Legislator Case Law & Legislation
a50a4c22-28ce-4d3b-9e4e-6ff929abaa69 AI generated

a50a4c22-28ce-4d3b-9e4e-6ff929abaa69 · Alytaus apylinkės teismas

Case Number a50a4c22-28ce-4d3b-9e4e-6ff929abaa69
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr.1-450-743/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05360-2020-1 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2; 1.1.4.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.3; 2.1.14.1.1; 2.1.14.3.2; 2.1.14.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 2 d. Lazdijai Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Jurgitai Petrauskienei, dalyvaujant prokurorei Linai Eviltienei, nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymÄ S. R., kaltinamajam A.

Legislator headnote

AI generated

a50a4c22-28ce-4d3b-9e4e-6ff929abaa69 · Alytaus apylinkės teismas: Senelė skundėsi, kad jai skauda kojÄ , todėl ji iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Iki kol atvyko medikai, į namus grįžo jos tėtė A. R., matė, kad jis neblaivus, kadangi jautėsi alkoholio kvapas, buvo sutrikusi jo koordinacija. Grįžęs į namus jis atsiprašė senelės. Senelę nuvežė į ligoninę, jai operavo kojÄ , kiek žino Å¡launikaulį, vėliau perkėlė į slaugos skyrių (b. l. 72–75). Liudytoja V. G. patvirtino, kad 2020 m. vasario 5 d. buvo savo namuose.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr.1-450-743/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05360-2020-1 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2; 1.1.4.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.3; 2.1.14.1.1; 2.1.14.3.2; 2.1.14.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 2 d. Lazdijai Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Jurgitai Petrauskienei, dalyvaujant prokurorei Linai Eviltienei, nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymÄ S. R., kaltinamajam A.

R., jo atstovui advokatui Mečislovui NorvaiÅ¡ui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, teistas: 1) 2018 m. vasario 2 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu gydytis nuo alkoholizmo bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. 2) 2019 m. birželio 11 d.

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį 19 (devyniolika) parų areÅ¡tu; paskirtos baudžiaojo poveikio priemonės – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 15 d., bei transporto priemonės – automobilio ,,Audi 80“ konfiskavimas, bausmę atlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Teismas n u s t a t ė : A. R., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2020 m. vasario 5 d. apie 11 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, smurtavo artimoje aplinkoje prieÅ¡ savo artimÄ giminaitį ir Å¡eimos narį, kartu su juo gyvenančiÄ motinÄ A. B. R., kuriÄ paėmęs už rankų metė ant žemės, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai A. B. R. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl kairio Å¡launikaulio pertrochanterinio lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei deÅ¡imties dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino, paaiÅ¡kino, kad įvykio metu gyveno kartu su motina. 2020 vasario 5 d. apie 11 val. grįžo namo iÅ¡ kaimyno, su kuriuo vartojo alkoholinius gėrimus. Grįžęs namo norėjo dar iÅ¡gerti, tačiau neturėjo pinigų. Namuose buvo jo mama A. B. R. Jis paprašė pinigų, tačiau mama nedavė, pradėjo moralizuoti, kad jis per daug vartoja alkoholio. Jis supyko, paėmė rankomis mamÄ per liemenį, pakėlė ir numetė ant žemės. Ä® kur atsitrenkė mama jis neprisimena, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio.

Mama pasakė, kad skauda ir apsiverkė, o jis išėjo pas kaimynÄ . Nemanė, kad mamai kažkas galėjo atsitikti. Dėl Å¡io įvykio labai nuoÅ¡irdžiai gailisi, supranta, kad pasielgė netinkamai. Jis motinos dėl tokio savo elgesio atsiprašė, ji jam sakė, kad atleidžia (b. l. 227–228). Nunektėjusioji A. B. R. patvirtino, kad 2020 m. vasario 4 d., vakare ji buvo kartu su sÅ«numi namuose. Vakare A. R. paskambino kaimynas A. P. ir sÅ«nus išėjo pas jį. SÅ«nus sugrįžo 2020 m. vasario 5 d. apie 11 valandÄ , ji tuo metu sėdėjo kambaryje ant priekrosnio.

Įėjęs į kambarį, sÅ«nus jÄ staigiai pagriebė, pakėlė ant rankų ir nieko nesakęs jÄ stipriai metė ant grindų. Ant grindų ji krito kairės pusės Å¡onu. Nukritusi ant žemės, ji juto labai didelį skausmÄ , negalėjo atsistoti ant kojų, jai labai skaudėjo kairę kojÄ . Tada sÅ«nus reikalavo iÅ¡ jos pinigų, ji pasakė, kad pinigų neturi. Jis pradėjo pats ieÅ¡koti pinigų, tačiau jų neradęs išėjo. Dėdama dideles pastangas, ji nuÅ¡liaužė prie kambaryje esančio lango ir pradėjo į jį belsti ranka, Å¡aukė pagalbos.

Po kurio laiko į jos namus atėjo kaimynystėje gyvenanti V. G., kuri iÅ¡girdo jos pagalbos Å¡auksmÄ . Pamačiusi jÄ gulinčiÄ ant grindų, ji iÅ¡ karto paskambino jos vaikaitei S. R.. Už pusvalandžio į jos namus atvažiavo jos vaikaitė, kuri, pamačiusi jÄ tokios bÅ«klės, apie tai pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Ä® jos namus po kurio laiko atvyko medikai, kurie jÄ iÅ¡ karto iÅ¡vežė į VšĮ ,,Lazdijų ligoninės“ priėmimo skyrių. Ligoninėje jai konstatavo kairės kojos Å¡launikaulio lūžį.

Ji savo sÅ«nui A. R. dėl Å¡io įvykio civilinio ieÅ¡kinio nereikÅ¡ (b. l. 1–6, 62–64). Liudytojos S. R. patvirtino, kad A. R. yra jos tėtis. Jis gyveno su savo motina, jos senele A. B. R. 2020 m. vasario 5 d., prieÅ¡ pietus, jai paskambino senelės kaimynė V. G. ir pasakė, kad tėvas sulaužė močiutei kojÄ . Ji atvažiavo pas senelę, ji jai papasakojo, kad A. R., grįžęs į namus, suėmę jÄ už pažastų ir metė ant žemės, dėl ko ji krito, atsitrenkė į priekrosnį ir susižalojo kojÄ .

Senelė skundėsi, kad jai skauda kojÄ , todėl ji iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Iki kol atvyko medikai, į namus grįžo jos tėtė A. R., matė, kad jis neblaivus, kadangi jautėsi alkoholio kvapas, buvo sutrikusi jo koordinacija. Grįžęs į namus jis atsiprašė senelės. Senelę nuvežė į ligoninę, jai operavo kojÄ , kiek žino Å¡launikaulį, vėliau perkėlė į slaugos skyrių (b. l. 72–75). Liudytoja V. G. patvirtino, kad 2020 m. vasario 5 d. buvo savo namuose.

Apie 11.30 val. ji buvo išėjusi į savo kiemÄ ir iÅ¡girdo kaip iÅ¡ kitoje gatvės pusėje esančio namo, kuriame gyvena A. B. R., sklinda kažkoks garsas, lyg tai bÅ«tų beldimas. Ji sukluso ir pro langÄ pamatė, kaip A. B. R. jai mojuoja ranka ir kviečia jÄ ateiti. Nuėjus pas jÄ , ji pasakė, kad jÄ sumušė jos sÅ«nus A. R., prašė skambinti jos vaikaitei S. R.. Ji jai paskambino ir pasakė, kad jos senelę sumušė jos tėvas. Maždaug už pusvalandžio atvažiavo S. R., kuri iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ .

Atvykę medikai A. B. R. išsivežė į ligoninę detalesnei apžiūrai, kadangi ji skundėsi kairės kojos skausmais (b. l. 79–80). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambarys; kambaryje šalia lovos stovi koklinė krosnis su gulima vieta, ant kurios yra keletas medžiaginių užklotų, medžiaginės pagalvės (b. l. 18–26). Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalas patvirtina, kad alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager alcotest 6820“ A.

R. 2020 m. vasario 5 d. 15.08 val. nustatytas 1,86 promilių girtumas (b. l. 36–38). Specialisto išvada A. B. R. nustatytas kairio šlaunikaulio pertrochanterinis lūžimas, dėl kurio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui, todėl sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas; sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio (b. l. 49–50). Asmens duomenų pažyma patvirtina, kad A. B. R. yra kaltinamojo A. R. motina (b. l. 129–130). I. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties ir pasekmių patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai.

Nukentėjusioji patvirtino faktÄ , kad buvo numesta kaltinamojo ant grindų, liudytojų V. G. ir S. R. parodymai patvirtina, kad po įvykio A. B. R. surasta ant grindų su skaudančia koja, pakviesta jos vaikaitė, kuri ir iÅ¡kvietė medicinos darbuotojus. Sugretinus aptartus įrodymus su specialisto iÅ¡vada matyti, kad A. R. sudavus smÅ«gius Å¡eimos narei – motinai A. B. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ä®vertinus tai, A. R. veika kvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas Å¡eimos nariui ir atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto kvalifikacijÄ , nes remiantis BK 248 straipsnio 2 dalimi nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės), sutuoktinio tėvai.

II. Dėl bausmės paskyrimo A. R. teistas (b. l. 131–135), padarė vienÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , kuri yra apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. R., bÅ«damas anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, teistumui esant neiÅ¡nykusiam ir nepanaikintas, vėl padarė tyčinį nusikaltimÄ , todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

A. R. turi du neiÅ¡nykusius teistumus, kaltinamas padaręs apysunkį nusikaltimÄ , už kurį numatyta tik su laisvės atėmimu susijusi bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nors yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau labai sunkių pasekmių jo nusikalstama veika nesukėlė, ji padaryta spontaniÅ¡kai, nepasižymėjo intensyviu smurtu, kaltinamasis atkÅ«rė socialinę taikÄ su motina, jos atsiprašė, A. R. turi sveikatos problemų (184).

Ä®vertinus visas Å¡ias kaltinamojo asmenybę, jo padarytÄ veikÄ apibudinančias aplinkybes, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis, nes tokia bausmė gali padėti pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis). Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

IÅ¡ aptariamų BK 41 straipsnio 2 dalyje ir 75 straipsnio 1 dalyje normų turinio matyti, kad bausmės paskirtis yra daugialypė, todėl sprendžiant klausimÄ , ar ji bus tinkamai realizuota, atidėjus bausmės vykdymÄ , bÅ«tina kruopščiai įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, konkrečias jo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus.

IÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitÄ baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007). Å iame teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis padarė apysunkį, tyčinį nusikaltimÄ , nukentėjusiajai nesunkiai sutrikdyta sveikata, kaltinamojo veiksmai nepasireiÅ¡kė intensyviu smurtu.

Tačiau svarbu ir tai, kad A. R. sistemingai smurtauja prieÅ¡ savo Å¡eimos narius, taip pat ir prieÅ¡ motinÄ : 2013 m. balandžio 5 d. ir 2013 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiais jis nuteistas laisvės apribojimo ir areÅ¡to bausmėmis už fizinį smurtÄ prieÅ¡ buvusiÄ sutuoktinę I. R. (b. l. 136–138). Nors Å¡ie teistumai yra iÅ¡nykę, tačiau tai patvirtina, kad A. R. linkęs smurtauti prieÅ¡ savo Å¡eimos narius, paskirtos bausmės nepakeitė jo elgesio, nes 2018 m. vasario 2 d. vėl nuteistas už fizinio smurto naudojimÄ prieÅ¡ motinÄ (b. l. 139–141).

Pažymėtina ir tai, kad ankstesni fizinio smurto atvejai Å¡eimos narių atžvilgiu sukėlė jiems nežymius sveikatos sutrikdymus, o pastarÄ jį kartÄ A. R. motinai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , garbaus amžiaus motinai sulaužytas Å¡launikaulis, todėl tai leidžia spręsti, kad jo daromos veikos tapo pavojingesnės. 2019 m. birželio 11 d. A. R. nuteistas ir dėl nusikaltimo transporto eismo saugumui, jis daug kartų baustas už įvairius administracinius nusižengimus (b. l. 151–157), todėl pripažintina, kad jis linkęs ignoruoti teisės normas, skiriamos bausmės nedaro poveikio jo elgesiui.

IÅ¡ charakteristikos matyti, kad A. R. linkęs piknaudžiauti alkoholiu, iÅ¡gėręs bÅ«na agresyvus, skriaudžia savo motinÄ (b. l. 170). Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes spręstina, kad bausmės tikslai – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis) gali bÅ«ti pasiekti tik taikant realiÄ laisvės atėmimo bausmę, todėl A. R. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį nėra teisinio pagrindo. III. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis).

Bendrosios nuostatos įtvirtina, kad žala atlyginama tik tuomet, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai, asmens kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dali, 6.246,6.247,6.248, 6.249 straipsniai). Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 5 086,31 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 211–212), kuris pagrįstas byloje esančiu gydymo paslaugų apskaitos išrašu (b. l. 213).

Turtinė žala susidarė dėl A. B. R. gydymo iÅ¡laidų. Kaltinamasis su Å¡iuo ieÅ¡kiniu sutinka. Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad Å¡i 5 086,31 Eur turtinė žala atsirado dėl neteisėtų A. R. veiksmų sužalojant nukentėjusiÄ jÄ , todėl jis privalo jÄ atlyginti (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į tai ieÅ¡kinys tenkintinas ir iÅ¡ A. R. priteistina 5 086,31 Eur Vilniaus teritorinei ligonių kasai (6.283 straipsnio 1 dalis). IV. Dėl kardomosios priemonės Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (b. l. 115–117, 121–123), panaikintinos pradėjus bausmės vykdymÄ (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietu­vos Respubli­kos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nubausti terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Taikyti BK 641 straipsnį, A. R. paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu paskiriant sumažintÄ bausmę – 8 (aÅ¡tuonis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , A. R. iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2020 m. vasario 6 d. (vienÄ parÄ ). Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo dienos, kuriÄ A. R. pradės faktiÅ¡kai atlikti bausmę. Priteisti iÅ¡ A. R. 5 086,31 Eur (penkis tÅ«kstančius aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 31 centÄ ) gydymo iÅ¡laidų Vilniaus teritorinei ligonių kasai, sumokant juos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. k. 191351679), į sÄ skaitÄ LT217300010002484333 (AB ,,Swedbank“), mokėjimo paskirtyje nurodant vardÄ ir pavardę asmens, už kurio gydymÄ yra mokama.

KardomÄ sias priemones – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mus. Teisėja Asta Vailionienė