a505f395-e72c-46fc-8527-b6df1e6c7c77 · Kauno apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedvalstybÄs valdžios institucijų neteisÄtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. TodÄl reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustaÄius minÄtų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybÄ negalima.
Legislator headnote
AI generateda505f395-e72c-46fc-8527-b6df1e6c7c77 · Kauno apygardos administracinis teismas: Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kÄjas grindÄ tuo, kad, pažeidžiant taikytinus teisÄs aktus (KonstitucijÄ , Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ , Higienos normÄ HN 76:2010 ir kt.), jis buvo laikomas perpildytose patalpose, dÄl ko trÅ«ko oro, nebuvo privatumo ir dÄl to pablogÄjo jo sveikata.Atsakovo atstovas praÅ¡o teismÄ pareiÅ¡kÄjo reikalavimui taikyti trijų metų ieÅ¡kinio senatį.NagrinÄjant bylas dÄl žalos, padarytos neteisÄtais vieÅ¡ojo administravimo subjektų aktais atlyginimo, taikytinos ieÅ¡kinio senatį reglamentuojanÄios Civilinio kodekso normos.
Full text
AdministracinÄ byla NrAdministracinÄ byla Nr. I-1119-505/2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01513-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2; 21; 74. (S)                                            KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 31 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisÄja Daina KukalienÄ,sekretoriaujant Ingai Å agamogienei,dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui A.
P., atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų- atvirosios kolonijos, atstovui N. R.,vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A. P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų â atvirosios kolonijos, treÄiajam suinteresuotam asmeniui KalÄjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į teismÄ ir praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų â atvirosios kolonijos, 12 000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo (I t., b.l. 4).PareiÅ¡kÄjas savo skunde bei teismo posÄdyje nurodÄ, kad nuo 2003 m. iki 2012 m. atliko bausmÄ PravieniÅ¡kių pataisos namuose- atvirojoje kolonijoje.
BausmÄ atlikinÄjo perpildytuose pataisos namuose, kur nuteistųjų skaiÄius virÅ¡ijo nustatytÄ maksimalų nuteistųjų skaiÄių. Gyvenamosiose patalpose gyvenamojo ploto pareiÅ¡kÄjui atiteko mažiau, nei numatyta teisÄs aktuose. Patalpos buvo nevÄdinamos, neturÄjo teisÄs į privatumÄ , dÄl žmonių pertekliaus trÅ«kdavo oro bei tuo paÄiu ir sveikata blogÄjo. Dažnai buvo reikalinga psichiatro pagalba. Esant blogoms gyvenamosios sÄ lygoms, pareiÅ¡kÄjui sutriko sveikata ir 2005 m. jam buvo atlikta Å¡irdies vožtuvo bei galvos operacijos.
Å iuo metu yra 50 proc. nedarbingas bei turi neįgalumÄ . Po operacijų turi pastoviai vartoti vaistus. Atsakovas atsiliepimu į skundÄ su skundu nesutiko ir praÅ¡Ä jį atmesti kaip nepagrįstÄ (I t., b.l. 13-16). Atsiliepime į skundÄ nurodÄ bei atstovas teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, jog praÅ¡o teismo taikyti ieÅ¡kinio senatį, nes nagrinÄjant bylas dÄl žalos, padarytos neteisÄtais vieÅ¡ojo administravimo subjektų aktais atlyginimo, taikytinos ieÅ¡kinio senatį reglamentuojanÄios Civilinio kodekso normos.
PareiÅ¡kÄjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turÄjo galimybÄ sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ , t.y., kad pataisos namai neužtikrina teisÄs aktais įtvirtintos ploto normos nuo pat jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, nes turÄjo galimybÄ domÄtis teisÄs aktais, reglamentuojanÄiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dÄl gyvenamojo ploto į administracijÄ . PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ duomenų apie tai, kad jam bÅ«tų buvÄ suvaržytos teisÄs susipažinti su teisÄs aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ įkalinimo įstaigos administracijos.
Kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro bÅ«rio brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabuÄio tipo pastato kambarys. BÅ«rio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktÅ«ros ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaiÄiaus, užima pusÄ arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ . Kiekvieno bÅ«rio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvÄ, kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvÄ, kai kuriose, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir laisvÄ plotÄ , yra įrengti poilsio kambariai arba bibliotekos.
BÅ«rių, kuriuose atlieka bausmes priskirti drausmÄs grupei arba laisvÄs atÄmimu iki gyvos galvos nuteisti nuteistieji patalpos, atsižvelgiant į įstatymų numatytas izoliuoto laikymo sÄ lygas, yra įrengtos atskiruose izoliuotuose pastatuose. Per visÄ bausmÄs atlikimo pataisos įstaigoje laikÄ pareiÅ¡kÄjas gyveno bendrabuÄio tipo gyvenamosiose patalpose kartu su kitais nuteistaisiais. BÅ«tina pažymÄti, jog pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio, tinklinio, futbolo aikÅ¡telÄs su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje.
Sporto aikÅ¡telÄmis ir sportine įranga gali naudotis visi nuteistieji. Sportavimo laikas neribojamas. LR BVK 117 straipsnis numato, kad nuteistieji, pagal pataisos namų direktoriaus nustatytÄ dienotvarkÄ, gali nustatytu laiku vaikÅ¡Äioti savo bÅ«rio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikÅ¡Äiojimų kieme, lankytis sporto aikÅ¡tynuose ir salÄse, nuteistųjų koplyÄioje, Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje (dÄl ligos), bendruose masiniuose renginiuose ir t. t. Nuteistieji miega miegamuosiuose, kurie nerakinami.
Patalpos apÅ¡vieÄiamos natÅ«raliai (per langus) ir dirbtiniu apÅ¡vietimu (Å¡viestuvais). Gyvenamosios patalpos - bendrabuÄio tipo su bendrais miegamaisiais ir bendro naudojimo patalpomis. Tualetai įrengti atskirose patalpose su pertvaromis unitazams ir vandens prausyklomis. Patalpų ventiliavimas savaiminis (per orlaidÄs). Be to, ne visada visos miegamojo vietos bÅ«na užimtos, todÄl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Vykdant Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2004-05-24 nutarimu Nr. 619 patvirtintÄ Ä®kalinimo įstaigų renovavimo ir įkalinimo sÄ lygų humanizavimo 2004-2009 metų programÄ , Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 patvirtintÄ LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų planÄ buvo remontuojamos pataisos įstaigos gyvenamosios ir buitinÄs patalpos, keiÄiami įrenginiai, tvarkoma teritorija ir infrastruktÅ«ra, todÄl, laikui bÄgant, nuteistųjų laikymo sÄ lygos tik pagerÄjo ir tokia tendencija iÅ¡lieka iki pat modernizavimo plano pabaigos (Lietuvos Respublikos valstybÄs kontrolÄs 2006-11-13 valstybinio audito KalÄjimų departamento veiklos audito ataskaita Nr. 2040-10P-25).
PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija nÄra kalÄjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga ir, kaip jau buvo pažymÄta, per visÄ bausmÄs atlikimo pataisos įstaigoje laikÄ pareiÅ¡kÄjas gyveno bendrabuÄio tipo gyvenamosiose patalpose. Savo esme kalinimas pataisos namuose skiriasi nuo izoliatoriaus-kalÄjimo tuo, jog pataisos namuose nuteistieji yra patalpinti atskiruose lokaliniuose sektoriuose ir gyvena bendrabuÄio tipo gyvenamosiose patalpose, t.y. pareiÅ¡kÄjo galimybÄ judÄti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ir nÄra ribojama nuo kÄlimosi iki gulimosi laiko.
BausmÄ atliekantys nuteistieji dienotvarkÄje numatytu laiku gali vaikÅ¡Äioti tiek lauke, tiek vidinÄse patalpose. Pagal pataisos namų direktoriaus numatytÄ dienotvarkÄ jie gali dirbti, lankytis KoplyÄioje, sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje (dÄl ligos ar kitų sutrikimų), dvasiÅ¡kai tobulÄti bei užsiimti kita pataisos namuose leistina veikla. Kaip numatyta Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte, gyvenamosios patalpos, o taip pat ir baudos izoliatorių patalpos yra vÄdinamos per langus ir orlaidÄs. Taigi, pataisos įstaigos patalpų vÄdinimo sistema atitinka galiojanÄių teisÄs aktų reikalavimus.
DÄl evakuacijos, pažymÄtina, kad PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2012-01-12 įsakymu Nr. V-18 patvirtinti žmonių evakavimo planai iÅ¡ 2-osios valdybos bÅ«rių patalpų. Visų burių žmonių evakavimo planai iÅ¡ 2-osios valdybos patalpų yra pateikti kiekviename bÅ«ryje. PažymÄtina, kad pataisos įstaigos sveikatos priežiÅ«ros tarnyba turi leidimÄ -higienos pasÄ (2011-02-14 Leidimas-higienos pasas Nr. 9-0128(13)) ir vykdomos ambulatorinių sveikatos priežiÅ«ros įstaigų veiklos sÄ lygos atitinka visuomenÄs sveikatos saugos teisÄs aktų reikalavimus.
Realizuojant atitinkamas Europos Tarybos Ministrų komiteto 1987-02-12 priimtų ..Europos kalinimo įstaigų taisykles" ir Jungtinių Tautų Organizacijos kongrese patvirtintas ..Tipines minimalias kalinių režimo taisykles" bei privalomų vykdyti visoms susijusioms su laisvÄs atÄmimo ir kardomojo kalinimu įstaigoms Lietuvos higienos normų NH 76:1999 ir NH 76:2010 reikalavimus, kiekvienais metais PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius įsakymu tvirtina Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkÄ , kuria remiantis visos gyvenamosios patalpos kiekvienÄ dienÄ valomos drÄgnuoju bÅ«dų, nepaliekant ant sienų ir lubų pelÄsio, pagal LR BVK 110 straipsnio 3 dalyje nustatytos laisvÄs atÄmimo bausmÄ atliekanÄių nuteistųjų prievolÄs administracijos paskyrimu eilÄs tvarka budÄti gyvenamosiose patalpose pagrindu sudarytÄ , administracijos patvirtintÄ ir iÅ¡kabintÄ brigados nuteistųjų budÄjimo gyvenamojoje patalpoje grafikÄ .
Tam tikslui jie yra aprÅ«pinti Å¡variu ir Tvarkingu valymo inventoriumi. Direktoriaus įsakymu nuteistajam buvo paskirta gyventi: 2010-07-28 6 bÅ«rio, 2 brigadoje (66,29 kv. m / 26 mieg. v. = 2,55 kv. m. gyv. ploto); 2010-12-20 2 bÅ«rio, 3 brigadoje (66,68 kv. m / 22 mieg. v. = 3,03 kv. m. gyv. ploto); 2010-12-21 18 bÅ«rio, 1 brigadoje (99,16 kv. m / 32 mieg. v. = 3,1 kv. m. gyv. ploto); 2011-12-20 15 bÅ«rio, 2 brigadoje (51,82 kv. m / 24 mieg. v. = 2,15 kv. m. gyv. ploto). Europos žmogaus teisių teismas yra ne kartÄ pažymÄjÄs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis yra pažeidžiamas tik tuomet, kai asmeniui yra draudžiama judÄti, užkertama galimybÄ mankÅ¡tintis, pasivaikÅ¡Äioti lauke, varžoma nuteistojo galimybÄ laisvai judÄti įkalinimo įstaigos teritorijoje.
Taip pat kai patalpų apÅ¡vietimas ir ventiliacija nesuteikia saugių sÄ lygų sveikatos bÅ«klei. PareiÅ¡kÄjas savo skunde nepateikÄ jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jo teisÄs ar orumas, jam atliekant laisvÄs atÄmimo bausmÄ pataisos įstaigoje, buvo pažeisti, ir neįrodÄ, kad atsakovas nesilaikÄ galiojanÄių teisÄs aktų reikalavimų, kad savo veiksmais veikimu, neveikimu padarÄ nuteistajam žalos, taip pat, kad dÄl laikymo sÄ lygų pataisos įstaigoje pablogÄjo jo sveikatos bÅ«klÄ, nepateikÄ pastarÄ jį savo teiginį patvirtinanÄių dokumentų, todÄl jo skundas yra nepagrįstas.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kÄjas teisme pareiÅ¡kÄ reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisÄtais valstybÄs valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvÄs atÄmimo bausmÄ PravieniÅ¡kių pataisos namuose â atvirojoje kolonijoje netinkamomis sÄ lygomis laikotarpyje nuo 2003 m. iki 2012 m.
Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kÄjas grindÄ tuo, kad, pažeidžiant taikytinus teisÄs aktus (KonstitucijÄ , Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ , Higienos normÄ HN 76:2010 ir kt.), jis buvo laikomas perpildytose patalpose, dÄl ko trÅ«ko oro, nebuvo privatumo ir dÄl to pablogÄjo jo sveikata.Atsakovo atstovas praÅ¡o teismÄ pareiÅ¡kÄjo reikalavimui taikyti trijų metų ieÅ¡kinio senatį.NagrinÄjant bylas dÄl žalos, padarytos neteisÄtais vieÅ¡ojo administravimo subjektų aktais atlyginimo, taikytinos ieÅ¡kinio senatį reglamentuojanÄios Civilinio kodekso normos.
IeÅ¡kinio senatis â tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisÄ pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas â užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dÄl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ .
Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklÄ ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ . Pagal Å¡iÄ teisÄs nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turÄjimu žinoti apie jo teisÄs pažeidimÄ ), taÄiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisÄmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-449/2009).PareiÅ¡kÄjas skundžiasi, kad jis buvo laikomas PravieniÅ¡kių pataisos namuose â atvirojoje kolonijoje pažeidžiant vienam asmeniui teisÄs aktuose nustatytÄ gyvenamojo ploto normÄ , laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2012 m.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kÄjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turÄjo galimybÄ sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dÄl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, nes turÄjo galimybÄ domÄtis teisÄs aktais, reglamentuojanÄiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dÄl gyvenamojo ploto bei antisanitarinių sÄ lygų į pataisos įstaigos administracijÄ . Byloje nÄra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kÄjui bÅ«tų buvÄ suvaržytos teisÄs susipažinti su teisÄs aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ įkalinimo įstaigos administracijos.
Å ios aplinkybÄs patvirtina, jog pareiÅ¡kÄjas, apie savo teisių pažeidimÄ , turÄjo sužinoti nuo jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, t.y. nuo 2003 m., taÄiau į teismÄ kreipÄsi tik 2013-10-15 (I t., b.l. 4, 11). CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dÄl svarbios priežasties, pažeistoji teisÄ turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkreÄios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi sprÄsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmÄ (bendrasis ar sutrumpintas), ginÄo esmÄ, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmÄ ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-24 nutartis administracinÄje byloje A822-1037/2009). Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kÄjas skunde argumentuodamas savo pozicijos pagrįstumÄ , nenurodÄ svarbių priežasÄių dÄl nesikreipimo į teismÄ Ä¯statymo nustatytu terminu, o gavÄs PravieniÅ¡kių pataisos namų â atvirosios kolonijos atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriame atsakovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ teismui praÅ¡ymo dÄl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, nenurodÄ teismui priežasÄių, pateisinanÄių skundo padavimo termino praleidimÄ .
Ä®vertinÄs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nÄra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kÄjo reikalavimui dÄl žalos atlyginimo. Esant Å¡ioms aplinkybÄms atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų â atvirosios kolonijos, praÅ¡ymas tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų, t. y. reikalavimui dÄl neturtinÄs žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2003 m. iki 2010 m. spalio 14 d. taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas.
Tokiu bÅ«du, pareiÅ¡kÄjo reikalavimo dalis dÄl neturtinÄs žalos priteisimo už nurodytÄ laikotarpį atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisÄtumÄ , yra reikÅ¡mingas ir analizuotinas pareiÅ¡kÄjo buvimas PravieniÅ¡kių pataisos namuose â atvirojoje kolonijoje laikotarpiu nuo 2010-10-15 iki 2012-04-19 (I t., b.l. 5).Civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybÄ arba savivaldybÄ).
Å is atsakomybÄs subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs taikymo ypatumus, kadangi valstybÄs civilinÄ atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinÄ atsakomybÄ be kaltÄs):
1) valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. TodÄl reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustaÄius minÄtų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybÄ negalima.
PareiÅ¡kÄjas pareiÅ¡kÄ reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisÄtais valstybÄs valdžios institucijų veiksmais (neveikimu) jam atliekant terminuoto laisvÄs atÄmimo bausmÄ PravieniÅ¡kių pataisos namuose â atvirojoje kolonijoje teisÄs aktų reikalavimų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis, atlyginimo. Kaip vienÄ iÅ¡ pagrindinių argumentų dÄl neturtinÄs žalos atsiradimo pareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad buvo laikomas gyvenamosiose patalpose, kuriose vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu garantuoja teisÄs aktai.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau- BVK) nustatytos terminuoto laisvÄs atÄmimo ir laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvÄs atÄmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausme (toliau vadinama â nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklÄs (toliau â TaisyklÄs).
Taisyklių 111.1 p. nustato minimalų 3,1 kv. m. gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabuÄio tipo patalpose, o 111.2 p. â ne mažesnį kaip 3,6 kv. m. plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose. Objektyvių duomenų, kiek pareiÅ¡kÄjo kalinimo metu kiekvienoje atskiroje gyvenamojoje patalpoje buvo apgyvendinta nuteistųjų per tam tikrÄ laikotarpį nei pareiÅ¡kÄjas, nei atsakovas nepateikÄ, nes, kaip atsiliepime į skundÄ nurodÄ atsakovas, tokie duomenys nÄra kaupiami.
Detali informacija apie nuteistųjų skaiÄių kiekvienoje sekcijoje yra tvarkoma tik laisvų vietų iÅ¡dÄstymo ir nuteistųjų prievolÄs miegoti direktoriaus įsakymais jiems skirtose miegamosiose vietose kontrole. TodÄl skaiÄiuojant tenkantį plotÄ vienam kaliniui buvo preziumuojama, jog visos lovos gyvenamojoje patalpoje buvo užimtos. Tokie skaiÄiavimai neatspindi faktinÄs padÄties, nes nuteistųjų skaiÄius gyvenamosiose patalpose keiÄiasi, kadangi nuteistieji turi teisÄ Ä¯ pasimatymus, o jie vyksta specialiai tam skirtose patalpose, taip pat iÅ¡vyksta iÅ¡ gyvenamųjų patalpų kitais tikslais (gydymo ir pan.), todÄl likusiems nuteistiesiems tenka santykinai daugiau gyvenamosios patalpos ploto. Gyvenamosios patalpos sÄ voka, laisvÄs atÄmimo vietų patalpų kontekste, yra apibrÄžta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje higienos normoje HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimaiâ (Toliau tekste - Higienos norma HN 76:2010).
Nurodyta, kad gyvenamosios patalpos â bendrabuÄių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmÄs izoliatorių, kalÄjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos.Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu nuo 2010-07-28 iki 2010-12-19 buvo paskirtas gyventi 6 bÅ«rio 2 brigados patalpoje, 2010-12-20 buvo paskirtas gyventi 2 bÅ«rio 3 brigadoje, nuo 2010-12-21 iki 2011-12-20 buvo paskirtas gyventi 18 bÅ«rio 1 brigados patalpoje, nuo 2011-12-20 iki 2012-04-19 buvo paskirtas gyventi 15 bÅ«rio 2 brigados patalpoje (I t., b.l. 20).
PaskaiÄiavus pagal atsakovo pateiktus duomenis apie plotus ir miegamųjų vietų skaiÄių matyti, jog pareiÅ¡kÄjui teko 6 bÅ«rio 2 brigadoje â 2,55 kv. m., 2 bÅ«rio 3 brigadoje- 3,03 kv. m., 18 bÅ«rio 1 brigadoje- 3,1 kv. m., 15 bÅ«rio 2 brigadoje- 2,16 kv. m., (II t., b.l. 3-6). TodÄl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjas laisvÄs atÄmimo bausmÄ atliko patalpose, kurių plotas atitinkamai mažesnis nei teisÄs aktuose nustatyta minimali ploto norma. Taisyklių 111.1 punkto reikalavimų nesilaikymas patvirtina valstybÄs valdžios institucijos veiksmų neteisÄtumÄ , kaip bÅ«tinÄ civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygÄ .
TodÄl nagrinÄjamu atveju konstatuotina, jog anksÄiau minÄtuoju laikotarpiu buvo pažeistos pareiÅ¡kÄjo subjektinÄs teisÄs atlikti bausmÄ tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose. TaÄiau, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavÄs teisminÄ praktikÄ , jog reikalavimas atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, bet ir paÄios žalos padarymu. IÅ¡ to seka, kad vien teiginys, jog mažesnis gyvenamosios patalpos plotas sukÄlÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, nežmoniÅ¡kas, antisanitarines sÄ lygas neturtinÄs žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu.
Å iuo atveju, Administracinių bylų teisenos įstatymo normos pareiÅ¡kÄjui numato pareigÄ Ä¯rodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kÄjÄ ir Å¡i įtaka sukÄlÄ jam neigiamas pasekmes bei neteisÄtai suvarÅ¾Ä asmens teises ir laisves (ABTÄ® 13 str., 20 str., LVAT teismo nutartis administracinÄje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).PareiÅ¡kÄjas neturtinÄs žalos atsiradimÄ dÄl per mažo jam suteikto gyvenamojo ploto grindžia sveikatos sutrikimais. Tai patvirtina prie skundo pateikti medicininiai dokumentai (I t., b.l. 22-181).
TaÄiau, teismo nuomone, pareiÅ¡kÄjo nurodyti nusiskundimai dÄl sveikatos bÅ«klÄs ir gydytojų nustatyti susirgimai, operacijos (Infekcinis endokarditas ir dÄl jo mitralinio vožtuvo protezavimas)(I t., b.l.81,122,179), nÄra pagrindas teigti, jog jie buvo tiesiogiai įtakoti bÅ«tent per mažo gyvenamojo ploto nuteistajam suteikimo (Medicininių dokumentų iÅ¡rašų rekomendacijose nÄra nuorodų dÄl gyvenamųjų patalpų). Ä®vertinus tai, kad pareiÅ¡kÄjas įrodymų apie tai, kad nurodyti susirgimai bei padarytos operacijos yra tiesioginÄ pasekmÄ to, kad gyveno įvairiu laikotarpiu mažesnÄse patalpose nei numato teisÄs aktai bei į tai, jog pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ ir kitų įrodymų, kurie galÄtų bÅ«ti reikÅ¡mingi sprendžiant įkalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto) neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ , todÄl teismas neturi pagrindo sprÄsti apie per mažo gyvenamojo ploto poveikį sveikatos bÅ«klei, jo kitoms fizinÄms arba psichinÄms savybÄms.
PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, jog patalpos buvo nevÄdinamos. Å ie pareiÅ¡kÄjo skundo argumentai dÄl ventiliacijos sistemos neatitikimo teisÄs aktų reikalavimams yra nepagrįsti, kadangi gyvenamosios patalpos pataisos namuose yra vÄdinamos per langus ir orlaides, kaip tai ir numatyta Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte. PažymÄtina ir tai, jog atsižvelgiant į pareiÅ¡kÄjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes dÄl netinkamų pareiÅ¡kÄjo bausmÄs atlikimo sÄ lygų, bei įvertinus pareiÅ¡kÄjo nurodytų pažeidimų trukmÄ ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kÄjas galÄjo iÅ¡ dalies patirti trumpalaikių neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, nežymų teisÄs aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ , taÄiau Å¡ie neigiami veiksniai nebuvo tokio masto bei trukmÄs, jog bÅ«tų pakankamas pagrindas sprÄsti klausimÄ dÄl realios neturtinÄs žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine iÅ¡raiÅ¡ka.
Teismas vertina ir tai, jog pareiÅ¡kÄjas terminuoto laisvÄs atÄmimo bausmÄ atlieka pataisos namuose â atvirojoje kolonijoje. PažymÄtina, kad pareiÅ¡kÄjas bausmÄ atliko Pataisos įstaigoje, kuri nÄra izoliatorius â kalÄjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmÄ nuteistieji turi reglamentuotÄ judÄjimo laisvÄ. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73. 11 .p. normų analizÄ yra pagrindas pripažinti, kad nuteistieji pataisos namų direktoriaus dienotvarkÄje nustatytu laiku gali vaikÅ¡Äioti savo gyvenamosiose patalpose, lokalinio sektoriaus koridoriuose bei pasivaikÅ¡Äiojimų kieme.
Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio, tinklinio, futbolo aikÅ¡telÄs su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, nuteistieji, pagal pataisos namų direktoriaus nustatytÄ dienotvarkÄ, gali dirbti, lankytis nuteistųjų koplyÄioje, sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje (dÄl ligos), dvasiÅ¡kai tobulÄti bei užsiimti kita pataisos namuose leistina veikla. Taigi buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik dienotvarkÄje numatytu miego laiku. Be to, bÅ«rių, kuriuose bausmÄ atliko pareiÅ¡kÄjas, bendrojo naudojimo patalpos yra gana didelÄs (b.l. 17-18), ir tai dalinai kompensuoja gyvenamam plotui skirtÄ normÄ vienam asmeniui.
Atsakovo atstovo nurodytos aplinkybÄs, kad gyvenamosios patalpos apÅ¡vieÄiamos natÅ«raliai (per langus) ir dirbtiniu apÅ¡vietimu (Å¡viestuvais), vÄdinamos per orlaides, tualetai įrengti atskirose patalpose su pertvarkomis unitazams ir vandens prausyklomis, jog ne visos miegamosios vietos yra nuolat užimtos, taip pat yra reikÅ¡mingos įvertinant bendrÄ sias pareiÅ¡kÄjo bausmÄs atlikimo sÄ lygas.           Teismas pažymi ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau â EŽTT) 2001-07-24 sprendime (byla ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98) akcentavÄs, kad PravieniÅ¡kių PN pareiÅ¡kÄjui teko atitinkamai apie 2,7 ir 3,2 kv. m. gyvenamojo ploto, taÄiau patys miegamieji buvo 86,5 ir 55,3 m² ploto ir juose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, be to, pareiÅ¡kÄjas turÄjo realiÄ galimybÄ judÄti po visÄ lokalinį sektorių ir kiemÄ , Å¡i teisÄ nebuvo apribota nuo kÄlimosi iki gulimosi laiko, imperatyviai konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä gyvenamÄ jį plotÄ kompensavo absoliuÄiais dydžiais vertinant nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai bei suteikta judÄjimo laisvÄ.
EŽTT Å¡ioje byloje padarÄ iÅ¡vadÄ , kad bendros įkalinimo sÄ lygos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â Konvencijos) 3 str. nepažeidÄ. SprÄsdamas klausimÄ dÄl Konvencijos 3 str. pažeidimo, kai yra duomenų apie kameros perpildymÄ , EŽTT savo praktikoje atsižvelgia ir į kalinimo trukmÄ, kalinÄio asmens emocinÄ ir fizinÄ bÅ«senÄ , kalinÄio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klÄ, kalinio galimybÄ laisvai judÄti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kalinÄio asmens galimybÄ mankÅ¡tintis, pasivaikÅ¡Äioti lauke, kameros apÅ¡vietimÄ ir ventiliacijÄ , į tai ar kameroje yra tualetas, ar jis atskirtas pertvara ir kt.
EŽTT taip pat yra imperatyviai pabrÄžÄs, kad tik pasiekÄs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 str. veikimo sferÄ . Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus - jis priklauso nuo aplinkybių viseto: elgesio trukmÄs, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei, amžiaus bei sveikatos bÅ«klÄs. Vertindamas, ar elgesys yra âžeminantis orumÄ â Konvencijos 3 str. prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo sÄ moningai siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį, ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikÄ asmenybÄ su Konvencijos 3 str. nesuderinamu bÅ«du.
PaminÄtų aplinkybių (dÄl minimalaus žiaurumo laipsnio, akivaizdaus sveiktos bÅ«klÄs pablogÄjimo, sÄ moningo siekimo pažeminti pareiÅ¡kÄjÄ ir t.t.) Å¡ios administracinÄs bylos nagrinÄjimo metu nebuvo nustatyta (ABTÄ® 57 str.). NeturtinÄs žalos atlyginimas pinigais nÄra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡sprÄsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinÄs ar neturtinÄs žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).
CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisÄs pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000-10-10 sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L.
L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, teisÄs pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinÄs žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinÄ teisÄ, priteisiamas neturtinÄs žalos atlyginimas pinigais. NeturtinÄs žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkreÄiu atveju nustatoma, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).
Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinÄje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus administracinÄse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendÄ, kad žalos atlyginimui panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisÄti pareigÅ«nų veiksmai, nepriteisiant piniginÄs kompensacijos.
Ä®vertinÄs paminÄtas aplinkybes, t.y. pažeidimo trukmÄ, bendrÄ sias bausmÄs atlikimo sÄ lygas, atsižvelgÄs į tai, kad pareiÅ¡kÄjas buvo kalinamas patalpose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo nežymiai mažesnis nei nustatyta teisÄs aktuose minimali gyvenamojo ploto norma, bei į tai, kad pareiÅ¡kÄjas per visÄ kalinimo laikotarpį nei karto dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipÄ skundais ar praÅ¡ymais į įstaigos administracijÄ (bylos nagrinÄjimo metu pareiÅ¡kÄjas pripažino, kad dÄl skunde nurodytų bausmÄs atlikimo sÄ lygų jis į pataisos namų administracijÄ nesikreipÄ), neesant byloje įrodymų, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekÄs pažeminti pareiÅ¡kÄjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgÄsis, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pareiÅ¡kÄjui nepriteisti neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų â atvirosios kolonijos, o apsiriboti jo teisÄs, į teisÄs aktuose nustatytas bausmÄs atlikimo sÄ lygas, pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .
DÄl Å¡ių argumentų pripažintina, kad nuo 2010-10-15 iki 2012-04-19 buvo pažeista pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teisÄs aktais nustatytas bausmÄs atlikimo pataisos namuose sÄ lygas (teisÄs aktais reglamentuotÄ vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamosios patalpos plotÄ ), o reikalavimas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais netenkintinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 57 str.).Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 5 p., n u s p r e n d ž i a :
PareiÅ¡kÄjo A. P. skundÄ patenkinti dalinai.Pripažinti, kad nuo 2010-10-15 iki 2012-04-19 buvo pažeista A. P. teisÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teisÄs aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas PravieniÅ¡kių pataisos namuose â atvirojoje kolonijoje. PareiÅ¡kÄjo A. P. skundo reikalavimo dalį dÄl neturtinÄs žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų âatviros kolonijos, atmesti kaip nepagrįstÄ .          Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
TeisÄja                                                                                                                                    Daina KukalienÄ