Legislator Case Law & Legislation
a505f395-e72c-46fc-8527-b6df1e6c7c77 AI generated

a505f395-e72c-46fc-8527-b6df1e6c7c77 · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number a505f395-e72c-46fc-8527-b6df1e6c7c77
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Legislator headnote

AI generated

a505f395-e72c-46fc-8527-b6df1e6c7c77 · Kauno apygardos administracinis teismas: Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas grindė tuo, kad, pažeidžiant taikytinus teisės aktus (KonstitucijÄ , Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ , Higienos normÄ HN 76:2010 ir kt.), jis buvo laikomas perpildytose patalpose, dėl ko trÅ«ko oro, nebuvo privatumo ir dėl to pablogėjo jo sveikata.Atsakovo atstovas praÅ¡o teismÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trijų metų ieÅ¡kinio senatį.Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjektų aktais atlyginimo, taikytinos ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1119-505/2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01513-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2; 21; 74. (S)                                            KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 31 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Ingai Šagamogienei,dalyvaujant pareiškėjui A.

P., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų- atvirosios kolonijos, atstovui N. R.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 12 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (I t., b.l. 4).PareiÅ¡kėjas savo skunde bei teismo posėdyje nurodė, kad nuo 2003 m. iki 2012 m. atliko bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose- atvirojoje kolonijoje.

Bausmę atlikinėjo perpildytuose pataisos namuose, kur nuteistųjų skaičius virÅ¡ijo nustatytÄ maksimalų nuteistųjų skaičių. Gyvenamosiose patalpose gyvenamojo ploto pareiÅ¡kėjui atiteko mažiau, nei numatyta teisės aktuose. Patalpos buvo nevėdinamos, neturėjo teisės į privatumÄ , dėl žmonių pertekliaus trÅ«kdavo oro bei tuo pačiu ir sveikata blogėjo. Dažnai buvo reikalinga psichiatro pagalba. Esant blogoms gyvenamosios sÄ lygoms, pareiÅ¡kėjui sutriko sveikata ir 2005 m. jam buvo atlikta Å¡irdies vožtuvo bei galvos operacijos.

Å iuo metu yra 50 proc. nedarbingas bei turi neįgalumÄ . Po operacijų turi pastoviai vartoti vaistus. Atsakovas atsiliepimu į skundÄ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (I t., b.l. 13-16). Atsiliepime į skundÄ nurodė bei atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog praÅ¡o teismo taikyti ieÅ¡kinio senatį, nes nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjektų aktais atlyginimo, taikytinos ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos.

PareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ , t.y., kad pataisos namai neužtikrina teisės aktais įtvirtintos ploto normos nuo pat jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto į administracijÄ . PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų apie tai, kad jam bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ įkalinimo įstaigos administracijos.

Kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro bÅ«rio brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. BÅ«rio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktÅ«ros ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ . Kiekvieno bÅ«rio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę, kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir laisvÄ plotÄ , yra įrengti poilsio kambariai arba bibliotekos.

BÅ«rių, kuriuose atlieka bausmes priskirti drausmės grupei arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteisti nuteistieji patalpos, atsižvelgiant į įstatymų numatytas izoliuoto laikymo sÄ lygas, yra įrengtos atskiruose izoliuotuose pastatuose. Per visÄ bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laikÄ pareiÅ¡kėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose kartu su kitais nuteistaisiais. BÅ«tina pažymėti, jog pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio, tinklinio, futbolo aikÅ¡telės su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje.

Sporto aikÅ¡telėmis ir sportine įranga gali naudotis visi nuteistieji. Sportavimo laikas neribojamas. LR BVK 117 straipsnis numato, kad nuteistieji, pagal pataisos namų direktoriaus nustatytÄ dienotvarkę, gali nustatytu laiku vaikščioti savo bÅ«rio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikÅ¡tynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose ir t. t. Nuteistieji miega miegamuosiuose, kurie nerakinami.

Patalpos apÅ¡viečiamos natÅ«raliai (per langus) ir dirbtiniu apÅ¡vietimu (Å¡viestuvais). Gyvenamosios patalpos - bendrabučio tipo su bendrais miegamaisiais ir bendro naudojimo patalpomis. Tualetai įrengti atskirose patalpose su pertvaromis unitazams ir vandens prausyklomis. Patalpų ventiliavimas savaiminis (per orlaidės). Be to, ne visada visos miegamojo vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-24 nutarimu Nr. 619 patvirtintÄ Ä®kalinimo įstaigų renovavimo ir įkalinimo sÄ lygų humanizavimo 2004-2009 metų programÄ , Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 patvirtintÄ Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų planÄ buvo remontuojamos pataisos įstaigos gyvenamosios ir buitinės patalpos, keičiami įrenginiai, tvarkoma teritorija ir infrastruktÅ«ra, todėl, laikui bėgant, nuteistųjų laikymo sÄ lygos tik pagerėjo ir tokia tendencija iÅ¡lieka iki pat modernizavimo plano pabaigos (Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2006-11-13 valstybinio audito Kalėjimų departamento veiklos audito ataskaita Nr. 2040-10P-25).

PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga ir, kaip jau buvo pažymėta, per visÄ bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laikÄ pareiÅ¡kėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Savo esme kalinimas pataisos namuose skiriasi nuo izoliatoriaus-kalėjimo tuo, jog pataisos namuose nuteistieji yra patalpinti atskiruose lokaliniuose sektoriuose ir gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, t.y. pareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ir nėra ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko.

Bausmę atliekantys nuteistieji dienotvarkėje numatytu laiku gali vaikščioti tiek lauke, tiek vidinėse patalpose. Pagal pataisos namų direktoriaus numatytÄ dienotvarkę jie gali dirbti, lankytis Koplyčioje, sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje (dėl ligos ar kitų sutrikimų), dvasiÅ¡kai tobulėti bei užsiimti kita pataisos namuose leistina veikla. Kaip numatyta Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte, gyvenamosios patalpos, o taip pat ir baudos izoliatorių patalpos yra vėdinamos per langus ir orlaidės. Taigi, pataisos įstaigos patalpų vėdinimo sistema atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Dėl evakuacijos, pažymėtina, kad PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2012-01-12 įsakymu Nr. V-18 patvirtinti žmonių evakavimo planai iÅ¡ 2-osios valdybos bÅ«rių patalpų. Visų burių žmonių evakavimo planai iÅ¡ 2-osios valdybos patalpų yra pateikti kiekviename bÅ«ryje. Pažymėtina, kad pataisos įstaigos sveikatos priežiÅ«ros tarnyba turi leidimÄ -higienos pasÄ (2011-02-14 Leidimas-higienos pasas Nr. 9-0128(13)) ir vykdomos ambulatorinių sveikatos priežiÅ«ros įstaigų veiklos sÄ lygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus.

Realizuojant atitinkamas Europos Tarybos Ministrų komiteto 1987-02-12 priimtų ..Europos kalinimo įstaigų taisykles" ir Jungtinių Tautų Organizacijos kongrese patvirtintas ..Tipines minimalias kalinių režimo taisykles" bei privalomų vykdyti visoms susijusioms su laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimu įstaigoms Lietuvos higienos normų NH 76:1999 ir NH 76:2010 reikalavimus, kiekvienais metais PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius įsakymu tvirtina Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkÄ , kuria remiantis visos gyvenamosios patalpos kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«dų, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal LR BVK 110 straipsnio 3 dalyje nustatytos laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų prievolės administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose pagrindu sudarytÄ , administracijos patvirtintÄ ir iÅ¡kabintÄ brigados nuteistųjų budėjimo gyvenamojoje patalpoje grafikÄ .

Tam tikslui jie yra aprÅ«pinti Å¡variu ir Tvarkingu valymo inventoriumi. Direktoriaus įsakymu nuteistajam buvo paskirta gyventi: 2010-07-28 6 bÅ«rio, 2 brigadoje (66,29 kv. m / 26 mieg. v. = 2,55 kv. m. gyv. ploto); 2010-12-20 2 bÅ«rio, 3 brigadoje (66,68 kv. m / 22 mieg. v. = 3,03 kv. m. gyv. ploto); 2010-12-21 18 bÅ«rio, 1 brigadoje (99,16 kv. m / 32 mieg. v. = 3,1 kv. m. gyv. ploto); 2011-12-20 15 bÅ«rio, 2 brigadoje (51,82 kv. m / 24 mieg. v. = 2,15 kv. m. gyv. ploto). Europos žmogaus teisių teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis yra pažeidžiamas tik tuomet, kai asmeniui yra draudžiama judėti, užkertama galimybė mankÅ¡tintis, pasivaikščioti lauke, varžoma nuteistojo galimybė laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje.

Taip pat kai patalpų apÅ¡vietimas ir ventiliacija nesuteikia saugių sÄ lygų sveikatos bÅ«klei. PareiÅ¡kėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jo teisės ar orumas, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, buvo pažeisti, ir neįrodė, kad atsakovas nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, kad savo veiksmais veikimu, neveikimu padarė nuteistajam žalos, taip pat, kad dėl laikymo sÄ lygų pataisos įstaigoje pablogėjo jo sveikatos bÅ«klė, nepateikė pastarÄ jį savo teiginį patvirtinančių dokumentų, todėl jo skundas yra nepagrįstas.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas teisme pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje netinkamomis sÄ lygomis laikotarpyje nuo 2003 m. iki 2012 m.

Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas grindė tuo, kad, pažeidžiant taikytinus teisės aktus (KonstitucijÄ , Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ , Higienos normÄ HN 76:2010 ir kt.), jis buvo laikomas perpildytose patalpose, dėl ko trÅ«ko oro, nebuvo privatumo ir dėl to pablogėjo jo sveikata.Atsakovo atstovas praÅ¡o teismÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trijų metų ieÅ¡kinio senatį.Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjektų aktais atlyginimo, taikytinos ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos.

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).PareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad jis buvo laikomas PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje pažeidžiant vienam asmeniui teisės aktuose nustatytÄ gyvenamojo ploto normÄ , laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2012 m.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei antisanitarinių sÄ lygų į pataisos įstaigos administracijÄ . Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ įkalinimo įstaigos administracijos.

Å ios aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas, apie savo teisių pažeidimÄ , turėjo sužinoti nuo jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, t.y. nuo 2003 m., tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2013-10-15 (I t., b.l. 4, 11). CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009). Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas skunde argumentuodamas savo pozicijos pagrįstumÄ , nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismÄ Ä¯statymo nustatytu terminu, o gavęs PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriame atsakovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui praÅ¡ymo dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, nenurodė teismui priežasčių, pateisinančių skundo padavimo termino praleidimÄ .

Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Esant Å¡ioms aplinkybėms atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, praÅ¡ymas tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų, t. y. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2003 m. iki 2010 m. spalio 14 d. taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas.

Tokiu bÅ«du, pareiÅ¡kėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už nurodytÄ laikotarpį atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingas ir analizuotinas pareiÅ¡kėjo buvimas PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje laikotarpiu nuo 2010-10-15 iki 2012-04-19 (I t., b.l. 5).Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu) jam atliekant terminuoto laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, atlyginimo. Kaip vienÄ iÅ¡ pagrindinių argumentų dėl neturtinės žalos atsiradimo pareiÅ¡kėjas nurodė, kad buvo laikomas gyvenamosiose patalpose, kuriose vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu garantuoja teisės aktai.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau- BVK) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau vadinama – nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės).

Taisyklių 111.1 p. nustato minimalų 3,1 kv. m. gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 111.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv. m. plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose. Objektyvių duomenų, kiek pareiÅ¡kėjo kalinimo metu kiekvienoje atskiroje gyvenamojoje patalpoje buvo apgyvendinta nuteistųjų per tam tikrÄ laikotarpį nei pareiÅ¡kėjas, nei atsakovas nepateikė, nes, kaip atsiliepime į skundÄ nurodė atsakovas, tokie duomenys nėra kaupiami.

Detali informacija apie nuteistųjų skaičių kiekvienoje sekcijoje yra tvarkoma tik laisvų vietų iÅ¡dėstymo ir nuteistųjų prievolės miegoti direktoriaus įsakymais jiems skirtose miegamosiose vietose kontrole. Todėl skaičiuojant tenkantį plotÄ vienam kaliniui buvo preziumuojama, jog visos lovos gyvenamojoje patalpoje buvo užimtos. Tokie skaičiavimai neatspindi faktinės padėties, nes nuteistųjų skaičius gyvenamosiose patalpose keičiasi, kadangi nuteistieji turi teisę į pasimatymus, o jie vyksta specialiai tam skirtose patalpose, taip pat iÅ¡vyksta iÅ¡ gyvenamųjų patalpų kitais tikslais (gydymo ir pan.), todėl likusiems nuteistiesiems tenka santykinai daugiau gyvenamosios patalpos ploto. Gyvenamosios patalpos sÄ voka, laisvės atėmimo vietų patalpų kontekste, yra apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai“ (Toliau tekste - Higienos norma HN 76:2010).

Nurodyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos.Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu nuo 2010-07-28 iki 2010-12-19 buvo paskirtas gyventi 6 būrio 2 brigados patalpoje, 2010-12-20 buvo paskirtas gyventi 2 būrio 3 brigadoje, nuo 2010-12-21 iki 2011-12-20 buvo paskirtas gyventi 18 būrio 1 brigados patalpoje, nuo 2011-12-20 iki 2012-04-19 buvo paskirtas gyventi 15 būrio 2 brigados patalpoje (I t., b.l. 20).

Paskaičiavus pagal atsakovo pateiktus duomenis apie plotus ir miegamųjų vietų skaičių matyti, jog pareiÅ¡kėjui teko 6 bÅ«rio 2 brigadoje – 2,55 kv. m., 2 bÅ«rio 3 brigadoje- 3,03 kv. m., 18 bÅ«rio 1 brigadoje- 3,1 kv. m., 15 bÅ«rio 2 brigadoje- 2,16 kv. m., (II t., b.l. 3-6). Todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas laisvės atėmimo bausmę atliko patalpose, kurių plotas atitinkamai mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma. Taisyklių 111.1 punkto reikalavimų nesilaikymas patvirtina valstybės valdžios institucijos veiksmų neteisėtumÄ , kaip bÅ«tinÄ civilinės atsakomybės sÄ lygÄ .

Todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog anksčiau minėtuoju laikotarpiu buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose. Tačiau, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs teisminę praktikÄ , jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. IÅ¡ to seka, kad vien teiginys, jog mažesnis gyvenamosios patalpos plotas sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nežmoniÅ¡kas, antisanitarines sÄ lygas neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu.

Å iuo atveju, Administracinių bylų teisenos įstatymo normos pareiÅ¡kėjui numato pareigÄ Ä¯rodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjÄ ir Å¡i įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTÄ® 13 str., 20 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl per mažo jam suteikto gyvenamojo ploto grindžia sveikatos sutrikimais. Tai patvirtina prie skundo pateikti medicininiai dokumentai (I t., b.l. 22-181).

Tačiau, teismo nuomone, pareiÅ¡kėjo nurodyti nusiskundimai dėl sveikatos bÅ«klės ir gydytojų nustatyti susirgimai, operacijos (Infekcinis endokarditas ir dėl jo mitralinio vožtuvo protezavimas)(I t., b.l.81,122,179), nėra pagrindas teigti, jog jie buvo tiesiogiai įtakoti bÅ«tent per mažo gyvenamojo ploto nuteistajam suteikimo (Medicininių dokumentų iÅ¡rašų rekomendacijose nėra nuorodų dėl gyvenamųjų patalpų). Ä®vertinus tai, kad pareiÅ¡kėjas įrodymų apie tai, kad nurodyti susirgimai bei padarytos operacijos yra tiesioginė pasekmė to, kad gyveno įvairiu laikotarpiu mažesnėse patalpose nei numato teisės aktai bei į tai, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė ir kitų įrodymų, kurie galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingi sprendžiant įkalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto) neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ , todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie per mažo gyvenamojo ploto poveikį sveikatos bÅ«klei, jo kitoms fizinėms arba psichinėms savybėms.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog patalpos buvo nevėdinamos. Å ie pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl ventiliacijos sistemos neatitikimo teisės aktų reikalavimams yra nepagrįsti, kadangi gyvenamosios patalpos pataisos namuose yra vėdinamos per langus ir orlaides, kaip tai ir numatyta Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte. Pažymėtina ir tai, jog atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, bei įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo iÅ¡ dalies patirti trumpalaikių neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , tačiau Å¡ie neigiami veiksniai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog bÅ«tų pakankamas pagrindas spręsti klausimÄ dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine iÅ¡raiÅ¡ka.

Teismas vertina ir tai, jog pareiÅ¡kėjas terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlieka pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atliko Pataisos įstaigoje, kuri nėra izoliatorius – kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73. 11 .p. normų analizė yra pagrindas pripažinti, kad nuteistieji pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku gali vaikščioti savo gyvenamosiose patalpose, lokalinio sektoriaus koridoriuose bei pasivaikščiojimų kieme.

Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio, tinklinio, futbolo aikÅ¡telės su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, nuteistieji, pagal pataisos namų direktoriaus nustatytÄ dienotvarkę, gali dirbti, lankytis nuteistųjų koplyčioje, sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje (dėl ligos), dvasiÅ¡kai tobulėti bei užsiimti kita pataisos namuose leistina veikla. Taigi buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik dienotvarkėje numatytu miego laiku. Be to, bÅ«rių, kuriuose bausmę atliko pareiÅ¡kėjas, bendrojo naudojimo patalpos yra gana didelės (b.l. 17-18), ir tai dalinai kompensuoja gyvenamam plotui skirtÄ normÄ vienam asmeniui.

Atsakovo atstovo nurodytos aplinkybės, kad gyvenamosios patalpos apÅ¡viečiamos natÅ«raliai (per langus) ir dirbtiniu apÅ¡vietimu (Å¡viestuvais), vėdinamos per orlaides, tualetai įrengti atskirose patalpose su pertvarkomis unitazams ir vandens prausyklomis, jog ne visos miegamosios vietos yra nuolat užimtos, taip pat yra reikÅ¡mingos įvertinant bendrÄ sias pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygas.           Teismas pažymi ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) 2001-07-24 sprendime (byla ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98) akcentavęs, kad PravieniÅ¡kių PN pareiÅ¡kėjui teko atitinkamai apie 2,7 ir 3,2 kv. m. gyvenamojo ploto, tačiau patys miegamieji buvo 86,5 ir 55,3 m² ploto ir juose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, be to, pareiÅ¡kėjas turėjo realiÄ galimybę judėti po visÄ lokalinį sektorių ir kiemÄ , Å¡i teisė nebuvo apribota nuo kėlimosi iki gulimosi laiko, imperatyviai konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä gyvenamÄ jį plotÄ kompensavo absoliučiais dydžiais vertinant nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai bei suteikta judėjimo laisvė.

EŽTT Å¡ioje byloje padarė iÅ¡vadÄ , kad bendros įkalinimo sÄ lygos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 3 str. nepažeidė. Spręsdamas klausimÄ dėl Konvencijos 3 str. pažeidimo, kai yra duomenų apie kameros perpildymÄ , EŽTT savo praktikoje atsižvelgia ir į kalinimo trukmę, kalinčio asmens emocinę ir fizinę bÅ«senÄ , kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę, kalinio galimybę laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kalinčio asmens galimybę mankÅ¡tintis, pasivaikščioti lauke, kameros apÅ¡vietimÄ ir ventiliacijÄ , į tai ar kameroje yra tualetas, ar jis atskirtas pertvara ir kt.

EŽTT taip pat yra imperatyviai pabrėžęs, kad tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 str. veikimo sferÄ . Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus - jis priklauso nuo aplinkybių viseto: elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€ Konvencijos 3 str. prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo sÄ moningai siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį, ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė asmenybę su Konvencijos 3 str. nesuderinamu bÅ«du.

Paminėtų aplinkybių (dėl minimalaus žiaurumo laipsnio, akivaizdaus sveiktos bÅ«klės pablogėjimo, sÄ moningo siekimo pažeminti pareiÅ¡kėjÄ ir t.t.) Å¡ios administracinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta (ABTÄ® 57 str.). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000-10-10 sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Ä®vertinęs paminėtas aplinkybes, t.y. pažeidimo trukmę, bendrÄ sias bausmės atlikimo sÄ lygas, atsižvelgęs į tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas patalpose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo nežymiai mažesnis nei nustatyta teisės aktuose minimali gyvenamojo ploto norma, bei į tai, kad pareiÅ¡kėjas per visÄ kalinimo laikotarpį nei karto dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė skundais ar praÅ¡ymais į įstaigos administracijÄ (bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjas pripažino, kad dėl skunde nurodytų bausmės atlikimo sÄ lygų jis į pataisos namų administracijÄ nesikreipė), neesant byloje įrodymų, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pareiÅ¡kėjui nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, o apsiriboti jo teisės, į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas, pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Dėl Å¡ių argumentų pripažintina, kad nuo 2010-10-15 iki 2012-04-19 buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas (teisės aktais reglamentuotÄ vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamosios patalpos plotÄ ), o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais netenkintinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 57 str.).Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 5 p., n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ patenkinti dalinai.Pripažinti, kad nuo 2010-10-15 iki 2012-04-19 buvo pažeista A. P. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. PareiÅ¡kėjo A. P. skundo reikalavimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų –atviros kolonijos, atmesti kaip nepagrįstÄ .          Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                                                    Daina Kukalienė