Legislator Case Law & Legislation
a50673cc-c9e9-4d5b-adcd-5a4ec0b1f18a AI generated

a50673cc-c9e9-4d5b-adcd-5a4ec0b1f18a · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number a50673cc-c9e9-4d5b-adcd-5a4ec0b1f18a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė Standartinių draudimo sutarties sÄ lygų 30 punktÄ . VisiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo, kad draudimo sutartis įsigalioja tik draudėjui sumokėjus draudimo įmokÄ . Tokios pirmos instancijos teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja teisės normai, įtvirtintai Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - LR TPVCAPDÄ®) 9 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo sutartyje nurodytos datos.

Legislator headnote

AI generated

a50673cc-c9e9-4d5b-adcd-5a4ec0b1f18a · Lietuvos apeliacinis teismas: Be to, apelianto apdrausta transporto priemonė pateko į eismo įvykį ir apeliantas nuketėjusiajam iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovas UAB „VS TRANSPORT“ praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ . Atsakovas nurodė, kad Å¡alies paraÅ¡as yra bÅ«tinas raÅ¡ytine forma sudaromo sandorio rekvizitas. Sutartys negali bÅ«ti laikomos sudarytomis, kadangi ieÅ¡kovo kartu su ieÅ¡kiniu pateiktose draudimo sutartyse nėra ne tik atsakovo atstovo, bet net ir ieÅ¡kovo atstovo paraÅ¡o. Nesant draudėjo paraÅ¡o sutartys galėtų bÅ«ti laikomos sudarytomis tik tokiu atveju, jeigu atsakovas bÅ«tų sumokėjęs draudimo įmokas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

IeÅ¡kovas Donatas Å ulcas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 9 485 Lt turtinės žalos ir 3 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui  (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės, Vyto Miliaus,  ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „SV TRANSPORT“ dėl nesumokėtų draudimo įmokų iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ieškovas nurodė, kad su atsakovu sudarė šias transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis: AYAS Nr. 01 7716508; AYAS Nr. 01 7716549; AYAS Nr. 01 7714718; AYAS Nr. 01 7708908; AYAS Nr. 01 7715668; AYAS Nr. 01 7709024; AYAS Nr. 01 7714729; AYAS Nr. 01 7716519; AYAS Nr. 01 7716532; AYAS Nr. 01 7716585; AYAS Nr. 01 7716539; AYAS Nr. 01 7716579; AYAS Nr. 01 7716552; AYAS Nr. 01 7716563; AYAS Nr. 01 7716570; AYAS Nr. 01 7716707; AYAS Nr. 01 7716724;

AYAS Nr. 01 7716731; AYAS Nr. 01 7716738; AYAS Nr. 01 7716746; AYAS Nr. 01 7716755; AYAS Nr. 01 7716773; AYAS Nr. 01 7716781; AYAS Nr. 01 7716787; AYAS Nr. 01 7716801; AYAS Nr. 01 7716594; AYAS Nr. 01 7716601; AYAS Nr. 01 7716679; AYAS Nr. 01 7716686; AYAS Nr. 01 7716701; AYAS Nr. 01 7716476; AYAS Nr. 01 7716964; AYAS Nr. 01 7716815; AYAS Nr. 01 7716826; AYAS Nr. 01 7716808; AYAS Nr. 01 7716838. Teigė, kad sudarius minėtas sutartis, atsakovui atsirado pareiga sumokėti draudimo įmokas, tačiau atsakovas jų nesumokėjo. Prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 101 225,00 Lt draudimo įmokų sumÄ ir 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apygardos teismas 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos 2011m. gegužės 19 d. pažymos matyti, kad ieÅ¡kovas reikalauja atsakovÄ sumokėti 101 225,00 Lt draudimo įmokų sumÄ už 36 draustas transporto priemones. Privalomojo draudimo sutartyse nurodyta, kad draudimo įmoka turėjo bÅ«ti sumokėta iki 2010 m. liepos 29 d. AtsisakymÄ mokėti ieÅ¡kovui draudimo įmokas patvirtina atsakovo 2010 m. liepos 29 d. praÅ¡ymas.

LR Draudimo priežiÅ«ros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47 patvirtintų standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sÄ lygų 30 punkte nurodyta, kad draudimo sutartis įsigalioja sudarius draudimo sutartį ir sumokėjus draudimo liudijime nurodyto laikotarpio draudimo įmokÄ . Atsakovas pagal minėtas draudimo sutartis nesumokėjo draudimo įmokų, todėl draudimo sutartys neįsigaliojo, ir atsakovas neteko draudimo apsaugos – draudiko įsipareigojimo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯vykus draudžiamajam įvykiui (LR Draudimo įstatymo 2 str. 11 d.).

Dėl nesumokėtų draudimo įmokų nutrÅ«kus draudimo sutartims, atsakovas neteko draudimo apsaugos, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti draudimo įmokas iÅ¡ atsakovo (LR CK 6.996 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliantas UAB DK „PZU Lietuva“ praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė Standartinių draudimo sutarties sÄ lygų 30 punktÄ . VisiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo, kad draudimo sutartis įsigalioja tik draudėjui sumokėjus draudimo įmokÄ . Tokios pirmos instancijos teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja teisės normai, įtvirtintai Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - LR TPVCAPDÄ®) 9 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo sutartyje nurodytos datos.

 2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas nesikreipė į ieÅ¡kovÄ dėl draudiminės apsaugos ir draudimo sutartimis nebuvo apdraustos atsakovo transporto priemonės. Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo bÅ«ti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Todėl atsakovas, nurodydamas, kad laikotarpyje nuo 2010 m. liepos 29 d. iki 2010 m. spalio 28 d. pas apeliantÄ tariamai nedraudė savo eksploatuojamų transporto priemonių, turėjo pateikti kito draudiko iÅ¡duotus įprastinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių, draudimo liudijimų patvirtintas kopijas, tokiu bÅ«du įrodant savo atsikirtimus.

Be to, apelianto apdrausta transporto priemonė pateko į eismo įvykį ir apeliantas nuketėjusiajam iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovas UAB „VS TRANSPORT“ praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ . Atsakovas nurodė, kad Å¡alies paraÅ¡as yra bÅ«tinas raÅ¡ytine forma sudaromo sandorio rekvizitas. Sutartys negali bÅ«ti laikomos sudarytomis, kadangi ieÅ¡kovo kartu su ieÅ¡kiniu pateiktose draudimo sutartyse nėra ne tik atsakovo atstovo, bet net ir ieÅ¡kovo atstovo paraÅ¡o. Nesant draudėjo paraÅ¡o sutartys galėtų bÅ«ti laikomos sudarytomis tik tokiu atveju, jeigu atsakovas bÅ«tų sumokėjęs draudimo įmokas.

IeÅ¡kovas sutarčių įsigaliojimÄ nepagrindė jokiais leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį įstatymų reikalaujamos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktÄ Ä¯rodyti. Atsakovas nesutinka su apelianto argumentu, kad sutarčių įsigaliojimas nebuvo siejamas su draudimo įmokų mokėjimu. Visose sutartyse yra nurodyta, kad draudimo įmoka sumokama iki 2010 m. liepos 29 d., t.y. iki sutarčių įsigaliojimo.

Be to, sutarčių sÄ lygose numatyta, kad draudimo įmokos sumokėjimas laikomas draudėjo sutikimu ir patvirtinimu, kad jis suderina draudimo sutartį ir sutinka su draudimo sutarties sÄ lygomis. Ä®vykęs eismo įvykis Didžiojoje Britanijoje nėra įrodymu, patvirtinančiu, kad atsakovas naudojosi sutartimis suteikta draudimo apsauga, kadangi nurodytos sutartys nesuteikia draudimo apsaugos Didžiojoje Britanijoje įvykusiam įvykiui. Be to, atsakovas kompensavo ieÅ¡kovui jo klaidingai sumokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ .

 Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.). Å ios apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kurio buvo atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl draudimo įmokų priteisimo. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovas reikalauja sumokėti draudimo įmokas pagal ieÅ¡kinyje nurodytas draudimo sutartis. Atsakovas ginčija atsakovo reikalavimÄ argumentuodamas tuo, kad nurodytos draudimo sutartys nebuvo pasiraÅ¡ytos. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas reikalavimo pagrįstumo klausimÄ , vadovavosi LR Draudimo priežiÅ«ros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47 patvirtintų standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sÄ lygų 30 punkto redakcija, galiojusia nuo 2004 m. lapkričio 3 d. iki 2007 m. liepos 25 d., kurioje numatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja sudarius draudimo sutartį ir sumokėjus draudimo įmokÄ .

Kadangi draudimo įmokos nebuvo sumokėtos, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad draudimo sutartis neįsigaliojo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas taikė teisės normÄ , kuri negaliojo tarp Å¡alių susiklosčiusių ginčijamų teisinių santykių metu. Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sÄ lygų 30 punktas buvo pakeistas nuo 2007 m. liepos 25 d. ir jame numatyta taip pat kaip ir TPVCAPDÄ® 9 straipsnio 1 dalyje, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo sutartyje nurodytos datos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad Å¡i norma yra imperatyvi ir draudimo sutarties Å¡alys neturi teisės nustatyti įstatymo imperatyviai sureguliuotų nuostatų iÅ¡lygų ir dėl draudimo sutarties įsigaliojimo spręsti pagal draudimo įmokų mokėjimÄ nustatančias sutarties sÄ lygas. Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas reikalavimo pagrįstumo klausimÄ , nustatinėjo sutarties įsigaliojimo momentÄ , tačiau nesiaiÅ¡kino aplinkybių, ar Å¡ios sutartys buvo sudarytos.

CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžimo darytina išvada, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. valios sutapimas.

Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims, t.y. pareiga įrodyti sutarčių sudarymo faktÄ tenka apeliantui (CPK 178 straipsnis). IÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, kad draudimo sutartys, kurių pagrindų ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti draudimo įmokas, nėra pasiraÅ¡ytos (b.l. 10-81).

Atsakovo praÅ¡ymo ar kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo valiÄ sudaryti draudimo sutartis, byloje nėra (CPK 178 str.). IÅ¡ atsakovo pateiktos ankstesnio laikotarpio su ieÅ¡kovu sudarytos draudimo sutarties matyti, kad Å¡alių sudaryta sutartis buvo pasiraÅ¡yta abiejų Å¡alių (b.l. 102). IeÅ¡kovo pateiktas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro raÅ¡tas, kuriame nurodyti duomenys, kad atsakovui priklausančios transporto priemonės ginčo laikotarpiu buvo apdraustos pas ieÅ¡kovÄ , nėra tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu sutarčių sudarymo faktÄ , kadangi Å¡iuos duomenis Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui teikia pats ieÅ¡kovas TPVCAPDÄ® nustatyta tvarka (b.l. 174-176).

Apeliantas sutarčių sudarymo faktÄ argumentuoja taip pat tuo, kad viena iÅ¡ pagal ginčijamas sutartis apdraustų transporto priemonių buvo patekusi į eismo įvykį ir apeliantas nukentėjusiajam iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas, atsakydamas į ieÅ¡kovo 2011 m. birželio 28 d. pretenzijÄ , kurioje buvo reikalaujama atlyginti 8766,04 Lt sumÄ regreso tvarka, kadangi atsakovas nustatytu laiku pagal draudimo sutartis nesumokėjo draudimo įmokų, nurodė, kad su ieÅ¡kovu sutartys nebuvo sudarytos ir prašė pateikti duomenis, kad galėtų atlyginti klaidingai iÅ¡mokėtÄ iÅ¡mokÄ (b.l.133,167). 2011 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimo nurodymu atsakovas iÅ¡mokėjo 8766,04 Lt, nurodydamas, kad tai yra klaidingai iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos dengimas (b.l. 131).

Taigi aplinkybė, kad ieÅ¡kovas nukentėjusiajam buvo iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , nepatvirtina draudimo sutarties sudarymo fakto. Apeliantas, siekdamas įrodyti sutarčių sudarymo aplinkybes, prašė teismo apklausti liudytojais G. R. ir M. R.. Teisėjų kolegija pažymi, kad draudimo sutartims yra numatyta privaloma raÅ¡ytinė forma (CK 1.73 str. 1 d. 4 p.). Kadangi nebuvo laikytasi numatytos raÅ¡ytinės formos, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad apeliantas neturi teisės vadovaujantis CK 1.93 straipsnio 2 dalimi remtis liudytojų parodymais siekdamas įrodyti sutarčių sudarymo faktÄ , todėl apelianto praÅ¡ymas apklausti liudytojus negali bÅ«ti tenkinamas.

Apeliantas taip pat akcentavo, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl prašė išreikalauti iš atsakovo įprastinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių, draudimo liudijimų patvirtintas kopijas apie draustus automobilius, nurodytus ieškovo ieškinyje numatytose draudimo sutartyse laikotarpyje nuo 2010 m. liepos 29 d. iki 2010 m. spalio 28 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kitų draudimo sutarčių buvimas ar nebuvimas neturi įtakos sprendžiant ginÄÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo. Už transporto priemonių naudojimÄ nesudarius įprastinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių asmuo gali bÅ«ti baudžiamas įstatymu nustatyta tvarka, tačiau Å¡is faktas neturi įtakos sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ . Vadovaudamasi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliaciniame procese Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. IeÅ¡kovo apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai turi bÅ«ti priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Pagal byloje esančius įrodymus atsakovas yra apmokėjęs advokato iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme 1815 Lt (b.l.200). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia Å¡aliai iÅ¡laidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami Å¡alims jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas rekomendacijas ir bylos sudėtingumÄ , į tai, kad apeliacinės instancijos teisme byla buvo iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka, nustato, kad bÅ«tinos ir pagrįstos atsakovo iÅ¡laidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti yra mažintinos iki 1 200 Lt.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ (j.a.k.110057869) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „SV TRANSPORT“ (j.a.k.300638803) 1200 Lt (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Danutė Gasiūnienė Vytas Milius Vigintas Višinskis