a4ff092d-1c57-4f52-a3b2-77cae0d5de44 · Vilniaus apygardos teismas

CivCivilinė byla Nr. 2A-978-619/2017Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03531-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.3.5.2.1.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo M.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo M. K. ieÅ¡kinį atsakovei M. K. dėl santuokos nutraukimo, trečiasis asmuo R. T.Teisėjų kolegijan u s t a t ė :             Ginčo esmė IeÅ¡kovas M. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė nutraukti santuokÄ tarp M. K. ir M. K. dėl atsakovės kaltės; M. K. palikti santuokinę pavardę; asmeninį įsipareigojimÄ R.

T. palikti vykdyti atsakovei M. K..Nurodė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė 1795 m. lapkričio 15 d. sudarė santuokÄ . Atsakovei 2006 m. vasario 21 d. iÅ¡vykus iÅ¡ Lietuvos, Å¡alių santuokiniai ryÅ¡iai nutrÅ«ko, atsakovė nevykdo sutuoktinės pareigų, nesirÅ«pina Å¡eima, ieÅ¡kovui nėra žinoma kur Å¡iuo metu gyvena ar dirba atsakovė, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės. Dalintino turto Å¡alys neturi. Atsakovė turi įsiskolinimÄ trečiajam asmeniui R. T., kuris pripažintinas asmenine atsakovės prievole.Atsakovė atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.Trečiasis asmuo R.

T. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ bei skirti ieÅ¡kovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, pusę jos priteisiant atsakovui. Nurodė, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens susiklostė paskoliniai santykiai, Å¡iai dienai skolos suma yra 49162 EUR. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų paneigiančių, jog atsakovė pinigus iÅ¡ trečiojo asmens skolinosi savo reikmėms, o ne Å¡eimos interesams. IeÅ¡kovas taip pat nepateikė įrodymų, jog negyvena su atsakove ir neveda bendro Å«kio ir sÄ moningai ieÅ¡kinyje nenurodo visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ kitose nagrinėtose civilinėse bylose esančių įrodymų matyti, kad sutuoktiniai palaiko santykius, sudarinėja sutartis ir veda bendrÄ Å«kį, todėl ieÅ¡kovas negalėjo nežinoti, jog atsakovė skolinosi pinigus iÅ¡ kreditoriaus. Kadangi nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ar kitaip, todėl sutuoktiniai kreditoriui turėtų atsakyti solidariai.Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmėVilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Nutraukė santuokÄ tarp M. K. ir M. K. sudarytÄ 1975-11-15, įregistruotÄ Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 601, kaltais dėl santuokos iÅ¡irimo pripažįstant abu sutuoktinius. Paliko santuokines pavardes: „K.“ ir „K.“. Pripažino kreditorinį įsipareigojimÄ pagal 2007-07-25 sutartį R. T. solidaria M. K. ir M. K. prievole. Atmetė ieÅ¡kovo M. K. reikalavimÄ pripažinti atsakovei M. K. kreditorinį įsipareigojimÄ R. T. kaip asmeninę atsakovės M. K. prievolę.

Atmetė trečiojo asmens R. T. reikalavimÄ dėl baudos priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo M. K.. Priteisė iÅ¡ atsakovės M. K. ieÅ¡kovui M. K. 20,50 EUR žyminio mokesčio iÅ¡laidų.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , liudytojų parodymus bei Å¡alių argumentus, konstatavo, kad sutuoktinių tarpusavio santykiai yra įtempti, kadangi sutuoktinius skiria didelis atstumas, yra ribotos galimybės net susisiekti ir sprendė, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl jų abipusės kaltės.Pirmosios instancijos teismas, pažymėjo, jog atsakovės ir trečiojo asmens paskolos sutartis priskirtina prie prievolių, kuriai sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikia, jeigu ji sudaryta Å¡eimos interesais.

Nors nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas teigė, jog apie atsakovės sudarytÄ paskolos sutartį sužinojęs atsitiktinai, maždaug 2008 metais, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad po 2008 metų ieÅ¡kovas sudarė keletÄ sandorių, dalyvaujant atsakovei (povedybinė sutartis, nekilnojamojo turto perleidimo sutartis sutuoktinių sÅ«nui). IeÅ¡kovas ginčijo teismo procesuose areÅ¡tuoto ir varžytinėse parduodamo nekilnojamojo turto vertę kartu su atsakove pateikdamas prieÅ¡ieÅ¡kinius. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog atsakovė bÅ«tų po 2007 metais sudarytos paskolos sutarties dar papildomai sudariusi paskolos sutartis, arba, atsakovė bÅ«tų turimÄ turtÄ pardavusi, o gautus pinigus iÅ¡leidusi savo reikmėms.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovė sudarė keletÄ nekilnojamojo turto sandorių, kuriais jai priklausantį turtÄ yra perleidusi savo dukrai, o Å¡i (dukra) vėl perleidusi atsakovei ir ieÅ¡kovui. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog paskolos sutartis buvo sudaryta ne Å¡eimos interesais.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentaiApeliaciniu skundu ieÅ¡kovas M. K. prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį, kurioje teismas nepripažino atsakovės kreditorinio įsipareigojimo trečiajam asmeniui jos asmenine prievole.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ nepasinaudojo galimybe bÅ«ti aktyviam Å¡eimos bylose.

Pažymėjo, jog skolindamasi 265000 Lt atsakovė įsipareigojo grÄ Å¾inti skolÄ per 3 mėn., už uždelstÄ dienÄ mokėti 662,5 Lt delspinigius, sutarties vykdymo užtikrinimui, atsakovė įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ . IeÅ¡kovui taip pat pavyko rasti sutartį pasiraÅ¡ytÄ tarp atsakovės ir M. K., iÅ¡ kurios matyti, kad M. K. įsipareigoja atsakovei surasti kreditorių 265000 Lt sumai gauti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2008 m. birželio 18 d. iÅ¡nagrinėjo bylÄ pagal kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovės. Vykdomajame raÅ¡te skolininke įvardijama taip pat atsakovė.

Apeliantui nesuprantama, kokių Å¡eimos poreikių galėjo bÅ«ti paskolos paėmimo metu, kadangi Å¡alių vaikai buvo suaugę, o ieÅ¡kovas su atsakove brandaus amžiaus, tuo tarpu paskola paimta 3 mėnesiams. Kad paskola buvo imama ne Å¡eimos poreikiams patvirtina ir ankstesni neapgalvoti ir neatsakingi atsakovės paskoliniai santykiai. Tam, kad paskolos sutartis bÅ«tų pripažinta bendra sutuoktinių prievole, kreditorius turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta Å¡eimos interesais. Nei tuo laikotarpiu, kada atsakovė ėmė paskolas, nei vėliau neįgyta jokio turto.

Apeliantas neturėjo pareigos įrodinėti aplinkybes, kurios laikytinos prejudiciniais faktais. Iki kreipimosi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo trečiasis asmuo jokių pretenzijų ieÅ¡kovui nereiÅ¡kė ir dėl paskolos grÄ Å¾inimo į ieÅ¡kovÄ nesikreipė. Tai patvirtina, kad jis žinojo, jog ieÅ¡kovas nėra susijęs su paskolos ėmimu. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo R. T. praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, jog Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų, jog atsakovė pasiskolino pinigus savo reikmėms, o ne Å¡eimos interesams.

Taip pat nepateikė įrodymų, jog negyvena su atsakove ir neveda bendro Å«kio. IÅ¡ kitose bylose esančių įrodymų matyti, kad sutuoktiniai palaiko santykius ir sudarinėja sandorius. Todėl ieÅ¡kovas neturi pagrįstų įrodymų, jog nežinojo apie tai, kad atsakovė skolinosi pinigus iÅ¡ kreditoriaus. IeÅ¡kovas sÄ moningai nenurodė teismui visų reikÅ¡mingų aplinkybių bei informacijos apie atsakovę ir kitas nagrinėtas civilines bylas, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovui neįrodžius, jog paskola buvo paimta ne Å¡eimos poreikiams tenkinti, prievolė kreditoriui pripažintina solidaria sutuoktinių prievolė.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Å i byla nagrinėjama ieÅ¡kovo pateikto apeliacinio skundo ribose.Nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens (kreditoriaus) kilo ginčas dėl atsakovės skolos trečiajam asmeniui kvalifikavimo, ieÅ¡kovui praÅ¡ant pripažinti jÄ asmenine atsakovės prievole, o trečiajam asmeniui teigiant, kad tai yra solidari sutuoktinių prievolė.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , liudytojų parodymus bei Å¡alių argumentus konstatavo, jog santuoka tarp Å¡alių iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Laikydamas, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovės pasiskolintos lėšos buvo panaudotos ne Å¡eimos interesams, o asmeninėms atsakovės reikmėms, pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti iÅ¡ paskolos su trečiuoju asmeniu kylančiÄ prievolę asmenine atsakovės prievole.Apeliantas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada motyvuodamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertindamas byloje esančius įrodymus neatsižvelgė į tai, kad paskola paimta atsakovės vardu, įkeistas jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, vykdomajame raÅ¡te skolininke įvardijama tik atsakovė, paskolos paėmimo metu ieÅ¡kovės ir atsakovo Å¡eima neturėjo tokių poreikių, kuriems bÅ«tų reikalinga tokio dydžio paskola tokiam trumpam terminui, be to trečiasis asmuo iki pat ieÅ¡kinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo jokių pretenzijų dėl paskolos grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui nereiÅ¡kė.

Kolegija sutinka su Å¡iais argumentais.Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sutuoktiniai pagal savo prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniÅ¡kai ir sutuoktinių prievolių pobÅ«dis nepreziumuojamas. Kai sprendžiama dėl sutuoktinio prievolės grÄ Å¾inti paskolÄ pagal sutartį, kuriÄ santuokos metu sudarė vienas iÅ¡ sutuoktinių, prievolės su kitu sutuoktiniu bendras pobÅ«dis nustatomas taikant CK 3.109 straipsnio ir kitų normų nuostatas. Solidarioji prievolė atsiranda tik įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis).

Prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiÅ¡kia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Plenarinė sesija pažymėjo, kad, sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iÅ¡ sandorių, bÅ«tinų iÅ¡laikyti Å¡eimos namų Å«kiui ir užtikrinti vaikų auklėjimÄ bei Å¡vietimÄ , abu sutuoktiniai atsako solidariai.

Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiÅ¡kiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolÄ ar perka prekių iÅ¡simokėtinai, jeigu tai nėra bÅ«tina bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles teismas pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį – ginčas tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių) ar tarp sutuoktinių. Nustatęs, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių), teismas privalo identifikuoti kreditoriaus pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ â€“ reikalavimas reiÅ¡kiamas vienam ar abiem sutuoktiniams kaip bendraskoliams pagal CK 3.109 straipsnį. Minėta, jog nagrinėjamoje byloje ginčas iÅ¡ esmės kilo tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens dėl atsakovės pasiskolintų lėšų pripažinimo asmenine jos prievole.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovas su atsakove susituokė 1975 m. lapkričio 15 d. 2007-07-25 sudarytos sutarties pagrindu tarp R. T., A. K. ir M. K., R. T. paskolino atsakovei 212000 Lt, o A. K. – 53000 Lt. Reikalavimo perleidimo sutartimi A. K. perleido reikalavimo teisę į atsakovės skolÄ R. T.. Prievolės įvykdymo užtikrinimui atsakovė įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ unikalus (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2008 m. birželio 4 d. iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, kuriame skolininke įvardijama M.

K.. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartimi tenkinus trečiojo asmens R. T. praÅ¡ymÄ nustatyta, kad skolininkei M. K. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu M. K. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio gaunamų pajamų. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu taip pat pateikė įrodymus, jog atsakovę ir trečiÄ jį asmenį siejo ir daugiau paskolinių santykių. Trečiasis asmuo atsiliepdamas į ieÅ¡kinį, nesutikimÄ su ieÅ¡kovo reikalavimu pripažinti skolÄ asmenine atsakovės prievole, savo pozicijÄ iÅ¡ esmės grindė tuo, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog skolintos lėšos buvo panaudotos ne Å¡eimos poreikiams.Pažymėtina, jog civiliniame procese faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tokio pobÅ«džio bylose pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas Å¡eimos interesais, tenka Å¡aliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė bÅ«tų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

P. v. D. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-365/2012). Atsižvelgiant į tai, kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovui teigiant, jog iÅ¡ trečiojo asmens skolintas lėšas atsakovė panaudojo savo reikmėms, neatitinka protingumo principo bei minėtos teismų praktikos, naÅ¡tos perkėlimas ieÅ¡kovui įrodinėti kur atsakovė panaudojo skolintas lėšas.Kolegija atsižvelgdama į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , teismų praktikÄ bei nagrinėjamoje byloje esančius duomenis bei nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindÄ konstatuoti, jog M.

K. skolinosi lėšas Å¡eimos interesais ir jos buvo panaudotos Å¡eimos poreikių tenkinimui. Ä®vertinus iÅ¡dėstytus argumentus, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkami taikė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas bei netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , todėl yra teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje ir tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti atsakovės M. K. kreditorinį įsipareigojimÄ R.

T., asmenine atsakovės M. K. prievole.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųŠaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo apeliacinis skundas tenkintas jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme – 41 EUR dydžio žyminis mokestis priteistinas iÅ¡ atsakovės M. K..Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu kolegija,n u t a r i a :Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimÄ pakeisti toje dalyje, kuria atmestas ieÅ¡kovo M.

K. reikalavimas pripažinti atsakovės kreditorinį įsipareigojimÄ trečiajam asmeniui asmenine atsakovės prievole. Kitoje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:„IeÅ¡kinį tenkinti.Nutraukti santuokÄ tarp M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. K., a.k. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ 1975-11-15, įregistruotÄ Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 601, kaltais dėl santuokos iÅ¡irimo pripažįstant abu sutuoktinius.IÅ¡registruojant santuokÄ , palikti santuokines pavardes:

„K“ ir „K“.Pripažinti kreditorinį įsipareigojimÄ trečiajam asmeniui R. T. pagal 2007-07-25 sutartį, a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine atsakovės M. K., a.k. (duomenys neskelbtini), prievole.Atmesti trečiojo asmens R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) reikalavimÄ dėl baudos priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo M. K., a.k. (duomenys neskelbtini).Priteisti iÅ¡ atsakovės M. K., a.k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui M. K., a.k. (duomenys neskelbtini), 20,50 EUR žyminio mokesčio iÅ¡laidų“.Priteisti ieÅ¡kovui M.

K., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 41 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ . Teisėjai                                                                                                        Andrutė Kalinauskienė                                                                                                                      Danutė Kutrienė                                                                                                                      Vytautas Zelianka