a515d6cd-70bf-47a9-9abd-07df8f2d688c · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-279-725/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35181-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 15 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė, sekretoriaujant Gabrielei Vaitkevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Raudeliūnienei, nukentėjusiajai D. J., jos atstovei advokatei Vitalijai Smolenskienei, kaltinamajam V.

J., jo gynėjai advokatei Dianai ViÅ¡inskienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Teismas n u s t a t ė :

V. J. 2020 m. rugsėjo 1 d. apie 18.30 val., namų, esančių (duomenys neskelbtini), svetainėje asmeninio konflikto metu su Å¡eimos nariu – sutuoktine D. J., tyčia 5 kartus ranka D. J. sudavė į pakaušį, taip muÅ¡damas sukėlė jai fizinį skausmÄ ir padarė pakauÅ¡io srities sumuÅ¡imÄ , kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamasis V. J. 2021 m. sausio 6 d. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. apie 14 val. su D. J. ir jos mama susitiko kavinėje.

D. J. buvo agresyviai nusiteikusi kaltinamojo atžvilgiu, su ja buvo sunku normaliai bendrauti. Po susitikimo kaltinamasis pasiėmė vaikus ir parvažiavo namo, (duomenys neskelbtini). D. J. nuvažiavo pas save namo surinkti vaikų rÅ«bų ir atvežti kaltinamajam. Apie 17.20 val. jis išėjo į laukÄ pasiimti iÅ¡ automobilio kuprinės ir parÅ«kyti. Grįžęs namo apie 17.30 val., rado D. J. kraunančiÄ vaikų daiktus. Ji buvo nusiteikusi agresyviai, vadino kaltinamÄ jį necenzÅ«riniais žodžiais, ir tada įvyko konfliktas.

Kaltinamajam stovint praėjime iÅ¡ virtuvės į koridorių, D. J. sugriebė kaltinamajam už rankos ir pradėjo spausti su nagais – kaltinamasis pajuto skausmÄ , toje vietoje liko kraujosruva. Kaltinamajam bandant iÅ¡sisukti, ji griebė kaltinamÄ jį už plaukų, ėmė peÅ¡ti. Kaltinamajam atsitraukus, D. J. trenkė su deÅ¡ine ranka kaltinamajam į kairę akį. Pradėjus sutuoktinę filmuoti, ji dar kartÄ trenkė kaltinamajam į deÅ¡inę akį. Po to iÅ¡eidama, dar kartÄ trenkė kaltinamajam į veido sritį.

Po konflikto jis nuėjo į barÄ iÅ¡gerti alaus. Tame bare jį užpuolė ir sumušė. Prabudęs naktį, kaltinamasis pasijuto blogai – skaudėjo galvÄ , pykino, dėl to kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Kaltinamasis nežino nuo ko pasijuto blogai, nes tÄ dienÄ buvo sumuÅ¡tas ir paÅ¡alinių asmenų. Ä® medikus kreipėsi naktį, nes iÅ¡kart po konflikto su D. J. jam buvo stresas, Å¡okas, todėl nieko blogo nejuto. Jie turi du vaikus – (duomenys neskelbtini), 6 metų, ir (duomenys neskelbtini), 4 metų, (duomenys neskelbtini).

Ä® butÄ D. J. buvo įėjusi, nes tai yra jų bendras butas, ir ji turi raktus. Konfliktas įvyko apie 17:30–18 val. Jis pats jokių smÅ«gių D. J. nesudavė. IÅ¡ karto po konflikto su D. J. į policijÄ nesikreipė, nes nenorėjo vaikų teisių, norėjo iÅ¡siskirti gražiai ir daugiau su D. J. nesimatyti. Kai po įvykio jį į komisariatÄ iÅ¡kvietė tyrėjas, parodymų jis nedavė, nes tyrėjas pasakė, kad jis yra neblaivus, todėl parodymų duoti negali. Tuomet, rugsėjo 2 d. apie 4–5 valandÄ ryto kaltinamajam nustatė 3 promilių girtumÄ . 2021 m. kovo 1 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V.

J. kaltu visiÅ¡kai prisipažino, parodė, kad naudojo prieÅ¡ D. J. smurtÄ â€“ tyčia trenkė jai atbula plaÅ¡taka 4–5 smÅ«gius, galėjo bÅ«ti į pakaušį ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamasis nurodė, kad jis nesiekė sukelti fizinio skausmo, sužaloti, tačiau, kadangi D. J. buvo įsiaudrinusi, jis taip norėjo jÄ nuraminti ir taip kvailai pasielgė. Jį buvo užplÅ«dęs pyktis ir tuo metu jis neįvertino smÅ«gių stiprumo, tiesiog persistengė. Nenorėjo jos sužaloti tuo metu, tik nenorėjo, kad ji rėktų ant kaltinamojo.

Mano, kad jo smÅ«giai – tai buvo pykčio iÅ¡liejimas, tuo metu atrodė, kad taip reikia pasielgti. Savo veiksmus vertina labai neigiamai, taip elgtis nederėtų. Kaltinamasis nurodė suvokęs, kad D. J. nuo suduodamų smÅ«gių skaudės. Civilinį ieÅ¡kinį pripažįsta, sutinka atlyginti žalÄ . Galėjo bÅ«ti, kad tÄ vakarÄ , išėjęs į automobilį pasiimti kuprinės užtruko ilgokai. PraÅ¡o teismo nekreipti dėmesio į ankstesnius parodymus, kadangi jie buvo duoti laikantis advokatės požiÅ«rio į bylÄ .

Šiuo metu advokatės paslaugų dėl jų skirtingų požiūrių atsisakė. Be kaltinamojo V. J. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, rašytiniais įrodymais. Nukentėjusioji D. J., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. apie 18 val. jai paskambinęs vaikas pranešė, kad jie namuose liko vieni ir paprašė atvažiuoti jo pasiimti. Skambino vyresnis sūnus E. J. (paskambino per „Messenger“ programėlę, per savo planšetę), sakė, kad tėtis ilgai negrįžta namo.

Atvažiavusi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rado vaikus vienus, iÅ¡sigandusius. Buto raktų nukentėjusioji neturėjo, nes buvo iÅ¡ to buto iÅ¡keldinta, duris jai atidarė vaikas. Pradėjus dėti vaikų daiktus, vyresnysis sÅ«nus pradėjo verkti, nes buvo tėčio pažadėta, kad su juo bus dvi savaites. Grįžus V. J., matėsi, kad jis buvo neblaivus, jis klausė, kodėl verkia vaikas. Tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo prasidėjo žodinis konfliktas. V. J. griebė nukentėjusiÄ jÄ ir kumščiu trankė jai į galvÄ â€“ į pakaušį.

Tuo metu nukentėjusioji buvo nusisukusi nuo V. J., rengė vaikus striukėmis, avė batus. Nukentėjusioji taip pat pradėjo filmuoti. Kai V. J. pamatė, kad ji filmuoja, tai jis nustojo muÅ¡ti ir nutaisė visai kitÄ veido iÅ¡raiÅ¡kÄ . Kai V. J. pradėjo filmuoti, jos reakcija buvo pikta, nes jis jau buvo sudavęs jai smÅ«gius, o vaikai verkė. Todėl jam pradėjus filmuoti, ji iÅ¡stÅ«mė jam iÅ¡ rankų telefonÄ . SÅ«nus Emilis viskÄ matė ir, nukentėjusiosios manymu, viskÄ prisimena. Su vaikais nukentėjusioji iÅ¡važiavo namo į (duomenys neskelbtini).

ViskÄ , kas įvyko, matė vaikai. Ji savo vyro atžvilgiu smurto nenaudojo. Policijos iÅ¡ karto nekvietė, nes vaikai verkė, ji nenorėjo vaikų traumuoti. Po įvykio vaikų iÅ¡vežti pas artimuosius negalėjo, nes jos mama buvo iÅ¡važiavusi, viena brolis gyvena užsienyje, o kitas yra mėgstantis iÅ¡gerti. Todėl policijÄ iÅ¡kvietė apie 22 val., užmigdžiusi vaikus. Jos apsisprendimÄ kviesti policijÄ lėmė tai, kad prieÅ¡ jÄ buvo panaudotas fizinis smurtas ir viskÄ matė vaikai. Tam jos sprendimui tarp jos ir V.

J. vykstanti skyrybų byla neturėjo jokios įtakos. Naktį V. J. jai siuntė nuotraukas, kad jis sužalotas. Sužinojęs, kad ji parašė pareiÅ¡kimÄ policijai, jis nukentėjusiajai pasakė, kad jis taip pat raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ ant nukentėjusiosios. Vaikai V. J. buvo perduoti 2020 m. rugpjūčio 30 d., grįžus iÅ¡ pajÅ«rio, kartu buvo perduoti ir jų rÅ«bai, nebuvo tartasi, kad ji dar veÅ¡ kitus rÅ«bus. IÅ¡ to buto V. J. nukentėjusiÄ jÄ su vaikais ir daiktais iÅ¡kraustė nuo vasario mėnesio.

Santuokos metu V. J. į metus du kartus piktnaudžiaudavo alkoholiu, ir kai jau jis prisigerdavo, tai prisigerdavo tiek, kad nukentėjusiajai reikėdavo bėgti iÅ¡ namų, nes pakeldavo rankÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , arba kažkas atsitikdavo – jis girtas bÅ«davo neadekvatus. Rugsėjo 1 d. ji kartu su V. J., vaikais ir savo mama kartu pietavo kavinėje, ji su V. J. pietų metu nelabai bendravo. Nukentėjusioji nurodė, kad neturtinę žalÄ vertina 1500 eurų, nes nukentėjo ne tik ji, bet ir vaikai, ji iki Å¡iol dar jaučiasi moraliÅ¡kai blogai, apie mėnesį jai skaudėjo galvÄ , kankino nemiga.

Ä® medikus nesikreipė, nes neturėjo, kur palikti vaikų. Liudytojas mažametis E. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (dalyvaujant psichologei G. G., Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie ASDM Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams S. Č., M. K.), parodė, kad jam Å¡eÅ¡i metai, gyvena su mama. 2020 m. rugsėjo 1 d. tėtis mušė mamai per galvÄ . Tada jis buvo pas tėtį kartu su broliu, kuriam trys metai. Tėtis buvo išėjęs iÅ¡neÅ¡ti Å¡iukÅ¡lių, mama pagalvojo, kad jis ilgai išėjęs. Liudytojas laiko nepažįsta, negalėjo įvardinti, kiek laiko tėčio nebuvo namuose, teigia, buvo išėjęs „žiauriai biÅ¡ky ilgai“.

Atvažiavo mama, jie susirinko daiktus ir tada viskas prasidėjo. Liudytojas norėjo bÅ«ti su tėčiu ir pasiverkė. Tėtis pradėjo filmuoti ir tėtis mušė stipriai vienÄ kartÄ su ranka, kumščiu mamai per galvÄ . Mama iÅ¡mušė iÅ¡ tėčio rankų telefonÄ , tėčiui atgal netrenkė. Po to važiavo kartu su mama į dėdės namÄ . Liudytojas nurodė, kad niekas jo neprašė meluoti, jis mamai neskambino, ji pati atėjo (1 t., b. l. 108–109). 2020 m. rugsėjo 1 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad, atvykusi adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigÅ«nus pasitiko D.

J., kuri paaiÅ¡kino, kad apie 18.00–19.00 val. jai nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), pasiimti nepilnamečių vaikų, į namus grįžo jos vyras V. J., kuris, bÅ«damas stipriai neblaivus, kilus konfliktui, panaudojo fizinį smurtÄ , sukeldamas jai fizinį skausmÄ â€“ kumščiu 5 kartus sudavė į galvos sritį, grasino, kad ryte ji daugiau neatsikels. D. J. pasiėmusi vaikus nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Jai buvo iÅ¡kviesta medicininė pagalba. Pati vykti atsisakė dėl mažamečių vaikų.

D. J. nustatytas 0,00 promilių girtumas. Tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota smurtÄ patyrusio asmens bÅ«sena – didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė (b. l. 10). 2020 m. rugsėjo 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2134/2020(02) nurodyta, kad D. J. konstatuotas pakauÅ¡io srities sumuÅ¡imas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytÄ sritį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje ir galėjo gautis tiek suduodant smÅ«gį kietu buku daiktu, tiek nugriuvus ir atsitrenkus į kietÄ bukÄ daiktÄ .

Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2020 m. rugsėjo 1 d (1 t., b. l. 76). 2020 m. spalio 9 d. daiktų apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apraÅ¡ytas iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro gautas garso įraÅ¡as, kuriame užfiksuota, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. 21.48 val. D. J. kviečiasi pagalbÄ . Pokalbio metu D. J. nurodo, kad vyras smurtavo vaikų akivaizdoje, daužė per galvÄ , į pakaušį tai buvo gal prieÅ¡ porÄ valandų, ji vyko į įvykio vietÄ pasiimti vaikų, nes vienas vaikas jai paskambino (1 t., b. l. 79–80). 2020 m. rugsėjo 1 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 1 d.

D. J. įraÅ¡yta preliminari diagnozė ,,nepatikslinti galvos sužalojimai“ (1 t., b. l. 84–86). Ä®rodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis V. J. smurtavo prieÅ¡ savo Å¡eimos narį – sutuoktinę D. J.. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis V. J. savo kaltę visiÅ¡kai pripažino, smurtavimo faktas nustatytas specialisto iÅ¡vada, jį taip pat patvirtina nukentėjusiosios D.

J., mažamečio liudytojo E. J. parodymai, kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti raÅ¡ytiniai bylos įrodymai. V. J. veikė tiesiogine tyčia, suvokė tokių savo veiksmų pavojingumÄ ir norėjo taip elgtis. Suduodamas smÅ«gius nukentėjusiajai į gyvybiÅ¡kai svarbų organÄ â€“ galvos sritį, kaltinamasis V. J. suvokė, kad tokiais savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus sveikatÄ , numatė galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams. Kadangi tarp kaltinamojo V. J. atliktų smurtinių veiksmų ir sukeltų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, todėl jis yra atsakingas už atsiradusius padarinius, t. y. už nežymų D.

J. sveikatos sutrikdymÄ . Tokiu bÅ«du baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiÅ¡kai įrodyta, jog kaltinamasis V. J. 2020 m. rugsėjo 1 d. apie 18.30 val., namuose tyčia sudavė 5 smÅ«gius rankomis į galvos sritį – pakaušį Å¡eimos nariui – sutuoktinei D. J., tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Å iais veiksmais kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas kaltinamajam V. J. iÅ¡ kaltinimo Å¡alina aplinkybę, kad kaltinamasis sudavė smÅ«gius kumščiu.

Pats kaltinamasis teigė, kad smÅ«gius sudavė atbula plaÅ¡taka, tačiau akivaizdu kad smÅ«gius sudavė ranka, nukentėjusioji konkrečiai Å¡io fakto nematė, kadangi buvo nusisukusi ir smÅ«gius gavo į pakaušį, kitų objektyvių duomenų, kuria rankos dalimi ar vieta kaltinamasis sudavė smÅ«gius, nėra. Å i kaltinimo korekcija nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, nekeičia juridinės kvalifikacijos bei nepažeidžia jo teisės į gynybÄ , todėl yra leistina. Dėl bausmės skyrimo Kaltinamojo V.

J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis V. J. neteistas (1 t., b. l. 145–146), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 139–140), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nuo 2001 m. sausio 1 d. nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (1 t., b. l. 138), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (1 t., b. l. 137), nedirba.

Kadangi kaltinamasis V. J. padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, yra neteistas, visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, todėl kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta Å¡velniausia bausmės rÅ«Å¡is – vieÅ¡ieji darbai, jos dydį nustatant mažesnį nei Å¡ios bausmės, skiriamos už nusikaltimus, vidurkis. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Nukentėjusioji D. J. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieÅ¡kinį (1 t., b. l.

80) dėl 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir turėtų 300 Eur iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ priteisimo. Nukentėjusioji ieÅ¡kinyje bei bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad dėl sumuÅ¡imo ji patyrė fizinį skausmÄ , pažeminimus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, nes buvo apribotos jos bendravimo galimybės. Ji iki Å¡iol dar jaučiasi moraliÅ¡kai blogai, apie mėnesį jai skaudėjo galvÄ , kankino nemiga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal Å¡iÄ normÄ , nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, bÅ«tina vadovautis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikÅ¡mingumÄ . Vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai D. J. buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl jai padarytų sumuÅ¡imų buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad fiziniai (galvos) skausmai netruko ilgai, nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiosios fizinė sveikata ar psichinė bÅ«klė gali blogėti ateityje, nepateikta objektyvių duomenų, kad įvykio metu patirti iÅ¡gyvenimai, fiziniai sužeidimai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiosios pilnaverčiui gyvenimui, be to, praÅ¡oma priteisti suma yra aiÅ¡kiai neatitinkanti Lietuvos Respublikos teismų formuojamai praktikai, todėl nukentėjusiosios nustatytas ir ieÅ¡kiniu praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams, neatitinka įstatymo reikalavimų, ir neturtinės žalos dydis nustatytinas 900 Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis).

Kita civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai D. J. atmestina. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iÅ¡ pateikto mokėjimo nurodymo (2 t., b. l.

55) D. J. advokatei Vitalijai Smolenskienei sumokėjo 300 eurų atstovavimo iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į tai, kad advokatė nukentėjusiosios vardu surašė civilinį ieÅ¡kinį, atstovavo nukentėjusiÄ jÄ teisme, kaltinamasis vieno iÅ¡ pirmų posėdžių metu kaltu neprisipažino, dėl ko kaltinamojo bei nukentėjusiosios apklausos tęsėsi gana ilgai, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios praÅ¡oma priteisti 300 eurų suma teisinei pagalbai apmokėti neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose ,,Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių patvirtinimo“ numatytiems advokato atstovavimo teisme, procesinių dokumentų rengimo dydžiams, yra proporcinga advokato darbo ir laiko sÄ naudoms atstovaujant nukentėjusiosios interesus pirmos instancijos teisme. Nors kaltinamasis Å¡iuo metu nedirba, tačiau yra jauno amžiaus, duomenų, kad jis dėl objektyvių priežasčių negalėtų dirbti, byloje pateikta nėra, todėl nukentėjusiosios turėtos 300 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidos priteistinos nukentėjusiajai iÅ¡ kaltinamojo V.

J.. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymÄ , panaikintina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę – 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai iÅ¡dirbti 90 valandų visuomenės labui, dirbant ne mažiau kaip po 15 valandų per mėnesį.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti, pradėjus bausmės vykdymÄ , panaikinti. Nukentėjusiosios D. J. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, nukentėjusiajai D. J. priteisti 900 (devynis Å¡imtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo. KitÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti nukentėjusiajai D. J. iÅ¡ kaltinamojo V. J. 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) atstovavimo iÅ¡laidų. Byloje esantį CD su E. J. apklausos įraÅ¡u (1 t., bylos virÅ¡elio vidinė dalis) palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Živilė BliÅ«džiuvienė