A-261-1770-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Pareiškėja A-B

Administracinė byla Nr. A261-1770/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00188-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo ir Stasio Gagio (pranešėjas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjui A. S., jo atstovui advokatui Audriui Vaičiūnui, trečiojo suinteresuoto asmens Z. K. U. atstovei J. A. ir advokatei Rasai Bradauskienei, atsakovo atstovui Rimvydui Grigaliūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Z. K. U. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant T. K., S. R., Z. K. U., dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. S. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. sausio 28 d. įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-90 ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį atlikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 14.1 – 14.5, 15 ir 16 punktuose numatytus teritorijų planavimo ir dokumentų rengimo veiksmus, būtinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimui žemės sklype esančių statinių bendraturčiams ir perduoti juos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriui (toliau – ir Kauno miesto žemėtvarkos skyrius).

Pareiškėjas nurodė (t. I, b. l. 47-51), kad kartu su T. K. ir S. R. nuosavybės teise valdo gyvenamosios paskirties pastatą (duomenys neskelbtini), Kaune. Prie šio pastato yra priskirtas 0,3428 ha žemės sklypas, kurio 0,2000 ha nuosavybės teise priklauso pareiškėjui ir minėtiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims, o 0,1428 ha yra valstybinė žemė. Pastarosios žemės sklypo dalies pardavimo klausimas nėra išspręstas ir minėto pastato bendraturčiai turi į ją nuomos teisę. Taip pat Z. K. U. į šią sklypo dalį pretenduoja atkurti nuosavybės teises.

Kauno apskrities viršininkas 2006 m. spalio 6 d. jau buvo priėmęs įsakymą Nr. 02-01-10631 dėl 0,1428 ha žemės sklypo dalies pardavimo pastato (duomenys neskelbtini), Kaune bendraturčiams, tačiau Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs Z. K. U. skundą, šį įsakymą panaikino, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gruodžio 14 d. nutartimi tokį žemesnės instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyje buvo pažymėjęs, kad, ruošiantis privatizuoti minėtą sklypo dalį, nebuvo įvertinta, kiek atitinkamiems statiniams ir įrenginiams yra skirta, bet nepanaudota žemės ploto; nėra duomenų apie atitinkamo vertinimo atlikimą (Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau –ir Taisyklių) 16 punktas).

Pareiškėjas nurodė, kad, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2009 m. gruodžio 14 d. nutartį, atsakovai teismo nurodytų trūkumų neištaisė ir nustatyta tvarka neatliko reikiamų žemės ploto vertinimo procedūrų. Be to, Kauno miesto žemėtvarkos skyrius priėmė 2011 m. sausio 28 d. įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-90, kuriuo nepagrįstai pastato (duomenys neskelbtini), Kaune bendraturčiams iš 0,1428 ha valstybinės žemės dalies priskyrė tik 0,0200 ha dalį. Pareiškėjas nurodė, kad prie jo ir kitų bendraturčių pastato yra suformuotas bei nekilnojamojo turto registre įregistruotas 0,3428 ha žemės sklypas.

Esant tokiai teisinei situacijai, Kauno miesto žemėtvarkos skyrius negalėjo ginčijamu įsakymu tiesiogiai spręsti, kuri šio sklypo dalis galėtų būti skirta nuosavybės teisių atkūrimui, bet turėjo visą šio sklypo plotą priskirti jame esančio pastato bendraturčiams. Ar yra laisvos (neužstatytos) žemės nuosavybės teisių atkūrimui, galėjo būti nuspręsta tik po to, kai Kauno miesto savivaldybės administracija Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Taisyklių nustatyta tvarka būtų patvirtinusi mažesnį žemės sklypą pastatų eksploatavimui bei, vadovaudamasi Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, būtų suformavusi naują žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2010 m. sausio 29 d. raštu Nr. 11-137(1.10) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl būtinų teritorijų planavimo procedūrų atlikimo ir reikalingų dokumentų parengimo, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracija jokių atitinkamų veiksmų, numatytų Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Taisyklių 14.1-14.5, 15 ir 16 punktuose, neatliko.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 67-70) nurodė, kad R. I. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,45 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) km. Kauno miesto apylinkės teismas 1993 m. spalio 19 d. sprendimu (Civ. b. Nr. 2-4597/93) nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. I. yra T. P. motina ir Z. K. U. senelė. Kauno miesto valdybos 1994 m. balandžio 12 d. potvarkiu Nr. 545-v Z. K. U. atkurtos nuosavybės teisės į 0,2 ha žemės suteikiant neatlygintinai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, dalį prie naudojamų pastatų dalies. Parengta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, schema, pagal kurią Kauno miesto apylinkės teismo 1994 m. spalio 13 d. sprendimu nustatyta minėto sklypo naudojimosi tvarka ir parengtas 0,3428 ha žemės sklypo ribų planas. Plane nurodyta, kad 0,2 ha žemės dalimi naudojasi Z. K. U., o 0,1428 ha žemės dalimi – E. S. (šiuo metu 0,1428 ha žemės sklypo dalį nuosavybės teise valdo Lietuvos Respublika). Minėtą 0,2000 ha žemės sklypą Z. K. U. nuosavybės teise perleido A. P. (1998 m. rugsėjo 25 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. RI-9387), o vėliau šis perleido A. S., T. K. ir S. R. (2005 m. gruodžio 16 d. pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartis Nr. 17219). Kauno apskrities viršininko 2010 m. vasario 4 d. įsakymu „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“ Nr. 02-03-1149 ir Kauno apskrities 2010 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. 19-10153 Z. K. U. atkurtos nuosavybės teisės dar į 0,1025 ha žemės sklypą turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune. Z. K. U. liko atkurti nuosavybės teisę į 0,1475 ha.

Žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti yra nustatytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. Nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir šiuo nutarimu patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 15 punkte nustatyta, kad Savivaldybės administracijos direktorius parduodamo žemės sklypo planą parengia vadovaudamasis detaliuoju planu ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiu žemės sklypo planu, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Taisyklių 16 punkte nustatyta, kad Savivaldybės administracijos direktorius, atlikęs šių Taisyklių 14 punkte nurodytus darbus, per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus kreipimosi pateikia šiam skyriui patvirtintus parduodamo žemės sklypo dokumentus (duomenis).

Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2010 m. sausio 21 d. raštu Nr. S2-81(l.ll) ir 2010 m. sausio 27 raštu Nr. 82-132(1.11) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrių prašydamas suformuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Kaune prie nuosavybės teise A. S., T. K. ir S. R. priklausančių pastatų ir parengti laisvos (neužstatytos) žemės planą R. I. iki 1940 m. turėtos žemės ((duomenys neskelbtini)) ribose.

Šiuo metu gyvenamasis namas ir kiemo statiniai Nekilnojamojo turto registre Nr. 20/65824 įregistruoti T. K., A. S. ir S. R. vardu. Taip pat jų vardu įregistruota ir žemės sklypo dalis - 0,2 ha. T. K., A. S. ir S. R. pateikė prašymą pirkti iš valstybės likusią žemės sklypo dalį - 0,1428 ha, kuri įregistruota Lietuvos Respublikos vardu. Kauno apskrities viršininko 2006 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 02-01-10631 buvo leista šiems asmenims pirkti likusią žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, dalį. Tačiau Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 15 d. priėmė sprendimą, kuriuo panaikino minėtą įsakymą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gruodžio 14 d. nutartimi minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2010 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 8-SD-1048(l.ll) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrių dėl 0,3428 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, 0,1428 ha dalyje žemės sklypo dalies, reikalingos statiniui eksploatuoti, suformavimo. Be to, Kauno miesto žemėtvarkos skyrius minėtame rašte paprašė parengti laisvos (neužstatytos) žemės planą nuosavybės teisių atkūrimui į R. I. iki 1940 m. šioje vietoje turėtą žemę. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2011 m. sausio 6 d. raštu Nr. 40-2-27 informavo, jog gyvenamajam namui (67,83 kv.m bendro ploto), esančiam (duomenys neskelbtini) Kaune, priskiriamas minimalus 400 kv. m. žemės sklypas. Rašte taip pat nurodoma, kad 3428 kv. m. sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, 1428 kv. m žemės sklypo dalyje yra 1/2 gyvenamo namo dalis, todėl šiai daliai priskiriama žemės sklypo dalis, reikalinga pastato, priklausančio T. K., A. S., S. R., eksploatacijai – 200 kv. m. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2011 m. sausio 6 d. rašte Nr. 40-2-27 taip pat nurodė, jog parengti laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planą nuosavybės teisių atkūrimui į R. I. iki 1940 m. šioje vietovėje turėtą žemę galės, kai Nacionalinė žemės tarnyba priims sprendimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, dalies pardavimo. Vadovaujantis Taisyklių 7 punktu, Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-90 nustatyta 0,3428 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, 0,02 ha dalies dalys bendraturčiams: T. K. – 0,008 ha, A. S. – 0,006 ha, S. R. – 0,006 ha, teisėtai ir pagrįstai.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 57-60) nurodė, jog pareiškėjo argumentai, kad Kauno miesto savivaldybės administracija, praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, iki šiol neištaisė šioje nutartyje pažymėtų spragų, yra nepagrįsti bei atmestini, kadangi Kauno miesto savivaldybės administracija teisės aktuose numatytus veiksmus yra atlikusi. Atsakovas nurodė, kad Taisyklės numato, jog asmenys turi teisę įsigyti naudojamus namų valdų žemės sklypus (2.1 p.), taip pat žemės sklypus, kurių reikia įsigytiems ar įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal LR nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (2.4 p.).

Pagal Taisyklių 3 punktą prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių parduodami tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančiuose žemės sklypų planuose, kai parduodami namų valdų žemės sklypai, ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Namų valdų žemės sklypai gali būti parduodami pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančius žemės sklypų planus, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus.

Taisyklių 16 punktas nustato pareigą savivaldybės administracijos direktoriui vertinti ne tik atitinkamus žemės sklypo teisinius dokumentus, bet ir įvertinti atitinkamiems statiniams ar įrenginiams skirtą, bet tam nepanaudotą žemės sklypo plotą. Atsižvelgdamos į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytus trūkumus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, dalies pardavimo procedūroje, kompetentingos institucijos atliko veiksmus, numatytus Taisyklėse. Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2010 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 8-SD-1048(l.ll) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrių, prašydamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, 0,1428 ha dalyje pažymėti žemės sklypo dalį, reikalingą eksploatuoti statiniui, kuris nuosavybės teise priklauso T.

K., A. S., S. R. ir parengti laisvos (neužstatytos) žemės planą nuosavybės teisių atkūrimui į R. I. iki 1940 m. šioje vietoje turėtą žemę, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius, vadovaudamasis Taisyklių 15, 16 punktais bei atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 15 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą bei 2009 m. gruodžio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, direktoriui 2011 m. sausio 6 d. raštu Nr. 40-2-27 pateikė prašomus duomenis bei namų valdos žemės sklypo ribų plane pažymėjo pastato, esančio žemės sklype (duomenys neskelbti), Kaune, eksploatacijai reikalingą žemės sklypo dalį.

Šiame rašte buvo paaiškinta, kad gyvenamajam namui yra priskirtas 400 kv. m plotas, bei kadangi, 1428 kv. m žemės sklypo dalyje yra 1/2 gyvenamojo namo dalis, šiai daliai atitinkamai priskiriama žemės sklypo dalis, reikalinga pastato, priklausančio T. K., A. S., S. R., eksploatacijai – 200 kv. m. Raštu taip pat informuojama, kad parengti laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planą nuosavybės teisių atkūrimui į R. I. iki 1940 m. šioje vietoje turėtą žemę bus galimybė, kai Nacionalinė žemės tarnyba priims sprendimą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbti), Kaune, dalies pardavimo.

Taisyklių 7 punkte numatyta, kad kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma apskrities viršininko (šiuo metu – Nacionalinės žemės tarnybos) sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčiu nuosavybės teise turimos dalys. Taip pat, Taisyklių 2.4 punkte reglamentuota, kad galima įsigyti nuosavybėn žemės sklypus, kurių reikia įsigytiems ar įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.

Mano, jog atsižvelgiant į išdėstytas teisines nuostatas, pareiškėjo argumentas, kad nebuvo atsižvelgta į gyvenamojo namo (duomenys neskelbti), Kaune, priklausinius, nustatant jo eksploatacijai reikalingą plotą, yra nepagrįstas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 27 d. sprendimu skundą patenkino – panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. sausio 28 d. įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-90 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbti), Kaune dalies dalių nustatymo“. Kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui A. S. ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims T. K. bei S. R. (toliau – ir kiti bendraturčiai) nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais – kitais statiniais (inžineriniais) - kiemo statiniais (šulinys k1, k2, tvora t1), esantys Kauno m. (duomenys neskelbti). Prie šio pastato yra priskirtas 0,3428 ha žemės sklypas, kurio 0,2000 ha nuosavybės teise priklauso pareiškėjui ir kitiems bendraturčiams, o 0,1428 ha yra valstybinė žemė.

Pareiškėjas ir kiti bendraturčiai yra pateikę prašymą pirkti iš valstybės likusią žemės sklypo dalį – 0,1428 ha. Kauno apskrities viršininko 2006 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 02-01-10631 buvo leista šiems asmenims pirkti likusią (0,1428 ha) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbti) Kaune, dalį. Tačiau Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 15 d. priėmė sprendimą, kuriuo panaikino minėtą įsakymą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gruodžio 14 d. nutartimi minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2010 m. lapkri2io 17 d. raštu Nr. 8-SD-1048(1.11) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrių, prašydamas žemės sklypo (duomenys neskelbti), Kaune, 0,1428 ha dalyje pažymėti žemės sklypo dalį, reikalingą eksploatuoti statiniui, kuris nuosavybės teise priklauso T. K., A. S., S. R. ir parengti laisvos (neužstatytos) žemės planą nuosavybės teisių atkūrimui į R. I. iki 1940 m. šioje vietoje turėtą žemę.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2011 m. sausio 6 d. raštu Nr. 40-2-27 pateikė prašomus duomenis bei namų valdos žemės sklypo ribų plane pažymėjo pastato, esančio žemės sklype (duomenys neskelbti), Kaune, eksploatacijai reikalingą žemės sklypo dalį. Šiame rašte nurodoma, kad gyvenamajam namui yra priskirtas 400 kv. m plotas ir kadangi 1428 kv. m žemės sklypo dalyje yra 1/2 gyvenamojo namo dalis, šiai daliai atitinkamai priskiriama žemės sklypo dalis, reikalinga pastato, priklausančio T. K., A. S., S. R., eksploatacijai – 200 kv. m. Raštu taip pat informuojama, kad parengti laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planą nuosavybės teisių atkūrimui į R. I. iki 1940 m. šioje vietoje turėtą žemę bus galimybė, kai Nacionalinė žemės tarnyba priims sprendimą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbti), Kaune, dalies pardavimo.

Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-90 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbti), Kaune, dalies dalių nustatymo“ nustatyta 0,3428 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbti) Kaune, 0,0200 ha dalies dalys bendraturčiams: T. K. – 0,008 ha, A. S. – 0,006 ha, S. R. – 0,006 ha.

Žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti yra nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. Nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir šiuo nutarimu patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis (ginčui aktuali šių Taisyklių redakcija, galiojusi iki 2011 m. gegužės 5 d.).

Analizuodamas Taisyklių 3 punkto nuostatas, teismas padarė išvadą, jog prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių gali būti parduodami (šiuo tikslu suprojektuojami) tik tokie žemės sklypai, kurių ribos yra nustatyta tvarka patvirtintos, ir tik tokio dydžio, kuris būtinas jiems eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį. Be to, namų valdų žemės sklypai gali būti parduodami tada, kada jų ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl ginčo žemės sklypo ribų nustatymo, tačiau pareiškėjas nesutinka su tuo, kad ginčijamu įsakymu nustatyta sklypo dalis yra pakankama statiniui eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį ir atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus.

Vadovaudamasis Taisyklių 15, 16 punktais teismas pažymėjo, kad Taisyklių 16 punktas nustato pareigą savivaldybės administracijos direktoriui vertinti ne tik atitinkamus žemės sklypo teisinius dokumentus, bet ir įvertinti atitinkamiems statiniams ar įrenginiams skirtą, bet tam nepanaudotą žemės sklypo plotą.

Nagrinėjamu atveju, rengusi pasiūlymo schemą (b. l. 65) ir nustatydama sklypo dalį prie ½ pastato 1A1m jo eksploatacijai, teisme apklausta liudytoja J. B. parodė, kad pasiūlymą parengė pagal gautą namų valdos žemės sklypo ribų planą, kadastro pažyma ir brėžiniai su pažymėtais pastato priklausiniais nebuvo pateikti, į vietą ji nebuvo nuvažiavusi, todėl tik viską išanalizavusi galėtų atsakyti, ar galėtų funkcionuoti pastatas ir jo eksploatacijai pažymėtas sklypas pagal pateiktą pasiūlymo schemą.

Teismas nustatė, kad ~ 1228 kv.m. sklypo dalyje, kuri pasiūlymo schemoje pažymėta raide „A“, yra šulinys k1, tvora t1, kurie kaip pastato – gyvenamojo namo priklausiniai, nuosavybės teise priklausantys pareiškėjui ir kitiems asmenims, yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Šie nekilnojamojo turto registro duomenys nėra nuginčyti, nuosavybės teisė į įregistruotus objektus nėra pasibaigusi. Kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai nėra tapatūs Taisyklių 2.4 nurodomiems inžineriniams tinklams. 1928 m. statybos gyvenamajam namui, kuriame nėra vandentiekio, šulinio funkcinė priklausomybė teismui nekelia abejonių. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, šulinys, tvora atitinka statinio sąvoką. Statinių tipas Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų prasme neturi įtakos išvadai dėl sklypo užimtumo. Teismas pažymėjo, jog tam, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Z. K. U. galėtų įgyvendinti savo siekį susigrąžinti ginčo žemės dalį natūra, ši žemė teisės aktų nustatyta tvarka turi būti pripažinta laisva (neužstatyta) miesto žeme, kuri pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai. Tačiau išdėstytų aplinkybių visuma neleidžia daryti tokios išvados.

Teismas padarė išvadą, jog Taisyklių 16 punkto prasme nebuvo vertinti visi privalomi kriterijai nustatant sklypo dalį pastato eksploatacijai, o Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas ginčijamą įsakymą priėmė vadovaudamasis realai neatliktu vertinimu.

Teismas konstatavo, kad Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 sausio 28 d. įsakymas Nr. 8VĮ-(14.8.2)-90 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbti), Kaune, dalies dalių nustatymo“ naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Teisėjų kolegija jau konstatavo, kad subjektui pateikus prašymą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo, žemėtvarkos skyrius kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių, kuris parengia parduodamo žemės sklypo planą vadovaudamasis detaliuoju planu ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiu žemės sklypo planu, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus (Taisyklių 15 p.). Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2010 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 8-SD-1048(l.ll) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrių dėl 0,3428 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbti) Kaune, 0,1428 ha dalyje žemės sklypo dalies, reikalingos eksploatuoti statiniui, kuris nuosavybės teise priklauso T. K., A. S., S. R. suformavimo. Be to, Kauno miesto žemėtvarkos skyrius minėtame rašte paprašė parengti laisvos (neužstatytos) žemės planą nuosavybės teisių atkūrimui į R. I. iki 1940 m. šioje vietoje turėtą žeme.

Vadovaujantis Taisyklių 16 punktu, parduodamų (projektuojamų šio tikslu) žemės sklypų dydžius savivaldybės administracijos direktorius nustato įvertinęs teisinius žemės sklypo suteikimo dokumentus, žemės sklype esančio nekilnojamojo turto teisinio registravimo dokumentus ir patikrinęs detaliajame plane ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiame žemės sklypo plane statiniams ar įrenginiams numatytą, bet tam nepanaudotą žemės sklypo plotą. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius, 2011-01-06 raštu Nr. 40-2-27 pateikė prašomus duomenis bei namų valdos žemės sklypo ribų plane pažymėjo pastato, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, eksploatacijai reikalingą žemės sklypo dalį. Šiame rašte buvo paaiškinta, kad gyvenamajam namui yra priskirtas 400 kv. m plotas ir kadangi 1428 kv. m žemės sklypo dalyje yra 1/2 gyvenamojo namo dalis, šiai daliai atitinkamai priskiriama žemės sklypo dalis, reikalinga pastato, priklausančio T. K., A. S., S. R., eksploatacijai – 200 kv. m. Raštu taip pat informuojama, kad parengti laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planą nuosavybės teisių atkūrimui į R. I. iki 1940 m. šioje vietoje turėtą žemę bus galimybė, kai Nacionalinė žemės tarnyba priims sprendimą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbti), Kaune, dalies pardavimo. Teismas padarė išvadą, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius atliko Taisyklėse numatytus veiksmus ir jam priskirtą administracinę procedūrą baigė, naujo prašymo dėl žemės sklypo dydžio, būtino pastato eksploatacijai, nustatymo nebuvo gavęs, todėl pareiškėjo reikalavimas kreipimosi į teismą metu buvo išankstinis, o nuo 2011 m. gegužės 5 d. galiojanti Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų Taisyklių nauja redakcija nenumato funkcijų, kurias atlikti prašo pareiškėjas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą atlikti nurodytus veiksmus, atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo Z. K. U. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinis skundas (t. I, b. l. 139-143) grindžiamas šiais argumentais:

1. 2006 metais Z. K. U. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. 02-01-10631 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbti), Kaune (Kauno m.) pardavimo“. Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimu skundą patenkino ir panaikino įsakymą. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas.

Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta pareiga atsižvelgti į aplinkybę, ar formuojamas žemės sklypas (jo dalis) yra naudojamas (nenaudojamas) ir galimai nebūtinas gyvenamojo namo ir kitų įrenginiu eksploatavimui, j nuosavybės teisiu atkūrimo prioriteto principą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Nagrinėjamu atveju tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek Kauno miesto savivaldybė įvertino šiam ginčui reikšmingas aplinkybes, vadovavosi įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principu ir atlikto tiesės aktuose nustatytus veiksmus.

2. Vien statinių teisinės registracijos faktas nesudaro pagrindo pripažinti, jog žemės sklypas prie tokio pobūdžio statinių turi būti formuojamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.551 straipsnio 2 dalyje ir Taisyklių 28.1 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Esant teisminiam ginčui dėl to, ar atsakovui turi būti išnuomojamas žemės sklypas, reikia įvertinti atsakovui priklausančių statinių ir įrenginių atitikimą įstatyme nurodytiems kriterijams.

Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas parodo statinių (tvoros, šulinio) techninę ir funkcinę būklę, ir paneigia teismo išvadą apie būtinybę apie tokio pobūdžio (rūšies) statinius formuoti žemės sklypą. Taip pat patvirtina faktą, jog visas žemės sklypas pagal paskirtį yra visiškai nenaudojamas, yra apleistas.

3. Remiantis Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, Taisyklių 3 punkto nuostatomis nustatant, koks sklypas leistinas išsipirkti prie esamų statinių, turi būti įvertinama, koks sklypas yra naudojamas kaip namų valdos žemės sklypas ir yra būtinas statiniams eksploatuoti. Neproporcingai didelis ir nenaudojamas pagal paskirtį, neturintis namų valdos sklypo savybių žemės sklypas neturi būti laikomas valstybės išperkama žeme.

4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog asmuo su statinio nuosavybės teise įgyja teisę naudotis žemės sklypu jos išdėstymui. Šios teisės – namų valdos naudojimo teisės ~ pasibaigimas susijęs ne vien su statinio fiziniu ar teisiniu egzistavimu. Turi būti nutraukta ar kitaip teisės aktų nustatyta tvarka pasibaigti teisė naudotis žemės sklypu statinių grupės išdėstymui ir naudojimui Svarbu nustatyti, ar naudotojas siekia tokia teise pasinaudoti, o gal jis elgiasi kaip asmuo, kuris neketina tęsti namų valdos naudojimo santykių. Piliečių teisė naudotis žemės sklypu namų valdai išdėstyti turi būti nutraukta esant pagrindui ir laikantis į.statymo nustatytos tvarkos. Sutinkamai su Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 punktu, valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal paskirti būdą ar pobūdį. Vien tai, kad atitinkama institucija nėra priėmusi sprendimo dėl žemėnaudos santykių pasibaigimo, negalėtų būti kliūtis teismui spręsti, kad, atitinkamoms aplinkybėms esant, namų valdos naudojimo santykiai pasibaigė (2004 m. balandžio 26 d. LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-384,).

Vienintelis statinys atitinkantis statiniui keliamus reikalavimus, esantis (duomenys neskelbti), Kaune, – 1920 metų statybos gyvenamasis namas, kuris visą šį laikotarpį nebuvo rekonstruotas. Į namą neįvestos jokios komunikacijos, jame jau ilgą laiką niekas negyvena, nesinaudoja, nėra būtinų patogumų. Taigi paties pareiškėjo elgesys ir ketinimai šios žemės naudojimo prasme įrodo aplinkybę, jog ginčo žemės dalis tikrai nėra reikalinga pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, eksploatavimui ar kitokiems namų valdos poreikiams (sodui daržui ir kita).

5. Į likusią namų valdos žemės sklypo dalį, viršijančią 0,2 h, pretenduoja apeliantė, kaip buvusios savininkės, kurios žemės sklypas buvo nacionalizuotas, įpėdinė, bei pareiškėjas ir tretieji asmenys, įsigiję pirkimo-pardavimo sutartimi gyvenamojo namo ir žemės sklypo prie šių statinio dalį. Pagal teismų praktiką, Atkūrimo įstatymo nuostatas (preambulės) šiuo atveju prioritetiškai turi būti ginami buvusio savininko interesai. Tretieji suinteresuoti asmenys turi teisę naudotis tokiu žemės sklypu, koks yra leidžiamas išsipirkti miestų teritorijoje. Likusią dalį jie galėtų išsipirkti tik tuomet, kai šiai žemei nebūtų kito poreikio – valstybės įsipareigojimo įvykdyti restituciją ir nacionalizuotą turtą grąžinti jo savininkui.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas patenkintas ir toje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinis skundas (t. I, b. l. 167-170) grindžiamas šiais argumentais:

1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-1479/2011 konstatavo, kad „<...> pats savaime ginčo statinių turėjimas nuosavybės teisėmis ant valstybinės žemės, nesudaro pagrindo teigti, kad ši žemė yra užimta ir valstybės išperkama“. Nagrinėjamu atveju statinių – šulinio k1, tvoros t1 teisinės registracijos fakto būvimas nesudaro pagrindo formuoti žemės sklypo prie tokių statinių.

2. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta sąlygos, kuriomis žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nėra nustatyta, kad žemė, kurioje yra šulinys ar tvora, būtų priskirta valstybės išperkamai. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.

Pareiškėjas ir kiti bendraturčiai buvo pateikę prašymą pirkti iš valstybės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalį 0,1428 ha. Kauno apskrities viršininko 2006 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 02-01-10631 buvo leista šiems asmenims pirkti minėtą žemės sklypo dalį. Tačiau Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimu panaikino minėtą įsakymą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gruodžio 14 d. nutartimi minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą. Jeigu šulinys ir tvora būtų priskirti žemės sklypui, kuriame yra A. S., S. R., T. K. nuosavybės teise priklausantis pastatas – gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Kaune, nebūtų galimybės įvykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo bei suformuoti atskiro žemės sklypo nuosavybės teisėms atkurti į išlikusį nekilnojamąjį turtą žemę.

3. Teismas neatsižvelgė į Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendime nustatytas aplinkybes, jog 67,83 kv. m bendro ploto gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), Kaune, 1428 kv. m valstybinės žemės sklypas yra neproporcingai didelis esamų sklype statinių atžvilgiu ir nenaudojamas bei nesiruošiamas naudoti.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija sutinka su Z. K. U. apeliaciniu skundu ir prašo jį tenkinti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. I, b.l. 177-180) nurodė, kad sutinka su apeliacinio skundo argumentais. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gruodžio 14 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A525-1412/2009 išaiškino, kad „įvertinus nurodytą teisės normą, darytina išvada, jog prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių gali būti parduodami tik tokie žemės sklypai, kurių ribos yra nustatyta tvarka patvirtintos, ir tik tokio dydžio, kuris būtinas jiems eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį. Be to, namų valdų žemės sklypai gali būti parduodami tada, kada jų ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus“.

Atsižvelgdamos į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytus trūkumus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, dalies pardavimo procedūroje, kompetentingos institucijos atliko veiksmus, numatytus Taisyklėse.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba sutinka su Z. K. U. apeliaciniu skundu ir prašo jį tenkinti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. I, b.l. 182-183) nurodė, kad sutinka su apeliacinio skundo argumentais bei išdėstytais motyvais, kuriais remiantis darytina išvada, kad tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek Kauno miesto savivaldybės administracija vadovavosi įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimu ir atliko teisės aktuose nustatytus veiksmus.

Pareiškėjas A. S. su trečiojo suinteresuoto asmens Z. K. U. apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad:

1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 gruodžio 14 d. nutartyje pažymėjo, kad ruošiantis privatizuoti sklypo ((duomenys neskelbtini), Kaune, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį nebuvo įvertinta, kiek atitinkamiems statiniams ir įrenginiams yra skirta, bet nepanaudota žemės ploto, nėra duomenų apie atitinkamo vertinimo atlikimą, todėl nusprendė, jog buvo pažeistas Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 16 punktas (redakcija aktuali to ginčo laikotarpiui). Minėta teismo nutartimi palikus galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą, buvo panaikintas Kauno apskrities viršininko įsakymas nesuformuluojant jokiu kitų vykdytinų reikalavimų, todėl priešingai, nei teigia apeliantė, teismui panaikinus įsakymą teismo sprendimas buvo automatiškai pilnai įvykdytas. Nors Kauno apskrities viršininko įsakymas buvo panaikintas, tačiau skundžiamas teismo sprendimas neprieštarauja nei 2008 m. gruodžio 18 d. Kauno apygardos administracinio teisimo sprendimui, nei 2009 gruodžio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčiai, kurie neįpareigoja suformuoti naują žemės sklypą ar pakeisti esančio žemės sklypo ribas prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune.

2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad valstybės institucijos nesiėmė veiksmų atlikti realų žemės sklypo įvertinimą.

3. Apeliantė nepagrindė argumento, kad name niekas negyvena.

4. Antstolio V. Z. 2011 m. gruodžio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad sklypas yra naudojamas ir prižiūrimas.

5. Nekilnojamojo turto registro išrašo 2.1 punkte nurodoma, kad namas yra statytas 1928 metais, o 10.1 punkte nurodoma, kad 2004 metais namas buvo padidintas statant.

Antstolės R. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra akivaizdžių klaidų, pavyzdžiui nurodyta sklype esant vieną šulinį.

Žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini), Kaune kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamasis daiktas, turintis savo unikalų numerį, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras vientisas turtinis vienetas. Šis sklypas buvo suformuotas tokio dydžio, koks yra įregistruotas įstatymo nustatyta tvarka – 0,3428 ha ploto, taigi būtent toks dydis ir buvo numatytas jau sklypo suformavimo metu statinių, esančių šiame sklype, eksploatavimui. Galioja 2006 m. kovo 17 d. Kauno apskrities viršininko sutikimas dėl teisės į žemės nuomą perleidimo Nr. 10-356, kuriuo valstybė bendrasavininkams perleido nuomos teisę visai sklypo valstybinei žemės daliai apribojimų. Kauno m. savivaldybės administracijos parengtoje laisvos (neužstatytos) patenkančios į R. I. turėtos žemės ribas, schemoje žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, ir turintis 0,3428 ha ploto, yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, o likusi žemės dalis (esanti prie ginčo žemės sklypo) pažymėta kaip laisvas (neužstatytas) žemės plotas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Z. K. U. sutinka su atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliaciniu skundu ir prašo jį tenkinti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. I, b.l. 198-200) nurodė, kad visiškai sutinka su apeliacinio skundo argumentais. Pažymėjo, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu tik tuo atveju, kai jame yra statinys, kurio eksploatacijai sklypas ir yra naudojamas. Pagal teismų praktikoje suformuotą nelaisvos (užstatytos) žemės sąvoką žemei pripažinti nelaisva (užstatyta) būtinos dvi esminės sąlygos, t. y. kad žemėje būtų statinys bei žemė būtų naudojama tokio statinio eksploatacijai. Ginčo atveju, faktiškai neeksploatuojami ir/arba neeksploatuotini statiniai, nesuteikia sklypui nelaisvos (užstatytos) žemės statuso, kadangi po tokiais statiniais esanti žemė nėra ir net objektyviai negali būti naudojama jų eksploatacijai.

Pareiškėjas A. S. su atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 1-4) nurodė, kad:

Nekilnojamojo turto registro išrašo 2.2. punkte nurodomi pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, priklausiniai, priklausiniams suteiktas unikalus numeris. Tvora ir šuliniai yra sklypo teritorijoje, taigi šulinių ir tvoros buvimo faktas atitinka nekilnojamojo turto kadastre įrašytiems duomenims.

Šulinys, kaip vienintelis geriamojo vandens šaltinis, yra būtinas gyvenamojo namo tinkamam naudojimui ir eksploatavimui (iki gyvenamojo namo nėra atvestas miesto vandentiekis); tvora žymi žemės sklypo ribas ir atlieka teritorijos apsaugos funkciją.

Teismas neturėjo vertinti šulinio ir tvoros būklės, nes nepriklausomai nuo nusidėvėjimo laipsnio, šie pastato priklausiniai atlieka savo funkciją pagal tiesioginę paskirtį – name gyvena žmonės ir jie naudojasi šuliniu bei sodybos teritorija, kurios dalį juosia tvora. Byloje nėra įrodymų ir teismas nenustatė tokių aplinkybių, jog daiktai (šulinys, tvora) neatlieka savo paskirties vien dėl nusidėvėjimo. Nei paties statinio, nei jo priklausinių vienoks ar kitoks būklės įvertinimas nesuteikia teisinio pagrindo svarstyti ar Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus įsakymas Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-90 buvo teisėtas ar ne. Teisinę reikšmę turi tai, kad šuliniai ir tvora yra pastato priklausiniai, turintys tiesioginę funkcinę priklausomybę ir naudojami pagal savo paskirtį, be to, jie yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre ir toks registravimas nėra nuginčytas.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija sutinka su trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniu skundu ir prašo jį tenkinti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 6-9) nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą. Papildomai nurodė, kad teismas netinkamai aiškino Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį, kadangi 12 straipsnyje nėra numatyta, kad žemė, kurioje yra inžineriniai statiniai – šulinys ir tvora, laikytina valstybės išperkama žeme bei negrąžintina buvusiems savininkams. Teismas neatsižvelgė į Žemės reformos įstatyme įtvirtintą prioritetą grąžinant žemę buvusiems savininkams prieš valstybinės žemės pardavimą (Žemės reformos įstatymo 10 str.). Teritorija, patenkanti į pareiškėjo siekiamą įsigyti žemės sklypą, yra neatkurta grąžinant ją natūra pretendentams į buvusią iki 1940 m. šioje vietoje turėtą žemę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Bylos ginčas yra dėl naudojamo žemės sklypo ribų nustatymo.

Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. sausio 28 d. įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-90 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune dalies dalių nustatymo“ , nustatė, kad atsakovas nesivadovavo Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 16 punktu ir neįvertino visų privalomų kriterijų būtinų nustatant sklypo dalį pastato eksploatacijai, o Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas ginčijamą įsakymą priėmė vadovaudamasis realai neatliktu vertinimu.

Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčo santykius. Žemės sklypo dydis, reikalingas kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, yra nustatomos remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. Nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir šiuo nutarimu patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis (2009 m. liepos 30 d. taisyklių redakcija).

Namų valdos ribos formuojamos remiantis Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei minėtų Taisyklių nustatyta tvarka. Taisyklių 3 punktu nustatyta kokie kriterijai nulemia namų valdos žemės sklypo naudojamo sklypo dydį.

Esminiai kriterijai, turintys įtakos namų valdos žemės sklypo dydžiui , jei sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, yra atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose.

Byloje nėra duomenų, kad naudojamo žemės sklypo ribos buvo nustatytos techninės apskaitos bylos dokumentais, todėl ribos turi būti nustatytos pagal faktinio žemės sklypo naudojimo ribas būtinas namų valdos eksploatavimui.

Formuojant pareiškėjo ginčijamą žemės sklypą šių nuostatų nebuvo laikomasi, kadangi Nekilnojamojo turto registro 2007 m. vasario 6 d. išrašo 2.2 punkte nurodyti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kiti statiniai tvora ir šulinis nepateko į namų valdo ribas. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių šių statinių paskirtį ir kad kiti statiniai nėra namų valdos įrenginiai, todėl nustatant namų valdos ribas turėjo būti atsižvelgta į jų paskirtį ir galimybę juos eksploatuoti kaip vientisą namų valdą. Todėl namų valdos ribos turėjo būti formuojamos neviršijant Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyto dydžio ir užtikrinant namo savininko teisę nekliudomai naudotis namų valdos įrenginiais.

Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo bendrą nuostatą nuosavybės teisės į žemė miestui priskirta iki 1995 m. birželio 1 d. gali būti atkurtos tik į laisvą žemės sklypą. Šiuo atveju žemė užimta namų valdos statiniais negali būti pripažinta laisva. Todėl normų konkurencijos šiame ginče nėra ir turi būti suformuotas namų valdos žemės sklypas, o į laisvą žemės sklypą gali būti atkurtos nuosavybės teisės.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliaciniai skundai netenkintini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Z. K. U. apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Anatolijus Baranovas Stasys Gagys