a511e840-a170-4fc9-89e8-2f17f3daaa97 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-126-485/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23698-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7; 2.4.9 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 24 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Auksei Lipkevičienei, nuteistajam E. Z., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nukentėjusiojo A.

K. atstovui advokatui Daliui Mecelicai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. Z. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo: E. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta bausmė - laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant E. Z. : -per laisvės apribojimo laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytÄ likusiÄ turtinę žalÄ (4736,61 Eurų) nukentėjusiajam; - laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 (Å¡imtÄ ) valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo A. K. civilinis ieškinys dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies. Priteista iš E. Z. 4736,61 (keturi tūkstančiai septyni šimtai trisdešimt šeši eurai 0,61 ct) Eurų turtinės žalos ir 15 000 (penkiolika tūkstančių eurų) Eurų neturtinės žalos nukentėjusiojo A. K. naudai. Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 6592,06 Eurų žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti už nukentėjusiojo A.

K. patirtas gydymo išlaidas, paliktas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. E. Z. nuteistas už tai, kad 2020 m. birželio 6 d., apie 22.30 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, kieme, prie namo (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, supykęs ant A. K., tyčia, mažiausiai vienÄ kartÄ spyrė sėdinčiam A. K. į veidÄ , dėl ko Å¡is nuo spyrio parkrito ant žemės, taip nukentėjusiajam padarydamas poodines kraujosruvas akių srityje, abipusį žandinių ančių priekinių, Å¡oninių, vidinių, užpakalinių, virÅ¡utinių sienelių sparninių ataugų lūžimÄ , nosies kaulų lūžimÄ , muÅ¡tinę žaizdÄ nosies srityje, trijų neprotezuotų dantų apatiniame žandikaulyje iÅ¡muÅ¡imÄ , Å¡eÅ¡ių protezuotų dantų virÅ¡utiniame žandikaulyje iÅ¡muÅ¡imÄ , kaklo srities suspaudimÄ , sukėlusį gerklų ar trachėjos sužalojimÄ , davusį kvėpavimo takų paburkimÄ (edemÄ ), tokiu bÅ«du sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A.

K. sveikatÄ .

2. Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendyje konstatuota, kad E. Z. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, jam inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais. Spręsdamas dėl A. K. patirtos neturtinės žalos dydžio, teismas įvertino nusikalstamos veikos pobÅ«dį, sunkumÄ ir atsiradusias pasekmes, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį, atsižvelgė į tai, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatÄ , yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui.

3. Nuteistasis E. Z. skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendį, praÅ¡o pakeisti jo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti iÅ¡ jo nukentėjusiajam 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. 3.1. Apeliantas skunde nurodo, kad nuosprendžio dalis, kuria iÅ¡ jo priteista 15 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimui, priimta tinkamai neįvertinus byloje esančių įrodymų, netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ , nesilaikant teismų praktikoje suformuotų neturtinės žalos dydžio nustatymui aktualių taisyklių.

PraÅ¡o atsižvelgti į tai, kad E. Z. kaltę visuomet pripažino, gailisi dėl padarytos veikos, savanoriÅ¡kai ir geranoriÅ¡kai jau atlygino pusę turtinės žalos, taip pat sudarė sutartį dėl padarytos žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie SAM, atsiprašė nukentėjusiojo. E. Z. turi Å¡eimÄ , sutuoktinę ir mažametį sÅ«nų, kuriuos turi iÅ¡laikyti. Mano, kad iÅ¡ jo priteista pernelyg didelė suma, kurios nėra jokių galimybių atlyginti. 3.2. Skunde apeliantas nurodo, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013).

Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ , t. y. Å¡is dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi bÅ«ti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikÅ¡minimas visiÅ¡kai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymÄ , taikymas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ yra pažymėta, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir susiformavusiÄ teismų praktikÄ . 3.3. Apelianto vertinimu, vienas iÅ¡ pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eimyniniams santykiams.

Skunde pažymima, kad Å¡iuo atveju nukentėjusiajam vienintelė ryÅ¡kesnė pasekmė ir ateities intervencija - tvarkytini dantys, tačiau dantų tvarkymas turėtų bÅ«ti ir bus apmokėtas iÅ¡ turtinės žalos, kurios daugiau nei pusę jau yra E. Z. atlyginta. Jis taip pat sudarė sutartį dėl padarytos žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie SAM. Skunde pažymima, kad Å¡iuo metu E. Z. per mėnesį jo gaunamos pajamos sudaro 453,56 Eur, iÅ¡ kurių jis turi atlyginti ir (jau kurį laikÄ moka) turtinę žalÄ nukentėjusiajam, Valstybinei ligonių kasai prie SAM, taip pat turi rÅ«pintis Å¡eima ir bÅ«tiniausių savo paties poreikių tenkinimu - bÅ«stu, sveikata, maistu ir pan.

Paminėtina, kad E. Z. neturi ir jokio turto (nei nekilnojamojo, nei transporto priemonių), kurį realizavus galėtų atlyginti priteistÄ neturtinę žalÄ . Å ios aplinkybės parodo, kad apeliantas neturi jokių galimybių ir yra finansiÅ¡kai nepajėgus atlyginti nukentėjusiojo praÅ¡omÄ ir teismo priteistÄ 15 000 Eur dydžio sumÄ neturtinei žalai atlyginti.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė palaikė apeliacinį skundÄ ir prašė jį tenkinti, nukentėjusiojo atstovas advokatas ir prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti teismo nuosprendį nepakeistÄ . Nuteistojo E. Z. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, veikos kvalifikacijos, paskirtos bausmės tinkamumo. Skunde praÅ¡oma sumažinti nukentėjusiajam priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Byloje turi bÅ«ti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dydį. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnis).

7. Å ioje byloje neginčytinai įrodyta, jog dėl nuteistojo E. Z. nusikalstamos veikos buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. K. sveikata, todėl ginčo dėl jo teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ nėra. Nukentėjusysis patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 15 000 eurų, kuriÄ ir prašė priteisti. Teismas, nukentėjusiojo ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino visiÅ¡kai. AukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamoje byloje klausimas dėl civilinio ieÅ¡kinio, priteisiant neturtinę žalÄ nukentėjusiajam, iÅ¡spręstas tinkamai, neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytas objektyviai įvertinus visas reikÅ¡mingas aplinkybes, atsižvelgus į Å¡ios žalos rÅ«Å¡ies nustatymo kriterijus, tinkamai vadovautasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarkÄ bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, taip pat nepažeidžiant ir pagrindinių teisės principų.

8. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalÄ , tai gali bÅ«ti padaroma nustatant teisingÄ neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į Å¡iÄ pažeistÄ vertybę.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

9. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajam A. K. dėl tyčinių neteisėtų E. Z. veiksmų buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė didelius fizinius skausmus. A. K. įvykio metu buvo padarytos poodines kraujosruvas akių srityje, abipusis žandinių ančių priekinių, Å¡oninių, vidinių, užpakalinių, virÅ¡utinių sienelių sparninių ataugų lūžimas, nosies kaulų lūžimas, muÅ¡tinė žaizda nosies srityje, iÅ¡muÅ¡ti trys neprotezuoti dantys apatiniame žandikaulyje, iÅ¡muÅ¡ti Å¡eÅ¡i protezuoti dantys virÅ¡utiniame žandikaulyje bei kaklo srities suspaudimas, sukėlęs gerklų ar trachėjos sužalojimÄ , davusį kvėpavimo takų paburkimÄ (edemÄ ).

Penkias dienas jis buvo gydytas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų reanimacijos skyriuje dėl patirtos traumos (kvėpavimo nepakankamumo), po to gydytas ausų, nosies ir gerklės ligų klinikoje, iÅ¡raÅ¡ytas tolimesniam ambulatoriniam gydymui Å¡eimos gydytojo priežiÅ«roje, jam buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2020 m. rugsėjo 2 d., t. y. 61 dienÄ . A. K. nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų jis kurį laikÄ jautė skausmÄ Å¾andikaulio srityje, buvo sunku Å¡nekėti, bendrauti su žmonėmis, nes Å¡veplavo, negalėjo valgyti, jautė skausmÄ , dėl ko buvo laÅ¡inami nuskausminamieji vaistai, apie savaitę laiko jautė skausmÄ galvoje, pakauÅ¡io srityje, kurį laikÄ galėjo valgyti tik skystÄ maistÄ , normaliai pradėjo valgyti tik praėjus pusantro mėnesio, jį vimdė, juto nemigÄ , stresÄ , atsirado baimė vakarais iÅ¡eiti į laukÄ , iki Å¡iol nėra paÅ¡alinęs patirtos traumos padarinių, t. y. nesutvarkyti iÅ¡muÅ¡ti dantys.

Jam buvo atlikta nosies operacija, jaučia nosies skausmÄ iki Å¡iol, pasikeitė jos forma, dėl ko jaučia diskomfortÄ , bÅ«nant Å¡altyje, jam pradeda tinti ir skaudėti veidÄ . Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡ias bei kitas nukentėjusiojo civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog dėl patirtų traumų nukentėjusysis kentė skausmÄ , patyrė neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, jautė nepatogumus (ilgalaikis gydymas, procedÅ«ros, buvimas gydymo įstaigoje) ir neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus.

Be fizinių iÅ¡gyvenimų dėl patirtos traumos – sukelto skausmo, kančių, kitų nepatogumų, susijusių su dantų netekimu, dėl patirtų sužalojimų sumažėjo ir nukentėjusiojo bendravimo galimybės, nes jis negalėjo laisvai bendrauti, dėl kalbos defekto jautė emocinį diskomfortÄ , vengė bendravimo su paÅ¡aliniais žmonėmis, kas taip pat laikytina kaip sukeltos traumos padariniai ir vertintina kaip nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala.

10. Skundo autorius per didelės nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį grindžia tuo, kad nukentėjusiajam vienintelė ryškesnė pasekmė ir ateities intervencija tai tvarkytini dantys, kas bus apmokėta iš turtinės žalos, kurios daugiau nei pusę jau yra E. Z. atlyginta. Šis skundo argumentas neduoda pagrindo išvadai, kad dėl to A. K. padaryta neturtinė žala turi būti sumažinta. Kaip paminėta, dėl patirtos traumos A. K. neteko net šešių dantų, dėl ko jis turėjo ir dar ateityje turės materialinių nuostolių, tačiau dėl šios traumos taip pat pasikeitė ir jauno žmogaus gyvenimo kokybė ir tai įtakojo jo emocinę ir psichologinę būklę, todėl akivaizdu, kad šiais padariniais nukentėjusiajam buvo padaryta ne tik turtinė, bet ir moralinė, t. y. neturinė žala.

Mažinti neturtinės žalos dydį neduoda pagrindo ir kita apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad E. Z. sudarė sutartį dėl padarytos žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie SAM. Bylos duomenys patvirtina, kad dėl nukentėjusiojo gydymo ligoninėje, Kauno teritorinė ligonių kasa patyrė turtinės žalos, susijusios su ligonio gydymu, slauga bei kitas išlaidas. Kauno teritorinė ligonių kasa ir E. Z. susitarė dėl savanoriškai padarytos 6592,06 Eurų žalos privalomojo sveikatos draudimo biudžetui atlyginimo, t. y. savanoriškai dalimis sumokant po 102,06 Eurų iki kiekvieno mėnesio pabaigos, iki pilno atsikaitymo (2 t., b. l. 86, 87).

Taigi, aptartos aplinkybės patvirtina, kad ši žala taip pat nesusijusi su E. K. apelianto nusikalstamais veiksmais sukeltais moraliniais ir psichologiniais padariniais.

11. Apeliaciniame skunde E. Z. nurodo, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ , vadovaujantis teismų praktika. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ių taisyklių laikėsi. Pažymėtina, kad asmeniui padarytos neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, įstatymų leidėjas taip pat nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų.

Teisės aktuose yra įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as, kuriame įtvirtinti kriterijai ir faktai turi bÅ«ti iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Nors kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, svarbu yra nenukrypti ir nuo teismų formuojamos praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, kad priimami sprendimai dėl piniginių kompensacinių sumų priteisimo remtųsi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais.

12. Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad apylinkės teismas nustatydamas A. K. patirtos neturtinės žalos dydį atsižvelgė į Å¡iam klausimui spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes – įvykdytos veikos pavojingumÄ (padarytas sunkus nusikaltimas), nuteistojo kaltę (veika padaryta tyčia), nukentėjusiojo patirto sveikatos sutrikdymo pobÅ«dį ir sunkumÄ , gydymo trukmę, liekamuosius reiÅ¡kinius (A. K. nurodė, kad vaistus nuo streso vartoja iki Å¡iol, jam skauda nosį, veidÄ ), nukentėjusiojo patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nuteistojo turtinę padėtį, bei į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka teismų formuojamÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, iÅ¡ kurios matyti, jog nukentėjusiesiems sunkaus sveikatos sutrikdymo bylose priteisiamos neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 7 000 Eur iki 40 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-427-693/2016, Nr. 2K-166-699/2018, Nr. 2K-334-699/2017 ir kt.). Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į kaltininko interesus, kad kaltinamasis yra sveikas ir darbingas asmuo, Å¡iuo metu dirbantis, turintis pastovias pajamas.

13. Apeliantas skunde nurodo, kad jo pajamos nėra didelės, jis turi Å¡eimÄ , todėl tokio ieÅ¡kinio priteisimas yra didelė finansinė naÅ¡ta, tačiau kaip, minėta, esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus yra susijęs su nukentėjusiajam sukeltomis pasekmėmis, kurios atsirado dėl neteisėtų apelianto veiksmų ir todėl pačiam E. Z. atsiradę nepatogumai bei suvaržymai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, iÅ¡laikė teisingÄ nukentėjusiojo ir nuteistojo skirtingų interesų pusiausvyrÄ bei teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ , tuo nenukrypstant ir nuo susiformavusios teismų praktikos neturtinės žalos atlyginimo klausimais.

14. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam A. K. priteista 15 000 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo patirtiems neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimams, adekvati nuteistojo E. Z. padarytai tyčinei nusikalstamai veikai ir sukeltoms pasekmėms, nuteistojo galimybėms atlyginti padarytÄ Å¾alÄ ir neprieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, protingumo bei teisingumo principams. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo E. Z. apeliacinį skundÄ atmesti Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Remeika Jurga Vasiliauskienė Gytis Večerskas