieÅ¡ kaltinamÄ jį. Grumtynių požymių nepastebėjo. Dėl kraujo dėmių namuose sprendė, jog tai galimai kraujo dėmės, nėra ekspertas. Kad tai buvo kraujas kategoriÅ¡kai tvirtinti negali. Mano, kad atskirtų kečupÄ nuo kraujo dėmių. Liudytoja R. O. parodė, kad yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nemuno policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja.

Vyko į (duomenys neskelbtini), namo neatsimena. Nukentėjusioji buvo pas kitÄ asmenį, pas kaimynę. Nurodė, kad yra pabėgusi iÅ¡ namų, nes sakė jÄ sumušė vyras, todėl atbėgo pas kaimynę. Nedaug bendravo su nukentėjusiÄ ja. Neprisimena, kokios jos emocijos buvo. Matyt, kad paklausus, kas nutiko, nurodė, jog gyvena kaimynystėje, sumušė vyras, nurodė, kad vyras namie, važiavo patikrinti į namus, ten nieko nerado. Jei gerai pamena, net nepateko į kiemÄ , buvo aptverta valda. Kolega bandė susisiekti su vyriÅ¡kiu telefonu, kiek žino, pirmÄ kartÄ neprisiskambino, sakė, kad nekėlė ragelio.

Matėsi nukentėjusiosios sužalojimai. Jei neklysta, nosies virÅ¡us buvo pakraujavęs. Jeigu gerai prisimena, lyg tai sakė, kad vyras ranka paėmęs trenkė į gartraukį. Galimai nukentėjusioji neturėjo telefono, nes policijÄ kvietė kaimynė. Buvo nuėję į įvykio vietÄ , kur įvyko konfliktas. Namų aplinka buvo tvarkinga. Å iek tiek prisimena virtuvę, ji sÄ lyginai nedidelė, baldai iÅ¡dėstyti palei sienÄ . Indaplovė buvo po kaire, galimai galėjo bÅ«ti atidaryti, nes plotas buvo labai nedidelis.

Koridoriuje matėsi kelios tamsios dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ . Nukentėjusioji nurodė, kad tai jos kraujas. KÄ tiksliai nukentėjusioji nurodė negali pasakyti, neprisimena pažodžiui. Ar ten yra kraujas, kodėl nesiėmė priemonė paimti įvykio vietoje dėmių pavyzdžius, negali pasakyti. Ar įvykio vietoje matė telefonÄ , taip pat negali atsakyti. Nukentėjusiosios ji neapklausinėjo, tÄ darė priėmęs pareiÅ¡kimÄ kolega. Nukentėjusiosios galvos neapžiÅ«rėjo, buvo iÅ¡kviesti medikai, kurie apžiÅ«rėjo nukentėjusiÄ jÄ .

Nežino, kaip vertinti, moterys paprastai tokiose situacijose verkia. Liudytoja J. N. parodė, kad apie įvykį sužinojo iÅ¡ A. L.. Tai buvo gruodžio pradžia, 3 diena, penktadienis, tÄ gerai prisimena. Buvo vakaras, nežino, ar vėlus. Paskambino pusseserė A. L., pokalbis prasidėjo ramiai, bet po to ji labai susigraudino, susijaudino, pradėjo pasakoti, kad namuose per pertraukÄ gaminosi valgyti ir konflikto metu jos vyras D., negalėjo pasakyti kaip, bet pastÅ«mė, kad jos galva trenkėsi į gartraukį ir jÄ sužeidė, kaip suprato, pradėjo bėgti kraujas.

Ji pradėjo pasakoti, kad pasimetė, iÅ¡ namų iÅ¡bėgo į kiemÄ , ji (liudytoja) pagyrė, kad taip padarė, nepasimetė. IÅ¡ nukentėjusiosios suprato, kad ji Å¡ildėsi maistÄ virtuvėje, prie orkaitės, ir ar tvarkos nepasidalino, ar tai kažkoks buitinis konfliktas įvyko, kol ji tÄ maistÄ Å¡ildėsi. Atsimena, kad bėgo pas kaimynę, greitÄ jÄ kvietė ir vyro nebuvo, pabėgo. Kaimynų kiemas aptvertas medine tvora ir yra mažas plyÅ¡ys, pro kurį A. L. pralindo pas kaimynę ir paprašė pagalbos.

Kaimynė iÅ¡kvietė pagalbÄ , atvažiavo greitoji, jÄ apžiÅ«rėjo. PapriekaiÅ¡tavus, kodėl nevyko pas medikus, kad nebÅ«tų stipresnis sužeidimas, ji nurodė, kad negalėjo palikti sÅ«naus vieno. PasiÅ«lė padėti kuo gali, kad neliktų savaitgalį viena. Toks pokalbis su nukentėjusiÄ ja nenustebino. Dar 2015 metais su A. mama A. P. dėl D. L. smurto Å¡eimoje kreipėsi pas advokatę. Jis buvo uždraudęs 2015 metais seneliams matytis su vieninteliu anÅ«ku A. L.. Kartu sprendė, kÄ daryti, kaip seneliams pasimatyti su anÅ«ku. 2015 metais, rugsėjo 4 d. buvo parengusi skundÄ dėl kaltinamojo smurto naudojimo artimoje aplinkoje.

Å is žmogus prieÅ¡ Å¡eimÄ naudoja tiek finansinį, tiek emocinį smurtÄ prieÅ¡ žmonÄ , prieÅ¡ jos tėvus, uždraudęs atvažiuoti visiems, taip pat ir jai teko susidurti. Neatsimena tikslios datos, tikriausiai vasaros pabaigoje, atvyko su dukra į svečius, A. labai norėjo nusipirkti sportbačius. Nusipirkus juos ir grįžus į namus, prasidėjo iÅ¡ tėvo pusės komentarai, kokie blogi, kaip netinka, niekur nenaudos, vaiko akyse buvo nusivylimas, jis susigraudino. Jai pasakius, kad tegul vaikas pasidžiaugia, D.

L. puolė jÄ ir pasakė, kad iÅ¡mes jÄ iÅ¡ namų, daugiau pas juos neatvažiuos. Å eima gyvena viename name, nors vyras turi draugę, niekaip neiÅ¡sikrausto iÅ¡ tų namų, emocijos visada verda, visada sakė stengtis jam nesirodyti, vengti. Mano, kad jis naudojasi nukentėjusiÄ ja. (duomenys neskelbtini) namuose iki Covid lankėsi labai dažnai, sutaria jų vaikai. D. L. labai dažnai namuose nebÅ«na, susidarė įspÅ«dį, kad jam svarbiau slidinėjimas, motociklas, draugai. A. yra Å¡eimyniÅ¡ka, namų žmogus, visas gyvenimas yra namai, tvarka, sodas, Å¡iltnamis, visÄ laikÄ nuolanki, nes nežino, kaip moteris tiek metų galėtų kėsti tokį vyro elgesį.

VyrÄ galėtų charakterizuoti kaip smurtautojÄ , nes jis verslininkas, etalonas fizinio, emocinio ir turtinio smurto ir galiausiai to fizinio smurto. Mano, kad tai nėra Å¡eimos žmogus, jam Å¡eimos ir nereikėjo, savo draugų, pramogų gyvenimÄ gyvenantis žmogus. Fizinio smurto nebuvo, gal tik prieÅ¡ jÄ (liudytojÄ ) neigiamas nusistatymas. Jokių santykių su D. nepalaiko, nesisveikina, nebendrauja. Kad A. smurtautų, tokios informacijos neturi ir ji negalėtų to padaryti, ji nei agresyvus, nei konfliktiÅ¡kas žmogus, ji nieko negalėtų padaryti prieÅ¡ savo vyrÄ ir dėl kÅ«no proporcijos, sudėjimo. 2021 m. gruodžio 3 d. pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad priimtas A.

L. pareiÅ¡kimas, kuriame ji nurodė kad 2021 m. gruodžio 3 d. apie 12.30 val. jai bÅ«nant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), su vyru D. L. bei gaminant valgyti virtuvėje, atėjo vyras, su kuriuo kilo žodinis konfliktas dėl namų buities, ko pasekoje vyras jai iÅ¡ už nugaros paėmęs jos galvÄ trenkė į gartraukį, dėl ko ji pajuto didelį fizinį skausmÄ nosies srityje, bÅ«dama Å¡oke iÅ¡bėgo iÅ¡ namų pas kaimynę ir iÅ¡kvietė pagalbÄ . PraÅ¡o dėl Å¡io įvykio pradėti ikiteisminį tyrimÄ (1 t., b. l. 11-15).

IÅ¡ 2021 m. gruodžio 3 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Protokole užfiksuota, kad, atvykus nurodytu adresu, yra trijų aukÅ¡tų geltonų plytų gyvenamasis namas. Užėjus į namo pirmÄ aukÅ¡tÄ , patenkama į koridorių. Koridoriaus deÅ¡inėje pusėje - spintos veidrodinėmis durimis. Paėjus koridoriumi apie tris metrus, kairėje pusėje - laiptai, kylantys į antrÄ aukÅ¡tÄ . PrieÅ¡ais juos - praėjimas į svetainę.

Svetainės dešinėje pusėje - patekimas į vonios ir WC patalpas. Nuo vonios patalpos į dešinę pro duris - virtuvės patalpa. Virtuvės kairėje pusėje prie sienos - vientisas stalviršis, virš kurio pakabintos įvairaus dydžio spintelės. Ant stalviršio pastatyta smulki buitinė technika ir kiti daiktai. Po stalviršiu yra įmontuota spintelė, indaplovė - jos durelės atidarytos, šalia indaplovės ant stalviršio įmontuota keturių degiklių dujinė viryklė, virš jos pakabintas garų surinktuvas, virš garų surinktuvo pakabinta spintelė.

Ant garu surinktuvo nuo centro deÅ¡iniau, virÅ¡ prietaisų skydelyje pažymėtų numerių 1 2 3, ant metalo spalvos korpuso - Å¡iek tiek Å¡viesesnė dėmė. Toliau palei sienÄ Ä¯ deÅ¡inę yra pastatomos ir pakabinamos spintelės, kriauklė. Virtuvės kairėje, palei sienÄ ant grindų - gyvÅ«nų dubenėliai, tiesiai prieÅ¡ais - Å¡aldytuvas, Å¡aldiklis, kiti daiktai ir langas. Išėjus iÅ¡ virtuvės, kairėje pusėje ant grindų matyti trys raudonos spalvos dėmelės, laÅ¡o formos ir dydžio, dar Å¡iek tiek į kairę - dar dvi raudonos spalvos dėmelės. Ä®vykio vietoje daiktų ir pėdsakų, reikÅ¡mingų tyrimui, nerasta, nieko nepaimta (1 t., b. l. 21-29).

IÅ¡ ataskaitų žiÅ«ryklėje esančių duomenų matyti, kad 2021 m. gruodžio 3 d. 12 val. 30 min. gautas A. K. praneÅ¡imas, kad atbėgo kruvina kaimynė A. L., pasakė, kad sumušė vyras, trenkė į galvÄ (1 t., b. l. 30-33). IÅ¡ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2021 m. gruodžio 4 d. Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o, pateikto 2021 m. gruodžio 8 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, anamnezės, matyti, kad A. L. skundėsi vakar, apie 13 val.

įvykusio konflikto su vyru pasekoje sutrenkta nosimi į gartraukį. Apžiūrėjus pacientę nustatyta negilus apie 2 cm ilgio nubrozdinimas nosyje, lygiais kraštais, visa nosis patinusi (1 t., b. l. 41-42, 43). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2336/2021(02) nurodyta, kad A. L. nustatyta kraujosruva su nubrozdinimu nosyje. R. S. sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas buku daiktu, dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio.

Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas – aplinkybių dalis) ir užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 6 d. 8 val. 45 min. apžiūros metu užfiksuota nosies pamato srityje, skersai, apie 3x2 cm plote kraujosruva, gelsva, joje vidurio linijoje bei dešinėje, skersai, apie 1,2x0,5 cm plote – nubrozdinimas, jo šašas vientisas, iškilęs, kraštai paraudę.

Galvoje (veidas – galvos dalis), lūpose, kakle, plaštakose kitų sužalojimų nėra. Tiriamoji nenurodo kitų kūno vietų, motyvuodama tuo, jog kitur sužalojimų nėra (1 t., b. l. 47-48). VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis rašte nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 3 d. 12.32 val. šioje stotyje gautas pagalbos kvietimas A. L., pateikta kvietimo kortelė Nr. 2115267352-1-1. Kortelėje nurodyta, kad sužalojimo/skausmo vieta yra veidas. Pagalbos teikimo protokolas: trauminiai sužalojimai (specifiniai).

Papildomoje informacijoje nurodyta, kad vyras iÅ¡ nugaros trenkė galvÄ Ä¯ spintelę. Å iuo metu matomas nubrozdinimas nosies srityje. Kitų sužalojimų nestebima. Vykti į ligoninė atsisako. Diagnozė: nosies sužalojimas, sumuÅ¡imas (TLK-10-AM kodas S00.35) (1 t., b. l. 37-40). VÅ¡Ä® Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis raÅ¡te nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 3 d. Å¡ioje stotyje nebuvo registruotas kvietimas D. L. (1 t., b. l. 40). 2021 m. gruodžio 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R.

O. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 3 d. apie 12.31 val. iÅ¡ Kauno apskrities VPK OVS gauta užduotis vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur yra moteris, patyrusi smurtÄ artimoje aplinkoje. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėja A. K., kuri paaiÅ¡kino, jog pas jÄ atbėgo kaimynė A. L. ir pranešė, kad jÄ sumušė vyras. A. L. paaiÅ¡kino, kad vyras galimai namuose, adresu (duomenys neskelbtini) ji pabėgo. A. L. apžiÅ«rint medikų ekipažui „1527“, nuvykta į (duomenys neskelbtini), kur į namÄ patekti nepavyko, nes kiemo vartai buvo užrakinti.

Telefonu skambinta D. L., tačiau jis skambučius atmesdavo, o po kelių minučių perskambinęs informavo, kad jis yra atvykęs į policijos įstaigÄ raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ Å¾monos A. L. atžvilgiu. IÅ¡ A. L. priimtas pareiÅ¡kimas, pasiÅ«lyta savaitgaliui iÅ¡vykti iÅ¡ namų, tačiau ji atsakė, kad mažai tikėtina, jog vyras grįš namo, todėl dabar jaučiasi saugiai. Ä®vykio metu namuose nepilnamečių asmenų nebuvo (1 t., b. l. 85-86). Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡ai, užfiksuoti policijos pareigÅ«nų neÅ¡iojamuoju vaizdo registratoriumi.

Vaizdo įraÅ¡e pavadinimu „2011_1203_124126_003.mp4“ užfiksuota, kaip policijos pareigÅ«nai atvyksta pranešėjos gyvenamosios vietos adresu. Įėjus į namus matyti prie stalo sėdinti nukentėjusioji, kuri į pareigÅ«no klausimÄ , kas atsitiko, atsakė, kad vyras konflikto metu iÅ¡ nugaros priėjo, ji Å¡ildėsi valgyti, paėmė už galvos ir trenkė į gartraukį, iÅ¡bėgo pas kaimynę, kai pamatė, kad kraujas bėga. Taip pat nurodė, kad bandė skambinti policijai, atėmė telefonÄ ir neatidavė, todėl bėgo per tvorÄ .

Ä®raÅ¡e taip pat užfiksuota, kaip pranešėja, išėjusi į laukÄ , pirÅ¡tu parodė pareigÅ«nai tvorÄ , kur pro esantį tarpÄ A. L. įlindo pas jÄ Ä¯ kiemÄ . Vaizdo įraÅ¡e pavadinimu „2021_1213_124626_004.mp4“ užfiksuota, kaip policijos pareigÅ«nai bandė patekti į (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kiemÄ , matyti, kad kiemo vartai užrakinti. Vaizdo įraÅ¡e pavadinimu „2021_1213_124900_005.mp4“ užfiksuota, kaip policijos pareigÅ«nas bando prisiskambinti D. L.. PirmÄ jį kartÄ buvo užimta linija, antrÄ jį kartÄ neatsiliepė, į pareigÅ«no telefonÄ gauta žinutė po skambučio.

Užfiksuota, kad policijos pareigÅ«nas kalba telefonu galimai su kolega, nurodydamas, kad smurtas pasitvirtino, klausia, gal turi, kas galėtų atvažiuoti, nes vyras gali pasiÅ¡alinti iÅ¡ namų. Vaizdo įraÅ¡e pavadinimu „2021_1213_125629_006.mp4“ užfiksuota, kaip pareigÅ«nai grįžta į pranešėjos namų kiemÄ , išėjusio mediko klausia, kaip moteris, jam atsako, kad prakirsta „čiut čiut“ ir iÅ¡ lÅ«pų „čiut čiut“. Užfiksuota, kad A. L., sėdėdama prie stalo, laiko Å¡aldantį maiÅ¡elį prie nosies.

Atsakydama į pareigÅ«nų klausimÄ , nurodo, kad D. L. alkoholio nevartojo. Ä®raÅ¡e taip pat matyti, kad buvo bandoma telefonu susisiekti su D. L.. Nukentėjusiojo nurodo, kad turi grįžti namo, nes neturi telefono, gali skambinti sÅ«nus. Vaizdo įraÅ¡e pavadinimu „2021_1213_130129_007.mp4“ užfiksuota, kaip policijos pareigÅ«nas, užėjęs į (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jį namÄ , kviečiÄ D.. Įėjus į namus girdisi, kaip skamba mobilusis telefonas, A. L. nurodo, kad jai skambina vaikas.

Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kaip A. L. su policijos pareigÅ«nu atidaro garažo duris, nukentėjusioji pasako, kad D. L. automobilio nėra. Nukentėjusioji grįžta į namus ir parodo, įėjusi į koridorių, kad tai jos kraujas. Virtuvėje, atsistojusi prieÅ¡ais gartraukį nurodo, kad Å¡ildėsi vagyti, jis priėjo iÅ¡ nugaros ir trenkė, nukentėjusioji pasakodama uždėjo rankÄ ant galvos, rodydama, kaip trenkė, parodo, kur pataikė, t. y. į gartraukį. Vaizdo įraÅ¡e pavadinimu „2021_1213_130628_008.mp4“ užfiksuota, kaip policijos pareigÅ«nas atlieka įvykio vietos apžiÅ«rÄ , fotografuoja.

PareigÅ«nas, kalbėdamas telefonu, nurodo, kad nukentėjusiajai nežymiai prakirsta nosis. Vaizde įraÅ¡e pavadinimu „2021_1213_131127_009.mp4“ užfiksuota, kaip tęsiama įvykio vietos apžiÅ«ra, fotografuojama. PareigÅ«nas, įėjęs į koridorių nurodo, kad ir čia dar kraujo mato yra, nukentėjusioji atsako „matyt“, „nedaug čia to kraujo“. Vaizdo įraÅ¡e pavadinimu „2021_1213_131751_010.mp4“ girdėti, kad policijos pareigÅ«nas kalba telefonu su D. L., sako, kad „ruoÅ¡iesi paduoti pareiÅ¡kimÄ â€œ, klausia, prie kokio pastato yra, prie kokio pastato nuvažiavo, klausia, ar jam padaryti kokie sužalojimai.

PareigÅ«nas nurodo, kad padėjo ragelį, nuvažiavo raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , taip pat nurodo, kad sakė, jog buvo priverstas iÅ¡važiuoti, nes prieÅ¡ jį žmona smurtauja (2 t., b. l. 37). III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį numatyta tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymai dėl dalies įvykio aplinkybių, t. y.

žodinio konflikto kilimo, priežasčių bei aplinkybių sutampa – abu nurodė, kad konfliktas prasidėjo pietų metų, kuomet A. L. Å¡ildė maistÄ virtuvėje, o D. L. atėjo į virtuvę neÅ¡inas lėkÅ¡te, jos neiÅ¡plovė, siekė įdėti į indaplovę prie ten jau buvusių Å¡varių iÅ¡plautų indų. BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties – neiÅ¡plautos lėkÅ¡tės, kilo tarpusavio žodinis konfliktas. Kaltinamasis kaltės dėl jam inkriminuojamos veikos nepripažino, nurodydamas, kad Å¡io žodinio konflikto metu, jam esant pasilenkus ir dedant lėkÅ¡tę, A.

L. trenkė jam picos lėkÅ¡te per galvÄ , ir jis tokios bÅ«senos, po smÅ«gio, kaip nurodo, norėdamas pasiÅ¡alinti iÅ¡ virtuvės, nesaugios jam aplinkos, bijodamas, kad sutuoktinė dali pakartoti tokį veiksmÄ (jam atrodė, kad moteris laikė iÅ¡kėlusi rankÄ su lėkÅ¡te), iÅ¡ virtuvės išėjo, atstumdamas sutuoktinę. Tuo tarpu, A. L. teigė, kad po įvykusio konflikto jai toliau Å¡ildant maistÄ , pajuto sugriebiant jos galvÄ ir trenkiant jÄ Ä¯ gartraukį, po ko ji iÅ¡bėgo iÅ¡ kambario, o D.

L. jÄ vijosi, paėmė telefonÄ , kad ji negalėtų pasikviesti pagalbos, suėmė už pečių, tačiau pavyko iÅ¡silaisvinti ir per vidinį kiemÄ nubėgti pas kaimynę. Nors tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymai buvo pakankamai nuoseklÅ«s, visgi, teismo vertinimu, bÅ«tent nukentėjusiosios duotus parodymus patvirtina tiek teisme apklaustų liudytojų parodymai, tiek raÅ¡ytiniai byloje esantys įrodymai. Visu pirma, kad A. L. buvo padaryti sužalojimai – kraujosruva su nubrozdinimu nosyje, sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymÄ , patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G2336/2021(02) (1 t., b. l. 47-48).

Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad toks sužalojimas padarytas buku daiktu, dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio. O įvertinus sužalojimų vaizdÄ , lokalizacijÄ , pobÅ«dį, padaryta iÅ¡vada, kad sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis bei laiku. Ginčo dėl aplinkybės, kad nukentėjusiajai buvo padaryti nurodyti sužalojimai bÅ«tent kaltinime nurodytu metu, byloje nėra, tačiau, kaltinamojo vertinimu, susižaloti ji galėjo pati, siekdama baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo dėl smurto naudojimo, tokiu bÅ«du iÅ¡keldinti kaltinamÄ jį iÅ¡ jų bendrų namų.

Tokius kaltinamojo teiginius teismas vertina kaip deklaratyvius. Nors matyti, kad santuokos nutraukimo procesas vyksta pakankamai ilgÄ laikÄ , nuo 2019 metų, kas neabejotinai įtakoja konfliktiÅ¡kus sutuoktinių santykius, jų neigiamÄ emocinę bÅ«senÄ ir atitinkamai dėl to namuose susidariusį mikroklimatÄ , tokios susiklosčiusios aplinkybės, teismo vertinimu, esminės reikÅ¡mės nei kaltinimui pagrįsti, nei paneigti neturi. Teisme apklausta liudytoja A. K. patvirtino iÅ¡girdusi nukentėjusiosios Å¡auksmÄ prie jų kiemus skiriančios tvoros ir pamatė A.

L., lendančia per tvorÄ Ä¯ jos kiemÄ . Ir nors liudytoja teigė nemačiusi, kad nukentėjusiÄ jÄ bÅ«tų kas vijęsis, pažymėtina, kad liudytoja taip pat paaiÅ¡kino, jog pro tvorÄ kaimynai vieni kitų nemato, taigi natÅ«ralu, kad stebėdama, kaip nukentėjusioji bando patekti į jos kiemÄ , ji galėjo nematyti lauke buvusio kaltinamojo. Pažymėtina ir tai, kad, nukentėjusiosios teigimu, D. L., jai pavykus pralysti per maÅ¾Ä tvoros tarpelį, suprato, kad kaimynė iÅ¡girdo ir jos nebegaudė.

Taigi vien ta aplinkybė, kad A. K. nematė nukentėjusiosios besivejančio D. L., nepaneigia nukentėjusiosios nurodomų aplinkybių, kad jÄ vijosi iki pat tvoros. Liudytojos A. K. parodymais, A. L. buvo susijaudinusi, „šoke“, drebėjo. Akivaizdu, kad nukentėjusioji telefono su savimi neturėjo, prašė kaimynės iÅ¡kviesti pagalbÄ . Kad pastarosios telefonas liko namuose, patvirtina ir teisme peržiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡ai – viename jų užfiksuota, kaip į įvykio vietÄ atvykus policijos pareigÅ«nui ir kartu su nukentėjusiÄ ja įėjus į gyvenamÄ jį namÄ , skambėjo nukentėjusiosios mobiliojo ryÅ¡io telefonas ir pastaroji nuskubėjo atsiliepti, nujausdama, kad skambina nepilnametis sÅ«nus, tuo metu turėjęs grįžti iÅ¡ mokyklos į namus (vaizdo įraÅ¡e girdėti, kaip A.

L. kreipiasi į sÅ«nų vardu, praÅ¡ydama iÅ¡ mokyklos grįžti autobusu). Jau paminėti vaizdo įraÅ¡ai patvirtina, kad policijos pareigÅ«nai pagal gautÄ A. K. iÅ¡kvietimÄ atvyko į pastarosios namus, kur nukentėjusioji sėdėjo prie stalo, laikydama Å¡aldymo maiÅ¡elį bei servetėlę. IÅ¡ pirmojo vaizdo įraÅ¡o matyti, kad nukentėjusioji buvo susijaudinusi, trumpai nurodant įvykio aplinkybes, kad jÄ sužalojo vyras, galvÄ trenkdamas į gartraukį, moters balsas kiek sudrebėjo, „užsikirti“.

Vien tai, kad grįžus į savo namus kartu su policijos pareigÅ«nu, A. L. atrodė rami, klausė tuo metu procesinius veiksmus atliekančio pareigÅ«no, ar galinti iÅ¡eiti parÅ«kyti, savaime neleidžia teigti, kad prieÅ¡ jÄ nebuvo panaudotas smurtas. Pažymėtina, kad nuo praneÅ¡imo apie įvykį gavimo (bylos duomenimis, praneÅ¡imas gautas 12 val. 30 min.), buvo praėjęs pusvalandis, taigi natÅ«ralu, kad per šį laiko tarpÄ nukentėjusi kiek aprimo, be to, į namus grįžo ne viena, o su policijos pareigÅ«nu.

Pastebėtina, jog prieÅ¡ tai moteris buvo nurodžiusi, kad gal bijo grįžti į namus. Taigi, kaip minėta, pakitusi nukentėjusiosios emocinė bÅ«sena niekaip nepaneigia prieÅ¡ jÄ pavartoto smurto ir nesudaro objektyvaus pagrindo abejoti pastarosios parodymų patikimumu. BÅ«dama namuose, atsakydama į tyrėjo klausimus, ji nurodė įvykio vietÄ bei trumpai paaiÅ¡kino aplinkybes, kad jai stovint prieÅ¡ais gartraukį, pajuto stÅ«mimÄ galva į gartraukį. Pažymėtina ir tai, kad ant moters veido buvo akivaizdžiai matomas sužalojimas nosies srityje bei kraujas ant skruosto.

Be to, A. L. iÅ¡kart nurodė, kad koridoriuje esančios dėmės yra jos kraujas. Tai, kad daugiau jokiose vietose dėmių, panaÅ¡ių į kraujÄ nebuvo rasta, nepaneigia aplinkybės, kad nukentėjusioji kraujavo, kadangi, kaip minėta, tiek sužalojimas, tiek kraujas ant jos veido buvo matyti, ir Å¡ias aplinkybes patvirtino ir liudytoja A. K., nukentėjusiÄ jÄ mačiusi iÅ¡kart po įvykio. Kad ant nukentėjusiosios veido matė sužalojimus patvirtino ir teisme apklausti į įvykio vietÄ atvykusi policijos pareigÅ«nė R.

O.. Tai, kad minėti pareigÅ«nai neužfiksavo virtuvėje grumtynių pėdsakų, nepaneigia kaltinimo aplinkybių. Tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis nurodė, kad virtuvėje kilo žodinis konfliktas dėl neiÅ¡plautos lėkÅ¡tės. Nukentėjusiosios teigimu, ji po to iÅ¡ karto pajuto smÅ«gį į gartraukį, po ko greitai iÅ¡bėgo iÅ¡ kambario, o kaltinamojo – kad jis gavęs smÅ«gį lėkÅ¡te, atstÅ«męs nukentėjusiÄ jÄ nieko nelaukdamas pasiÅ¡alino. Taigi, nei vienas neteigė, kad virtuvėje buvo atliekami tam tikri veiksmai, vyko grumtynės, kas bÅ«tų galėję palikti akivaizdžius tokių grumtynių pėdsakus.

Vertinant kaltinamojo parodymus dėl įvykių eigos jau po aptariamo įvykio, pastebėtina, kad D. L. parodymai nebuvo visiÅ¡kai nuoseklÅ«s. Viena vertus, jis teigė, kad po įvykio jis pirmas iÅ¡bėgo iÅ¡ virtuvės, apsiavė batus ir pasiÅ¡alino, norėdamas kuo greičiau iÅ¡eiti iÅ¡ namų, o nukentėjusiosios nematė. Kita vertus, nurodė, kad galbÅ«t visgi kažkÄ jai po Å¡io įvykio pasakė, taigi dar buvo pokalbis tarp jų, kÄ nurodė ir nukentėjusioji. Teisme apklausti (duomenys neskelbtini) Å¡eimos draugai T.

K. ir A. P. tiesiogiai įvykio nematė, po jo bendravo tik su kaltinamuoju ir A. L. sužalojimo aplinkybės jiems nebuvo žinomos. Bylos nagrinėjimo metu didelis dėmesys buvo skiriamas A. L. charakteristikai. Paminėti liudytojai, kaip ir pats kaltinamasis, apibÅ«dino nukentėjusiÄ jÄ kaip konfliktiÅ¡kÄ , Å«maus bÅ«do, nurodė, kad ne vienos bendro Å¡ventės metu nukentėjusioji smurtavo prieÅ¡ D. L., yra be jokios priežasties draugų akivaizdoje pastarajam trenkus, įmetus automobilio raktelius į tvenkinį ir pan.

Vis dėlto, teismo vertinimu, nukentėjusiÄ jÄ charakterizuojantys duomenys didelės reikÅ¡mės Å¡ios konkrečios situacijos vertinimui neturi, kadangi byloje nėra neginčijamų duomenų, kad bÅ«tent 2021 m. gruodžio 3 d. ji provokavo kaltinamÄ jį. IÅ¡ byloje esančių duomenų, taip pat kaltinamojo parodymų matyti, kad dėl Å¡ios dienos įvykio buvo pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl D. L. sužalojimo, jam nurodžius, kad A. L. trenkė jam picos lėkÅ¡te per galvÄ . Ir nors kaltinamasis neigė naudojęs smurtÄ , nurodė atsistÅ«męs nukentėjusiÄ jÄ bÅ«tent dėl Å¡ių jos veiksmų, ir išėjęs iÅ¡ kambario, tokios aplinkybės nepasitvirtino, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir Å¡iai dienai prokuroro nutarimas yra įsiteisėjęs. Aptartų įrodymų pagrindu nustatyta, kad D.

L. 2021 m. gruodžio 3 d. apie 12.30 val. namų, esančių (duomenys neskelbtini), virtuvėje žodinio konflikto su savo Å¡eimos nariu - sutuoktine A. L., gim. (duomenys neskelbtini), metu, tyčia, ranka iÅ¡ nugaros suėmė jos galvÄ ties pakauÅ¡iu ir trenkė jÄ Ä¯ gartraukį, taip fiziÅ¡kai smurtaudamas prieÅ¡ A. L., sukėlė jai fizinį skausmÄ , padarė jai kraujosruvÄ su nubrozdinimu nosyje, kas sukėlė nežymu jos sveikatos sutrikdymÄ . D. L. veikė netiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė, kad suduodamas smÅ«gius nukentėjusiajam elgiasi pavojingai, numatė, kad dėl to sutrikdys nukentėjusiajam sveikatÄ ir, nors tokių padarinių nenorėjo, sÄ moningai leido jiems kilti.

Kaltinamasis sužalojo savo Å¡eimos narį, t. y. sutuoktinę, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. D. L. buvo kaltinamas ir tuo, kad nukentėjusiajai telefonu siekiant iÅ¡sikviesti pagalbÄ , kaltinamasis atėmęs telefonÄ kita rankÄ atstÅ«mė A. L., uždėjo abejas savo rankas ant jos pečių, ir tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ . A. L., duodama parodymus teisme, paaiÅ¡kindama įvykio aplinkybes, kad iÅ¡bėgus iÅ¡ virtuvės kaltinamasis atėmė telefonÄ , laikė jÄ už pečių, nepatvirtino, kad tokias veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Jokiose kitose kÅ«no vietose, iÅ¡skyrus veidÄ , nukentėjusiajai sužalojimai nebuvo nustatyti. Specialistui, atlikusiam objektų tyrimÄ , nukentėjusioji nenurodė kitų kÅ«no vietų, motyvuodama tuo, kad kitur sužalojimų nėra. Ä® įvykio vietÄ atvykę medikai nurodė, kad matoma nubrozdinimas nosies srityje, kitų sužalojimų nestebima (1 t., b. l. 37-40). Apklausų ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji taip pat nenurodė, kad Å¡ie aptarti veiksmai sukėlė jai fizinį skausmÄ , paaiÅ¡kindama, kad tokios aplinkybės neprisimena.

Be kita ko, aiÅ¡kino, kad rankas ant pečių kaltinamasis uždėjo atsipraÅ¡ydamas. Ä®vertinus tokias nustatytas aplinkybes, iÅ¡ kaltinimo yra Å¡alintinos aplinkybės, kad kaltinamasis, atėmęs telefonÄ ir kitÄ ranka stÅ«męs A. L., uždėjo abejas savo rankas ant jos pečių, tokiais veiksmais smurtavo ir sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ . IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės Kaltinamojo gynėjas, tuo atveju, jei bÅ«tų konstatuota D. L. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.

BK 37 straipsnyje numatyta, kad padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me. Pagal kasacinės instancijos teismo praktikÄ , sprendžiant klausimÄ dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalykÄ ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ , laikÄ , vietÄ ), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumÄ , kryptingumÄ , tikslus, motyvus).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimÄ galima pripažinti mažareikÅ¡miu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iÅ¡ jų ypatumo teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017.

Å ios bylos kontekste svarbu tai, kad nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali bÅ«ti sprendžiama, ar jie nėra mažareikÅ¡miai, ir nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumas yra vertinamasis požymis, tačiau teismų praktikoje paprastai nepripažįstamos mažareikÅ¡mėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalÄ kito asmens sveikatai (pvz., kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015).

Sprendžiant veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo klausimÄ , be kita ko, atsižvelgiama į nuostatÄ , kad smurtas artimoje aplinkoje dėl jo žalos visuomenei yra priskiriamas visuomeninę reikÅ¡mę turinčioms veikoms (Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 1 straipsnio 1 punktas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299-648/2015). Smurto artimoje aplinkoje atveju nei sutuoktinių (sugyventinių) nesutarimai, nei jų elgesio specifika, nei santuokos nutraukimo proceso ypatumai, nei tėvų pasirinkimas savo vaikus auklėti fizinį skausmÄ sukeliančiais veiksmais patys savaime nelemia padaryto nusikaltimo (pavyzdžiui, sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo (BK 140 straipsnis)) mažesnio pavojingumo ir neįpareigoja teismo konstatuoti padaryto nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, 2K-299-648/2015).

Nagrinėjamu atveju, D. L. įvykdė vienÄ smurtinį nusikaltimÄ , nukreiptÄ Ä¯ vienÄ labiausiai saugomų įstatymo vertybių – žmogaus sveikatÄ , veikÄ padarė veikdamas tyčia. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių, kaip jau minėta, matyti, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios yra susiklostę konfliktiÅ¡ki, įtempti santykiai, nuo 2019 m. vyksta santuokos nutraukimo procesas. Tiek kaltinamasis, tiek bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai T. K. ir A. P. apibÅ«dino nukentėjusiÄ jÄ kaip konfliktiÅ¡kÄ , nurodė keletÄ atvejų, kada pastaroji galimai smurtavo prieÅ¡ kaltinamÄ jį ar atliko kitokius nepriimtinus veiksmus, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad bÅ«tent nagrinėjamu atveju nukentėjusioji atliko provokuojančius veiksmus, sudarančius prielaidas smurtauti.

Å ie asmenys, nepaisant įsisenėjusių konfliktų bei nesutarimų, bÅ«dami suaugę, atsakingi už savo veiksmus, turėjo rasti nekonfliktiÅ¡kÄ bendravimo bÅ«dÄ , tačiau, Å¡iuo atveju, to nedarė, konfliktavo dėl menkavertės priežasties – neiÅ¡plautos lėkÅ¡tės, o kaltinamasis, paveiktas emocijų, atlikto smurtinius veiksmus. Kaltinamojo gynėjas nurodė, kad sprendžiant klausimÄ dėl BK 37 straipsnio taikymo, atsižvelgtina į kasacinio teismo praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio byloje Nr. 2K-231-976/2017.

Šioje nurodytoje byloje ne tik skiriasi padarytų sužalojimų pobūdis, intensyvumas, tačiau ir aplinkybės, dėl ko kilo konfliktas ir buvo panaudotas smurtas. Aptariamu atveju, nukentėjusiajam sužalojimai - kraujosruvos, odos nubrozdinimai padaryti nugaros, dilbio, riešo srityje, plaštakoje, o konfliktas kilo dėl abiem svarbios priežasties – jų mažamečio vaiko gydymo. Nagrinėjamos bylos atveju, konfliktas kilo dėl mažareikšmės priežasties, t. y. neišplautos lėkštės, nukentėjusiajai padarytas sužalojimas labiausiai vizualiai matomoje vietoje.

Å iuo atveju nėra duomenų, kad konfliktas buvo iÅ¡provokuotas tyčia, siekiant palankesnio sprendimo skyrybų bylos procese, kadangi, kaip minėta, santuokos nutraukimo procesas vyksta nuo 2019 m. ir nukentėjusioji, kaip nurodė kaltinamasis, pasinaudodama procesine teise, teikė praÅ¡ymus dėl kaltinamojo įpareigojimo gyventi skyriumi dar iki veikos padarymo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, teismas konstatuoja, jog Å¡ioje byloje taip pat nėra teisinių sÄ lygų pripažinti D. L. padarytÄ nusikaltimÄ mažareikÅ¡mių ir, vadovaujantis BK 37 straipsnio nuostatomis, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. V.

Bausmės skyrimo motyvai Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis). D. L. padarė vienÄ tyčinę baigta nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) – panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ sutuoktinę namuose, kur paprastai nukentėjęs asmuo turėtų jaustis saugus ir neliečiamas.

Anksčiau nei karto neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 123, 124-126), dirbantis (1 t., b. l. 128). VÅ¡Ä® Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė, ambulatoriÅ¡kai nesilankė, į Respublikinio priklausomybės ligų centro įskaitÄ neįraÅ¡ytas (1 t., b. l. 131, 132). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismo nuomone BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali bÅ«ti pasiekta kaltinamajam už jo padarytÄ nusikaltimÄ paskyrus vienÄ Å¡velniausių sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimÄ , kurios dydis nustatytinas mažesnis bei Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis, t. y. 7 mėnesiai laisvės, be intensyvios priežiÅ«ros, kartu nustatant BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose numatytus įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje, visÄ bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbÄ .

Prokurorė siÅ«lė kartu su bausme prašė skirti įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios. BK 48 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių praÅ¡ymu, taip pat savo nuožiÅ«ra gali paskirti Å¡io kodekso IX skyriuje numatytÄ vienÄ ar kelias baudžiamojo poveikio priemones <...> ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamÄ Ä¯takÄ jo elgesiui.

Teismas gali skirti įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, jei tai bÅ«tina siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus (BK 721 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta bendruose (duomenys neskelbtini) namuose, kur, kaip minėta, asmenys turėtų jaustis saugÅ«s ir neliečiami. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta ir viso baudžiamojo proceso metu taikoma kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, įpareigojant taip pat ir nebendrauti su nukentėjusiÄ ja.

Bylos nagrinėjimo metu buvo gautas vienas praÅ¡ymas įvertinti kaltinamojo elgesį dėl galimo Å¡io įpareigojimo pažeidimo, skiriant griežtesnę kardomÄ jÄ priemonę, tačiau praÅ¡ymas buvo netenkintas, nenustačius, kad Å¡is įpareigojimas buvo pažeistas. Pati nukentėjusioji nurodė, kad toks atvejis, kuomet sutuoktinis panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ jÄ , yra pirmas. Nuo nusikalstamos veikos padarymo jau yra praėjęs pakankamai ilgas laikas, nėra duomenų, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai bÅ«tų pasikartoję.

Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, nėra pagrindo kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ gyventi skyriumi nuo nukentėjusio asmens. VI. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Nukentėjusioji A. L. civiliniu ieÅ¡kiniu prašė pritiesti 1 500 Eur neturtinę žalÄ bei patirtas iÅ¡laidas teisinei pagalbai (1 t., b. l. 152-154). IeÅ¡kinį grindžia tuo, kad dėl sutuoktinio įvykdyto netikėto užpuolimo (kuomet jis, staiga suėmęs jos galvÄ , trenkė jÄ Ä¯ gartraukį, tuo metu, kai stovėjo nugara į kaltinamÄ jį ir Å¡ildėsi pietus prie viryklės) patyrė didžiulį fizinį skausmÄ nosies srityje, tuo pačiu patyrė didžiulį emocinį sukrėtimÄ , iÅ¡gÄ stį, stresÄ dėl netikėti ir brutalaus prieÅ¡ jÄ panaudoto fizinio skausmo.

Pavykus iÅ¡sigelbėti nuo kaltinamojo ir prisiglausti pas kaimynę A. K., kaimynė suteikė jai pirmÄ jÄ pagalbÄ â€“ davė Å¡alčio maiÅ¡elį, kurį laikė prie nosies, tokiu bÅ«du stabdydama kraujavimÄ (jai buvo prakirsta nosis) ir stengdamasi sumažinti skausmÄ . Atvykusios greitosios pagalbos medikai patarė toliau Å¡aldyti veidÄ sužalotÄ vietÄ , kÄ ir darė. Kadangi kaltinamasis jÄ užpuolė penktadienį, po to sekusias dienas (savaitgalį) praleido lovoje, nes labai blogai jautėsi – skaudėjo nosį, ji buvo sutinusi, negalėjo per jÄ kvėpuoti, atsirado kraujosruvos paakiuose, jautė emocinį beviltiÅ¡kumÄ ir baimę.

Dirbti buvo labai sunku. Gelbėjo tik tai, kad dirbo iÅ¡ namų. Nors po užpuolimo praėjo jau beveik dvi savaitės, pasekmes jaučia iki Å¡iol. Negali prisiliesti prie nosies – jaučia jautrius taÅ¡kus. Gruodžio 14 d. skambino Å¡eimos gydytojai, norėdama gauti siuntimÄ vykti pas gydytojÄ (specialistÄ ), pas kurį ketina vykti artimiausiu metu. Nuo nosies nukritus Å¡aÅ¡ui, pasimatė randas – jeigu jis neiÅ¡nyks, gali bÅ«ti, kad turės jį gydyti lazeriu ar kitu bÅ«du. Jai, kaip moteriai, randu subjaurota nosis kelia labai didelį psichologinį diskomfortÄ , kompleksÄ , pradėjo vengti susitikti su žmonėmis.

Iki Å¡iol jaučia nuolatinę baimę, nerimÄ , nesaugumo jausmÄ nuosavuose namuose. Bijo, kad kaltinamojo smurtas nepasikartotų. Sutriko miegas, nebegali ramiai miegoti naktimis. Dienomis jaučia įtampÄ , baimę, ypač tada, kai namuose yra sutuoktinis, o sÅ«naus nėra. Vertina, kad praÅ¡oma priteisti 1 500 Eur suma yra adekvati jos patirtam sveikatos sužalojimui ir emociniams iÅ¡gyvenimams. Apklausta posėdžio metu nukentėjusioji civilinį ieÅ¡kinį palaikė, nurodė, kad įvykio dienÄ nebeturėjo galimybės dirbti, prastai jautėsi ir kitas po to ėjusias dienas, tačiau kadangi tai buvo savaitgalis, nedarbingumo neėmė.

Nukentėjusioji nurodė, kad dar ir pirmadienį jos savijauta buvo prasta, kas trukdė dirbti, be to, jautė skausmÄ , negalėjo pasilenkti, yra likęs randas po sužalojimo, dėl ko jaučia diskomfortÄ ir galimai reikės šį randÄ Å¡alinti lazeriu. Taip pat nurodė po įvykio buvusi nerami, jautusi baimę, neramiai miegojusi. Visus patirtus iÅ¡gyvenimus įvertino 1 500 Eur dydžio suma. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ . CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Nustatyta, kad nukentėjusioji buvo sužalota dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų – ji patyrė sužalojimus, įvertintus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė neigiamas iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ , nepatogumus – nors nukentėjusioji nurodė vaistų negerianti, tačiau kelias dienas praleido lovoje, jautėsi nedarbinga ir po savaitgalio, be to, jautė skausmÄ . Be to, sužalojimas padarytas veido srityje, po ko, nukentėjusiosios teigimu, liko žymė. Vis dėlto, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertina tai, kad kaltinamojo veiksmai nebuvo intensyvÅ«s, nesukėlė ilgalaikių pasekmių, turtinė žala nukentėjusiajai nebuvo padaryta.

Nors nukentėjusioji teigia, kad galimai ateityje bus reikalinga lazeriu Å¡alinti likusį randÄ , tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų nepateikė, be to, vizualiai likusi žymė nėra itin matoma. Taigi, atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, kilusias pasekmes, siekiant iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimÄ Ä¯gyvendinimo ir žalÄ padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalÄ bÅ«tų realiai įgyvendinama, Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ bylose, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, nukentėjusiosios A.

L. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ kaltinamojo priteistina 500 Eur suma nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. VII. Kiti klausimai BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi teismas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusioji, pateikdama civilinį ieÅ¡kinį, prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai. IÅ¡ kartu su ieÅ¡kiniu pateiktos sÄ skaitos už teisines paslaugas Nr. AB-70/2021/2 bei mokėjimo nurodymo kopijos matyti, kad A. L. už advokatės A. B. teiktas teisines paslaugas sumokėjo 875 Eur (teisinių paslaugų pobÅ«dis – atstovavimas nukentėjusiajai Kauno apskrities VPK ikiteisminio tyrimo metu, dalyvavimas 2021 m. gruodžio 7 d. apklausoje, civilinio ieÅ¡kinio parengimas ir pateikimas teismui, pasirengimas baudžiamosios bylos nagrinėjimui ir atstovavimas Kauno apylinkės teisme) (1 t., b. l. 156, 157). 2022 m. kovo 8 d. pateiktas nukentėjusiosios atstovo advokato padėjėjo R.

R. praÅ¡ymas iÅ¡ kaltinamojo priteistas nukentėjusiosios turėtas 400 Eur dydžio iÅ¡laidas už atstovo teisinę pagalbÄ . Pateiktoje sÄ skaitoje detalizuotas teisinių paslaugų pobÅ«dis – atstovavimas Kauno apylinkės teisme (2 t., b. l. 2-4). 2022 m. gegužės 18 d. pateiktas patikslintas nukentėjusiosios atstovo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ kaltinamojo 600 Eur sumÄ už jai teiktas advokato padėjėjo teisines paslaugas. Prie praÅ¡ymo pateikti mokėjimo kvitas bei sÄ skaitÄ patvirtina, kad A.

L. sumokėjo dar 200 Eur sumÄ už jos atstovavimÄ Kauno apylinkės teisme (2 t., b. l. 70-72). Taigi, matyti, kad iÅ¡ viso nukentėjusioji už teisinės pagalbos teikimÄ advokatei A. B. sumokėjo 875 Eur, advokato padėjėjui R. R. – 600 Eur, bendra patirtų iÅ¡laidų suma yra 1 475 Eur. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl proceso iÅ¡laidų atlyginimo, atsižvelgia į proceso teisme trukmę (byla su pareiÅ¡kimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka gauta 2021 m. gruodžio 15 d., byloje atliktas įrodymų tyrimas, be kaltinamojo ir nukentėjusiosios, apklausiant penkis liudytojus), į bylos apimtį ir pobÅ«dį, tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, todėl vertina, kad nukentėjusiosios patirtų iÅ¡laidų advokatės ir vėliau į procesijÄ Ä¯stojusio advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti suma, kuriÄ praÅ¡oma priteisti iÅ¡ kaltinamojo yra proporcinga, todėl priteistina.

Å ioje baudžiamojoje byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Pažymoje nurodyta, kad advokato Broniaus Varsackio paslaugos teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ kaltinamajam D. L. sudaro 63,27 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju, baudžiamoji byla buvo perduota teismui su pareiÅ¡kimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas įsakmiai numato, kad gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ pagreitinto proceso tvarka. Nors kaltinamasis yra dirbantis ir turintis nuolatines pajamas (bylos duomenimis, nepertraukiamai dirba nuo 2010 m.,), įvertinus Å¡ias nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas nuo dalyvavimo bylos nagrinėjime buvo atleistas, kadangi kaltinamasis pasikvietė savo gynėjÄ , taip pat tai, kad kaltinamajam kyla pareiga atlyginti nukentėjusiajai nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ , jos patirtas atstovavimo iÅ¡laidas, suma dėl kaltinamajam teiktos antrinės teisinės pagalbos nepriteistina.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina. Daiktai, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniais diskai su vaizdo įrašais bei įvykio vietos apžiūros protokolu, nuosprendžiui paliktini saugoti baudžiamojoje byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu n u s p r e n d ž i a :

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visÄ bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbÄ . Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. D. L. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti iki laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Civilinės ieÅ¡kovės A. L. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jai iÅ¡ D. L. 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo D. L. nukentėjusiajai A. L. 1 475 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis eurus) advokato bei advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti. Nepriteisti iÅ¡ D. L. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų 63,27 Eur dydžio iÅ¡laidų dėl jam teiktos antrinės teisinės pagalbos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo įrašais bei įvykio vietos apžiūros protokolu, nuosprendžiui palikti saugoti baudžiamojoje byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Teisėja Giedrė Maslauskaitė