a51b7d7e-deb9-4df3-a700-aa3fc44bfb7b · Kauno apygardos teismas

Bylos NrBaudžiamoji byla Nr. 1S-1970-478/2014Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)                                                                  KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 21 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja JÅ«ratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, iÅ¡nagrinėjo nuteistojo P. J. skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014 m spalio 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-jame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. 93-580 netaikyti nuteistajam P. J. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi skundÄ ir susipažinusi su pateikta medžiaga, n u s t a t ė :

P. J. nuteistas Å iaulių apygardos teismo 2004-07-15 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 4 d. 178 str. 2 d., 129 str. 2 d. 6 p., 9 p., 63 str. 1 d., 2 d., laisvės atėmimu 17 metų. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 metai 7 mėnesiai 6 dienos (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienÄ , t.y. 2014-08-14).Komisijos 2014-08-19 nutarimu Nr. 93-580 nutarta netaikyti nuteistajam P. J. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d., padarius iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, bei, nuteistÄ jį paleidus lygtinai, nebus įgyvendintas teisingumo principas.P. J. tokį Komisijos sprendimÄ apskundė KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismui, kurio 2014-10-20 nutartimi skundas buvo atmestas, Komisijos nutarimas paliktas galioti.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos yra pagrįstas ir teisingas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.Nesutikdamas su tokiu KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis P. J. praÅ¡o panaikinti Komisijos nutarimÄ ir teismo nutartį bei įpareigoti KomisijÄ iÅ¡ naujo nagrinėti jo lygtinio paleidimo klausimÄ , nustatant tam naujÄ datÄ . Ä®pareigoti pataisos namų administracijÄ leisti jam susipažinti su pataisos namų bylos medžiaga, užtikrinant teisę į gynybÄ .

Skunde teigiama, kad Komisija nesivadovavo LR Teisingumo ministro 2012-06-06 įsakymo Nr. 1R-154 17.2 punktu ir nenagrinėjo kitų aplinkybių, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo. Komisija nepasisakė dėl svarstymui pateiktos medžiagos: Nuteistųjų savitarpio pagalbos ir paramos visuomeninės organizacijos „Tikslas“ pirmininko pažymos, NVO „Justitio Est Fundamentum“ tarpininkavimo raÅ¡to, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sÄ jungos Å iaulių skyriaus pirmininko pavaduotojos informacijos-praneÅ¡imo.

Komisija pažeidė nuostatų 22 punktÄ , kuriame nurodyta, kad komisijos darbe stebėtojo teisėmis gali dalyvauti prokuroras. Jo praÅ¡ymo svarstymas buvo neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas, nes komisijos posėdyje dalyvavo PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius Virginijus Ceslevičius, kuris nebuvo Komisijos narys. Jis pataisos namų direktoriui pateikė praÅ¡ymÄ leisti susipažinti su savo asmens byla, kad galėtų Komisijos nutarimÄ apskųsti teismui, tačiau į savo praÅ¡ymÄ negavo jokio atsakymo, todėl buvo pažeista jo teisė į gynybÄ .

Teismo nutartyje nieko konkretaus nepasisakyta dėl konkrečių skundo argumentų, skunde nurodytos aplinkybės visiÅ¡kai nenagrinėtos, nutartis Å¡abloniÅ¡ka. Atsiliepimų į P. J. skundÄ negauta. Nuteistojo P. J. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Pažymėtina, kad pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , BVK 8 straipsnio 1 dalies ir 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimÄ ir vertinant, ar yra pagrindas iÅ¡vadai, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, bÅ«tina analizuoti bylos duomenų visumÄ : nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus ir kitas aplinkybes.

Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas nei Komisijai, nei teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytÄ minimalų laisvės atėmimo bausmės terminÄ ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. BVK reglamentuoja paskirtos bausmės dalį, kuriÄ atlikus, atsiranda formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutÄ , tačiau tik teismas sprendžia, ar jos pakanka iÅ¡vadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamus laisvės atėmimo bausmės apribojimus, ir bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti Å¡velnesne bausmės forma.

Pažymėtina, kad teismas, darydamas išvadas, yra savarankiškas bei nepriklausomas ir vadovaujasi tik įstatymais, todėl jo nevaržo Komisijos sprendimas, jei teismas padaro priešingas išvadas. Šiuo atveju, žemesnės instancijos teismas, įvertinęs visas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, sutiko su Komisijos išvadomis, kad P. J. nėra pagrindo taikyti lygtinio paleidimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad Komisija pažeidė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatais (toliau – Nuostatai) (patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d.

įsakymu Nr. 1R-154) nustatytÄ darbo organizavimÄ tvarkÄ , o Komisijos posėdis vyko nesilaikant nustatyto reglamento. Nuostatuose nėra uždrausta Komisijos posėdyje stebėtojo teisėmis dalyvauti pataisos įstaigos vadovui, o Å¡ioje byloje PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius Virgilijus Ceslevičius bÅ«tent tokiomis teisėmis ir dalyvavo, nes posėdžio metu nepasisakė, jokios nuomonės ar iÅ¡vadų svarstomu klausimu neiÅ¡sakė. Pažymėtina, kad Komisija yra sudaroma iÅ¡ įvairių institucijų atstovų: vietos savivaldybės vykdomosios institucijos, asociacijų, religinių bendruomenių ar bendrijų, Å¡vietimo įstaigos, Kalėjimų departamento, probacijos tarnybų, nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ pataisos įstaigoje vykdančių ir kitų institucijų ar įstaigų atstovų, savanorių (Nuostatų 7 punktas), o Komisijos nariais paskirti Kalėjimų departamento, probacijos tarnybų, pataisos įstaigos atstovai negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų komisijos narių (Nuostatų 8 punktas), todėl Komisijos nariai nėra pavaldÅ«s pataisos įstaigos vadovui.

Nuostatų 34 punktas nurodo, kad Komisijos sprendimai priimami komisijos narių balsų dauguma. Komisijos posėdyje dalyvavusių komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia komisijos pirmininko balsas. Svarstant klausimÄ dėl P. J. taikytino lygtinio paleidimo, visi penki posėdyje dalyvavę Komisijos nariai vienbalsiai pasisakė prieÅ¡ lygtinio paleidimo taikymÄ nuteistajam, taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad Komisijos sprendimas buvo neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas ar priimtas pažeidžiant procesinius reikalavimus, todėl Komisijos nutarimo naikinti dėl procesinių pažeidimų nėra pagrindo.

Ä®vertinus nagrinėjamoje byloje pateiktÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti ir su žemesnės instancijos teismo iÅ¡vadomis. Nors P. J. ir atliko bÅ«tinÄ jÄ bausmės dalį, kada galima svarstyti lygtinio paleidimo klausimÄ , tačiau, įvertinus Å¡io klausimo sprendimui aktualias aplinkybes, atliktoji bausmės dalis dar nėra adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nėra pakankama, jog leistų pagrįstai tikėtis, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu jau yra pasiekti.

Tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad P. J. nesistengė bausmės atlikti nepriekaiÅ¡tingai – jis net 37 kartus pažeidė režimo reikalavimus, 27 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, net ir pateikdamas praÅ¡ymÄ Komisijai turėjo vienÄ galiojančiÄ drausminę nuobaudÄ , pataisos namuose nedirbo. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodikÄ Ä¯vertinta kaip vidutinė – 56 balai, o tai rodo didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei, be to, neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių.

Visos Å¡ios aplinkybės neleidžia sutikti su nuteistuoju, jog jis yra vertas teismo pasitikėjimo. Lygtinis paleidimas yra iÅ¡imtis iÅ¡ bendrosios taisyklės, kad nuteistasis privalo atlikti visÄ nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, todėl taikytinas tik iÅ¡skirtinais atvejais, kaip paskatinimas, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra itin nepriekaiÅ¡tingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad Å¡velnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus, ir, tuo pačiu, nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai, o Å¡iuo atveju ypač nedrausmingas nuteistojo elgesys neduoda pagrindo teigti, kad jis siekia pozityvių pokyčių, yra linkęs teigiama linkme koreguoti savo elgesį.

Priešingai nei teigia nuteistasis, Komisijos nutarime aptartas aktyvus nuteistojo dalyvavimas įvairiose socialinės integracijos programose ir projektuose, visuomeninėje veikloje, tačiau šios aplinkybės, nors ir yra svarbios, tačiau nėra pakankamos lygtinio paleidimo taikymui, nes išvada, kad teisingumo principas nebus pažeistas ir bausmės tikslai bus įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės, daroma ne iš atskirų duomenų, o iš jų visumos. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bausmės esmė būtų iškreipta.

Siekiant užtikrinti, jog nuteistajam taikoma bausmė savo suvaržymais ir trukme bÅ«tų adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padėtų pasiekti bausmės tikslus, privalu įvertinti ir nusikaltimo pobÅ«dį, pavojingumÄ , neatliktos bausmės dydį, jos santykį su atliktÄ ja bausmės dalimi. Vien bausmės paskyrimas faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į iÅ¡vardintas aplinkybes, taip pat ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį, privalu atsižvelgti.

Å iuo atveju P. J. bausmę atlieka už itin sunkų ir pavojingÄ nusikaltimÄ , kurio pasekmės skaudžios ir negrįžtamos – nužudymÄ , kurį įvykdė veikdamas organizuota grupe (BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus), kaltės nepripažino. Be Å¡io nusikaltimo, jis nuteistas ir už veikiant organizuota grupe įvykdytÄ svetimo turto pagrobimÄ (BK 24 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį). Teismas, už Å¡iuos nusikaltimus paskirdamas subendrintÄ 17 metų laisvės atėmimo bausmę, sprendė, jog tik tokios trukmės suvaržymas gali užtikrinti bausmės tikslus, tikintis, kad laisvės atėmimo bausmė bus atlikta visa, be sutrumpinimų ar sÄ lygų suÅ¡velninimo.

Nusikaltimo sunkumas ir pavojingumas, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu neleidžia sutikti, kad P. J. jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, o likusiÄ neatliktÄ laisvės atėmimo bausmę jau galima pakeisti Å¡velnesne forma, net ir taikant nuteistajam intensyviÄ priežiÅ«rÄ . Nuosprendžiu nuteistajam skirta individualizuota bausmė, todėl pernelyg ankstyvas nuteistajam paskirtos griežtos bausmės suÅ¡velninimas pažeistų visuomenės saugumo interesus, nes į jÄ bÅ«tų sugrÄ Å¾intas nusikaltęs asmuo, kuris dėl teismo malonės bÅ«tų susiformavęs klaidingÄ nuomonę dėl Å¡velnaus nubaudimo už jo padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ , ir tai gali bÅ«ti viena iÅ¡ prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų, nes bausme siekiama ir prevencinių tikslų.AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad nors nuteistasis P. J. yra atlikęs bausmės dalį, numatytÄ BVK 157 str. 3 d., tačiau Komisijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje aptartos bei aukÅ¡tesniojo teismo dar kartÄ Ä¯vertintos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad probacija gali bÅ«ti sėkminga, kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sÄ Å¾iningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nors yra nuteistÄ jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau padaryto itin sunkaus smurtinio nusikaltimo pobÅ«dis, pavojingumo laipsnis, paskirtos ir neatliktos bausmės balansas, nuteistojo asmenybė, gana nepalankiai jį charakterizuojanti medžiaga, elgesys bausmės atlikimo metu, individualių socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių nevykdymas, Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro lygtiniam paleidimui nepritariantis atsiliepimas Å¡iuo metu nesudaro pagrindo spręsti, jog P. J. jau atliko tokiÄ bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės ir tuo nebÅ«tų pažeistas teisingumo principas, bÅ«tų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė P. J. skundÄ dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, jÄ naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.Pažymėtina, kad aukÅ¡tesnysis teismas, spręsdamas nuteistojo skundÄ dėl žemesnės instancijos teismo sprendimo atmesti jo skundÄ dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo, vertina tik Å¡io teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , tačiau nesprendžia klausimų, susijusių su pataisos įstaigos administracijos veikla, todėl nuteistojo praÅ¡ymas įpareigoti PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijÄ leisti jam susipažinti su visomis jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos bylų medžiagomis nėra Å¡io skundo dalykas ir nėra apeliacinės instancijos teismo kompetencija.

Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmai ir sprendimai skundžiami BVK 183 straipsnio nustatyta tvarka.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas n u t a r ė : nuteistojo P. J. skundÄ atmesti ir palikti galioti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėja                                                                              JÅ«ratė Jakubonienė