2022-05-25 Nr. AB-13617-3-61-3-01050-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-291-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01050-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. A. M. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „CRE pro“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas S. A. M. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – Garbės teismas) 2022 m. vasario 8 d. drausmės bylos nagrinėjimo posėdžio protokolą Nr. GT1-2(22)-P ir juo patvirtintą sprendimą dėl nuobaudos pareiškėjui paskyrimo (toliau – ir Sprendimas); 2) nusprendus nepanaikinti Sprendimo, sumažinti pareiškėjui skirtą nuobaudą iki pastabos arba papeikimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo S. A. M. skundo dalį dėl antrojo reikalavimo - nusprendus nepanaikinti Sprendimo, sumažinti pareiškėjui skirtą nuobaudą iki pastabos arba papeikimo.

Teismas atkreipė dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Atsižvelgęs į tai, teismas pažymėjo, jog, nagrinėdamas administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų, teismas vertina jų teisėtumą ir pagrįstumą ir neperima viešojo administravimo institucijai priskirtų funkcijų. Nustatęs, jog Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas drausmines nuobaudas skiria būtent Garbės teismas, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti antrąjį pareiškėjo skundo reikalavimą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas S. A. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 17 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl antrojo skundo reikalavimo, ir priimti naują nutartį – šią skundo dalį priimti.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog ABTĮ 88 straipsnyje yra įtvirtintos administracinio teismo galimų priimti sprendimų rūšys. Taigi teismas, laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos, gali ne tik tenkinti / atmesti skundą, bet ir: įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą; įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytų būdu. Pareiškėjas antruoju skundo reikalavimu kaip tik prašo teismui nusprendus nepanaikinti Sprendimo, imtis alternatyvių ABTĮ numatytų sprendimo rūšių ir sumažinti jam paskirtą neproporcingai griežtą nuobaudą.

Nors teismas atsisakė priimti antrąjį skundo reikalavimą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, tačiau, pareiškėjo manymu, antrasis skundo reikalavimas yra susijęs su pirmuoju.

Teismui nepriėmus nagrinėti antrojo pareiškėjo skundo reikalavimo, jo teigimu, jos susidurs su teisės kreiptis į teismą suvaržymu, nes įstatymai nenumato, kur jis turėtų kreiptis su prašymu sumažinti drausminę nuobaudą.

Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovo įsitikinimu, teismas, vertindamas Garbės teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, bet kokiu atveju įvertins ir paskirtos nuobaudos proporcingumą, taigi teismas pagrįstai atsisakė priimti dalį pareiškėjo skundo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 17 d. nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti dalį pareiškėjo skundo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo skundo dalį (dėl reikalavimo nusprendus nepanaikinti Sprendimo, sumažinti pareiškėjui skirtą nuobaudą iki pastabos arba papeikimo), nes pagal Įstatymo 29 straipsnio 4 dalį drausmines nuobaudas skiria būtent Garbės teismas, o teismas neperima viešojo administravimo institucijai priskirtų funkcijų.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas gali imtis alternatyvių ABTĮ 88 straipsnyje numatytų sprendimo rūšių ir sumažinti jam paskirtą neproporcingai griežtą nuobaudą.

ABTĮ 88 straipsnyje įtvirtinta, jog išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų: atmesti skundą (prašymą, pareiškimą) kaip nepagrįstą; patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą; patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu; patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio nuostata įtvirtintas valstybės valdžių padalijimo principas. Kiekvienai valdžios institucijai suteikiama jos paskirtį atitinkanti kompetencija, kurios konkretus turinys priklauso nuo tos institucijos vietos tarp kitų valdžios institucijų, jos įgaliojimų santykio su kitų institucijų įgaliojimais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 23 d. nutarimas).

Pažymėtina, jog teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-552/2015; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2704-552/2021; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl tarnybinių nuobaudų, yra išaiškinęs, kad teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-649/2013; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2337-520/2021; kt.). Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio ginčuose, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas teismui nusprendus nepanaikinti Sprendimo, sumažinti jam skirtą nuobaudą iki pastabos arba papeikimo negali būti nagrinėjamas teisme. Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas Sprendimo, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo teisės versto turto arba verslo vertinimo veikla panaikinimas, teisėtumą ir pagrįstumą, kartu turės įvertinti ir paskirtos nuobaudos proporcingumą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, netinkamai įvertino skundui priimti teisiškai svarbias aplinkybes, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo teismui nusprendus nepanaikinti Sprendimo, sumažinti jam skirtą nuobaudą iki pastabos arba papeikimo. Atsižvelgus į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 17 d. nutarties dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl turi būti panaikinta, o pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimas turi būti grąžinamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „CRE pro“ pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą tuo pagrindu, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla pagal UAB „CRE pro“ skundą dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2021 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. V1-51 „Dėl UAB „Vertinimo partneriai“, UAB „Nill Nill“, UAB „Giantus vertinimas“ ir UAB „CRE pro“ veiklos neplaninių patikrinimų“ panaikinimo. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju byla nėra nagrinėjama iš esmės, o sprendžiamas pareiškėjo S. A. M. skundo dalies priimtinumo klausimas, todėl nėra pagrindo tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „CRE pro“ prašymo sustabdyti bylą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. A. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 17 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria pareiškėjas prašo nusprendus nepanaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2022 m. vasario 8 d. drausmės bylos nagrinėjimo posėdžio protokolo Nr. GT1-2(22)-P ir juo patvirtinto sprendimo dėl nuobaudos pareiškėjui paskyrimo, sumažinti pareiškėjui skirtą nuobaudą iki pastabos arba papeikimo, panaikinti ir pareiškėjo S. A. M. skundo dalies priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė