a50bc07c-ed8e-41cc-a013-c6fda395a2d2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                             Baudžiamoji byla Nr. 1-1644-865/2013                                                                                     Teisminio proceso Nr. 1-13-1-00789-2012-5                                                                         Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Agnei Vaičiulytei,dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei,kaltinamajam L.

S., nukentėjusiajam J. K.,vertėjai Erikai Vencevičienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje L. S. (L. S.), a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (diopmenys neskelbtini), LR pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas.              kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir 284 straipsnio 1 dalį,teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ,- n u s t a t ė :

Kaltinamasis L. S. 2012-03-18, apie 22.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, pirmo aukÅ¡to laiptų aikÅ¡telėje, Vilniuje, vieÅ¡oje vietoje, elgdamasis itin įžūliai, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, kitų žmonių akivaizdoje, konflikto metu tyčia, sudavė smÅ«gį J. K. į galvos sritį, tuo pagal 2012-04-24 specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 928/12(01) padarydamas nukentėjusiajam J. K. muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡ugalvio deÅ¡inėje pusėje, muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡ugalvio-pakauÅ¡io srityje, kas sukėlė stuburo kaklo 2-o slankstelio lūžį pagal Hangman II tipÄ , tokiais savo veiksmais, jis nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų bei vieÅ¡oje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .           Teisiamajame posėdyje kaltinamasis L.

S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iÅ¡ dalies, nes iÅ¡ jo pusės buvo tik vienas smÅ«gis nukentėjusiajam ir ranka, o ne kažkokiu daiktu. Parodė, jog tÄ kart, apie 22:00 val., stovėjo su draugais bendrabučio laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini) ir Å¡nekėjosi, kai tarp kaimynų kilo konfliktas. Kai stovėjo prie laiptelių, J. K. iÅ¡eidinėjo iÅ¡ buto ir jį stumtelėjo, bet jis tik parklupo, nenugriuvo. Jis stovėjo laiptinėje, jam iÅ¡ kairės E. A., iÅ¡ deÅ¡inės J.

K. sesuo, prieÅ¡ais E. mama. IÅ¡ pradžių konfliktas vyko tarp E. A. ir J. K., dėl kokių priežasčių, tiksliai nepamena, gal dėl to, kad jo mama iÅ¡gėrinėjo kartu su kaimynais. Kai jie barėsi, jis stovėjo nukentėjusiajam už nugaros. J. K. sudavė jo draugui E. A. Išėjo taip, kad kilo muÅ¡tynės, per kurias jis trenkė nukentėjusiajam J. K. vienÄ smÅ«gį, kaire ranka, kumščiu. SmÅ«gis gal ir buvo stiprus, nes žmogus nukrito. Pamatė, kad J. K. nukrito veidu į laiptus ir jam iÅ¡ galvos pradėjo bėgti kraujas.

Žino, kad kažkas iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , policijÄ , jis buvo Å¡oke, todėl pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, nors kitÄ dienÄ pats prisistatė į policijos komisariatÄ . Ä®vykio metu buvo L. A., E. A., J. K., jo sesuo, draugas P. ir, atrodo, viskas. J. K. iki įvykio žinojo tik iÅ¡ matymo. Pripažįsta savo kaltę, kad padarė žalÄ ir galėtų atlyginti ieÅ¡kinį Valstybinei ligonių kasai. Nukentėjusiojo neturtinės žalos 30 000 Lt. ieÅ¡kinys per didelis, neseniai mirė jo tėvas, ir jis neturi tokių pinigų, kad galėtų jam tokiÄ sumÄ atlyginti.Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis J.

K. parodė, jog kaltinamojo asmeniÅ¡kai nepažįsta, žino iÅ¡ matymo. Apie 21:30 val. buvo namuose, tuo metu pas jį buvo sesuo M. G. ir buvo pasikvietę į svečius L. A. Kai L. ateidinėjo pas jį į svečius, laiptinėje stovėjo, iÅ¡gėrinėjo trys vyrai, tarp jų, ir jos sÅ«nus. Kai ji praėjo pro juos, iÅ¡ paskos atbėgo sÅ«nus E. ir pradėjo plÅ«sti mamÄ . BesiplÅ«sdami jie išėjo į laiptinę aiÅ¡kintis, ko ji čia atėjo ir panaÅ¡iai. Jis išėjo į laiptinę taip pat, nes iÅ¡sigando, kad sÅ«nus neprimuÅ¡tų motinos.

Kai išėjo į laiptinę, L. S. stovėjo jam iÅ¡ deÅ¡inės, per vidurį L. su sÅ«numi E., ant laiptukų vaikinas, kurį žino iÅ¡ matyto. Jis išėjo į koridorių, L. S. stovėjo per žingsnį nuo jo, nes L. su sÅ«numi stovėjo arčiau jo buto durų. Ar vaikinai kÄ laikė rankose, nematė, matė tik degtinę ir alų. Jie stovėjo vienas prieÅ¡ais kitÄ , L. S. stovėjo jam už nugaros. Laiptinėje L. A. stovėjo prieÅ¡ sÅ«nų E. A., L. S. jam, nukentėjusiajam, iÅ¡ deÅ¡inės, iÅ¡ nugaros, trečias vaikinas, kurį žino iÅ¡ matymo, buvo truputį toliau nuo visų.

Paskui pajuto smÅ«gį į galvÄ ir viskas, daugiau nieko neprisimena. Pajuto smÅ«gį į pakaušį ir suklupo. Galvoje buvo dvi kirstinės žaizdos, sulaužyta nosis, nuskeltas dantis, tai mažiausiai turėjo bÅ«ti smÅ«giuota į jį 4 kartus. Pradėjo po to įvykius atsiminti tada, kai į laiptinę išėjo kaimynas D. B. ir jį pakėlė, tada jis atsisėdo ant laiptų. Neprisimena, kaip mane mušė. Neįsivaizduoja, kodėl jam trenkė L. S. Jis pats niekam nesmÅ«giavo. Vaikinai laiptinėje vartojo alkoholį, turėjo butelį degtinės ir tris alaus.

Savo civilinį ieÅ¡kinį palaiko, parašė 30 000 litų sumÄ , nes jam taip pasiÅ«lė. Nuo tos dienos, kai viskas įvyko, jam paÅ¡lijo sveikata, negali įsidarbinti, jau 17 mėnesių nedirba. Tris mėnesius neÅ¡iojo ant galvos metalinį įtvarÄ . Dirbo iki tol UAB (duomenys neskelbtini) kasininku-pardavėju tuo metu. Ä®vykio metu buvo sulaužyta nosis, nuskeltas dantis, lūžęs stuburo slankstelis. Kai jį atvežė į ligoninę, uždėjo metalinį įtvarÄ ir gydytojas pasakė, kad į galvÄ gavo metaliniu daiktu.Teisiamajame posėdyje liudytoja M.

G. parodė, jog J. K. jos brolis, kiti asmenys kaimynai. Ėjo su L. pas jos brolį. Tuo metu L. S. su E. ir dar vienu vaikinu laiptinėje iÅ¡gėrinėjo. Tik jie nuėjo į brolio butÄ , iÅ¡ paskos atbėgo L. sÅ«nus, pradėjo Å¡aukti, kad ji eitų namo, tada persikėlė į laiptinę, paskui staigiai smÅ«gis jos broliui ir viskas. Vaikinai stovėjo truputį aukščiau, kur yra pakilimas laiptinėje. Brolis, jai atrodo, buvo atsisukęs veidu į kaltinamÄ jį. Brolis stovėjo arčiau sienos, ir po smÅ«gio griuvo ant laiptų.

Jai atrodo, griuvo veidu ant laiptų. Jai atrodo, buvo suduotas vienas smÅ«gis, nes brolis iÅ¡kart prarado sÄ monę. Pačio smÅ«gio nematė. Matė įvykius, kai visi iÅ¡bėgo į koridorių. Viskas vyko labai greitai, galvojo, kad E. trenkė jos broliui, bet paskui L. S. prisipažino, kad jis trenkė. Buvo E. A., L. S., dar vienas vaikinas, bet jis stovėjo nuoÅ¡alyje. J. K. buvo Å¡oke, paplÅ«dęs krauju, nesuprato kas įvyko ir kaip įvyko.Teisiamajame posėdyje liudytojas D. B. parodė, jog salėjęs esantys asmenys jo kaimynai.

Buvo sekmadienis, tikslios datos nepamena, kai iÅ¡girdo laiptinėje triukÅ¡mÄ . IÅ¡bėgo pažiÅ«rėti, žiÅ«ri J. K. guli ant laiptų, aplink nemažai kraujo, pats pamėlęs. Tada pasodino jį, pakėlė, kad pradėtų kvėpuoti. IÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Kol atvažiavo greitoji, J. K. nieko nesakė. Visi salėje esantys asmenys buvo susirinkę tuo metu laiptinėje, taip pat dar buvo ir E. A. Matė, kai gulėjo kaimynas ant laiptų ir buvo daug kraujo. Kas aplink darėsi tuo metu, neužfiksavo.

Jam atrodo, pakauÅ¡iu ant laiptų gulėjo J. K..Teisiamajame posėdyje liudytoja L. A. parodė, jog salėje esantys asmenys jos pažįstami. Buvo 21:00 val. vakaro, buvo viena namuose, kai paskambino M. G. ir pakvietė pas savo brolį į svečius. Pasakė, kad ryt į darbÄ , bet jÄ vis tiek įkalbėjo. Atsikėlė, apsirengė ir nuėjo, nes galima sakyti, kad gyvena viename koridoriuje. Beeinant, jÄ pasitiko M., o laiptinėje sėdėjo jos sÅ«nus su draugais. Nuėjus į butÄ pas J. K., atbėgo jos sÅ«nus ir pasakė, kad eitų namo.

Ji pasakė, kad eitų kartu namo. Jie išėjo, tada išėjo M. ir sakė, kad, kÄ mama negali pasėdėti. Buvo atidarytos buto durys, J. K. pagalvojo, kad įvyko konfliktas, todėl, pastÅ«mė jos sÅ«nų E. J. K. nestumdė L. S., o pastÅ«mė jos sÅ«nų E. Tada L. S. sudavė smÅ«gį J., Å¡is nukrito be sÄ monės ant laiptų, buvo daug kraujo. Kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , paskui atvyko policija. Tuo metu buvo Å¡oke. Kai J. atsigavo, jau buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba. Viskas įvyko labai greitai.

Sudavė kaltinamasis į galvÄ nukentėjusiajam smÅ«gį ranka, ne kažkokiu daiktu. J. gulėjo veidu į apačiÄ ant laiptų. J. stovėjo laiptinėje Å¡onu, L. S. stovėjo Å¡iek tiek aukščiau, kai išėjo iÅ¡ buto. Nukentėjusysis stovėjo Å¡onu į laiptinę. SmÅ«gis buvo vienas, daugiau smÅ«gių nebuvo. Laiptinėje labai mažai vietos. Nukentėjusysis po smÅ«gio iÅ¡kart nukrito ant laiptelių.Liudytojas E. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-03-18, apie 23.00 val., jis su draugais P. S., L.

S. gėrė alų bendrabučio laiptinėje, pirmame aukšte,  adresu (duomenys neskelbtini). Jiems būnant koridoriuje, išėjo M., su kuria normaliai bendravo ir ji dar iš jų paėmė alaus butelį, ir nuėjo atgal pas savo brolį J., gyvenantį (duomenys neskelbtini)-ame bute. Tuo adresu pas J. vyko išgertuvės, kuriose dalyvavo jo sesuo M. ir jo mama L. Maždaug po 30 minučių M. vėl išėjo į koridorių ir pradėjo rėkauti ir konfliktuoti, kad jie čia koridoriuje geria.

Tada iÅ¡ minėto (duomenys neskelbtini)-o buto išėjo jo mama L., kuriai jis liepė eiti namo. Tada iÅ¡bėgo J. ir stumtelėjo L., ir pribėgęs trenkė jam į kairės pusės žandÄ . Tada L. su kumščiu trenkė J. į veidÄ , nuo ko J. pargriuvo ant koridoriuje esančių 3-jų laiptukų. J. galva trenkėsi į laiptų kampÄ , po ko pasipylė kraujas. P. tuo metu tik stovėjo ir nieko nedarė. M. pradėjo rėkti ant jo, kad jis užmušė jos brolį ir jį stumdyti. Tuo metu P. ir L. pasiÅ¡alino iÅ¡ koridoriaus.

Ä® koridorių išėjo kaimynas D. ir iÅ¡kvietė med. pagalbÄ . J. atsigavo, atsistojo ir išėjo į laukÄ parÅ«kyti. Vėliau atvyko med. pagalba ir J. iÅ¡sivežė. Jis visÄ laikÄ stovėjo koridoriuje, bet vėliau nuėjo namo. J. jis nesmÅ«giavo nė karto. (b.l. 18,66).Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2012-04-24 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 928/12(01) nurodyta, kad vadovaujantis apžiÅ«ros ir pateiktų medicininių dokumentų duomenimis:

J. K. nustatyti Å¡ie kÅ«no sužalojimai: muÅ¡tinė žaizda virÅ¡ugalvio deÅ¡inėje pusėje, muÅ¡tinė žaizda virÅ¡ugalvio-pakauÅ¡io srityje, stuburo kaklo 2-o slankstelio lūžis pagal Hangman II tipÄ . MuÅ¡tinė žaizda virÅ¡ugalvio deÅ¡inėje pusėje padaryta paveikus kietu buku daiktu ir yra bÅ«dinga smÅ«gio sudavimui. Stuburo kaklo II slankstelio lūžio pagal Hangmano II tipÄ mechanizmas yra hiperfleksinis su aÅ¡ine apkrova, kurio atsiradimas paaiÅ¡kinimas nuo smÅ«gio kietu buku daiktu į virÅ¡ugalvio užpakalinę dalį.

Padarant muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡ugalvio- pakauÅ¡io srityje bei minėtÄ stuburo kaklo 2-o slankstelio lūžį. Konkretizuoti kokiu daiktu (daiktais) buvo padaryti kÅ«no sužalojimai nėra galimybės, nes žalojančio daiktai individualios savybės liko neužsifiksavusios. Sužalojimai padaryti prieÅ¡ kreipiantis į gydymo įstaigÄ , galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-03-18). Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl stuburo kaklo 2-o slankstelio lūžio J.

K. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti ir vienu metu. Sužalojiami yra pasiekiami nukentėjusiojo rankai, juos pasidarant pačiam, tačiau tai neliudija savęs žalojimo galimybę. Sužalojimai padaryti 2 smūgiais. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl stuburo kaklo 2-o slankstelio lūžio J. K. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai pavojaus gyvybei nekėlė (b.l. 26-28).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2012-12-07 papildomoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2759/12(01 nurodyta, kad vadovaujantis J. K. apžiÅ«ros ir medicininių dokumentų duomenimis, atsižvelgiant į specialisto iÅ¡vados Nr. G928/12(01) duomenis: atsižvelgiant į stuburo kaklo II slankstelio lūžio pobÅ«dį (lūžis pagal Hangmano II tipÄ ), jo padarymo mechanizmÄ (hiperfleksinis su aÅ¡ine apkrova), jis, tikėtina įvyko nuo smÅ«gio kietu buku daiktu į virÅ¡ugalvio užpakalinę dalį, padarant muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡ugalvio-pakauÅ¡io srityje bei minėtÄ stuburo kaklo 2-ojo slankstelio lūžį.

Sužalojimų padarymas griÅ«nant bei galvÄ atsitrenkiant į kietÄ pavirÅ¡ių yra atmestinas, nes ant virÅ¡ugalvio paprastai negriÅ«nama (b.l. 30-32).Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2013-02-22 papildomoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 661/13(01 papildyta iÅ¡vada, kad: nuo smÅ«gių kumščiu į galvos plaukuotosios dalies sritį paprastai muÅ¡tinių žaizdų neatsiranda, todėl J. K. nustatytų kÅ«no sužalojimų atsiradimas smÅ«giuojant kumščiu yra neįtikėtinas.

J. K. nustatytų galvos muÅ¡tinių žaizdų lokalizacija nurodyta, atsižvelgiant į galvos anatominę topografinę lokalizacijÄ : tai virÅ¡ugalvio deÅ¡inė pusė ir virÅ¡ugalvio - pakauÅ¡io sritis. Nukentėjusiojo apžiÅ«ros metu (2012-04-24) matomoje kaktos srityje sužalojimų nebuvo. Gydytojo klinicisto nurodyta muÅ¡tinė žaizda kaktos srityje, matomai, rėmėsi kaukolės skliauto kaulų topografine lokalizacija- tai yra kaktikaulio projekcija, kuri apima ir virÅ¡ugalvio sritį. Danties lūžis, nurodytas medicininiuose dokumentuose- tai ne žandikaulio danties vainiko lūžis, o stuburo 2-o kaklo slankstelio dalies (iÅ¡augos), vadinamos dantimi (versta iÅ¡ lotynų kalbos), lūžis.

Å is lūžis įeina į bendrÄ stuburo 2-o kaklo slankstelio lūžį, apimantį taip vadinamÄ Hangman II tipo varianto lūžį (b.l. 38-41).Surinktų, iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visuma rodo, kad kaltinamasis L. S. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , t.y. nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį. Jis pats savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, t.y. neneigė vieÅ¡oje vietoje, konflikto metu, stebint kitiems asmenims sudavęs smÅ«gį nukentėjusiajam į galvÄ , tik parodė, jog smÅ«giavo nukentėjusiajam vienÄ kartÄ ranka (kumščiu), o ne du kartus.

Liudytoja L. A. parodė, jog L. S. sudavė į galvÄ nukentėjusiajam smÅ«gį ranka vienÄ kartÄ , ne kažkokiu daiktu, liudytoja M. G. parodė, jog jai atrodo, jos broliui buvo suduotas vienas smÅ«gis, nes brolis iÅ¡kart prarado sÄ monę. Pačio smÅ«gio ji nematė, liudytojas E. A. parodė, kad L. S. su kumščiu trenkė J. į veidÄ , nuo ko J. pargriuvo ant koridoriuje esančių 3-jų laiptukų, pats nukentėjusysis parodė, jog kiek jam buvo smÅ«giuota nepamena, pajuto pirmÄ smÅ«gį, krito ir prarado sÄ monę, padarė prielaidÄ , jog smÅ«giuota buvo ne vienÄ kartÄ iÅ¡ specialisto iÅ¡vadų.

Specialistų iÅ¡vadose nurodyta, jog sužalojimai padaryti dviem smÅ«giais. Kadangi, prieÅ¡taravimo nėra kaip paÅ¡alinti, liudytojai ir pats kaltinamasis nurodo vienÄ smÅ«gį, nukentėjusysis nepamena, tik daro prielaidÄ , kiek kartų jam galėjo bÅ«ti smÅ«giuota, specialistas nurodo du smÅ«gius, prieÅ¡taravimas vertintinas kaltinamojo naudai ir kaltinimas koreguotinas, paliekant aplinkybę – „sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam“. Å ios aplinkybės pakeitimas įtakos veikos kvalifikacijai neturi.

Kaltinamojo L. S. kaltę patvirtina jo paties parodymai, nukentėjusiojo J. K., liudytojų L. A., M. G., D. B., E. A. parodymai, specialistų išvadų duomenys. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2008, 2K-286/2011 ir kt.). Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų.

Nusikaltimo padarymo motyvas nėra Å¡io nusikaltimo sudėties požymis ir nulemia veikos kvalifikavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2009; 2K-25/2013). Veikai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį svarbu, kad Å¡iame straipsnyje apraÅ¡yta veika bÅ«tų padaryta vieÅ¡oje vietoje ir bÅ«tų sutrikdyta visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka. Kai kaltininkas vieÅ¡oje vietoje sprendžia jam iÅ¡kilusias problemas tokiu bÅ«du, kuriuo akivaizdžiai sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, jo veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2012).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis vieÅ¡oje vietoje elgėsi įžūliai, t. y. sudavė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam į galvÄ , stebint kitiems asmenims. BK 284 straipsnyje 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal minėto straipsnio 1 dalį gali bÅ«ti traukiamas tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Teismų praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgdama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-135/2011, 2K-364, 2K-410/2011, 2K-452/2011). Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto naudojimas prieš asmenį viešojoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Nr. 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011, 2K-281/2012 ir kt.).

Å ioje byloje nustatyta, jog liudytojai buvo Å¡okiruoti, iÅ¡sigandę, smÅ«giavus nukentėjusiajam Å¡is nukrito, pasipylė kraujas. IÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ Ä¯ laiptinę iÅ¡bėgo liudytojas D. B. Pagal teismų praktikÄ tais atvejais, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarkÄ nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio atitinkamÄ dalį (pvz., Nr. 2K-78/2013). Kaltinamojo L. S. nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir 284 straipsnio 1 dalį.Kaltinamojo L.

S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl jų padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Å iÄ aplinkybę teismas taiko, pripažindamas, kad kaltinamasis pripažįsta kaltinimÄ ir savo kaltę iÅ¡ esmės, o kadangi aplinkybė dėl vieno, o ne dviejų smÅ«gių sudavimo įvertinta kaltinamojo naudai, pripažintina, jog kaltinamasis prisipažino visiÅ¡kai. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 3387,70 Lt sumai dėl nukentėjusiojo J.

K. gydymo išlaidų (b.l. 53-54). Ieškinys pagrįstas, motyvuotas, su juo sutinka ir kaltinamasis. Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir turtinė 3387,70 Lt žala priteistina atlyginti iš kaltinamojo L. S.Nukentėjusysis J. K. pareiškė civilinį ieškinį 30 000 litų sumai neturtinei žalai atlyginti, kadangi neteko darbo, turėjo ilgai gydytis (b.l. 49, 50). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis parodė, jog nuo tos dienos, kai viskas įvyko, jam pašlijo sveikata, negali įsidarbinti, jau 17 mėnesių nedirba.

Tris mėnesius neÅ¡iojo ant galvos metalinį įtvarÄ . Dirbo iki tol UAB (duomenys neskelbtini) kasininku-pardavėju tuo metu. Ä®vykio metu buvo sulaužyta nosis, nuskeltas dantis, lūžęs stuburo slankstelis. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1d.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į veikos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.). Å ioje baudžiamojoje byloje padarytos dvi tyčinės nusikalstamos veikos, viena – apysunkė, kita – nesunki, veikos baigtos. Padariniai – nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, pažeista vieÅ¡oji tvarka ir rimtis.

Nukentėjusysis ilgai gydėsi, patyrė slankstelio, taip pat nosies lūžį, turėjo iÅ¡eiti iÅ¡ darbo. Nukentėjusysis patyrė skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, paÅ¡lijo sveikata. Atsižvelgiama į ligonių kasų nurodytÄ turtinės žalos dydį, į paties kaltinamojo turtinę padėtį: Å¡eimos sukÅ«ręs nėra, dirbantis, turto neturi. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-280/2010; 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-215/2010).

Å ioje byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis vadovaujantis galima bÅ«tų teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iÅ¡ esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, iÅ¡kristalizuotų teismų praktikoje, todėl atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, taip pat teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, tikslinga nukentėjusiajam iÅ¡ kaltinamojo priteisti 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Skirdamas bausmę kaltinamajam L. S. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas – vienÄ apysunkę, kitÄ nesunkiÄ . Viena veika smurtinė, abi veikos padarytos tiesiogine tyčia, baigtos, padarytos idealiÄ ja sutaptimi. Atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, į tai, jog nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių dydį, į tai, jog ieÅ¡kiniai neatlyginti, į kaltinamojo asmenybę:

L. S. vidurinio iÅ¡silavinimo, dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju (b.l. 99), nevedęs, vaikų neturi, socialiniai ryÅ¡iai – gyvena su motina, VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 108); Vilniaus Priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas (b.l.109); VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre stebimų pacientų grupei nepriklauso, stacionare nesigydė. (b.l. 107), administracinė tvarka nebaustas (b.l. 103-105); neteistas (b.l. 102).

Kadangi Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato tik vienÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , Å¡i bausmė skirtina už abi nusikalstamas veikas. Paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo bÅ«du pagal Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktÄ ir skirtina subendrinta bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad viena padaryta nusikalstama veika apysunkė, kita – nesunki, veikos padarytos idealiÄ ja sutaptimi, kaltinamasis Å¡iuo metu dirba, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , nusikalto pirmÄ kartÄ , anksčiau neteistas, t.y. nėra realiai atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmės, nebaustas administracine tvarka, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, manytina, bausmės tikslai bus pasiekti realiai neatliekant bausmės, suteikiant Å¡ansÄ kaltinamajam pasitaisyti, t.y. atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ 2 (dvejiems) metams:

įpareigojant kaltinamÄ jį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti VÅ¡Ä® Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytÄ turtinę 3387,70 Lt žalÄ (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 1 punktas), be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas);bei skiriant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ dalyvauti 2 (du) mėnesius smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Respublikos BK 722 straipsnis).

Kaltinamajam L. S. paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje (b.l. 80), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,- n u s p r e n d ž i a : pripažinti L. S. (L. S.) kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ â€“ laisvės atėmimu 2 metams;pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir skirti kaltinamajam L.

S. subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant L. S. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti VÅ¡Ä® Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytÄ turtinę 3387,70 Lt žalÄ (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 1 punktas), be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas);bei skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ dalyvauti 2 (du) mėnesius smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Respublikos BK 722 straipsnis).

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. VÅ¡Ä® Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo L. S. civilinio ieÅ¡kovo naudai 3387,70 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo J. K. civilinį ieÅ¡kinį dėl 30 000 litų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti atlyginti iÅ¡ kaltinamojo L. S. nukentėjusiojo naudai 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam L. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                         Irma RandakevičienėÂ