a5231604-e6dc-4171-8c29-75dfd7147a2f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-4831-244/2014(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07711-2013-5)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui G. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas G.

G. skunde (b. l. 1-2) praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), jo naudai 220 800 Lt neturtinės žalos.              Skunde pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad nuo 2010-05-14 buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K, kamerose, kurių plotas apie 8 m2 kartu su 4 ir daugiau asmenimis. Kamerose nuo lubų byra tinkas, nuo sienų lupasi dažai, kurie byra į maistÄ , ant galvos, taip pat kamerose yra parazitų.

Kamerose esantys staliukai labai maži, skirti tik dvejiems asmenims. Å ios asmenų kalinimo sÄ lygos pažeidžia galiojančius teisės aktus. Pažymėjo, kad LR CK 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., kurie teismo gali bÅ«ti įvertinti pinigais. Tiek Lietuvos teismų praktikoje, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje konstatuota, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis patiria neturtinę žalÄ , apibrėžtÄ LR CK 6.250 straipsnyje.

Dėl kalinimo perpildytose ir higienos normų neatitinkančiose kamerose patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, fizinius nepatogumus. Neturtinę žalÄ Ä¯vertina 220 800 Lt.             Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime į skundÄ (b. l. 16–23) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .              Atsiliepime į skundÄ atsakovas paaiÅ¡kino, kad Lietuvos higienos norma HN76:1999 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje nustatyta, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau 5 m2, galiojo iki 2010 m., vėliau buvo pakeistas vienam asmeniui tenkantis plotas į 3,6 m2.

Nuo 2010-05-14 vakaro iki 2010-05-17, nuo 2010-06-01 vakaro iki 2010-06-03, 2010-07-14 ryte, 2010-10-19 vakare, 2011-03-24 ryte, 2011-05-17 ryte, 2011-05-20 ryte, 2011-05-31 ryte, 2011-06-01 ryte, 2011-06-02, 2011-06-22 vakare, nuo 2011-06-23 iki 2011-07-01 ryto, 2011-07-04 vakare, nuo 2011-07-05 iki2011- 07-07, nuo 2011-07-08 vakaro iki 2011-08-31 ryto, 2011-09-01 ryte, nuo 2011-09-06 iki 2011-09-28 ryto, nuo 2011-09-29 iki 2011-10-14 ryto, 2011-11-17 ryte, nuo 2011-11-18 vakaro iki 2011-11-24, nuo 2012-12-13 vakaro iki 2012-12-15 ryto - pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas kameroje atitiko Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytÄ reikalavimÄ , kad vienam asmeniui kameroje turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2.

LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų nustatytas inventorius.

Už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , todėl pilnai suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ . Sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta žala.

Å iuo atveju nėra bÅ«tinos Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės – žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.              Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.              PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, t. y. dėl minimalios gyvenamojo ploto normos kamerose pažeidimo kalinimo metu, bei kamerų neatitikimo higienos reikalavimams.Ginčo teisiniams santykiams taikytinas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojęs nuo 2010 m. gegužės 14 d., nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.Deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato Civilinio kodekso 6.271 straipsnis.

Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Neteisėtu aktu pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalį laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu (nagrinėjamam ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2010-05-14 iki 2012-12-19), atlikdamas bausmę LukiÅ¡kių TI-K, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso buvo kalinamas 555 paras. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad atitinkamais laikotarpiais pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkanti minimalaus gyvenamojo ploto norma atitiko teisės aktais nustatytÄ patalpų plotÄ : 2010-05-14 vakare, 2010-05-15 – 2010-05-17 visÄ parÄ , 2010-06-01 vakare, 2010-06-02 – 2010-06-06 visÄ parÄ , 2010-07-14 ryte, 2010-10-19 vakare, 2011-03-24 ryte, 2011-05-17 ryte, 2011-05-20 ryte, 2011-05-31 ryte, 2011-06-01 ryte, 2011-06-02 visÄ parÄ , 2011-06-22 ryte, 2011-06-23 – 2011-06-30 visÄ parÄ , 2011-07-01 ryte, 2011-07-04 vakare, 2011-07-05 – 2011-07-07 visÄ parÄ , 2011-07-08 vakare, 2011-07-09 – 2011-08-30 visÄ parÄ , 2011-08-31 ryte, 2011-09-01 ryte, 2011-09-06 – 2011-09-27 visÄ parÄ , 2011-09-28 ryte, 2011-09-29 – 2011-10-13 visÄ parÄ , 2011-10-14 ryte 2011-11-17 ryte, 2011-11-18 vakare, 2011-11-19 – 2011-11-24 visÄ parÄ 2012-12-14 visÄ parÄ , 2012-12-15 ryte.

Darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjui per visÄ jo kalinimo laikotarpį, t. y. 555 paras, iÅ¡ jų 112 parų (ir ryte, ir vakare), buvo užtikrintas vienam asmeniui kameroje tenkantis minimalus gyvenamasis plotas, dar 19 parų minimalus gyvenamasis plotas buvo užtikrintas arba ryte, arba vakare. Teismas nagrinėjamu atveju atsižvelgia į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ , kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ kinta, nes dalis asmenų kviečiami pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojami į teismo posėdžius ir atitinkamÄ laikÄ jų nebÅ«na kameroje, o tai neabejotinai turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai.

Teismas taip pat įvertina aplinkybę, kad pasivaikščiojimo metu pareiÅ¡kėjo taip pat nebÅ«davo kameroje. Atsižvelgiant į tai, negalima sutikti, kad pareiÅ¡kėjas visÄ jo nurodytÄ kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį (555 paras) kalėjo perpildytose kamerose. LukiÅ¡kių TI-K pripažino ir neginčija aplinkybės, jog ginčo laikotarpiu tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui teko mažesnis kalinimo kameros plotas, nei yra nustatyta teisės aktuose, todėl darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad tam tikrais laikotarpiais buvo pažeista pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam turi tekti ne mažiau 3,6 m2 ploto, iÅ¡ esmės nėra.             IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio matyti, kad jis iÅ¡ esmės neturtinės žalos atsiradimÄ sieja su teisės aktų reikalavimais dėl atitinkamo minimalaus kameros ploto pažeidimu.

Teismų praktikoje nėra pripažįstama, kad siekiant konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų užtikrinti kaliniams minimalų jiems tenkantį kameros plotÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar buvo padaryti kiti pažeidimai. Å iuo atveju pakankama nustatyti aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų kamerose, įvertinti pažeidimų trukmę ir mastÄ , kad bÅ«tų galima teigti, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs užtikrintas nustatytas tardymo izoliatoriaus kameroje tenkantis minimalus plotas vienam asmeniui.PareiÅ¡kėjas teigia, kad netinkamos kalinimo sÄ lygos, t. y. gyvenamojo ploto trÅ«kumas, neigiamai įtakojo emocinius, dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ ir faktinius bylos duomenis, apibÅ«dinančius G. G. kalinimo sÄ lygas, daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kamerose, kuriose tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, t. y. Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija (LukiÅ¡kių TI-K) neveikė taip, kaip pagal teisės aktus Å¡i institucija ir jos darbuotojai privalėjo veikti. Aplinkybė, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009, Nr. A502-1774/2010, Nr. A502-1235/2012, Nr. A525-1247/2012), ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ ).

Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentas dėl vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų – žalos – nebuvimo laikytinas nepagrįstu. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pabrėžtina, jog administracinių teismų praktikoje (administracinės bylos Nr. A756-122/2010, Nr. A438-121/2009, Nr. A502-734/2009, Nr. A525-1163/2012) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad buvimas kamerose, kuriose asmeniui tenka mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, sukėlė pareiÅ¡kėjui tam tikrų nepatogumų ar dvasinių kančių, todėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos yra pagrįstas. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas priteisti jo naudai neturtinės žalos atlyginimÄ , teigė, kad kamerose nuo lubų byra tinkas, nuo sienų lupasi dažai, kurie byra į maistÄ , ant galvos, taip pat kamerose yra parazitų.

Aplinkybė, jog LukiÅ¡kių TI-K sudaryta paslaugų teikimo sutartis su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, patvirtina, kad atsakovas rÅ«pinosi Å¡varos ir tvarkos palaikymu kamerose (b. l. 31-41).Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, į pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės – bÅ«ti kalinamo kameroje, kurioje turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 ploto, – pažeidimo mastÄ (tai, kad ginčo laikotarpiu kalint LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjui teko mažesnis kalinimo kameros plotas, nei nustatyta norma), Å¡io pažeidimo trukmę, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, remdamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 300 Lt.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 str.,n u s p r e n d ė:PareiÅ¡kėjo G. G. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui G. G. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 Lt (trys Å¡imtai litų) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                               Liudmila Zaborovska