a51dcd17-89d1-4804-b372-9ffeace810bf · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                            Civilinė byla Nr. 2-1342/2014                                                      Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)                                                               LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų A.

R., J. A., A. V., A. K., M. K., D. K., uždarosios akcinės bendrovės ,,Amber Capital Partners“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4289-603/2014 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Izobara“ ieÅ¡kinį atsakovams J. A., A. V., A. R., A. K., A. K., D. K. dėl žalos atlyginimo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB ,,Izobara“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovų J.

A., A. V., A. R., A. K., M. K., D. K., UAB ,,Amber Capital Partners“ solidariai 1 900 000 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovams priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , pinigines lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sÄ skaitose, kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 1 900 000 Lt.

Nurodė, kad ieÅ¡kinio suma yra didelė, atsakovai jau yra atlikę nesÄ Å¾iningus veiksmus ieÅ¡kovo ir jo kreditorių atžvilgiu, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 17 d. nutartimi areÅ¡tavo atsakovų J. A., UAB ,,Amber Capital Partners“, A. V., A. R., A. K., M. K., D. K. nuosavybės teise priklausantį kilnojamÄ jį ir/ar nekilnojamÄ jį turtÄ bendrai 1 900 000,00 Lt sumai, o nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovų kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, areÅ¡tavo atsakovų pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sÄ skaitose, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, uždraudė disponuoti, kitaip suvaržyti turtÄ , iÅ¡skyrus naudojimÄ atsiskaitymui su ieÅ¡kovu pagal Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ pareiÅ¡kimÄ .

Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo teismo sprendimo (įsakymo) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, ir jeigu tai bÅ«tina siekiant apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ (CPK 144 str. 1 d., 2 d.). Teismų praktikoje Å¡i aplinkybė paprastai preziumuojama tais atvejais, kai yra kilęs ginčas dėl didelės pinigų sumos priteisimo, nes didelė ieÅ¡kinio suma gali padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

Teismo teigimu, nagrinėjamu atveju reikalavimo suma yra didelė – siekia 1 900 000,00 Lt, skolininkų finansinė padėtis nėra žinoma, todėl yra pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas (CPK 145 str.). III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Atsakovas J. A. atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui J.

A. atmesti. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismo nutartis yra nepakankamai motyvuota.

2. Teismas teisingai įvertino, kad ieÅ¡kinio suma yra didelė, tačiau nepagrindė, kuo Å¡i vienintelė aplinkybė nulemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumÄ .

3. Remiantis ieÅ¡kovo pateiktais įrodymais, nėra pagrindo laikyti ieÅ¡kinio reikalavimus pagrįstais, todėl praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones vertintinas ne kaip ieÅ¡kovo pažeistų teisių apsaugos priemonė, o kaip nesÄ Å¾iningai pasirinktas bÅ«das, piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, nepagrįstai suvaržyti atsakovo turtines teises. Atsakovas A. R. atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui A. R., panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui atmesti. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, iÅ¡vadÄ ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo turėjo įvertinti kiekvieno atsakovo atžvilgiu atskirai, tačiau to nepadarė.

2. Laikinosios apsaugos priemonės be pagrindo buvo pritaikytos nepraneÅ¡us atsakovams. Atsakovas A. V. atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui A. V., panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui atmesti. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, iÅ¡vadÄ dėl preliminaraus pagrindo, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėtų bÅ«ti tenkinamas, egzistavimo turėjo vertinti kiekvieno atsakovo atžvilgiu atskirai, tačiau to nepadarė.

2. IeÅ¡kinys atsakovui A. V. nėra pagrįstas. Atsakovas nėra ir nebuvo UAB ,,Izobara“ akcininku, todėl nei vienas ieÅ¡kinyje nurodytas argumentas tariamai žalai atsirasti, nėra susijęs su atsakovu, jo atliktais veiksmais ar priimtais sprendimais. Atsakovas UAB ,,Amber Capital Partners“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1.

IeÅ¡kovas tikėtinai nepagrindė savo reikalavimų ir pareiÅ¡kė akivaizdžiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį. Teismas prieÅ¡ nuspręsdamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turėjo pareigÄ konstatuoti, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atsakovui yra tikėtinai pagrįstas. 2. IeÅ¡kovo reikalavimai atsakovams grindžiami vien tik prielaidomis ir nepagrįstais samprotavimais. Prima facie iÅ¡tyrus ieÅ¡kinio reikalavimus bei formuluotes, jo tenkinimas atsakovo atžvilgiu nėra galimas.3. IeÅ¡kovo reikalavimai atsakovui yra tik bandymas nepagrįstu ieÅ¡kiniu apriboti atsakovo veiklÄ ir sukelti nepatogumus.  Atsakovai A.

K., M. K., D. K. atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams atmesti. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys atsakovams yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai.

2. IeÅ¡kovas, teikdamas praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovams, elgiasi nesÄ Å¾iningai – piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kadangi analogiÅ¡ki praÅ¡ymai kitose bylose buvo atmesti. Kitose bylose teiktų praÅ¡ymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinimas bei nustatyti faktai yra reikÅ¡mingi sprendžiant ir Å¡ioje byloje pareikÅ¡to praÅ¡ymo pagrįstumo klausimÄ .3. IeÅ¡kinys yra neatsiejamai susijęs su UAB ,,Izobara“ bankroto byla, todėl tik paaiÅ¡kėjus kokia bendrovės kreditorių reikalavimų dalis bus padengta bankroto proceso metu, bus galima kalbėti apie kokiÄ nors žalÄ bendrovei. IeÅ¡kovas BUAB ,,Izobara“ atsiliepimais į atskiruosius skundus praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ , o atskiruosius skundus atmesti.

IV. Apeliacinio teismo argumentai Atsakovų J. A., A. R., A. V., UAB ,,Amber Capital Partners“, A. K., M. K. atskirieji skundai netenkintini. Atsakovo D. K. atskirasis skundas tenkintinas. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomos sÄ lygos. Pirma, ieÅ¡kinys turi bÅ«ti tikėtinai pagrįstas, antra, teismas turi konstatuoti, jog nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012; 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-210/2013).

Prezumpcija, jog ieÅ¡kinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (atsakovų) finansines galimybes, t. y. ar jam (jiems) Å¡i ieÅ¡kinio suma, lyginant jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009).

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė solidarų 1 900 000 Lt dydžio reikalavimÄ visiems ieÅ¡kinyje nurodytiems atsakovams. Kadangi esant solidariajai skolininkų atsakomybei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str.), ieÅ¡kovas turi teisę pasirinkti atsakovÄ , iÅ¡ kurio iÅ¡ieÅ¡koti priteistÄ sumÄ , todėl ieÅ¡kovas turi teisę pasirinkti ir atsakovus, kurių atžvilgiu taikytinos laikinosios apsaugos priemonės. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas prašė laikinÄ sias apsaugos priemones taikyti visiems atsakovams.

Teismo nuomone, minėto dydžio suma atsakovams yra didelė. Pažymėtina, kad didelė ieÅ¡kinio suma kaip pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra nuginčijama prezumpcija, kuriÄ atsakovai gali motyvuotai paneigti, pateikę įrodymus apie savo finansinę padėtį. Tačiau tokie įrodymai, kurie paneigtų pirmiau minėtas aplinkybes ir grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimÄ bei patvirtintų, kad minėta ieÅ¡kinio suma, atsižvelgiant į atsakovų turimÄ turtÄ jiems nėra didelė, byloje pateikti nebuvo.

Taigi atsakovai nepaneigė prezumpcijos dėl didelės ieÅ¡kinio sumos ir bÅ«tinumo užtikrinti pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ (CPK 178 str.).Atmestini kaip nepagrįsti apeliantų argumentai, jog laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos, nes pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra nepagrįstas. Teismas pažymi, kad ieÅ¡kinio pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiÅ¡kia, kad teismas iÅ¡ paties ieÅ¡kinio reikalavimo bei ieÅ¡kinio faktinių ir teisinių argumentų pobÅ«džio nusprendžia, jog ieÅ¡kinys yra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieÅ¡kinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iÅ¡ esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieÅ¡kinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011).

Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, jog gali bÅ«ti priimtas Å¡aliai palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikÅ¡tus reikalavimus, teismas susidaro nuomonę, kad yra reikalavimo tenkinimo tikimybė, tai sudaro pagrindÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju, iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, kad ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai suformulavo ieÅ¡kinio pagrindÄ bei dalykÄ , iÅ¡dėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ ir iÅ¡vardino teisės aktus, kuriais jis grindžia savo pareikÅ¡tus reikalavimus (suformulavo ieÅ¡kinio pagrindÄ ), nurodė ieÅ¡kinio sumÄ ir pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė, kaip jau minėta, gali bÅ«ti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylÄ iÅ¡ esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje.

Nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus negalėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas, todėl tuo pačiu nėra galimybės vien Å¡iuo pagrindu teigti, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Nesant akivaizdžių duomenų apie ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ , apeliantų argumentai dėl ginčo faktinių aplinkybių bei ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimo kiekvieno atsakovo atžvilgiu atskirai, atmestini kaip argumentai, nagrinėtini sprendžiant ginÄÄ iÅ¡ esmės, o ne taikant laikinÄ sias apsaugos priemones.Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo A.

R. atskirojo skundo argumentus, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas nepagrįstai buvo iÅ¡spręstas nepraneÅ¡us atsakovams. CPK 147 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ atsakovams yra praneÅ¡ama, kai teismas mano, jog tai bÅ«tina. Teismas nusprendęs, kad nėra bÅ«tina praneÅ¡ti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ , neprivalo apie tokį savo sprendimÄ informuoti atsakovų bei praneÅ¡ti apie minėto praÅ¡ymo nagrinėjimÄ .

Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs atsakovams, CPK normų bei apeliantų procesinių teisių nepažeidė. Teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam tokiems proceso dalyviams suteikiama vėliau, t. y. jiems kreipiantis į apeliacinės instancijos teismÄ su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kartu su juo pateikiant ir reikiamus, jų vertinimu, įrodymus. TokiÄ savo teisę bÅ«ti iÅ¡klausytiems apeliantai realizavo.

Nepagrįstas apeliantų argumentas, kad teismas neturėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamoje byloje, nes analogiÅ¡ki ieÅ¡kovo praÅ¡ymai pareikÅ¡ti kitose civilinėse bylose buvo atmesti. Pažymėtina, kad teisingumas vykdomas konkrečioje byloje teisiÅ¡kai pagrįstais argumentais įvertinus byloje esančias faktines aplinkybes. Kiekvienu atveju teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ , vertina konkrečias faktines bylos aplinkybes, be to, laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo atsiliepimuose į atskiruosius skundus nurodytais argumentais, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo spręstas bylose, nesusijusiose faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis su nagrinėjama byla. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliantų teiginiu, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, nes, įvertinus jos turinį ir išdėstytus motyvus, yra pagrindas pripažinti, kad nutartis atitinka CPK 291 straipsnio reikalavimus.

Skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje aptarti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai, galima grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, bei priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuria tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams.

Tačiau iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. liepos 15 d. nutartimi, tenkindamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio dalies atsiėmimo, paliko nenagrinėtÄ ieÅ¡kovo BUAB ,,Izobara“ ieÅ¡kinio dalį dėl žalos priteisimo iÅ¡ atsakovo D. K.. Atsižvelgiant į Å¡iuos duomenis, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje neliko teisinio pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovui D. K.. Dėl Å¡ių aplinkybių pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis pakeistina, panaikinant nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Å¡iam atsakovui.

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 2 dalimi už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas vieno šimto litų žyminis mokestis, kurio nagrinėjamu atveju atsakovai J. A., A. V., A. R. pateikdami atskiruosius skundus nesumokėjo, todėl iš atsakovų priteistinas minėto dydžio žyminis mokestis valstybei.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį pakeisti.Panaikinti nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui D.

K.. KitÄ nutarties dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovų A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 100 Lt (vienÄ Å¡imtÄ litų) žyminio mokesčio valstybei. TeisėjaAlė Bukavinienė