a51afb8a-cd52-4368-8fdf-9248b476e32a · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamosios bylos NrPranešėjas Jurgis Kiškis                                         Baudžiamosios bylos Nr. 1A-155-290/2010Teisėja Birutė Drozdienė                                        (Proceso Nr.26-1-0932-09)                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                     2.4.7.     KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. vasario 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jurgio Kiškio, teisėjų:

Algerdo UrbÅ¡io, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Audronei StankevičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaiei, nuteistojo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nukentėjusiajam V. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 1d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str., 138 str. 2 d.10 p., paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. subendrinus jas apimant, laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2009-03-26 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 mėnesiams. Iš V. V. priteista 3000 Lt. nukentėjusiajam V. K. neturtinei žalai atlyginti. Pinigai, rasti ir paimti V. V. bute atliktos kratos metu, panaudotini ieškiniui padengti.              Kolegija                                                    n u s t a t ė :

V. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. nuteistas už tai, kad 2009 m. birželio 10 d., apie 10.35 val., aikÅ¡telėje prie prekybos centro „Super Neto", esančioje V. Krėvės pr. 13, Kaune, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Prevencinio poskyrio tyrėjui V. K. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės mobilaus bÅ«rio vyresniajam patruliui D. M., vykdant prevencinį priemonių planÄ â€žSiekiant iÅ¡aiÅ¡kinti bei užkardyti vagystes iÅ¡ butų", prisistačius policijos pareigÅ«nais, pateikus tarnybinius pažymėjimus ir pareikalavus sustoti, nuo jų bėgo, vengdamas patikrinimo, o V.

K. pavijus bei jį sulaikant prie gyvenamojo namo Nr. 22 V. K. per., Kaune, V. V. aktyviais veiksmais prieÅ¡inosi: papurÅ¡kė dujų į veidÄ , akis, įkando į deÅ¡inės plaÅ¡takos 4-to pirÅ¡to sritį ir nemažiau penkis kartus spyrė ir sudavė smÅ«gius kumÅ¡timi į įvairias kÅ«no vietas ir tokiu bÅ«du bandydamas iÅ¡vengti sulaikymo, nepakluso teisėtiems policijos pareigÅ«no reikalavimams, pavartojo fizinį smurtÄ , t.y. pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui, V. K., atliekančiam savo tarnybines pareigas.Be to, jis pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 10 p. nuteistas už tai, kad 2009 m. birželio 10 d., apie 10.45 val., prie gyvenamojo namo, Kaune, V.

K. pr. 22, pasiprieÅ¡inimo valstybės tarnautojui metu, nesunkiai sužalojo, tarnybines pareigas vykdžiusį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Prevencinio poskyrio tyrėjÄ V. K. t.y. papurÅ¡kė dujų į veidÄ , akis, padarydamas akių obuolių junginių cheminį nudeginimÄ , deÅ¡inės akies ragenos epitelio pažeidimÄ , įkando į deÅ¡inės plaÅ¡takos 4-to pirÅ¡to sritį ir nemažiau penkis kartus spyrė ir sudavė smÅ«gius kumÅ¡timi į įvairias kÅ«no vietas, padarydamas odos nubrozdinimus deÅ¡inėje pažandėje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, kairiam dilbyje, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, kairiajam kelyje, poodines kraujosruvas kairiam dilbyje, kairiam kelyje, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, tuo padarė nukentėjusiajam V.

K. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Apeliaciniu skundu nuteistasis praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nurodo, kad nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas. Apelianto nuomone, teismas negalėjo remtis policijos pareigÅ«nų parodymais, nes jie yra neteisingi, pareigÅ«nai neprisistatė, kÄ privalėjo padaryti, o tikėtis ir laukti, kad jie pripažins, kad nesilaikė numatytų taisyklių, negalima, be to, jie neturėjo laiko prisistatyti, nes jis iÅ¡ karto pradėjo bėgti.

V. K. jį smaugė, dėl ko jis buvo praradęs sÄ monę, to nepaneigė ir pats nukentėjusysis. Nuteistasis nesuvokė savo veiksmų, todėl nėra pagrindo kaltinti, kad jis papurÅ¡kė iÅ¡ balionėlio, nes jis pats buvo užpultas ir gynėsi, teismas į tai neatsižvelgė. Policijos pareigÅ«nų parodymus paneigia liudytojo Ž. S. parodymai. Taigi objektyvių duomenų, patvirtinančių , kad policijos pareigÅ«nai prisistatė, nėra, jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jį vijosi ir užpuolė policijos pareigÅ«nai, todėl nebuvo jokio pagrindo pripažinti jį kaltu pagal BK 286 str. ir 138 str. 2 d. 10 p. Teismas neteisingai nurodė duomenis, kad apklaustas įtariamuoju, apeliantas kaltu prisipažino pilnai, kadangi to tikrai nebuvo ir tai matyti iÅ¡ apklausos protokolo.

Taip pat nurodo, kad teismas neaiÅ¡kiai iÅ¡sprendė klausimÄ dėl jo bute rastų pinigų, nes tie pinigai priklausė ne jam, o apelianto žmonos broliui, kuriuos tyrėjas ir grÄ Å¾ino savininkui, be to, nuosprendyje nenurodyta tiksli rastų pinigų suma.Atsikirtimuose į apeliacinį skundÄ nukentėjusysis V. K. praÅ¡o nuteistojo V. V. apeliacinį skundÄ atmesti, kadangi jo parodymai melagingi, taip nuteistasis siekia iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.Kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , nuteistojo gynėjos praÅ¡ymÄ apeliacinį skundÄ patenkinti, nukentėjusiojo bei prokurorės praÅ¡ymus apeliacinį skundÄ atmesti bei iÅ¡tyrusi byloje surinktus įrodymus padarė iÅ¡vadÄ , kad apeliacinis skundas atmestinas, nes yra nepagrįstas. Nuteistojo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti ir nuosprendyje iÅ¡dėstyti įrodymai.

Pirmos instancijos teismas iÅ¡tyrė visas, tiek apeliantÄ kaltinančias, tiek ir jį teisinančias bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nuosprendį. Savo nekaltumÄ apeliantas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų grindžia iÅ¡ esmės vien tik savo paties parodymais, kurie yra paneigti kitais objektyviais byloje surinktais įrodymais.Teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti ar abejoti nukentėjusiojo V. K. bei liudytojo D. M. parodymais, kadangi jų parodymai nuo pat tyrimo pradžios buvo nuoseklÅ«s bei logiÅ¡kai atitinkantys įvykių sekÄ , o apeliantas, paneigdamas Å¡ių asmenų parodymų teisingumÄ , tik iÅ¡reiÅ¡kia savo subjektyviÄ nuomonę bei nepagrįstus pamÄ stymus.Teismas turėjo pagrindo netikėti kaltinamojo parodymais ir juos vertinti kritiÅ¡kai, nes iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad jis parodymus keitė, nurodydamas vis kitas aplinkybes, taip bandydamas nuslėpti tiesÄ .Kolegija konstatuoja, jog teismas, įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog V.

V. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, pilnai įrodyta.Nors apeliantas skunde nurodo, kad pareigÅ«nų V. K. bei D. M. parodymus paneigia liudytojo Ž. S. parodymai, tačiau Å¡is argumentas visiÅ¡kai niekuo nepagrįstas, kadangi atvirkščiai – Ž. S., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas du kartus įtariamuoju bei vėliau, nutraukus bylÄ , liudytoju, nurodė analogiÅ¡kas, pareigÅ«nų V. K. bei D. M. parodymuose nurodytas aplinkybes apie tai, kad jie iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos, vienas jų garsiai pasakė, kad yra policijos pareigÅ«nai, parodė pažymėjimus, tada V.

V., nieko nesakęs, akimirksniu pradėjo bėgti. Ž. S. nesuprato, kodėl V. V. pabėgo, tik pagalvojo, kad tikriausiai nori iÅ¡vengti sulaikymo. Liudytojas Ž. S. teisme parodymus pakeitė, teigdamas, kad pareigÅ«nai neprisistatė, tačiau teismas visiÅ¡kai pagrįstai teisingais laikė ir vadovavosi jo ikiteisminio tyrimo metu ne vienÄ kartÄ duotais parodymais, nes jie neprieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.IÅ¡siaiÅ¡kinus aplinkybę, kad V. V. turėjo kuprinę su spynoms laužti skirtais įrankiais, atsiranda logiÅ¡kas veiksmų sekos paaiÅ¡kinimas – Ž.

S. nebėgo, o pakluso teisėtiems pareigÅ«nų veiksmams, kadangi neturėjo motyvo bėgti, o V. V., prieÅ¡ingai, iÅ¡girdęs, kad prie jų prisistatė policijos pareigÅ«nai, norėjo iÅ¡vengti sulaikymo, kadangi turėjo kuprinę su spynoms laužti skirais įrankiais. V. V. ir dėl aplinkybės su kuprine bylos tyrimo metu keitė parodymus, bandydamas suklaidinti tyrimÄ , tačiau teismas teisingai rėmėsi pirmÄ ja jo nurodyta versija, kad jis kuprinę numetė sÄ moningai, žinodamas, kas joje yra.

Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad policijos pareigÅ«nai, sulaikydami bėgantį asmenį, yra suinteresuoti kuo greičiau ir operatyviau tai padaryti, tuo tikslu jie ir privalo prisistatyti, kad sulaikomasis žinotų, jog jo atžvilgiu atliekami teisėti veiksmai ir nesiprieÅ¡intų. Todėl Å¡iuo konkrečiu atveju, kai sulaikymo metu vyko grumtynės ir V. V. prieÅ¡inosi, bÅ«tų visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka manyti, kad V. K. sÄ moningai neprisistatė sulaikomajam asmeniui ir grÅ«mėsi su juo kaip civilis asmuo.

Taigi, apelianto versija, kad jis nežinojo, jog jį vejasi policijos pareigūnas, yra paneigta byloje surinktais įrodymais ir teismo teisingai vertinta kritiškai, vien kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas. Be to, V. V. kaltę neabejotinai patvirtina ir rašytiniai įrodymai: specialisto išvada dėl nukentėjusiojo V. K. sužalojimų sunkumo bei jų padarymo pobūdžio, įvykio vietos apžiūros protokolas. Apeliantas nurodo, kad teismas nuosprendyje klaidingai teigia, jog jis, apklaustas įtariamuoju, pilnai pripažino savo kaltę.

IÅ¡ tiesų, ikiteisminio tyrimo metu, apklausus V. V. įtariamuoju ( T.1, b.l. 148-149) matyti, kad nors protokole ir yra nurodyta, jog jis pilnai prisipažino kaltu dėl pareikÅ¡tų įtarimų, tačiau iÅ¡ parodymų turinio aiÅ¡kiai matyti, kad jis neigia, jog žinojo, kad jį vejasi policijos pareigÅ«nas ir kad pasiprieÅ¡ino pareigÅ«nui, todėl negalima pripažinti faktu kad V. V. apklaustas įtariamuoju pilnai pripažino savo kaltę dėl pareikÅ¡to įtarimo. Apelianto skundo motyvas, kad jis nukentėjusiojo buvo prismaugtas, dėl ko neteko sÄ monės ir nesuvokė savo veiksmų, yra nepagrįstas ir prieÅ¡tarauja paties apelianto parodymams.

IÅ¡ byloje surinktų įrodymų matyti, kad V. V., ko neneigia ir jis pats, aktyviais veiksmais prieÅ¡inosi V. K., tai patvirtina nukentėjusysis ir specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam į veido sritį papurkÅ¡ta iÅ¡ dujų balionėlio, kas iÅ¡Å¡aukė akių obuolių junginių cheminį nudegimÄ , be to, nukentėjusiajam buvo padaryta visa eilė kitų sužalojimų, kurie galėjo gautis penkių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Pats apeliantas nebuvo sužalotas, o sÄ monės netekimo faktas nebuvo įrodytas, tai, kad jis kelioms sekundėms atsipalaidavo, neduoda pagrindo teigti, kad jis buvo netekęs sÄ monės. Apelianto skundo motyvas dėl kratos jo bute metu paimtų pinigų klausimo iÅ¡sprendimo iÅ¡ dalies yra pagrįstas.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu V. V. bute atlikus kratÄ 2009-06-10 ( T.1, b.l. 87-88) , buvo iÅ¡imti daiktai, tame tarpe ir 9000 litų, papildomai atlikus kratÄ V. V. bute 2009-07-03 (T.1, b.l. 90-91) taip pat buvo iÅ¡imta pinigų, kratos protokole nurodyti kupiÅ«rų nominalai bei numeriai, tačiau bendra iÅ¡imta suma nenurodyta. Byloje nėra jokio procesinio dokumento, iÅ¡ kurio bÅ«tų matyti, kur Å¡ie abiejų kratų metu iÅ¡imti pinigai buvo padėti saugoti, taip pat nėra dokumentų, patvirtinančių Å¡ių pinigų grÄ Å¾inimÄ kokiam nors asmeniui.

Teismas nuosprendyje nurodė, kad Å¡ie pinigai turi bÅ«ti panaudoti nukentėjusiojo civiliniam ieÅ¡kiniui atlyginti. Tačiau nesant domenų apie minėtų pinigų buvimo vietÄ , įvykdyti nuosprendį Å¡ioje dalyje nebus galimybės. Be to, jei bus iÅ¡spręstas pinigų buvimo klausimas, pažymėtina, kad kratų metu buvo iÅ¡imta ne mažiau 9000 litų, o nukentėjusiajam priteista 3000 litų, todėl, atlyginus nukentėjusiajam nurodytÄ sumÄ , liktų neiÅ¡spręstas likusių pinigų klausimas.

Å ie neaiÅ¡kumai nevertintini kaip esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, todėl dėl jų keisti nuosprendžio nėra pagrindo. Å iuos neaiÅ¡kumus pirmosios instancijos teismas gali iÅ¡spręsti ir paÅ¡alinti Lietuvos Respublikos BPK 361 str. tvarka. Skirdamas bausmes nuteistajam, teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų kaltės formÄ , motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę. V. V. teistas, nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo Å¡altinio.

Teismas padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jam už abi nusikalstamas veikas turi bÅ«ti paskiros laisvės atėmimo bausmės. Už abu nusikaltimus paskirtos bausmės yra artimos sankcijose numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Bausmės nei savo rÅ«Å¡imi nei dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežtos. Å iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., o galutinė subendrinta bausmė teisingai paskirta vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., subendrinus su 2009-03-26 nuosprendžiu paskirta bausme.Kolegija konstatuoja, kad baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, nei keisti, nei tuo labiau naikinti teismo nuosprendį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija                                                               n u t a r ė : nuteistojo V. V. apeliacinį skundÄ atmesti.         Kolegijos pirmininkas                                                                             Jurgis KiÅ¡kisTeisėjai                                                                                                   Algerdas UrbÅ¡ys                                                                                            Algirdas Jaliniauskas