Legislator Case Law & Legislation
a51459e5-168d-457d-ba2e-3ca1a07a31ff AI generated

a51459e5-168d-457d-ba2e-3ca1a07a31ff · Alytaus apylinkės teismas

Case Number a51459e5-168d-457d-ba2e-3ca1a07a31ff
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1-522-297/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55409-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.2.14.10.1; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 23 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė, sekretoriaujant Vismantei Valentaitei, Rasai Sabonienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Štreimikytei, nukentėjusiajam G.

Legislator headnote

AI generated

a51459e5-168d-457d-ba2e-3ca1a07a31ff · Alytaus apylinkės teismas: neketina kažko daryti jų automobiliui, t. y. gadinti ir panaÅ¡iai. Nuėjusi prie savo namo (duomenys neskelbtini), ji stebėjo A. B.. Å is, baigęs kalbėti telefonu, stoviniavo ir dairėsi, galiausiai nuėjo prie L. maÅ¡inos ir atsistojęs prie galinio sparno, kur yra kuro bakas, kažkÄ iÅ¡sitraukė iÅ¡ kiÅ¡enės ir ranka atliko kelis judesius iÅ¡ apačios į viršų, lyg kÄ brėždamas, tuo pačiu metu vis pasidairydamas į Å¡onus, ar niekas jo nemato. Toje vietoje, kur stovėjo L. maÅ¡ina, yra gatvės apÅ¡vietimo stulpas, todėl V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1-522-297/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55409-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.2.14.10.1; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 23 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė, sekretoriaujant Vismantei Valentaitei, Rasai Sabonienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Štreimikytei, nukentėjusiajam G.

L., nukentėjusiojo atstovei advokatei Onai Klinavičienei, kaltinamajam A. B., kaltinamojo gynėjui advokatui Vytautui Tučkui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, naÅ¡lys, neteistas, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : kaltinamasis A. B. 2019 m. gruodžio 17 d. apie 16.50 val. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, tyčia, braižydamas aÅ¡triu, tyrimo metu nenustatytu daiktu, subraižė G. L. priklausančio automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), deÅ¡inės pusės galinį sparnÄ , tuo padarė nukentėjusiajam G. L. 330 Eur turtinę žalÄ . Kaltinamasis A. B. kaltės nepripažino. PaaiÅ¡kino, kad nukentėjusysis G. L. yra jo kaimynas, abu gyvena daugiabutyje (duomenys neskelbtini).

Su G. L. nebendrauja, bet žino, kad jis turi automobilį „Volvo V70“, kurį stato aikÅ¡telėje prieÅ¡ais jų daugiabutį. 2019 m. gruodžio 17 d. apie 17 val. kaltinamajam reikėjo nuvykti pas gydytojÄ konsultacijai. Jis buvo susitaręs su sÅ«numi, kad Å¡is paveÅ¡ jį iki gydymo įstaigos. SÅ«nus turėjo atvažiuoti į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę prie namo (duomenys neskelbtini), todėl kaltinamasis prieÅ¡ 17 val. išėjo iÅ¡ savo buto ir, perėjęs gatvę, laukė aikÅ¡telėje sÅ«naus.

Matė, kaip automobiliu „Volvo V70“ grįžo nukentėjusiojo G. L. sutuoktinė V. L., kuri pastatė automobilį aikÅ¡telėje Å¡alia kaltinamojo automobilio ir nuėjo link namų. Kaltinamasis stoviniavo, laukdamas sÅ«naus, bet nutirpo koja, todėl jis kiek pajudėjo, praėjo pro G. L. automobilio galÄ . Tuo momentu jam iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡krito buto raktų dėklas, kuris buvo tuščias, nes raktus kaltinamasis buvo palikęs namie. Jis pasilenkė pakelti dėklÄ ir, kad neprarastų pusiausvyros, atsirėmė į G.

L. automobilio galinį ratÄ , bet automobilio sparno jis tikrai nelietė ir jo nesubraižė, nesugadino. Pakėlęs dėklÄ , jis grįžo atgal prie savo automobilio ir netrukus atvažiavo sÅ«nus, kuris nuvežė jį pas gydytojÄ . TÄ dienÄ G. L. neiÅ¡sakė kaltinamajam jokių pretenzijų dėl sugadinto automobilio. Po dviejų dienų pas jį atėjo G. L. kartu su sutuoktine V. L. ir namo pirmininke A. Å .. Nukentėjusysis G. L. pasakė, kad kaltinamasis sugadino jo automobilį ir pareikalavo sumokėti 500 Eur.

Kaltinamasis atsakė, kad turi pasitarti su sÅ«numi, nes nežino už kÄ jis turi mokėti. SekančiÄ dienÄ nukentėjusysis parašė pareiÅ¡kimÄ policijai dėl sugadinto automobilio. Kaltinamasis negadino G. L. automobilio ir jis nėra atsakingas už nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , todėl prašė teismo jį iÅ¡teisinti. Nukentėjusysis G. L., apklaustas teisme, parodė, kad pažįsta kaltinamÄ jį kaip kaimynÄ , jie gyvena tame pačiame daugiabutyje (duomenys neskelbtini). Su kaltinamuoju A.

B. santykiai nėra geri dėl nesutarimų naudojantis namo automobilių stovėjimo aikÅ¡tele, 2018 m. pavasarį G. L. parašė skundÄ dėl aikÅ¡telėje užimtos jo vietos ir A. B. už tai gavo baudÄ , po ko G. L. rasdavo nuleistÄ savo automobilio padangÄ , kartÄ rado į padangÄ Ä¯suktÄ varžtÄ . Turėjo įtarimų, kad prie tų automobilio gadinimų gali bÅ«ti prisidėjęs A. B.. 2019 m. gruodžio 17 d. apie 16.50 val. G. L. pro savo buto langÄ pamatė A. B., lauke stoviniuojantį jų namo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje.

Tuo metu pas G. L. buvo atėjusi kaimynė A. Å ., kuri irgi pastebėjo A. B. ir pasiÅ«lė nukentėjusiajam jį pafilmuoti, nes A. B. elgesys atrodė įtartinas. Nukentėjusysis tam pritarė, pasiruošė filmuoti, prieÅ¡ tai jis dar paskambino savo žmonai, kuri tuo metu turėjo parvažiuoti automobiliu „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), namo, ir pasakė, kad ji slapta pastebėtų A. B., kÄ Å¡is darys, kai ji pastatys aikÅ¡telėje automobilį. G. L. pro buto langÄ matė, kad grįžusi namo V.

L. pastatė automobilį „Volvo V70“ aikÅ¡telėje galu į gatvę. V. L. užrakinus automobilį ir nuėjus link namų, nukentėjusysis, pro savo buto langÄ filmuodamas A. B., stebėjo, kaip A. B. priėjo prie jų automobilio „Volvo V70“ galo ir kažkuo braižė maÅ¡inos deÅ¡inį sparnÄ ties kuro įpylimo anga. Po to jis lyg niekur nieko grįžo prie savo automobilio. Visa tai G. L. užfiksavo video kamera, o vaizdo įraÅ¡Ä jis vėliau pateikė policijos pareigÅ«nams. A.

B. veiksmus matė ir V. L. bei A. Å .. TÄ patį vakarÄ nukentėjusysis G. L. buvo nuėjęs pas A. B. pasikalbėti dėl tyčia apgadinto automobilio, bet kaltinamasis neatidarė buto durų. SekančiÄ dienÄ apie 14 val. G. L. dar kartÄ nuėjo pas A. B., su juo ėjo ir žmona bei kaimynė A. Å .. Šį kartÄ A. B. atidarė buto duris, tada G. L. jo paklausė, kodėl Å¡is apgadino jo automobilį. A. B. to neneigė, nesigynė, sakė, kad ieÅ¡kos bÅ«dų žalai atlyginti ir jÄ atlygins, kai pasitars su sÅ«numi, tačiau iki Å¡iol žalos neatlygino.

Teisme apklausta liudytoja V. L. parodė, kad įvykio dienÄ apie 16.50 val. ji automobiliu „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parvažiavo namo. Automobilį pasistatė jų rezervuotoje stovėjimo vietoje aikÅ¡telėje prie namo (duomenys neskelbtini). Matė, kad toje aikÅ¡telėje prie savo automobilio stovėjo kaimynas A. B., jis kalbėjo mobiliuoju telefonu. Pasisveikino su juo ir nuėjo link laiptinės. PrieÅ¡ tai jai paskambinęs sutuoktinis G. L. jÄ Ä¯spėjo, kad iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio, ji paeitų į Å¡alį ir pastebėtų, ar A.

B. neketina kažko daryti jų automobiliui, t. y. gadinti ir panaÅ¡iai. Nuėjusi prie savo namo (duomenys neskelbtini), ji stebėjo A. B.. Å is, baigęs kalbėti telefonu, stoviniavo ir dairėsi, galiausiai nuėjo prie L. maÅ¡inos ir atsistojęs prie galinio sparno, kur yra kuro bakas, kažkÄ iÅ¡sitraukė iÅ¡ kiÅ¡enės ir ranka atliko kelis judesius iÅ¡ apačios į viršų, lyg kÄ brėždamas, tuo pačiu metu vis pasidairydamas į Å¡onus, ar niekas jo nemato. Toje vietoje, kur stovėjo L. maÅ¡ina, yra gatvės apÅ¡vietimo stulpas, todėl V.

L. viskas buvo akivaizdžiai matyti. Po to A. B. grįžo prie savo automobilio, dar lazda pabaksnojo į ratus, lyg juos patikrindamas. Grįžusi į butÄ , V. L. su vyru sprendė kÄ daryti, ar kreiptis į policijÄ . Pas juos buvo atėjusi A. Å . ir ji siÅ«lė gerai apsvarstyti, ar verta iÅ¡ karto kreiptis į policijÄ , gal geriau prieÅ¡ tai pakalbėti su pačiu A. B.. Tada jie taip ir nutarė. Savo automobilį ji su vyru apžiÅ«rėjo tÄ pačiÄ dienÄ ir matė galiniame sparne padarytus penki įbrėžimus, jie buvo gilÅ«s, tokių įbrėžimų pats į kažkÄ atsitrenkęs nepadarysi, anksčiau jų ten nebuvo.

KitÄ dienÄ nuėjo pas A. B. pasikalbėti, tikėjosi gražiuoju susitarti dėl žalos atlyginimo. V. L. įsijungė telefonÄ , kad užfiksuoti pokalbį. Kaltinamasis A. B., paklaustas, kodėl subraižė jų automobilį, tiesiogiai to nepripažino, bet jis negalėjo paaiÅ¡kinti, kÄ veikė atsistojęs už jų maÅ¡inos, jis iÅ¡ karto priminė L., kad Å¡ie negerai su juo pasielgė, kai iÅ¡kvietė policijÄ dėl aikÅ¡telėje užimtos jų vietos, kada jam teko sumokėti baudÄ . A.

B. klausė, kiek kainuos maÅ¡inos remontas, o G. L. pasakius, kad 500 Eur, jis atsakė, kad tokių pinigų neturi, bet sakė atvažiuos jo sÅ«nus ir viskÄ sutvarkys. Iki Å¡iol žala yra neatlyginta, A. B. net neatsiprašė už savo veiksmus. Teisme apklausta liudytoja A. Å . parodė, kad ji yra daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininkė. 2019 m. gruodžio 17 d. apie 17 val. ji buvo užėjusi pas kaimynus L. jie gyvena namo antrame aukÅ¡te. L. buto virtuvės langas iÅ¡eina į (duomenys neskelbtini) gatvę, prie kurios yra jų namo automobilių stovėjimo aikÅ¡telė.

BÅ«dama virtuvėje, A. Å . pro langÄ pamatė kaltinamÄ jį A. B., kuris vaikščiojo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje. Ji turėjo įtarimų, kad A. B. anksčiau buvo ne kartÄ sugadinęs jos automobilio padangas, nes rasdavo jas subadytas, todėl ji pasiÅ«lė G. L. pafilmuoti A. B. veiksmus. G. L. pradėjo filmuoti ir dar jis paskambino žmonai V. L., kuri tuo metu turėjo parvažiuoti namo jų „Volvo“ markės automobiliu, ir jÄ Ä¯spėjo, kad A. B. aikÅ¡telėje įtartinai stoviniuoja ir kad reikia jį slapta pastebėti.

A. Å . matė, kaip parvažiavo V. L., automobilį pastatė aikÅ¡telėje ir nuėjo, po ko A. B., pasiramsčiuodamas lazdele, priėjo prie L. automobilio iÅ¡ kitos pusės ir kažkÄ su ranka darė ties automobilio Å¡onu, lyg braukė kažkuo per maÅ¡inÄ , A. Å . suprato, kad jis gadina, braižo automobilį, tik ji neįžiÅ«rėjo kokį daiktÄ rankoje turėjo A. B.. Grįžus į butÄ V. L., jie pasitarė, kad iÅ¡ karto į policijÄ nesikreips, iÅ¡ pradžių bandys pakalbėti su A.

B., kad Å¡is geruoju atlygintų žalÄ . KitÄ dienÄ A. Å . buvo nuėjusi prie L. automobilio ir matė jo Å¡one padarytus gilius įbrėžimus. Ji buvo nuėjusi pas A. B. kartu su L.. Jam atidarius buto duris, G. L. pradėjo pokalbį, kad A. B. sugadino jų automobilį. A. B. neklausė kada, kas, kur ir koks automobilis sugadintas, jis neprašė peržiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡o, o iÅ¡ karto pasakė, kad atvažiuos jo sÅ«nus ir jie susitars dėl remonto, be to, A. B. pradėjo aiÅ¡kinti, nuo ko viskas prasidėjo, priminė, kad buvo nubaustas bauda, kai L. prieÅ¡ Velykas iÅ¡kvietė policijÄ dėl užstatytos vietos maÅ¡inų aikÅ¡telėje.

Teisme apklaustas liudytojas R. B. patvirtino, kad jo tėvas kaltinamasis A. B. buvo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje ir laukė, kol jis (sÅ«nus) atvažiuos ir nuveÅ¡ į ligoninę. Po trijų dienų kaltinamasis jam pasakė, kad kaimynai reikalauja iÅ¡ jo pinigų už sugadintÄ automobilį, dar pasvarstė, kad gal aikÅ¡telėje iÅ¡lipdamas iÅ¡ maÅ¡inos užkabino durelėmis tÄ svetimÄ automobilį. R. B. buvo nuėjęs į aikÅ¡telę apžiÅ«rėti to automobilio ir matė, kad jis tikrai subraižytas, akivaizdžiai kažkieno tyčia apgadintas, bet jo tėvas to tikrai nepadarė.

IÅ¡ nukentėjusiojo G. L. protokolo-pareiÅ¡kimo matyti, kad 2019 m. gruodžio 20 d. G. L. kreipėsi į policijÄ dėl to, kad gruodžio 17 d. 16.50 val. jis matė ir video kamera užfiksavo, kaip kaimynas A. B. aÅ¡triu daiktu subraižė jo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). PadarytÄ Å¾alÄ patikslins vėliau (1 t., b. l. 1). 2019 m. gruodžio 20 d. Alytaus apskrities VPK Veiklos skyriaus tyrėjos O. Č. tarnybiniu praneÅ¡imu užfiksuota, kad dirbant su tyrėju G. S., iÅ¡ Alytaus apskrities VPK budėtojų gavo nurodymÄ nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), nes gautas G.

L. praneÅ¡imas, kad 2019 m. gruodžio 17 d. apie 16.50 val. kaimynas A. B. aÅ¡triu daiktu, panaÅ¡iu į peilį, braižė G. L. automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), visa tai G. L. užfiksavo savo video kamera. PareigÅ«nams nuvykus į vietÄ , pareiÅ¡kėjas G. L. patvirtino automobilio subraižymo aplinkybes. Sugadintas automobilis buvo perstatytas į kitÄ vietÄ , todėl įvykio vieta nebuvo apžiÅ«rėta, bet padarytos automobilio nuotraukos, taip užfiksuojant apgadinimus (1 t., b. l. 18 – 22).

Iš policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2019 m. gruodžio 20 d. 16.13 val. priimtas G. L. pareiškimas dėl apgadinto automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), G. L. nurodė, kad automobilį apgadino kaimynas A. B., braižydamas jį aštriu daiktu (1 t., b. l. 23). VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra nukentėjusysis G. L. (1 t., b. l. 27). Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis G.

L. 2020 m. vasario 4 d. pateikė transporto priemonės „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitÄ (1 t., b. l. 68 – 70). IÅ¡ Transporto priemonės „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos bei turto vertintojo J. P. paaiÅ¡kinamojo raÅ¡to matyti, jog apžiÅ«rėjus automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad jis subraižytas kietu aÅ¡triu daiktu, dėl ko reikia remontuoti deÅ¡inį galinį sparnÄ , pateikta iÅ¡vada, kad transporto priemonės atkuriamoji (remonto) vertė yra 330 Eur (1 t., b. l. 71 – 90, 93).

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu fiksuota, kad nukentėjusysis G. L. apžiūrai pateikė automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 115 – 118). Iš apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuoti sugadinimai ant jo galinio dešinės pusės sparno, kur matomi penki vertikalūs įbrėžimai, jais pažeisti automobilio dažų ir dažų lako sluoksniai iki gruntinio šviesios spalvos sluoksnio.

Po apžiÅ«ros automobilis grÄ Å¾intas G. L. (1 t., b. l. 119 – 127, 129). Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu fiksuota, kad nukentėjusysis G. L. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Iphone, kuriame yra tyrimui reikÅ¡mingas vaizdo įraÅ¡as (1 t., b. l. 97 – 99). Alytaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Specialiųjų užduočių poskyrio virÅ¡ininko V. R. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad pateikiami G. L. telefone „Apple iPhone“ nuskaityti duomenys (1 t., b. l. 101).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu fiksuota, kad liudytoja V. L. pateikė vaizdo kamera fiksuotus vaizdo įraÅ¡us (1 t., b. l. 143 – 145). IÅ¡ objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad iÅ¡tirtas vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuoti įvykiai 2019 m. gruodžio 17 d. 16.56 val. automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje prieÅ¡ais daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini); nustatyta, kad 16.56.04 val. į vietÄ aikÅ¡telėje, pažymėtÄ Å¾enklu „P“ su papildoma lentele „rezervuota“, įvažiuoja tamsios spalvos automobilis, o Å¡alia jo iÅ¡ kairės pusės stovi kitas Å¡viesios spalvos lengvasis automobilis, prie kurio stovi vyras, vilkintis Å¡viesios spalvos drabužiais; 16.56.13 val. iÅ¡ sustojusio aikÅ¡telėje tamsios spalvos automobilio iÅ¡lipa moteris (vairuotoja), iÅ¡siima krepšį, užrakina automobilį ir nueina, o vyriÅ¡kis tebestovi prie Å¡viesios spalvos automobilio; 16.57.29 val. vyriÅ¡kis pajuda iÅ¡ vietos, jis eina pasiremdamas lazda, kuriÄ laiko kairėje rankoje, jo deÅ¡inė ranka striukės kiÅ¡enėje, vyriÅ¡kis juda link aikÅ¡telėje stovinčio tamsios spalvos automobilio deÅ¡inės pusės galinės dalies (ties galiniu sparnu ir durelėmis) ir ten stabteli, nuo 16.59.16 val. iki 16.59.34 val. vyras, stovėdamas prie automobilio, pasvyruodamas kažkÄ daro, 16.59.36 val. jis nueina nuo automobilio ir grįžta į ankstesnę vietÄ prie Å¡viesios spalvos automobilio galo, ten stovi iki 17.00.21 val., 17.00.02 val.

įraÅ¡as baigiasi (1 t., b. l. 146–148). IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo ir nuotraukų matyti, kad apraÅ¡ytas garso įraÅ¡as, kuriuo fiksuotas pokalbis tarp G. L., V. L. ir A. B., pokalbis prasideda G. L. klausimu A. B., ar neskauda rankų nuo maÅ¡inos braukymų, į kÄ A. B. atsako, kad jam nieko neskauda, tada G. L. klausia, kodėl A. B. sugadino jo maÅ¡inÄ toje vietoje, kur kuro bakas, sako, kad gali parodyti vakar dienos įraÅ¡Ä , V. L. irgi kalba, ji klausia, kodėl A. B. taip pasielgė, kuo trukdo jų maÅ¡ina, o A.

B. atsako „pradėkim iÅ¡ anksčiau“, primena apie antrÄ Velykų dienÄ iÅ¡kviestÄ policijÄ dėl užimtos vietos aikÅ¡telėje maÅ¡inoms statyti, į klausimÄ dėl nuostolių atlyginimo A. B. atsako „nu tai padarysim, nudažysim, jeigu ten jau taip“, toliau V. L. kalba, kad jei per dvi dienas nebus atlyginta žala, jie kreipsis į policijÄ , sako, kad turi vaizdo įraÅ¡Ä , gali jį parodyt, sako, kad viskas įvyko „kelios minutės po penkių, net maÅ¡ina krutėjo, kaip jÅ«s jÄ apbrozdinot“, į tai A.

B. atsako „tai kiek jÅ«s vertinat ten tÄ Å¾alÄ â€œ, G. L. atsakius, kad 500 Eur, A. B. stebisi „oho, pusė maÅ¡inos“ ir sako, kad tokių pinigų jis neturi (1 t., b. l. 102 – 110). IÅ¡ akistatos protokolo matyti, kad akistatoje su kaltinamuoju nukentėjusysis G. L. patvirtino savo parodymus, kad jis matė, kaip A. B. kažkokiu daiktu braižė jo automobilį, o kaltinamasis A. B. su tuo nesutiko ir aiÅ¡kino, kad jis automobilio negadino, stovėdamas aikÅ¡telėje laukė sÅ«naus apie 15–30 minučių, belaukdamas vaikščiojo, jam bestovint prie savo automobilio, paskambino sÅ«nus ir jis, iÅ¡siimdamas telefonÄ , pametė ant žemės raktÄ , pasilenkė jo paimti, lenkdamasis prisilaikė už Å¡alia stovėjusio automobilio, bet jo nesubraižė (1 t., b. l. 133–134).

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo Teismas, iÅ¡tyręs byloje BPK nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumÄ , patikimumÄ ir pakankamumÄ , konstatuoja, kad kaltinimas A. B. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį yra įrodytas. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ . Asmuo traukiamas atsakomybėn už Å¡iÄ veikÄ , kai turtas sugadinamas ar sunaikinamas tyčia. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktu turto vertės iÅ¡aiÅ¡kinimu, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sugadino ar sunaikino svetimÄ turtÄ , kurio vertė virÅ¡ija 5 MGL dydžio sumÄ , bet nevirÅ¡ija 250 MGL dydžio sumos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. 707 redakcija) nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 eurų, taigi, atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla, kai sugadinto svetimo turto vertė virÅ¡ija 250 Eur sumÄ , bet nevirÅ¡ija 12 500 Eur sumos. Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis A.

B. tyčia sugadino svetimÄ , nukentėjusiojo G. L. turtÄ â€“ automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), subraižydamas jo deÅ¡inės pusės galinį sparnÄ , dėl ko nukentėjusiajam padaryta 330 Eur dydžio žala. Nors kaltinamasis A. B. tiek tyrimo metu, tiek ir teisme kaltę neigė ir aiÅ¡kino, kad jis negadino svetimo automobilio, tačiau teismas kaltinamojo paaiÅ¡kinimus vertina kaip gynybinius, jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos duomenims, kurių patikimumas teismui abejonių nekelia.

Pažymėtina, kad kaltinamasis A. B., aiškindamas įvykio aplinkybes, nebuvo nuoseklus, jo paaiškinimuose yra prieštaravimų. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. neneigė, kad tuo metu, kai V. L. pastatė automobilį aikštelėje, jis buvo toje aikštelėje, ten apie 15–30 min. laukė atvažiuojančio sūnaus, bet prie kitų automobilių jis nėjo, tik kai iškrito ant žemės jo buto raktas ir jis lenkėsi jį pakelti, tai galėjo atsiremti į šalia stovėjusį automobilį (1 t., b. l. 134, 173).

Duodamas paaiÅ¡kinimus teisme, A. B. nurodė, kad aikÅ¡telėje jis stovėjo prie savo automobilio, laukė sÅ«naus, stovėjo ten trumpai, buvo paėjęs prie L. automobilio, bet jo negadino, nebraižė, tik prie to automobilio jam iÅ¡krito buto raktų dėklas, kuris buvo tuščias, be raktų, tai lenkėsi jį pakelti ir galimai atsirėmė į svetimÄ automobilį. Tokie kaltinamojo paaiÅ¡kinimai prieÅ¡tarauja nukentėjusiojo G. L., liudytojų V. L., A. Å . parodymams, kurie viso proceso eigoje buvo nuoseklÅ«s ir vienodi, Å¡ių asmenų parodymai atitinka vaizdo įraÅ¡e fiksuotas įvykio aplinkybes, todėl jų patikimumas abejonių nekelia.

Nukentėjusysis ir liudytojos teisme patvirtino, kad jie aiÅ¡kiai matė, kaip kaltinamasis A. B. priėjo prie aikÅ¡telėje stovėjusio G. L. automobilio „VolvoV70“ deÅ¡inės pusės galo ir, atsistojęs ties galiniu sparnu, kur yra kuro pylimo anga, pasidairydamas į Å¡onus, ranka atliko judesius, lyg kÄ brėžtų ant automobilio sparno, o po to skubiu žingsniu pasitraukė nuo automobilio. Pažymėtina, kad nukentėjusysis G. L. ir liudytoja A. Å . įvykį stebėjo, o nukentėjusysis dar ir filmavo, pro buto langÄ namo antrame aukÅ¡te, gi liudytoja V.

L. sekė A. B. veiksmus stovėdama lauke, ir jie visi vienodai paliudijo apie buvusį kaltinamojo kontaktÄ su automobiliu. Vieta, kurioje stovėjo G. L. automobilis, apÅ¡viesta, taigi, gerai matoma. Teismas neturi pagrindo abejoti G. L., V. L., A. Å . parodymais, nes nenustatytos jokios aplinkybės, dėl ko Å¡ie asmenys turėtų interesÄ apkalbėti A. B.. Be to, jų parodymus patvirtina ir G. L. pateiktas vaizdo įraÅ¡as, kuris teisme buvo iÅ¡tirtas ir nekilo abejonių dėl jame fiksuotų įvykių autentiÅ¡kumo, nes ir pats kaltinamasis po vaizdo įraÅ¡o peržiÅ«ros teismo posėdžio metu patvirtino, kad įraÅ¡e fiksuota vieta yra automobilių stovėjimo aikÅ¡telė prie daugiabučio (duomenys neskelbtini) ir toje aikÅ¡telėje nufilmuotas stoviniuojantis vyras yra ne kas kitas, o jis pats, t. y.

A. B.. Vaizdo įraÅ¡as nepatvirtina kaltinamojo paaiÅ¡kinimų, kad jis buvo atsirėmęs į aikÅ¡telėje stovėjusį svetimÄ automobilį, kai neva lenkėsi prie žemės pakelti savo iÅ¡kritusio daikto (tyrimo metu sakė, kad tai buto raktas, o teisme – kad tai tuščias raktų įdėklas). IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad V. L. pastačius ir palikus automobilį „Volvo V70“ aikÅ¡telėje bei nuo jo pasitraukus, A. B. po kelių minučių iÅ¡ lėto priėjo prie to automobilio, jo deÅ¡inė ranka kiÅ¡enėje, jis atsistojo tarpe tarp dviejų automobilių prie V.

L. pastatyto automobilio deÅ¡inio sparno, stovėjo ne Å¡onu, o priekine kÅ«no dalimi pasisukęs į šį automobilį ir buvo kiek palinkęs į priekį, taip pastovėjęs, žengė kelis žingsnius link važiuojamosios kelio dalies, bet po kelių sekundžių vėl grįžo atgal prie automobilio, dar pastovėjo ankstesnėje pozicijoje prie maÅ¡inos deÅ¡inio sparno, po to pasitraukė, eidamas nuo automobilio perėmė lazdelę į kitÄ rankÄ ir grįžo prie savo automobilio, lazdele pastukseno į jo ratus.

Taigi, iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad kaltinamasis nesilenkė prie žemės ir jokių daiktų nekėlė, į svetimÄ automobilį nebuvo atsirėmęs, tačiau akivaizdu, kad jis, pasisukęs priekiu į automobilį ties jo deÅ¡iniu Å¡onu, t. y. ties ta vieta, kur ir buvo padaryti penki gilÅ«s įbrėžimai, buvo pasviręs dar arčiau automobilio ir tuo metu galėjo su juo kontaktuoti. Kaltinamasis aiÅ¡kino, kad norėjo pamiklinti kojas, todėl ėjo prie nukentėjusiojo automobilio, bet toks paaiÅ¡kinimas nelogiÅ¡kas, nes iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje prieÅ¡ingoje pusėje, nei stovėjo G.

L. automobilis, buvo pakankamai daug laisvos vietos pasivaikščiojimui, todėl kaltinamajam nebuvo jokios bÅ«tinybės judėti pro nukentėjusiojo automobilį, tačiau kaltinamasis lindo į tarpÄ tarp dviejų stovinčių automobilių ir sustojo bÅ«tent prie G. L. automobilio galinio deÅ¡inio sparno, kuriame ir buvo padaryti įbrėžimai. Teismas įvertina ir kaltinamojo reakcijÄ Ä¯ G. L. pretenzijas dėl apgadinto automobilio, kai Å¡is kitÄ dienÄ po įvykio atėjo aiÅ¡kintis pas jį į namus, t. y.

G. L. klausimas, kodėl jis subraižė maÅ¡inÄ , kaltinamajam nebuvo netikėtas, jis visiÅ¡kai nenustebo ir iÅ¡ jo reakcijos matyti, kad jis iÅ¡syk suprato apie kÄ eina kalba, nes neklausė koks automobilis, kada, kur ir kaip jis buvo apgadintas, o V. L. pasiÅ«lius pažiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡Ä , jis atsisakė, pradėjo kalbėti apie neva netinkamus L. veiksmus, kai jie per Velykas iÅ¡kvietė jam policijÄ dėl aikÅ¡telėje užstatytos vietos. ReikÅ¡minga ir ta aplinkybė, kad kaltinamasis pasidomėjo, kokia pinigų suma nukentėjusysis vertina padarytÄ Å¾alÄ bei sutiko padaryti remontÄ , sakydamas „nu tai padarysim, nudažysim, jeigu jau taip“.

Nors kaltinamasis garbaus amžiaus ir turi sveikatos problemų, bet iÅ¡ jo bendravimo su nukentėjusiuoju matyti, kad jis puikiai susivokė situacijoje, prasmingai klausinėjo ir atsakė, todėl nėra pagrindo sutikti su gynybos argumentais, kad kaltinamasis nesuprato, apie kÄ yra klausiamas. Ta aplinkybė, kad nukentėjusysis G. L. į policijÄ kreipėsi ne tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo apgadintas automobilis, niekaip nemenkina nukentėjusiojo ar liudytojų V. L., A. Å . parodymų svarbos, atvirkščiai, tik parodo nukentėjusiojo pastangas iÅ¡spręsti ginÄÄ be teismo.

Taigi, teismas, įvertinęs nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, vaizdo ir garso įrašų turinį, transporto priemonės vertinimo ataskaitÄ , daiktų apžiÅ«ros ir kitus tyrimo protokolus, sprendžia, kad visi Å¡ie duomenys, kurie vieni kitus papildo, sujungti į vientisÄ loginę grandinę suteikia pagrindÄ daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo G. L. automobilį kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis tyčia sugadino bÅ«tent kaltinamasis A. B.. Atsižvelgiant į sugadinto turto vertę, kuri virÅ¡ija 5 MGL dydžio sumÄ , pripažintina, kad kaltinamojo A.

B. veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Bausmės skyrimo ir kiti klausimai Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės, t. y. Å¡iÄ veikÄ padaręs asmuo baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kaltinamasis A. B. padarė tyčinį, baigtÄ nusikaltimÄ , kuris priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teisiamas pirmÄ kartÄ , administracinėmis nuobaudomis nebaustas (2 t., b. l. 5, 6). Psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje neįraÅ¡ytas (t. 2 , b. l. 9). Senatvės pensininkas, naÅ¡lys. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimÄ atlyginti nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ .

Intensyvi priežiūra kaltinamajam neskirtina, nes veikos padarymo metu galiojusi BK 48 straipsnio, reglamentuojančio laisvės apribojimo bausmę, redakcija, nenumatė intensyvios priežiūros skyrimo, todėl jos paskyrimas pasunkintų kaltinamojo teisinę padėtį, o tai prieštarauja BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę (neteistas, nebaustas, senyvo amžiaus), skirtina laisvės apribojimo bausmė, mažesnė už įstatymo numatytos šios rūšies minimalios ir maksimalios bausmės vidurkį.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki bus pradėtas bausmės vykdymas (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Prie bylos pridėtas kompaktinis diskas su G. L. ir V. L. pateiktais vaizdo ir garso įrašais paliktinas saugoti prie bylos, o 10 CD diskų, kuriuose nėra tyrimui reikšmingos informacijos, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai). Dėl civilinio ieškinio Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. L. pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo A.

B. turtinę žalÄ â€“ 330 Eur už automobilio remonto iÅ¡laidas, 80 Eur turto vertinimo iÅ¡laidų ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 58–59), taip pat nukentėjusysis prašė priteisti 500 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Kaltinamasis A. B. su civiliniu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Pagal bendrÄ sias deliktinės atsakomybės nuostatas žala atlyginama tik tuomet, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai, asmens kaltė, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, 6.246–6.248 straipsniai). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Turtinė žala turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Å io principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad kaltinamasis A. B. atliko neteisėtus, tyčinius veiksmus – sugadino G. L. automobilį, jį subraižydamas, dėl ko nukentėjusiojo turtui padaryta žala, nes automobilį reikia remontuoti, dažyti galinį deÅ¡inį sparnÄ , pagal nukentėjusiojo pateiktÄ turto vertinimo ataskaitÄ remonto iÅ¡laidos yra 330 Eur (1 t., b. l. 75 –78). Be to, nukentėjusysis patyrė 80 Eur dydžio iÅ¡laidas už turto vertintojo paslaugas, tai patvirtina 2020 m. vasario 3 d.

PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 004445 (1 t., b. l. 62). Nusikaltimu padaryta turtinė žala, kuri sudaro iÅ¡ viso 410 Eur, nukentėjusiajam neatlyginta. Pripažintina, kad G. L. pagrįstai reikalauja turtinės žalos atlyginimo, nes žala jo turtui padaryta kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, todėl kaltinamajam tenka pareiga tÄ Å¾alÄ atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Ta aplinkybė, kad nukentėjusiojo automobilis iki Å¡iol yra nesuremontuotas, taigi, realiai nukentėjusysis nepatyrė remonto iÅ¡laidų, nepaneigia nukentėjusiojo teisės gauti nusikalstama veika padarytos žalos, kuri atsiras ateityje, atlyginimÄ .

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir CK 6.249 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas. Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti bÅ«simÄ Å¾alÄ remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Tokiu atveju teismas kaip žalos atlyginimÄ gali priteisti konkrečiÄ pinigų sumÄ , periodines iÅ¡mokas arba įpareigoti skolininkÄ užtikrinti žalos atlyginimÄ . Nagrinėjamoje byloje G. L. automobiliui padarytų apgadinimų faktas abejonių nekelia, yra nustatytas objektyviais duomenimis, taip pat yra aiÅ¡kus ir pagrįstas galimų iÅ¡laidų automobilio remontui dydis.

Teismo vertinimu, reikalaujamos priteisti turtinės žalos dydis atitinka teisingumo ir protingumo principus, todėl reikalavimas atlyginti turtinę žalÄ tenkintinas visa apimtimi. Spręsdamas reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ir kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusysis G. L. paaiÅ¡kino, kad kaltinamasis tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė jam ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalÄ , nes G. L., betarpiÅ¡kai stebėdamas, kaip gadinamas jo turtas, vėliau aiÅ¡kindamasis su kaltinamuoju dėl sugadinto automobilio, kuris buvo neseniai suremontuotas (perdažytas), kreipdamasis į policijÄ , turto vertintojÄ , patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, neigiamas emocijas, nepatogumus. Tai įvertinęs, teismas sprendžia, kad nukentėjusysis pagrįstai reikalauja atlyginti neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nepatogumais, todėl ji priteistina (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimo dalykas šiuo atveju yra turtas, taigi, žala padaryta nukentėjusiojo turtiniams interesams, ir nors turtas sugadintas tyčia, tačiau nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydis (410 Eur) nėra didelis, padaryti sugadinimai reikšmingai nesutrukdė naudotis automobiliu pagal paskirtį, nukentėjusysis nepateikė įrodymų, kad dėl A. B. padarytos nusikalstamos veikos jam būtų kilusios kokios nors sunkios pasekmės. Kaltinamasis A.

B. pensininkas, senyvo amžiaus, turi sveikatos problemų. Ä®vertinęs visas Å¡ias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat teismų praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-354-966/2020, Å iaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-278-354/2019), teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo reikalaujama 1 000 Eur dydžio kompensacija yra pernelyg didelė, Å¡iuo konkrečiu atveju 250 Eur suma bÅ«tų proporcinga nukentėjusiojo patirtiems dvasiniams iÅ¡gyvenimams ir nepatogumams, užtikrintų nukentėjusiojo bei žalÄ padariusio kaltinamojo interesų pusiausvyrÄ , todėl iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Byloje esantys duomenys: 2020 m. vasario 17 d. atstovavimo sutartis, pinigų priėmimo kvitai Nr. 0997453, 0997477, 0997482 (1 t., b. l. 60, 62; 2 t., b. l.

75) patvirtina, jog nukentėjusysis G. L. ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme naudojosi atstovės advokatės O. K. teisinėmis paslaugomis ir už jas advokatei sumokėjo iÅ¡ viso 500 Eur. Nukentėjusysis G. L. praÅ¡o priteisti Å¡ias iÅ¡laidas iÅ¡ kaltinamojo. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo praÅ¡oma priteisti už advokatės paslaugas suma yra proporcinga ir nelaikytina per didele. Teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiojo atstovė dalyvavo procese tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylÄ teisme, buvo aktyvi proceso dalyvė, rengė civilinį ieÅ¡kinį, teikė nukentėjusiajam konsultacijas.

Pažymėtina, kad paties kaltinamojo elgesys prisidėjo prie to, kad nukentėjusysis patyrė iÅ¡laidas advokatui, nes nukentėjusysis iÅ¡ karto po įvykio bandė su kaltinamuoju iÅ¡spręsti žalos atlyginimo klausimÄ nesikreipiant į teisėsaugÄ , tačiau kaltinamasis užėmė gynybinę pozicijÄ , kad jis yra niekuo dėtas, todėl nukentėjusiajam teko kreiptis į advokatę dėl teisinės pagalbos, ir vėliau, kaltinamajam nepripažįstant kaltės, tiek ikiteisminis tyrimas, tiek ir bylos nagrinėjimas teisme tapo sudėtingesnis ir ilgesnis, dėl ko didėjo ir nukentėjusiojo patiriamos atstovavimo iÅ¡laidos.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, bylos sudėtingumÄ , nukentėjusiojo atstovės advokatės O. K. atliktų veiksmų apimtis ir aktyvumÄ užtikrinant nukentėjusiojo interesus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, vadovaudamasis protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, sprendžia, kad nukentėjusiojo praÅ¡oma priteisti advokato atstovavimo iÅ¡laidų suma nelaikytina neproporcinga ar nepagrįstai didele, todėl patirtos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ kaltu pripažinto A. B.. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304 – 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jį per penkis mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ . KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas. Nukentėjusiojo G. L. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti G. L. iÅ¡ A. B. 410,00 Eur (keturis Å¡imtus deÅ¡imt eurų) nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 250,00 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iÅ¡ A. B. 500,00 Eur (penkis Å¡imtus eurų) G. L. už advokato paslaugas. Kompaktinį diskÄ su G. L. ir V. L. pateiktais vaizdo ir garso įraÅ¡ais palikti saugoti prie bylos, o 10 CD diskų, kuriuose nėra tyrimui reikÅ¡mingos informacijos, sunaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus. Teisėja Danguolė Urbanavičienė