2023-07-13 Nr. BB-4910-1-01-1-43541-2021-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3183/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43541-2021-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. liepos 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Olego Fedosiuko, spręsdama nuteistojo G. K. gynėjo advokato Ruslano Mazurovo (Ruslan Mazurov) kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo G. K. gynėjas advokatas R. Mazurovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti, taip pat prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – išplėstinio turto konfiskavimo – taikymo ir šios priemonės netaikyti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, esmingai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 3 ir 5 dalis, BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus, kuriuose nustatytos duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo taisyklės. Skundu prašoma įvertinti, ar išsamiai buvo atliktas tyrimas, ar tinkamai buvo įvertintas atskirų įrodymų patikimumas, ar pasisakyta dėl visų įrodymų, ar motyvuotai išspręsti visi prieštaravimai. Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tam tikrą prieštaringumą lyginant parodymus ir jo nepašalino, suteikė išimtinę reikšmę vieniems įrodymams, tačiau kitų įrodymų nevertino kaip svarbių. Pasak kasatoriaus, nuteistasis G. K. davė nuoseklius ir išsamius parodymus ir jų niekuomet nekeitė, nurodė, kad paketą su baltos spalvos milteliais įsigijo kaip anabolinį steroidą, kuris maišomas su kofeinu ir vartojamas sportuojant, kad jis nežinojo, jog mišinyje yra kokios nors psichotropinės medžiagos. Kasatorius aptaria įrodymus, kuriais teismas grindė apkaltinamąjį nuosprendį (pavyzdžiui, A. S. parodymai) nurodydamas paketo buvimo automobilyje vietą, pasisako dėl rastų kokaino ir kanapių arba kanapių dervos pėdsakų. Teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo iš esmės, teismų išvados nebuvo pagrįstos išsamiu bylos aplinkybių ištyrimu, nebuvo pašalinti visi prieštaravimai, buvo remtasi prielaidomis, visos abejonės nevertintos nuteistojo G. K. naudai.

Nurodoma, kad abiejų instancijų teismai būtinąjį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymį – tikslą platinti – nustatė tik pagal vieną kriterijų – rastos psichotropinės medžiagos didelį kiekį, tačiau tokia praktika, kuomet visiškai neįvertinamos kitos aplinkybės, yra netinkama. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, o tai yra savarankiškas kasacijos pagrindas. Abiejų instancijų teismai nepagrįstai pasirėmė aplinkybe, kad nenustatyta, jog nuteistasis vartojo psichotropines medžiagas. Pasak kasatoriaus, tai, ar byloje nustatytas ankstesnis vartojimo faktas, savaime neleidžia konstatuoti narkotinių medžiagų disponavimo tikslo. Byloje nėra jokių duomenų, kad G. K. būtų platinęs psichotropines medžiagas, nebuvo rasta paruoštų vartojimui dozių ar priemonių jas ruošti, nenustatyti kontaktai su vartotojais.

Nepagrįstai buvo pritaikytas išplėstinis turto konfiskavimas, nes pinigai priklausė ne nuteistajam, o jo sutuoktinei. Teismai iš esmės nevertino, kad V. K. teigimu, didžiąją dalį pinigų ji susitaupė iš tėvo jai dovanotų pinigų, o jos parodymus patvirtino ir jos tėvas. Atliekant turto tyrimą nebuvo vertinama, kad V. K. gyveno taupiai, vedė bendrą ūkį su G. K., disponavo vaiko neįgalumo ir išlaikymo pajamomis.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Pripažįstama, kad buvo padaryti esminiai BPK nuostatų pažeidimai tais atvejais, kai dėl jų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Be to, kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Susipažinus su kasaciniu skundu nustatyta, kad kasatorius nenurodo teisinių argumentų, ne tik pagrindžiančių, kad buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 5 dalių, BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų pažeidimai, bet ir kad buvo netinkamai pritaikytos baudžiamojo įstatymo – BK 260 straipsnio 2 dalies ir BK 723 straipsnio, nuostatos. Tik BK ir BPK normų išvardijimas, teigiant, kad jos buvo pažeistos, nelaikytinas teisiniu argumentu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83-511/2023). Vien nurodymas, jog apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, aiškiai tokios teismų praktikos nenurodant ir nesusiejant su šioje byloje taikytomis teisės normomis, nesudaro kasacijos pagrindo ir negali būti laikomas teisiniu argumentu.

Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji instancija, tikrinanti nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumą, todėl, nesant konkrečių teisinių argumentų, skundo teiginiai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo ir BPK nuostatų esminių pažeidimų nelaikytini tinkamu kasacinio skundo argumentavimu. Kasacinės instancijos teismas kasacine tvarka bylą nagrinėja pagal kasaciniame skunde nustatytas ribas, todėl abstraktūs, formalizuoti teiginiai apie tai, kad apeliacinės instancijos teismas suteikė išimtinę reikšmę vieniems įrodymams, tačiau nevertino kaip įrodymų kitų svarbių duomenų ir kt., aiškiai nenurodant, kokiems konkretiems įrodymams teismas suteikė išskirtinę reikšmę ir kas tai pagrindžia, nesudaro kasacijos pagrindo.

Vien formalus nesutikimas su nepalankiu teismo sprendimu, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nelemia kasacijos pagrindo. Tai, ar nuteistasis G. K. žinojo, kad milteliai jo vairuotame automobilyje yra psichotropinė medžiaga, ar narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų pėdsakai ant jo drabužių yra vienas iš kaltę grindžiančių aplinkybių, ar pakanka duomenų tikslo platinti nustatymui, kam priklauso pinigai, kuriems buvo pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – išplėstinis turto konfiskavimas, nusprendė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai.

Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, įrodymų netiriant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-58-697/2019, 2K-43-489/2020, 2K-143-788/2022, 2K-276-387/2022). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-75-511/2022, 2K-193-648/2022).

Taigi kasacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka, vadovaujasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis, todėl kasaciniame skunde keliami klausimai negali būti nagrinėjami kasacine tvarka. Kasatoriaus prašymai įvertinti, ar išsamiai buvo atliktas tyrimas, ar tinkamai buvo įvertintas atskirų įrodymų patikimumas, ar pasisakyta dėl visų įrodymų, ar motyvuotai išspręsti visi prieštaravimai, nepatenka į kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribas, nes nėra aiškiai ir teisiniais argumentais grindžiant nurodyta, į kokius prašymus nėra motyvuotai atsakyta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nuteistojo G. K. gynėjo advokato R. Mazurovo kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo G. K. gynėjo advokato Ruslano Mazurovo (Ruslan Mazurov) kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Albinas Antanaitis

Olegas Fedosiukas