Legislator Case Law & Legislation
a5199fd3-0ffc-4a2a-9c99-d5ee4854e5d1 AI generated

a5199fd3-0ffc-4a2a-9c99-d5ee4854e5d1 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number a5199fd3-0ffc-4a2a-9c99-d5ee4854e5d1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Å . ir V. G. Å . apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų G. Å . ir V. G. Å . ieÅ¡kinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ ir bankrutavusiai akcinei bendrovei „Ūkio bankas“ dėl turto pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo ieÅ¡kovų pusėje ieÅ¡kovų bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Inovestus“.

Legislator headnote

AI generated

a5199fd3-0ffc-4a2a-9c99-d5ee4854e5d1 · Lietuvos apeliacinis teismas: Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovai nepatyrė jokio ekonominio spaudimo.Teismas nevertino reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, susijusių su ekonominiu spaudimu ir realiu grasinimu kaip sandorio negaliojimo pagrindais.Teismas nevertino to, kad papildomas vekselis taip pat vertintinas kaip ekonominis spaudimas ieÅ¡kovams.Atsakovės praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Apeliantai nenurodo, kokius teisės taikymo ar proceso pažeidimus padarė pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-404-241/2017Proceso Nr. 2-59-3-00186-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.4.2.7 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio KailiÅ«no ir Viginto ViÅ¡inskio,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų G.

Å . ir V. G. Å . apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų G. Å . ir V. G. Å . ieÅ¡kinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ ir bankrutavusiai akcinei bendrovei „Ūkio bankas“ dėl turto pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo ieÅ¡kovų pusėje ieÅ¡kovų bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Inovestus“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dė1 turto pirkimo-pardavimo sutarties, kaip dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo sudaryto sandorio, pripažinimo negaliojančia (CK 1.91 straipsnis).IeÅ¡kovai G. Å . ir V. G. Å . prašė pripažinti negaliojančia 2009 m. gruodžio 18 d. sutartį ir taikyti restitucijÄ â€“ statinius ir sklypÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovams, taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovai nurodė, kad 2007 m. liepos 25 d. kredito sutartimi Nr. 07/03-347 atsakovė AB „Ūkio bankas“ suteikė 650 000 Lt kreditÄ UAB „Prie senųjų vartų“, kuri Å¡iuo metu yra likviduota dėl bankroto ir iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro.

UAB „Prie senųjų vartų“, kurios vieninteliu akcininku buvo ieÅ¡kovas G. Å ., susidÅ«rusi su finansiniais sunkumais ir praÅ¡ymo bankui iÅ¡dėstyti mokėjimus netenkinus, nebegalėjo dengti paskolos atsakovei AB „Ūkio bankas“. Nenorėdami prarasti pragyvenimo Å¡altiniu turimo verslo, ieÅ¡kovai 2009 m. gruodžio 18 d. sudarė jiems nuosavybės teise priklausiusių statinių ir žemės sklypo pardavimo atsakovei UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ sutartį. TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovai su atsakove UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ sudarė lizingo sutartį Nr. LF0912006, pagal kuriÄ ieÅ¡kovai turėjo, mokėdami mėnesines įmokas, iÅ¡sipirkti iÅ¡ atsakovės šį perleistÄ turtÄ .

Taip pat 2009 m. gruodžio 18 d. buvo sudaryta ir iÅ¡perkamosios nuomos sutartis Nr. NI0912003, pagal kuriÄ ieÅ¡kovai turėjo, mokėdami mėnesines įmokas, iÅ¡sipirkti iÅ¡ atsakovės jai perleistÄ ieÅ¡kovams priklausiusį žemės sklypÄ .IeÅ¡kovai, susidÅ«rę su finansiniais sunkumais, pradelsė sumokėti atsakovei įmokas pagal lizingo ir iÅ¡perkamosios nuomos sutartis, todėl 2013 m. rugpjūčio 21 d. praneÅ¡imu Nr. 2-78 lizingo ir iÅ¡perkamosios nuomos sutartys buvo nutrauktos. IeÅ¡kovai neteko teisės naudotis statiniais ir sklypu, kuriuos jie buvo priversti perleisti atsakovei UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ dėl iÅ¡ AB „Ūkio bankas“ patirto ekonominio spaudimo.UAB „Prie senųjų vartų“ prašė AB „Ūkio bankas“ pertvarkyti paskolÄ , leisti vieneriems metams sustabdyti paskolos grÄ Å¾inimo įmokų bei palÅ«kanų mokėjimÄ , suteikiant galimybę atsiskaityti su AB „Ūkio bankas“.

Tačiau toks praÅ¡ymas buvo atmestas ir nustatytos ekonomiÅ¡kai nenaudingos paskolos pertvarkymo sÄ lygos, kurios vertintinos kaip ekonominis spaudimas. IeÅ¡kovams nenorint sutikti su tokiomis sÄ lygomis, 2009 m. rugsėjo 1 d. AB „Ūkio bankas“ pateikė reikalavimÄ dėl 1 mln. Lt vertės vekselio ir pagal jį skaičiuojamų palÅ«kanų apmokėjimo, pagal kurį ieÅ¡kovas G. Å . buvo laiduotojas. IeÅ¡kovui G. Å . tokiu bÅ«du buvo daromas spaudimas, nes ieÅ¡kovams neketinant perleisti statinių ir sklypo nuosavybės teisės AB „Ūkio bankas“ dukterinei bendrovei UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“, buvo sudaryta tokia situacija, kad nepasiraÅ¡ydami kredito, lizingo ir iÅ¡perkamosios nuomos sutarčių ieÅ¡kovai vis tiek realiai prarastų visÄ savo turėtÄ turtÄ â€“ sklypÄ ir statinius.

Po grasinimo nedelsiant pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimo ir turto perėmimo procesÄ ieÅ¡kovai buvo priversti sudaryti ginčijamÄ turto pardavimo sutartį. IeÅ¡kovams buvo nurodyta, kad jeigu jie sutiks sudaryti turto pardavimo sutartį, tai su jais bus sudarytos lizingo ir iÅ¡perkamosios nuomos sutartys ir tokiu bÅ«du ieÅ¡kovai toliau galės naudotis jiems priklausančiu turtu. Tokiu bÅ«du atsakovė UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ perėmė ieÅ¡kovų turtÄ , nors iki turto pardavimo sutarties sudarymo ieÅ¡kovai nebuvo kredito sutarties Å¡alimis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio apygardos teismas 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmetė.Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovai ginčija pastatų ir žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pardavimÄ , bet neginčija lizingo ir iÅ¡perkamosios nuomos sutarčių, pagal kurias jie įgijo teisę naudotis turtu. IeÅ¡kovai ginčijo lizingo ir finansinės nuomos sutarčių vienaÅ¡aliÅ¡kÄ nutraukimÄ dėl netinkamo įspėjimo, bet pripažįsta netinkamÄ jų vykdymÄ .

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jeigu ieÅ¡kovai nebÅ«tų turėję finansinių sunkumų, tai bÅ«tų tinkamai vykdę kredito sutartį, nebÅ«tų reikėję turto parduoti, kad sutartis bÅ«tų įvykdyta.Teismas sprendė, kad laikydamiesi sutarties sÄ lygų nuo 2009 m. gruodžio 18 d. ieÅ¡kovai pripažino sutarties sudarymÄ , suderintÄ Å¡alių valiÄ konkrečiomis aplinkybėmis, kurios buvo tinkamos, tuo metu naudingos ir bankui AB „Ūkio bankas“, ir ieÅ¡kovams. Sutarties sudarymo metu ginčijama sutartis atitiko ieÅ¡kovų valiÄ , nes tik tokiu bÅ«du, kartu susitardami dėl turto iÅ¡pirkimo, jie iÅ¡saugojo galimybę jį susigrÄ Å¾inti ateityje.Teismo vertinimu, pagrasinimas nutraukti kredito sutartį, kuria nepakankamai atsakingai prisiimtų įsipareigojimų nebepajėgė vykdyti ieÅ¡kovai bei ieÅ¡kovo G.

Å . įmonė UAB „Prie senųjų vartų“ ir prašė dėl to bankinių atostogų, nereiÅ¡kia ir negali reikÅ¡ti vienos sutarties Å¡alies AB „Ūkio bankas“ ir UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ ekonominio spaudimo ir vertimo ieÅ¡kovus sudaryti ginčijamÄ turto pardavimo sutartį. AB „Ūkio bankas“ pasiÅ«lė užtikrinti kredito grÄ Å¾inimÄ , kai ieÅ¡kovai to negalėjo padaryti, pasiÅ«lė refinansuoti kreditÄ , tai buvo daroma tuo tikslu, kad ieÅ¡kovai dar turėtų galimybę naudotis statiniais ir žemės sklypu, užsiimti verslu, o ne kredito sutartį nutraukti, iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ įkeisto turto ir nutraukti ieÅ¡kovo G.

Å . verslÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad AB „Ūkio bankas“ neatliko nepateisinamų ir neteisėtų veiksmų, nebuvo sudaryti aiÅ¡kiai nenaudingi ieÅ¡kovams sandoriai.Teismas konstatavo, kad iki 2013 m. ginčo sandoriai buvo vykdomi, jie tenkino ieÅ¡kovus, jų tikslas buvo stabilizuoti ieÅ¡kovų finansinę padėtį. Tik 2015 m. bankrutuojantys ieÅ¡kovai nusprendė ginčyti statinių ir žemės sklypo perleidimo sandorį, o jų iÅ¡pirkimas mėnesinėmis iÅ¡mokomis nekvestionuojamas.

Å ios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo ieÅ¡kovų siekimÄ bet kokiomis priemonėmis iÅ¡saugoti turtÄ , kuris iÅ¡ esmės apsunkintas skolomis, patirtų nuostolių rizikÄ perkeliant atsakovams. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pripažinti negaliojančia 2009 m. gruodžio 18 d. sutartį ir taikyti restitucijÄ â€“ statinius ir sklypÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovams, taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovai nepatyrė jokio ekonominio spaudimo.Teismas nevertino reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, susijusių su ekonominiu spaudimu ir realiu grasinimu kaip sandorio negaliojimo pagrindais.Teismas nevertino to, kad papildomas vekselis taip pat vertintinas kaip ekonominis spaudimas ieÅ¡kovams.Atsakovės praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Apeliantai nenurodo, kokius teisės taikymo ar proceso pažeidimus padarė pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ .

Apeliantai nurodo tik faktines aplinkybes.Atsakovės nevertė apeliantų sudaryti ginčijamos sutarties. Tiek ginčijama sutartis, tiek lizingo sutartis, tiek iÅ¡perkamosios nuomos sutartis buvo sudarytos apeliantų laisva valia skolininkės UAB „Prie senųjų vartų“ bei apeliantų interesais.Jeigu ginčijama sutartis nebÅ«tų sudaryta, AB „Ūkio bankas“ bÅ«tų turėjęs teisę reikalauti paskolos grÄ Å¾inimo ir iÅ¡ UAB „Prie senųjų vartų“ bei realizuoti iÅ¡ varžytynių turtÄ , kuris buvo įkeistas AB „Ūkio bankas“, siekiant užtikrinti UAB „Prie senųjų vartų“ finansinius įsipareigojimus pagal kredito sutartį.Ginčijamos sutarties sudarymu negalėjo bÅ«ti daromas ekonominis spaudimas.

Ginčijama sutartis niekaip negalėjo pabloginti apeliantų situacijos, kadangi turtas 2007 metais sudarant kredito sutartį buvo įkeistas AB „Ūkio bankas“, o 2009 metais sudarant ginčijamÄ sutartį įkeitimas iÅ¡liko ir UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ įgijo nuosavybės teisę į turtÄ , kuris toliau buvo įkeistas AB „Ūkio bankas“.Apeliantai nebuvo verčiami sudaryti ginčijamos sutarties, o prieÅ¡ingai, netgi praėjus penkeriems metams po Å¡ios sutarties sudarymo, siekė toliau vykdyti lizingo ir iÅ¡perkamosios nuomos sutartis, kurios neatsiejamai susijusios su ginčijama sutartimi.Banko reikalavimas vykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal kredito sutartį negali bÅ«ti laikomas neteisėtu veiksmu, nes bankas naudojosi savo teisėmis, kylančiomis iÅ¡ kredito sutarties.Grasinimo padarinių realumas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymais, kurių apeliantai nepateikė, todėl teiginys, kad ginčijamÄ sutartį jie sudarė dėl atsakovių grasinimo, byloje neįrodytas.Tiek ginčijamÄ sutartį, tiek laidavimo ir iÅ¡perkamosios nuomos sutartis Å¡alys sudarė savanoriÅ¡kai, tai atitiko abiejų Å¡alių interesus – apeliantai siekė normalizuoti UAB „Prie senųjų vartų“ Å«kinę-finansinę veiklÄ , o UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ – užsitikrinti sutarčių įgyvendinimÄ .

AB „Ūkio bankas“ situacija dėl ginčijamos sutarties ir laidavimo bei iÅ¡perkamosios nuomos sutarčių sudarymo nepasikeitė, nes AB „Ūkio bankas“ ir toliau liko turto įkaito turėtoju.Apeliantai praÅ¡o panaikinti ginčijamÄ sutartį, kuri buvo sudaryta 2009 metais, o ieÅ¡kinį dėl ginčijamos sutarties pareiÅ¡kė 2015 metais, kai yra praėję daugiau kaip penkeri metai nuo ginčijamos sutarties sudarymo dienos. Apeliantai sutartį vykdė iki 2013 m. birželio 12 d., kada informavo UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ apie tai, kad negali vykdyti savo skolinių įsipareigojimų ir todėl, pasinaudodami Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymu, ketina teikti pareiÅ¡kimÄ Panevėžio miesto apylinkės teismui dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo.Po apeliantų praneÅ¡imo apie bankrotÄ ir nevykdomos sutarties, UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutraukė visas sutartis su ieÅ¡kovais, įskaitant ir ginčijamÄ sutartį. 2013 m. gruodžio 2 d.

UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl pažeistų savininko teisų gynimo ir iÅ¡keldinimo iÅ¡ patalpų, reikalaudami ieÅ¡kovus ir kitus asmenis iÅ¡keldinti iÅ¡ turto. Apeliantai toje pačioje byloje buvo pareiÅ¡kę ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti, kad su jais sudarytos sutartys, įskaitant ginčijamÄ sutartį, yra nutrauktos neteisėtai, t. y. apeliantai civilinėje byloje Nr. 2-4169-223/2015 pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir pageidavo toliau vykdyti sutartį.

Tuo tarpu 2015 metais pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, praÅ¡ydami sutartį pripažinti niekine dėl ekonominio spaudimo.GinčijamÄ sutartį siekiama panaikinti ne todėl, kad ji buvo sudaryta dėl ekonominio spaudimo, o todėl, kad apeliantams iÅ¡kėlus bankroto bylÄ jiems bÅ«tų naudingiau, jeigu ginčijama sutartis bÅ«tų panaikinta.Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ nustatytu terminu nepateikė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui.

Sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir atmesdamas ieÅ¡kinį priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Dėl bylos faktinių aplinkybių Byloje nustatyta, kad 2007 m. liepos 25 d. tarp AB „Ūkio bankas“ ir UAB „Prie senųjų vartų“ buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 07/03-347 (b. l. 67-77), pagal kuriÄ AB „Ūkio bankas“ įsipareigojo suteikti UAB „Prie senųjų vartų“ 650 000 Lt kreditÄ apyvartinių lėšų papildymui, o UAB „Prie senųjų vartų“ įsipareigojo grÄ Å¾inti kreditÄ iki 2012 m. liepos 25 d., nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d. kas ketvirtį mokėdama po 30 000 Lt, iki 2012 m. liepos 25 d.

– 80 000 Lt. Ä®sipareigojimų pagal Å¡iÄ kredito sutartį vykdymui užtikrinti buvo įkeistas turtas: esamos lėšos ir bÅ«simos įplaukos į UAB „Prie senųjų vartų“ banko sÄ skaitÄ banke AB „Ūkio bankas“, pastatas-gyvenamasis namas su priklausiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), su žeme, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat UAB „Prie senųjų vartų“ įsipareigojo AB „Ūkio bankas“ pateikti paprastÄ jį vekselį 650 000 Lt sumai, nurodant jame laiduotojÄ â€“ UAB „Prie senųjų vartų“ direktorių G.

Å ..2007 m. liepos 25 d. UAB „Prie senųjų vartų“ iÅ¡davė atsakovei AB „Ūkio bankas“ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 691 925 Lt sumai; laiduotojas – atsakovas G. Å . (b. l. 142).2008 m. kovo 6 d. tarp AB „Ūkio bankas“ ir UAB „Prie senųjų vartų“ buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 1 prie 2007 m. liepos 25 d. kredito sutarties Nr. 07/03-347 (b. l. 78), pagal kurį Å¡alys susitarė, kad kreditas bus grÄ Å¾inamas laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d. kas ketvirtį mokant po 30 000 Lt, iki 2012 m. liepos 25 d.

– 200 000 Lt.2008 m. balandžio 10 d. tarp AB „Ūkio bankas“ ir UAB „Prie senųjų vartų“ buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 2 prie 2007 m. liepos 25 d. kredito sutarties Nr. 07/03-347 (b. l. 79), pagal kurį Å¡alys susitarė padidinti suteikiamo kredito sumÄ iki 1 000 000 Lt, kreditas turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inamas laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d., kas ketvirtį mokant po 30 000 Lt, iki 2012 m. liepos 25 d. – 550 000 Lt. Taip pat Å¡alys sulygo, kad UAB „Prie senųjų vartų“ pateikia paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 1 000 000 Lt sumai, nurodant jame laiduotojÄ â€“ UAB „Prie senųjų vartų“ direktorių G.

Å ..2008 m. balandžio 10 d. UAB „Prie senųjų vartų“ iÅ¡davė atsakovei AB „Ūkio bankas“ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 1 000 000 Lt sumai; laiduotojas – atsakovas G. Å . (b. l. 143).2008 m. gegužės 7 d., 2009 m. kovo 16 d. raÅ¡tais atsakovė AB „Ūkio bankas“ ragino UAB „Prie senųjų vartų“ informuoti apie skolos pagal 2007 m. liepos 25 d. kredito sutartį grÄ Å¾inimÄ (b. l. 145, 147).2009 m. sausio 30 d., 2009 m. vasario 27 d., 2009 m. balandžio 14 d. praÅ¡ymais UAB „Prie senųjų vartų“ prašė atsakovės AB „Ūkio bankas“ sustabdyti kredito grÄ Å¾inimÄ ir palÅ«kanų mokėjimÄ vienerių metų laikotarpiui (b. l. 123-124, 146).2009 m. rugpjūčio 5 d. raÅ¡tu Nr. 936 atsakovė AB „Ūkio bankas“ pateikė UAB „Prie senųjų vartų“ banko paskolų komiteto pasiÅ«lytas sÄ lygas dėl 2007 m. liepos 25 d. kredito sutarties Nr. 07/03-347 pertvarkymo (b. l. 81-82).2009 m. rugsėjo 1 d. reikalavimu Nr. 1069 „Dėl vekselio apmokėjimo“ atsakovė AB „Ūkio bankas“ pareikalavo ieÅ¡kovo G.

Å . iki 2009 m. rugsėjo 16 d. apmokėti paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 1 000 000 Lt sumai (b. l. 118). 2009 m. gruodžio 18 d. ieÅ¡kovai ir atsakovė UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ sudarė lizingo sutartį Nr. LF0912006 (b. l. 102-108), pagal kuriÄ atsakovė UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ įsipareigojo įgyti nuosavybės teise iÅ¡ ieÅ¡kovų nekilnojamuosius daiktus – gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinius pastatus, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), – ir perduoti juos ieÅ¡kovams valdyti ir naudoti, o ieÅ¡kovai įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti atsakovei mokėjimų grafike nurodytas įmokas (sutarties 2.1, 3.2, 3.3, 5.1, 8.1 punktai); sumokėjus visÄ lizingo sutartyje numatytÄ kainÄ daiktai pereina ieÅ¡kovams nuosavybės teise (sutarties 2.8, 13.1 punktai). 2009 m. gruodžio 18 d. ieÅ¡kovai ir atsakovė UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ sudarė iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. NI0912003 (b. l. 109-116), pagal kuriÄ atsakovė UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ įsipareigojo įgyti nuosavybės teise iÅ¡ ieÅ¡kovų nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), – ir perduoti jį ieÅ¡kovams valdyti ir naudoti, o ieÅ¡kovai įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti atsakovei mokėjimų grafike nurodytas įmokas (sutarties 2.1, 3.2, 3.3, 5.1, 8.1 punktai); sumokėjus visÄ iÅ¡perkamosios nuomos sutartyje numatytÄ kainÄ Å¾emės sklypas pereina ieÅ¡kovams nuosavybės teise (sutarties 2.8, 13.1 punktai). 2009 m. gruodžio 18 d. ieÅ¡kovai ir atsakovė UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ sudarė sutartį (notarinio registro numeris 8989) (toliau – ir turto pirkimo-pardavimo sutartis) (b. l. 83-101), pagal kuriÄ ieÅ¡kovai įsipareigojo parduoti, o atsakovė įsipareigojo pirkti gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinius pastatus, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).

Sutartyje Å¡alių sulygta turto kaina – 1 097 990,40 Lt, kuriÄ atsakovė įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovams per tris darbo dienas po turto pirkimo-pardavimo sutarties, perdavimo-priėmimo akto pasiraÅ¡ymo ir teisinės registracijos VÄ® Registrų centre, lėšas nukreipiant UAB „Prie senųjų vartų“ skolų pagal 2007 m. liepos 25 d. kredito sutartį Nr. 03-347 dengimui, pervedant pinigines lėšas į paskolos aptarnavimo sÄ skaitÄ , esančiÄ banke AB „Ūkio bankas“ Kauno filiale (sutarties 3.2.1 punktas).

Sutarties 8.1 punkte nustatyta, kad sutartis sudaroma laisva Å¡alių valia, be niekieno smurto bei apgaulės ar ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo; sutarties sudarymo metu Å¡alims nėra susiklosčiusios aplinkybės, dėl kurių Å¡alys buvo priverstos sudaryti sutartį joms nenaudingomis sÄ lygomis; CK 1.91 straipsnio turinys ir pasekmės Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kintos. Sutarties 8.2 punkte nurodyta, kad sutarties esmė ir teisinės pasekmės notaro joms yra iÅ¡aiÅ¡kintos ir visiÅ¡kai suprantamos.2009 m. gruodžio 18 d. ieÅ¡kovas G.

Å . iÅ¡davė atsakovei UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 318 000 Eur sumai; laiduotoja – atsakovė V. G. Å . (b. l. 144).2009 m. gruodžio 31 d. tarp atsakovės AB „Ūkio bankas“ ir UAB „Prie senųjų vartų“ buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 3 prie 2007 m. liepos 25 d. kredito sutarties Nr. 07/03-347 (b. l. 80), pagal kurį Å¡alys susitarė, kad netaikomas anksčiau termino grÄ Å¾into kredito mokestis, taip pat netaikomas komisinis mokestis už sutarties sÄ lygų pertvarkymÄ .

Be to, Å¡alys nustatė kredito dalinių grÄ Å¾inimų terminus ir sumas, t. y., kad iki 2009 m. gruodžio 31 d. turi bÅ«ti grÄ Å¾inta 1 097 990,40 Lt suma.2013 m. rugpjūčio 21 d. praneÅ¡imu Nr. 2-78 atsakovė UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ nutraukė lizingo ir iÅ¡perkamosios nuomos sutartis (b. l. 117). Dėl bylos esmės Turto pirkimo-pardavimo sutartį apeliantai ginčija tuo pagrindu, kad jÄ sudarė dėl atsakovės AB „Ūkio bankas“ panaudoto grasinimo ir ekonominio spaudimo.

Apeliantų teigimu, ekonominis spaudimas pasireiÅ¡kė tuo, kad UAB „Prie senųjų vartų“ susidÅ«rus su finansiniais sunkumais ir praÅ¡ant atsakovės AB „Ūkio bankas“ leisti vienerių metų laikotarpiui sustabdyti paskolos grÄ Å¾inimo įmokų ir palÅ«kanų mokėjimÄ , atsakovė AB „Ūkio bankas“ nustatė ieÅ¡kovams ypatingai ekonomiÅ¡kai nenaudingas paskolos grÄ Å¾inimo sÄ lygas. Taip pat ekonominis spaudimas, apeliantų nuomone, pasireiÅ¡kė tuo, kad 2009 m. rugsėjo 1 d. reikalavimu Nr. 1069 atsakovė AB „Ūkio bankas“ pareikalavo ieÅ¡kovo G.

Å . kaip laiduotojo iki 2009 m. rugsėjo 16 d. apmokėti paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 1 000 000 Lt sumai. Pasak apeliantų, jie buvo priversti sudaryti turto pirkimo-pardavimo sutartį, nes jiems buvo grasinama pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimo ir turto perėmimo procesÄ . Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jie, sudarydami turto pirkimo-pardavimo sutartį, nepatyrė jokio ekonominio spaudimo. Su Å¡iais apeliantų argumentais teisėjų kolegija nesutinka.CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos Å¡alies atstovo piktavaliÅ¡ko susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sÄ lygomis, gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieÅ¡kinį.

Å iame straipsnyje vartojama samprata „realus grasinimas“ reiÅ¡kia kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus prieÅ¡ sandorio Å¡alį, jos tėvus, vaikus, sutuoktinį, senelius, vaikaičius arba kitus artimuosius Å¡alies giminaičius, arba jų turtÄ ar reputacijÄ nukreiptus veiksmus, kurie duoda pagrindÄ manyti, kad gali bÅ«ti padaryta žalos Å¡iems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir Å¡aliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sutartį; realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiÅ¡kai silpnesnę ar iÅ¡ esmės ekonomiÅ¡kai priklausomÄ sandorio Å¡alį priversti, kad Å¡i sudarytų jai ypač ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ sandorį; nustatydamas, buvo ar ne realaus grasinimo faktas, teismas turi atsižvelgti į Å¡alies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę bei ekonominę bÅ«klę, lytį, veiksmų pobÅ«dį ir kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (CK 1.91 straipsnio 4 dalis).Sandorio pripažinimui sudarytu dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo bÅ«tina nustatyti Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį;

2) grasino ekonominiais pagrindais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesÄ Å¾iningų veiksmų;

3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sÄ lygomis;

4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebÅ«tų sudarytas. Kreditoriaus veiksmai, kuriais jis siekia teisėtomis priemonėmis apsaugoti savo interesus ar apsiginti nuo teisių pažeidimo, teisėti iÅ¡ sutarties kylantys reikalavimai bei sutartyje numatyti jų nevykdymo padariniai, tokie kaip siÅ«lymas skolininkui suteikti papildomas prievolės įvykdymo garantijas, kreipimasis į teismÄ dėl prievolės vykdymo, negali bÅ«ti vertinami kaip ekonominis spaudimas ar realus grasinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011; 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012; 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014).Apeliantai ekonominį spaudimÄ visų pirma sieja su atsakovės AB „Ūkio bankas“ ieÅ¡kovams nustatytomis, pasak apeliantų, ypatingai ekonomiÅ¡kai nenaudingomis paskolos grÄ Å¾inimo (pertvarkymo) sÄ lygomis.

UAB „Prie senųjų vartų“ nesugebant tinkamai vykdyti pagal kredito sutartį prisiimtų įsipareigojimų atsakovei AB „Ūkio bankas“, Å¡alys vykdė bendradarbiavimo pareigÄ ir ieÅ¡kojo abiems Å¡alims priimtinų problemos sprendimo bÅ«dų. Apeliantai nusprendė parduoti atsakovei UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ jiems nuosavybės teise priklausiusį ir atsakovei AB „Ūkio bankas“ įkeistÄ ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ , tokiu bÅ«du atsiskaitant su atsakove AB „Ūkio bankas“ už UAB „Prie senųjų vartų“ suteiktÄ kreditÄ .

Taip pat buvo nuspręsta sudaryti lizingo ir iÅ¡perkamosios nuomos sutartis, tokiu bÅ«du paliekant ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ apeliantams valdyti ir juo naudotis bei sudarant jiems galimybę šį turtÄ iÅ¡pirkti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė AB „Ūkio bankas“ reikalavo sudaryti Å¡iuos sandorius prieÅ¡ apeliantų valiÄ , kad grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo atsakovės AB „Ūkio bankas“ nesÄ Å¾iningų veiksmų. Apeliantai neginčija, kad kredito sutartis buvo netinkamai vykdoma.

Atsižvelgdama į tai, atsakovė AB „Ūkio bankas“ įspėjo apeliantus apie galimas kredito sutarties nevykdymo pasekmes (sutarties nutraukimÄ , skolos priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ). Kaip nurodyta nutarties 33 punkte, kreditoriaus veiksmai, kuriais jis siekia teisėtomis priemonėmis apsaugoti savo interesus ar apsiginti nuo teisių pažeidimo, teisėti iÅ¡ sutarties kylantys reikalavimai bei sutartyje numatyti jų nevykdymo padariniai negali bÅ«ti vertinami kaip ekonominis spaudimas ar realus grasinimas.

Aplinkybė, kad atsakovė AB „Ūkio bankas“ nesutiko su apeliantų pasiÅ«lymu (praÅ¡ymu) atidėti paskolos grÄ Å¾inimo įmokų ir palÅ«kanų mokėjimÄ vieneriems metams, irgi nesuponuoja iÅ¡vados, kad apeliantai patyrė atsakovės ekonominį spaudimÄ .Taip pat nesutiktina su apeliantų pozicija, kad reikalavimas iÅ¡duoti paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 1 000 000 Lt sumai ir reikalavimas jį apmokėti, laikytinas ekonominiu spaudimu. Byloje nustatyta, kad paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 1 000 000 Lt sumai paskolos gavėja UAB „Prie senųjų vartų“ iÅ¡davė bankui 2008 m. balandžio 10 d.

Vekselyje taip pat nurodytas laiduotojas – atsakovas G. Å .. Å is vekselis buvo iÅ¡duotas 2008 m. balandžio 10 d. tarp atsakovės AB „Ūkio bankas“ ir UAB „Prie senųjų vartų“ sudaryto papildomo susitarimo Nr. 2 prie 2007 m. liepos 25 d. kredito sutarties Nr. 07/03-347 3 punkto pagrindu, pagal kurį Å¡alys sulygo, kad UAB „Prie senųjų vartų“ pateikia paprastÄ jį vekselį 1 000 000 Lt sumai, nurodant jame laiduotojÄ â€“ UAB „Prie senųjų vartų“ direktorių G.

Å .. Pagal 2007 m. liepos 25 d. kredito sutarties Nr. 07/03-347 1.10.2 punktÄ Å¡is vekselis – kredito gavėjos UAB „Prie senųjų vartų“ prievolių atsakovei AB „Ūkio bankas“ įvykdymo užtikrinimo priemonė. Be Å¡ios prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės buvo numatytos ir kitos – piniginių lėšų ir nekilnojamojo turto įkeitimas (kredito sutarties 1.10.1.1-1.10.1.2 punktai). Kredito sutarties bendrosios dalies 4.5.1, 10.1 punktuose nurodyta, kad kredito gavėjos UAB „Prie senųjų vartų“ prievolių atsakovei AB „Ūkio bankas“ įvykdymo užtikrinimo priemonės yra bÅ«tina kredito suteikimo iÅ¡ankstinė sÄ lyga.Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų Å¡io vertybinio popieriaus naudojimÄ civilinėje apyvartoje: jis gali bÅ«ti iÅ¡duodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grÄ Å¾inti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrÄ prievolės pagal tÄ Å¡alių teisinį santykį (tam tikrÄ sandorį), dėl kurio vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas, įvykdymo užtikrinimo funkcijÄ , suteikdamas kreditoriui papildomÄ garantijÄ dėl to, kad skola jam bus grÄ Å¾inta.

Kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryÅ¡ys su pradine prievole pasireiÅ¡kia tuo, kad sandorio, kurio pagrindu iÅ¡duotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Aplinkybė, kad kreditorius, gindamas dėl sandorio netinkamo vykdymo pažeistas teises, pareiÅ¡kia reikalavimus skolininkui ir vekselių davėjams, kurie užtikrino skolininko prievolės tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , per se nesudaro teisinio pagrindo vekselius pripažinti negaliojančiais, nes kreditorius, esant pažeistai teisei, turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų skolininkas ir (ar) jo prievolės įvykdymÄ užtikrinę kiti asmenys.

Pažymima, kad įstatyme yra įtvirtintas privalomų vekselio rekvizitų sÄ raÅ¡as, tačiau nėra draudimo į vekselį įraÅ¡yti papildomus duomenis. Jeigu vekselio turėtojas piktnaudžiauja vekselio teisiniais ypatumais (prievolės abstraktumu) ir taip pažeidžia vekselio davėjo teises, Å¡is turi teisę pažeistas teises ginti įstatymo nustatyta tvarka (ginčyti kreditoriaus reikalavimÄ teisme, reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl kreditoriaus nepagrįsto parturtėjimo, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008; 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013; kt.).

AnalogiÅ¡kos taisyklės taikytinos ir tais atvejais, kai skolininkas kreditoriui pateikia kelis prievolės užtikrinimo bÅ«dus, o vekselis – vienas iÅ¡ jų. Tokiose situacijose kreditorius turi teisę pasirinkti, kokiu prievolės užtikrinimo bÅ«du ar bÅ«dais naudotis siekiant patenkinti savo reikalavimus, o jo reikalavimai turi bÅ«ti tenkinami tiek, kiek jais siekiama apginti pažeistas teises, nesudarant sÄ lygų kreditoriui neteisėtai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014).Nutarties 35-36 punktuose aptartų faktinių aplinkybių ir kasacinio teismo praktikos nuostatų pagrindu teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, kad reikalavimas iÅ¡duoti paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį ir reikalavimas jį apmokėti, laikytinas ekonominiu spaudimu.

Paprastojo neprotestuotino vekselio iÅ¡davimas buvo bÅ«tina kredito sutarties sudarymo sÄ lyga – kredito gavėjos UAB „Prie senųjų vartų“ prievolių atsakovei AB „Ūkio bankas“ įvykdymo užtikrinimo priemonė, be kurios kredito sutartis apskritai nebÅ«tų buvusi sudaryta. Teisėtas atsakovės AB „Ūkio bankas“ reikalavimas apmokėti iÅ¡duotÄ vekselį negali bÅ«ti vertinamas kaip ekonominis spaudimas ar realus grasinimas, nes tokiu reikalavimu buvo realizuota vekselio kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės paskirtis.Pažymėtina, kad apeliantai nepagrįstai patį finansinių įsipareigojimų atsakovei AB „Ūkio bankas“ vykdymÄ sieja su ekonominiu nenaudingumu.

Pagal tokiÄ apeliantų dėstomÄ logikÄ bet koks finansinių įsipareigojimų vykdymas yra ekonomiÅ¡kai nenaudingas ir traktuotinas kaip ekonominis spaudimas. Tačiau tik peržengiantis aiÅ¡kiai apibrėžtas teisėtumo ribas sandorio sudarymas gali bÅ«ti laikomas atliktu dėl ekonominio spaudimo. Nagrinėjamu atveju apeliantų nurodomas paskolos pertvarkymas pasireiÅ¡kė tuo, kad apeliantai, parduodami įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , atsiskaitė su atsakove AB „Ūkio bankas“ pagal kredito sutartį, o sudarytos lizingo ir iÅ¡perkamosios nuomos sutartys suteikė apeliantams galimybę iÅ¡sipirkti ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ , taip pat toliau jį valdyti ir juo naudotis.

Taigi tiek turto pirkimo-pardavimo sutartis, tiek ir su Å¡ia sutartimi susijusios lizingo bei iÅ¡perkamosios nuomos sutartys apeliantams buvo naudingos. TÄ patvirtina aplinkybė, kad apeliantai ilgÄ laikÄ vykdė lizingo ir iÅ¡perkamosios nuomos sutartis. Be to, apeliantai Å¡ių sutarčių nutraukimÄ siekė pripažinti negaliojančiu (Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-242-544/2015).Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas apeliantų argumentas, kad jie buvo priversti sudaryti turto pirkimo-pardavimo sutartį, nes jiems buvo grasinama pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimo ir turto perėmimo procesÄ .

Å iuo aspektu pažymėtina, kad, kaip nurodyta Å¡ios nutarties 32 punkte, sandoris CK 1.91 straipsnio pagrindu gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik dėl realaus grasinimo, t. y. dėl neteisėtų sandorio Å¡alies veiksmų, nukreiptų prieÅ¡ kitÄ sandorio Å¡alį, kurie duoda pagrindÄ manyti, kad sandorio Å¡aliai gali bÅ«ti padaryta žalos, ir Å¡aliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sutartį. Taigi grasinimas CK 1.91 straipsnio prasme visų pirma suponuoja veiksmų neteisėtumÄ .

Tuo tarpu sutartį pažeidusios Å¡alies įspėjimas, kad pažeidimų nepaÅ¡alinus bus imtasi pažeistų teisių gynimo priemonių, nelaikytinas neteisėtu veiksmu, kuris galėtų lemti sutarties negaliojimÄ CK 1.91 straipsnio pagrindu. Apeliantai neginčija kredito sutarties, kuriÄ sudarydami privalėjo įvertinti tai, kad Å¡ios sutarties netinkamo vykdymo atveju galimas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimas, be kita ko, į įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , nes bÅ«tent Å¡io turto hipoteka sutartyje buvo numatyta kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė AB „Ūkio bankas“ galėjo imtis tiek kredito sutartyje, tiek teisės aktuose nustatytų savo teisių gynimo būdų. Šios teisės turėjimas ar jos realizavimas negali būti laikomas ekonominiu spaudimu, nes teisėtai kyla iš sutarties ir teisės aktų, reglamentuojančių šį teisinį santykį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines ginčo sutarčių sudarymo aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo naudojimo apeliantai neįrodė.

             Dėl bylos procesinės baigties IÅ¡dėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl apeliantų argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme Apeliantų G. Å . ir V. G. Å . apeliacinį skundÄ atmetus, jų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                  Danutė GasiÅ«nienė Kazys KailiÅ«nas Vigintas ViÅ¡inskis