2019-12-18 Nr. AB-24022-2-68-3-38908-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1265-525/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38908-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija: 18.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens G. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. V. ir J. T. pareiškimą (tretieji suinteresuoti asmenys -Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, G. M., H. V., G. G., V. V. (V. V.), J. S., T. S., J. B.) dėl termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjos V. V. ir J. T. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamos atnaujinti praleistą terminą prašymui ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti.

2. Pareiškėjos nurodė, jog į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių (toliau – NŽT Vilniaus miesto skyrius) kreipėsi 2001 m. spalio 11 d. ir buvo pradėta nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 2531. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015 m. spalio 5 d. atsakyme Nr. 49SF-1999-(14.49.10.104) paaiškino, jog reikia kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo. Gavusios šį atsakymą, pareiškėjos nedelsiant kreipėsi su prašymu į teismą.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT Vilniaus miesto skyrius atsiliepime prašė teismo dėl pareiškimo pagrįstumo spręsti, atsižvelgiant į NŽT atsiliepimo argumentus.

4. NŽT Vilniaus miesto skyrius paaiškino, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-42-494/2015 pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį dėl administracinių aktų nuosavybės teisių atkūrimo srityje, teisių į nuosavybės teisių atkūrimą perleidimo sutarčių panaikinimo ir restitucijos taikymo. Teismas 2015 m. spalio 14 d. sprendimu pripažino negaliojančiomis 2001 m. gruodžio 20 d. sutartis, kuriomis J. T. ir V. V. perleido V. V. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto atkūrimą, panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 2.5-47-22165 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui V. V. (V. V.)“.

5. Pareiškėjos 2015 m. balandžio 3 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašė pateikti informaciją apie tai, į kokį žemės plotą gali vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą ir ar privalo kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo. NŽT Vilniaus miesto skyrius, atsakydamas į pareiškėjų prašymą, informavo jas, kad įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario18 d. sprendime padaryta prielaida, kad po V. S. (S.) mirties jo turėtą turtą paveldėjo sutuoktinė ir šeši vaikai bei pakartotinai pasiūlė pareiškėjoms kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo. Apie susidariusią situaciją jos buvo informuotos NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. 49SF-(14.49.104)-1609. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17548-937/2014 buvo nustatyti juridiniai faktai, kad A. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 1,57 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Vilniuje, o M. (M.) S. – 3,12 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Kadangi pareiškėjos dalyvavo minėtos civilinės bylos procese, NŽT Vilniaus skyriaus nuomone, nustatyti juridiniai faktai joms turi prejudicinę galią. Pareiškėjos turėtų nurodyti svarbias priežastis, kodėl dėl termino atnaujinimo kreipėsi tik 2015 metų lapkričio mėnesį.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. M. atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti.

7. G. M. paaiškino, kad iš pareiškėjų prašymo neaišku, į kokio savininko turėtą iki nacionalizacijos nekilnojamąjį turtą prašoma atnaujinti praleistą terminą. Pareiškėjoms nuo 2013 m. buvo žinoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimu byloje A2-1670-790/2013 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. M. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 1,57 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 2-17548-937/2014 buvo nustatyti šie juridinę reikšmę turintys faktai: A. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 1,57 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Vilniuje; M. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 3,12 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Vilniuje; G. M. buvo atnaujintas terminas nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, buvusiais savininkais A. M. ir M. S. patvirtinantiems dokumentams pateikti. G. M. manymu, esant tokiems priimtiems procesiniams dokumentams, pareiškėjos turėjo suprasti situaciją ir imtis veiksmų nuo 2013 metų vasario mėnesio. Tačiau jos daugiau nei dvejus metus delsė kreiptis į teismą. Toks delsimas laikytinas neapdairiu, nerūpestingu elgesiu, kurio pasekmės tenka pačioms pareiškėjoms.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti.

9. V. V. paaiškino, kad pareiškėjos 2001 m. gruodžio 20 d. perleido teises atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Šios sutartys tebėra galiojančios. Jos buvo sudarytos jau po to, kai pareiškėjos pateikė prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 2531. Taigi jos neturi teisės prašyti atkurti nuosavybės teises.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjų pareiškimą tenkino ir atnaujino terminą prašymui ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiomis savininkėmis A. M. ir M. S. patvirtinantiems dokumentams pateikti.

11. Teismas nustatė, kad 2001 m. gruodžio 20 d. sutartimi J. T. perleido V. V. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atkūrimą į buvusio savininko V. S. 12,5580 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus apskr., į kurios dalį, t. y. 3,1395 ha žemės pretenduoja J. T.. Pagrindas: 2001 m. gruodžio 17 d. Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pažyma Nr. 1514. V. V. 2001 m. gruodžio 20 d. sutartimi perleido V. V. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atkūrimą į buvusio savininko V. S. 3,1395 ha žemės dalį. Pagrindas 2001 m. gruodžio 17 d. Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pažyma Nr. 1515.

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-1670-790/2013 pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1998 m. balandžio 10 d. sprendimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. M. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 1,57 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

13. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2013 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. 49SF-(14.49.104.)-1609 pasiūlė pareiškėjoms kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kas po V. S. mirties be P. M. valdė žemę (duomenys neskelbtini) kaime nustatymo ir termino nuosavybės teises įrodantiems dokumentams pateikti, atnaujinimo.

14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17548-937/2014 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 1,57 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. S. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 3,12 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

15. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015 m. spalio 5 d. rašte Nr. 49SF-1899-(14.49.104) nurodė, jog įvertinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, su savininke A. M., nuosavybės teisių atkūrimas galėtų būti vykdomas, be kita ko, J. T. (0,3925 ha) ir V. V. (0,3925 ha). Taip pat, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu nustatytą juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. S. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 3,1200 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teisių atkūrimas bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus nuosavybės teisių atkūrimas galėtų būti vykdomas, be kita ko, J. T. (0,4457 ha) ir V. V. (0,4458 ha). Šiuo raštu pareiškėjoms išaiškinta galimybė kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo prašymui ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti.

16. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

17. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl termino atnaujinimo, nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-1670-790/2013 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. M. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 1,57 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šioje civilinėje byloje suinteresuotais asmenimis buvo ir pareiškėjos. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2013 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. 49SF-(14.49.104.)-1609 pasiūlė pareiškėjoms kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kas po V.

S. mirties be P. M. valdė žemę (duomenys neskelbtini) kaime nustatymo ir termino nuosavybės teises įrodantiems dokumentams pateikti atnaujinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17548-937/2014 nustatė, jog archyviniuose dokumentuose 1925 m. žemės savininku nurodytas V. S. mirė 1932 metais. Teismas sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 1,57 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat nustatė, kad M.

S. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 3,12 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šioje civilinėje byloje suinteresuotais asmenimis buvo ir pareiškėjos. Minėtu sprendimu pareiškėjui G. M. buvo atnaujintas praleistas terminas nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvusiais savininkais A. M. ir M. S. patvirtinantiems dokumentams pateikti. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015 m. spalio 5 d. rašte Nr. 49SF-1899-(14.49.104) pareiškėjoms nurodė, jog įvertinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, su savininke A.

M., nuosavybės teisių atkūrimas galėtų būti vykdomas, be kita ko, J. T. (0,3925 ha) ir V. V. (0,3925 ha). Taip pat, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu nustatytą juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. S. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 3,1200 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teisių atkūrimas bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, nuosavybės teisių atkūrimas galėtų būti vykdomas, be kita ko, J. T. (0,4457 ha) ir V. V. (0,4458 ha).

Šiuo raštu pareiškėjoms išaiškinta galimybė kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo, prašymui ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti. Pareiškėjos į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo kreipėsi 2015 m. lapkričio 6 d. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjoms nuosavybės teisių atkūrimas į V. S. priklausiusią žemę buvo pradėtas neįvertinus tos aplinkybės, kad V. S. nacionalizacijos metu buvo miręs, o aplinkybė, kad A.

M. ir M. S. tapo žemės savininkėmis ir jomis buvo nacionalizacijos metu galutinai paaiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-17548-937/2014, kurioje pareiškėjos dalyvavo kaip suinteresuoti asmenys, padarė išvadą, jog pareiškėjos apie tai, kad buvusio savininko V. S. žemė nacionalizacijos metu priklausė A. M. ir M. S. sužinojo 2014 m. lapkričio 24 d.

18. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad pareiškėjos 2001 m. gruodžio 20 d. sutartimis perleido V. V. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atkūrimą į buvusio savininko V. S. 12,5580 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m., Vilniaus apskr. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo priėmimo metu nuosavybės teisės į buvusio savininko V. S. žemę buvo perleistos V. S., todėl, teismo vertinimu, pareiškėjos galėjo sąžiningai klysti ir nesuprasti, jog turi kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti terminą prašymui ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti. Pareiškėjos, gavusios NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015 m. spalio 5 d. raštą Nr. 49SF-1899-(14.49.104), kuriuo joms išaiškinta galimybė kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo, prašymui ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti, nedelsdamos t. y. 2015 m. lapkričio 6 d., kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą pareiškėjos praleido dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, todėl praleistas terminas atnaujinamas.

III. 19. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT Vilniaus miesto skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimą ir pareiškėjų pareiškimą atmesti.

20. NŽT Vilniaus miesto skyriaus nuomone, pareiškėjoms nuo 2011 m. ar vėliausiai 2013 m. galėjo būti žinoma apie vykdytą nuosavybės teisių atkūrimą į asmens, kuris negalėjo būti žemės savininku, turėtą žemę, todėl teismo argumentai, kad pareiškėjos buvo suklaidintos, yra nepagrįsti. Vilniaus rajono apylinkės teisme civilinė byla Nr. 2-42-494/2015 buvo pradėta nagrinėti pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, 2011 m. spalio 12 d. ieškinį. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2013 m. lapkričio 19 d. rašte, remdamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimu, jog po V. S. mirties iki 1940 m. dalį žemės valdė P. M., informavo pareiškėjas, kad negalimas nuosavybės teisių atkūrimas į V. S. turėtą žemę.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimą ir pareiškėjų pareiškimą atmesti.

22. G. M. nuomone, pareiškėjos bent nuo 2013 m. kovo mėn. turėjo pakankamai duomenų apie savo teisę pretenduoti atkurti nuosavybės teises, tačiau savo valia pasirinko tuo metu pasyvų elgesio modelį ir daugiau nei du metus neatliko jokių aktyvių veiksmų.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens G. M. apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

24. NŽT Vilniaus miesto skyrius pritaria G. M. pozicijai, kad pareiškėjos dalyvavo civilinėse byloje dėl juridinių faktų nustatymo ir praleisto termino atnaujinimo, tačiau iki 2015 m. nesiėmė aktyvių veiksmų, kad būtų įgyvendinta jų subjektinė teisė į nuosavybės teisių atkūrimą. Pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai buvo nurodyta, kad pareiškėjos sandoriu buvo perleidusios teisę į buvusio savininko V. S. turėtą žemė V. V., nes V. S. mirus 1932 m., jis negalėjo būti žemės savininkas iki 1940 m. nacionalizacijos, todėl tai nelaikoma objektyvia nuo pareiškėjų valios nepriklausančia priežastimi, trukdžiusia kreiptis į teismą dėl praleisto termino pateikti prašymą ir nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl praleisto termino paduoti prašymą nuosavybės teisių atkūrimui ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus atnaujinimo.

26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reguliavimą, pareiškėjų prašymą tenkino ir atnaujino pareiškėjoms V. V. ir J. T. praleistą terminą prašymui ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiomis savininkėmis A. M. ir M. (M.) S. patvirtinantiems dokumentams pateikti.

27. Tretieji suinteresuotieji asmenys NŽT Vilniaus miesto skyrius ir G. M. apeliaciniais skundais su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjos buvo suklaidintos.

28. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas laikantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – Atkūrimo įstatymas) įtvirtintų nuostatų. Įstatymų leidėjas yra nustatęs galutinius prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus: prašymus atkurti nuosavybės teises buvo galima paduoti iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d.), o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentams pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d.).

29. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

30. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-912/2008, 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje A63-529/2009, 2009 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-772/2009).

31. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-18/2010). Tai sietina su tuo, jog kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotą asmenį veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant išvengti kliūčių siekiamam tikslui, šiuo atveju – nuosavybės teisių į žemę atkūrimui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1994/2008, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-530/2014).

32. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. spalio 5 d. rašte Nr. 49SF-1899-(14.49.104) „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“ pareiškėjoms pateiktą informaciją, konstatavo, kad šiuo raštu pareiškėjoms buvo išaiškinta galimybė kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo, prašymui ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nedelsdamos t. y. 2015 m. lapkričio 6 d., kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, bei padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą pareiškėjos praleido dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių.

33. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka, nes jie iš dalies neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius dar 2013 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. 49SF-(14.49.104.)-1609 informavo pareiškėjas apie galimybę ir būtinumą kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo, prašymui ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti (I t., b. l. 99-100), nes buvo nustatyta, kad V. S., į kurio turėtą žemę 2001 metais prašymus atkurti nuosavybės teises buvo padavusios pareiškėjos, žemės nacionalizacijos metu buvo jau miręs ir atitinkamai negalėjo būti žemės savininku. Galima būtų sutikti, kad iki 2013 m. lapkričio 19 d. rašto Nr. 49SF-(14.49.104.)-1609 gavimo dienos pareiškėjos galėjo nežinoti ir nesuprasti, kad jos nėra tinkamai inicijavusios nuosavybės teisių atkūrimo proceso. Tačiau nagrinėjamoje byloje pareiškėjos nėra nurodžiusios ir teismas nėra nustatęs jokių objektyvių priežasčių, kurios pareiškėjoms per laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 19d. iki 2015 m. lapkričio 6 d. būtų trukdę kreiptis su prašymais į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo prašymui ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti. Kolegijos vertinimu pareiškėjos elgėsi pasyviai, toks pareiškėjų elgesys vertintinas kaip jų pačių subjektyvus apsisprendimas ir negali būti laikomas objektyviu veiksniu, lėmusiu termino praleidimą. Todėl pagrindo atnaujinti terminą prašymui ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti nėra.

34. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į bylą, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Tenkinant trečiųjų suinteresuotųjų asmenų apeliacinius skundus pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjų prašymo netenkinti (ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 147 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu,147 straipsniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Trečiųjų suinteresuotųjų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus ir G. M. apeliacinius skundus patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškėjų V. V. ir J. T. prašymo atnaujinti praleistą terminą prašymui ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti netenkinti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius