2017-02-01 Nr. AB-2675-3-61-3-02028-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-138-822/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02028-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, AB „Energijos skirstymo operatorius“, trečiajam susiinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai dėl rašto panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas S. F. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2016 m. balandžio 25 d. Valstybinės energetikos inspekcijos raštą Nr. 2R-1427; 2) priteisti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio skyriaus neteisėtų veikų, kuri preliminariai yra 146 311,47 Eur; 3) priteisti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos neteisėtų veikų, kuri preliminariai yra 104 507,19 Eur; 4) priteisti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl AB ESO (anksčiau AB Lesto) neteisėtų veikų, kuri preliminariai yra 62 704,92 Eur. Pareiškėjas prašė imtis reikalavimo užtikrinimo priemonių ir uždrausti ESO nutraukti su juo 1997 m. liepos 7 d. sudarytą elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 14673120, išmontuoti objekte esančius elektros apskaitos prietaisus ir elektros atvadą, įpareigoti vykdyti nenutraukiamą elektros energijos tiekimą jo butui, esančiam (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo S. F. skundo dalį dėl 2016 m. balandžio 25 d. Valstybinės energetikos inspekcijos rašto Nr. 2R-1427 panaikinimo ir turtinės bei neturtinės žalos, atsiradusios dėl AB ESO (anksčiau AB Lesto) neteisėtų veikų, kuri preliminariai yra 62 704,92 Eur, atlyginimo priteisimo.

Šia teismo nutartimi pareiškėjui S. F. nustatytas terminas iki 2016 m. birželio 13 d. kitos skundo dalies trūkumų pašalinimui – nustatyta tvarka pateikti teismui naują skundą, kuriame būtų tinkamai suformuluotas skundo reikalavimas bei tinkamai (aiškiai ir konkrečiai) nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą.

Pareiškėjas 2016 m. birželio 13 d. padavė teismui patikslintą skundą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 15 d. nutartimi pareiškėjo S. F. skundo dalį dėl reikalavimų atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinio padalinio skyriaus neteisėtų veikų, kuri preliminariai yra 146 311,47 Eur, ir atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos neteisėtų veikų, kuri preliminariai yra 104 507,19 Eur, nusprendė laikyti nepaduota.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas nurodytų skundo dalies trūkumų neištaisė. Pareiškėjas 2016 m. birželio 13 d. patikslintame skunde dėsto nesutikimo su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi argumentus ir po šių argumentų dėstymo vėl pakartoja 2016 m. gegužės 17 d. skundo tekstą. Taigi pareiškėjas patikslintu skundu teismo nutartyje nustatytų skundo dalies trūkumų neištaisė, esminių skundo elementų (skundo reikalavimų ir jų faktinio pagrindo) tinkamai nesuformulavo. Kildindamas žalos padarymą iš Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinio padalinio skyriaus neteisėtų veikų viešojo administravimo srityje, šių veikų pakankamai aiškiai ir konkrečiai nedetalizavo; kildindamas žalos padarymą iš Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos neteisėtų veikų, nenurodė jokių šios ministerijos veikų (priimtų sprendimų, raštų ar pan.), iš kurių kildina žalos padarymą; nenurodė, kaip pasireiškė turtinės žalos padarymo faktas, kas konkrečiai sudaro patirtą turtinę žalą, kaip jis ją apskaičiavo, nenurodė bendros prašomos priteisti turtinės žalos sumos; atskirai nenurodė, kaip pasireiškė jam padaryta neturtinė žala, kokia konkrečia suma jis vertina šią patirtą neturtinę žalą; formuluodamas skundo reikalavimą atskirai nenurodė prašomos priteisti žalos atlyginimo sumų; skundo reikalavimus suformulavo preliminariai, tiksliai nenurodė prašomos priteisti žalos sumų. Taip suformuluotas skundas iš esmės neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio nuostatų, pagal jį negali būti pradėtas administracinės bylos nagrinėjimas.

Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimų priteisti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinio padalinio skyriaus neteisėtų veikų ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos neteisėtų veikų, laikytina nepaduota ir teisėjo nutartimi grąžintina pareiškėjui.

Kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo S. F. skundo dalį, o 2016 m. birželio 15 d. nutartimi likusi skundo dalis laikoma nepaduota, pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nespręstas.

III. Pareiškėjas S. F. su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartimi nesutinka. Atskirajame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.

Paaiškina, kad skunde nurodė, jog Valstybinė energetikos inspekcija nusikalstamai aplaidžiai neišnagrinėjo pareiškėjo skundo, pažeidė įstatymus, nenutraukė nusikalstamų AB ESO veikų ir nepranešė dėl jų vykdymo atitinkamoms institucijoms. Energetikos ministerija taip pat neatliko savo pareigų, netinkamai prižiūrėjo Energetikos inspekcijos veiklą. Pareiškėjas nurodo, kad dėl šių institucijų neteisėtų veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Patirtą žalą nurodo preliminaria suma. Mano, kad reikalavimas skunde nurodyti tikslas prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumas, yra nusikalstamas reikalavimas. Mano, kad teismas nepagrįstai nenagrinėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 15 d. nutarties, kuria teismas nutarė pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinio padalinio skyriaus neteisėtų veikų, kuri preliminariai yra 146 311,47 Eur, ir atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos neteisėtų veikų, kuri preliminariai yra 104 507,19 Eur, laikyti nepaduota, kadangi pareiškėjas per teismo nutartimi nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Visų pirma, pažymėtina, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pagal atskirąjį skundą pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 148 str.; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Akcentuotina, jog nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos įstatymų leidėjas teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimus iš esmės įtvirtino ABTĮ 5, 23, 24, 33, 39 straipsniuose. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr. 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis numato, jog gavus teisme skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį. Jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Šiame kontekste pabrėžtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė: teismas suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr. 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015 ir kt.). Teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymų dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti (žr. 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012 ir kt.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl 2016 m. balandžio 25 d. Valstybinės energetikos inspekcijos rašto Nr. 2R-1427 panaikinimo, turtinės bei neturtinės žalos, atsiradusios dėl AB ESO (anksčiau AB Lesto) neteisėtų veikų, kuri preliminariai yra 62 704,92 Eur, atlyginimo priteisimo ir turtinės bei neturtinės žalos, atsiradusios dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio skyriaus neteisėtų veikų, kuri preliminariai yra 146 311,47 Eur ir dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos neteisėtų veikų, kuri preliminariai yra 104 507,19 Eur atlyginimo priteisimo. Pareiškėjas prašė imtis reikalavimo užtikrinimo priemonių ir uždrausti ESO nutraukti su juo 1997 m. liepos 7 d. sudarytą elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 14673120, išmontuoti objekte esančius elektros apskaitos prietaisus ir elektros atvadą, įpareigoti vykdyti nenutraukiamą elektros energijos tiekimą jo butui, esančiam (duomenys neskelbtini).

Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo S. F. skundo dalį dėl 2016 m. balandžio 25 d. Valstybinės energetikos inspekcijos rašto Nr. 2R-1427 panaikinimo ir turtinės bei neturtinės žalos, atsiradusios dėl AB ESO (anksčiau AB Lesto) neteisėtų veikų, kuri preliminariai yra 62 704,92 Eur, atlyginimo priteisimo.

Šia teismo nutartimi pareiškėjui S. F. nustatytas terminas iki 2016 m. birželio 13 d. kitos skundo dalies trūkumų pašalinimui – nustatyta tvarka pateikti teismui naują skundą, kuriame būtų tinkamai suformuluotas skundo reikalavimas bei tinkamai (aiškiai ir konkrečiai) nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 24 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjas, kildindamas žalos padarymą iš Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio skyriaus neteisėtų veikų, šių veikų pakankamai aiškiai ir konkrečiai nedetalizuoja. Pareiškėjo skunde tik abstrakčiai nurodoma, kad Valstybinė energetikos inspekcija (ir kitos institucijos), nepaisant pateiktų skundų, savalaikiai neužkardė AB Lesto ir AB ESO nusikalstamų ir neteisėtų veikų. Pareiškėjas skunde aiškiai nenurodė, kokių konkrečių ir kada pateiktų jo skundų, prašymų ar pan. Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinis padalinys tinkamai neišnagrinėjo, kokie konkretūs Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinio padalinio sprendimai, pareiškėjo manymu, nepagrįsti ir neteisėti, kaip, kokiu būdu, ir kokias konkrečias AB Lesto ir AB ESO nusikalstamas ir neteisėtas veikas, jo nuomone, Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinis padalinys privalėjo „užkardyti“, tačiau to nepadarė.

Pareiškėjas, kildindamas žalos padarymą iš Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos neteisėtų veikų, skunde nenurodė jokių šios ministerijos veikų (priimtų sprendimų, raštų ar pan.), iš kurių kildina žalos jam padarymą. Taip suformuluotas skundas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio nuostatų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo jam priteisti atlyginti bendras turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo preliminarias sumas. Tačiau turtinė ir neturtinė žala yra skirtingos savo pobūdžiu, todėl pareiškėjas, formuluodamas skundo pagrindą ir dalyką, turi atskirai nurodyti, kaip pasireiškė turtinės žalos padarymo faktas, kas konkrečiai (turto netekimas, turėtos išlaidos, negautos pajamos) sudaro patirtą turtinę žalą, kaip jis ją apskaičiavo, nurodyti bendrą prašomos priteisti turtinės žalos sumą. Analogiškai, pareiškėjas turėtų atskirai nurodyti, kaip pasireiškė jam padaryta neturtinė žala, kokia konkrečia suma jis vertina šią patirtą neturtinę žalą. Atitinkamai, prašomos priteisti žalos atlyginimo sumos turi būti atskirai nurodytos formuluojant skundo reikalavimą. Skundo reikalavimas negali būti formuluojamas preliminariai – skunde turi būti tiksliai nurodomos prašomos priteisti sumos.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo paduotas pirminis skundas neatitiko ABTĮ 23 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Taigi pareiškėjui pagrįstai buvo siūloma pašalinti skundo trūkumus, kurie trukdė teismui pradėti administracinę bylą.

Kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarties, pirmosios instancijos teismas nurodė pareiškėjui, kokie yra jo skundo trūkumai ir kaip juos pašalinti.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas, šalindamas nustatytus skundo trūkumus, pateikė teismui patikslintą skundą. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo patikslinto skundo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo teisėjo pozicija, kad pareiškėjas nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartyje nurodytų esminių skundo trūkumų, kurių nepašalinus teismo procesas negali būti pradėtas.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei pirminiame skunde, nei jo patikslinime pareiškėjas nesuformulavo aiškių, konkrečių, ABTĮ reikalavimus atitinkančių reikalavimų, nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia skundą, iš kurių būtų aiškios administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Kadangi pareiškėjas nesuformulavo skundo dalyko (skundo reikalavimo) taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, ir nenurodė konkretaus skundo pagrindo (aplinkybių, kuriomis grindžiamas skundo dalykas), darytina išvada, kad teismas negalėjo priimti ir nagrinėti pareiškėjo pateikto skundo, nes būtent skundo dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti administracinės bylos teisminio nagrinėjimo ribas. Pažymėtina, kad negalima situacija, kai skundas, paduotas su trūkumais, yra priimamas, iškeliama byla ir nagrinėjama iš esmės, įtraukiant į procesą kitus asmenis, eikvojant teismo ir proceso dalyvių laiką bei lėšas.

Atkreiptinas dėmesys, kad atskirajame skunde pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių konkrečių priežasčių, dėl kurių ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartis galėtų būti laikoma nepagrįsta ir neteisėta.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, idant būtų apgintos jo galbūt pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant pirmosios instancijos teismui skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo (ABTĮ) keliamus reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012).

Taigi pareiškėjas dar turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą su teisės aktų reikalavimus atitinkančiu skundu, kuriame turėtų būti tinkamai suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas. Skunde turėtų būti aiškiai ir nuosekliai išdėstyti pareiškėjo reikalavimai ir aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimus, iš kurių byloje dalyvaujantys asmenys ir teismas suprastų, ko pareiškėjas siekia ir dėl kokių konkrečių aplinkybių viešojo administravimo subjekto aktai / veiksmai yra neteisėti.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2016 m. birželio 15 d. nutartimi nutarė laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė