A-438-2886-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438 - 2886/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02271-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 4.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovėms D. S., J. Č.,

atsakovo atstovui Tomui Steponavičiui,

trečiajam suinteresuotam asmeniui G. Č.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų žemėtvarkos skyrius, G. Č.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja su skundu ir patikslintais skundais kreipėsi į teismą prašydama:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus (toliau – Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrius) vedėjo 2011 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr.46VĮ-(14.46.2)-2727 dalyje dėl S. Č. įrašymo į sąrašą asmenų, kurie Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių kadastro vietovėje nenaudojo jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį;

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Tarnyba, NŽT) 2011 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. ISS-(9.5)-2461;

3) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrių įtraukti į Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių kadastro vietovės žemėtvarkos projektą S. Č. skirtą asmeninio ūkio žemės sklypą.

4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2012 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 46S-2.

Pareiškėja nurodė, jog 1991 m. rugpjūčio 30 d. Vievio apylinkės liaudies deputatų tarybos 1 šaukimo 8-os sesijos sprendimu S. Č. buvo suteikta 1,00 ha žemė asmeniniam ūkiui. Po S. Č. mirties (mirė 2003 m. sausio 26 d.) turto paveldėtoja buvo T. M., mirusi 2008 m. sausio 4 d., po T. M. mirties įpėdine tapo G. M.. Apie tai, kad S. Č. buvo suteiktas minėtas žemės sklypas pareiškėja nežinojo. Pareiškėjos įgaliota atstovė J. Č. su 2011 m. birželio 2 d. prašymu kreipėsi raštu į Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrių, kuris 2011 m. liepos 13 d. raštu Nr. 46SS-540 gavo atsakymą, kad S. Č. sklypas Nr. 1999 yra išbrauktas iš Kazokiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, kadangi suprojektuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. žemės sklypo ribos nesuderintos ir neaptartos su S. Č. turto paveldėtojais bei žemė yra neprižiūrima, t.y. apleista ir nedirbama. Pažymėjo, kad iš dokumentų, kuriuos pavyko gauti, galima daryti išvadą, jog sprendimas išbraukti žemės sklypą iš projekto, nėra priimtas, kadangi 2011 m. birželio 10 d. buvo surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 6, kurio nuorašą gavo 2011 m. liepos 27 d. Anot pareiškėjos, minėto akto ji neskundė, kadangi manė, jog 2011 m. rugpjūčio 2 d. parašius skundą NŽT, Tarnyba išnagrinėjusi skundą, aktą panaikins. Teigė, jog pagrįstai iškilo klausimas – kodėl tikrinamas S. Č. suteiktas žemės sklypas, jei jis neegzistuoja.

Pareiškėja akcentavo, jog iš 2010 m. spalio 14 d. rašto Nr. 363 faksogramos nuorašo, matyti, kad Kazokiškių kadastro vietovės projekto autorius L. P. yra įpareigojamas atlikti Kazokiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.2.3-6446-42 patikslinimą, išbraukiant S. Č. vardu suprojektuotą asmeninio ūkio žemės sklypą. Raštas patvirtintas Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus antspaudu, tačiau skyriaus vedėjo A. P. parašo nėra. L. P. individuali įmonė 2009 m. birželio mėn. surašė Atliktų žemės reformos darbų aktą, kuriame yra įrašyta pareiškėjos įgaliota atstovė J. Č., nurodyti atlikti darbai bei jų vertė. Tačiau iš šių dokumentų nuorašų matosi, kad nei pareiškėja, nei įgaliota atstovė nebuvo kviečiamos dalyvauti atliekant žemės naudojimo patikrinimą. Anot pareiškėjos, iš patikrinimo akto akivaizdu, kad buvo pakviesta G. Č., kuri yra suinteresuota gauti pareiškėjai priklausantį žemės sklypą. Be to, 2011 m. birželio 10 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 6 melagingai nurodoma, kad žemė yra apleista, apaugusi medžiais. Žemės sklypas yra šienaujamas, palikti tik pavieniai medžiai, kurie netrukdo naudotis žemės sklypu pagal paskirtį.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, jog Vievio apylinkės liaudies deputatų tarnyba I šaukimo 8 sesijos 1991 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu S. Č. suteikė 1,00 ha žemės asmeniniam ūkiui. Atsakovas taip pat nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 2.3-6446-42 patvirtintame Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, vieno ha asmeninio ūkio žemės sklypas Nr. 1999 S. Č. vardu buvo suprojektuotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo ir įgyvendinimo metodikos (redakcija, galiojusi iki 2006 m. balandžio 25 d., toliau – ir Metodika) 28 punkto reikalavimus, t. y. suprojektuoto žemės sklypo ribos nebuvo aptartos ir suderintos su asmeninio ūkio naudotoju (S. Č., mirusios 2003 metais, turtinių teisių perėmėju), taip pat žemės sklypo išdėstymo klausimas nebuvo aptartas pretendentų susirinkime.

Atsakovas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (su vėlesniais pakeitimais) 2.7 punkte nustatyta tvarka žemėtvarkos skyrius kartu su žemėtvarkos projektus rengiančiais asmenimis sudaro fizinių asmenų, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus arba kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams (žemės netvarko taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį arba jos patys nenaudoja), sąrašą. Rengiant žemėtvarkos projektą, asmeninio ūkio žemės sklypai sąraše nurodytiems fiziniams asmenims neprojektuojami.

Anot atsakovo, Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus atsakingas specialistas, vykdantis žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2010 m. lapkričio 25 d. atliko S. Č. suteikto asmeninio ūkio žemės naudojimo patikrinimą vietovėje ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 4. Jame buvo nustatyta, kad S. Č. suteikta asmeninio ūkio žemė, esanti Jonos kaime, Elektrėnų savivaldybėje yra apleista, apaugusi piktžolėmis, auga pavieniai medžiai ir yra nenaudojama pagal pagrindinę tikslinę paskirtį - žemės ūkio veiklai. Atlikus 2011 m. birželio 10 d. pakartotinį patikrinimą buvo nustatyta, kad tik dalis žemės nušienauta, o likusi žemė apleista, nedirbama ir apaugusi krūmais. Todėl vadovaujantis teisės aktų reikalavimais bei patikrinimų vietovėje rezultatais, Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-2727, S. Č. buvo įrašyta į sąrašą asmenų, kurie Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių kadastro vietovėje nenaudojo jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį, o tai reiškia, kad rengiant paskesnį Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių kadastro vietovės žemėtvarkos projektą, S. Č. skirtas asmeninio ūkio žemės sklypas nebus projektuojamas.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. 1SD-(9.3)-6888 „Dėl atsiliepimo pateikimo“ pažymėta, jog trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus argumentai, dėl sprendžiamo ginčo, yra analogiški, kaip ir atsakovo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Č. atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti, nurodė, jog siekia susigrąžinti natūra priklausančios žemės (3,33 ha), turėtos senelio J. Č. žemėvaldoje Jonos kaime, į kurią, jos teigimu, turi pilną teisę atkurti nuosavybę. Prašymas grąžinti turėtą J. Č. žemę buvo parašytas 1991 m.

Paaiškino, jog kreipėsi į Elektrėnų žemėtvarkos skyrių, dėl neatgaunamos natūrinės žemės ir jai buvo paaiškinta, kad yra suformuotas vieno ha asmeninio ūkio žemės sklypas. Elektrėnų žemėtvarkos skyriui 2009 m. sausio 30 d. pateikė skundą Nr. PS-13-(1.10), dėl Jonos kaime suformuoto žemės sklypo trečiam asmeniui. 2009 m. gruodžio 17 d. buvo atliekami žemės grąžinamos natūra matavimai (matininkas L. P.) ir buvo nurodytos visiškai naujos žemės sklypo ribos, paliekant laisvą žemės plotą apie 1 ha žemės (į matavimus įtrauktas nebuvo). Neįtrauktas 1 ha žemės plotas akte buvo nurodomas kaip asmeninio ūkio žemės sklypas, tačiau kam jis priklauso matininkas L. P. paaiškinti atsisakė, nors ankstesniame matavime šis plotas buvo įtrauktas į man grąžinamą natūrinę žemę, tai patvirtina akto ir abriso kopijos.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo pabrėžė, jog 2009 m. gruodžio 31 d. pateikus nesutikimą dėl neįtraukto 1 ha žemės ploto į grąžinamos natūrinės žemės projektą, Elektrėnų žemėtvarkos skyrius 2010 m. kovo 5 d. raštu informavo, kad asmeninio ūkio žemės sklypas yra suformuotas S. Č.. Elektrėnų žemėtvarkos skyrius pateikė 1991 m. rugpjūčio 30 d. Vievio apylinkės liaudies deputatų tarybos I-ojo šaukimo 8-osios sesijos protokolo kopiją, kuriuo nutarta pasodybinės žemės plotus išskirti apylinkės gyventojams Neries, Pastrėvio, Ausieniškių ir Balceriškių ūkiuose. Pažymėjo, kad Jonos kaimo žemė nepriklausė nė vienam iš išvardytų ūkių, kadangi žemę valdė miškų ūkis. Todėl nėra aišku dėl kokių priežasčių S. Č. buvo suformuotas vieno ha asmeninio ūkio žemės sklypas Jonos kaime, kadangi pagal protokolą šio kaimo žemė nepriklausė nė vienam išvardintam ūkiui. Nacionalinė žemė tarnyba prie žemės ūkio ministerijos 2010 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-Č-638-980 pranešė, kad vieno ha nenaudojamą žemės sklypą galima bus atsiimti kaip natūrinę žemę. Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrius 2010 m. spalio 14 d. raštu Nr. 363, informavo, jog Kazokiškių kadastro vietovės projekto autorius L. P. yra įpareigotas atlikti Kazokiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 2.3.-6446-42, patikslinimą, išbraukiant S. Č. vardu suprojektuotą asmeninio ūkio žemės sklypą.

Trečiasis suinteresuotasis asmui pažymėjo ir tai, jog kadangi vykdo ūkinę veiklą Jonos kaime, ir ten būna kiekvieną dieną, todėl gali patvirtinti, kad žemės plotas, kuris buvo suformuotas S. Č. vardu kaip asmeninio ūkio žemės sklypas, yra labai apleistas, t.y. žemė neprižiūrima ir niekieno nenaudojama, kaip įrodymą, pateikė fotonuotraukas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t.y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Savo ruožtu atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t.y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą (LR ABTĮ IX skirsnis, tame tarpe 57 str., 58 str.). Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog negali būti įrodymų šaltiniu tik asmens pareiškimas ar atsakovo paaiškinimas, adresuotas teismui, nors jame ir yra tam tikrų žinių apie kurią nors bylai turinčią reikšmės aplinkybę (t.y. pareiškėjas skunde ir atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytas aplinkybes turi pagrįsti rašytiniais įrodymais bei, esant būtinybei, nurodyti ABTĮ 58 str. – neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai). Pirmosios instancijos teismo nuomone, pareiškėja (įgaliota pareiškėjos atstovė J. Č.) skunduose nurodytais motyvais ir prie jo pridedamais dokumentais neįrodė, jog teisės aktų, rašytinių įrodymų pagrindais, ginčijamų sprendimų panaikinimas, yra galimas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bei jos struktūrinių padalinių oficialiuose dokumentuose išreikšta pozicija (ginčo šalių susirašinėjimas) pareiškėjos rūpimais klausimais yra motyvuota teisės aktų nuostatomis, rašytiniais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas inter alia nurodė, jog Trakų rajono Vievio apylinkės tarybos 1 šaukimo 8-os sesijos 1991 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu S. Č. asmeniniam ūkiui buvo skirta vieno ha žemės (Vievio seniūnija Jonos k.). Po S. Č. 2003 m. sausio 26 d. mirties turto paveldėtoja buvo T. M., mirusi 2008 m. sausio 4 d. ir po jos, pareiškėja G. M.. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog įgaliota pareiškėjo atstovė prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrius) vedėjo 2011 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr.46VĮ-(14.46.2)-2727 dalyje dėl S. Č. įrašymo į sąrašą asmenų, kurie Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių kadastro vietovėje nenaudojo jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį. Kaip akcentavo pirmosios instancijos teismas, minėtas įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Žin., 2010, Nr. 72-3618) 15 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (Žin., 1998, Nr. 33-882; 2005, Nr. 66-2359), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010-03-26 įsakymu Nr. 3D-281 „ Dėl žemės ūkio naudmenų geros agrarinės būklės reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 38-1822), remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-Č-638-980 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktais: 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. 4; 2011 m. birželio 10 d. Nr. 6. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuose aktuose nurodyta, jog žemė apleista ir nedirbama, šio fakto nustatymo procedūra iš esmės neginčijama. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog S. Č. asmeniniam ūkiui skirtos žemės, esančios Jonos kaime, Elektrėnų savivaldybėje, įteisinimo klausimai buvo svarstomi ir pareiškėjai pateikti įrodymais, teisės aktais pagrįsti atsakymai: 2010 m. spalio 14 d. Nr. 363; 2011 m. liepos 13 d. Nr. 4688-540; 2011 m. spalio 3 d. Nr. 1SS-(9.5)-2461.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnyje nustatyta (įstatymas reglamentuoja žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką), jog asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Asmeninio ūkio žemės sklypų ribos nustatomos žemės reformos žemėtvarkos projektuose pagal žemės sklypų projektavimui nustatytus reikalavimus ir aptariamos asmeninio ūkio žemės naudotojų bei kitų suinteresuotų piliečių susirinkimuose. Jeigu fizinis asmuo mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus privačios ir valstybinės žemės sklypus. Žemėtvarkos projektai rengiami vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (Žin., 1998, Nr. 43-1189; 2008, Nr. 93-3690; toliau – ir Metodika), nuostatomis.

Pirmosios instancijos teisnas atkreipė dėmesį į tai, jog asmeninio ūkio žemės vieno ha sklypas Nr. 1999 S. Č. vardu buvo suprojektuotas Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 2.3-6446-42 patvirtintame Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, įvertinusi ginčo aplinkybes bei patikrinus žemės reformos žemėtvarkos projekto dokumentus, oficialiuose dokumentuose dėl kilusio ginčo konstatavo, jog Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymu Nr. 2.3-6446-42 patvirtintame Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte vieno ha asmeninio ūkio žemės sklypas Nr. 1999 S. Č. vardu buvo suprojektuotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo ir įgyvendinimo metodikos (redakcija, galiojusi iki 2006 m. balandžio 25 d.) 28 punkto reikalavimus, t.y. suprojektuoto žemės sklypo ribos nebuvo aptartos ir suderintos su asmeninio ūkio naudotoju (S. Č., mirusios 2003 metais, turtinių teisių perėmėju), taip pat žemės sklypo išdėstymo klausimas nebuvo aptartas pretendentų susirinkime.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 3.2 punkte (Žin., 1998, Nr. 33-882; 2011, Nr. 105-4924; redakcija, galiojusi nuo 2007 m. rugsėjo 21 d. iki 2011 m. rugpjūčio 24 d.) bei minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinto Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo 8 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. rugsėjo 21 d. iki 2011 m. rugpjūčio 24 d.) pažymėta, jog žemėtvarkos skyrius kartu su žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiančiais asmenimis, nustato, kuriems fiziniams asmenims asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat kurie fiziniai asmenys patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams (žemės netvarko taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, arba jos patys nenaudoja), ir sudaro Fizinių asmenų, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus arba kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams, sąrašą.

Rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, asmeninio ūkio žemės sklypai Sąraše nurodytiems fiziniams asmenims neprojektuojami.

Pirmosios instancijos teismas papildomai akcentavo, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktais: 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. 4; 2011 m. birželio 10 d. Nr. 6 konstatuota, jog žemė apleista ir nedirbama. Esant tokioms aplinkybėms, Nacionalinės žemės tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 46VL-(14,46,2)-2727 pagrįstai S. Č. buvo įrašyta į sąrašą asmenų, kurie Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių kadastro vietovėje nenaudojo jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį. Šio įsakymo 2.1 – 2.2 punktai patvirtina, jog S. Č. suteiktas asmeninio ūkio žemės sklypas įtraukiamas į laisvos valstybinės žemės fondą, todėl į šią žemę galėjo būti atkuriamos nuosavybės teisės, grąžinant ją natūra. Pareiškėjos skundžiamame Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2011 m. spalio 3 d. rašte Nr. 1SS-(9.5)-2461 yra išdėstyti teisės aktų ir aplinkybių paaiškinimai, susiję su pareiškėjos siekiu S. Č. asmeniniam ūkiui skirtos žemės, esančios Jonos kaime, Elektrėnų savivaldybėje, įteisinimo nuosavybėn klausimais.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ginčijamas raštas kaip ir Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 46VĮ-(14.46.2)-2727 (aptariamos tos pačios aplinkybės) negali būti panaikinamas, nes Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 2.3-6446-42 patvirtintame Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte vieno ha asmeninio ūkio žemės sklypas Nr. 1999 S. Č. vardu buvo suprojektuotas pažeidžiant Metodikos (redakcija, galiojusi iki 2006 m. balandžio 25 d.) 28 punkto reikalavimus, t. y. suprojektuoto žemės sklypo ribos nebuvo aptartos ir suderintos su asmeninio ūkio naudotoju (S. Č. turtinių teisių perėmėju), taip pat žemės sklypo išdėstymo klausimas nebuvo aptartas pretendentų susirinkime, žemė apleista ir nedirbama, todėl Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 46VĮ-(14.46.2)-2326 buvo patikslintas Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 2.3-6446-42 patvirtintas Elektrėnų savivaldybės Kazotiškių kadastro vietovės žemėtvarkos projektas, iš jo išbraukiant S. Č. suprojektuotą vieno ha asmeninio ūkio žemės sklypą Nr. 1999, esantį Jonos kaime, Elektrėnų savivaldybėje.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog pareiškėja skunde nurodo, kad minėtu Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2012 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. 46S-2 G. Č. atkurtos nuosavybės teisės į 2,48 ha žemės, kuri apima vieno ha žemės, Vievio apylinkės liaudies deputatų tarybos I šaukimo 8 sesijos 1991 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu suteiktos S. Č. asmeniniam ūkiui ir prašo sprendimą panaikinti. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558) 4 straipsnio 2 dalį žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, jog pagal įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui. Šios žemės sklypų dydžiai ir jų ribos nustatomi naujai parengtuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 dalyje numatyta, jog asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog valstybės išperkamai žemei yra priskiriama asmeninio ūkio žemė, kuri piliečiui suteikta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, ir kuri yra naudojama pagal paskirtį.

Pirmosios instancijos teismas savo sprendime taip pat atkreipė dėmesį ir į kitas, jo nuomone, ginčui svarbias aplinkybes. Visų pirma, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, S. Č. sklypas buvo suprojektuotas pažeidžiant Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (Žin., 1998, Nr. 43-1189; 2011, Nr. 165-7881) 28 punkto reikalavimus, t. y. suprojektuoto žemės sklypo ribos nebuvo aptartos ir suderintos su asmeninio ūkio naudotoju, o žemės sklypo išdėstymo klausimas nebuvo aptartas pretendentų susirinkime. Antra, aptariamas žemės sklypas patvirtintas kaip apleistas ir nenaudojamas (žr. žemės naudojimo patikrinimo aktus Nr. 4, Nr. 6), todėl Nacionalinės žemės tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 46VL-(14,46,2)-2727 S. Č. buvo įrašyta į sąrašą asmenų, kurie Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių kadastro vietovėje nenaudojo jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį. S. Č. suteiktas asmeninio ūkio žemės sklypas buvo įtrauktas į laisvos valstybinės žemės fondą, todėl į šią žemę galėjo būti atkuriamos nuosavybės teisės, grąžinant ją natūra. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, esant tokiai faktinių aplinkybių visumai bei aptartiems teisės aktams, pareiškėjos skundo motyvais šis sprendimas negali būti panaikintas. Pirmosios instancijos teismas pasisakė, jog pareiškėja prašo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrių įtraukti į Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių kadastro vietovės žemėtvarkos projektą S. Č. skirtą asmeninio ūkio žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, reikalavimas neadekvatus susiklosčiusios situacijos faktinėms aplinkybėms, aptartiems teisės aktų nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog esant nepanaikintiems skundžiamiems sprendimams, nėra įstatyminės galimybės šį reikalavimą svarstyti ir tenkinti.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

Tretysis suinteresuotasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų žemėtvarkos skyrius pareiškėjos apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime savo poziciją grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilęs ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr.46VĮ-(14.46.2)-2727 dalies, kuriuo pripažinta, kad S. Č. suteiktas asmeniniam ūkiui žemės sklypas yra nenaudojamas pagal paskirtį bei nuspręsta šį žemės sklypą išbraukti iš asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašų.

Byloje taip pat ginčijami ir kiti išvestiniai viešojo administravimo subjektų sprendimai, kuriais į ginčo žemės sklypą atkurtos nuosavybės teisės G. Č..

Asmeninio ūkio žemės suteikimo bei naudojimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 ir 12 dalyse nustatyta, kad „Asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui.“ (1 d.); „Asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka.“ (12 d.).

Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad asmeninio ūkio žemės statusas yra siejamas su dviejų sąlygų buvimu: 1. ji turi būti suteikta asmeniui pagal teisės aktų reikalavimus; 2. ji turi būti naudojama fizinių asmenų, kuriems buvo suteikta. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, asmuo praranda teisę į šią žemę.

Byloje nėra ginčo, kad ginčo žemė S. Č. 1991 m. buvo suteikta teisėtai bei kad teisių paveldėtoja į šią žemę yra pareiškėja. Todėl byloje nagrinėjamu atveju aktualus yra minėtos antrosios sąlygos taikymo klausimas.

Administracinių teismų praktikoje šiuo klausimu yra konstatuota, kad sąvoka „naudojama“ turi būti aiškinama kaip reiškianti tik faktinį žemės naudojimą, t. y., kai pats naudotojas tiesiogiai pritaiko naudingąsias žemės savybes bei kad į šios sąvokos apimtį nepatenka naudos gavimas kitais būdais - nuomojant ir pan. (Teismų praktikos bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos , Administracinių teismų praktika Nr. 8, 2005 m., 492 psl.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 12 d. nutarimo Nr. 879 redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugpjūčio 24 d.) 3.2. punkte buvo nustatyta, kad apskričių viršininkai įpareigojami <...> „kasmet iki gegužės 31 d. nustatyti, kurie fiziniai asmenys patys nenaudoja jiems suteiktos asmeniniam ūkiui ar tarnybinėms daloms žemės pagal paskirtį (yra išvykę gyventi į kitą vietovę, ir ši žemė yra apleista ir nedirbama) teritorijose prie kaimo gyvenamųjų vietovių, kuriose asmeninio ūkio ar tarnybinių dalų žemės sklypai nesuformuoti parengtuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose“.

Tuo pačiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtinto Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo 8 punkte taip pat buvo nustatyta, kad <...> „Rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, asmeninio ūkio žemės sklypai sąraše nurodytiems fiziniams asmenims neprojektuojami.“

Apibendrinus paminėtą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad tais atvejais, kai asmuo nenaudoja asmeninio ūkio žemės pagal paskirtį (jos nedirba, apleidžia), jis praranda teisę ją įsigyti nuosavybėn bei naudoti kitais teisėtais būdais.

Byloje nustatyta, kad atsakovas 2010 m. lapkričio 25 d. ir 2011 m. birželio 10 d. atliko ginčo žemės sklypo patikrinimus, kuriais buvo nustatyta, kad žemė yra apleista ir nedirbama. Tai, kad ginčo žemės sklypo nenaudoja pagal paskirtį, pareiškėja iš esmės ir neginčija bei priešingų šiuo klausimu įrodymų teismui nepateikė.

Įvertinus šias faktines aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, jog pareiškėja nenaudoja ginčo žemės sklypo pagal paskirtį.

Minėta, kad asmeninio ūkio žemės sklypo nenaudojimas pagal paskirtį, yra pakankama sąlyga, kad asmuo prarastų teisę naudotis šiuo sklypu. Todėl atsakovo sprendimas išbraukti ginčo žemės sklypą iš asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašų, yra atitinkantis teisės aktų reikalavimus, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos G. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ramūnas Gadliauskas