a51f100c-be63-4f32-8ea7-7f87e17ffa76 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-534-319/2018 Proceso Nr. 1-01-1-00184-2018-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Jaliniausko, Danguolės Å iugždinytės ir Rimo Å virino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam A. M., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams. Paskirtosios bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – per 1 (vienÄ ) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programose ir visiÅ¡kai jas baigti, neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Teisėjų kolegija, n u s t a t ė :

1. A. M. nuteistas už tai, kad 2018 m. sausio 1 d., apie 13.40 val. bÅ«damas namo, esančio (duomenys neskelbtini) , svetainės kambaryje, žodinio konflikto metu, tyčia rankomis stumdė R. V. į pečius bei ranka sutrenkė jai į kairę akį, tokiu bÅ«du R. V. sukėlė fizinį skausmÄ .

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, padarė iÅ¡vadÄ , kad A. M. veiksmai kvalifikuoti teisingai, jo kaltė įrodyta. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, sunkumÄ , teisingai įvertino nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas jo savybes, kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes ir padarė iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam griežčiausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , tačiau jos vykdymÄ atidedant.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. praÅ¡o Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę. Apeliantas skunde nurodo, kad bausmė jam paskirta nesilaikant BK 54 straipsnio nuostatų, neatsižvelgus į nusikalstamos veikos pavojingumÄ , motyvus ir tikslus. Teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai vertino jo ankstesnius teistumus, nes teistumai jau iÅ¡nykę. Nurodo, kad jo padarytas nusikaltimas nesunkus, savo veiksmais jokių sunkių pasekmių nukentėjusiajai nesukėlė. Dėl tokio elgesio nuteistasis labai gailisi, padarė iÅ¡vadas, nukentėjusioji jam jokių pretenzijų neturi ir iÅ¡reiÅ¡kė norÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti Å¡alims susitaikius. Skunde apeliantas pažymi, kad teisme, patariamas nekvalifikuoto teisininko, sakė netiesÄ ir kaltu neprisipažino, dėl ko teismas jam paskyrė griežtÄ bausmę. Tačiau jis kaltę pripažįsta, su nukentėjusiÄ ja susitaikė, todėl mano, kad bausmė jam galėtų bÅ«ti suÅ¡velninta.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo skundÄ atmesti.

5. Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik praÅ¡o skirti jam kitÄ , su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmės rūšį. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės A. M. skyrimo, įstatymo reikalavimų nepažeidė. 7.1. IÅ¡ kelių nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo (BK 140 str. 1 d.) sankcijoje numatytų bausmių rÅ«Å¡ių parinkdamas laisvės atėmimÄ , teismas laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, teisingai įvertino ir nuteistojo asmenybę bei kitas bylos aplinkybes.

Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamame nuosprendyje teismas neteisingai nurodė, jog A. M. teistumas neiÅ¡nykęs. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio įžanginės dalies, byloje esančių duomenų, nuteistasis pirmiau buvo nuteistas 2013 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu ir jam, taikant BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalis, buvo paskirta bausmė - laisvės apribojimas vieneriems metams dviem mėnesiams. Nuosprendis Å¡ioje byloje įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 18 d. BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad asmenys, turinčiais teistumÄ laikomi nuteisti už nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtÄ bausmę, - bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, – trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimÄ (a p. p).

Minėtu nuosprendžiu nuteistasis buvo nuteistas už tyčinį nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 str. 3 d.). Skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis A. M. nuteistas už nusikaltimÄ padarytÄ 2018 m. sausio 1 d., todėl konstatuotina, kad nusikaltimo padarymo metu nuteistajam teistumas buvo neiÅ¡nykęs. Taigi, atsižvelgęs į Å¡ias apelianto asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, taip pat į kaltės rūšį, įvertinęs skiriamai bausmei keliamus tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas, jį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 str. 2 d.), apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantui skirtina griežčiausia BK 140 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – terminuotas laisvės atėmimas. 7.2.

Nustatant bausmės dydį, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimÄ A. M. padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos tokiam jo elgesiui. Apeliantas skunde praÅ¡o įvertini tai, kad jis dėl nusikaltimo prisipažįsta ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino kaltu, teisme savo kaltę neigė, nes buvo suklaidintas nekvalifikuoto teisininko, ir todėl nepagrįstai nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kas įtakojo pernelyg griežtos bausmės paskyrimÄ .

AukÅ¡tesnysis teismas tokį skundo teiginį laiko deklaratyviu, neatitinkančiu tikrovės. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo metu A. M. kaltę pripažinus ir nekilus neaiÅ¡kumų dėl jo padaryto nusikaltimo, prokuroro siÅ«lymu teismas jo atžvilgiu priėmė baudžiamÄ jį įsakymÄ , tačiau apeliantas su tokiu sprendimu nesutiko ir pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo teisme, teigdamas, kad byloje nėra pakakamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Teisme A.

M. negynė joks advokatas, bylos nagrinėjimo metu apeliantas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad yra nekaltas, tvirtino, kad nukentėjusiosios nemušė ir nestumdė, t. y. neatliko kaltinime nurodytų veiksmų. Teismui apklausus nukentėjusiÄ jÄ ir liudytojus, pagarsinus raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , t. y. iÅ¡tyrus bylos duomenų visumÄ , kuri jo kaltę neginčijamai patvirtino, A. M. vis tiek savo pozicijos nepakeitė ir iki proceso pabaigos kaltu neprisipažino. Tokia apelianto pozicija leidžia teigti, kad teisme jis kaltę neigė ne kažkieno suklaidintas, o sÄ moningai tikėdamasis iÅ¡vengti atsakomybės už padarytus veiksmus.

Taigi, nuosprendį priėmęs teismas tinkamai įvertino visus surinktus duomenis, pagrįstai nenustatė apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatė vienÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, įvertino visas kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes ir paskyrė jam sankcijoje numatytos parinktos bausmės vidurkiui artimÄ bausmę, todėl ji negali bÅ«ti laikytina aiÅ¡kiai per griežta. 7.3. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumÄ , atsižvelgė ir į humanizmo, bausmės individualizavimo bei jos ekonomijos principus, ir padarė iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai A.

M. bus įgyvendinti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, t. y. gali bÅ«ti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, atidedant bausmės vykdymÄ ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. 7.4. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė.

Å iuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, bÅ«tų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. O teismui pateiktame nukentėjusiosios praÅ¡yme nurodytos aplinkybės, kad A. M. jos atsiprašė, jie susitaikė, turtinių ir neturtinių pretenzijų Å¡iam neturi ir ateityje bendraus gerai, nepaneigia aukščiau aptartų aplinkybių svarbumo, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad yra BK 38 straipsnyje numatytos visos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygos.

7. Remiantis iÅ¡dėstytu, laikytina, kad nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, keisti jį A. M. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo A. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Jaliniauskas Danguolė Å iugždinytė Rimas Å virinas