2022-01-19 Nr. AB-1798-3-61-3-02242-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-547-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02242-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Mildos Vainienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. V. (Y. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Y. V. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 12PR-129 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jo prašymas suteikti prieglobstį pagrįstas baime, kad kilmės valstybėje jis bus persekiojamas bei, tikėtina, įkalintas dėl to, jog aktyviai reiškė savo politinius įsitikinimus, tiesiogiai dalyvaudamas mitinguose, valstybines vėliavas keisdamas į (duomenys neskelbtini) opozicijos ir pasipriešinimo spalvų vėliavas, buvo pripažintas ekstremistinės grupės (duomenys neskelbtini) nariu bei supjaustė informacinį stendą su valstybine vėliava, filmuojant kitam asmeniui, t. y. jo veiksmai (duomenys neskelbtini) traktuotini kaip pasipriešinimas valdžios institucijų veiksmams. Pareiškėjo nuomone, atsakovas jo situaciją įvertino formaliai, atribodamas ir ignoruodamas jo elgesio motyvus, kurie aiškiai parodė jo politinius įsitikinimus. Nurodydamas, kad už stendo su valstybine vėliava supjaustymą, kaip chuliganizmą, pareiškėjui pagrįstai skirta bauda, atsakovas neatskleidė ir nevertino jo prašymo esmės. Atsakovas netinkamai kvalifikavo nurodytus faktus ir aplinkybes, paviršutiniškai atliko tyrimą, netinkamai taikė teisės normas, rėmėsi subjektyviomis prielaidomis. Atsakovas nepaisė to, kad, kaip matyti iš pareiškėjo nurodytos informacijos, nesutikdamas su oficialia režimo politika, jis aktyviai dalyvavo mitinguose ir aktyviai reiškė savo politinę-pilietinę poziciją realiais veiksmais (už ką jau buvo nubaustas). Atsakovo teiginiai, kad pareiškėjui pritaikyti baudžiamojo ir administracinio pobūdžio veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus ir neturi jokios politinės potekstės bei veikimo į ateitį, neatitinka prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūrų, kaip turi būti vertinamas persekiojimas dėl politinių įsitikinimų. Atsakovas turėjo nustatyti, ar pareiškėjas kilmės valstybėje gali laisvai reikšti savo nuomonę ir politinius įsitikinimus dėl (duomenys neskelbtini) režimo ir kokios pasekmės galėtų kilti, jei jis tai padarytų. Atsakovas turėjo įvertinti, ar minėtus pareiškėjo veiksmus lėmė „chuliganiškos“ paskatos, ar tai buvo politinė akcija. Nagrinėjamu atveju atsakovas neatsakė į minėtus klausimus, taip pat neatsižvelgė į daugelį nurodytų aplinkybių, be kita ko, kad pareiškėjo tėvai ir jo buvusi sutuoktinė buvo apklausti dėl jo, jis dalyvavo valdžios pareigūnų įvardytos ekstremistine grupės veikloje, dalyvavo mitinguose ir t. t.

3. Pareiškėjas tvirtino, jog jis buvo nustebintas priimto Sprendimo, todėl surado ir teismui pateikė papildomus įrodymus – nuotraukas. Nuotraukose užfiksuotas jo suėmimo momentas. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 24 d. buvo apklaustas dėl (duomenys neskelbtini) sukūrimo ir vadovavimo jai, apklausos pradžią spėjo užfiksuoti kartu atvykęs G. P. (G. P.), kuriam sankcijos nebuvo taikytos, todėl pavyko išsaugoti telefoną su nuotrauka. Nuotraukose matyti ir pareiškėjo sužalojimai po apklausos 2020 rugsėjo 19 d. ir 3 parų sulaikymo. Taip pat užfiksuoti duomenys iš uždaros (duomenys neskelbtini) pareigūnų grupės (duomenys neskelbtini) kanale 2020 m. rugpjūčio 28 d. paskelbto įrašo apie sulaikytus asmenis (įskaitant pareiškėją). Akcentuota, kad, nors sulaikymas įvyko rugpjūčio 24 d., tačiau šioje neoficialioje grupėje apie tai paskelbta praėjus 4 dienoms.

4. Pareiškėjas nepritarė atsakovo pozicijai, kad sprendimą nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos pagrindžia tos pačios faktinės aplinkybės bei kriterijai kaip ir sprendimą nesuteikti jam pabėgėlio statuso. Teigė, kad už stendo su valstybine vėliava supjaustymą jam jau pritaikyta baudžiamoji atsakomybė, jis buvo suimtas savaitei. Sankcija už tokį pažeidimą (net jei tai siaurąja prasme galėtų būti vertinama kaip chuliganizmas) akivaizdžiai neadekvati, todėl pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jam gresia represijos tiek dėl jau pasireiškusio aktyvaus dalyvavimo pasipriešinime, tiek ateityje demonstruojat savo politinius įsitikinimus, todėl tai turi būti pripažinta pakankamu pagrindu suteikti papildomą apsaugą. Pareiškėjo nuomone, iš skunde pateiktos informacijos bei apklausose užfiksuotų duomenų matyti, jog, atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę atveju jis nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jo orumas bei nekils grėsmė sveikatai ar gyvybei, yra tikimybė, jog, pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini), jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

5. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

6. Atsakovas tvirtino, jog žmogaus teisė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją gali būti ribojama įstatymu, priešingai nei teisė turėti įsitikinimus. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį nustatyta, kad pareiškėjas nubaustas būtent už 2020 m. lapkričio 26 d. teismo nuosprendyje nurodytas veikas, kurios buvo kvalifikuotos kaip nuskalstamos, t. y. už veiksmus, o ne įsitikinimus. Nepriklausomai nuo pareiškėjo motyvų, paskatinusių jį supjaustyti stendą su (duomenys neskelbtini) vėliava, atliekant tyrimą nenustatyta pagrindo abejoti pareiškėjo veiksmų kvalifikavimo, kaip chuliganizmo, pagrįstumu. Atitinkamai, baudžiamasis persekiojimas dėl minėto epizodo nelaikytinas diskriminaciniu dėl 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijoje dėl pabėgėlių statuso nurodytų priežasčių. Pastebėta, kad pareiškėjui buvo skirta švelniausia iš (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 339 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmių (areštas), todėl jam skirta bausmė taip pat nelaikytina neproporcinga.

7. Atsakovas dėl apklausoje pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad pareigūnai lankėsi jo namuose (ateidavo patikrinti), dažnai pravažiuodavo automobiliu, grasino pareiškėją vėl pasodinti į kalėjimą, po jo išvykimo pareigūnai lankėsi pas jo žmoną ir bandė išsiaiškinti jo buvimo vietą, taip pat lankėsi pas jo tėvus, pažymėjo, jog pareiškėjas buvo pats nurodęs, jog jis turėjo prievolę registruotis (duomenys neskelbtini) įstaigoje, todėl tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnų apsilankymai jo namuose ir pan. susiję su šios pareigos nevykdymu. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo pareiškėjo teistumą (už vėliavos stendo supjaustymą) (duomenys neskelbtini) kvalifikuoti kaip diskriminacinį dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Be to, pareiškėjas patvirtino, kad šiuo metu pareigūnai nebesilanko pas jo artimuosius.

8. Atsakovas akcentavo, jog pareiškėjas nepaaiškino, kodėl jis prie skundo pridėtų nuotraukų nepateikė nagrinėjant jo prašymą suteikti prieglobstį. Dėl prastos pirmosios nuotraukos, kurioje neva užfiksuotas pareiškėjo suėmimo po mitingo momentas, neįmanoma nustatyti, ar šioje nuotraukoje iš tikrųjų yra pareiškėjas. Pirmojoje nuotraukoje esantis vyras yra su vešlia barzda, o antroje nuotraukoje pareiškėjas užfiksuotas be barzdos. Iš antrosios nuotraukos neįmanoma nustatyti, kada ji buvo padaryta – 2020 m. rugpjūčio 23 d. ar po įvykių, kai jis supjaustė stendą su valstybės vėliava. Trečiosios nuotraukos, kurioje neva užfiksuoti pareiškėjo sužalojimai, metaduomenyse nėra informacijos apie nuotraukos padarymo laiką, be to, pareiškėjas nepaaiškino, kodėl sulaikymo datą nurodė 2020 m. rugsėjo 19 d., nors jis buvo sulaikyme nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. Ketvirtoji nuotrauka, kurioje užfiksuoti duomenys apie sulaikytus asmenis, neatskleidžia naujų duomenų, kurių Departamentas nebuvo išnagrinėjęs, nes vienas iš pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvų būtent buvo jo sulaikymas dėl chuliganizmo (stendo su valstybine vėliava supjaustymo).

9. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjui negali būti suteikta papildoma apsauga, kadangi (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas). Ginčijamu administraciniu aktu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo tolesnės teisinės padėties, nebuvo priimtas sprendimas dėl jo grąžinimo ar išsiuntimo. Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo grąžinimo arba išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, situacija kilmės valstybėje būtų vertinama dar kartą. Atsakovas teigė, jog jis atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnių nuostatas.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Y. V. skundą.

11. Teismas nustatė, kad pasienio pareigūnai 2020 m. gruodžio 23 d. sulaikė du asmenis, nelegaliai kirtusius Lietuvos Respublikos sieną, tarp jų – pareiškėją. Pareiškėjas tą pačią dieną pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini) piliečio pasą.

12. 2020 m. gruodžio 28 d. pirminėje apklausoje ir prašyme suteikti prieglobstį pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 27 d. jis peiliu supjaustė stendą su (duomenys neskelbtini) vėliava, kuris buvo pakabintas ant kino teatro (duomenys neskelbtini) sienos, (duomenys neskelbtini) mieste. Jo draugas G. P. mobiliuoju telefonu nufotografavo, kaip pareiškėjas pjausto stendą. Pareiškėjas yra prieš dabartinę (duomenys neskelbtini) valdžią, kuri neduoda ramiai gyventi šalyje, jį persekioja (duomenys neskelbtini), reikalauja teikti duomenis apie planuojamus protestus. Pareiškėjas nurodė, kad prašo prieglobsčio, nes nenori grįžti į kilmės šalį.

13. 2020 m. kovo 12 d. apklausoje pareiškėjas pakartojo anksčiau nurodytas aplinkybes. Papildomai teigė, kad buvo (duomenys neskelbtini) kanalo (duomenys neskelbtini) grupės narys. (duomenys neskelbtini) miesto teismas 2021 m. balandžio 19 d. pripažino (duomenys neskelbtini) kanalą (duomenys neskelbtini) ekstremistiniu ir uždraudė jo veiklą. Pareiškėjas 2014 metais buvo nuteistas dėl padaryto sunkaus kūno sužalojimo (naktiniame klube sunkiai sužalojo vyrą, sulaužė žandikaulį, nukentėjęs vyras kelias dienas buvo komoje), už tai jis atliko 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pareiškėjas tvirtino, kad, prasidėjus protesto akcijų bangai, jis taip pat lankėsi mitinguose (duomenys neskelbtini). Be 2020 m. rugpjūčio 27 d. įvykių, dėl kurių jis buvo nubaustas areštu, vieno iš mitingų metu jis su draugais nukabino valstybines vėliavas nuo (duomenys neskelbtini) kino teatro (duomenys neskelbtini) ir dramos teatro, pakabindami vietoj jų (duomenys neskelbtini) vėliavas. Manė, kad už tai jį gali nubausti. Pareiškėjas paaiškino, kad paleidus jį iš suėmimo (2020 m. lapkričio 26 d.), jam buvo skirta 2 metų ir 5 mėnesių prievolė kiekvienos savaitės antradienį ir penktadienį atvykti į (duomenys neskelbtini) įstaigą ir registruotis (jis nepateikė dokumentų, patvirtinančių šias aplinkybes).

Pareigūnai lankėsi pareiškėjo namuose (ateidavo patikrinti), pareigūnų automobilis dažnai pravažiuodavo pro jo namo kiemą, taip pat pareiškėjas būdavo iškviečiamas į (duomenys neskelbtini), jam grasinta vėl pasodinti į kalėjimą. Pareiškėjas manė, kad (duomenys neskelbtini) jį persekios, todėl su draugu, kuris irgi turėjo „problemų su (duomenys neskelbtini)“, nusprendė bėgti iš šalies. Po jo išvykimo iš (duomenys neskelbtini) pas jo žmoną tris kartus lankėsi pareigūnai ir klausinėjo, kur jis yra. Žmona atsakė, kad nežino, kur jis, ir nurodė pareigūnams, kad su juo skiriasi.

Vieną kartą pareigūnai lankėsi ir pas pareiškėjo tėvus, bet tėvai taip pat atsakė, kad nežino, kur jis yra. Šiuo metu pareigūnai nesilanko pas pareiškėjo artimuosius. Pareiškėjas teigė, jog 2020 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini) buvo padegtas pareigūno automobilis ir jo draugas buvo uždarytas į areštinę. Pareiškėjas įsitikinęs, kad „jie“ galvoja, jog tai padarė jis, būtent todėl 2020 m. gruodžio 23 d. jis pabėgo į Lietuvą. Mano, kad dėl pareigūno automobilio padegimo juo (duomenys neskelbtini) užsiims saugumas, apkaltins padegimo organizavimu.

14. Atsakovas ginčijamu 2021 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 12PR-129 netenkino pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį. Sprendimą motyvavo tuo, kad nustatytos aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog pareiškėjo įžvelgiama persekiojimo grėsmė yra reali. Atitinkamai, pareiškėjo deklaruojama baimė kilmės šalyje patirti persekiojimą dėl „konvencinių“ priežasčių nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata neįvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Įvertinus surinktus duomenis, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jis taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

15. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Teismas atkreipė dėmesį į pareiškėjo argumentus, kad kilmės valstybėje jam gresia pavojus dėl to, kad jis 2020 m. rugpjūčio 27 d. peiliu supjaustė stendą su (duomenys neskelbtini) vėliava, buvo (duomenys neskelbtini) kanalo (duomenys neskelbtini) grupės narys ((duomenys neskelbtini) miesto teismas 2021 m. balandžio 19 d. pripažino kanalą (duomenys neskelbtini) ekstremistiniu ir uždraudė jo veiklą), vieno iš mitingų metu jis su draugais taip pat nukabino valstybines vėliavas nuo (duomenys neskelbtini) kino teatro (duomenys neskelbtini) ir dramos teatro, pakabindami vietoj jų (duomenys neskelbtini) vėliavas, už ką buvo nubaustas areštu, jį persekiojo (duomenys neskelbtini), reikalavo teikti duomenis apie planuojamus protestus, (duomenys neskelbtini) lankėsi jo namuose, dažnai pravažiuodavo pro namo kiemą, iškviesdavo jį į (duomenys neskelbtini), grasino vėl pasodinti į kalėjimą. Pareiškėjas baimę būti persekiojamam kilmės valstybėje siejo su savo politiniais įsitikinimais, aktyviu dalyvavimu pasipriešinime prieš esamą santvarką, taip pat su įvykiu, kai padegtas pareigūno automobilis.

16. Teismo vertinimu, prieglobsčio prašytojo byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 28 d. buvo sulaikytas iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., o 2020 m. rugsėjo 23 d. suimtas iki teismo ir patalpintas į (duomenys neskelbtini) kalėjimą Nr. 1. Pareiškėjas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 339 straipsnio 2 dalį – chuliganizmas, atliktas grupėje asmenų (numatyta bausmė – areštas, laisvės apribojimas iki trejų metų arba laisvės atėmimas nuo vienerių iki šešerių metų). (duomenys neskelbtini) miesto teismas 2020 m. lapkričio 26 d. skyrė pareiškėjui (bei G. P.) 2 mėnesių arešto bausmę ir tą pačią dieną jį paleido teismo salėje (į bausmės atlikimo laiką buvo įskaitytas laikas suėmime 2020 m. rugpjūčio 23–31 d. bei sulaikyme nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d.). Be to, remiantis pareiškėjo pasakojimu, jis 2014 metais (duomenys neskelbtini) buvo teistas už nusikaltimą, susijusį su sunkiu kūno sužalojimu. Įvertinus pareiškėjo pasakojimą ir prieglobsčio prašytojo byloje esančius teismo procesinius dokumentus galima teigti, kad pareiškėjas buvo nubaustas būtent už 2020 m. lapkričio 26 d. teismo nuosprendyje nurodytas veikas, kurios buvo kvalifikuotos kaip nusikalstamos, t. y. už veiksmus, o ne už įsitikinimus. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad nepriklausomai nuo pareiškėjo motyvų, paskatinusių jį supjaustyti stendą su (duomenys neskelbtini) vėliava, tyrimo metu nenustatyta pagrindo abejoti jo veiksmų kvalifikavimo, kaip chuliganizmo, pagrįstumu. Teismas, atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlio komisaro vadovo 84 punktą, padarė išvadą, kad baudžiamasis persekiojimas dėl pareiškėjo minėto epizodo nelaikytinas diskriminaciniu dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Be to, pareiškėjui buvo skirta švelniausia bausmė, todėl ji nelaikytina neproporcinga.

17. Teismas konstatavo, kad 2020 metų baudžiamoji byla bei pareiškėjui skirta bausmė nelaikytinos praeityje patirtu persekiojimu dėl „konvencinių“ priežasčių. Atitinkamai ir su tuo susijusios kitos sankcijos, t. y. prievolė registruotis (duomenys neskelbtini) arba bausmė už tokių sankcijų nevykdymą, nelaikytinos persekiojimu dėl „konvencinių“ priežasčių. Atsižvelgus į tai, jog nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. pareiškėjas buvo suimtas, t. y. buvo teisėsaugos institucijų žinioje, ikiteisminio tyrimo metu jis buvo tikrinamas, atliekami kiti procesiniai veiksmai, bei per šį laikotarpį jam nebuvo pateikta kitų įtarimų ar kaltinimų, mažai tikėtina, jog pareiškėjas kilmės šalyje gali susidurti su baudžiamuoju persekiojimu ir baudimu už kitus ankstesnius epizodus (vėliavų keitimas).

Ši pareiškėjo įvardyta grėsmė vertintina kaip išskirtinai hipotetinė bei nepagrįsta faktiniais duomenimis. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių aplinkybes, kad jam buvo skirta 2 metų ir 5 mėnesių prievolė kiekvienos savaitės antradienį ir penktadienį atvykti į (duomenys neskelbtini) įstaigą ir registruotis. Pareiškėjo pateiktame (duomenys neskelbtini) rajono teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendyje nurodyta, jog kardomoji priemonė pareiškėjui iki teismo nuosprendžio įsigaliojimo (10 parų) pakeista iš suėmimo į pasižadėjimą neišvykti bei elgtis tinkamai.

Nesant duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog pareiškėjo išvykimo iš (duomenys neskelbtini) metu 2020 m. lapkričio 26 d. teismo nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, tikėtina, kad tuo metu teismo skirtas pasižadėjimas neišvykti jau nebegaliojo. Minėtame teismo nuosprendyje nurodyta ir tai, kad kaltinamieji dar iki teismo posėdžio savo noru atlygino padarytą žalą. Pareiškėjo teiginiai apie pareigūnų apsilankymus pas jį, jo tėvą ir žmoną, taip pat sietini su paties pareiškėjo nurodyta prievole registruotis (duomenys neskelbtini) įstaigoje, t. y. visiškai tikėtina, kad, pareiškėjui galbūt nevykdant šios prievolės, pareigūnai apsilankydavo jo namuose.

Teismas nenustatė pagrindo pareiškėjo teistumą (už vėliavos stendo supjaustymą) (duomenys neskelbtini) kvalifikuoti kaip diskriminacinį dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Be to, pats pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu pareigūnai nesilanko pas jo artimuosius.

18. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, jog jis (duomenys neskelbtini) gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl pareigūno automobilio padegimo, pažymėjo, kad šiems pareiškėjo nuogąstavimams patvirtinti arba paneigti Departamentas surinko informaciją, kuri patvirtina, jog 2020 m. lapkričio 20 d. naktį buvo pranešta apie viename iš (duomenys neskelbtini) kiemų sudegusį automobilį. Automobilio savininkas (pareigūnas) nurodė, jog jo asmens duomenys buvo paskelbti „viename iš radikalių (duomenys neskelbtini) kanalų“. Tą pačią dieną tiriama nusikalstama veika dėl padegimo buvo perkvalifikuota į terorizmą. 2020 m. gruodžio mėn. pradžioje pranešta, kad nusikalstamai grupuotei, kuri įtariama automobilio padegimu, vadovavo žymus (duomenys neskelbtini) aktyvistas ir buvęs politinis kalinis N. A. (N. A.). 2020 m. gruodžio – 2021 m. sausio mėn. N. A. bei 12 jo pažįstamų buvo sulaikyti, jiems pateikti kaltinimai dėl terorizmo. Visų sulaikytųjų duomenys paskelbti viešai. Be 2020 m. lapkričio 20 d. incidento, (duomenys neskelbtini) kaltinama dėl 2020 m. spalio mėn. įvykių (duomenys neskelbtini) mieste, kuomet buvo padegti, kaip pranešama, vietiniam inspektoriui priklausantys statomas namas ir automobilis. Įvertinus tyrimo metu surinktą informaciją, galima teigti, kad joje pateikti faktai nesudaro pagrindo prielaidai, jog pareiškėjas gali būti siejamas su automobilio padegimu 2020 m. lapkričio 20 d. Teismo vertinimu, pareiškėjo samprotavimai šiuo klausimu buvo abstraktūs ir neįtikinami. Atsakovas šiuos paaiškinimus pagrįstai laikė hipotetiniais ir, tikėtina, nulemtais bandymo improvizuotai susieti save su aktualiais įvykiais bei tokiu būdu pagrįsti tarptautinės apsaugos poreikį. Pareiškėjas šiuo aspektu apklausoje nebuvo linkęs pateikti išsamią informaciją, nepateikė jokių pasakojimą patvirtinančių dokumentų.

19. Teismas nesutiko su skundo argumentais, kad prie jo pridėtose nuotraukose užfiksuoti kadrai įrodo, jog pareiškėjas kilmės valstybėje aktyviai veikė prieš režimą ir dėl to jau patyrė smurtą. Dėl pirmosios nuotraukos, kurioje galbūt užfiksuotas pareiškėjo suėmimo po mitingo momentas, kokybės neįmanoma nustatyti, ar šioje nuotraukoje iš tikrųjų yra pareiškėjas. Be to, nuotraukoje esantis vyras yra su vešlia barzda, o antrojoje nuotraukoje užfiksuotas pareiškėjas yra be barzdos. Iš antrosios nuotraukos neįmanoma nustatyti, kada nuotrauka buvo padaryta – 2020 m. rugpjūčio 23 d. ar po įvykių, kai jis supjaustė stendą su valstybės vėliava. Pareiškėjo teigimu, trečioji nuotrauka atspindi jo sužalojimus po apklausos 2020 m. rugsėjo 19 d. ir 3 parų sulaikymo, kuriuos jis užfiksavo pats savo telefonu kai buvo paleistas, tačiau nuotraukos metaduomenyse nėra informacijos apie nuotraukos padarymo laiką. Pareiškėjas nepaaiškino, kodėl sulaikymo datą nurodė 2020 m. rugsėjo 19 d., nors jis buvo sulaikyme nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. Ketvirtoji nuotrauka, kurioje užfiksuoti duomenys iš uždaros (duomenys neskelbtini) pareigūnų grupės (duomenys neskelbtini) kanale 2020 m. rugpjūčio 28 d. paskelbto įrašo apie sulaikytus asmenis, neatskleidžia naujų duomenų, kurių Departamentas nebuvo išnagrinėjęs, nes vienas iš pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvų buvo jo sulaikymas dėl chuliganizmo (stendo su valstybine vėliava supjaustymo).

20. Teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, priėjo prie išvados, kad Departamentas atliko detalią pareiškėjo apklausą (apklaustas kelis kartus), sudarė jam sąlygas išsamiai pateikti argumentus ir įrodymus apie, jo manymu, reikšmingas aplinkybes, apklausoje uždavė patikslinančius klausimus, siūlė detalizuoti nurodytus teiginius. Teismas nurodė neturintis pagrindo abejoti tyrimo metu nustatytų pareiškėjo veiksmų kvalifikavimu – chuliganizmas, o ne pasipriešinimo santvarkai veiksmais. Be to, pareiškėjas neneigė atlikęs šiuos veiksmus, taigi baudžiamasis persekiojimas dėl minėto epizodo pagrįstai nebuvo laikomas diskriminaciniu. Nenustatyta, kad pareiškėjas kilmės šalyje yra ar gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba dėl politinių įsitikinimų („konvencinės“ priežastys). Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas negalėtų pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga arba bijotų ten grįžti dėl persekiojimo, jis tokių aplinkybių nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir atsakovas. Tokiu būdu pareiškėjo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta. Pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė suteikti jam pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

21. Teismas, spręsdamas dėl papildomos apsaugos nesuteikimo pareiškėjui pagrįstumo, pažymėjo, kad pareiškėjas kaip grėsmę įvardijo savo politinius įsitikinimus, aktyvų dalyvavimą pasipriešinime esamai santvarkai, dėl kurių, jo teigimu, kilmės valstybėje jam gresia represijos. Tačiau tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina priešingą išvadą, t. y. pareiškėjo veiksmai vertintini ne kaip dalyvavimas pasipriešinime prieš esamą santvarką, bet kaip chuliganizmas. Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad, išsiuntus jį į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra. Pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

22. Teismas akcentavo, jog bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą, ėmėsi protingų priemonių išklausyti pareiškėją, tinkamai įvertino jo paaiškinimus ir pateiktus duomenis. Departamentas, atlikdamas vertinimą, nepažeidė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) nuostatų. Ginčijamu administraciniu aktu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo tolesnės teisinės padėties, nebuvo priimtas sprendimas dėl jo grąžinimo ar išsiuntimo. Kaip nurodė atsakovas, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo grąžinimo arba išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, situacija kilmės valstybėje būtų vertinamas dar kartą. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį panaikinti skunde nurodytais ar kitais motyvais. Atitinkamai, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 23. Pareiškėjas Y. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir tenkinti jo skundo reikalavimus.

24. Pareiškėjas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, be kita ko, jog nebuvo įvertinti pareiškėjo motyvai, dėl kurių jis supjaustė stendą, atsakovas neindividualizavo jo atvejo. Tvirtina, kad visuotinai žinoma, jog priešiškai (duomenys neskelbtini) režimui nusiteikę asmenys yra persekiojami, todėl grėsmė pareiškėjui patirti persekiojimą yra visiškai reali. Galimybė, jog prieglobsčio prašytojas bus sulaikytas ir nubaustas, gali būti sąlygota paties prieglobsčio prašytojo elgesio ateityje. Reikalavimas susilaikyti nuo konkrečių veiksmų prieštarauja pačiai prieglobsčio teisės esmei ir yra nesuderinamas su kertiniais prieglobsčio teisės principais, t. y. iš asmens, kuris prašosi prieglobsčio, negali būti reikalaujama slėpti savo įsitikinimus ar pažiūras ir, tuo argumentuojant, teigti, jog asmuo gali saugiai grįžti į savo kilmės valstybę. Be to, pareiškėjas mano, kad, vadovaujantis teismų praktika, atsakovas privalo vadovautis tikslia naujausia informacija apie kilmės valstybę, gauta iš kelių šaltinių, tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta, todėl Sprendimas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu. Pareiškėjas dėl papildomos apsaugos jam nesuteikimo pakartoja ir tai, kad, atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, jog išsiuntimo į kilmės valstybę atveju jis nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jo orumas bei nekils grėsmė sveikata ar gyvybei, yra tikimybė, jog, pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini), jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

25. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

26. Atsakovas pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas pareiškėjo poziciją, jog jam turėtų būti suteiktas prieglobstis, nes visuotinai žinoma, kad priešiškai režimui nusiteikę asmenys yra persekiojami, laiko atmestina, kadangi prieglobsčio prašytojas turi pateikti individualaus pobūdžio aplinkybes, pagrindžiančias prieglobsčio jam reikalingumą. Atsakovas nesutinka ir su apeliacinio skundo teiginiais, kad jis nesurinko naujausios informacijos apie kilmės valstybę, bei pažymi, kad informacijos apie kilmės valstybę šaltiniai yra prieinami ir pačiam pareiškėjui, atstovaujamam advokato, tačiau pareiškėjas nepateikė argumentų dėl jo nurodomų duomenų egzistavimo, pavyzdžiui, tarptautinių ir Europos Sąjungos institucijų rekomendacijose ir apžvalgose, susijusiose su tarptautine migracija. Teisės aktai nenumato pareigos visais atvejais parengti informacinio pobūdžio pažymą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl 2021 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. 12PR-129 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ bei atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą teisėtumo bei pagrįstumo.

28. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčui aktualias Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas, jį atmetė. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu, prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

29. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

30. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

31. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos.

32. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

33. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

34. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

35. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes. Pažymi, kad atsakovas pernelyg primityviai ir formaliai vertino situaciją, atribodamas ir ignoruodamas pareiškėjo elgesio motyvus, kurie aiškiai parodo jo politinius įsitikinimus, o skundžiamame teismo sprendime nurodyti atsakovo Sprendimo trūkumai nebuvo pašalinti.

38. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018; ir kt.).

39. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, byloje surinktos medžiagos pagrindu, neturi pagrindo byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visuma pagrindžia, kad prieglobsčio prašytojas (duomenys neskelbtini) buvo teistas už nusikaltimus, susijusius su sunkiu kūno sužalojimu (remiantis jo paties pasakojimu) ir chuliganizmu (patvirtinta dokumentiniais įrodymais). Nepriklausomai nuo pareiškėjo motyvų, paskatinusių jį supjaustyti stendą su (duomenys neskelbtini) vėliava, tyrimo metu nenustatyta pagrindo abejoti pareiškėjo veiksmų kvalifikavimo, kaip chuliganizmo, pagrįstumu. Atitinkamai baudžiamasis persekiojimas dėl minėto epizodo nelaikytinas diskriminaciniu dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjui buvo skirta švelniausia iš (duomenys neskelbtini) BK 339 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmių (areštas), todėl jam skirta bausmė taip pat nelaikytina neproporcinga. Pareiškėjo pasakojimas, kad (duomenys neskelbtini) jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl (duomenys neskelbtini) pareigūno automobilio padegimo ar apie jo atžvilgiu taikytą valdžios atstovų smurtą, nepasižymėjo informatyvumu, nuoseklumu, pasakojimui trūko konkrečių detalių, tikslumo, todėl pagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėjo pateikti duomenys yra abstraktūs ir nesuderinami su kilmės valstybės informacija. Įvertinus pareiškėjo į bylą pateiktas nuotraukas, nesant metaduomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti jų padarymo laiką, bei esant nepakankamo ryškumo vaizdams, taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad užfiksuoti kadrai neįrodo, jog savo kilmės valstybėje pareiškėjas aktyviai veikė prieš režimą ir dėl to jau patyrė smurtą savo atžvilgiu.

41. Taigi nustatytų faktinių aplinkybių visuma, kaip teisingai nustatė Departamentas, nepagrindė prielaidos, jog tariamas persekiotojas ((duomenys neskelbtini) teisėsauga) identifikuoja pareiškėją kaip grėsmę valdančiajam (duomenys neskelbtini) režimui ir dėl to ieško prieglobsčio prašytojo, siekia jį sulaikyti ir nubausti. Pastebėtina, kad grindžiant prieglobsčio prašymą motyvais, jog užsienietis aktyviai reiškia savo politinius įsitikinimus, neužtenka pateikti vien tik deklaratyvius teiginius, kurie nebūtų pagrįsti objektyviais įrodymais. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009; ir kt.)

42. Pagal Tvarkos aprašo 168 punktą įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas, atlikdamas šio aprašo 35, 115, 138 ir 150 punktuose nurodytus veiksmus, vadovaujasi įgalioto Departamento valstybės tarnautojo parengta informacinio pobūdžio pažyma apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje (jeigu tokia pažyma parengta), kuri rengiama pagal specifinės ir bendro pobūdžio informacijos faktinį poreikį, atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo nurodytus prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus ir kitą informaciją, susijusią su nagrinėjamu prašymu suteikti prieglobstį. Tvarkos aprašas neįtvirtina Departamento pareigos kiekvienu atveju rengti pažymą apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje, todėl teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad vien bendrai žinomos informacijos nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį nepakanka, o surinkta informacija turi atitikti tam tikrus kriterijus, nustatytus Tvarkos apraše, ir juos atmeta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021).

43. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2908-602/2021, nes faktinės bylos aplinkybės nėra tapačios.

44. Remdamasi anksčiau išdėstytu aktualiu nagrinėjamam atvejui teisiniu reguliavimu bei teismų praktika, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo priima Departamentas, jis atlieka tyrimą ir įvertina konkrečią pareiškėjo situaciją kilmės šalyje, taigi priimant sprendimą vertinama ne kilmės valstybė, o individuali prieglobsčio prašytojo pateikta informacija.

45. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad Departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų argumentų. Teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, t. y. ne taip, kaip palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

46. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Y. V. (Y. V.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

Virginija Volskienė