N-575-729-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N575-729/2012

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-00939-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija 50.17; 52.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutarties A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. A. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis, versdamasis pagal verslo liudijimą Nr. KJ060240-1, 2010 m. kovo 25 d., apie 13.44 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeidė Vilniaus miesto tarybos 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-998 patvirtintų Išorinės vaizdinės reklamos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 10.2 punkto reikalavimus, kadangi neturint leidimo buvo iškabinta išorinė vaizdinė reklama „Lombardas“, kurios projektas nepatikrintas ir nepatvirtintas Vilniaus miesto savivaldybėje, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 2141 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos (toliau – ir Institucija) 2010 m. birželio 10 d. nutarimu A. P. už ATPK 2141 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 500 Lt bauda.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 11 d. nutartimi minėtą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas pažymėjo, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas A. P. administracinio teisės pažeidimo protokole paaiškino, jog sutinka su pažeidimu, dėl jo gailisi ir artimiausiu metu demontuos išorinę reklamą. Nurodė, kad liudytojai G. K. ir D. D. patvirtino šią aplinkybę. Taip pat atkreipė dėmesį, jog faktą, kad reklama kabėjo ant pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sienos, o A. P. pagal verslo liudijimą dirba būtent minėtu adresu, patvirtina paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai skunde, liudytojų G. K. bei D. D. teismo posėdžio metu duoti parodymai ir fotonuotraukos. Pabrėžė, jog minėti liudytojai nelaikytini suinteresuotais bylos baigtimi asmenimis, o jų parodymai yra nuoseklūs ir atitinka kitą byloje surinktą medžiagą, todėl jais abejoti nėra pagrindo. Tuo tarpu A. P. paaiškinimai nenuoseklūs ir prieštarauja vieni kitiems, todėl vertintini kritiškai. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju asmens kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą įrodyta, kadangi jis pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal verslo liudijimą Nr. KJ060240-1 teikė lombardo paslaugas ir ant pastato, neturint leidimo, buvo iškabinta išorinė vaizdinė reklama „Lombardas“, kurios projektas buvo nepatikrintas ir nepatvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės. Taip pat nurodė, kad byloje nebuvo nustatytos A. P. atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės, todėl Institucija pagrįstai asmeniui paskyrė minimalią sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytą baudą. Pabrėžė, kad nagrinėjant A. P. administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos, o administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2010 m. birželio 10 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį. Teigia, jog nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą, kadangi pasirašytinai negavo jokio pranešimo apie teismo posėdį. Taip pat mano, kad negali būti pripažintas ATPK 2141 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo subjektu, kadangi verslo liudijime Nr. KJ060240-1 numatyta veikla yra technikos taisymas, o ne lombardo paslaugos, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prisipažino padaręs jam inkriminuotą pažeidimą ir neatsižvelgė į asmens skunde teismui nurodytą kategorišką teiginį, jog jis su jam inkriminuotu pažeidimu nesutinka.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2010 m. birželio 10 d. nutarimą bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, teisinga ir pagrįsta, o visi įrodymai buvo įvertinti tinkamai. Pažymi, jog A. P. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą įrodyta byloje esančia medžiaga. Atkreipia dėmesį, jog tiek administracinio teisės pažeidimo protokole esančiame paaiškinime, tiek bylą nagrinėjant Institucijoje asmuo pripažino padaręs jam inkriminuotą pažeidimą ir žadėjo demontuoti reklamą arba ją legalizuoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju A. P. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 2141 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 2141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme nustatytų kitų reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymas (išskyrus įstatymų uždraustos ar neteisėtos veiklos reklamos, taip pat prekių ar paslaugų, kurių gamyba ir (ar) pardavimas (teikimas) yra įstatymų uždrausti, reklamos skleidimą visuomenės informavimo priemonėse), taip pat savivaldybių tarybų patvirtintų išorinės reklamos įrengimo taisyklių nesilaikymas užtraukia baudą nuo 500 Lt iki 1 000 Lt.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. P. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą įrodyta. Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo skunde pirmosios instancijos teismui (b. l. 1), be kita ko, kategoriškai tvirtino, kad jis nėra tinkamas ATPK 2141 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo subjektas, t. y. kėlė klausimą dėl tinkamo pažeidimo subjekto nustatymo. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamo įvykio metu galiojusių Taisyklių 28 punktas numatė, jog reklaminės veiklos subjektams, pažeidusiems Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei šių Taisyklių reikalavimus, taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta atsakomybė.

Remiantis Taisyklių 4.7 punktu, kitas šiose Taisyklėse vartojamas sąvokas inter alia nustato Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas, kurio 2 straipsnio 11 dalis (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) įtvirtina, kad reklaminės veiklos subjektas – reklamos davėjas, gamintojas, tarpininkas ar skleidėjas. Atitinkamai Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnio 8, 9, 13 ir 14 dalys (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) numato, kad reklamos davėjas – asmuo, kurio iniciatyva ir interesais naudojama (užsakoma, gaminama, skleidžiama) reklama; reklamos gamintojas – reklamos gamybos paslaugas teikiantis asmuo; reklamos skleidėjas – bet kokiomis informacijos perteikimo priemonėmis reklamą skleidžiantis asmuo; reklamos tarpininkas – asmuo, tarpininkaujantis užsakant reklamos skleidimo arba reklamos gamybos ir skleidimo paslaugas.

Šiuo aspektu pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, iš esmės rėmėsi tuo, kad A. P. pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ant kurio buvo iškabinta minėta išorinė vaizdinė reklama „Lombardas“, dirbo pagal verslo liudijimą Nr. KJ060240-1, ir padarė išvadą, jog jis šiame pastate teikė lombardo paslaugas. Tačiau iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Verslo liudijimų duomenų tikrinimo duomenų bazės matyti, kad minėtas verslo liudijimas suteikia teisę teikti elektrinių buities reikmenų taisymo paslaugas (Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus klasė 95.21;

įeina į Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus klasę 95.22) ir nesuteikia teisės parduoti savo gamybos prekių ir teikti paslaugų įmonei ar kitam juridiniam asmeniui, jeigu veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint liudijimą, rūšis yra viena iš veiklos, kuria verčiasi įmonė ar kitas juridinis asmuo, rūšių, t. y. šis verslo liudijimas nesuteikia teisės teikti lombardo paslaugas, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tokias paslaugas teikė. Be to, pažymėtina, jog A.

P. skunde pirmosios instancijos teismui (b. l.

1) taip pat kategoriškai teigė, kad reklaminė iškaba „Lombardas“ ant minėto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo iškabinta dar prieš jam pradedant dirbti šiame pastate, tai jis nurodė pažeidimą fiksavusiems pareigūnams ir paaiškino, jog nežino, kas ir kada šią iškabą pakabino. Vien aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 7-8) paaiškino, jog sutinka su pažeidimu, dėl jo gailisi ir artimiausiu metu demontuos išorinę reklamą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis laikytinas reklaminės veiklos subjektu išorinės vaizdinės reklamos „Lombardas“ atžvilgiu ir padarė ATPK 2141 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokių realių galimybių surinkti naujus A. P. kaltę padarius jam inkriminuotą pažeidimą patvirtinančius įrodymus, kadangi nuo nagrinėjamo pažeidimo padarymo dienos praėjo gana ilgas laiko tarpas, todėl nėra jokio pagrindo grąžinti bylą papildomam aplinkybių tyrimui atlikti. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. P. atžvilgiu dėl ATPK 2141 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina, nenustačius jo veikoje šio pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartis keistina, nutraukiant administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. P. atžvilgiu dėl ATPK 2141 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

A. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2010 m. birželio 10 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-6672 panaikinti.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. P. atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2141 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas