2026-03-09 Nr. BB-1440-1-01-1-48194-2022-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-714/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48194-2022-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Rimos Ažubalytės, spręsdama atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės L. R. kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 17 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatorė L. R. kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir bylą jos atžvilgiu nutraukti dėl galimai padarytų esminių BPK pažeidimų vertinant įrodymus bei netinkamai taikytos BK 140 straipsnio 2 dalies nuostatos. Pasak kasatorės, teismai rėmėsi tik ją kaltinančiais įrodymais, ignoravo akivaizdžius prieštaravimus tarp jų, padarė klaidų dėl įrodymų turinio. Apeliacinės instancijos teismas pašalino visus pirmosios instancijos teismo jai inkriminuotus šešis smūgius kumščiu, liko tik vienas smūgis ranka, iš dviejų - trijų smūgių koja neliko nei vieno. Toks esminių kaltinimo aplinkybių pakeitimas rodo, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas neatitiko BPK 20 straipsnio reikalavimų. Be to, abiejų instancijų teismai nepagrįstai sureikšmino nukentėjusiojo A. J. parodymus. Nukentėjusiojo parodymams negali būti suteikta svaresnė įrodomoji reikšmė, nes jie tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir teisme buvo skirtingi. Prieštaravimai ir neatitikimai tarp įrodymų turinio ir teismų padarytų išvadų kelia abejonių ne tik dėl A. J. padaryto sužalojimo, bet ir dėl fizinio skausmo kilimo. Iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad ji tik kelis kartus A. J. iš rankų išmušė telefoną, jos rankos kontakto su A. J. galva nesimato. Taigi nuosprendyje ir nutartyje padarytos išvados dėl jai inkriminuotos veikos požymių visumos įrodytumo yra tik prielaidos, nepagrįstos neginčijamai nustatytais faktais. Nesant patikimų ir nenuginčijamų įrodymų, kad ji kalta dėl jai inkriminuotos veikos padarymo, byla nutrauktina.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.).

Kasaciniame skunde nurodant, kad buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai bei netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 140 straipsnio 2 dalis), neigiamos žemesnės instancijos teismų išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, nesutinkama su atliktu įrodymų vertinimu (kritikuojamas vaizdo įrašas nukentėjusiojo parodymai, ekspertizės aktas, specialisto išvada), kartu pateikiamas sau palankus byloje nustatytų faktinių aplinkybių interpretavimas.

Tokie kasacinio skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Vien tai, kad bylą nagrinėję pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas veikos faktines aplinkybes, padarė kasatorei nepriimtinas išvadas savaime nereiškia, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai. Kaip ne kartą minėta teismo nutartyse, kasacinės instancijos teismas naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir bylos įrodymų nevertina, bylas nagrinėja išimtinai tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

Atrankos kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju argumentų, kurie sudarytų būtinybę patikrinti žemesnės instancijos teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, skunde nepateikta. Skundo teiginiai dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo kitam konflikto dalyviui nevertintini, nes neturi teisinės reikšmės šiai bylai.

Nesant teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir teismų padarytus esminius BPK pažeidimus, kasacinį skundą atsisakytina priimti neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės L. R. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Artūras Pažarskis

Rima Ažubalytė