2022-06-29 Nr. AB-17830-3-61-3-00218-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-659-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00218-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 7.6.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kurčiųjų sporto komitetui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 21R-W (AG-856/04-2020) (toliau – ir LAGK sprendimas) ir ginčą išspręsti iš esmės – panaikinti 2020 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymą Nr. V-1488 „Dėl rentos A. D. neskyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

1.1. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kreipėsi į Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (toliau – ir Ministerija) su prašymu skirti jam sportininko rentą, pagal Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktą. 2019 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu Nr. V-1048 „Dėl rentos A. D. neskyrimo“ buvo nuspręsta neskirti pareiškėjui rentos. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. vasario 20 d. su skundu kreipėsi į LAGK ir prašė panaikinti 2019 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. V-1048 „Dėl rentos A. D. neskyrimo“. 2020 m. rugpjūčio 11 d. LAGK priėmė sprendimą Nr. 21R-652 (AG-126/03-2020), kuriuo pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino 2019 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. V-1048 „Dėl rentos A. D. neskyrimo“ bei įpareigojo Ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. 2020 m. spalio 1 d. Ministerija priėmė įsakymą Nr. V-1488 „Dėl rentos A. D. neskyrimo“, kuriuo atsisakoma skirti rentą pareiškėjui. 2021 m. lapkričio 5 d. pareiškėjas dar kartą kreipėsi į LAGK ir prašė Įsakymą panaikinti. 2020 m. gruodžio 22 d. LAGK priėmė sprendimą Nr. 21R-W (AG-856/04-2020), kuriuo nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

1.2. Pareiškėjas paaiškino, jog nors LAGK Sprendime nusprendė, kad oficialaus XVIII Kurčiųjų žaidynių nuostatų teksto pareiškėjas nepateikė bei pabrėžė, kad pareiškėjo atstovui buvo nustatyti trūkumai – pateikti oficialius dokumentų vertimus, tačiau tokia LAGK padaryta išvada yra visiškai nepagrįsta ir galimai melaginga. Pareiškėjas nurodė, kad prie LAGK išnagrinėtos administracinės bylos Nr. AG-126/03-2020, kurioje pirmą kartą buvo nagrinėjamas pareiškėjo skundas, medžiagoje ir buvo pateikti oficialūs XVIII Kurčiųjų žaidynių vyrų krepšinio varžybų dokumentai, kurie nors ir nebuvo toje byloje išversti į lietuvių kalbą, tačiau jie buvo prijungti prie administracinės bylos Nr. AG-126/03-2020 medžiagos, jie buvo vertinami ir jų pagrindu buvo priimtas pareiškėjui palankus 2020 m. rugpjūčio 11 d. LAGK sprendimas Nr. 21R–652 (AG-126/03-2020), kuriuo panaikintas Ministerijos 2019 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. V-1048 ir Ministerija įpareigota iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2019 m. birželio 18 d. prašymą dėl buvusio sportininko rentos skyrimo. Tai, pasak pareiškėjo, reiškia, kad prie nagrinėjamos administracinės bylos prijungtos anksčiau LAGK išnagrinėtos administracinės bylos Nr. AG-126/03-2020 medžiaga tapo sudėtine nagrinėjamos bylos dalimi ir LAGK negalėjo nesivadovauti ir nesiremti prie administracinėje byloje Nr. AG-126/03-2020 esančiais įrodymais, nors jie ir nebuvo išversti į lietuvių kalbą, ypač dėl to, kad pirmą kartą nagrinėjant šalių ginčą, LAGK šiuos dokumentus analizavo, jais rėmėsi ir vadovavosi. Taip pat pareiškėjas teigė, kad LAGK jokiu savo sprendimu nebuvo įpareigojusi pareiškėjo ar jo atstovo, ar LAGK pateikti prijungtos ir anksčiau LAGK išnagrinėtos administracinės bylos Nr. AG-126/03-2020 medžiagos vertimus į lietuvių kalbą, todėl LAGK nepagrįstai ir neteisėtai nelaikė šių dokumentų įrodymais. Šios aplinkybės ne tik parodo aplaidų ir nepilną administracinės bylos išnagrinėjimą, tačiau ir LAGK šališkumą bei siekį suklaidinti pareiškėją, t. y. pirma nurodant, kad anksčiau LAGK išnagrinėtos administracinės bylos Nr. AG-126/03-2020 medžiaga yra prijungta prie nagrinėjamos bylos, o vėliau šia medžiaga nesivadovaujant.

1.3. Pareiškėjo teigimu, LAGK netinkamai aiškino ir taikė Sporto įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktą. LAGK Sprendime konstatavo, kad Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto (toliau – ir Komitetas) pateikta pažyma ir jai pagrįsti surinkti papildomi duomenys, nepatvirtina, jog į XVIII Kurčiųjų žaidynių vyrų krepšinio varžybas, vykusias 1997 m. liepos 13-26 d. Kopenhagoje (Danijos Karalystė) (toliau – ir Žaidynės), Lietuvos rinktinė pateko per atrankos sistemą, taip pat LAGK sutiko su Ministerijos išvada, kad nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys kvotų ir atrankos sistemą. Šiuo atveju LAGK sprendė, kad Sporto įstatymas rentos gavimą sieja su dviejų būtinų sąlygų buvimu, t. y. su kvotų šalims sistema ir kad teisę dalyvauti žaidynėse rinktine turi būti iškovojusi per atrankos varžybas, tačiau toks Sporto įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas ir taikymas pasak pareiškėjo yra plečiamas, perteklinis ir nepagrįstas.

1.4. Pareiškėjas nurodė, kad vertinant žaidynes yra reikalaujama, kad patekimui į jas būtų vykdomos atrankos varžybos, tačiau nebūtinai, kad asmuo, siekiantis gauti rentą į žaidynes būtų patekęs per atrankos varžybas. Todėl, pasak pareiškėjo, ta aplinkybė, kuri buvo įrodyta prijungtos ir anksčiau išnagrinėtos administracinės bylos Nr. AG-126/03-2020 medžiaga, ir kuria rėmėsi ir LAGK, priimdama Sprendimą, kad Ukraina varžėsi atrankinėse varžybose ir pateko į Žaidynes, patvirtina, jog patekimui į Žaidynes buvo vykdomos atrankos. Pareiškėjas nurodė, kad į Žaidynes Lietuvos rinktinė pateko per kitokią nei Ukraina atrankos sistemą ir tai buvo įrodyta ir kitais LAGK išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. AG-126/03-2020 esančiais įrodymais, pavyzdžiui, 2020 m. rugpjūčio 7 d. atsakymu iš Tarptautinio kurčiųjų komiteto su vertimu į lietuvių kalbą. Šiame atsakyme buvo pažymėta, jog Lietuvos kurčiųjų krepšinio komanda pateko į 18-sias pasaulio kurčiųjų žaidynes Kopenhagoje per kvalifikacines rungtynes Europos kurčiųjų sporto organizacijoje, nes Europos kurčiųjų sporto organizacijos organizuojamame čempionate užėmė 1–8 vietas, šiuo atveju 4 vietą.

1.5. Pareiškėjas taip pat nesutiko su LAGK išvada, kad nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys kvotų sistemą, kadangi bylos nagrinėjimo metu tarp šalių nekilo ginčo dėl kvotų sistemos egzistavimo Žaidynėse, tai yra, kad iš kiekvienos šalies gali dalyvauti tik viena vyrų krepšinio komanda, o tai papildomai patvirtina 2020 m. rugpjūčio 19 d. atsakymo iš Tarptautinio kurčiųjų sporto komiteto priedo 3 punktas, kuriame nurodoma, kad „Tik viena komanda, iš kiekvienos Nacionalinės Federacijos priimama į Čempionatus“. Taip pat priimdama Sprendimą LAGK visiškai nevertino ir nepasisakė dėl LAGK išnagrinėtos administracinės bylos Nr. AG-126/03-2020 medžiagoje esančių ir LAGK 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendime aprašytų liudytojų parodymų, kuriais jie patvirtino, jog teisė dalyvauti Žaidynėse buvo iškovota per kvotų ir atrankos sistemas, bei, kad Krokuvoje užimta 4 vieta ir suteikė teisę dalyvauti Žaidynėse. Pareiškėjas įsitikinęs, kad Žaidynės ir pareiškėjo pasiekimas atitinka Sporto įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, o LAGK padarė grubias klaidas ir priėmė neteisingą ir neteisėtą Sprendimą.

1.6. Pareiškėjas teigė, kad LAGK savo Sprendimą grindė tuo, kad Ministerija rėmėsi tik oficialiais dokumentais, kuriuos pateikė Komitetas, ir nusprendė, kad Ministerija, nesant oficialių kvotų sistemą patvirtinančių duomenų, pagrįstai padarė išvadą, kad tokių dokumentų Komitetas nepateikė. LAGK sprendė, kad informacija pateikta elektroniniu paštu (susirašinėjimas) negali būti vertinama kaip oficialus rašytinis įrodymas, kadangi turi nekilti abejonių dėl įrodymų leistinumo ir patikimumo aspektų, nes tik oficialūs rašytiniai įrodymai turi įrodomąją galią ir jie gali būti pripažįstami įrodymais. Pareiškėjas visiškai nesutiko su tuo, kad šioje administracinėje byloje ar Ministerijos vykdytoje administracinėje procedūroje galima remtis tik oficialaus dokumento statusu. Pareiškėjas pažymėjo, kad to nereikalauja nei Sporto įstatymo 25 straipsnis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1302 „Dėl Rentų buvusiems sportininkams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 punktu patvirtinto Rentų buvusiems sportininkams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatos. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo atveju LAGK neturėjo jokios teisės reikalauti iš pareiškėjo savo poziciją grįsti vien tik oficialiai rašytiniais įrodymais, be to, LAGK matydama, kad Sprendimui priimti trūksta įrodymų galėjo pasiūlyti asmenims pateikti papildomų įrodymų arba juos išreikalauti. Galiausiai nurodo, kad oficialiais dokumentais laikomos valstybinių ir visuomeninių organizacijų pažymos, aktai, pažymėjimai, įvairių sutarčių tekstai ir kt. Šiuo atveju, Tarptautinis kurčiųjų sporto komitetas, atsakydamas į pareiškėjo atstovų prašymus pateikti oficialią poziciją dėl Žaidynių organizavimo, atsakydavo ir pateikdavo būtent oficialias pažymas apie Žaidynių organizavimo tvarką, todėl šios visuomeninės organizacijos atsakymai visiškai atitinka oficialaus dokumento požymius. Todėl LAGK privalėjo jais vadovautis priimdama Sprendimą arba motyvuotai pagrįsti, kodėl šiais dokumentais nesivadovauja.

1.7. Pareiškėjas nurodė, kad nei Ministerija, nei LAGK šiuo atveju negali reikalauti iš pareiškėjo tokių dokumentų, kurie nors ir surašyti 1997 m. arba anksčiau, t. y. prieš įvykstant Žaidynėms ir jas organizuojant, tačiau atspindėtų 2019 metais pakeisto Sporto įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotes, arba kuriuose būtų detaliai atsispindėtas kiekvienas Žaidynių organizavimo aspektas. Pareiškėjas pažymėjo, kad 1997 metais nebuvo tiek detaliai išvystytas kompiuterinis raštingumas, todėl daugelis sprendimų net nebuvo įforminami raštu. Todėl Ministerija ir LAGK privalėjo vadovautis šias Žaidynes organizavusios organizacijos Tarptautinio kurčiųjų sporto komiteto generalinio direktoriaus ar Techninio direktoriaus pateiktais paaiškinimais kokių būdu valstybių krepšinio komandos pateko į Žaidynes. Todėl buvo priimtas visiškai nepagrįstas ir neteisingas sprendimas.

1.8. Pareiškėjas nesutiko su LAGK teiginiais, kad Ministerijos prašomi pateikti duomenys apie 1996 m. Europos čempionatą pagrįstų esminę aplinkybę, ar rinktinė pateko per atrankos sistemą. 1996 m. Europos kurčiųjų krepšinio čempionato organizatorius buvo Europos kurčiųjų sporto organizacija iš šio čempionato dokumentuose negalėjo būti įtvirtinta taisyklė ar kita nuostata, jog tam tikras vietas užėmusios komandos pateks į Žaidynes, kurias organizuoja visai kita sporto organizacija – Tarptautinis kurčiųjų sporto komitetas. Taigi, tik Tarptautinis kurčiųjų sporto komitetas galėjo nuspręsti kokiu principu ir būdu vykdyti atranką į 1997 m. Žaidynes ir tik šios organizacijos sprendimai yra reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Pareiškėjas pakartotinai pažymėjo, kad rentos prašo dėl 2 vietos laimėjimo Žaidynėse, o ne dėl 4 vietos 1996 m. Europos čempionate, todėl medžiagos, kurios reikalavo Ministerija, gavimas šiuo atveju neturi jokios prasmės.

2. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime Ministerija nurodė, kad:

2.1. Ministerija turėjo teisę nesuteikti ilgiausio termino dokumentams pateikti nei Komitetui, nei pareiškėjui, nes situacija buvo nagrinėta ne kartą, o požymių, liudijančių, kad bus pateikti įrodymai (dėl atrankos ir kvotų sistemos) nebuvo, tuo labiau, kad pareiškėjas jau rinko informaciją apie pusmetį, nes posėdis LAGK buvo atidėtas dėl karantino situacijos. Atsižvelgiant į tai, kad Komitetas raštu buvo pateikęs galutinį atsakymą, kad jokių naujų dokumentų pateikti negali, buvo priimtas skundžiamas Įsakymas. Ministerija ne kartą yra išsakiusi savo poziciją, jog ministro sprendimai neužkerta kelio buvusiems sportininkams gauti rentą ateityje, jeigu bus pateikti, dokumentais pagrįsti įrodymai, nes Sprendimų, susijusių su rentų buvusiems sportininkams skyrimu ir skyrimo panaikinimu, komisija (toliau – ir Rentų komisija) yra nuolat veikianti ir nuolat vertinanti pateiktus Komiteto ir buvusių sportininkų dokumentus, kaip tai numatyta Apraše.

2.2. Rentų komisija neturėjo galimybių vertinti Komisijos posėdžio metu pareikštų buvusio Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto pirmininko ir pareiškėjo komandos draugo žodinių liudijimų, kuriais jie tvirtino, jog teisę dalyvauti XVIII kurčiųjų žaidynių vyrų krepšinio varžybose Lietuvos vyrų kurčiųjų krepšinio rinktinė iškovojo per atrankos ir kvotų šalims sistemą, užimdama 4 vietą Europos vyrų kurčiųjų krepšinio čempionate, vykusiame 1996 m. Krokuvoje, nes oficialių Europos kurčiųjų sporto organizacijos dokumentų, kurie paaiškintų šalių patekimo į Europos kurčiųjų vyrų krepšinio čempionatą sistemos, t. y. kiek šalių komandų iš 1996 m. Europos kurčiųjų vyrų krepšinio čempionato ir kokias vietas užėmusios komandos patenka į 1997 m. Žaidynių finalinį etapą Komitetas nepateikė.

2.3. Byloje pateikta Komiteto informacija kėlė pagrįstų abejonių, nes dar nagrinėjant rentos skyrimo klausimą, Komitetas teigė, kad yra kvotų šalims sistema, t. y. gali dalyvauti viena valstybės rinktinė – tačiau tai nėra pagrįsta dokumentais, ir, kad buvo vykdomos atrankos varžybos, tačiau atsiųsti dokumentai parodo tik šalių dalyvių sąrašą, o ne atrankos sistemos buvimą. Be to nurodo, kad jau dalyvaujant Ministerijai, nagrinėjant skundą LAGK antrą kartą, tiek Ministerija, tiek pareiškėjas reikalavo LAGK užtikrinti Komiteto dalyvavimą byloje dalyvaujant Komiteto atstovams, buvo patvirtinta Komiteto pozicija, kad visgi atrankos sistemos kurčiųjų sporte nėra, nes nėra dokumentų, kuriais galima būtų tai įrodyti.

2.4. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Ministerija prašė dokumentų, kurie nesusiję su 1997 m. Žaidynėmis, o susiję su 1996 m. vykusiu krepšinio čempionatu. Pažymėtina, kad pareiškėjas klaidino tiek LAGK, tiek teismą, nes Ministerijos 2020 m. rugsėjo 1 d. rašto Nr. SR-4003 „Dėl informacijos pateikimo“ antrame ir trečiame punktuose nurodyta aiškiai, kad buvo prašoma pateikti tokią informaciją, kuri susijusi tiek su 1996 m. čempionatu, tiek su 1997 m. Žaidynėmis.

2.5. Pareiškėjo skundo teiginiai yra klaidinantys, priešingi nei įrodo byloje pateiktas dokumentas (raštas). Atsakovas pažymėjo, kad Ministerija, įgyvendindama LAGK 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 21R-6562 (SAG-1326/03-2020), buvo įpareigota dar kartą užklausti Komitetą pateikti reikiamus duomenis, todėl įgyvendinant LAGK sprendimą, paprašyta Komiteto ir pareiškėjo pateikti visus papildomus turimus dokumentus (įrodymus), kad sportininkas, dalyvavo 1996 m. krepšinio čempionate, kuris turėjo būti 1997 m. Žaidynių atrankos ir kvotų sistemos dalis, t. y. būtina įsitikinti, ar pareiškėjo pasiekimas atitinka Sporto įstatyme bei Apraše keliamas sąlygas. Jeigu būtų buvusi patvirtinta oficiali patekimo į Žaidynes atrankos sistema, tai 1996 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas turėjo būti sudėtinė atrankos sistemos dalis (nėra jokių kitų byloje nurodytų buvusių oficialių varžybų, kaip atrankos ir kvotų sistemos dalies), todėl Ministerija iš Komiteto ir norėjo gauti tarptautinių organizacijų dokumentus, kurie paaiškintų bei patvirtintų šalių vyrų krepšinio komandų čempionato sistemą (jeigu tokia buvo), patvirtintų, kad 1996 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas yra sudėtinė patekimo į Žaidynių vyrų krepšinio finalinį etapą dalis, nustatanti kiek vietų Europos žemynui ir kitiems žemynams yra skirta dalyvauti žaidynių vyrų krepšinio finalinio etapo varžybose ir kurias vietas Europos čempionate užėmusios komandos įgyja teisę dalyvauti žaidynių vyrų krepšinio finaliniame etape (t. y. Žaidynėse).

2.6. Ministerija yra pateikusi LAGK visą esminę informaciją, kuri buvo įvertinta tinkamai, nuginčijant pareiškėjo argumentus dėl atrankos ir kvotų sistemos buvimo. Pareiškėjas remiasi el. laiškais, pateiktais iš Tarptautinio kurčiųjų sporto komiteto generalinio direktoriaus, kurie paremti jo nuomone, kad atrankos sistema buvo, bet oficiali informacija rodo, kad Kurčiųjų žaidynių nuostatai buvo priimti tik 2009 m. rugsėjo mėn. Taipėjuje 42 Tarptautiniam kurčiųjų sporto komiteto kongrese, Europos kurčiųjų čempionatų bendrieji nuostatai buvo priimti 2012 m. birželio mėn. Maskvoje (Rusija) 16 Europos kurčiųjų sporto organizacijos kongrese. Vadovautis šiais dokumentais, sprendžiant šalių vyrų krepšinio komandų patekimo į 1997 m. Žaidynes, nebuvo ir nėra galima. Pareiškėjas šių aplinkybių neginčijo.

2.7. Ministerijos atstovas T. G. prašė Komisijos atstovės pagal galimybes perkelti bylos posėdį vėlesniam laikui, tačiau tai padaryti buvo atsisakyta įvertinus patvirtintą posėdžių grafiką. Įvertinus tai, kad Sporto grupės specialisto V. S. tiek praktinė (rinktinių vežimas 5 čempionatus, neįgaliųjų organizacijos atstovavimas, organizavimas čempionatų ir pan.), tiek žinių neįgaliųjų sporte patirtis viena didžiausių Lietuvoje, kitas Ministerijos atstovas neatstovavo Ministerijos nagrinėjant bylą LAGK, todėl LAGK sprendė klausimą manytina iš esmės vertindama liudytojų parodymus, tačiau neturėdama galimybės sistemiškai įvertinti esamos kurčiųjų sporto praktikos, teisinio reglamentavimo ir įvertinti Ministerijos pasisakymų.

2.8. Pareiškėjas skunde netinkamai aiškino Sporto įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Sporto įstatyme aiškiai nustatyta ir kaip jau Ministerija yra pasisakiusi Komisijai, kad siekta sulyginti paralimpinio judėjimo ir kurčiųjų sporto judėjimo sportininkų pasiekimų vertinimą, nes paralimpiniame judėjime sportininkai turi praeiti atrankas ir kvotų sistemas, kad pasiektų finalinius varžybų etapus (ženkliai didesnė konkurencija), o kurčiųjų sporte asmenys iš esmės dalyvaudavo be atrankų arba kvotų. Ministerijos įsitikinimu, Sporto įstatymo taikymas yra aiškus, o pateikta LAGK ir Ministerijos nuomonė nėra nei perteklinė, nei plečianti Sporto įstatymo nuostatas, nes abi sąlygos užėmus 2 vietą yra būtinos ir taikomos Lietuvos sportininko atžvilgiu.

2.9. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad nėra reikalavimo Sporto įstatymo 25 straipsnio nuostatose, kad būtent pareiškėjas būtinai turi būti patekęs į 1997 m. Žaidynes per atranką, o teigia, kad užtenka, jog apskritai būtų buvusi kažkokia atranka bei remiasi Ukrainos patekimo į Žaidynes aplinkybėmis. Ministerijos nuomone, negalima teisės akto aiškinti tik lingvistiniu būdu, būtina įvertinti įstatymo priėmimo aplinkybes, tikslus. Sporto įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata nukreipta į reikalavimą asmeniui, o ne kitai valstybei (Ukrainai), jos patekimui į Žaidynes. Lietuvos sportininkas, jo rinktinė, turėjo patekti per atrankos ir kvotų sistemą bei užimti 2 vietą. Atsižvelgiant tiek į lingvistinį, tiek į teleologinį Sporto įstatymo nuostatų aiškinimą galima daryti išvadą, kad LAGK ir Ministerija aiškino ir taikė Sporto įstatymo nuostatas tinkamai.

2.10. Ministerija nepritarė pareiškėjo teiginiams, jog buvo reikalaujama remtis tik oficialaus dokumento statusu turinčiais dokumentais. Ministerija pažymėjo, kad ji vertino visą pateiktą informaciją, tačiau priešingai nei teigė pareiškėjas, Aprašo 8 punkte nustatyta: „Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikiami Aprašo 5 punkte nurodytų dokumentų originalai ar teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos jų kopijos. Jeigu pateikiami dokumentų originalai, Vyriausybės įgaliota institucija patvirtina dokumentų, kurių reikia rentai skirti, kopijas ir jas pasilieka, o originalus grąžina“. Ministerija yra pasisakiusi LAGK posėdyje, kad nepakanka pateikti Komiteto pažymos, prie kurios nebūtų pateikta įrodomųjų dokumentų, kuriais remiantis pažyma suformuota, kitaip būtų paliekama galimybė Komitetui piktnaudžiauti savo teisėmis, ir nepateikti konkrečių, pažymą patvirtinančių įrodomųjų dokumentų, atsiranda galimybė manipuliuoti duomenimis, be tinkamos galimybės juos patikrinti.

2.11. Atsakovas įvertinęs tiek buvusių dviejų ginčų LAGK aplinkybes ir pateiktus dokumentus, tiek skundo argumentus, darė išvadą, kad pareiškėjui, buvusio sportininko renta galėtų būti skiriama tik įrodžius sąlygas, kad patekimui į 1997 m. Žaidynes buvo vykdomos atrankinės varžybos ar kitas panašaus pobūdžio sporto renginys ir buvo taikyta kvotų šalims sistema.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Komitetas atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu pareiškėjo A. D. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad:

5.1. 2019 m. birželio 18 d. pareiškėjas kreipėsi į Ministeriją su prašymu skirti jam sportininko rentą pagal Sporto įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktą. 2019 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu Nr. V-1048 „Dėl rentos A. D. neskyrimo“ buvo nuspręsta rentos neskirti. 2020 m. vasario 20 d. skundu pareiškėjas kreipėsi į LAGK, prašydamas panaikinti minėtą 2019 m. rugsėjo 23 d. įsakymą.

5.2. 2020 m. rugpjūčio 11 d. LAGK priėmė sprendimą Nr. 21R-652 (AG-126/03-2020), kuriuo pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsakymą Nr. V-1048 „Dėl rentos A. D. neskyrimo“ bei įpareigojo Ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl rentos skyrimo.

5.3. Pakartotinai nagrinėdama pareiškėjo prašymą, Ministerija 2020 m. rugsėjo 1 d. raštu, adresuotu Komitetui (šį raštą taip pat išsiųsdama ir pareiškėjui), paprašė iki 2020 m. rugsėjo 7 d. pateikti: 1) Tarptautinio kurčiųjų sporto komiteto ar Kurčiųjų tarptautinės krepšinio federacijos dokumentus, kuriuose buvo oficialiai patvirtinta 1996 m. Europos kurčiųjų vyrų krepšinio čempionato atrankos varžybų sistema. Jeigu rinktinė teisę dalyvauti 1996 m. Europos kurčiųjų vyrų krepšinio čempionate iškovojo per atrankos varžybas, prašė pateikti šių atrankos varžybų protokolus. Jeigu atrankos varžybos nebuvo vykdomos, prašė nurodyti, kad atrankos varžybos į 1996 m. Europos kurčiųjų vyrų čempionatą nebuvo vykdomos, o rinktinei buvo suteikta teisė dalyvauti čempionate vien tik pateikus paraišką; 2) Komiteto ar Kurčiųjų tarptautinės krepšinio federacijos dokumentus, įrodančius, kad 1996 m. Europos kurčiųjų vyrų krepšinio čempionatas ir jo rezultatai (užimta vieta) yra žaidynių vyrų krepšinio varžybų atrankos sistemos dalis. Jeigu tarptautinės kurčiųjų sporto organizacijos nebuvo oficialiai patvirtinusios tokio dokumento, prašė nurodyti, kad 1996 m. Europos kurčiųjų vyrų krepšinio čempionatas ir jo rezultatai nebuvo žaidynių vyrų krepšinio varžybų atrankos sistemos dalis; 3) Tarptautinio kurčiųjų sporto komiteto ar organizacijos, kuri oficialiai vykdė žaidynes dokumentus, kuriuose būtų oficialiai patvirtinta šalių vyrų krepšinio rinktinių atrankos į žaidynių vyrų krepšinio varžybų finalinį etapą sistema. Dokumentuose turėtų būti nurodyta per kokias atrankos varžybas (pvz. Europos, Pietų ir Šiaurės Amerikos, Azijos, Afrikos čempionatus, pasaulio čempionatą, kitas atrankos varžybas), kiek šalių ir už kokius pasiekimus gali iškovoti teisę dalyvauti Žaidynių vyrų krepšinio varžybų finaliniame etape (pvz.: teisę dalyvauti Žaidynių vyrų krepšinio varžybų finalinio etapo varžytose iškovoja 1–3 vietas 1996 m. Europos kurčiųjų vyrų krepšinio čempionate užėmusios šalių rinktinės). Jeigu tarptautinės kurčiųjų sporto organizacijos nebuvo oficialiai patvirtinusios šalių rinktinių atrankos į Žaidynių vyrų krepšinio varžytų finalinį etapą sistemos, prašė tai nurodyti.

5.4. Komitetas 2020 m. rugsėjo 3 d. prašymu, ir pareiškėjo atstovas 2020 m. rugsėjo 7 d. prašymu, prašė pratęsti terminą pateikti papildomą informaciją iki maksimalaus 20 darbo dienų termino. Ministerija 2020 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. SR-4134“, adresuotu pareiškėjo atstovui ir Komitetui, nurodė, jog prašo dokumentus, įrodančius, kad rinktinė teisę dalyvauti žaidynių vyrų krepšinio finalinio etapo varžybose iškovojo per atrankos varžybų sistemą, pateikti per 30 dienų įskaitytinai.

5.5. Komitetas 2020 m. rugsėjo 24 d. raštu Ministerijai nurodė, kad visi Komiteto turimi dokumentai, susiję su pareiškėjo pasiekimais žaidynėse, buvo pateikti Ministerijai su 2019 m. birželio 17 d. raštu Nr. P-10 „Dėl sportininko rentos skyrimo A. D.“, papildomų dokumentų iš Tarptautinio kurčiųjų sporto komiteto (ICSD), Europos kurčiųjų sporto organizacijos (EDSO), Gallaudet universiteto, kuriame saugomi pasaulio kurčiųjų sporto istorijos archyvai, bei D. K. A., tiesiogiai atsakingos už minėtus archyvus, negauta. Komitetas neturi dokumentų, kuriais remiantis galėtų patvirtinti, kad atrankos varžybos į 1996 m. Europos kurčiųjų vyrų čempionatą buvo vykdomos; 1996 m. Europos kurčiųjų vyrų krepšinio čempionatas ir jo rezultatai buvo žaidynių (1997 m.) vyrų krepšinio varžybų atrankos sistemos dalis; Tarptautinio kurčiųjų sporto komitetas (ICSD) buvo oficialiai patvirtinęs šalių vyrų krepšinio rinktinių atrankos į žaidynių vyrų krepšinio varžybų finalinį etapą sistemą.

5.6. Sprendimų, susijusių su rentų buvusiems sportininkams skyrimu ir skyrimo panaikinimu, komisija (toliau – ir Rentų komisija), klausimą dėl rentos pareiškėjui skyrimo svarstė 2020 m. rugsėjo 28 d. posėdyje. Rentų komisija 2020 m. rugsėjo 28 d. posėdžio protokole Nr. SG3-3 nurodė, jog, įvertinusi tai, kad Komitetas antrą kartą nepateikė dokumentų, įrodančių, kad rinktinė, užėmusi antrąją vietą žaidynių vyrų krepšinio varžybose, teisę dalyvauti žaidynėse iškovojo per atrankos varžybų ir kvotų šalims sistemą, padarė išvadą, kad atrankos ir kvotų sistemos dėl patekimo į žaidynių vyrų krepšinio finalinį etapą nebuvo. Vadovaudamasi Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Aprašo 11 ir 13 punktais, Rentų komisija bendru sutarimu siūlė neskirti sportininko rentos A. D., užėmusiam antrąją vietą žaidynių vyrų krepšinio varžybose, nes sportininko pasiekimas neatitinka Sporto įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

5.7. Ministras 2020 m. spalio 1 d. priėmė šioje byloje ginčijamą Įsakymą, kuriuo pareiškėjui neskyrė rentos. Įsakymas priimtas vadovaujantis Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 4 dalimi, Aprašo 11 ir 13 punktais, įgyvendinant LAGK sprendimą bei atsižvelgiant į Rentų komisijos 2020 m. rugsėjo 28 d. protokole įtvirtintą siūlymą ir motyvus.

5.8. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Įsakymu, kreipėsi į LAGK, kuri 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 21R-W (AG-856/04-2020) pareiškėjo skundo netenkino. Nesutikdamas su LAGK sprendimu ir Įsakymu pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą.

6. Teismas nurodė, kad prašymą skirti rentą pareiškėjas grindė tuo, jog su Lietuvos vyrų kurčiųjų krepšinio rinktine dalyvavo XVIII kurčiųjų žaidynių vyrų krepšinio varžybose, kuriose rinktinė užėmė 2 vietą. Byloje ginčas kilo dėl Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Aprašo 5.3 punkto nuostatų reikalavimo numatančio, kad 2 vieta buvo iškovota žaidynėse, kai yra vykdomos atrankos varžybos ir yra kvotų šalims sistema, o šios aplinkybės patvirtinimui pateikiama Komiteto, kaip klausos negalią turinčių asmenų sporto judėjimui Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, pažymą.

7. Teismas, įvertinęs Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktą, konstatavo, kad pareiškėjui renta galėtų būti skiriama tik tenkinus abi šioje normoje įtvirtintas sąlygas, t. y. tik įrodžius, kad patekimui į 1997 m. žaidynes buvo vykdomos atrankinės varžybos ar kitas panašaus pobūdžio sporto renginys ir buvo taikyta kvotų šalims sistema.

8. Vertindamas pareiškėjo pateiktą 2019 m. birželio 17 d. pažymą, teismas pažymėjo, jog pagal Aprašo nuostatas Ministerija vadovaujasi oficialiais dokumentais, t. y. nevyriausybinės organizacijos (šiuo atveju Komiteto) pažyma (grindžiama pridedamais dokumentų, jų originalais ar kopijomis) arba šią informaciją patvirtinančiais oficialiais šaltiniais internete. Pagal Aprašo 7 ir 8 punkto nuostatas spręsdama prašymą dėl rentos skyrimo Ministerija gali pareikalauti tiek pateikti trūkstamus dokumentus, tiek papildomos informacijos, todėl teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog Ministerija dėl 2019 m. pažymos prašydama papildomų dokumentų viršijo įgaliojimus ar plečiamai taikė teisės aktų nuostatas. Posėdžio metu Komiteto atstovai dėl 2019 m. pažymos paaiškino, kad jos rengimo metu įstatyme nebuvo išaiškinta, kas yra atranka, todėl pažymoje nurodė, kad atranka vyko žaidynių metu. Taip pat nurodė, kad Komitetas savo archyve neturi dokumentų, susijusių su atranka į 1997 m. žaidynes ir Lietuvos rinktinės dalyvavimu joje.

9. Atsakydamas į Ministerijos 2020 m. rugsėjo 1 d. raštą Komitetas 2020 m. rugsėjo 24 d. raštu nurodė, kad visi Komiteto turimi dokumentai, susiję su A. D. pasiekimais Žaidynėse, buvo pateikti Ministerijai su 2019 m. birželio 17 d. raštu Nr. P-10, o papildomų dokumentų iš Tarptautinio kurčiųjų sporto komiteto (ICSD), Europos kurčiųjų sporto organizacijos (EDSO), Gallaudet universiteto, kuriame saugomi pasaulio kurčiųjų sporto istorijos archyvai, bei D. K. A., tiesiogiai atsakingos už minėtus archyvus, negauta, taip pat nėra dokumentų patvirtinančių, kad 1996 m. Europos kurčiųjų vyrų krepšinio čempionatas ir jo rezultatai buvo žaidynių (1997 m.) vyrų krepšinio varžybų atrankos sistemos dalis.

10. Atsižvelgdamas į nutarties 8 ir 9 punkte nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Komiteto 2019 m. birželio 17 d. pažyma nebuvo pagrįsta dokumentais, o tikslinant informaciją Komitetas nurodė, jog neturi dokumentų patvirtinančių, kad į 1997 m. žaidynes buvo vykdoma atranka ir Lietuvos rinktinė joje dalyvavo, todėl Ministerija pagrįstai šia pažyma nesivadovavo.

11. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad 1996 m. Europos kurčiųjų vyrų krepšinio čempionatas ir atranka nėra reikšminga skiriant rentą, todėl Ministerija prašė duomenų nesusijusių su 1997 m. žaidynėmis, teismas pažymėjo, jog 2020 m. rugsėjo 1 d. raštu Komiteto buvo prašoma pateikti informaciją susijusią tiek su 1996 m. Europos čempionatu, tiek 1997 m. Žaidynėmis. Ministerija šios informacijos reikalavo, įgyvendindama 2020 m. rugpjūčio 11 d. LAGK sprendimo nurodymą dėl teisės pakartotinai reikalauti papildomų dokumentų. Taigi Ministerija šių dokumentų reikalavo vykdydama LAGK sprendimą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Šiuo raštu buvo prašoma dokumentų pagrindžiančių, kad pareiškėjas dalyvavo 1996 m. krepšinio čempionate, kuris turėjo būti 1997 m. Žaidynių atrankos ir kvotų sistemos dalis, t. y. siekdama įsitikinti, ar pareiškėjo pasiekimai atitinka Įstatymo ir Aprašo sąlygas dėl atrankos sistemos ir kvotų sistemos buvimo 1997 m. Žaidynėse. Ministerijai nebuvo pateikta jos prašomos informacijos apie tai, jog 1996 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas yra sudėtinė patekimo į 1997 m. Žaidynių vyrų krepšinio finalinį etapą dalis, apie tai kiek vietų Žaidynėse skirta Europos ir kitiems žemynams, kurias vietas užėmusios komandos įgyja teisę dalyvauti žaidynių vyrų krepšinio finaliniame etape. Pareiškėjo nurodomas dokumentas taip pat nepagrindžia pareiškėjo teiginių apie atrankos ir kvotų sistemos buvimą. Šio dokumento 8.2.1 punkte yra tik išvardijama 16 šalių vyrų komandos, tačiau nėra informacijos apie 1997 m. Žaidynėse taikymas atrankos ir kvotų sistemas. Dėl pareiškėjo argumento, jog atrankos sistemos buvimą patvirtina tai, jog Ukraina į 1997 m. Žaidynes pateko per atranką, teismas pažymi, jog vienos šalies patekimas į Žaidynes per papildomą atranką (surengtą dėl laisvos vietos) nepatvirtina, nei atrankos sistemos į Žaidynes buvimo, nei to, jog per atranką į Žaidynes pateko pareiškėjas (pareiškėjo rinktinė).

12. Dėl pareiškėjo argumentų, kad nepagrįstai nebuvo vadovaujamasi el. laiškuose pateikta Tarptautinio kurčiųjų sporto komiteto (ICSD) generalinio direktoriaus D. R. (D. R.) informacija, kad atrankos sistema buvo, teismas pažymėjo, jog šis susirašinėjimas negali patvirtinti pareiškėjo nurodomų aplinkybių, nes el. laiškuose pateikiama tik šio asmens nuomonė, kuri nėra patvirtinama dokumentais. Be to šis įrodymas (el. laiškas) neatitinka įrodymų šaltinio patikimumo reikalavimų.

13. Be to, teismas pažymėjo, jog atsakovo pateikta informacija rodo, kad Kurčiųjų žaidynių nuostatai (angl. Deaflympics – Regulations) buvo priimti tik 2009 m. rugsėjo mėn. Taipėjuje (Kinijos Taipėjus) 42 Tarptautiniam kurčiųjų sporto komiteto (ISCD) kongrese, Europos kurčiųjų čempionatų bendrieji nuostatai (angl. European Deaf Championships General Regulations) buvo priimti 2012 m. birželio mėn. Maskvoje (Rusija) 16 Europos kurčiųjų sporto organizacijos (EDSO) kongrese, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes Ministerija pagrįstai sprendė, jog šiais, vėliau priimtais dokumentais, nebuvo pagrindo vadovautis sprendžiant dėl komandų patekimo į 1997 m. Žaidynes.

14. Teismas atkreipė dėmesį, kad nesutikdamas su LAGK sprendimu ir Įsakymu pareiškėjas nurodė, jog Ministerija ir LAGK nesivadovavo ankstesniu LAGK sprendimu. Tačiau, anot teismo, jog kaip matyti iš 2020 m. rugpjūčio 11 d. LAGK sprendimo Nr. 21R-652 (AG-126/03-2020), juo buvo panaikintas pirminis Įsakymas dėl atsisakymo skirti pareiškėjui rentą ir Ministerija įpareigota 2019 m. birželio 18 d. pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo. LAGK sprendime buvo nurodyta, kad Įsakymas yra neišsamus ir priimtas neišnagrinėjus visų esamų aplinkybių, todėl Įsakymas naikinamas, o Ministerija įpareigojama iš naujo išnagrinėti su pareiškėjo prašymu dėl rentos skyrimo susijusius dokumentus siekiant priimti objektyvų ir išsamų sprendimą. Taigi, panaikinus viešojo administravimo aktą dėl motyvacijos trūkumų, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigotas priimti priešingą sprendimą. Tokiu atveju galimas bet kokio, kad ir turinčio tokį patį rezultatą, motyvuoto ir pagrįsto sprendimo priėmimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad vykdydama LAGK įpareigojimą Ministerija pakartotinai paprašė Komiteto pateikti turimus dokumentus, nustatydama maksimalų terminą šių dokumentų pateikimui.

15. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad Ministerija, įvertinusi pateiktus dokumentus, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo sportinis pasiekimas neatitinka Sporto įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų. Įsakyme nurodytas tokio sprendimo pagrindas, apskundimo tvarka, todėl jis atitinka esminius Viešojo administravimo įstatyme nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Įsakymas pagrįstas objektyviais duomenimis, priimtas tinkamai aiškinant ir taikant teisės normas, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde nurodytais argumentais bei galiojančiu teisiniu reglamentavimu, o kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti skundžiamą Įsakymą byloje nenustatyta, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 16. Pareiškėjas A. D. teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Įsakymą.

17. Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir liudytojais apklausti Tarptautinio kurčiųjų sporto komiteto generalinį direktorių D. R., techninį direktorių krepšiniui J. E. bei buvusią Prezidentę ir Generalinę sekretorę Dr. D. K. A.. Anot pareiškėjo, žodinio proceso būtinybė iškilo, kadangi tik tokiu būdu gali būti ištaisyta grubi pirmosios instancijos teismo padaryta procesinė klaida ir pareiškėjo suklaidinimas.

18. Pareiškėjo prašymas dėl liudytojų apklausos grindžiamas ABTĮ 56 straipsnio 2 dalimi, siekiant nustatyti faktinius duomenis, kurie gali būti nustatyti tik liudytojų parodymais. Anot pareiškėjo, prašomiems pakviesti liudytojams yra žinomos visos aplinkybės susijusius su 1997 m. Žaidynių organizavimo tvarka.

19. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

19.1. Pareiškėjas tvirtina, kad dėl kvotų šalims sistemos buvimo Žaidynėse tarp šalių ginčo nekilo. Tiek Komitetas savo 2019 m. birželio 17 d. pažymoje Nr. P-10 nurodė, kad Žaidynėse buvo taikoma kvota – krepšinio varžybose galėjo dalyvauti tik viena valstybės deleguota rinktinė, tiek ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. atsakymo iš Tarptautinio kurčiųjų sporto komiteto priedas „Lithuania men‘s basketball qualification- 1997 WGDCopenhagen.docx“ ir jame esantis 3 punktas, kad „Tik viena komanda, iš kiekvienos Nacionalinės Federacijos priimama į Čempionatus“ šią aplinkybę įrodė. Dėl kvotų šalims sistemos buvimo Žaidynėse prieštaravimų teismo posėdžio metu ar priešingų įrodymų nepateikė ir Ministerijos atstovai, todėl byloje tikrai nebuvo įrodyta, kad Žaidynėse galėjo dalyvauti ir pavyzdžiui dar viena krepšinio komanda iš Lietuvos ar kitos valstybės. Pareiškėjo įsitikinimu, byloje ginčas iš esmės kilo dėl antrosios sąlygos egzistavimo – ar patekimui į Žaidynes buvo vykdomos atrankinės varžybos ar kitas panašaus pobūdžio sporto renginys.

19.2. Pareiškėjas teigia, kad Sporto įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktas lingvistiškai turėtų būti aiškinimas taip, kad vertinant žaidynes yra reikalaujama, jog patekimui į jas būtų vykdomos atrankos varžybos, o nebūtinai, kad asmuo, siekiantis gauti rentą į žaidynes būtų patekęs per atrankos varžybas, kaip šiuo atveju reikalavo pirmosios instancijos teismas. Todėl, pareiškėjo nuomone, būtent ta aplinkybė, kuri buvo įrodyta prijungtos ir anksčiau LAGK išnagrinėtos administracinės bylos Nr. AG-126/03-2020 medžiaga, kad Ukraina varžėsi atrankinėse varžybose ir pateko į Žaidynes, jau savarankiškai patvirtina, jog patekimui į Žaidynes buvo vykdomos atrankos varžybos, ko ir prašo Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai plečiamai aiškino ir taikė Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygą dėl atrankos varžybų vykdymo.

19.3. Pareiškėjas galiausiai pažymi, kad Lietuvos rinktinė į Žaidynes pateko per kitokią nei Ukraina atrankos sistemą buvo įrodyta ir kitais Lietuvos administracinių ginčų komisijos išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. AG-126/032020 esančiais įrodymais, pvz. 2020 m. rugpjūčio 7 d. atsakymu iš Tarptautinio kurčiųjų sporto komiteto (International Committee of Sports for the Deaf) su vertimu į lietuvių kalbą apie tai, kokiu keliu Lietuvos vyrų kurčiųjų krepšinio rinktinė pateko į Žaidynes. Anot pareiškėjo, šiame Žaidynes organizavusios organizacijos atsakyme aiškiai nurodoma, jog Lietuvos kurčiųjų krepšinio komanda pateko į Žaidynes per kvalifikacines rungtynes Europos kurčiųjų sporto organizacijoje, nes kaip ir įprasta, Europos kurčiųjų sporto organizacijos organizuojamame čempionate užėmė 1–8 vietas, šiuo atveju 4 vietą. Šiame atsakyme nurodyta, kad atrankos į Žaidynes sistema buvo tokia, kad per Europos kurčiųjų sporto organizaciją organizuotą 1996 m. Europos kurčiųjų krepšinio čempionatą Krokuvoje į Žaidynes galėjo patekti 8 komandos, užėmusios 1–8 vietas.

19.4. Pareiškėjo teigimu, į bylą buvo pateiktas ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. atsakymas iš Tarptautinio kurčiųjų sporto komiteto (International Committee of Sports for the Deaf) su vertimu į lietuvių kalbą apie tai, kokiu keliu Lietuvos vyrų kurčiųjų krepšinio rinktinė pateko į Žaidynes, kuriame dar labiau patikslinama Žaidynių organizavimo ir patekimo į jas tvarka. Šiame atsakyme pats Žaidynių organizatorius nurodo, kad tam, jog vyrų kurčiųjų krepšinio komanda patektų į 1997 metų Žaidynes, reikėjo dalyvauti kvalifikaciniuose turnyruose pagal komandų regionus. Žaidynių organizatorius paaiškino, kad Lietuvos vyrų kurčiųjų krepšinio rinktinė pateko į 1997 metų Žaidynes 1996 m. Europos kurčiųjų vyrų krepšinio čempionate Krokuvoje, Lenkijoje, užėmusi 6 vietą (padaryta klaida, nes iš tiesų buvo užimta 4 vieta). Pareiškėjas nesutiko su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad minėtas atsakymas yra generalinio direktoriaus D. R. (D. R.) nuomonė ir neatitinka įrodymų šaltinio patikimumo reikalavimų. Pareiškėjas kaip šališką ir grubiai jo teises pažeidžiantį vertina pirmosios instancijos teismo argumentą, kad šie pareiškėjo savarankiškai surinkti ir į bylą pateikti įrodymai (el. laiškai) neatitinka įrodymų šaltinio patikimumo reikalavimų, kai pats pareiškėjas prašė teismo liudytojais apklausti Tarptautinio kurčiųjų sporto komiteto generalinį direktorių D. R., Techninį direktorių krepšiniui J. E. bei buvusią Prezidentę ir Generalinę sekretorę Dr. D. K. A., tačiau šis prašymas 2021 m. birželio 8 d. nutartimi nebuvo tenkintas. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad byloje yra rašytinių įrodymų apie Žaidynes organizavusios įstaigos oficialią poziciją dėl Lietuvos rinktinės patekimo į 1997 metų Žaidynes bei kad šiais įrodymais teismas remsis ir nėra būtinybės apklausti juos surašiusių asmenų, tuo tarpu pačiame Sprendime jau daro siurprizinę pareiškėjui išvadą, kad šiais pareiškėjo gautais įrodymais nesivadovaus, nes jie neva neatitinka įrodymų šaltinio patikimumo reikalavimų. Pareiškėjas mano, kad tai yra grubus proceso taisyklių bei įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo principų pažeidimas, kurį ištaisyti apeliacinės instancijos teisme galima tik surengus žodinį bylos nagrinėjimą bei apklausus pareiškėjo nurodytus liudytojus.

19.5. Pareiškėjas akcentuoja, kad Ministerija iš sportininkų reikalauja tokių dokumentų, kurie 1997 metais net neegzistavo ir nebuvo taip detaliai surašyti, nors visi kiti įrodymai ir patvirtina Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygų, t. y. kvotų šalims sistemos ir atrankinių varžybų sistemos, buvimą, o tai negali būti laikoma gero viešojo administravimo principo įgyvendinimu bei teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimu.

19.6. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas kaip ir LAGK, visiškai nevertino ir nepasisakė dėl LAGK išnagrinėtos administracinės bylos Nr. AG126/03-2020 medžiagoje esančių ir LAGK 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendime aprašytų liudytojų A. J. (buvęs Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto prezidentas) bei R. B. (pareiškėjo komandos draugas) parodymų, kuriais liudytojai patvirtino, jog teisė dalyvauti Žaidynėse buvo iškovota per kvotų ir atrankos sistemas bei, kad Krokuvoje užimta 4 vieta ir suteikė teisę dalyvauti Žaidynėse.

19.7. Pareiškėjas pastebi, jog 1996 m. Europos kurčiųjų krepšinio čempionato organizatorius buvo Europos kurčiųjų sporto organizacija (European Deaf Sports Organisation) ir šio čempionato dokumentuose negalėjo būti įtvirtinta taisyklė ar kita nuostata, jog tam tikras vietas užėmusios komandos pateks į Žaidynes, kurias organizuoja visai kita sporto organizacija – Tarptautinis kurčiųjų sporto komitetas (International Committee of Sports for the Deaf). Tik šis, Tarptautinis kurčiųjų sporto komitetas, galėjo nuspręsti kokiu principu ir būdu vykdyti atranką į 1997 m. Žaidynes ir tik šios organizacijos sprendimai yra reikšmingi nagrinėjamam ginčui.

19.8. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą.

21. Atsakovas taip pat prašo netenkinti prašymus dėl žodinio nagrinėjimo bei liudytojų apklausos. Atsakovas pažymi, kad bylos aplinkybės išsamiai buvo nagrinėjamos žodinio proceso būdu LAGK ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Atsakovo vertinimu, prašomų apklausti liudytojų nuomonė niekaip negali pakeisti fakto, kad nėra pagrįstų ir patikimų įrodymų, jog pareiškėjo pasiekimai atitinka Sporto įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nusprendus tenkinti pareiškėjo prašymą dėl liudytojų, tuomet pripažinti būtinu apklausti ir Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto atstovo dalyvavimą.

22. Atsakovas atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

22.1. Ministerija nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad Ukrainos dalyvavimas atrankos turnyre jau savaime įrodo Sporto įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto aplinkybę, kad pats pareiškėjas su Lietuvos rinktine dalyvavo atrankos varžybose. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas netinkamai ir subjektyviai aiškina teisės normą. Atranka buvo vykdoma tik Ukrainos atžvilgiu. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Ministerijos pateikiamą teisės normos aiškinimą patvirtina ir pačio pareiškėjo cituojamas internetinės žiniasklaidos šaltinis.

22.2. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas objektyviai nepagrindžia argumentų, kad pirmosios instancijos teismas plečiamai aiškino Sporto įstatymo 25 straipsnį. Sporto įstatymo 25 straipsnis (visas) negali būti aiškinamas pareiškėjo atžvilgiu įrodinėjant analogiją su kitomis aukščiausio lygio varžybomis, nes pareiškėjas dalyvavo kurtiesiems skirtose varžybose, kurioms taikomas atskiras reguliavimas dėl skirtumų aukšto meistriškumo lygyje, patekimo į jas skirtumų (atrankos, sudėtingumo), masiškumo ir pan.

22.3. Ministerijos nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino byloje pateiktus įrodymus, jų patikimumą ir pakankamumą. Teismas neprivalėjo pasisakyti dėl kiekvieno pareiškėjo argumento. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, motyvuodamas, kad būtinas liudytojų (užsienio valstybių piliečių) išklausymas, nepaaiškina ką daugiau gali pasakyti nurodyti asmenys, jeigu nuo bylos nagrinėjimo LAGK pradžios (ir dar iki LAGK nagrinėto skundo) iki šiol nėra nei vieno patikimo rašytinio įrodymo, kad egzistavo abi Sporto įstatyme nurodytos sąlygos rentai gauti.

22.4. Atsakovas nesutinka, kad 1997 m. nebuvo pakankamo kompiuterinio raštingumo, todėl negalimas įrodymų pateikimas, ir kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, Ministerija neturėjo teisės reikalauti ir vadovautis tik rašytiniais įrodymais, kurie patvirtintų Sporto įstatymo 25 straipsnio aplinkybių buvimą. Pareiškėjo argumentai prieštarauja sporto varžybų organizavimo praktikai neįgaliųjų asmenų srityje. Atsakovas teigia, kad Ministerijos atstovai tiek LAGK, tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžių metu pateikė pavyzdį, kad net už 1992 m. laimėjimus Paralimpinėse žaidynėse (neįgaliųjų sporto aukščiausio lygio renginys, prilyginamas Olimpinėms sveikųjų žaidynėms) Lietuvos sportininkai ir (ar) juos atstovaujantis Lietuvos paralimpinis komitetas dėl rentų pateikdavo labai aiškius dokumentus, nustatančius atrankas, varžybų ir kvotų šalims sistemas. Situacijos pateikimas portalo „15min“ straipsnyje niekaip negali patvirtinti fakto, kad ir kiti sportininkai susiduria su įrodinėjimo problemomis, tačiau neatmestina, kad tokių gali atsirasti dėl įvairių priežasčių.

22.5. Atsakovas taip pat nurodo, kad dėl kitų pareiškėjo nurodytų argumentų yra pasisakęs ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, todėl jų nekartoja.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2020 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymo Nr. V-1488 „Dėl rentos A. D. neskyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytojus Tarptautinio kurčiųjų sporto komiteto generalinį direktorių D. R., Techninį direktorių krepšiniui J. E. bei buvusią Tarptautinio kurčiųjų sporto komiteto Prezidentę ir Generalinę sekretorę dr. D. K. A., nurodo, kad šį prašymą buvo teikęs ir pirmosios instancijos teismui.

25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

26. Teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo rengti žodinį teismo posėdį ir apklausti liudytojus, nes tokie parodymai, atsižvelgiant į teisėjų kolegijos sprendimą, neturėtų reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

27. Pareiškėjas prie apeliacinio skundo pridėjo straipsnį iš portalo www.15min.lt, kuris nėra susijęs su nagrinėjama byla, nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, todėl vadovaudamasi ABTĮ 56 straipsnio 1 dalimi ir 142 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija atsisako šį įrodymą priimti ir prijungti prie bylos.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju netinkamai aiškinamas Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktas, netinkamai nustatyta, kad nevyko atrankinės varžybos, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, nepagrįstai atsisakė kviesti liudytojus, neįvertino visų byloje esančių pareiškėjo surinktų įrodymų.

29. Sporto įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs sportininko karjerą, turi teisę šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis gauti rentą, jeigu jis turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai arba iki 2009 m. sausio 1 d. įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę ir iki pilietybės įgijimo yra tapęs paralimpinių, kurčiųjų žaidynių, kai yra vykdomos atrankos varžybos ir yra kvotų šalims sistema, 1, 2 vietos laimėtoju arba, kai nėra vykdomos atrankos varžybos arba nėra taikoma kvotų šalims sistema, 1 vietos laimėtoju.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi teisės normos lingvistinę išraišką, daro išvadą, kad teisės aktuose vardijamos sąlygos „yra vykdomos atrankos varžybos“ bei „yra kvotų šalims sistema“ turi egzistuoti abi. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tą rodo jungtukas „ir“, pavartotas įstatymų leidėjo teisės normoje. Taigi apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingo teisės normos aiškinimo atmetami. Pažymėtina, kad Sporto įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimai yra keliami Lietuvos atstovams, todėl pagrįstai ir remiantis teisės aktais yra ir turi būti vertinama jų, o ne kitų valstybių sportininkų situacija.

31. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjas, atstovaudamas Lietuvai, dalyvavo XVIII Kurčiųjų žaidynių vyrų krepšinio varžybose, vykusiose 1997 m. liepos 13–26 d. Kopenhagoje (Danijos Karalystė), ir užėmė 2 vietą. Kilo ginčas, ar į šias žaidynes Lietuva pateko per vykdytas atrankos varžybas. Tai yra faktinė aplinkybė, kuri turi būti nustatyta surinkus aktualius įrodymus. Pažymėtina, kad įrodymai gali būti įvairūs, nesant / neišlikus pirminiams įrodymams – atrankos varžybų protokolams, gali būti renkami įvairūs kitokie įrodymai, jų įrodomoji galia ir vertė vertinama kiekvienu individualiu atveju.

32. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

33. Teisėjų kolegija, susipažinusi su į bylą pateiktais įrodymais, nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir byloje esančių įrodymų vertinimo. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro, įvertinusi Aprašo 5 punkto nuostatas ir byloje esančius bei pareiškėjo pateiktus įrodymus.

34. Aprašo 5 punkte nustatyta, kad buvę sportininkai dėl rentos skyrimo kreipiasi į Ministeriją ir pateikia šiuos dokumentus: prašymą skirti rentą; Lietuvos Respublikos pilietybę ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalią turinčių asmenų sporto judėjimui Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos pažymą, kad jis yra olimpinių žaidynių 1–3 vietos laimėtojas arba paralimpinių, kurčiųjų žaidynių, kai yra vykdomos atrankos varžybos ir yra kvotų šalims sistema, 1, 2 vietos laimėtojas arba, kai nėra vykdomos atrankos varžybos arba nėra taikoma kvotų šalims sistema, 1 vietos laimėtojas, arba sporto šakos federacijos pažymą, kad jis yra į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio čempionatų 1 vietos laimėtojas. Pažymoje taip pat turi būti nurodyta, ar laimėjimas pasiektas nurungiant 1/3 varžovų. Pažyma gali būti neteikiama, jeigu nurodomi minėtą informaciją patvirtinantys oficialūs šaltiniai internete.

35. Taigi teisės aktai nustato procedūrą, kai Ministerija sprendimą priima, remdamasi olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalią turinčių asmenų sporto judėjimui Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos pažyma. Nagrinėjamoje byloje Kurčiųjų sporto komitetas turėjo surinkti bylai aktualius įrodymus, būtinus Ministerijai Sprendimui priimti, tačiau tai nebuvo padaryta ir nepateikti įrodymai, kad buvo bandoma tai daryti. Pirmosios instancijos teismo posėdyje Komiteto atstovai nurodė, kad kreipėsi į Tarptautinį kurčiųjų sporto komitetą, į Europos kurčiųjų sporto organizaciją, Gallaudet universitetą, kuriame saugomi pasaulio kurčiųjų sporto istorijos archyvai, tačiau į bylą įrodymai apie kreipimąsi ir jo turinį (ko buvo prašoma) nepateikti. Pareiškėjas į bylą pateikė Žaidynes organizavusios organizacijos Tarptautinio kurčiųjų sporto komiteto generalinio direktoriaus D. R. el. laišką, kuriame patvirtinama pareiškėjo pozicija apie Lietuvos patekimą į Žaidynes dėl užimtos vietos 1996 m. Europos kurčiųjų čempionate. Taigi Tarptautinis kurčiųjų sporto komitetas atsako į užklausas ir lieka neaišku, kodėl Komitetas nesikreipė oficialiai ir nepatikslino oficialios Tarptautinio kurčiųjų sporto komiteto pozicijos, neišsiaiškino dėl D. R. laiške nurodytų aplinkybių.

36. Pirmosios instancijos teismo posėdyje Komiteto atstovai nurodė, kad Komiteto susirašinėjimas su Žaidynių organizatoriais neišlikęs, tačiau šios savo pozicijos nepagrindė – kur, kada ir kaip jis neišliko. Pažymėtina, kad Komitetas nepateikė įrodymų nei kad atranka buvo, nei kad jos nebuvo. Pirmosios instancijos teismo posėdyje Komiteto pozicija nuolat keitėsi: palaikė pareiškėją, paaiškino, kad į Žaidynes nėra atrankų, nurodė, kad duomenų apie 1997 m. Žaidynes ir atrankos ne / buvimą neturi. Taigi Komitetas nesurinko jokių įrodymų: nei patvirtinančių, nei paneigiančių pareiškėjo poziciją.

37. Teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad Ministerija turėjo skirti rentą remdamasi Pažyma ir viršijo savo kompetencijos ribas, prašydama įrodymų. Toks aiškinimas neužtikrintų teisingumo principo ir Sporto įstatymo siekiamų tikslų įgyvendinimo.

38. Tačiau nagrinėjamu atveju Ministerijos sprendimas priimtas neatsižvelgus į tai, kad Komitetas surašė Pažymą, tačiau neįvykdė savo pareigų išsamiai išanalizuoti pareiškėjo situaciją ir surinkti įrodymus. Komitetas neįrodė, kad rinko įrodymus, nes Komitetas formaliai teikė raštus, kad dokumentų neturi. Galutinį sprendimą dėl prašymo skirti rentą priima Ministerija, todėl jai tenka atsakomybė už Sprendimą neskirti rentos. Pažymėtina, kad formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (šiuo aspektu žr. LVAT 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Šiuo atveju Ministerijai, kaip galutinį sprendimą priimančiai institucijai, tenka atsakomybė už Komiteto elgesį nesurenkant Sprendimui priimti reikalingų įrodymų.

39. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Ministerija, elgėsi teisėtai prašydama pateikti įrodymus Komiteto Pažymai, tačiau elgėsi neteisėtai toleruodama Komiteto neveikimą, ypač kai pareiškėjas pateikė įrodymus, kurie rodo, kad pareiškėjo teiginiai, jog atranka buvo, gali būti teisingi. Tam nustatyti (buvo atranka ar nebuvo) būtina papildomai aiškintis situaciją ir rinkti įrodymus. Teismas vertina ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neperima viešojo administravimo institucijos funkcijų ir nepriima sprendimų, priskirtinų jos kompetencijai. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija panaikina Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir priima naują sprendimą – panaikina 2020 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymą Nr. V-1488 „Dėl rentos A. D. neskyrimo“. Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. 21R-W (AG-856/04-2020) taip pat naikinamas.

40. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

41. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje panaikinus Ministerijos Sprendimą, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad yra teisinis pagrindas pareiškėjo Prašymą atsakovui perduoti nagrinėti iš naujo. Pagal LVAT praktiką teismui priėmus įpareigojimą grąžinti ginčą spręsti iš naujo viešojo administravimo subjektui, nei skundo (prašymo) dalykas, nei faktinis pagrindas tokiu atveju nėra keičiami, todėl tai nereiškia nagrinėjamo ginčo ribų peržengimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017).

42. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

43. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme prašė priteisti iš atsakovo 2 601,89 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1) 112,75 Eur išlaidos vertėjui už vertimą; 2) 310,40 Eur už pareiškėjo atstovavimą bylą nagrinėjant administracinių ginčų komisijoje bylos Nr. AG-126/03-2020; 3) 363 Eur už pareiškėjo prašymo Komitetui parengimą, prašymo anglų kalba Europos kurčiųjų sporto organizacijai, tarptautiniam kurčiųjų sporto komitetui, tarptautiniam paralimpiniam komitetui parengimą, konsultaciją, skundo LAGK dėl 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimo panaikinimo parengimą; 4) 290,4 Eur už skundo LAGK dėl 2020 m. spalio 1 d. sprendimo panaikinimo parengimą; 5) 555,39 Eur už vertimus, pateiktus LAGK ir atstovavimą posėdžiuose LAGK byloje AG-856/04-2020; 6) 516,20 Eur už skundo pirmosios instancijos teismui parengimą, įskaitant žyminį mokestį; 7) 145,20 Eur už teisinę konsultaciją (pinigų priėmimo kvitas, išrašytas 2019 m. lapkričio 25 d.); 8) 308,55 Eur už pasirengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teismo posėdyje.

44. Byloje yra pateiktas 2020 m. rugsėjo 7 d. Sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. TPS102424-22-119 išrašas, pagal kurį pareiškėją atstovauja Advokatų profesinė bendrija Černiauskas ir partneriai. Skundą teismui padavė advokatas G. Č., LAGK posėdyje ir pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėją atstovavo advokato padėjėjas V. B..

45. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (teisės akto redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos).

46. Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

47. Teismas atmeta pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atstovavimą LAGK bylos Nr. AG-126/03-2020 (310,40 Eur + 363 Eur), nes minėtoje byloje buvo sprendžiama dėl kito atsakovo sprendimo ir reiškiami kiti reikalavimai nei nagrinėjamoje byloje, ginčas toliau teisme nebebuvo nagrinėjamas. Taip pat atmetamas prašymas priteisti 145,20 Eur už teisinę konsultaciją (pinigų priėmimo kvitas, išrašytas 2019 m. lapkričio 25 d.), nes pagal pinigų priėmimo kvito surašymo datą jis išrašytas ne dėl šioje byloje reiškiamų reikalavimų.

48. Teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo atitinkamai 1 387,6 Eur (2020 m. II ketvirtis) (skundo LAGK padavimo metu ir LAGK posėdžių metu), 1 443,8 Eur (2020 m. III ketvirtis)(skundo teismui padavimo metu), 1 505,9 Eur (2021 m. I ketvirtis) (2021 m. liepos 29 d. teismo posėdis).

49. Pagal Rekomendacijų 8.1 papunktį už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, taikomas koeficientas 0,3. Prašoma priteisti 290,4 Eur suma neviršija maksimalios priteistinos sumos (1387,6 Eur x 0,3 = 416,28 Eur), todėl gali būti priteistina.

50. Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį už vieną valandą asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą taikomas koeficientas 0,1. Rekomendacijų 5 punktas nustato, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Pareiškėjas prašo priteisti už 3,45 val., tačiau 2020 m. gruodžio 16 d. LAGK posėdis truko nuo 14 val. 22 min. iki 14 val. 41 min., todėl pagal Rekomendacijų 9 punktą (minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama) prašymas atlyginti už šį laiką atmetamas. 2020 m. gruodžio 18 d. teismo posėdis prasidėjo 10 val. 24 min., pertrauka nuo 12 val. 39 min. iki 12 val. 46 min., pabaiga 13 val. 9 min. Taigi skaičiuojamos 3 val. Pareiškėjas prašo priteisti 462,83 Eur (92,57 Eur + 370,26 Eur). Prašoma suma viršija maksimalią priteistiną sumą (1 387,6 Eur x 0,1 x 3 x 0,8 = 333,02 Eur), todėl gali būti priteistina jos dalis, t. y. 333,02 Eur. Taip pat priteistinos pareiškėjo patirtos dokumentų vertimo išlaidos, t. y. 92,57 Eur.

51. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už skundo parengimą taikomas koeficientas – 2,5. Prašoma priteisti už skundo parengimą 516,2 Eur neviršija maksimalios priteistinos sumos (2,5 x 1 443,8 Eur = 3 609,5 Eur), todėl gali būti priteistina.

52. Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taikomas koeficientas 0,1. Rekomendacijų 5 punktas nustato, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Prašoma priteisti suma 308,55 Eur viršija maksimalią priteistiną sumą (1 505,9 Eur x 0,1 x 2,5 x 0,8 = 301,18 Eur), todėl gali būti priteistina jos dalis, t. y. 301,18 Eur. Taip pat priteistinos pareiškėjo patirtos dokumentų vertimo išlaidos, t. y. 112,75 Eur.

53. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme prašė priteisti iš atsakovo 586,25 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos už advokato G. Č. pagalbą rengiant skundą.

54. Teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo atitinkamai 1 517,4 Eur (2021 m. I ketvirtis) (apeliacinio skundo padavimo metu).

55. Pagal Rekomendacijų 8.10 papunktį už apeliacinio skundo parengimą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, taikomas koeficientas – 1,7. Prašoma priteisti suma 586,25 Eur neviršija maksimalios priteistinos sumos (1 517,4 Eur x 1,7 = 2 579,58 Eur), todėl gali būti priteistina.

56. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, į bylos sudėtingumą, trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį, teikiant teisines paslaugas pareiškėjui šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, kurią sudaro 2 232,37 Eur (290,4 Eur + 333,02 Eur + 92,57 Eur + 516,2 Eur + 301,18 Eur + 112,75 Eur + 586,25 Eur).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo A. D. skundą patenkinti.

2020 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymą Nr. V-1488 „Dėl rentos A. D. neskyrimo“ panaikinti ir perduoti pareiškėjo 2019 m. birželio 18 d. prašymą skirti jam sportininko rentą pagal Sporto įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktą atsakovui Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai nagrinėti iš naujo.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 21R-W (AG-856/04-2020) panaikinti.

Pareiškėjui A. D. iš atsakovo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos priteisti 2 232,37 Eur (du tūkstančius du šimtus trisdešimt du eurus ir trisdešimt septynis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė