a4f9c141-7b95-4625-889f-1cdd1df80d4b · Raseinių rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1-144-237/2015(Teisminio proceso Nr. 1-82-1-00905-2014-3)Procesinio sprendimo kategorija (S)                                                                  2.3.6.4.5.; 1.2.26.2.N U O S P R E N D I SL I E T U V O S  R E S P U B L I K O S V A R D U 2015 m. lapkričio 27 d.Raseiniai Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Danutė Kregždienė, sekretoriaujant Agnei Ridikaitei,dalyvaujant prokurorei D.

S.,kaltinamojo gynėjai advokato padėjėjai J. R., nukentėjusiam G. P., teismo medicinos ekspertui A. J.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseinių r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 11 klasių iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „Dairana“ vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini). (deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)), teistas: 1. 1998-05-11 Tauragės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 278 str. 1 d., 271 str. 1 d., (1961 m.

BK redakcija) 5 metams laisvės atėmimo su ¼ turto konfiskavimu, 1999-03-08 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi veika iš LR BK 271 str. 4 d. perkvalifikuota į LR BK 271 str. 3 d. ir 278 str. 1 d., ir paskirta 4 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė; 2. 2003-01-20 Šiaulių apygardos teismo pagal LR BK 203 str. 2 d., 225 str. 2 d., 104 str. (1961 m. BK redakcija) 7 metams 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 43 str. 3 d. (1961 m. BK redakcija) paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 1999-03-08 nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 metai 8 mėn. laisvės atėmimo; 2003-10-31 Lietuvos Apeliacinio teismo 2003-10-31 nutartimi veikos perkvalifikuotos į LR BK 286 str., 284 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 2 d., paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 metai 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 1999-03-08 nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 metai 8 mėn. laisvės atėmimo, bausmė atlikta 2009-08-28, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė :

R. A. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2014 m. lapkričio 9 d. apie 12 val. Raseinių rajone, Viduklės miestelyje, Dariaus ir Girėno g. 12, Viduklės S. Stanevičiaus gimnazijos sporto salėje, t. y. vieÅ¡oje vietoje, vykstant vieÅ¡am renginiui - asociacijos sporto klubo „Vidukelė“ organizuotoms krepÅ¡inio varžyboms, matant kitiems asmenims, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, dėl asmeninių paskatų kilusio tarpusavio konflikto su G. P. metu, tyčia sudavė ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį rankos kumščiu nukentėjusiajam G.

P. į veidÄ , dėl ko nukentėjusiajam buvo padarytas deÅ¡inio skruosto sumuÅ¡imas ir muÅ¡tinė žaizda virÅ¡utinėje lÅ«poje, tokiu bÅ«du padarant jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl tokio pobÅ«džio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų ir tokiu savo įžūliu elgesiu bei veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, jis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . R. A. kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad prasidėjus krepÅ¡inio varžyboms ( jie su G.

P. žaidė skirtingose komandose) abu susistumdė jau pirmos atakos metu, G. P. jam kažkÄ pasakė necenzÅ«riniais žodžiais, pribėgant prie G. P. jis iÅ¡tiesė rankÄ ir G. P. nuvirto. Jis nepripažįsta, kad tyčia Å¡iam sudavė per veidÄ , nepripažįsta, kad sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Jam buvo paskirta nesportinė pražanga ir jis buvo paÅ¡alintas iÅ¡ varžybų ir salės, o po kiek laiko ir iÅ¡ turnyro. Tai buvo vieno teisėjo – D. B. sprendimas. Jis su G. P. susitaikė, Å¡is neturi jam jokių pretenzijų.

Mano, kad byla jam iÅ¡kelta ir teisiamas nepagrįstai, vien todėl, kad turi teistumÄ , pareiÅ¡kimÄ policijai nukentėjusysis padavė paskatintas policijos pareigÅ«nų, yra ne vienas atvejis, kai krepÅ¡inio varžybose susimušė žaidėjai, tačiau jie nebuvo teisiami. Nukentėjusysis G. P. parodė, kad 2014-11-09 Viduklės S. Stanevičiaus gimnazijos sporto salėje vyko varžybos. Jų metu jis gynė prieÅ¡ingos komandos žaidėjÄ R. A.. Buvo varžybų pradžia, jie su R. A. apsižodžiavo, jis R.

A. pasakė necenzÅ«rinį žodį. Jam nubėgus į savo aikÅ¡tės pusę, buvo smÅ«gis, kurio jis pats nematė, jis parkrito, vėliau matė, kad sumuÅ¡ta lÅ«pa ir žandas. Jis mano, kad tai nebuvo žaidybinė situacija. Jis žaidė rungtynes, tačiau neprisimena nieko, draugai rÅ«binėje po varžybų pamatė, kad jis elgiasi neadekvačiai – kelis kartus klausia to paties, blogai jaučiasi , iÅ¡vežė į ligoninę. Buvo apžiÅ«rėtas Raseiniuose ir po to nuvežtas į Kauno klinikas, ten sekančiÄ dienÄ iÅ¡leistas namo.

Jam buvo smegenų sukrėtimas. Grįžęs parašė policijai pareiÅ¡kimÄ dėl sumuÅ¡imo. Policijos pareigÅ«nai buvo atvažiavę pas jį į namus. Jis su R. A. susitaikė, jam jokių pretenzijų neturi, jaučia kaltę ir pats, kad pasakė necenzÅ«rinį žodį. Å iuo metu jis vėl žaidžia krepÅ¡inį, jokių pasekmių nėra. Liudytojas M. L. parodė, kad jis žaidė G. P. komandoje, pats nematė smÅ«gio, matė G. P. gulintį ant grindų. Apie smÅ«gio sudavimÄ jam pasakė kiti draugai.

R. A. buvo paskirta diskvalifikacinė pražanga jis buvo pašalintas iš aikštės ir salės. Jam buvo nemalonu, kad sudavė jo draugui. Varžybos tęsėsi toliau, G. P. metė baudas ir žaidė toliau. Po varžybų pastebėjo, kad G. P. sutriko atmintis, matė, kad paraudo veidas, jį draugai nuvežė į ligoninę. Liudytojas V. M. parodė, kad jis yra R. A. krepšinio komandos vadovas. Buvo varžybų pati pradžia, jis net nežiūrėjo į aikštę, o ėmė iš krepšio vandenį, kai buvo švilpukas, tada pamatė, kad iš aikštės varo R.

A., Å¡is atėjęs atsisėdo ant suoliuko, bet jam liepė palikti salę, teisėjas jam paskyrė nesportinę pražangÄ . Jis nepamatė to momento už kÄ Å¡is gavo tokiÄ pražangÄ . IÅ¡varius R. A., G. P. metė baudas, jis nesupranta, kaip jis žaidė dar tris kėlinius, jei buvo sužalotas. Jis Å¡io momento nesureikÅ¡mino, varžybos vyko toliau. Liudytojas T. G. parodė, kad jis yra R. A. komandos žaidėjas. Jis buvo ant atsarginių suolelio, nematė kas įvyko, nes žiÅ«rėjo ten kur buvo kamuolys.

Tik vėliau pamatė ant žemės kitos komandos žaidėjÄ , buvo paskirta R. A. techninė pražanga ir jis buvo iÅ¡varytas iÅ¡ aikÅ¡tės ir salės. Varžybos vyko toliau, jis matė, kad G. P. žaidė, tik kiek jis žaidė negali pasakyti. Jis nesuprato tos paskirtos pražangos. Liudytojas D. B. parodė, kad jis buvo krepÅ¡inio turnyro organizatorius ir teisėjavo rungtynėse. Buvo varžybų pradžia, jis pamatė kontaktÄ tarp žaidėjų , vienas žaidėjas nuvirto ant grindų, jis tÄ kontaktÄ traktavo kaip nesportinį žaidimÄ Â ir diskvalifikavo R.

A.. Žaidėjas su tuo sutiko ir išėjo iÅ¡ salės. Kitas žaidėjas atsikėlė ir nuėjo prie baudų metimo linijos, metė baudas , toliau tęsė rungtynes, kad jam bÅ«tų kokie sužalojimai veide jis nepastebėjo. Nesportinę pražangÄ davė už kietÄ kontaktÄ . Jam, kaip teisėjui apsispręsti, buvo trumpas laikas, gal dabar jis pasielgtų kitaip. Jis pamatė judesį, pastÅ«mimÄ ranka ar alkÅ«ne, į kokiÄ vietÄ negali pasakyti. Ikiteisminiame tyrime jis kaip jo klausė, taip atsakė, reikia vadovautis Å¡iais jo parodymais, jis pergalvojo situacijÄ , mano, kad parodymų nekeičia – jis matė aikÅ¡tėje situacijÄ , matė judesį, bet nematė kaip ir kur sudavė.

Tai nebuvo eilinis įvykis, tačiau mano, kad tai vyko aikÅ¡tėje ir buvo žaidybinė nesportinė pražanga. Jis, kaip teisėjas, nesportinę pražangÄ skyrė už grubų kontaktÄ su prieÅ¡ininku. Po kelių dienų, pasitarę su turnyre dalyvaujančių komandų vadovais nutarė R. A. paÅ¡alinti ir iÅ¡ turnyro, nenorėjo toleruoti grubaus žaidimo tokiame mažame turnyre. Varžybos tęsėsi toliau, jokios sumaiÅ¡ties dėl to nebuvo. KrepÅ¡inyje bÅ«davo ir gilesnių konfliktų, tačiau niekas žaidėjų neteisdavo.Liudytojas K.

J. parodė, kad jis su G. P. komandos draugai. Jis varėsi kamuolį link krepÅ¡io, kai iÅ¡girdo teisėjo Å¡vilpukÄ . Atsisukęs pamatė draugÄ ant žemės, prie jo R. A.. R. A. gavo pražangÄ , jų komandos draugas pakėlė G. P., Å¡is metė baudas, tęsėsi varžybos toliau. Jis nematė kaip viskas buvo, situacijos nesiaiÅ¡kino, G. P. sakė, kad neatsimena , kiti sakė, lyg tai trenkė, kiti sakė, kad pastÅ«mė. B Kažkiek užtruko kol iÅ¡siaiÅ¡kino situacijÄ , truputį sukėlė sumaiÅ¡tį.

Kad G. P. kreipėsi į policijÄ , sužinojo gavęs Å¡aukimÄ .  Liudytojas V. J. parodė, kad jis buvo aikÅ¡telėje, tačiau kas įvyko nematė tik iÅ¡girdęs Å¡vilpukÄ ir atsisukęs G. P. pamatė gulintį. Teisėjas R. A. skyrė nesportinę pražangÄ ir paÅ¡alino iÅ¡ aikÅ¡tės ir salės. G. P. buvo salėje, žaidė, jis pagalvojo, kad nieko blogo neatsitiko. R. A. buvo paÅ¡alintas iÅ¡ to turnyro. Jis jokios grėsmės sau nejautė.Liudytojas S. J. parodė, kad tuo momentu jis kovojo dėl kamuolio, kas įvyko nematė, pamatė tik gulintį G.

P.. R. A. teisėjas iÅ¡varė iÅ¡ aikÅ¡tės ir salės. Kiti irgi nepamatė kas įvyko, R. A. veiksmai kitiems nekėlė jokio pavojaus, įvyko incidentas, po jo varžybos tęsėsi, G. P. žaidė. Incidentas teigiamų emocijų nepridėjo. Liudytojas G. A. parodė, kad jis atsisukęs pamatė gulintį G. P.. Teisėjas R. A. paskyrė pražangÄ ir iÅ¡varė iÅ¡ aikÅ¡tės ir salės. Varžybos vyko toliau. G. P. pražaidė visas rungtynes, kad jis bÅ«tų sumuÅ¡tas į veidÄ , jis nepastebėjo.

Liudytojas A. P. parodė, kad jis su R. A. yra komandos draugai. Pirmos atakos metu G. P., kovojant dėl kamuolio, grubiai pastÅ«mė R. A., po to dar pasakė necenzÅ«rinius žodžius. R. A. parbėgdamas G. P. pastÅ«mė ir Å¡is nuvirto. Jo nuomone, nebuvo už kÄ paskirti tokiÄ pražangÄ ir iÅ¡varyti iÅ¡ aikÅ¡tės R. A.. Liudytojas A. B. parodė, kad jis pamatė pargriuvusį G. P., iÅ¡varius iÅ¡ aikÅ¡tės R. A., varžybos vyko toliau ir G. P. jas visas žaidė. RÅ«binėje jam pasidarė negerai, kas iÅ¡vežė į ligoninę jis neatsimena.

Incidentas truko kelias sekundes. Liudytojas M. P. parodė, kad jis sėdėjo ant atsarginių suolelio, pamatė savo komandos draugÄ ant žemės, o R. A. išėjo iÅ¡ salės. Buvo incidentas, G. P. gavo į nosį, gal žaidybinė situacija buvo, bet jis nematė. G. P. pakėlė nuo grindų, jis ėjo mesti baudas, po to jį pakeitė. Varžybos nebuvo sustabdytos, tęsėsi toliau. Liudytojas R. Č. parodė, kad jis, kaip tyrėjas, apklausinėjo liudytojus, dauguma iÅ¡ jų sakė, kad įvykio nematė, apie jį žino iÅ¡ kitų pasakojimo, liudytojas G.

K. sakė, kad suduotas smÅ«gis, A. P. sakė, kad pastÅ«mė.Liudytojas A. J. parodė, kad jis iÅ¡ G. P. priėmė pareiÅ¡kimÄ . Liudytojas G. K. parodė, kad jis rašė varžybų protokolÄ . Jis matė, kad pirmoje atakoje jie abu apsistumdė, o antros atakos metu R. A. trenkė G. P. į veidÄ ir Å¡is nugriuvo. Teisėjas suÅ¡vilpė diskvalifikacinę pražangÄ , po kelių minučių rungtynės vyko toliau. Pražangai esant, varžybos sustabdomos visada, gal Å¡iuo atveju pertrauka buvo ilgesnė iki R.

A. išėjo iÅ¡ salės. G. P. metė baudas ir žaidė toliau. Å is įvykis sukėlė neigiamas emocijas, nes nėra malonu, kai suorganizavus turnyrÄ , žaidėjas taip pasielgė, tarp žiÅ«rovų buvo nepilnamečių. IÅ¡ G. P. pareiÅ¡kimo ( b. l. 6 ) matyti, kad 2014-11-10 kreipėsi į policijÄ nurodydamas, kad jam R. A. var-žybų metu kumščiu smogė į veidÄ . 2014-11-10 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra S. Dariaus ir S. Girėno g. 12, Viduklėje, Raseinių r., Viduklės gimnazijos sporto salėje (b. l. 7-8).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio 2014-12-16 specialisto išvadoje Nr. G 414/14(10) nurodyta, kad G. P. nustatyta dešinio skruosto sumušimas, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, sužalojimas padarytas kietais bukais daiktais, pavyzdžiui, ranka, kokiu tai aplinkos daiktu ir pan., sužalojimai padaryti mažiausiai vieno smūgio ar trauminio poveikio pasėkoje, G. P. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 16). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio 2015-02-20 specialisto išvadoje Nr. GP 1/15(10) - G 414/14(10) nurodyta, kad G.

P. nustatyti sužalojimai nėra bÅ«dingi griuvimui aukÅ¡tielninkam ir atsitrenkimui į kokį tai pagrindÄ , tokie sužalojimai bÅ«dingesni smÅ«gio sudavimui į veido deÅ¡inę pusę (b. l. Nr. 102-103). Asociacijos sporto klubas „Vidukelė“ prezidento D. B. 2014-11-13 raÅ¡te nurodyta, kad 2014 m. lapkričio 9 d., 12 val., Viduklės S.Stanevičiaus gimnazijos sporto salėje vykusių sporto klubo „Vidukelė“ organizuojamų krepÅ¡inio varžybų tarp Å iluvos „Šilo“ ir Kaulakių „Helano“ metu, tarp Å¡ių komandų žaidėjų R.

A. ir G. P. įvyko konfliktas, kurio metu R. A. galimai tyčia sudavė G. P.. Varžybų teisėjas šį veiksmÄ traktavo kaip nesportinį elgesį ir paÅ¡alino R. A. iÅ¡ salės (b. l. 20). Asociacijos sporto klubas „Vidukelė“ prezidento D. B. 2015-04-21 raÅ¡te „Dėl informacijos suteikimo“ nurodyta, kad varžybų metu tarp „Šilo“ ir „Helano“, įvykus konfliktui tarp G. P. ir R. A., jis, kaip vyriausiasis varžybų teisėjas, diskvalifikavo žaidėjÄ pagal krepÅ¡inio teisėjavimo taisykles, su kitais komandų vadovais situacijÄ aptarė teflonu, apie jo, kaip varžybų organizatoriaus, priimtÄ sprendimÄ neleisti toliau R.

A. žaisti turnyre, jis informavo komandos „Šilas“ trenerį V. M., pateiktoje krepÅ¡inio varžybų protokolo kopijoje matyti kad komandos „Šilas“ žaidėjas paÅ¡alintas iÅ¡ varžybų (b. l. Nr. 106, 107). IÅ¡ nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ byloje ( b. l. 76-80) matyti, kad Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras buvo nutraukęs ikiteisminį tyrimÄ dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, nes nepadaryta veikia, numatyta BK 284 str. 1 d. , pasiÅ«lyta G.

P. dėl padaryto jam nežymaus sveikatos sutrikdymo, veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro nutarimo atnaujinti nutrauktÄ ikiteisminį tyrimÄ matyti ( b. l. 82-85), kad ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas , nes R. A. veiksmai buvo atlikti vieÅ¡oje vietoje, renginio metu, jie buvo tyčiniai. Teismo medicinos ekspertas A. J. teismo posėdžio metu patvirtino savo duotas iÅ¡vadas, kad G. P. buvo nustatyta deÅ¡inio skruosto sumuÅ¡imas, muÅ¡tinė žaizda virÅ¡utinėje lÅ«poje ir nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kad nustatyti sužalojimai nėra bÅ«dingi griuvimui , o bÅ«dingesni smÅ«gio sudavimui į veido deÅ¡inę pusę , taip pat patvirtino ir tai, kad nebuvo nustatyta, kad G.

P. buvo trauminė smegenų liga, nors medicininiuose įraÅ¡uose tokia diagnozė buvo įraÅ¡yta. R. A. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. padarymu, tai yra, vieÅ¡osios tvarkos pažeidimu, savo kaltės nepripažino. IÅ¡ bylos duomenų – nukentėjusiojo G. P., kuris smÅ«gio nematė, bet nuo jo pargriuvo, liudytojų G. K. , kuris matė, kad R. A. trenkė G. P. į veidÄ , D. B., kuris nors ir tiesiogiai smÅ«gio nematė, bet už grubų kontaktÄ , po kurio G. P. griuvo ant grindų, skyrė R.

A. kvalifikacinę pražangÄ ir jį paÅ¡alino iÅ¡ aikÅ¡tės ir salės, A. P. parodymų, kad R. A. stÅ«mė G. P. ir jis nugriuvo, parodymų, bei visų kitų byloje apklaustų liudininkų parodymų, kurie nors ir nematė smÅ«gio, bet matė nukritusį ant grindų G. P., iÅ¡ specialisto iÅ¡vados, kurioje nustatyta G. P. lÅ«pos ir skruosto sumuÅ¡imas, teismas laiko nustatytu ir įrodytu, kad R. A. krepÅ¡inio varžybų metu aikÅ¡telėje, žaidžiant prieÅ¡ingose komandose, sudavė per veidÄ G.

P. ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Taip pat nustatyta, kad tai jis padarė tyčia – smÅ«gis suduotas ne atakos metu, ne kovojant dėl kamuolio ar ginantis, tai yra, ne įprastoje žaidybinėje situacijoje ir tai patvirtina apklausti liudytojai – dauguma jų nematė kas įvyko tarp R. A. ir G. P. ir pamatė jau tik gulintį ant grindų G. P. po teisėjo Å¡vilpuko, pats teisėjas taip pat smÅ«gio sudavimo aiÅ¡kiai nepamatė, nes kamuolys buvo kitoje aikÅ¡tės vietoje ir ten vyko žaidimas.

SmÅ«gis suduotas po jų abiejų žodinio konflikto, kad toks konfliktas buvo paaiÅ¡kino R. A., nuketėjęs G. P. taip pat patvirtino ir pripažino, kad jis pasakė necenzÅ«rinį žodį R. A., kad Å¡ie abu jau buvo susistumdę ir apsižodžiavo prieÅ¡ tai vykusios atakos metu, tÄ aplinkybę patvirtino ir liudytojai A. P. ir G. K.. Å ios aplinkybės įrodo, kad R. A. sudavė G. P. ne iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, o iÅ¡provokuotas jų tarpusavio konflikto, paskatos buvo asmeninės. Fizinis smurtas buvo panaudotas vieÅ¡oje vietoje – sporto salėje, vykstant krepÅ¡inio varžyboms, matant kitiems asmenims.

Fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų yra įžūlus elgesys.    Pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Å io nusikaltimo objektas – vieÅ¡oji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Byloje nustatyta, kad veiksmai atklikti vieÅ¡oje vietoje – sporto salėje, matant daugeliui žmonių, krepÅ¡inio rungtynių metu. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvÅ«s vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dai:

1) įžūlus elgesys;

2) grasinimai;

3) patyčios;

4) vandaliÅ¡ki veiksmai. Å iuo atveju, tai buvo įžūlus elgesys. Tačiau baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ , padaryta veika turi peržengti privataus konflikto ribas ir bÅ«ti pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai bei aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį panaudojus fizinį smurtÄ aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys ir pan.

IÅ¡ visų apklaustų byloje liudininkų M. L. parodė, kad jam buvo nemalonu, kad sudavė draugui, liudytojas S. J. parodė, kad incidentas teigiamų emocijų nepridėjo, G. K. parodė, kad tai sukėlė neigiamas emocijas, kad tarp žiÅ«rovų buvo nepilnamečių. Visi kiti liudytojai, kurie buvo krepÅ¡inio rungtynių metu, parodė, kad tai jiems nesukėlė jokių emocijų, jie nejuto sau jokios grėsmės, ir visi liudytojai parodė, kad paskyrus diskvalifikacinę pražangÄ ir paÅ¡alinus R.

A. iÅ¡ aikÅ¡tės ir salės, varžybos buvo tęsiamos, pertrauka truko tik Å¡iek tiek ilgiau, nei skiriant įprastÄ pražangÄ â€“ iki iÅ¡ salės išėjo R. A., nukentėjęs G. P. metė baudas ir toliau žaidė aikÅ¡telėje iki rungtynių pabaigos. Taigi, nei vienas iÅ¡ liudininkų nepasijuto nei Å¡iurkÅ¡iai pažeminti ar Å¡okiruoti, ar jaučiantys sau grėsmę, nebuvo nutrauktos rungtynės, o užfiksavus pražangÄ , buvo tęsiamos toliau, nėra nustatyta aplinkybių, kad aplinkiniai kažkaip bÅ«tų sureagavę į įvykusį incidentÄ , dauguma net jo nematė, matė tik pasekmes – gulintį ant grindų nukentėjusįjį, neteisėtas veiksmas buvo vienkartinis, truko labai trumpai, paskyrus nesportinę pražangÄ ir paÅ¡alinus R.

A. iÅ¡ aikÅ¡tės ir salės, varžybos buvo tęsiamos toliau. Nėra nustatyta ir kaltininko tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarkÄ â€“ ji buvo nukreipta vien į asmenį dėl kilusio asmeninio pobÅ«džio konflikto ir pasakyto jo atžvilgiu nukentėjusiojo necenzÅ«rinio žodžio. R. A. bendrais bruožais lyg ir galėjo numatyti , kad toks jo veiksmas galėjo sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarkÄ , nes padarytas vieÅ¡oje vietoje, matant daugeliui žmonių, tačiau tai padaryta dėl asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju ir, svarbiausia aplinkybė, kad - krepÅ¡inio rungtynių metu, kai elgesio normos negali bÅ«ti traktuojamos taip griežtai, kaip kitomis aplinkybėmis, nes sportÄ visada lydi emocijos, azartas, net ir pirmomis varžybų akimirkomis, todėl ir padaryti veiksmai negali bÅ«ti vertinami vienodai, esant tokioms aplinkybėms , negalima laikyti įrodytu, kad jis turėjo tyčiÄ sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarkÄ ir to siekė.

Be to, R. A. veiksmas nors ir buvo įžūlus, tačiau nebuvo susijęs su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu, o spontaniÅ¡kas ir, nors demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, tačiau nesukėlė padarinių – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo. Nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų pripažinti realų vieÅ¡osios tvarkos ar rimties sutrikdymÄ â€“ varžybos buvo sustabdytos, bet tik dėl to, kad buvo skiriama diskvalifikacinė pražanga už R. A. tokį grubų ir agresyvų užsipuolimÄ varžovo ir jis buvo paÅ¡alintas iÅ¡ aikÅ¡tės ir varžybų, kaip ir numato krepÅ¡inio taisyklės. R.

A. veiksmai , tiksliau vienas veiksmas, nebuvo toks intensyvus, agresyvus ir aplinkinius trikdantis, kad jį būtų galima laikyti tiek pavojingu, kad už jį kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 str. 1 d. R. A. elgesys buvo netinkamas ir nepateisinamas, tačiau tai buvo vienas veiksmas, truko neilgai, nebuvo padaryta žala. Nėra jokių įrodymų, kad tuo veiksmu realiai būtų sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Svarbu ir tai, kad nukentėjusiajam nebuvo patvirtinta diagnozė dėl smegenų traumos.

Pažymėtina ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas jau buvo nutrauktas nustačius, kad nėra padaryta nusikalstama veika, po atnaujinimo bylos, jokių kitų naujų aplinkybių nepaaiškėjo, naujų įrodymų surinkta nebuvo. Pats nukentėjusysis jokių pretenzijų neturi, jam žala nepadaryta, apklaustas teisme teisėjas D. B. suabejojo savo sprendimu dėl žaidėjo diskvalifikacijos už tokį elgesį, dauguma liudytojų aiškino, kad būdavo varžybų metu netinkamo, nesportinio elgesio, tačiau žaidėjai nebuvo teisiami.

Teismas privalo tirti ir tikrinti įrodymus laikydamasis BPK 20 str. 3 d., 4 d. nuostatuose įtvirtintų sÄ sajumo ir leistinumo principais, bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklėmis, t.y., pagal savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. BylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ Ä¯vertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtų aplinkybių.

Turi bÅ«ti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ ir tik po to darant apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios, neprieÅ¡taringos, logiÅ¡kos. Byloje nėra įrodyta, kad R. A. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d. , jis iÅ¡teisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). BPK 44 straipsnio 6 dalis užtikrina kaltinamam asmeniui nekaltumo prezumpcijÄ , kol įstatymo nustatyta tvarka neįrodytas jo kaltumas.

Tai reiškia, jog nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltinimui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., teismas,n u s p r e n d ž i a :              R. A. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

             Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                     Danutė Kregždienė