a50673cc-c9e9-4d5b-adcd-5a4ec0b1f18a · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedPirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikÄ Standartinių draudimo sutarties sÄ lygų 30 punktÄ . VisiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo, kad draudimo sutartis įsigalioja tik draudÄjui sumokÄjus draudimo įmokÄ . Tokios pirmos instancijos teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja teisÄs normai, įtvirtintai Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo (toliau - LR TPVCAPDÄ®) 9 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo sutartyje nurodytos datos.
Legislator headnote
AI generateda50673cc-c9e9-4d5b-adcd-5a4ec0b1f18a · Lietuvos apeliacinis teismas: Be to, apelianto apdrausta transporto priemonÄ pateko į eismo įvykį ir apeliantas nuketÄjusiajam iÅ¡mokÄjo draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovas UAB âVS TRANSPORTâ praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ . Atsakovas nurodÄ, kad Å¡alies paraÅ¡as yra bÅ«tinas raÅ¡ytine forma sudaromo sandorio rekvizitas. Sutartys negali bÅ«ti laikomos sudarytomis, kadangi ieÅ¡kovo kartu su ieÅ¡kiniu pateiktose draudimo sutartyse nÄra ne tik atsakovo atstovo, bet net ir ieÅ¡kovo atstovo paraÅ¡o. Nesant draudÄjo paraÅ¡o sutartys galÄtų bÅ«ti laikomos sudarytomis tik tokiu atveju, jeigu atsakovas bÅ«tų sumokÄjÄs draudimo įmokas.
Full text
IeÅ¡kovas Donatas Å ulcas kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 9 485 Lt turtinÄs žalos ir 3 500 000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimui  (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužÄs 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų: DanutÄs GasiÅ«nienÄs, Vyto Miliaus,  ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo apelianto uždarosios akcinÄs bendrovÄs draudimo kompanijos âPZU Lietuvaâ apeliacinį skundÄ dÄl Å iaulių apygardos teismo 2011 m. lapkriÄio 17 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinÄs bendrovÄs draudimo kompanijos âPZU Lietuvaâ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei âSV TRANSPORTâ dÄl nesumokÄtų draudimo įmokų iÅ¡ieÅ¡kojimo.
TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovas nurodÄ, kad su atsakovu sudarÄ Å¡ias transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo sutartis: AYAS Nr. 01 7716508; AYAS Nr. 01 7716549; AYAS Nr. 01 7714718; AYAS Nr. 01 7708908; AYAS Nr. 01 7715668; AYAS Nr. 01 7709024; AYAS Nr. 01 7714729; AYAS Nr. 01 7716519; AYAS Nr. 01 7716532; AYAS Nr. 01 7716585; AYAS Nr. 01 7716539; AYAS Nr. 01 7716579; AYAS Nr. 01 7716552; AYAS Nr. 01 7716563; AYAS Nr. 01 7716570; AYAS Nr. 01 7716707; AYAS Nr. 01 7716724;
AYAS Nr. 01 7716731; AYAS Nr. 01 7716738; AYAS Nr. 01 7716746; AYAS Nr. 01 7716755; AYAS Nr. 01 7716773; AYAS Nr. 01 7716781; AYAS Nr. 01 7716787; AYAS Nr. 01 7716801; AYAS Nr. 01 7716594; AYAS Nr. 01 7716601; AYAS Nr. 01 7716679; AYAS Nr. 01 7716686; AYAS Nr. 01 7716701; AYAS Nr. 01 7716476; AYAS Nr. 01 7716964; AYAS Nr. 01 7716815; AYAS Nr. 01 7716826; AYAS Nr. 01 7716808; AYAS Nr. 01 7716838. TeigÄ, kad sudarius minÄtas sutartis, atsakovui atsirado pareiga sumokÄti draudimo įmokas, taÄiau atsakovas jų nesumokÄjo. PraÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovo 101 225,00 Lt draudimo įmokų sumÄ ir 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Å iaulių apygardos teismas 2011 m. lapkriÄio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ. Teismas nurodÄ, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos 2011m. gegužÄs 19 d. pažymos matyti, kad ieÅ¡kovas reikalauja atsakovÄ sumokÄti 101 225,00 Lt draudimo įmokų sumÄ už 36 draustas transporto priemones. Privalomojo draudimo sutartyse nurodyta, kad draudimo įmoka turÄjo bÅ«ti sumokÄta iki 2010 m. liepos 29 d. AtsisakymÄ mokÄti ieÅ¡kovui draudimo įmokas patvirtina atsakovo 2010 m. liepos 29 d. praÅ¡ymas.
LR Draudimo priežiÅ«ros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47 patvirtintų standartinių transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo sutarties sÄ lygų 30 punkte nurodyta, kad draudimo sutartis įsigalioja sudarius draudimo sutartį ir sumokÄjus draudimo liudijime nurodyto laikotarpio draudimo įmokÄ . Atsakovas pagal minÄtas draudimo sutartis nesumokÄjo draudimo įmokų, todÄl draudimo sutartys neįsigaliojo, ir atsakovas neteko draudimo apsaugos â draudiko įsipareigojimo mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯vykus draudžiamajam įvykiui (LR Draudimo įstatymo 2 str. 11 d.).
DÄl nesumokÄtų draudimo įmokų nutrÅ«kus draudimo sutartims, atsakovas neteko draudimo apsaugos, todÄl nÄra teisinio pagrindo priteisti draudimo įmokas iÅ¡ atsakovo (LR CK 6.996 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliantas UAB DK âPZU Lietuvaâ praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikÄ Standartinių draudimo sutarties sÄ lygų 30 punktÄ . VisiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo, kad draudimo sutartis įsigalioja tik draudÄjui sumokÄjus draudimo įmokÄ . Tokios pirmos instancijos teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja teisÄs normai, įtvirtintai Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo (toliau - LR TPVCAPDÄ®) 9 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo sutartyje nurodytos datos.
 2. Teismas nepagrįstai sprendÄ, kad atsakovas nesikreipÄ Ä¯ ieÅ¡kovÄ dÄl draudiminÄs apsaugos ir draudimo sutartimis nebuvo apdraustos atsakovo transporto priemonÄs. Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonÄs privalo bÅ«ti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomuoju draudimu. TodÄl atsakovas, nurodydamas, kad laikotarpyje nuo 2010 m. liepos 29 d. iki 2010 m. spalio 28 d. pas apeliantÄ tariamai nedraudÄ savo eksploatuojamų transporto priemonių, turÄjo pateikti kito draudiko iÅ¡duotus įprastinių transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo sutarÄių, draudimo liudijimų patvirtintas kopijas, tokiu bÅ«du įrodant savo atsikirtimus.
Be to, apelianto apdrausta transporto priemonÄ pateko į eismo įvykį ir apeliantas nuketÄjusiajam iÅ¡mokÄjo draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovas UAB âVS TRANSPORTâ praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ . Atsakovas nurodÄ, kad Å¡alies paraÅ¡as yra bÅ«tinas raÅ¡ytine forma sudaromo sandorio rekvizitas. Sutartys negali bÅ«ti laikomos sudarytomis, kadangi ieÅ¡kovo kartu su ieÅ¡kiniu pateiktose draudimo sutartyse nÄra ne tik atsakovo atstovo, bet net ir ieÅ¡kovo atstovo paraÅ¡o. Nesant draudÄjo paraÅ¡o sutartys galÄtų bÅ«ti laikomos sudarytomis tik tokiu atveju, jeigu atsakovas bÅ«tų sumokÄjÄs draudimo įmokas.
IeÅ¡kovas sutarÄių įsigaliojimÄ nepagrindÄ jokiais leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais, todÄl pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį įstatymų reikalaujamos raÅ¡ytinÄs formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisÄ, kai kyla ginÄas dÄl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktÄ Ä¯rodyti. Atsakovas nesutinka su apelianto argumentu, kad sutarÄių įsigaliojimas nebuvo siejamas su draudimo įmokų mokÄjimu. Visose sutartyse yra nurodyta, kad draudimo įmoka sumokama iki 2010 m. liepos 29 d., t.y. iki sutarÄių įsigaliojimo.
Be to, sutarÄių sÄ lygose numatyta, kad draudimo įmokos sumokÄjimas laikomas draudÄjo sutikimu ir patvirtinimu, kad jis suderina draudimo sutartį ir sutinka su draudimo sutarties sÄ lygomis. Ä®vykÄs eismo įvykis Didžiojoje Britanijoje nÄra įrodymu, patvirtinanÄiu, kad atsakovas naudojosi sutartimis suteikta draudimo apsauga, kadangi nurodytos sutartys nesuteikia draudimo apsaugos Didžiojoje Britanijoje įvykusiam įvykiui. Be to, atsakovas kompensavo ieÅ¡kovui jo klaidingai sumokÄtÄ draudimo iÅ¡mokÄ .
 TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinÄs instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisÄtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
TeisÄjų kolegija nenustatÄ absoliuÄių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.). Å ios apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kurio buvo atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas dÄl draudimo įmokų priteisimo. IÅ¡ byloje esanÄių duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovas reikalauja sumokÄti draudimo įmokas pagal ieÅ¡kinyje nurodytas draudimo sutartis. Atsakovas ginÄija atsakovo reikalavimÄ argumentuodamas tuo, kad nurodytos draudimo sutartys nebuvo pasiraÅ¡ytos. Pirmosios instancijos teismas, sprÄsdamas reikalavimo pagrįstumo klausimÄ , vadovavosi LR Draudimo priežiÅ«ros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47 patvirtintų standartinių transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo sutarties sÄ lygų 30 punkto redakcija, galiojusia nuo 2004 m. lapkriÄio 3 d. iki 2007 m. liepos 25 d., kurioje numatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja sudarius draudimo sutartį ir sumokÄjus draudimo įmokÄ .
Kadangi draudimo įmokos nebuvo sumokÄtos, pirmosios instancijos teismas sprendÄ, kad draudimo sutartis neįsigaliojo. TeisÄjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas taikÄ teisÄs normÄ , kuri negaliojo tarp Å¡alių susiklosÄiusių ginÄijamų teisinių santykių metu. Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo sutarties sÄ lygų 30 punktas buvo pakeistas nuo 2007 m. liepos 25 d. ir jame numatyta taip pat kaip ir TPVCAPDÄ® 9 straipsnio 1 dalyje, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo sutartyje nurodytos datos.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra nurodÄs, kad Å¡i norma yra imperatyvi ir draudimo sutarties Å¡alys neturi teisÄs nustatyti įstatymo imperatyviai sureguliuotų nuostatų iÅ¡lygų ir dÄl draudimo sutarties įsigaliojimo sprÄsti pagal draudimo įmokų mokÄjimÄ nustatanÄias sutarties sÄ lygas. TeisÄjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, sprÄsdamas reikalavimo pagrįstumo klausimÄ , nustatinÄjo sutarties įsigaliojimo momentÄ , taÄiau nesiaiÅ¡kino aplinkybių, ar Å¡ios sutartys buvo sudarytos.
CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o Å¡ie įgyja reikalavimo teisÄ. Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių Å¡alių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais â ir sutarties forma. IÅ¡ CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrÄžimo darytina iÅ¡vada, kad sutarties esmÄ â Å¡alių susitarimas, t. y. valios sutapimas.
Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ dÄl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinÄjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinÄjant tenka įrodinÄjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims, t.y. pareiga įrodyti sutarÄių sudarymo faktÄ tenka apeliantui (CPK 178 straipsnis). IÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, kad draudimo sutartys, kurių pagrindų ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti draudimo įmokas, nÄra pasiraÅ¡ytos (b.l. 10-81).
Atsakovo praÅ¡ymo ar kitų įrodymų, pagrindžianÄių atsakovo valiÄ sudaryti draudimo sutartis, byloje nÄra (CPK 178 str.). IÅ¡ atsakovo pateiktos ankstesnio laikotarpio su ieÅ¡kovu sudarytos draudimo sutarties matyti, kad Å¡alių sudaryta sutartis buvo pasiraÅ¡yta abiejų Å¡alių (b.l. 102). IeÅ¡kovo pateiktas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro raÅ¡tas, kuriame nurodyti duomenys, kad atsakovui priklausanÄios transporto priemonÄs ginÄo laikotarpiu buvo apdraustos pas ieÅ¡kovÄ , nÄra tinkamu įrodymu, pagrindžianÄiu sutarÄių sudarymo faktÄ , kadangi Å¡iuos duomenis Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui teikia pats ieÅ¡kovas TPVCAPDÄ® nustatyta tvarka (b.l. 174-176).
Apeliantas sutarÄių sudarymo faktÄ argumentuoja taip pat tuo, kad viena iÅ¡ pagal ginÄijamas sutartis apdraustų transporto priemonių buvo patekusi į eismo įvykį ir apeliantas nukentÄjusiajam iÅ¡mokÄjo draudimo iÅ¡mokÄ . IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, kad atsakovas, atsakydamas į ieÅ¡kovo 2011 m. birželio 28 d. pretenzijÄ , kurioje buvo reikalaujama atlyginti 8766,04 Lt sumÄ regreso tvarka, kadangi atsakovas nustatytu laiku pagal draudimo sutartis nesumokÄjo draudimo įmokų, nurodÄ, kad su ieÅ¡kovu sutartys nebuvo sudarytos ir praÅ¡Ä pateikti duomenis, kad galÄtų atlyginti klaidingai iÅ¡mokÄtÄ iÅ¡mokÄ (b.l.133,167). 2011 m. rugpjÅ«Äio 8 d. mokÄjimo nurodymu atsakovas iÅ¡mokÄjo 8766,04 Lt, nurodydamas, kad tai yra klaidingai iÅ¡mokÄtos iÅ¡mokos dengimas (b.l. 131).
Taigi aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovas nukentÄjusiajam buvo iÅ¡mokÄjÄs draudimo iÅ¡mokÄ , nepatvirtina draudimo sutarties sudarymo fakto. Apeliantas, siekdamas įrodyti sutarÄių sudarymo aplinkybes, praÅ¡Ä teismo apklausti liudytojais G. R. ir M. R.. TeisÄjų kolegija pažymi, kad draudimo sutartims yra numatyta privaloma raÅ¡ytinÄ forma (CK 1.73 str. 1 d. 4 p.). Kadangi nebuvo laikytasi numatytos raÅ¡ytinÄs formos, teisÄjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad apeliantas neturi teisÄs vadovaujantis CK 1.93 straipsnio 2 dalimi remtis liudytojų parodymais siekdamas įrodyti sutarÄių sudarymo faktÄ , todÄl apelianto praÅ¡ymas apklausti liudytojus negali bÅ«ti tenkinamas.
Apeliantas taip pat akcentavo, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonÄs privalo bÅ«ti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomuoju draudimu, todÄl praÅ¡Ä iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo įprastinių transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo sutarÄių, draudimo liudijimų patvirtintas kopijas apie draustus automobilius, nurodytus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje numatytose draudimo sutartyse laikotarpyje nuo 2010 m. liepos 29 d. iki 2010 m. spalio 28 d.
TeisÄjų kolegija pažymi, kad kitų draudimo sutarÄių buvimas ar nebuvimas neturi įtakos sprendžiant ginÄÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo. Už transporto priemonių naudojimÄ nesudarius įprastinių transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo sutarÄių asmuo gali bÅ«ti baudžiamas įstatymu nustatyta tvarka, taÄiau Å¡is faktas neturi įtakos sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ . Vadovaudamasi aukÅ¡Äiau nurodytomis aplinkybÄmis, teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas.
DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų apeliaciniame procese Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. IeÅ¡kovo apeliacinis skundas buvo atmestas, todÄl iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai turi bÅ«ti priteistos bylinÄjimosi iÅ¡laidos. Pagal byloje esanÄius įrodymus atsakovas yra apmokÄjÄs advokato iÅ¡laidas apeliacinÄs instancijos teisme 1815 Lt (b.l.200). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia Å¡aliai iÅ¡laidas, susijusias su advokato ar advokato padÄjÄjo pagalba, atsižvelgdamas į konkreÄios bylos sudÄtingumÄ ir advokato ar advokato padÄjÄjo darbo ir laiko sÄ naudas, taÄiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dÄl užmokesÄio dydžio.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami Å¡alims jų turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. TeisÄjų kolegija, atsižvelgdama į minÄtas rekomendacijas ir bylos sudÄtingumÄ , į tai, kad apeliacinÄs instancijos teisme byla buvo iÅ¡nagrinÄta raÅ¡ytinio proceso tvarka, nustato, kad bÅ«tinos ir pagrįstos atsakovo iÅ¡laidos advokato pagalbai apeliacinÄs instancijos teisme apmokÄti yra mažintinos iki 1 200 Lt.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apygardos teismo 2011 m. lapkriÄio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinÄs bendrovÄs draudimo kompanijos âPZU Lietuvaâ (j.a.k.110057869) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei âSV TRANSPORTâ (j.a.k.300638803) 1200 Lt (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus litų) bylinÄjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinÄs instancijos teisme.
TeisÄjai DanutÄ GasiÅ«nienÄ Vytas Milius Vigintas ViÅ¡inskis