a4f99886-9672-4e3c-aba0-abb286dead91 · Varėnos rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                                          Civilinė byla Nr. 2-246-445/2013                                                                                                Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00239-2013-1                                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija29.1.,29.4.,30.1.,30.2.,30.10.,31.1.,31.2.,35.1.35.4.

       (S)     VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 11 d.VarėnaVarėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant ieÅ¡kovo Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovei G. B., atsakovo atstovei advokatei Margaritai Å akalytei, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės Å«kio ministerijos atstovui T. B., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Varėnos rajono savivaldybės administracijos ieÅ¡kinį atsakovui UAB „V.

M.“ dėl daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ neteisėto valdymo ir nuostolių atlyginimo, ir n u s t a t ė :              IeÅ¡kovas paduotu ieÅ¡kiniu atsakovui prašė :             iÅ¡reikalauti valstybei nuosavybės teise priklausantį ir Varėnos rajono savivaldybės patikėjimo teise valdomÄ inžinerinį statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - tvenkinį ant Versekos upės (užtvanka ir nuvedamasis kanalas) iÅ¡ neteisėto UAB „V. M.“ valdymo;             priteisti iÅ¡ UAB „V.

M.“ 36 456 Lt. nuostolių, atsiradusių iÅ¡ neteisėto valstybei nuosavybės teise priklausančio ir Varėnos rajono savivaldybės patikėjimo teise valdomo inžinerinio statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))valdymo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetÄ .              IeÅ¡kovas nurodė, kad Varėnos rajono savivaldybė pagal LR Vyriausybės 2002 m. birželio 4 d. nutarimÄ Nr. 808 perdavimo-priėmimo aktu iÅ¡ Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2002 m. birželio 19 d. perėmė patikėjimo teise valdyti valstybei nuosavybės teise priklausantį inžinerinį statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - tvenkinį ant Versekos upės (užtvanka ir nuvedamasis kanalas). 2001 m. birželio 5 d.

KrÅ«minių hidrotechnikos komplekso vieÅ¡o konkurso laimėtoju buvo pripažinta UAB „K. ž.“. 2001 m. birželio 19 d. Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracija sudarė Alytaus apskrities Varėnos rajono KrÅ«minių tvenkinio ant Versekos upės hidrotechnikos komplekso nuomos sutartį su UAB „ K. ž.“. Pagal VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenis UAB „K. ž.“ pastatÄ hidroelektrinę pastatė 2002 m. balandžio 30 d., o 2002 m. gegužės 8 d. pirkimo- pardavimo sutartimi perleido hidroelektrinę UAB „H.“. 2006 m. lapkričio 29 d.

UAB „H.“ pirkimo - pardavimo sutartimi perleido minėtÄ hidroelektrinę UAB „V. M.“. Vykdant hidroelektrinės pirkimo - pardavimo sandorius Varėnos rajono savivaldybė nebuvo informuojama, praÅ¡ymų dėl hidrotechninio komplekso nuomos teisės perleidimo nebuvo gauta. Apie tai, kad UAB „K. ž.“ yra perleidusi hidroelektrinę Varėnos rajono savivaldybė sužinojo 2007 m. birželio 21 d. gavusi UAB „K. ž.“ praÅ¡ymÄ nutraukti nuomos sutartį bei 2007 m. liepos 19 d., gavusi UAB „V.

M.“ praÅ¡ymÄ sudaryti hidrotechnikos komplekso nuomos sutartį. Pažymėtina, kad LR Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1524 „Dėl valstybės materialiojo turto nuomos“ 3.3 punkte imperatyviai nustatyta, kad valstybės ilgalaikis materialusis turtas iÅ¡nuomojamas vieÅ¡ojo konkurso bÅ«du, todėl Varėnos rajono savivaldybės administracija abu Å¡iuos subjektus informavo, kad nauja hidrotechnikos komplekso nuomos sutartis gali bÅ«ti sudaroma tik vieÅ¡o konkurso bÅ«du. Sutartis gali bÅ«ti pakeista tuo atveju, jei naujasis hidroelektrinės savininkas prisiims esamus sutartinius įsipareigojimus, o sutartis toliau bus vykdoma.

UAB „K. ž.“ kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės teismÄ su praÅ¡ymu nutraukti hidrotechnikos komplekso, esančio KrÅ«minių kaime ant Versekos upės nuomos sutartį. 2008 m. spalio 8 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu c.b. Nr. 2-409-770/2008 2001 m. birželio 19 d hidrotechnikos komplekso nuomos sutartis Nr. 1. buvo nutraukta.              Valstybinės žemės nuomos sutartis tarp Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos ir UAB „K. ž.“ buvo sudaryta 2001 m. liepos 2 d. 2009 m. spalio 14 d.

Varėnos rajono savivaldybės administracija kreipėsi į Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ su praÅ¡ymu nutraukti žemės nuomos sutartį su UAB „V. M.“, kadangi jie neturi teisinio pagrindo vykdyti veiklÄ , kuriai buvo iÅ¡nuomota valstybinė žemė, o tai reiÅ¡kia, kad žemė nenaudojama pagal nuomos sutartyje nurodytÄ paskirtį. 2011 m. rugpjūčio 31 d. Varėnos rajono apylinkės teismas nutartimi c.b. Nr. 2-132-308/2011 paliko nenagrinėtÄ UAB „V. M.“ ieÅ¡kinį dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo neteisėtu ir įsiteisėjo Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2010 m. birželio 1 d.

įsakymas Nr. Ž-1888-(1.3) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo“, kuriuo nutraukta valstybinės žemės nuomos sutartis su UAB „V. M.“.             Varėnos rajono savivaldybės administracija 2012 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į AB „Lesto“ su praÅ¡ymu pateikti informacijÄ , nuo kada yra superkama elektros energija iÅ¡ KrÅ«minių hidroelektrinės. 2012 m. gruodžio 5 d. AB „Lesto“ informavo, kad elektros energija iÅ¡ KrÅ«minių mažosios hidroelektrinės yra superkama nuo 2002 m. rugsėjo mėn., o iÅ¡ UAB „ V.

M.“, pagal sudarytÄ elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, superkama nuo 2007 m. vasario mėnesio iki Å¡iol.              IeÅ¡kovas nurodo, kad LR Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8-1 straipsnis numato, kad „sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų,  reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais“ .LR Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1524 „Dėl valstybės materialiojo turto nuomos“ 3.3 punkte imperatyviai nustatyta, kad valstybės ilgalaikis materialusis turtas iÅ¡nuomojamas vieÅ¡ojo konkurso bÅ«du.

IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad UAB „V. M.“ be jokio teisinio pagrindo naudoja valstybės turtÄ - hidrotechnikos kompleksÄ ant Versekos upės, KrÅ«minių kaime, Varėnos r. sav., asmeninėms reikmėms tenkinti. Nuo pat hidroelektrinės įsigijimo momento vykdo Å«kinę veiklÄ , gamina elektros energijÄ ir gauna iÅ¡ to pajamas. Susidariusi faktinė situacija neleidžia Varėnos rajono savivaldybei tinkamai įgyvendinti savo, kaip turto patikėtinio teisių ir pareigų.

UAB „V. M.“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – hidroelektrinės pastatas yra pastatytas ant hidrotechnikos komplekso pralaidos. Hidrotechnikos komplekso nepavyksta nei iÅ¡nuomoti, nei perduoti valstybės įmonei Valstybės turto fondui ir įtraukti į privatizuojamų objektų sÄ raÅ¡Ä . Tokias veiksmais UAB „V. M.“ pažeidžia Varėnos rajono savivaldybės, kaip turto valdytojo teises, todėl tokie veiksmai atitinka LR CK 4. 35 straipsnyje nurodytÄ valdymo teisės pažeidimÄ .

LR CK 4.34. straipsnis numato valdytojo teisę reikalauti nuostolių dėl neteisėto daikto valdymo atlyginimo.             Varėnos rajono savivaldybės KrÅ«minių tvenkinio ant Versekos upės hidrotechnikos komplekso pradinės nuomos mokestis skaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9d. NutarimÄ Nr. 651, „Dėl žemės Å«kio paskirties hidrotechnikos kompleksų naudojimo hidrotechnikai“. Pagrindinės hidrotechnikos komplekso hidrotechnikai konkurso kriterijus-metinis nuomos mokesčio dydis.

Nuomos mokestis mokamas į valstybės biudžetÄ . Skelbiant konkursÄ , nustatomas pradinis metinis nuomos mokestis- 2 procentai hidrotechnikos komplekso potencinės vidutinės daugiametės elektros energijos gamybos vertės, apskaičiuotos pagal formulę: E = 8QHPT kur, 8 - galios koeficientas,Q - upės vidutinis daugiametis debitas (kubiniais metrais per sekundę) – 2,92m³/s,H-patvankos aukÅ¡tis metrais - 5,71m,P-valstybės superkamos elektros energijos vidutinė kilovatvalandės kaina litais( 2009-2010 metais supirkimo kaina buvo 26 ct./kwh,T-valandų skaičius per metus - 8760val.             Q = 8*2,92*5,71*0,26*8760 = 303799 Lt, todėl du procentai nuo 303790 Lt sudaro 6076 Lt per metus.

Tai, kad UAB „V. M.“ hidrotechnikos kompleksÄ neteisėtai naudoja ir elektros energijÄ UAB „Lesto“ parduoda nuo 2007 m. vasario mėnesio, Varėnos rajono savivaldybės administracija suskaičiavo, kad tokias veiksmais yra LR Valstybės biudžetui padaryta mažiausiai (6076 X 5 = 36456) 36 456 Lt. žala.              Tretysis asmuo paduotu atsiliepimu į ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tam ieÅ¡kiniu neprieÅ¡taravo, sutiko su ieÅ¡kovo nurodomais argumentais. Jis nurodė, kad atsakovas naudoti hidrotechnikos kompleksÄ galėjo tik laimėjęs vieÅ¡Ä jį konkursÄ dėl hidrotechnikos komplekso nuomos.

Hidroelektrinės pastatas pastatytas ant hidrotechnikos komplekso pralaidos, taigi hidroelektrinė ir hidrotechnikos kompleksas yra neatskiriami objektai, kurių negalima bÅ«tų naudoti pagal paskirtį, todėl hidrotechnikos kompleksÄ iÅ¡nuomuoti kitam asmeniui, nėra galimybės. Atsakovas naudodamasis hidroelektrine naudojasi ir valstybiniu žemės sklypu, todėl privalo mokėti nustatyto dydžio nuomos mokestį.             Atsakovė atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, bet ieÅ¡kovas neprašė priimti sprendimÄ už akių, nepateikus atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

             IeÅ¡kovo atstovė ieÅ¡kinį palaikė ieÅ¡kinyje nurodytais pagrindais ir motyvais ir prašė tenkinti. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė atsisakė reikalavimo - iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo valstybei nuosavybės teise priklausantį ir savivaldybės patikėjimo teise valdomÄ inžinerinį statinį-tvenkinį.             Atsakovo atstovė ieÅ¡kinio nepripažino ir prašė ieÅ¡kinį atmesti. Ji nurodė, kad atsakovas siekė sudaryti nuomos sutartį, dalyvavo aukcionuose.

Atsakovo kaltės, kad nesudaryta nuomos sutartis, nėra. Nuo 2007 m. atsakovas valdo hidroelektrinę. Atsakovui nebuvo galimybės įforminti nuomos santykius. Valstybė turi rÅ«pintis savo turtu. Atsakovas nevengė sudaryti nuomos sutartį.             Trečiojo asmens atstovas nurodė, kad valstybė negavo pajamų dėl atsakovo veiksmų. Atsakovas privalo mokėti nustatyto dydžio mokestį.             Byla nutrauktina dalyje dėl turto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo             IeÅ¡kovo atstovė atsisakė reikalavimo iÅ¡reikalauti valstybei nuosavybės teise priklausantį ir Varėnos rajono savivaldybės patikėjimo teise valdomÄ inžinerinį statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - tvenkinį ant Versekos upės (užtvanka ir nuvedamasis kanalas) iÅ¡ neteisėto UAB „V.

M.“ valdymo.             IeÅ¡kovas turi teisę atsisakyti nuo ieÅ¡kinio ar jo dalies ( CPK 42 str.1 d.). IeÅ¡kovės atstovės įgaliojime numatyta atstovės teisė atsisakyti nuo ieÅ¡kinio ar jo dalies.    CPK 293 str. 4 p. numato, kad teismas nutraukia bylÄ , jeigu ieÅ¡kovas atsisakė ieÅ¡kinio ir atsisakymÄ teismas priėmė. Nagrinėjamu atveju atsisakymas nuo ieÅ¡kinio dalies nepažeidžia imperatyvių nuostatų ar kitų asmenų teisių ir pareigų. Taigi atsisakymas nuo ieÅ¡kinio dalies priimtinas.   Procesinės pasekmės, atsisakius nuo ieÅ¡kinio dalies, Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kintos ir suprantamos.

IeÅ¡kovo atstovė palaikė pateiktÄ atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio dalies. BylÄ nutraukus, vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama ( CPK 294 str.2 d.).             IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies             Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis žemės sklypo ir kitų statinių (inžinerinių) ant Versekos upelio (užtvanka,nuvedamasis kanalas) savininkė yra Lietuvos Respublika ( žemės sklypo nuo 2001-03-23, o kitų statinių – nuo 2000-07-20).

Atsakovė UAB „V. M.“ pastatÄ (hidroelektrinę) nuosavybės teise valdo nuo 2006-12-05, įgijusi pagal pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 13-17). Turto patikėjimo teisė savivaldybei perduota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-04 nutarimu Nr.808, įraÅ¡as nekilnojamojo turto registre nuo 2009-04-24 (b.l.15).             2010-06-01 Alytaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr.ž-1888-(1.3) nutraukė 2001-07-02 valstybinės žemės nuomos sutartį (b,l.43), 2005-01-14 susitarimÄ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo (b.l.40-41) ir nurodė atsakovei UAB „V.

M.“ iÅ¡registruoti 1,9070 ha ploto žemės sklypo nuomos teises (b.l.45).             2013-05-06 buvo sudaryta „Varėnos rajono KrÅ«minių tvenkinio ant Versekos upės hidrotechnikos komplekso nuomos sutartis tarp Varėnos rajono savivaldybės ir nuomininko UAB „V. M.“ pagal kuriÄ nuomininkui buvo perduota materialusis turtas – žemių užtvanka ir Å¡achtinė perlaida, naudoti hidrotechnikai.             Taigi kilęs ginčas dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančio statinio (hidroelektrinės) užstatyto žemės sklypo su statiniais (inžineriniais ), kuriuos sudaro užtvanka ir nuvedamasis kanalas naudojimo ir nuomos mokesčio mokėjimo.             Valstybinės žemės nuomos santykiams bÅ«dingas teisinis apibrėžtumas, kuris riboja Å¡ių santykių Å¡alių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina atitinkamus santykius reglamentuojančios imperatyviosios įstatymų nuostatos.

Taigi valstybinė žemė gali bÅ«ti iÅ¡nuomojama tik griežtai vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis ir kad valstybinės žemės nuomos klausimai turi bÅ«ti sprendžiami vadovaujantis imperatyviųjų teisės aktų nuostatomis.             CK 6.546 str.nustatyta, kad žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas pagal žemėtvarkos projektÄ ar kitÄ detalų teritorijų planavimo dokumentÄ ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas vieÅ¡ame registre.

Å i teisės norma sisteminiu aiÅ¡kinimo požiÅ«riu yra susijusi su CK 6.547 str.3 d., pagal kurios nuostatas prie žemės nuomos sutarties turi bÅ«ti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o kai žemė nuomojama iki trejų metų, – žemės sklypo schema ir Å¡ie dokumentai yra žemės nuomos sutarties neatskiriama dalis.              LR Žemės įstatymo 2 str. 11 p.nustato žemės naudotojo sÄ vokÄ , kad žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu.

             Pagal CK 6.551 str.2 d. jei valstybinė žemė užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, Å¡i žemė jiems iÅ¡nuomojama ne aukciono bÅ«du. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyminis pagrindas – teisėtas Å¡ioje žemėje esančių statinių valdymas ir valstybinė žemė iÅ¡nuomojama tokiems statiniams eksploatuoti ( CK 6.394 str.1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Vyriausybės atstovas Klaipėdos apskrities institucija v.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, UAB ,,Klaipėdos autobusų parkas“ ir kt., byla 3K-7-123/2005; 2006-12-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-684/2006;2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3k-3-96 /2008 ir kt/).             Byloje neginčijamai nustatyta, kad ginčo žemės sklypas yra užstatytas atsakovui nuosavybės teise priklausančiu statiniu, o nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gytos pagal pirkimo-pardavimo sandorį, kuris įregistruotas vieÅ¡ame nekilnojamojo turto registre ir teisės į nuosavybę neužginčytos.

Nurodomas byloje žemės sklypas buvo iÅ¡nuomotas 2001-07-02 sutartimi (b.l.43), kurio galiojimas 2004-11-16 apskrities virÅ¡ininko įsakymu buvo pratęstas, 2005-01-14 raÅ¡ytiniu susitarimu jo galiojimas toliau pratęstas, pasikeitus nuomininkui ( b.l. 40-41).             Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad žemės sklypas buvo nuomuojamas nuo 2001-07-02 pagal tikslinę naudojimo paskirtį ir Å«kinės veiklos pobÅ«dį, nurodant kodÄ 409/0090 ( b.l. 43). Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ir nesant kitokių įrodytų aplinkybių, tais atvejais, kai iÅ¡nuomotas žemės sklypas yra užimtas nuomininkui priklausančių pastatų, yra pripažįstama, kad nuomininkas faktiÅ¡kai naudojasi žemės sklypu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v.

UAB „Saunų rojus“, bylos Nr.3K-3-437/2009).             2010-06-01 Alytaus apskrities virÅ¡ininkas įsakymu Nr.ž-1888-(1.3) buvo nutraukta 2001-07-02 valstybinės žemės nuomos sutartis (b.l.43), 2005-01-14 susitarimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo (b.l.40-41) ir nurodyta atsakovei UAB „V. M.“ iÅ¡registruoti 1,9070 ha ploto žemės sklypo nuomos teises (b.l.45). Pastebėtina, kad atsakovė nebuvo įregistravusi tokių teisių, tai negalėjo atlikti ir tokių veiksmų dėl įrašų vieÅ¡ame registre panaikinimo.             Pagal nekilnojamojo turto registro įraÅ¡us Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracija patikėjimo teise žemės sklypÄ valdė nuo 2001-03-23 iki 2010-07-01 (b.l.15), vėliau perėmė kita valstybinė institucija.             Atsakovas žemės naudojimo teisę (naudotojo statusÄ ) įgijo kartu sudaręs hidroelektrinės pirkimo-pardavimo sandorį ir tokį sandorį įregistravęs nekilnojamojo turto registre (CK 6.394 str.).

Valstybinės žemės nuomos mokestį moka žemės naudotojas. Valstybinės žemės nuomininkas pagal CK 6.553 str.turi teisę subnuomoti žemę tik gavęs nuomotojo sutikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje BAB „Lietuvos kuras“ v. UAB „Gazolita“, bylos Nr. 3K-3-452/2004).              Aplinkybė, kad nėra atsakovo kaltės dėl nesudarytos nuomos sutarties, net ir tuo atveju, jeigu jis faktiÅ¡kai nenaudoja ginčo žemės sklypo, neeliminuoja jo, kaip žemės sklypo naudotojo, statuso ir nepaneigia pareigos mokėti žemės nuomos mokestį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v.

UAB „Saunų rojus“, bylos Nr. 3K-3-437/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Stenrosus“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-377/2010).             Atkreiptinas dėmesys, kaip numato CK 6.551 str. 2 d., jei valstybinė žemė užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, Å¡i žemė jiems iÅ¡nuomojama ne aukciono bÅ«du. Pagal Å¡iÄ normÄ teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyminis pagrindas – teisėtas Å¡ioje žemėje esančių statinių valdymas.

Valstybinė žemė iÅ¡nuomojama tokiems statiniams eksploatuoti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas pats pageidautų likviduoti hidroelektrinės statinį, o ieÅ¡kovas su tuo sutiktų. Å alims susitarus dėl statinio likvidavimo, nuomininkui neiÅ¡liktų teisė reikalauti iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės, kadangi dėl to nebeliktų daikto, kurį reikalinga eksploatuoti. PrieÅ¡ingai, Å¡alių elgesys rodo (2013-05-06 hidrotechnikos komplekso nuomos sutartis), kad atsakovas siekia nuomoti žemės sklypÄ , reikalingÄ hidrotechnikos kompleksui naudoti pagal paskirtį, o tokiu atveju yra ir jo pareiga mokėti žemės nuomos mokestį.             Dėl žemės nuomos mokesčio mokėjimo momento ir tarifo nustatymo              Momentas nuo kada ieÅ¡kovas turi teisę reikÅ¡ti reikalavimus dėl nuomos mokesčio atsirado nuo turto patikėjimo teisės savivaldybei perdavimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-04 nutarimu Nr.808 (b.l.15).             LRV 2002-05-09 nutarimu „Dėl žemės Å«kio paskirties hidrotechnikos kompleksų naudojimo hidrotechnikai taisyklių“ buvo patvirtintos (vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 54-1492; 2002, Nr. 60-2412) 14 straipsniu, Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 71-1326; 2004, Nr. 28-877) 7 straipsniu, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544; 2004, Nr. 54-1833) 14 straipsniu ir Lietuvos Respublikos planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105) 3 straipsniu) taisyklės( toliau – Taisyklės), kurios reglamentuoja valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės Å«kio paskirties hidrotechnikos kompleksų nuomÄ hidroenergetikai.

Pagal Taisyklių 3 p. pagrindinis hidrotechnikos komplekso nuomos hidroenergetikai konkurso kriterijus – metinio nuomos mokesčio dydis. Skelbiant konkursÄ , nustatomas pradinis metinis nuomos mokestis – 2 procentai hidrotechnikos komplekso potencinės vidutinės daugiametės elektros energijos gamybos vertės, apskaičiuotos pagal formulę: E = 8 QHPT, kur: 8 – galios koeficientas;Q – upės vidutinis daugiametis debitas (kubiniais metrais per sekundę);H – patvankos aukÅ¡tis (metrais);P – valstybės superkamos elektros energijos vidutinė kWh kaina (litais);T – valandų skaičius per metus.             Taisyklių 5.3 p.p. numato, kad parengiamas numatomo iÅ¡nuomoti valstybinės žemės sklypo detalusis planas.

Žemės sklypo planas byloje yra pateiktas, nurodant 19070 m2 plotÄ . Žemės sklypo planas įregistruotas nekilnojamojo turto registre (b.l.44).             Taisyklių 9 p. numato, kad hidrotechnikos komplekso nuomininkas nuo nuomos sutarties įsigaliojimo dienos perima iÅ¡ institucijos, eksploatuojančios hidrotechnikos kompleksÄ , visas Å¡io komplekso priežiÅ«ros funkcijas, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas pareigas ir atsako už jų nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ .             Atsakovas ginčo žemės sklype negalėjo užsiimti kitokia komercine Å«kine veikla, negu tai numatytos teisės ir pareigos, eksploatuojant hidrotechnikos kompleksÄ , nes prieÅ¡ingai žemės sklypo valdymas bÅ«tų neteisėtas ( be juridinio pagrindo nebÅ«tų galima nuomuoti žemės sklypÄ ne aukciono tvarka).

Atsakovas, pirkdamas hidroelektrinę valstybei priklausančiame žemės sklype, žinojo arba turėjo žinoti tiek žemės paskirtį, tiek jos naudojimo galimybes, todėl reikalavimas mokėti nuomos mokestį negali bÅ«ti laikomi pažeidžiančiais jo teises ar teisėtus interesus bei lemiančiais galimybę taikyti dėl jo kitokį žemės nuomos mokesčio tarifÄ , negu nustatyta teisės aktais.             Atsakovas neginčija nuomos dydžio tarifo apskaičiavimo teisingumo, kaip ir pačios skaičiavimo metodikos.

AB Lesto, 2012-11-23 pažyma, patvirtinto, kad atsakovas tiekia gaminamÄ elektros energijÄ nuo 2007 m. vasario mėnesio ( b.l.21). Taigi ieÅ¡kovo nurodytas mokesčio dydis yra apskaičiuotas teisingai.              Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo              CK 1.125 str. 9 d. numatytas sutrumpintas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palÅ«kanų ir kitokių periodinių iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo.             IeÅ¡kinio senatis - įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį .

Per ieÅ¡kinio senaties terminÄ valstybė garantuoja asmeniui, kad pažeista jo teisė bus ginama teismo, ieÅ¡kinio senaties terminui pasibaigus, asmens subjektinė teisė neiÅ¡nyksta, jo reikalavimÄ skolininkas gali patenkinti gera valia, tačiau prieÅ¡ skolininko valiÄ valstybės prievartos priemonėmis tokia teisė nėra ginama. IeÅ¡kinio senaties nustatymas inter alia reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas suteikia prioritetÄ ne pažeistos asmens teisės gynimui, o kitoms, visuomenės požiÅ«riu svarbesnėms, vertybėms.

             CK 1.125 str.9 d. nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palÅ«kanų ir kitokių periodinių iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo. Taigi Å¡ioje įstatymo normoje, kaip atskira reikalavimų rÅ«Å¡is, iÅ¡skirtos palÅ«kanos ir kitokios periodinės iÅ¡mokos. Pagal šį teisinį reguliavimÄ reikia suprasti, kad tai pačiai reikalavimų rÅ«Å¡iai priskirtini reikalavimai dėl prievolių, kurioms bÅ«dingi analogiÅ¡ki periodiÅ¡kumo požymiai kaip palÅ«kanoms, bendrieji kokybiniai požymiai, sujungiantys reikalavimus į tÄ pačiÄ rūšį ir kartu iÅ¡skiriantys iÅ¡ civilinių teisinių reikalavimų visumos, Å¡iuo atveju yra ne materialinių santykių prigimtis ar skolininko prievolei apibÅ«dinti vartojamas terminas (iÅ¡moka, įmoka, mokestis), o tai, kad reikalavimas (kaip ir palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo atveju) pagal savo prigimtį nukreiptas į periodiÅ¡kai pasikartojantį prievolės vykdymÄ .

             Pagal CK 6.487 str.3 d.1 p.nuomos mokestis Å¡alių susitarimu gali bÅ«ti nustatytas tokiais bÅ«dais: konkrečia pinigų suma, kuri turi bÅ«ti mokama iÅ¡ karto arba periodiÅ¡kai. Tuo atveju, kai nuomos mokestis turi bÅ«ti mokamas periodiÅ¡kai, t. y. už tam tikrÄ pasikartojantį laikotarpį, jis atitinka periodinių iÅ¡mokų, nurodytų CK 1.125 str.9 d. požymius: nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį ir atitinkama nuomotojo reikalavimo teisė atsiranda periodiÅ¡kai tam tikrais Å¡alių sutartyje nustatytais pasikartojančiais intervalais.

Reikalavimams dėl periodiškai mokamo nuomos mokesčio turi būti taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 str.9 d. Sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikytinas ir reikalavimams dėl periodiškai mokamo valstybinės žemės nuomos mokesčio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-4/2011).             Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties pradžia nuo 2007-04-11, t.y. penkeri metai iki ieškinio padavimo teisme dienos.

             Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai ( CPK 96 str.1 d.).    Vadovaudamasis LR CPK 259-260, 263-270 str.,293 str.4 p., 294 str.2 d., teismas n u s p r e n d ė :                IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.                Priteisti iÅ¡ UAB „V. M.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė - K.

B. g. 29, 44326, Kaunas) į Lietuvos Respublikos biudžetÄ , trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus (36 456 Lt) nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio, vienÄ tÅ«kstantį devyniasdeÅ¡imt keturis litus ( 1094 Lt) žyminio mokesčio.             Nutraukti bylÄ dalyje dėl daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                  Dalis Žilionis