a4f7abce-bec6-4c7a-a219-b3f02fed3f33 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generated?Baudžiamoji byla Nr. 1A-335-487/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40946-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.3.1.2.5.;1.2.3.1.2.2.;2.4.2.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2.;2.4.6.4.4.;2.4.7. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkriÄio 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Jolantos ÄepukÄnienÄs (kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos), Ernestos MontvidienÄs ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, nuteistajam M.
Legislator headnote
AI generateda4f7abce-bec6-4c7a-a219-b3f02fed3f33 · Lietuvos apeliacinis teismas: ApeliantÄs nuomone byloje nÄra nei vienos nuteistojo atsakomybÄ lengvinanÄios aplinkybÄs. Nuteistasis veikÄ tyÄia, bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, padarÄ itin sunkų nusikaltimÄ , neprisipažino jį padarÄs, nepadÄjo tyrimui, viso proceso metu neparodÄ gailesÄio dÄl padarytos nusikalstamos veikos, neatsipraÅ¡Ä nukentÄjusiųjų, neatlygino žalos. 3.3. AtsisakÄs nuteistojo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esanÄius įrodymus, neatsižvelgÄ Ä¯ aplinkybes, kurios neabejotinai įrodo V.
Full text
?Baudžiamoji byla Nr. 1A-335-487/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40946-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.3.1.2.5.;1.2.3.1.2.2.;2.4.2.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2.;2.4.6.4.4.;2.4.7. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkriÄio 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Jolantos ÄepukÄnienÄs (kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos), Ernestos MontvidienÄs ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, nuteistajam M.
O. (M. O.), jo gynÄjui advokatui Alfred Sokolovski, nukentÄjusiesiems R. L., N. L., O. R., A. R., nukentÄjusiosios R. L. atstovei advokatei Evitai VÄtei, vertÄjai Alvyrai KlipÄiuvienei, teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro, nukentÄjusiųjų R. L., N. L., O. R., A. R. ir nuteistojo M. O. apeliacinius skundus dÄl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo: M. O. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ pripažintas kaltu ir nuteistas laisvÄs atÄmimu 16 (Å¡eÅ¡iolikai) metų, bausmÄ atliekant pataisos namuose.
Ä® bausmÄs laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme ir suÄmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2016 m. rugpjÅ«Äio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d. Vilniaus teritorinei ligonių kasai iÅ¡ M. O. priteista 62,34 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. A. R. iÅ¡ M. O. priteista 1 500 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. R. L. iÅ¡ M. O. priteista 3 000 Eur nusikaltimu padarytai turtinei ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. N. L. iÅ¡ M. O. priteista 334,80 Eur nusikaltimu padarytai turtinei ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
O. R. iÅ¡ M. O. priteista 2 211 Eur nusikaltimu padarytai turtinei, civilinio ieÅ¡kinio dalis dÄl neturtinÄs žalos atmesta. A. R. civilinis ieÅ¡kinys atmestas. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä: I. Bylos esmÄ 1. M. O. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nužudÄ du žmones â V. L. ir V. L. bei pasikÄsino nužudyti A. R.: 1.1. jis nuteistas už tai, kad 2016 m. rugpjÅ«Äio 28 d., apie 23.38 val., bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini), virtuvÄje, konflikto metu, bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, tyÄia su peiliu sudavÄ V.
L. vienÄ smÅ«gį į poraktikaulinÄ sritį, padarydamas V. L. durtinÄ-pjautinÄ Å¾aizdÄ su poraktikaulinÄs arterijos bei deÅ¡inio plauÄio virÅ¡utinÄs skilties sužalojimu krÅ«tinÄs lÄ stos deÅ¡inÄje, kas komplikavosi Å«miu vidiniu ir iÅ¡oriniu nukraujavimu, Å¡irdies ir kvÄpavimo veiklos sutrikimu, nuo V. L. mirÄ, ir tyÄia sudavÄ ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį peiliu V. L. į krÅ«tinÄs lÄ stos deÅ¡inÄ pusÄ, padarydamas V. L. odos nubrozdinimÄ deÅ¡iniame žaste ir durtinÄ-pjautinÄ kiauryminÄ krÅ«tinÄs lÄ stos deÅ¡inÄs pusÄs žaizdÄ su deÅ¡iniojo plauÄio sužalojimu, kas komplikavosi Å«miu vidiniu nukraujavimu, Å«miu Å¡irdies â kraujagyslių veiklos ir kvÄpavimo funkcijų sutrikimu, nuo ko V.
L. mirÄ, ir tokiu bÅ«du tyÄia nužudÄ V. L. ir V. L.. IÅ¡ karto po to, tÄsdamas savo nusikalstamus veiksmus, į V. L. pagalbos Å¡auksmÄ atÄjus A. R. tyÄia su peiliu sudavÄ vienÄ smÅ«gį A. R. į kaklÄ , padarydamas nukentÄjusiajam durtinÄ-pjautinÄ Å¾aizdÄ kaklo kairÄje pusÄje, ir taip pasikÄsino nužudyti A. R., taÄiau savo nusikalstamų veiksmų nepabaigÄ dÄl aplinkybių, nepriklausanÄių nuo jo valios, nes A. R. pavyko pabÄgti iÅ¡ buto. II. Apeliacinių skundų argumentai 2.
Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro apeliaciniame skunde praÅ¡oma pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendį dÄl neteisingai paskirtos bausmÄs ir M. O., pripažintam kaltu dÄl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, paskirti 20 metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ, pirmus 7 metus jÄ atliekant kalÄjime, o likusiÄ bausmÄs dalį atliekant pataisos namuose. Likusios nuosprendžio dalies nekeisti. 2.1. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodyta, kad, pripažindamas M.
O. kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ ir skirdamas jam bausmÄ, pirmosios instancijos teismas nesilaikÄ bendrųjų bausmÄs skyrimo pagrindų ir paskyrÄ per Å¡velniÄ bausmÄ. Prokuroro nuomone, teismas tinkamai neįvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, stadijos, padarinių, kaltinamojo asmenybÄs ir kitų aplinkybių. Paskyrus savo dydžiu neteisingÄ bausmÄ, nÄra galimybÄs įgyvendinti bausmÄs paskirties â sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybÄ daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmÄ atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vÄl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . 2.2.
ProkuratÅ«ros skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir pavojingumo laipsnio bei kilusių labai sunkių padarinių M. O. už dviejų žmonių nužudymÄ ir pasikÄsinimÄ nužudyti dar vienÄ Å¾mogų paskyrÄ nežymiai didesnÄ bausmÄ, nei BK 129 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmÄs už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ sankcijos vidurkį. Tokio dydžio bausmÄs skyrimas už tyÄinį dviejų žmonių nužudymÄ ir pasikÄsinimÄ nužudyti dar vienÄ Å¾mogų yra nepagrįstas ir neproporcingas, bausmÄ yra per Å¡velni padarytiems nusikaltimams.
Skirdami bausmes teismai turi atsižvelgti į tai, kad nužudymas yra labai sunkus nusikaltimas, sukeliantis negrÄ Å¾inamus padarinius ir ypatingÄ Å¾alÄ visuomenei. Teismas nenustatÄ nei vienos M. O. atsakomybÄ lengvinanÄios aplinkybÄs, buvo nustatyta viena jo atsakomybÄ sunkinanti aplinkybÄ â nusikalstamÄ veikÄ jis padarÄ bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybÄ turÄjo reikÅ¡mingos įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Prokuroro nuomone, skirdamas bausmÄ M.
O. teismas neįvertino, jog jis nepripažino padarÄs jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, siekÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs, neatsipraÅ¡Ä nukentÄjusiųjų, nesiÄmÄ jokių priemonių padarytai žalai atlyginti, nerodÄ jokio gailÄjimosi dÄl savo veiksmų, o tai rodo M. O. neigiamÄ ir nekritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jos pasekmes.
3. NukentÄjusiosios ir civilinÄs ieÅ¡kovÄs R. L. apeliaciniame skunde praÅ¡oma pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendį dÄl neteisingai paskirtos bausmÄs ir M. O. paskirti griežtesnÄ bausmÄ. Taip pat tenkinti civilinį ieÅ¡kinį dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo ir priteisti patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. 3.1. Apeliaciniame skunde R. L. nurodÄ, kad pirmosios instancijos teismas, nekvalifikavÄs nuteistojo M. O. veikos pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , netinkamai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , o tuo paÄiu paskyrÄ ir per maÅ¾Ä bausmÄ, kuri yra neproporcingÄ , neatitinka padaryto itin sunkaus nusikaltimo pobÅ«džio. 3.2.
ApeliantÄs nuomone byloje nÄra nei vienos nuteistojo atsakomybÄ lengvinanÄios aplinkybÄs. Nuteistasis veikÄ tyÄia, bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, padarÄ itin sunkų nusikaltimÄ , neprisipažino jį padarÄs, nepadÄjo tyrimui, viso proceso metu neparodÄ gailesÄio dÄl padarytos nusikalstamos veikos, neatsipraÅ¡Ä nukentÄjusiųjų, neatlygino žalos. 3.3. AtsisakÄs nuteistojo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esanÄius įrodymus, neatsižvelgÄ Ä¯ aplinkybes, kurios neabejotinai įrodo V.
L. bejÄgiÅ¡kÄ bÅ«klÄ. V. L. turÄjo judÄjimo negaliÄ , tad M. O. turÄjo fizinį pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ jį. Teismas nepagrįstai neįvertino V. L. neįgalumo, negalÄjimo apsiginti sÄdint neįgaliojo vežimÄlyje ir aktyviai prieÅ¡intis prieÅ¡ fiziÅ¡kai stipresnį, sveikÄ , agresyvų asmenį kaip nukentÄjusiojo V. L. bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs buvimo. 3.4. VisiÅ¡kai nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad dÄl negalios V. L. negalÄjo gintis nuo smurtinių veiksmų, kreiptis pagalbos ar atlikti kitokių valingų veiksmų neva dÄl to, kad V.
L. sureagavo į virtuvÄje vykstantį konfliktÄ tarp V. L. ir M. O., pats neįgaliojo vežimÄliu nuvažiavo į virtuvÄ, kvietÄ Ä¯ pagalbÄ A. R., o nuo smurtinių M. O. veiksmų galÄjo gintis pagal savo fizines galimybes, nes nebuvo įvertinta tai, kad pasyvus smÅ«gių vengimas ir pagalbos Å¡auksmas negali bÅ«ti tapatinimas su aktyviu pasiprieÅ¡inimu. V. L. nustatytas 70 procentų nedarbingumo lygis, neterminuotai nustatytas specialus transporto iÅ¡laidų kompensacijos poreikis ir vien tai teismų vertinama kaip bejÄgiÅ¡ka bÅ«klÄ.
Be to, apeliantÄs vertinimu, tai, kad V. L. kvietÄ Ä¯ pagalbÄ A. R., tik parodo, kad jis suvokÄ, jog pats dÄl savo neįgalumo apsiginti, aktyviai prieÅ¡intis negali. Tai patvirtina ir apklaustų A. R., O. S., A. B. bei apeliantÄs paaiÅ¡kinimai teismui. ApeliantÄs manymu, V. L. lavono kraujyje ir Å¡lapime rastas etilo alkoholio kiekis (atitinkamai 2 promilÄs ir 2,58 promilÄs) neabejotinai turÄjo įtakos nužudytojo koordinacijai, reagavimo greiÄiui, apsunkino neįgalaus asmens ir taip menkas gynybos galimybes.
IÅ¡ esmÄs tas pats pažymimÄ ir apie kitÄ nužudytÄ jį V. L., kurio kraujyje rasta 4,94 promilÄs etilo alkoholio, o Å¡lapime â 5,19 promilÄs. Ä®vertinusi specialisto iÅ¡vadoje nurodyta aplinkybÄ, kad V. L. buvo sužalotas esant jam vertikalioje ar artimoje jai padÄtyje, pavyzdžiui, sÄdimoje padÄtyje, sudavus smÅ«gį peilio geležtÄs tipo daiktu į krÅ«tinÄs deÅ¡inÄ pusÄ iÅ¡ virÅ¡aus, priekio ir deÅ¡inÄs į apaÄiÄ , kairÄ ir nugarÄ , apeliantÄ mano, kad, esant tokioje padÄtyje, nukentÄjusysis negalÄjo atsistoti ir aktyviai prieÅ¡intis stovinÄiam asmeniui, negalÄjo duoti atkirÄio, negalÄjo pasinaudoti gynybai padÄsianÄiais daiktais, veiksmais.
Jos nuomone, tai patvirtina ir lavono tyrimÄ atlikÄs specialistas savo iÅ¡vadoje konstatavÄs tik pasyvios savigynos metu patirtus sužalojimus â nubrozdinimÄ deÅ¡inÄs rankos žaste, kas, atsižvelgiant į teismų praktikÄ , taip pat negali bÅ«ti vertinama kaip aktyvi gynyba prieÅ¡ingai nei konstatavo teismas (nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-113/2008). Å ias aplinkybes nuteistasis suprato, nes pagal teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizÄs aktÄ M. O. nusikaltimo padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto bÅ«senoje ar kitoje emocinÄje bÅ«senoje, kuri galÄjo turÄti esminÄs įtakos jo sÄ monei ar veiklai, dÄl psichikos bÅ«klÄs galÄjo suprasti savo veiksmų esmÄ ir juos valdyti, be to viso proceso metu M.
O. pats teigÄ, kad V. L. visÄ laikÄ buvo neįgaliojo vežimÄlyje, net į tualetÄ jį reikÄjo lydÄti, vartojo alkoholį, kas įrodo, kad kaltininkas suvokÄ bejÄgiÅ¡kÄ nukentÄjusiojo bÅ«klÄ, kad V. L. yra prikaustytas prie neįgaliojo vežimÄlio, apsvaigÄs nuo alkoholio ir jo galimybÄs apsiginti yra niekinÄs. TodÄl Å¡iuo atveju teismas turÄjo M. O. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , nes nužudytas bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs žmogus. 3.5. ApeliantÄ mano, kad teismas, neįvertinÄs nurodytų aplinkybių, netinkamai paskyrÄ nuteistajam bausmÄ, nes vadovaudamasis BK 54 straipsniu turÄjo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltÄs formos ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltininko asmenybÄ, į tai, kad M.
O. atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių nustatyta nebuvo, o jo atsakomybÄ sunkina tai, jog veika padaryta asmenims, kurie buvo neįgalÅ«s, bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs (BK 60 straipsnio l dalies 6 punktas) ir kad M. O. nusikalstamÄ veikÄ padarÄ bÅ«damas neblaivus. 3.6. ApeliantÄ nesutinka su teismo jai priteistu neturtinÄs žalos dydžiu, nes mano, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai nepasisakÄ dÄl neturtinÄs žalos dydžio, nurodÄ tik kelis faktus, reikÅ¡mingus Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui, kad nuo 2011 metų ji gyveno kartu su nužudytu V.
L., rÅ«pinosi sÅ«numi, iÅ¡ esmÄs vedÄ bendrÄ Å«kį, prie kurio prisidÄdavo ir sÅ«nus. TaÄiau teismas tinkamai neįvertino jos tarpusavio su sÅ«numi santykio, neįvertino, kad nusikaltimas padarytas tyÄia, žiauriai nužudytas jauno amžiaus neįgalus bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs asmuo, kuris buvo prikaustytas prie vežimÄlio, jam buvo nustatytas tik 30 procentų darbingumo lygis, kad jis negalÄjo apsiginti nuo nuteistojo nusikalstamų veiksmų, neatsižvelgÄ Ä¯ nusikaltimu sukeltas nepataisomas pasekmes, į akivaizdžius jos kaip nužudytojo motinos iÅ¡gyvenimus ir kanÄias, į nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos, į tai, kad nuteistasis bandÄ kaltÄ suversti nukentÄjusiajam, neatsipraÅ¡Ä, nesigaili dÄl įvykdyto nusikaltimo, taip pat nebuvo atsižvelgta ir į sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principus.
Pasak apeliantÄs, akivaizdu, kad artimo žmogaus, tik 30 procentų darbingumo lygį turinÄio, neįgalaus, negalinÄio apsiginti sÅ«naus žiaurus tyÄinis nužudymas jai kaip motinai sukÄlÄ nepataisomas pasekmes, kanÄias, neigiamus iÅ¡gyvenimus, paliksianÄius pÄdsakÄ visam likusiam gyvenimui. Tad teismas, sprÄsdamas dÄl neturtinÄs žalos dydžio turÄjo įvertinti tai, kad jos santykiai su nužudytuoju buvo itin artimi, kad staiga ji neteko jauno amžiaus sÅ«naus, kuriam po jo tÄvo mirties skirdavo visÄ dÄmesį ir meilÄ.
Teismo visiÅ¡kai nebuvo atsižvelgta į tai, kad sÅ«nui tapus neįgaliu ji labai daug investavo į jo gydymÄ , į masažus, slaugytojų paslaugas, vaistus, norÄjo, kad jis vÄl turÄtų galimybÄ vaikÅ¡Äioti, sutarÄ dÄl antros sÅ«naus operacijos. NeteisÄti M. O. veiksmai priežastiniu ryÅ¡iu yra susijÄ su kilusiomis neatstatomomis pasekmÄmis â jos dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, sukrÄtimu, emocine depresija, ilgalaikiu stresu, sielvartu, sveikatos bÅ«klÄs pablogÄjimu dÄl vartotų raminamųjų, atsiradusiomis problemos su Å¡irdimi, pradÄjimu vartoti antidepresantus, lankymusi pas psichologus, psichiatrus, negalÄjimu ramiai miegoti, nuolatinÄs baimÄs jautimu, nuolatiniu rankų drebÄjimu, pablogÄjusia gyvenimo kokybe, kadangi ji vengia bendrauti su aplinkiniais, kurie nuolat primena tragiÅ¡kÄ Ä¯vykį.
Iki Å¡iol ji blogai miega, jÄ kamuoja koÅ¡marai, mirties baimÄ, kÄ patvirtina byloje esantis (duomenys neskelbtini) poliklinikos iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad jos patirti neigiami iÅ¡gyvenimai dÄl sÅ«naus netekties yra ilgalaikiai. TodÄl sumenkinÄs jos patirtÄ Å¾alÄ , negrįžtamas pasekmes, neįvertinÄs teismų pozicijos tokio pobÅ«džio bylose, priteisÄ neproporcingai maÅ¾Ä neturtinÄs žalos dydžio atlyginimÄ . Juolab, kad pagal teisminÄ praktikÄ Ä¯vertinus bylos aplinkybes nukentÄjusiesiems, patyrusiems neturtinio pobÅ«džio žalÄ dÄl jų artimųjų tyÄinio nužudymo, priteisiami įvairÅ«s neturtinÄs žalos dydžiai, paprastai nuo 8 688,60 Eur iki 57 294 Eur.
TodÄl teismo jai priteistÄ neturtinÄs žalos dydį ji laiko neadekvaÄiu, neatitinkanti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų ir prieÅ¡taraujantį jos apeliaciniame skunde iÅ¡vardintai teisminei praktikai.
4. NukentÄjusiosios ir civilinÄs ieÅ¡kovÄs N. L. apeliaciniame skunde praÅ¡oma pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendį dalyje dÄl neteisingai M. O. paskirtos bausmÄs ir nusikaltimu padarytos turtinÄs bei neturtinÄs žalos atlyginimo. 4.1. ApeliantÄ skunde nurodÄ, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas, veika itin pavojinga, kadangi nužudyti du asmenys, buvÄ bejÄgiÅ¡koje bÅ«klÄje (V. L. neįgalus, buvo apsvaigÄs nuo alkoholio, o V.
L. buvo nustatytas beveik 5 promilių girtumas, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį), pasikÄsinta nužudyti A. R., veika neužbaigta dÄl nuo nuteistojo nepriklausanÄių veiksnių, nes nukentÄjusysis pabÄgo, veika padaryta tiesiogine tyÄia savanaudiÅ¡kais tikslais, nÄra atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių, byloje nustatytos dvi atsakomybÄ sunkinanÄios aplinkybÄs â veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, veika padaryta bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs asmeniui (BK 60 straipsnio l dalies 6 puntas, 9 punktas).
Negana to, kaltininkas neprisipažino dÄl nusikalstamos veikos padarymo, nesigailÄjo, neatsipraÅ¡Ä, žalos neatlygino. 4.2. ApeliantÄ nesutinka su teismo argumentais, pagal kuriuos jos brolis nebuvo pripažintas bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs, o galintis pasiprieÅ¡inti, apsiginti. Apeliaciniame skunde remdamasi teismo specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) rezultatais dÄl V. L. mirties, kraujyje ir Å¡lapime rasto alkoholio kiekio bei gebÄjimo apsiginti, taip pat V. L. nustatytu darbingumo lygiu, liudytojų A.
R., O. S., A. B., R. L. bei jos parodymais, apeliantÄ tvirtina, kad V. L. dÄl savo neįgalumo, negalÄjimo judÄti be neįgaliojo vežimÄlio, savarankiÅ¡kai vaikÅ¡Äioti, apsiginti ar juo labiau aktyviai prieÅ¡intis negalÄjo pasiprieÅ¡inti nuteistajam ir teismas to tinkamai neįvertino. Teismo liko neįvertinta ir tai, kad pats nuteistasis suprato, jog jos brolis V. L., kuris yra neįgalus, dÄl savo bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs negalÄs apsiginti nuo jo neteisÄtų veiksmų, juo labiau, kad viso proceso metu M.
O. pats nurodÄ, kad V. L. jau jam atÄjus buvo neįgaliojo vežimÄlyje, judÄjo tik jo pagalba, buvo apsvaigÄs nuo alkoholio. Å ios jos skunde nurodytos aplinkybÄs patvirtina, kad nužudytasis V. L. buvo bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs dÄl negalios ir apsvaigimo, negalÄjo gintis, bÅ«damas neįgaliojo vežimÄlyje negalÄjo aktyviai prieÅ¡intis, o fiziÅ¡kai pranaÅ¡esnis M. O. tÄ suvokÄ. TodÄl ji su teismo nuosprendžiu dalyse dÄl paskirtos bausmÄs bei M. O. pritaikyto baudžiamojo įstatymo (atsisakymo jo atžvilgiu taikyti BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ ) visiÅ¡kai nesutinka ir yra įsitikinusi, kad nuosprendis Å¡iose dalyse turi bÅ«ti pakeistas ir M.
O. turi bÅ«ti paskirta griežÄiausia įstatyme numatyta bausmÄ. 4.3. ApeliantÄ N. L. motyvuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir netinkamai įvertino jos patirtos turtinÄs ir neturtinÄs žalos dydį. Civiliniu ieÅ¡kiniu iÅ¡ kaltininko buvo praÅ¡oma priteisti 970,71 Eur turtinÄs ir 50 000 Eur neturtinÄs žalos, taÄiau teismas, tik iÅ¡ dalies tenkinÄs civilinį ieÅ¡kinį ir priteisÄs 334,80 Eur turtinÄs ir 3 000 Eur neturtinÄs žalos, nepagrįstai atmetÄ reikalavimÄ priteisti 346,97 Eur už dukters priežiÅ«rÄ , kai ji buvo iÅ¡vykusi į LietuvÄ padÄti organizuoti brolio laidotuves, nurodÄs, kad Å¡i suma skirta dukroms poreikiams tenkinti.
Anot apeliantÄs, teismas visiÅ¡kai neįvertino, kad Å¡ios iÅ¡laidos nebuvo susijusios su jos norais, o tik su M. O. padaryta nusikalstama veika. Didžiojoje Britanijoje ji gyvena kartu su savo nepilnamete neįgalia dukra, jai dar 2012 metais nustatytas sunkus neįgalumo laipsnis (tai patvirtina byloje esantis dukters neįgaliojo pažymÄjimas), ji pati jÄ prižiÅ«ri, auklÄs nesamdo, kadangi neturi tam nei papildomų lÄšų, nei poreikio. TaÄiau M. O. nužudžius jos brolį V. L., ji privalÄjo skubiai vykti į LietuvÄ , o negalÄdama paimti su savimi neįgalios dukros privalÄjo kuo skubiau rasti žmogų, kuris galÄtų ja pasirÅ«pinti.
Ji su sutuoktiniu yra faktiÅ¡kai nutraukÄ santuokÄ , kartu negyvena, bendro Å«kio neveda, jis dukros neprižiÅ«ri, todÄl esant kritinei situacijai negalÄdama per tokį trumpÄ laikÄ rasti profesionalios auklÄs, papraÅ¡Ä draugÄs, kad jÄ prižiÅ«rÄtų ir už tai sumokÄjo 346,97 Eur atlyginimÄ , kokį bÅ«tų sumokÄjus ir auklei. Taigi, auklei skirtos iÅ¡laidos nebuvo įprastos, kasdienÄs iÅ¡laidos, Å¡ios iÅ¡laidos susietos iÅ¡imtinai su brolio nužudymu ir bÅ«tinybe organizuoti jo laidotuves.
M. O. neginÄijo Å¡ios sumos. 4.4. Taip pat apeliantÄs vertinimu, teismas nepagrįstai atmetÄ ir jos reikalavimÄ atlyginti 288,94 Eur, kurias patyrÄ kelionÄms į LietuvÄ jau po brolio laidotuvių, kai buvo atvykusi tvarkyti brolio kapavietÄ, statyti paminklÄ , dalyvauti apklausose, sutvarkyti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , perrinkti brolio asmeninius daiktus, palaikyti motinÄ R. L.. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai iÅ¡skyrÄ ir pasisakÄ tik dÄl kelionÄs iÅ¡laidų, patirtų atvykstant į apklausas, nenurodÄs nei sumos, nei argumentų dÄl kitų iÅ¡laidų.
Anot apeliantÄs, Å¡iuo aspektu pirmosios instancijos teismo nebuvo atsižvelgta į tai, kad Å¡ios iÅ¡laidos nebÅ«tų atsiradusios, jei nebÅ«tų įvykdyta nusikalstama veika, jos nebuvo planuotos, tikÄtinos, bilietus turÄjo pirkti staigiai, negalÄjo laukti, kol jie atpigs. Teismas net nesiaiÅ¡kino Å¡ių jos iÅ¡laidų prasmÄs, bÅ«tinumo. 2017 m. vasario 5 d. ji skrido į LietuvÄ ne į apklausÄ teisme, bet atlikti kitas savo asmenines su brolio mirtimi susijusias pareigas, nurodytas aukÅ¡Äiau, o 2017 m. vasario 7 d. domÄdamasi brolio nužudymo bylos tyrimu nuvyko į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ duoti parodymų.
Teismui buvo pateikti visi įrodymai, bilietai, apmokÄjimai, sumos nebuvo iÅ¡galvotos, sÄ moningai padidintos, o visiÅ¡kai pagrįstos, realios, bÅ«tinos, susijusios su padaryta nusikalstama veika, atitinka protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus. 4.5. ApeliantÄs nuomone, pirmosios instancijos teismas, neteisingai įvertinÄs bylos aplinkybes bei neatsižvelgÄs į teismų praktikÄ , nepagrįstai jai priteisÄ ir neproporcingai maÅ¾Ä 3 000 Eur dydžio neturtinÄs žalos atlyginimÄ . Anot apeliantÄs, teismas, sprÄsdamas klausimÄ dÄl neturtinÄs žalos dydžio, nevertino, kokiomis aplinkybÄs ir bÅ«du buvo padarytas nusikaltimas (tyÄia žiauriai nužudytas jauno amžiaus neįgalus bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs asmuo, kuris buvo prikaustytas prie vežimÄlio, jam buvo nustatytas tik 30 procentų darbingumo lygis, kad jis negalÄjo apsiginti nuo nuteistojo nusikalstamų veiksmų), taip pat neatsižvelgÄ Ä¯ nusikaltimu sukeltas nepataisomas pasekmes, į akivaizdžius, jos kaip nužudytojo sesers iÅ¡gyvenimus ir kanÄias, į nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos, į tai, kad nuteistasis bandÄ kaltÄ suversti nukentÄjusiajam, neatsipraÅ¡Ä, nesigaili dÄl įvykdyto nusikaltimo.
Teismas taip pat neatsižvelgÄ Ä¯ sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principus. 4.6. Skundžiamame nuosprendyje plaÄiau nepasisakyta ir dÄl bylai svarbių jos nurodytų, bylos medžiaga patvirtintų aplinkybių, o tik trumpai keliais sakiniais nurodÄ, kad ji su broliu palaikÄ nuolatinį ryšį, beveik kiekvienÄ dienÄ bendravo elektroninÄmis ryÅ¡io priemonÄmis, ji jam padÄdavo materialiai, su juo nuolat dalinosi rÅ«pesÄiais ir juos neabejotinai siejo artimas ryÅ¡ys. 4.7. Be to, apeliantÄs nuomone, teismas neįvertino ir to, kad gyvybÄs atÄmimo atveju esminis neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra negrįžtami padariniai, apie kuriuos teismas nieko net neužsiminÄ.
Nuteistojo asmens galimybÄs atlyginti žalÄ , jo turtinÄ ir (ar) Å¡eiminÄ padÄtis neturi esminÄs įtakos nustatant atlygintinos žalos dydį. 4.8. Taigi, anot apeliantÄs, pirmosios instancijos teismo, nustatant jai priteistinos neturtinÄs žalos dydį, nebuvo tinkamai atsižvelgta, kad buvo padarytas labai sunkus, tyÄinis nusikaltimas, buvo nužudytas neįgalus, jauno amžiaus, bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs, prikaustytas prie vežimÄlio jai labai artimas asmuo â brolis, kad buvo sukeltos nepataisomas pasekmÄs, taip pat jos patirtus iÅ¡gyvenimus ir kanÄias, į tai, kad visada padÄdavo broliui, nuolat bendravo, tiek ji, tiek jis remdavo vienas kitÄ moraliai, kÄ patvirtino ir liudytojai:
A. B. âsantykiai buvo geri, ... padÄdavo V. L. pinigais...â, R. L. âdukra ir sÅ«nus vienas be kito negalÄjo,... dukros uždirbti pinigai buvo skirti sÅ«nui,...bendraudavo kasdien...â. Teismas neatsižvelgÄ Ä¯ jos paÄios dvasinÄ bÅ«klÄ, į suprastÄjusiÄ sveikatÄ , į tai, kad po įvykio jai atsirado galvos skausmai, patyrÄ didžiulį stresÄ , jÄ kamuoja aukÅ¡tas kraujo spaudimas, emocinÄ depresija, sielvartas, viena akimi prarado regÄjimÄ , dÄl ko jai turi bÅ«ti skirtas operacinis gydymas, atsirado nuolatiniai galvos skausmai, dÄl ko buvo iÅ¡raÅ¡yti vaistai, patarta vengti streso, kadangi sveikata nuolat blogÄja, jÄ iki Å¡iol kamuoja koÅ¡marai, baimÄ, visur lydi netekties ir tuÅ¡tumos jausmas.
TodÄl, pasak apeliantÄs, yra akivaizdu, kad neteisÄti M. O. veiksmai priežastiniu ryÅ¡iu susijÄ su kilusiomis pasekmÄmis â brolio nužudymas jai sukÄlÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepataisomas pasekmes, paliksianÄias pÄdsakÄ visam gyvenimui. 4.9. Apibendrindama apeliantÄ N. L. nurodÄ, kad jai priteistas tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs žalos dydis yra neadekvatÅ«s, neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, prieÅ¡tarauja tokio pobÅ«džio bylose formuojamai teismų praktikai, kur civiliniams ieÅ¡kovams priteisiamos neturtinÄs žalos dydis siekia net iki 72 405 Eur.
5. NukentÄjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų O. R. ir A. R. apeliaciniame skunde praÅ¡oma pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendį dÄl neteisingai paskirtos bausmÄs ir M. O. paskirti griežtesnÄ bausmÄ. Taip pat tenkinti civilinį ieÅ¡kinį dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo ir priteisti patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. 5.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu nukentÄjusiajai O. R. buvo priteista 2 221 Eur padarytai turtinei žalai, kuriÄ sudaro dokumentais ir parodymais patvirtintos jos brolio â V.
L. laidojimo iÅ¡laidos, atlyginti. TaÄiau teismas, priÄmÄs O. R. teismui teiktus dokumentus dÄl brolio kapavietÄs sutvarkymo iÅ¡laidų (t. 6, b. l. 64â66; UAB â(duomenys neskelbtini) sÄ skaita-faktÅ«ra, kasos pajamų orderis, kasos kvitai), jų nevertino ir dÄl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ kalto asmens jos naudai nepasisakÄ. 5.2. NukentÄjusioji O. R. nurodÄ, kad ji teismui nurodÄ turÄjusi iÅ¡laidų dÄl jos brolio A. R. kardomojo kalinimo mÄnesį laiko ir pateikÄ paskaiÄiavimus (t. 6, b. l. 172).
Teismas sprendÄ, kad Å¡ios iÅ¡laidos nesiejamos su M. O. nusikalstamais veiksmais, todÄl pastarasis jų neprivalo atlyginti. ApeliantÄ nesutinka su Å¡ia teismo iÅ¡vada, nes A. R. buvo suimtas dÄl to, kad M. O. kÄlÄ Ä¯vairias versijas, bandÄ kaltÄ dÄl dviejų žmonių nužudymo ir vieno žmogaus sužalojimo permesti kitiems įvykio vietoje buvusiems asmenims. TodÄl, anot apeliantÄs, A. R. suÄmimas laikytinas M. O. nusikalstamų veiksmų pasekme ir pastarasis turi atlyginti su tuo susijusias iÅ¡laidas.
Tokiu bÅ«du teismas nepagrįstai nepriteisÄ iÅ¡ kalto asmens jos, O. R., naudai 1 679 Eur (1645 Eur + 29 + 5 = 1679 Eur). 5.3. Apeliantų O. R. ir A. R. skunde ginÄijama teismo iÅ¡vada dÄl civilinio ieÅ¡kinio neturtinei žalai atlyginti nepriteisimo. Teismas, nors ir pripažino jų patirtus dÄl brolio âV. L. nužudymo iÅ¡gyvenimus, taÄiau motyvavo, kad jų santykiai su broliu nebuvo itin artimi, jų nesiejo ryÅ¡ys, kuris galÄtų bÅ«ti vertinamas kaip ypatingas, itin glaudus, ir jų reikalavimus dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo atmetÄ. 5.4.
Anot apeliantų, teismas netinkamai įvertino jų tarpusavio ryšį su nužudytu broliuâ nuo vaikystÄs jie augo aÅ¡tuoni vaikai, nuo mažų dienų likÄ naÅ¡laiÄiais, auginami moÄiutÄs, todÄl tarp jų susiformavo glaudus, tamprus tarpusavio ryÅ¡ys. UžaugÄ palaikÄ ryÅ¡ius, puikiai sutardavo, bendravo, kaip dera bendrauti giminÄms. TodÄl dÄl brolio nužudymo jie patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kuri turi bÅ«ti atlyginta. 5.5. O. R. nurodÄ, kad su broliu V. L. puikiai sutardavo, mylÄjo jį.
Paskutiniu metu matydavosi reÄiau, taÄiau dažnai bendraudavo telefonu, brolis aplankydavo jos Å¡eimÄ per Å¡ventes, labai mylÄjo jos vaikus. ApeliantÄ buvo užtikrinta, kad, esant reikalui, brolis V. L. jai padÄs, ji turÄs į kÄ atsiremti sunkiÄ gyvenimo akimirkÄ . Po brolio žūties jauÄia didelį netekties skausmÄ , labai paÅ¡lijo savijauta, Å¡irdgÄla ir liÅ«desys neapleido ilgÄ laikÄ . Ä® medikus ji nesikreipÄ. 5.6. A. R. nurodÄ, kad su broliu V. L. jo mirties dienai kartu gyveno dviejų kambarių bute.
Jie buvo artimi ir gerai sutardavo, retai pykdavosi, jautÄ stiprų jų tarpusavio ryšį, gyveno vienas kitÄ papildydami, vienas kitÄ suprasdami iÅ¡ pusÄs žodžio, po brolio mirties iki Å¡iol jauÄia netektį artimo žmogaus, dažnai jį prisimena ir įsivaizduoja Å¡alia. Kadangi pats yra uždaro bÅ«do, jam sunku reikÅ¡ti mintis, o ypaÄ kalbÄti apie ryÅ¡ius su kitu žmogumi, teisme jis daug ko neiÅ¡sakÄ ir teismas klaidingai nusprendÄ, kad tarp jų su broliu nebuvo artimo, tampraus ryÅ¡io. 5.7.
Apeliantai nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad kvalifikuoti M. O. veiksmų pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ nÄra pagrindo. Teismas, apeliantų manymu, turÄjo vertinti, kad vienas iÅ¡ nužudytų asmenų buvo neįgalus, t. y. V. L. turÄjo judÄjimo negaliÄ , be to, buvo neblaivus, veikiamas girtumo, todÄl akivaizdžiai negalÄjo aktyviai prieÅ¡intis, kitaip vengti pavojaus, nuteistasis prieÅ¡ jį turÄjo fizinį pranaÅ¡umÄ . TodÄl nuteistojo veiksmai turÄjo bÅ«ti papildomai kvalifikuojami, kaip bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs žmogaus nužudymas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ . 5.8.
Apeliantų nuomone, nuteistajam M. O. buvo paskirta per Å¡velni bausmÄ. Teismas neįvertino M. O. asmenybÄs pavojingumo â nužudyti du žmonÄs, pasikÄsinta nužudyti ir treÄiÄ , vienok, nuteistasis savo kaltÄs taip ir nepripažino, vengÄ atsakomybÄs, viso baudžiamojo proceso eigoje keitÄ parodymus, kÄlÄ Å¾udymo įvykio versijas tikslu primesti kaltÄ kitiems. BausmÄs dydžiui turi įtakos ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal jau minÄtÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ . 5.9.
ApeliantÄ O. R. praÅ¡o priteisti iÅ¡ M. O. 500 Eur iÅ¡laidoms dÄl apeliacinio skundo paruoÅ¡imo atlyginti.
6. Nuteistojo M. O. apeliaciniame skunde praÅ¡oma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį â M. O. iÅ¡teisinti. 6.1. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nesilaikÄ principinių baudžiamojo proceso nuostatų, neretai nuosprendyje rÄmÄsi prielaidomis, o ne nenuginÄijamais konkreÄiais įrodymais. 6.2. Apeliaciniame skunde nurodo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu davÄ nuoseklius parodymus, paaiÅ¡kino, kaip jis įsijungÄ Ä¯ tÄ kompanijÄ prie alaus baro â(duomenys neskelbtini)â, kaip po to visi Äjo į stadionÄ Å¾iÅ«rÄti futbolo rungtynių, detalizavo jų tarpusavio bendravimÄ ir vÄlesnį bendravimÄ bute.
Teigia, kad tyrÄja nepagrįstai nukentÄjusiojo A. R. parodymų, kad bÅ«tent jis (M. O.) virtuvÄs tarpduryje dÅ«rÄ pastarajam peiliu į kaklÄ , pagrindu nukreipÄ tyrimÄ Ä¯ nuteistojo apkaltinimÄ dÄl dviejų žmonių nužudymo ir vieno sužalojimo. 6.3. Baudžiamojoje byloje nÄ vienas liudytojas ar nukentÄjusysis negalÄjo patvirtinti, kad matÄ, kaip jis sužalojo A. R. ir nužudÄ du žmones, taÄiau pirmosios instancijos teismas bÅ«tent jį pripažino Å¡io nusikaltimo vykdytoju. 6.4.
Jo tyrÄjai nurodytos kitos galimos nusikaltimo versijos liko neiÅ¡tirtos. Liudytojas A. R. tyrÄjai pasakojo, kad O. S. buvo įskundÄs V. L. policijai, Å¡is turÄjÄs nemalonumų. TodÄl girtiems vyrams susÄdus bute prie stalo, tarp minÄtų asmenų galÄjo kilti konfliktas, pasibaigÄs mirtinu smÅ«giu peiliu. 6.5. Kitas, anot apelianto, labai realus konfliktas galÄjo kilti, A. R. nuÄjus į virtuvÄ parÅ«kyti, kur jis, kaip teigia, buvo vienas, taÄiau, duodamas parodymus, A. R. nurodÄ, kad, jam einant į virtuvÄ, pro jį į virtuvÄ pravažiavo vežimÄlyje V.
L., kas reiÅ¡kia, kad virtuvÄje buvo mažiausiai dviese. Kas galÄjo įvykti virtuvÄje tarp A. R. ir V. L. â atsakyti neįmanoma, taÄiau toks konfliktas buvo visai realus. Kiek prisimena, jiems besÄdint prie stalo bute, nuolat vyko kažkoks ginÄas tarp V. L. ir O. S., A. R. juos turÄjo nuolat raminti. 6.6. Apelianto įsitikinimu, kiekviena versija privalÄjo bÅ«ti visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinÄta ir arba patvirtinta, arba atmesta. TaÄiau teismas jokių kitų versijų neanalizavo ir iÅ¡ karto pripažino jį nusikaltimo vykdytoju. 6.7.
Apeliantas nurodo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu tyrÄjai pasakojo, kaip buvo smurtaujama prieÅ¡ jį, kai jis pamÄgino iÅ¡eiti iÅ¡ buto, neapsikentÄs jų tarpusavio ginÄų. VÄliau jis prokurorui ir ikiteisminio tyrimo teisÄjui teikÄ skundus dÄl prieÅ¡ jį vartoto smurto, mÄginimo numauti žiedus nuo pirÅ¡tų, taÄiau jo skundai buvo atmesti, kompanijos dalyviams vieningai paneigus jo nurodytas aplinkybes, o ikiteisminio tyrimo teisÄjas net pažymÄjo, kad tyrimas vyksta dÄl dviejų žmonių nužudymo, o ne dÄl smurto. 6.8.
Apelianto nuomone, teismas nepatikÄjo jo parodymais apie smurtÄ prieÅ¡ jį, iÅ¡samiai neiÅ¡tyrÄs jo nurodytų aplinkybių, kaip iÅ¡ jo kiÅ¡enių dingo piniginÄ su banko kortelÄmis ir kitais dokumentais, kuriuos jis vÄliau, atgavÄs sÄ monÄ, rado virtuvÄje. Smurto prieÅ¡ jį aplinkybÄ patvirtino nukentÄjusysis A. R., aiÅ¡kino, jog jis girdÄjo, kaip koridoriuje V. L. griežtu tonu reikalavo iÅ¡ jo (M. O.) pasakyti banko kortelÄs PIN kodÄ . Teismo medicinos ekspertai nustatÄ, kad galimai įvykio aplinkybÄse nurodytu laiku jam buvo padaryta muÅ¡tinÄ Å¾aizda kaktos deÅ¡inÄje pusÄje, poodinÄ kraujosrÅ«va kairÄs akies vokuose, paveikus kietais bukais daiktais, pjautinÄ Å¾aizda deÅ¡inÄje plaÅ¡takoje, kuri galÄjo atsirasti ginantis. 6.9.
Teismas neteisingai nurodÄ, kad ikiteisminio tyrimo metu aiÅ¡kino, jog buvo girtas bei nieko neatsimena, iÅ¡ to darydamas ir netiesioginÄ iÅ¡vadÄ , kad jis gali neprisiminti ir savo nusikalstamų veiksmų. Teigia, kad vakaro metu jis nebuvo tiek stipriai apgirtÄs, kad tÄ vakarÄ atsimintų tik dalinai. Jo bÅ«senÄ apibÅ«dino liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas, nurodÄs, kad, jiems atÄjus į butÄ , nuteistasis laikÄsi santÅ«riai, apsvaigÄs nebuvo. 6.10. Nors teismas konstatavo, kad jis nepamena konflikto su invalidu vežimÄlyje, jis (M.
O.), gali paaiÅ¡kinti, kad tai nebuvo didelis konfliktas ir kuo jis pasibaigÄ â pamena. Jis davÄ dar pinigų ir kažkas nuÄjo nupirkti daugiau degtinÄs. Tada jis pamena, kaip po prieÅ¡ jį pavartoto smurto atsigavo virtuvÄje ir ant grindų pamatÄ daug kraujo. 6.11. Nurodo, kad teismas jo kaltÄ grindÄ vienintelio liudytojo A. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir parodymų patikrinimo vietoje metu. TaÄiau nuteistasis su jais nesutinka, neigia, kad virtuvÄs tarpduryje nieko nesakydamas smogÄ nukentÄjusiajam peiliu į kaklÄ ir jį sužeidÄ.
Teigia, kad nebuvo stipriai apgirtÄs, todÄl negalÄjo neprisiminti to vakaro įvykių. Mano, kad A. R. galÄjo sužaloti kažkuris iÅ¡ kitų asmenų, buvusių bute, gal bÅ«t turÄjusių kažkokiÄ skriaudÄ iÅ¡ ankstesnių laikų. Jis, M. O., su A. R. susipažino tik įvykio vakarÄ ir jam jokių pretenzijų neturÄjo. Tiek A. R., tiek kiti kompanijos dalyviai ikiteisminio tyrimo metu teigÄ, kad bendraujant tarp jų nekilo jokie konfliktai ar ginÄai, visÄ vakarÄ visi tarpusavyje bendravo ramiai, todÄl nebuvo jokios dingsties sužaloti A.
R.. 6.12. DÄl teismo paminÄto liudytojo A. R. nurodyto teiginio, kad, jiems susipažinus bare â(duomenys neskelbtini)â, jis (apeliantas) jam pasakojÄs, kaip reikia nužudyti žmogų, kur reikia smogti peiliu, apeliantas pažymi, kad niekas iÅ¡ teisme apklaustų liudytojų apie tokį pokalbį neužsiminÄ, todÄl teigia, kad A. R. iÅ¡galvojo tokius jo žodžius. 6.13. Apelianto manymu, teisme nebuvo vertinti liudytojo A. R. tyrÄjai duoti parodymai apie konfliktÄ tarp V. L. ir O. S., kad jie netgi buvo susimuÅ¡Ä.
Nors teismo posÄdyje O. S. neigÄ tokį konfliktÄ , aiÅ¡kino esÄ jie susitaikÄ, viskas pamirÅ¡ta, tai galÄjo bÅ«ti rimtas pretekstas nužudyti, nes abu vyrai bute buvo neblaivÅ«s. Apeliantas atkreipia dÄmesį ir į nuosprendyje minimÄ A. R. pasakojimÄ , esÄ jis (M. O.) kažkÄ vadinÄs âb.â, atvykusiems policijos pareigÅ«nams Å¡aukÄs, kad vyrus nužudÄ âb.â. Teigia, kad jis tokio žodžio kaip âb.â nevartoja, todÄl taip sakyti negalÄjo. Teismas nurodÄ ir tai, kad jis pats turi pravardÄ âA.â (tarnavÄ Afganistane).
TaÄiau jis buvo įraÅ¡ytas tik į sÄ raÅ¡us tarnauti Afganistane, taÄiau ten nepateko, nes nebuvo paÅ¡auktas į kariuomenÄ. 6.14. Apeliantas dÄl teismo medicinos ekspertų iÅ¡vadų apie nužudytiesiems padarytus mirtinus sužalojimus bei iÅ¡vadų, duotų atliktus kraujo tyrimus ant nusikaltimo vietoje rastų dokumentų ir banko kortelių, o taip pat ant peilio, kaip nusikaltimo padarymo įrankio, pažymi, kad iÅ¡vados nedavÄ pilno atsakymo, kas nužudÄ abu vyrus. Nuosprendyje teigiama, kad ant pateikto tirti peilio, paimto 2016 m. rugpjÅ«Äio 29 d.
įvykio vietos apžiÅ«ros metu, rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Be to, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaiÅ¡iusių biologinių pÄdsakų (iÅ¡ jų ir kraujo) (mÄginys Nr. 8), iÅ¡ kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pÄdsakai, taÄiau negalima atsakyti, kam priklauso kraujas, rastas ant peilio. Jis teisme praÅ¡Ä kviesti ir apklausti teismo medicinos ekspertus, kad bÅ«tų atsakyta į klausimus dÄl ekspertų iÅ¡vadų, taÄiau teismas nepagrįstai tokį praÅ¡ymÄ atmetÄ. 6.15.
Nuosprendyje teismas konstatavo, kad baudžiamojoje byloje nÄra duomenų, kurie leistų daryti bent prielaidÄ , kad nužudyti V. L. ir V. L., o A. R. sužeisti galÄjo N. L., O. S. ar A. R., niekas iÅ¡ įvykio metu bute buvusių asmenų nenurodÄ, kad pastarieji įvykio vakarÄ bÅ«tų naudojÄ kokį nors fizinį smurtÄ prieÅ¡ kitus bute buvusius asmenis. TodÄl teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad V. L. ir V. L. nužudÄ, o A. R. pasikÄsino nužudyti bÅ«tent jis (M. O.). 6.16. Remdamasis A. R. parodymais, teismas nustatÄ, kad virtuvÄje tarp jo, M.
O., ir V. L. galÄjo kilti kažkoks konfliktas į kurį įsikiÅ¡o ir V. L.. A. R. teigimu, jis, iÅ¡girdÄs Å¡auksmÄ âS. padÄkâ, iÅ¡ karto nuÄjo į kambarį, kuriame buvo girtaujama, po to į virtuvÄ. Å iÄ teismo versijÄ , teismo manymu, patvirtina ir apelianto pirminÄs apklausos metu duoti parodymai, kad dÄl girtumo dalies įvykių jis neatsiminÄ. Teismas laikÄ, kad teismo medicinos ekspertų jam nustatyti veido sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti kaip reakcija į kilusio konflikto eigÄ . 6.17.
Anot apelianto, teismas visiÅ¡kai nepatikÄjo jo teiginiais apie smurtÄ prieÅ¡ jį, kad dÄl smÅ«gių į galvÄ ir veidÄ jis galÄjo prarasti sÄ monÄ, o atsigavo virtuvÄje. Teismas kaip tik nurodÄ, kad abu vyrai buvo nužudyti bÅ«tent virtuvÄje, ir nelaikÄ sutapimu to, kad jis, kaip teigia, atgavo sÄ monÄ virtuvÄje. 6.18. Teismas pažymÄjo, kad A. R. viso proceso metu nuosekliai teigÄ, jog jį peiliu į kaklÄ sužalojo jis, M. O., ir Å¡iuos parodymus patvirtino liudytojos E. M. bei T.
G., nurodÄ, kad A. R., priÄjÄs prie greta namo stovinÄių liudytojų, pasakÄ, jog jį sužalojo vyras su Å«sais, o vienintelis bute buvÄs vyras su Å«sais buvo bÅ«tent jis, M. O.. Tokiu bÅ«du, teismas atmetÄ kaip nepasitvirtinusiÄ versijÄ , kad V. L., V. L. ir A. R. galÄjo turÄti kažkokį konfliktÄ anksÄiau arba to bendravimo metu, esÄ , byloje nÄra jokių duomenų apie tokį konfliktÄ . TodÄl laikÄ Ä¯rodyta, kad bÅ«tent jis, apeliantas padarÄ sužalojimus V. L. ir V.
L., dÄl kurių Å¡ie mirÄ, bei kÄsinosi nužudyti A. R., suduodamas jam peiliu į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ vietÄ . 6.19. Apeliantas nurodo, kad jis viso proceso byloje metu nuosekliai aiÅ¡kino, kad nusikaltimo, kuriuo yra kaltinamas, nepadarÄ, kad A. R. parodymai yra klaidingi, pastarasis sÄ moningai jį kaltina Å¡io sunkaus nusikaltimo padarymu. Teigia, kad jis atsitiktinai pakliuvo į Å¡iÄ kompanijÄ , kiti asmenys jam buvo nepažįstami, tuo tarpu pastarieji buvo teisti už nužudymus, atbuvÄ bausmes, todÄl artimai susidraugavÄ.
Taigi jis, apeliantas, atsidÅ«rÄ toje situacijoje ne laiku ir ne vietoje. SugÄrovai matÄ, kad jis turi pinigų, nes pirko jiems gÄrimus, matÄ auksinius žiedus ant jo rankų, dÄl to ir jo piniginÄ pateko V. L. į rankas. A. R., teigdamas, kad jis jį sužalojo, tarsi patvirtino, kad, jei jį sužalojo jis, apeliantas, tai savaime aiÅ¡ku, kad jis nužudÄ ir tuos du vyrus, nors Å¡io nusikaltimo tikrai nepadarÄ. 6.20. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, sprÄsdamas civilinių ieÅ¡kinių priteisimo klausimus, pagrįstai vadovavosi Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktika, įvertino turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo pagrįstumÄ , todÄl atitinkamai tenkino civilinius ieÅ¡kinius iÅ¡ dalies, sumažindamas tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs žalos dydžius. 6.21.
Apeliaciniame skunde pabrÄžiama, kad Å¡iuo skundu apeliantas siekÄ Ä¯rodyti, jog nepadarÄ Å¡io sunkaus nusikaltimo, buvo apkaltintas vienintelio liudytojo A. R. parodymų pagrindu, nuteistas kalÄti ilgus metus. PraÅ¡o apeliacinÄs instancijos teismo jo apeliacinį skundÄ tenkinti. 6.22. Teismo posÄdyje prokurorÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentÄjusiųjų R. L., N. L., O. R., A. R. apeliacinius skundus tenkinti iÅ¡ dalies, nuteistojo M.
O. apeliacinį skundÄ atmesti. NukentÄjusioji R. L. ir jos atstovÄ, nukentÄjusieji N. L., O. R., A. R. praÅ¡o jų apeliacinius skundus bei Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo M. O. apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistasis M. O. ir jo gynÄjas praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, kitus apeliacinius skundus atmesti. III. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas. NukentÄjusiųjų apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies.
Nuosprendis keiÄiamas dÄl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmÄs, netinkamai iÅ¡sprÄstų kitų nuosprendžio klausimų (BK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas, 4 punktas). Nuteistojo M. O. apeliacinis skundas atmetamas. DÄl įrodymų tyrimo ir vertinimo 7. Nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidÄ BPK 20 straipsnyje nurodytas įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles ir vadovaudamasis iÅ¡ankstinÄmis nuostatomis, o ne objektyviais duomenimis, priÄmÄ nepagrįstÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį.
Nurodo, kad teismas tinkamai nevertino jo duotų parodymų, o jo kaltÄ grindÄ tik tendencingais suinteresuotų asmenų â nukentÄjusiojo A. R. ir jo draugų liudytojų parodymais, kuriems teismas nepagrįstai suteikÄ prioritetÄ .
8. TeisÄjų kolegija nesutinka su tokiu apeliacinio skundo argumentu, nes apygardos teismas tinkamai iÅ¡tyrÄ Ä¯rodymus, juos iÅ¡samiai iÅ¡analizavo, teisingai nustatÄ faktines bylos aplinkybes, padarÄ motyvuotas teismo iÅ¡vadas dÄl nuteistojo kaltÄs padarius nusikalstamÄ veikÄ , t. y. M. O. nužudÄ du žmones â V. L. ir V. L. bei pasikÄsino nužudyti A. R., taÄiau savo nusikalstamų veiksmų nepabaigÄ dÄl aplinkybių, nepriklausanÄių nuo jo valios, nes A. R. pavyko pabÄgti iÅ¡ buto.
Å ias aplinkybes, prieÅ¡ingai nei teigia gynÄjas, patvirtina byloje esantys ir teisme iÅ¡tirti įrodymai. Byloje esanÄių duomenų vertinimas ir jų pripažinimas įrodymais yra iÅ¡imtinÄ teismo, kurio žinioje yra byla, teisÄ ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų sÄ sajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu. IÅ¡vada dÄl asmenų (kaltinamųjų, nukentÄjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , logiÅ¡kumÄ ir sulyginus juos su kitais byloje esanÄiais įrodymais, gautais iÅ¡ skirtingų Å¡altinių (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-589/2006, Nr. 2K-440/2010, Nr. 2K-309/2011).
IÅ¡skirtinÄ kompetencijÄ Ä¯vertinti įrodymus, nusprÄsti dÄl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dÄl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkreÄioje byloje įrodinÄtinų aplinkybių turi bylÄ nagrinÄjantis teismas. Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visumÄ , sujungdamas visus reikÅ¡mingus faktus į loginÄ visumÄ , ir padaryti apibendrinanÄias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mÄs ir kategoriÅ¡kos. Teismo proceso dalyviai turi teisÄ teikti pasiÅ«lymus ir reikÅ¡ti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, taÄiau jie teismui nÄra privalomi.
Proceso dalyvių teismui pateiktų pasiÅ«lymų dÄl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-164/2014). TeisingÄ teismo baigiamojo akto priÄmimÄ lemia ne įrodinÄjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.
9. Teisiamajame posÄdyje buvo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai tiriamos visos su nagrinÄjama byla susijusios aplinkybÄs, byloje esantys įrodymai iÅ¡tirti ir patikrinti BPK 271â292 straipsniuose nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas tiesiogiai apklausÄ kaltinamÄ jį M. O., nukentÄjusiuosius A. R., R. L., N. L., O. R., A. R., liudytojus N. L., O. S., T. G., E. M., M. L., L. A., R. J., A. B., perskaitÄ tyrimo veiksmų (įvykio vietos apžiÅ«ros, foto lenteles, daiktų apžiÅ«ros, asmenų kratos, parodymų patikrinimo vietoje, specialistų iÅ¡vadas, ekspertizÄs aktÄ ir kt.) protokolų turinį ir kitus bylos dokumentus (BIRT ataskaitų žiÅ«ryklÄs duomenis, alkotesterio rodmenų kvitus ir kt.).
Pirmosios instancijos teismui tiesiogiai tiriant įrodymus visi proceso dalyviai turÄjo galimybÄ užduoti klausimus apklausiamiems asmenims, žinoti duodamus teisme jų parodymus, betarpiÅ¡kai dalyvauti tiriant kitus įrodymus ir pareikÅ¡ti dÄl atliekamo tyrimo praÅ¡ymus bei kitaip naudotis jiems numatytomis procesinÄmis teisÄmis ir jomis pasinaudojo. TodÄl apelianto nuteistojo teiginiai dÄl bylos aplinkybių neiÅ¡samaus iÅ¡nagrinÄjimo pirmosios instancijos teisme atmetami kaip nepagrįsti. DÄl M.
O. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo 10. Kad M. O. nuosprendžio nustatomojoje dalyje apraÅ¡ytomis aplinkybÄmis nužudÄ V. L., V. L. ir pasikÄsino nužudyti A. R., taÄiau savo nusikalstamų veiksmų nepabaigÄ dÄl aplinkybių, nepriklausanÄių nuo jo valios, nes A. R. pavyko pabÄgti iÅ¡ buto, patvirtina pirmosios instancijos teisme iÅ¡nagrinÄti ir nuosprendyje iÅ¡dÄstyti, aptarti bei įvertinti įrodymai, tai â nukentÄjusiojo A. R. ir kitų nukentÄjusiųjų R. L., N. L., O.
R. parodymai, liudytojų A. R., O. S., N. L., M. L., E. M., T. G., L. A., R. J., A. B. parodymai, specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizÄs aktas Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio vietos ir daiktų apžiÅ«ros protokolai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, taip pat iÅ¡ dalies patvirtina ir paties nuteistojo M. O. parodymai. Visi Å¡ie įrodymai iÅ¡samiai iÅ¡dÄstyti skundžiamame nuosprendyje.
11. Teisiamojo posÄdžio metu M. O. parodÄ, jog įvykio dienÄ jis prie baro â(duomenys neskelbtini)â ir parduotuvÄs sutiko merginÄ , A. R. bei A. R.. Mergina pasakÄ, kad yra jos gimtadienis, su ja jis užÄjo į parduotuvÄ, nusipirko iÅ¡gerti ir užkandos. Trumpai pabuvÄ bare â(duomenys neskelbtini)â, visi nuÄjo į stadionÄ Å¾iÅ«rÄti futbolo varžybų. Ä® stadionÄ Äjo jis, mergina ir du vaikinai. Stadione prie jų kompanijos prisijungÄ dar vienas vaikinas. Jie visi penkiese sÄdÄjo, iÅ¡gÄrinÄjo ir stebÄjo varžybas.
Pasibaigus futbolo varžyboms, mergina pasiÅ«lÄ dar iÅ¡gerti. Jis su mergina užÄjo į parduotuvÄ, ten nupirko iÅ¡gerti bei užkandos. Visi kartu nuÄjo į butÄ . Juos į laiptinÄ Ä¯leido po to, kai mergina paskambino į domofonÄ . Butas buvo (duomenys neskelbtini) aukÅ¡te. Buto duris atidarÄ Å¾mogus, sÄdintis neįgaliojo vežimÄlyje. UžÄjus į butÄ , nuÄjo į kambarį, kuris yra iÅ¡ deÅ¡inÄs arÄiausiai iÅ¡Äjimo durų. Tame kambaryje ant sofos gulÄjo iki pusÄs iÅ¡sirengÄs vyras.
Kaltinamasis nurodÄ, jog jis atsisÄdo ant lovos prie stalo. AtsisÄdus prie stalo, buvo atneÅ¡ta užkanda, po truputį iÅ¡gÄrinÄjama. Ant sofos gulÄjÄs vyras atsikÄlÄ. Tuomet tarp A. R. ir bute buvusių vyrų, t. y. to, kuris gulÄjo lovoje, bei neįgaliojo, prasidÄjo pykÄiai, jie negalÄjo kažko pasidalinti. A. R. visÄ laikÄ juos ramino. Vyrai nesimuÅ¡Ä, taÄiau barÄsi. DÄl kokios priežasties barÄsi â nežino, negalÄjo kažko pasidalinti. M. O. nusprendÄ iÅ¡eiti iÅ¡ buto, taÄiau negalÄjo atidaryti durų.
PapraÅ¡Ä, kad moteris atidarytų duris. Buvo kalbama, kad durys su kodu, todÄl jų nepavyks atidaryti. Tuomet jis vÄl grįžo ir prisÄdo prie stalo. Tada jis padÄjo neįgaliajam nusigauti iki tualeto, prie jo padÄjo atsistoti ir Å¡is toliau atsiremdamas į sienÄ nuÄjo pats. Kol laukÄ neįgaliojo, girdÄjo, kaip kažkas sakÄ âiki namų jis nenueisâ. Tokius žodžius galÄjo pasakyti A. R.. Neįgaliajam iÅ¡Äjus iÅ¡ tualeto, padÄjo jam atsisÄsti į vežimÄlį ir kartu grįžo į kambarį.
Tuomet tie patys trys asmenys â A. R., V. L. ir V. L. vÄl ÄmÄ pyktis. Jis (M. O.) vÄl papraÅ¡Ä atidaryti buto duris, nes norÄjo iÅ¡eiti namo. Kai mÄgino iÅ¡eiti, prieÅ¡ais jį atsirado neįgalusis, kuris sakÄ dar pabÅ«ti, nes anksti. Jam pritarÄ ir mergina. Jo neprileido prie durų. Tuo metu buvo sakomi įžeidžiantys žodžiai, neva jis kažkÄ pasakÄ neįgaliajam. Tuomet iÅ¡ nugaros pajuto smÅ«gį. A. R., neįgalusis ir vyras, kuris buvo iÅ¡sirengÄs (V. L.), ÄmÄ jį muÅ¡ti, neiÅ¡leido iÅ¡ buto.
Jam (M. O.) buvo suduoti smÅ«giai į galvÄ , daugiausiai į veidÄ , kÅ«nÄ . Vyrai, muÅ¡dami jį, pradÄjo stumti link virtuvÄs. A. R., stumtelÄdamas į krÅ«tinÄ, jam neleido užeiti į kambarį. Taip bemuÅ¡amas jis atsidÅ«rÄ virtuvÄje. VirtuvÄje iÅ¡ nugaros vÄl gavo smÅ«gį į galvÄ . Nuo smÅ«gio nukrito ant neplautų indų, kurie buvo ant stalo. NukritÄs apsisuko, tuomet neįgalusis (V. L.) jį griebÄ už vienos rankos, o pusiau iÅ¡sirengÄs vaikinas (V. L.) griebÄ už kitos rankos ir nuo rankų norÄjo numauti žiedus, ÄmÄ iÅ¡sukinÄti pirÅ¡us, kadangi pirÅ¡tai yra stori, jie negalÄjo numauti jo mÅ«vÄtų žiedų â vestuvinio ir vyriÅ¡ko žiedo.
BandÄ iÅ¡silaisvinti, taÄiau kažkas jam sudavÄ smÅ«gį į galvÄ , nuo kurio apsisuko galva, patamsÄjo akyse ir jis prarado sÄ monÄ. Kai atsipeikÄjo â sÄdÄjo ant grindų prie virtuvÄs komplekto. Prie jo vežimÄlyje buvo neįgalusis, o pusiau iÅ¡sirengÄs vyras gulÄjo prie slenksÄio iÅ¡ virtuvÄs į koridorių. AtsistojÄs pamatÄ kraujÄ . NubÄgo į kambarį, kuriame anksÄiau buvo iÅ¡gÄrinÄjama. MatÄ, jog ant sofos guli A. R., o mergina gulÄjo iÅ¡ kitos pusÄs ant lovos.
Merginos paklausÄ, kas nutiko, iÅ¡ kur tas kraujas. Ji atsikÄlÄ, nubÄgo į virtuvÄ ir ÄmÄ rÄkti. Jai liepÄ kviesti medikus ir policijÄ , klausÄ, iÅ¡ kur kraujas, kas Äia įvyko, taÄiau Å¡i nieko neatsakÄ. Prie ant grindų gulinÄio vaikino (V. L.) kojų gulÄjo atidaryta piniginÄ. Jis pakÄlÄ piniginÄ, iÅ¡kritusias kreditines korteles ir viskÄ padÄjo ant spintelÄs ar ant kriauklÄs. Po to pastebÄjo, kad jo kiÅ¡enÄs yra tuÅ¡Äios. Tuomet nuÄjo atgal į kambarį ir atsisÄdo ant lovos.
Po maždaug 10 minuÄių pasigirdo skambutis ir įÄjo policijos pareigÅ«nai. Kas juos iÅ¡kvietÄ, nežino, nes mergina visÄ laikÄ buvo virtuvÄje. Mergina ÄmÄ stumdyti policininkus rankomis, klausti, ko jie Äia atÄjo, nes ji jų nekvietÄ. PareigÅ«nai jam liepÄ gultis ant grindų ir rankas laikyti už nugaros. Žiedų jam niekas nenuÄmÄ, juos nusiÄmÄ pats policijos komisariate, pastebÄjo, kad pirÅ¡tas, ant kurio mÅ«vÄjo žiedÄ , buvo mÄlynas, todÄl padarÄ iÅ¡vadÄ , jog pirÅ¡tas buvo sukamas, norint nuimti žiedÄ .
GrandinÄlÄ nuo kaklo jis nusiÄmÄ tuo metu, kai Äjo į stadionÄ . PiniginÄ, telefonas ir grandinÄlÄ iki sÄ monÄs netekimo buvo pas jį. Kaip piniginÄ atsidÅ«rÄ maiÅ¡elyje ir Å¡iukÅ¡lių dÄžÄjeâ jis negalÄjo paaiÅ¡kinti. Jis piniginÄs į maiÅ¡elį nedÄjo. PareigÅ«nams pasakÄ, kad nÄra jo telefono ir grandinÄlÄs. A. R. jis nepraÅ¡Ä iÅ¡versti kiÅ¡enių. JautÄ neįgaliojo rankose jÄgÄ , kai Å¡is bandÄ nuimti žiedus. Neįgalusis buvo vežimÄlyje, taÄiau, po smÅ«gio M.
O. susilenkus, jis galÄjo suduoti smÅ«gius į veidÄ . Pjautinis rankos sužalojimas galÄjo atsirasti, jam po smÅ«gio sudavimo atsirÄmus į indus. Kai vyrai bandÄ nuimti žiedus, kažkuris siÅ«lÄ nupjauti arba nukirsti pirÅ¡tÄ . Be sÄ monÄs galÄjo bÅ«ti 5-7 minutes. Tuo metu, kai atgavÄs sÄ monÄ atsikÄlÄ, iÅ¡ džinsuose esanÄių priekinių kiÅ¡enių piniginÄ, telefonas bei grandinÄlÄ negalÄjo iÅ¡kristi. Jei daiktai bÅ«tų buvÄ galinÄje kiÅ¡enÄje, gal ir bÅ«tų galÄjÄ iÅ¡kristi.
A. R. bute nemiegojo, jis visÄ laikÄ buvo kartu, iÅ¡gÄrinÄjo. 11.1. Viso baudžiamosios bylos proceso metu nuteistojo M. O. parodymai dÄl įvykių sekos nagrinÄjamÄ dienÄ , jo ir kitų kartu su juo įvykio dienÄ buvusių asmenų veiksmų nebuvo nuoseklÅ«s. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas keletÄ kartų â pirminÄs apklausos metu jis nurodÄ, kad įvykių metu buvo girtas ir nieko neatsimena. Jis paaiÅ¡kino, jog 2016 m. rugpjÅ«Äio 28 d. vakare (duomenys neskelbtini) prie alaus baro sutiko tris iÅ¡ matymo pažįstamus vaikinus ir vienÄ merginÄ , su jais pabendravo ir susitarÄ dar iÅ¡gerti alkoholio.
Jis parduotuvÄje nupirko alkoholinių gÄrimų ir maisto bei jie visi nuÄjo į netoliese esantį stadionÄ pažiÅ«rÄti futbolo rungtynių, ten gÄrÄ alkoholį, po rungtynių merginos pasiÅ«lymu nuÄjo į vieno iÅ¡ tų vaikinų butÄ . Jis vÄl nupirko alkoholio, maisto produktų ir visi nuÄjo į butÄ . Jame jau buvo nepažįstamas vyras neįgaliojo vežimÄlyje ir dar vienas nematytas vaikinas. Visi toliau girtavo. Vakaro metu kažkas dar Äjo į parduotuvÄ, pirko alkoholį â degtinÄ.
Pinigus davÄ jis. Kas Äjo į parduotuvÄ, neatsimena. Vakaro metu jis pakankamai stipriai apgirto, todÄl vakarÄ atsimena dalinai. Pamena, kad kažkuriuo metu vyras vežimÄlyje ir kitas, buvÄs bute iki jiems ateinant, pradÄjo prie jo kabinÄtis, reikalaudami pinigų alkoholiui. Jis atsisakÄ jiems duoti pinigų ir dÄl to tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Kuo pasibaigÄ tas konfliktas, neatsimena. Nuo to momento jis ne viskÄ nuosekliai atsimena. Jis nepamena, kas vyko toliau po konflikto. Jis tik pamena, kad atsigavo stovintis virtuvÄs viduryje.
Jam iÅ¡ vienos pusÄs neįgaliojo vežimÄlyje gulÄjo vyro lavonas, jis nekvÄpavo. IÅ¡ kitos pusÄs ant grindų kraujo baloje gulÄjo jaunesnio vyro lavonas. VirtuvÄje ant grindų buvo labai daug kraujo. Jis apsižiÅ«rÄjo ir pamatÄ, kad jo deÅ¡inÄ ranka yra sužalota, t. y. prie didžiojo pirÅ¡to yra kraujuojantis pjautinis sužalojimas, iÅ¡ kur atsirado tas sužalojimas jo rankoje, neatsimena. Ar pas kurį nors iÅ¡ tų lavonų buvo kažkas rankose, neatsimena. Koridoriuje prie kambario, kuriame iÅ¡gÄrinÄjo, ant grindų buvo kraujo bala.
Kambaryje miegojo iÅ¡gertuvių dalyviai, ar visi ten miegojo, neatsimena. Jis pažadino mieganÄiÄ merginÄ , jai pasakÄ, kad virtuvÄje yra dviejų vyrų lavonai. Ji paÅ¡oko, bÄgiojo po butÄ . Po to kažkas iÅ¡kvietÄ policijÄ , kas kvietÄ pareigÅ«nus, nežino. AtvykÄ policijos pareigÅ«nai, juos visus sulaikÄ ir pristatÄ Ä¯ policijos komisariatÄ . DÄl kraujosruvos paakyje gali pasakyti, kad jis miglotai atsimena, kad tuo metu, kai tie du vyrai reikalavo iÅ¡ jo pinigų, lyg tai kažkas jam sudavÄ smÅ«gį į veidÄ , bet konkreÄiau â nei kas, nei kuo, neatsimena.
Jis negali pasakyti, kad jis nužudÄ tuos vyrus, ar sudavÄ jiems kažkokiu įrankiu smÅ«gius, nes to neatsimena. (t. 4, b. l. 95-97) 11.2.Ikiteisminio tyrimo metu vÄliau M. O. nurodÄ analogiÅ¡kas susipažinimo su iÅ¡gertuvių dalyviais ir patekimo į butÄ aplinkybes, taip pat parodÄ, kad bÅ«nant jis apsižiÅ«rÄjo, kad bute netvaringa, neÅ¡varu ir norÄjo Å¡eiti. NuÄjo prie buto durų, bet jos buvo užrakintos. Kažkas, lyg tai vyras neįgaliojo vežimÄlyje, jam pasakÄ, jog durys užrakintos sudÄtinga spyna, kurios jis neatrakins, sakÄ likti ir tÄsti iÅ¡gertuves.
Tada jis grįžo prie stalo ir visi toliau gÄrÄ alkoholinius gÄrimus. IÅ¡gertuvių metu mergina ÄmÄ Å¡Å«kauti ir rÄkauti, ji lakstÄ po butÄ , pyko dÄl kažko, ko â jis nesiklausÄ. Kol jie sÄdÄjo prie stalo, tarp kitų likusių asmenų jokių nesusipratimų nebuvo, tik ta mergina reiÅ¡kÄ kažkokį nepasitenkinimÄ . Pirmos apklausos metu jis buvo nurodÄs, kad tarp jo ir vyro neįgaliojo vežimÄlyje prie stalo įvyko žodinis konfliktas, neÅ¡galusis reikalavo iÅ¡ jo pinigų, taÄiau vÄliau apgalvojÄs ir prisiminÄs daugiau iÅ¡ to vakaro, M.
O. prisiminÄ, kad jokio konflikto nebuvo, prie stalo jie sÄdÄjo taikiai, ramiai. Kažkuriuo momentu jam atsibodo tos merginos lakstymas ir rÄkavimas, todÄl jis pabandÄ antrÄ kartÄ iÅ¡eiti iÅ¡ buto. Jis priÄjo prie buto įÄjimo durų ir tuo metu kažkaip iÅ¡ Å¡onų pamatÄ, kad jam už nugaros yra vyras neįgaliojo vežimÄlyje ir dar du ar trys vaikinai. Kas konkreÄiai ir kiek jų buvo â nematÄ. Tada jis pajuto iÅ¡ nugaros pusÄs smÅ«gį į galvÄ . Kas sudavÄ smÅ«gį, nematÄ.
Viso buvo keli smÅ«giai į veidÄ ir į galvÄ , kas juos sudavÄ â nematÄ. Vyrai, suduodami smÅ«gius, nieko nesakÄ, nieko nereikalavo. Kaip suprato, smÅ«giavo, kad jis neiÅ¡eitų iÅ¡ buto. Jie kažkaip jį nustÅ«mÄ link virtuvÄs. Jis, vyras invalido vežimÄlyje, tas vyras, kuris buvo su invalidu bute, kai jie atÄjo, ir dar vaikinas tamsiais plaukais bei tamsesnio gymio atsidÅ«rÄ virtuvÄje. Jiems atsidÅ«rus virtuvÄje, vyras neįgaliojo vežimÄlyje sudavÄ jam smÅ«gį ir dar kažkas kažkuo sudavÄ jam smÅ«gį į galvÄ , į kaktÄ , po to jis prarado sÄ monÄ.
Kas ir kuo jam sudavÄ, nematÄ, nespÄjo pastebÄti. Po kiek laiko jis atsigavo â nežino. Kai atsigavo, gulÄjo ant grindų virtuvÄje, pamatÄ ant grindų gulintį vienÄ iÅ¡ užpuolusių vyrų, o neįgaliojo vežimÄlyje pusiau gulomis sÄdÄjo neįgalusis. Buto koridoriuje buvo kraujo bala. Jis pamatÄ, kad jo deÅ¡inÄ plaÅ¡taka yra kruvina, sužalota, supjaustyta. NuÄjÄs į kambarį, kur vyko iÅ¡gertuvÄs ir buvo mergina su kitu asmeniu, merginos klausÄ, kas atsitiko.
Mergina nubÄgo į virtuvÄ, ÄmÄ Å¡aukti. Jis nuÄjo paskui merginÄ ir virtuvÄje ant grindų pamatÄ savo piniginÄ bei prie jos iÅ¡mÄtytas korteles, kurias pakÄlÄ ir padÄjo ant spintelÄs ar kriauklÄs virtuvÄje. Prie tų vyrų kÅ«nų ant grindų ar kur nors aplinkui peilio nematÄ. Jis nežino, kaip jo piniginÄ atsidÅ«rÄ ant grindų, kas iÅ¡mÄtÄ tas korteles. M. O. teigÄ, kad piniginÄ, auksinÄ grandinÄlÄ ir mobiliojo ryÅ¡io telefonas buvo pas jį kelnių kiÅ¡enÄse, jis mÅ«vÄjo du auksinius žiedus.
Daiktų iÅ¡ jo kiÅ¡enių niekas nebandÄ iÅ¡imti iki to laiko, kol po smÅ«gio į galvÄ prarado sÄ monÄ. Kai atsigavÄs pamatÄ savo piniginÄ ant grindų, jis patikrino kiÅ¡enes ir pamatÄ, kad dingo auksinÄ grandinÄlÄ ir mobiliojo ryÅ¡io telefonas NOKIA su dviem SIM kortelÄmis. Taip pat pamatÄ, jog kairÄs rankos pirÅ¡tas, ant kurio buvo auksinis žiedas, skauda ir yra patinÄs, bet žiedas buvo ant pirÅ¡to. Kai jis atsigavo, bute nebebuvo treÄio tamsių plaukų vaikino, kuris muÅ¡Ä jį virtuvÄje.
Netrukus į butÄ atvyko policijos pareigÅ«nai ir visus buvusius bute sulaikÄ. M. O. teigÄ, kad prieÅ¡ nužudytus asmenis nenaudojo smurto. Kiek alkoholio iÅ¡gÄrÄ, nurodyti negalÄjo, bet girtu nesijautÄ. IÅ¡ tos kompanijos agresyviai elgÄsi mergina. Po stadiono pradÄjo svaigti galva, o po gautų smÅ«gių jautÄ galvos svaigimÄ ir skausmÄ . Galvos traumų ankÅ¡Äiau neturÄjo. Jo nuomone, tame bute jis buvo apiplÄÅ¡tas ir buvo nepasidalinta grobiu. Bute peiliu nieko nepjaustÄ, jo į rankas neÄmÄ, peilio niekur nematÄ, su savimi peilio neturÄjo (t. 4, b. l. 101-104). 11.3.
Ikiteisminio tyrimo metu M. O. taip pat parodÄ, kad kažkuriuo laiku 2016 m. rugpjÅ«Äio 28 d., naktį, kelinta tai buvo valanda, negali nurodyti net apytiksliai, jis antrÄ kartÄ pabandÄ iÅ¡eiti namo, nes prieÅ¡ tai jau kartÄ bandÄ, bet jam neatidarÄ durų, kurios buvo užrakintos, o bute buvusi mergina vis įkalbinÄjo pabÅ«ti ir jis liko. Tuo metu jis savo kelnių kiÅ¡enÄje turÄjo piniginÄ, kurioje buvo 70 Eur, 50 Eur ir 20 Eur kupiÅ«romis, įvairias banko korteles, auksinÄ grandinÄlÄ, o kitoje kiÅ¡enÄje buvo jo mobiliojo ryÅ¡io telefonas âNOKIAâ su dviem SIM kortelÄmis, su įskilusiu ekranu.
IÅ¡ buto jam neleido iÅ¡eiti vyras, buvÄs neįgaliojo vežimÄlyje, vaikinas, kuris su tuo vyru buvo bute, bei dar vienas tamsesnis vaikinas, kažkuris iÅ¡ jų, o gal ir visi, pradÄjo jam sudavinÄti smÅ«gius į galvÄ ir veidÄ . SmÅ«gių buvo ne vienas, bet kiek konkreÄiai jų buvo â negali nurodyti net apytiksliai. Suduodami jam smÅ«gius, jie iÅ¡ jo nieko nereikalavo, tiesiog neleido iÅ¡eiti iÅ¡ buto. Tuo metu, kai buvo suduodami smÅ«giai, jis pradÄjo trauktis link virtuvÄs ir galiausiai jie visi keturiese atsidÅ«rÄ virtuvÄje.
Jiems atsidÅ«rus virtuvÄje, jis pajuto labai stiprų smÅ«gį į galvÄ kaktos srityje, po kurio jis prarado sÄ monÄ ir pargriuvo. Kas ir kuo jam sudavÄ Å¡Ä¯ smÅ«gį â nematÄ. Kai atsigavo, pamatÄ, kad guli virtuvÄje ant grindų. Aplink jį buvo daug kraujo. PamatÄ, jog prie lango invalido vežimÄlyje sÄdi tas vyras, o ties virtuvÄs slenksÄiu ant grindų visas kruvinas guli buto Å¡eimininkas. Ar prie to vaikino, kuris gulÄjo ant grindų, buvo peilis, nematÄ. AtsikÄlÄs jis apsižiÅ«rÄjo ir pamatÄ, kad jo piniginÄ guli kraujyje ant grindų.
Aplink jÄ buvo iÅ¡mÄtytos banko kortelÄs, grynųjų pinigų nebuvo. Jis surinko piniginÄ, korteles ir padÄjo ant spintelÄs, buvusios Å¡one. GrandinÄlÄs ir telefono kiÅ¡enÄse nebuvo. PrieÅ¡ tai iÅ¡ jo niekas jokių daiktų ar pinigų nereikalavo. TÄ vakarÄ jis bute jokių peilių nematÄ, taip pat nematÄ, kad kas nors naudotųsi kokiais nors peiliais. Pats peiliu tame bute nesinaudojo, su savimi, ateidamas į butÄ , peilio neturÄjo. Prie buto durų, kai bandÄ iÅ¡eiti antrÄ kartÄ , jam sudavÄ smÅ«gius vyras, buvÄs neįgaliojo vežimÄlyje, buto Å¡eimininkas ir tamsesnis vaikinas.
Taip pat jie sudavÄ smÅ«gius ir virtuvÄje. SudavÄ smÅ«gius į galvÄ ir veidÄ . Kiek konkreÄiai kuris iÅ¡ jų sudavÄ smÅ«gių, pasakyti negali. AtsigavÄs, jis atsikÄlÄ ir nuÄjo į kambarį, kur vyko iÅ¡gertuvÄs, pamatÄ merginÄ ir aukÅ¡tÄ Å¡viesų vyrÄ , gulinÄius ant sofos, daugiau žmonių nepastebÄjo. AtrodÄ, kad jie miega. PriÄjÄs prie sofos jis suÅ¡uko klausdamas, kas Äia atsitiko. Tas vyras taip ir liko miegoti, o mergina paÅ¡oko ir nubÄgo į virtuvÄ.
Jis nuÄjo jai iÅ¡ paskos. Ä®bÄgusi į virtuvÄ, mergina ÄmÄ Å¡aukti, o jis liepÄ jai kviesti policijÄ ir greitÄ jÄ pagalbÄ . Kai jie abu su ta mergina atÄjo į virtuvÄ, bÅ«tent tuo metu jis pastebÄjo ant grindų savo piniginÄ ir korteles bei surinkÄs Å¡iuos daiktus padÄjo juos ant spintelÄs. IÅ¡ karto po to jis nuÄjo vÄl į kambarį, kur vyko iÅ¡gertuvÄs, ir prisÄdo ant sofos. Netrukus į butÄ užÄjo policijos pareigÅ«nai. UžÄjus pareigÅ«nams, ta mergina pradÄjo juos stumdyti, Å¡aukÄ, kad jų niekas nekvietÄ.
PareigÅ«nai visus buvusius bute sulaikÄ. Kai jis atsigavo virtuvÄje, tamsesnio vaikino bute nebuvo (t. 4, b. l. 108-111). 11.4. Ikiteisminio tyrimo metu M. O. taip pat parodÄ, kad jis nieko nenužudÄ ir nepasikÄsino nužudyti. Jis nieko nenori papildomai paaiÅ¡kinti, jis tvirtina savo parodymus, duotus ankstesnių apklausų metu (t. 4, b. l. 115). 11.5. Ikiteisminio tyrimo metu, sprendžiant klausimÄ dÄl kardomosios priemonÄs â suÄmimo paskyrimo, M. O. nurodÄ, kad jo ranka sužalota, matosi, jog įpjauta.
Jis buvo kambaryje, o viskas vyko virtuvÄje ir koridoriuje. Jis nesimuÅ¡Ä, norÄjo eiti namo, taÄiau nebuvo iÅ¡leistas, jį norÄjo apvogti. Jam buvo suduotas smÅ«gis, jis pargriuvo. Kai atsipeikÄjo, pastebÄjo, kad pas jį nÄra grandinÄlÄs, tuÅ¡Äios kiÅ¡enÄs. Žino, kad kažkÄ rankose turÄjo, daugiau nieko nepamena (t. 4, b. l. 134-136). 11.6. Parodymų patikrinimo vietoje metu M. O. parodÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame 2016 m. rugpjÅ«Äio 28 d. vyko iÅ¡gertuvÄs, kurių metu buvo nužudyti du žmonÄs. Jis parodÄ kambarį bute, kur vyko iÅ¡gertuvÄs, bei vietÄ kambaryje, kur jis sÄdÄjo iÅ¡gertuvių metu.
M. O. parodÄ, kad 2016 m. rugpjÅ«Äio 28 d. antrÄ kartÄ susiruoÅ¡us eiti namo jam iÅ¡ÄjimÄ buto koridoriuje pastojo vyras neįgaliojo vežimÄlyje, buto Å¡eimininkas ir dar vienas tamsesnis vyras. Tie visi vyrai, neiÅ¡leisdami jo iÅ¡ buto, jam sudavÄ smÅ«giu, kuris pirmas ir kiek sudavÄ smÅ«gių â nežino, nematÄ. Jam besitraukiant nuo vyrų ir nuo suduodamų smÅ«gių, jie visi keturiese atsidÅ«rÄ buto virtuvÄje. M. O. parodÄ ir paaiÅ¡kino, kaip visi stovÄjo tuo metu, kai įÄjo į virtuvÄ.
ParodÄ vietÄ virtuvÄje, kur jis stovÄjo tuo metu, kai pajuto stiprų smÅ«gį į galvÄ , paaiÅ¡kinÄs, kad smÅ«gį sudavusio asmens jis nematÄ. Po Å¡io suduoto smÅ«gio jis prarado sÄ monÄ. M. O. paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ tÄ smÅ«gi, po kurio prarado sÄ monÄ, kažkas iÅ¡ tų vyrų, buvusių virtuvÄje, bandÄ numauti žiedÄ jam nuo pirÅ¡to. Kas tÄ darÄ, jis neatsimena. M. O., panaudojus manekenÄ , parodÄ, kad tuo metu, kai jis atsigavo po suduoto smÅ«gio, sÄdÄjo virtuvÄje atsirÄmÄs į dujinÄ viryklÄ.
AtsigavÄs pamatÄ buto Å¡eimininkÄ , gulintį ant grindų ant virtuvÄs slenksÄio. Kitas vyras sÄdÄjo neįgaliojo vežimÄlyje arÄiau lango. AtsikÄlÄs, nuÄjo į kambarį, kur vyko iÅ¡gertuvÄs, norÄdamas paklausti, kas atsitiko. Kambaryje jis pamatÄ ant lovos mieganÄius vyrÄ ir moterį. Jis pažadino moterį klausdamas, kas nutiko, taÄiau ji nieko nepaaiÅ¡kino. Tada jie abu grįžo į virtuvÄ, moteris Å¡oko prie tų vyrų, kažkÄ pradÄjo Å¡aukti. Jis tuo metu ant grindų pamatÄ gulinÄiÄ savo piniginÄ ir iÅ¡kritusius dokumentus, juos pakÄlÄ ir padÄjo ant spintelÄs. Netrukus po to į butÄ atÄjo policijos pareigÅ«nai ir juos visus sulaikÄ.(t. 4, b. l. 117-127).
12. Apklausiamas teisiamojo posÄdžio metu nukentÄjusysis A. R. parodÄ, jog prieÅ¡ du metus rugpjÅ«Äio mÄnesį jis bare â(duomenys neskelbtini)â susipažino su M. O., su kuriuo ir kitais asmenimis gÄrÄ degtinÄ. DegtinÄ pirko M. O., kuris vienu metu pradÄjo reikÅ¡ti pretenzijas, jog yra geriama jo degtinÄ, taÄiau vÄl davÄ pinigų, kad nukentÄjusysis nupirktų degtinÄs. VÄliau nukentÄjusysis, M. O., viena moteris ir A. R. Äjo pažiÅ«rÄti futbolo rungtynių.
Pakeliui M. O. nupirko dar degtinÄs ar kitokio alkoholinio gÄrimo. NukentÄjusysis tvirtino, kad jis su minÄta kompanija iÅ¡siskyrÄ, nes susitiko su pažįstamu ir pats buvo užÄjÄs į parduotuvÄ. AtÄjÄs į stadionÄ , vÄl susitiko su ta paÄia kompanija, su kuria leido laikÄ . VÄliau varžybų metu nukentÄjusysis prisijungÄ prie kitos kompanijos, nes joje buvo daugiau pažįstamų, su Å¡ia kompanija laikÄ leido ir po rungtynių, Å¡ventÄ futbolininkų pergalÄ. Tuomet jam paskambino V.
L. ar V. L. ir pakvietÄ ateiti pas juos. Jis sutiko ateiti ir atÄjo į butÄ , kuriame buvo V. L., N. L., O. S., A. R. ir M. O.. AtÄjÄs į butÄ , su A. R. iÅ¡gÄrÄ alkoholio ir A. R. nuÄjo miegoti. Po to kažkas nutiko, M. O., V. L. ir V. L. iÅ¡eidavo į koridorių, kalbÄdavosi. NukentÄjusysis teigÄ, kad jis vienu momentu Äjo į tualetÄ ir tikriausiai V. L. davÄ palaikyti piniginÄ. Å io paklausÄ, kodÄl duoda piniginÄ, juk jis eina į tualetÄ . Taigi iÅ¡ karto grÄ Å¾ino piniginÄ ir nuÄjo į tualetÄ .
Tuo metu koridoriuje buvo V. L. bei M. O., kurie tuo metu kalbÄjosi, nesipyko. IÅ¡Äjus iÅ¡ tualeto, viskas buvo gerai, kaltinamasis sÄdÄjo kambaryje, jokių konfliktų nebuvo. A. R. kitiems pasakÄ, jog eina pamiegoti. NuÄjo į V. L. kambarį. Pabudo iÅ¡girdÄs, kaip V. L. rÄkÄ âS., padÄkâ. PamanÄ, jog kažkas vyksta kitame kambaryje, kur vyko iÅ¡gertuvÄs, ir nuÄjo į tÄ kambarį. Tame kambaryje pamatÄ miegantį A. R., N. L. sÄdÄjo ant sofos, taip pat kambaryje buvo O.
S., kuris miegojo arba kažkÄ darÄ. PamatÄs, jog kambaryje nieko nevyksta, nuÄjo į virtuvÄ. VirtuvÄje pamatÄ V. L., kuris gulÄjo ant grindų ir tikriausiai nejudÄjo, o V. L. sÄdÄjo vežimÄlyje ir buvo susmukÄs. Nei V. L., nei V. L. rankose nieko nematÄ. Tuomet pamatÄ, kai iÅ¡ kambario, kuriame anksÄiau jis miegojo, iÅ¡Äjo M. O.. Pastarasis peiliu jam sudavÄ Ä¯ kaklÄ , todÄl jis pabÄgo iÅ¡ buto, kurio durys greiÄiausiai buvo neužrakintos. PrieÅ¡ kaltinamajam suduodant peiliu, nieko jam nesakÄ, kaltinamasis taip pat jam nieko nesakÄ.
NukentÄjusysis neatsiminÄ, ar matÄ kraujÄ , kai pamatÄ V. L. ir V. L.. Dar iÅ¡gÄrinÄjant kambaryje, M. O. klausÄ, kur jo piniginÄ, o nukentÄjusysis iÅ¡vertÄ savo kiÅ¡enes ir atsakÄ, jog nežino. Miegodamas girdÄjo, jog, tikriausiai V. L. kažkurio asmens praÅ¡Ä duoti PIN kodÄ . Nuo to momento, kai buvo praÅ¡oma PIN kodo, iki V. L. pagalbos Å¡auksmo praÄjo gal 20 minuÄių, taÄiau tiksliai nurodyti negali, nes viskÄ girdÄjo per miegus. A. R. tvirtino, jog V. L. buvo ir bare, ir stadione.
Futbolo metu V. L. sÄdÄjo stadione su M. O.. Ä® butÄ , kur įvyko įvykis, atÄjo apie 22.30-22.40 val. Nepamena, ar eidamas į butÄ pakeliui buvo sutikÄs kokių nors žmonių. Tuo metu buvo iÅ¡gÄrÄs, bet nestipriai. M. O. niekur nebandÄ iÅ¡eiti iÅ¡ buto, neminÄjo, jog jam gana ir norÄtų iÅ¡eiti. V. L. suÅ¡uko âS., padÄkâ, jeigu žmogus Å¡aukÄsi pagalbos, reiÅ¡kia, jam jos reikÄjo. Kai prie virtuvÄs pamatÄ M. O., jo ranka buvo sužalota. Jis deÅ¡inÄje rankoje turÄjo peilį, kuriuo dÅ«rÄ iÅ¡ apaÄios į viršų.
Be sužalojimo kakle daugiau sužalojimų nepatyrÄ. Kaltinamajam buvo sužalota ta ranka, kurioje jis laikÄ peilį. NukentÄjusysis negalÄjo nurodyti, kuri tiksliai rankos vieta buvo sužalota, nes kraujas bÄgo ir nuo peilio, ir nuo rankos. PaÄios žaizdos nematÄ. Peilis buvo medinis su ilga geležte. A. R. negalÄjo paaiÅ¡kinti, kodÄl M. O. jam smÅ«giavo. Po įvykio su kitais įvykio dalyviais apie incidentÄ nekalbÄjo. Kai iÅ¡girdo V. L. pagalbos Å¡auksmÄ , pamanÄ, jog kažkas vyksta kambaryje, nes Å¡is vežimÄliu nuvažiavo į virtuvÄ.
Kambaryje buvo N. L., ji buvo susigūžusi ir atrodÄ iÅ¡sigandusi. NeklausÄ, kas jai yra. Jokių konfliktų su M. O. nebuvo. Taip pat nukentÄjusysis paaiÅ¡kino, jog O. S. yra N. L. sugyventinis, jis buvo su visais stadione. Nei N. L., nei O. S. nebuvo bare â(duomenys neskelbtini)â. Kai jis nuÄjo miegoti, N. L. ir O. S. buvo tame kambaryje, kuriame buvo vartojamas alkoholis. Po to, kai iÅ¡girdo pagalbos Å¡auksmÄ , su V. L. prasilenkÄ koridoriuje. Å is judÄjo link virtuvÄs, o jis Äjo link kambario, kuriame vyko iÅ¡gertuvÄs. Kambaryje užtruko apie dvi ar tris minutes.
Kambaryje su niekuo nekalbÄjo. Taip pat nukentÄjusysis patikslino, jog įvykio dienÄ buvo kilÄs kažkoks žodinis konfliktas, taÄiau, tarp ko jis buvo kilÄs, neatsimena. Jis pats tikriausiai su niekuo nekonfliktavo. 12.1. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrÄ ir A. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. A. R. nurodÄ, kad A. R. pažįsta, jis yra geras jo pažįstamas, su juo palaiko draugiÅ¡kus santykius, niekada nekonfliktavo, kartu su juo vartojo alkoholinius gÄrimus. Taip pat jis pažįsta A.
R. brolį V. L., jie abu kartu gyvena tame paÄiame bute, su jais buvo geri, draugiÅ¡ki santykiai, jie niekada nekonfliktavo. V. L. pažįsta, tai yra jo tolimas giminaitis, su juo buvo geri, draugiÅ¡ki santykiai. N. L. pažįsta, ji yra A. R. bei V. L. pusseserÄ, jos sugyventinį pažįsta iÅ¡ matymo, yra vartojÄ alkoholinius gÄrimus vienoje kompanijoje. A. R. parodÄ, kad 2016 m. rugpjÅ«Äio 28 dienÄ bare â(duomenys neskelbtini)â sutiko pažįstamÄ A. R., prie jų priÄjo ir susipažino vyresnio amžiaus vyras, pas jį ant rankos buvo tatuiruotÄ rusų kalba â(duomenys neskelbtini)â.
MinÄtas vyras nupirko jiems butelį degtinÄs, kuriÄ jie visi gÄrÄ. IÅ¡ baro visi patraukÄ Ä¯ stadionÄ , kur turÄjo vykti futbolo rungtynÄs tarp vietinÄs komandos ir sveÄių komandos. Pakeliui nupirko alaus, jis iÅ¡siskyrÄ su A. R., o vÄliau stadione vÄl pamatÄ A. R., M. O. bei N. L. su sugyventiniu. Jie visi vÄl gÄrÄ degtinÄ, alų. Jis iÅ¡ stadiono po rungtynių iÅ¡Äjo su kita kompanija. Vakare jam paskambino A. R. ar V. L. ir pakvietÄ ateiti pas juos į butÄ . Jis nuÄjo vienas, buvo apsvaigÄs nuo alkoholio, todÄl smulkiau neprisimena.
Bute buvo A. R., V. L., N. L., jos sugyventinis, V. L. ir M. O., su kuriuo susipažino bare â(duomenys neskelbtini)â, daugiau jokių paÅ¡alinių žmonių nebuvo. A. R. miegojo savo kambaryje ant lovos. Vienu momentu jis (A. R.) nuÄjo vienas į virtuvÄ parÅ«kyti, kai į virtuvÄ atÄjo M. O., kuris, nieko jam nesakydamas, sudavÄ vienÄ smÅ«gį peiliu į kaklÄ . Jis stvÄrÄsi už žaizdos kakle ir pabÄgo iÅ¡ to buto. IÅ¡bÄgo iÅ¡ to buto į laiptinÄ, po to nieko neprisimena, kažkas jam iÅ¡kvietÄ greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ .
Kai vyras jam sudavÄ peiliu, niekas nematÄ, jis tiesiai koridoriumi iÅ¡bÄgo iÅ¡ to buto. Kai buvo virtuvÄje sužalotas, daugiau nieko nebuvo. LigoninÄje iÅ¡ policijos pareigÅ«nų sužinojo, kad tÄ vakarÄ minÄtame bute buvo nužudyti V. L. ir V. L.. Kai jis Äjo rÅ«kyti į virtuvÄ, kur buvo sužalotas M. O., minÄti du nužudyti asmenys buvo gyvi. Prie jo jokių konfliktų nebuvo. Kiek prisimena, kad tÄ vakarÄ alkoholinius gÄrimus pirko M. O. (t. 2, b. l. 67-68). 12.2. VÄlesnÄs apklausos ikiteisminio tyrimo metu A.
R. analogiÅ¡kai nurodÄ susipažinimo su nuteistuoju ir patekimo į butÄ aplinkybes. Taip pat jis nurodÄ, kad bute pamatÄ iÅ¡gÄrinÄjanÄius N. L., jos sugyventinį, A. R., M. O., V. L., V. L. bei prisijungÄ jis. Jie bendrai iÅ¡gÄrinÄjo, bendravo. VÄliau A. R. užmigo, kiti tÄsÄ iÅ¡gertuves. Po kurio laiko, jiems beiÅ¡gÄrinÄjant, V. L. ir V. L. iÅ¡Äjo į koridorių, trumpai ten kažkÄ pakalbÄjo, nes girdÄjosi jų balsai, bet pokalbio turinio negirdÄjo. SugrÄ¯Å¾Ä Ä¯ kambarį, jie pasikvietÄ M.
O.. Jie visi trise, t. y. V. L., V. L. ir M. O. vÄl iÅ¡Äjo į koridorių, kažkÄ kalbÄjosi. Eidamas į tualetÄ , jis visus tris pamatÄ prie kambario durų prieÅ¡kambaryje. Jam iÅ¡Äjus, V. L. padavÄ jam juodos spalvos, odinÄ piniginÄ ir papraÅ¡Ä palaikyti. Jis paÄmÄ ir tuoj pat atidavÄ jam atgal, nes pasakÄ, kad eina į tualetÄ ir jos nelaikys. Jam iÅ¡Äjus iÅ¡ tualeto, pamatÄ, kad V. L., V. L. ir M. O. grįžo į kambarį ir sÄdasi prie stalo. Jis taip pat prisÄdo prie stalo.
Lyg tai viskas buvo ramu. Jiems iÅ¡gÄrus po stikliukÄ degtinÄs, M. O. jam pasakÄ, kad grÄ Å¾intų jo piniginÄ. Jis pasakÄ, kad jo piniginÄs neturi, iÅ¡vertÄ visas savo kiÅ¡enes, parodÄ, jog tikrai neturi piniginÄs. Po to jie dar visi bendrai iÅ¡gÄrÄ alkoholio, jokių konfliktų, ar muÅ¡tynių prie stalo nebuvo, visi ramiai bendravo. Kažkuriuo metu jis pasijuto stipriai apgirtÄs ir pasakÄ, kad eina į V. L. kambarį pasnausti. Kiti liko prie stalo, tÄsÄ iÅ¡gertuves. NuÄjÄs į V.
L. kambarį, jis užmigo, vienu momentu miegodamas jis girdÄjo V. L. balsÄ , kai Å¡is pakeltu tonu kažkam sakÄ âPasakyk PIN kodÄ , koks yra PIN kodasâ. Kadangi negirdÄjo prasidedanÄio konflikto ar muÅ¡tynių, miegojo toliau. Dar po kurio laiko jis pabudo nuo Å¡auksmo: âS., padÄkâ. Taip nuo vaikystÄs laikų jį vadino V. L., kaip suprato, bÅ«tent jis kvietÄ pagalbos. Jis atsibudÄs pro pravertas duris pamatÄ, kaip V. L. invalido vežimÄliu nuo kambario pusÄs įvažiavo į virtuvÄ.
Jis iÅ¡ karto atsikÄlÄ ir iÅ¡ÄjÄs iÅ¡ V. L. kambario pasuko link kambario, kuriame vyko iÅ¡gertuvÄs, o kas tuo metu vyko virtuvÄje â nematÄ. Kambaryje jis pamatÄ, kad A. R. miega lovoje, N. L. sÄdÄjo lovos kojÅ«galyje, o Å¡ios sugyventinis sÄdÄjo prie lovos. N. L. ir jos sugyventinis nemiegojo. Jam pasirodÄ, kad N. L. buvo susigūžusi, atrodÄ iÅ¡sigandusi. Tada jis nuÄjo į virtuvÄ, pamatÄ, kad virtuvÄje ant grindų prie viryklÄs guli V. L., sužalojimų ant jo kÅ«no nepastebÄjo, o prie lango prie virtuvinio stalo neįgaliojo vežimÄlyje pusiau gulomis guli V.
L., ant jo kÅ«no taip pat nematÄ jokių sužalojimų. Ar ten buvo kraujo, neatsimena, jis buvo Å¡oke, pamena, jog lyg tai kažkas buvo kruvina, bet kur konkreÄiai matÄ tÄ kraujÄ â nepamena. PajudÄjÄs link iÅ¡Äjimo iÅ¡ virtuvÄs, jis ant virtuvÄs slenksÄio susitiko su M. O., kuris tikriausiai iÅ¡Äjo iÅ¡ kambario, kuriame jis prieÅ¡ tai miegojo. M. O., nieko nesakydamas, turÄtu rankoje virtuviniu peiliu sudavÄ jam vienÄ smÅ«gį į kairÄs pusÄs kaklÄ . Po Å¡io smÅ«gio iÅ¡ žaizdos jam labai stipriai pradÄjo bÄgti kraujas.
Jis ranka užspaudÄ kaklÄ ir iÅ¡bÄgo iÅ¡ to buto. PrieÅ¡ M. O. suduodant jam smÅ«gį į kaklÄ , spÄjo pastebÄti, kad deÅ¡inÄje rankoje jis laikÄ virtuvinį peilį, kurį buvo prieÅ¡ tai matÄs kambaryje ant stalo, kur vyko iÅ¡gertuvÄs, ir deÅ¡inÄ M. O. plaÅ¡taka buvo visa kruvina, peilis taip pat buvo kruvinas. Po savo iÅ¡Äjimo iÅ¡ to buto jis nieko neprisimena. Neatsimena, į kÄ kreipÄsi pagalbos, kas kvietÄ greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , kaip pateko į ligoninÄ. Atsigavo tik ligoninÄje po to, kai jam buvo atlikta operacija â buvo susiÅ«ta žaizda.
Po operacijos buvo pristatytas į policijos įstaigÄ , kur sužinojo, kad V. L. ir V. L. nužudyti (t. 2, b. l. 76-79, 140-142). 12.3. Ikiteisminio tyrimo metu A. R. taip pat parodÄ, jog jokio fizinio smurto M. O. atžvilgiu nenaudojo, tarp jų viskas buvo ramu, tik vienu momentu, kai M. O. jam sakÄ grÄ Å¾inti piniginÄ, jis iÅ¡vertÄ kiÅ¡enes ir parodÄ, jog piniginÄs neturi. Jokio konflikto nebuvo. IÅ¡ kitų asmenų elgesio nesimatÄ, kad jie ketina ar nori smurtauti prieÅ¡ M. O.. Po to, kai jis grÄ Å¾ino V.
L. piniginÄ, jos daugiau tÄ vakarÄ nematÄ, jam nekilo mintis, kad ta piniginÄ gali priklausyti M. O.. Miegodamas girdÄjo vyriÅ¡kÄ balsÄ , kuris sakÄ âpasakyk PIN kodÄ , pasakyk PIN kodÄ â. Kas tÄ sakÄ, Å¡iuo metu neatsimena. Jokio atsakymo į šį klausimÄ negirdÄjo, jokio pokalbio tÄsinio taip pat negirdÄjo. Kai miegodamas V. L. kambaryje iÅ¡girdo Å¡auksmÄ âS., padÄkâ, suprato, kad V. L. Å¡aukiasi pagalbos, jis iÅ¡Äjo iÅ¡ kambario ir nuÄjo į A. R. kambarį, nes pasigirdo, kad Å¡aukia iÅ¡ to kambario.
UžÄjÄs į kambarį, jis ten pamatÄ miegantį A. R., N. L. ir O. S., sÄdinÄius prie stalo. Tada jis iÅ¡Äjo iÅ¡ to kambario ir nuÄjo į virtuvÄ. VirtuvÄje ant grindų prie durų slenksÄio pamatÄ gulintį V. L.. Už jo prie lango invalido vežimÄlyje pusiau gulom sÄdÄjo V. L.. Jie abu nejudÄjo, jam pasirodÄ, kad jie abu negyvi. Prie jų abiejų buvo kraujo, taÄiau kur â konkreÄiai neatsimena. Kiek spÄjo pastebÄti, nei prie vieno iÅ¡ jų jokio peilio nebuvo.
Jis norÄjo iÅ¡eiti iÅ¡ virtuvÄs ir prie iÅ¡Äjimo iÅ¡ virtuvÄs susitiko su M. O., kuris tuo metu Äjo iÅ¡ V. L. kambario. PamatÄs jį, M. O. nieko nesakydamas, turÄtu rankose dideliu virtuviniu peiliu sudavÄ jam vienÄ smÅ«gį į kairÄ kaklo pusÄ. Jam iÅ¡ karto iÅ¡ sužalojimo vietos labai stipriai pradÄjo bÄgti kraujas. Jis užspaudÄ kaklÄ ir iÅ¡bÄgo iÅ¡ to buto. Ar M. O. bandÄ jį vytis â nežino, nes iÅ¡bÄgdamas iÅ¡ buto neatsigrÄÅ¾Ä (t. 2, b. l. 82-84). 12.4.
Ikiteisminio tyrimo metu A. R., sprendžiant klausimÄ dÄl kardomosios priemonÄs â suÄmimo paskyrimo, parodÄ, kad mano, jog nusikaltimÄ padarÄ M. O., kadangi pastarasis jį sužeidÄ. Kaip buvo sužaloti kiti â nematÄ (t. 2, b. l. 98-99). 12.5.Ikiteisminio tyrimo metu A. R. parodymų patikrinimo vietoje metu parodÄ butÄ , (duomenys neskelbtini), kur 2016 m. rugpjÅ«Äio 28 d. naktį buvo nužudyti V. L. ir V. L.. A. R. parodÄ kambarį, kuriame 2016 m. rugpjÅ«Äio 28 d. vyko iÅ¡gertuvÄs, kuriose dalyvavo jis, V.
L., V. L., N. L., M. O., A. R., O. S., parodÄ vietÄ koridoriuje paaiÅ¡kinÄs, kad kažkuriuo momentu, jam einant į tualetÄ , iÅ¡Äjus į koridorių, jis ten pamatÄ neįgaliojo vežimÄlyje V. L., kuris padavÄ jam piniginÄ. Jis paÄmÄ tÄ piniginÄ, trumpai palaikÄ bei galvodamas, kad tai V. L. piniginÄ, grÄ Å¾ino jam, o pats nuÄjo į tualetÄ . TÄsiant parodymų patikrinimÄ vietoje, įtariamasis A. R. parodÄ vietÄ kitame kambaryje ir paaiÅ¡kino, kad kažkuriuo momentu jis pasijuto visiÅ¡kai apgirtusiu ir nuÄjo į šį kambarį bei atsigulÄ miegoti.
A. R. paaiÅ¡kino, kad miegodamas jis girdÄjo vyriÅ¡kÄ balsÄ , kuris sakÄ: âpasakyk PIN kodÄ â, bet kas tÄ sakÄ, neatsimena, atsakymo į tÄ klausimÄ negirdÄjo ir pokalbio tÄsinio taip pat negirdÄjo. TÄsiant parodymų patikrinimÄ vietoje A. R. parodÄ ir paaiÅ¡kino, kad, miegodamas V. L. kambaryje, jis iÅ¡girdo, kaip V. L. Å¡aukiasi pagalbos, Å¡aukdamas âS., padÄkâ. Jis iÅ¡ karto atsikÄlÄ ir nuÄjo į tÄ kambarį, kur prieÅ¡ tai vyko iÅ¡gertuvÄs. Tame kambaryje jis pamatÄ, kad A.
R. miega ant sofos, o N. L. ir O. S. sÄdÄjo ant tos sofos. Tada jis nuÄjo link virtuvÄs. A. R., panaudojus manekenus, parodÄ, kad, atÄjÄs prie virtuvÄs, jis ant grindų pamatÄ gulintį V. L., o prie lango neįgaliojo vežimÄlyje pusiau gulom sÄdÄjo V. L.. Jie abu nejudÄjo. PasirodÄ, kad jie negyvi. A. R. parodÄ ir paaiÅ¡kino, jog, pamatÄs nejudanÄius V. L. ir V. L., Äjo iÅ¡ virtuvÄs ir ant virtuvÄs slenksÄio susitiko su M. O., kuris Äjo iÅ¡ V. L. kambario. M. O., nesakydamas nÄ Å¾odžio, turÄtu rankose peiliu, sudavÄ jam į kairÄ kaklo pusÄ.
IÅ¡ sužalojimo vietos prasidÄjo stiprus kraujavimas, jis užspaudÄ kaklÄ ranka ir iÅ¡bÄgo iÅ¡ buto. Lauke jis kreipÄsi į žmones, kurie iÅ¡kvietÄ greitÄ jÄ medicinos pagalba. AtvažiavÄ medikai iÅ¡veÅ¾Ä jį į ligoninÄ (t. 2, b. l. 86-88).
13. Teisiamojo posÄdžio metu nukentÄjusysis A. R. parodÄ, jog prieÅ¡ futbolo varžybas jis užÄjo į barÄ iÅ¡gerti alaus. Bare susipažino su M. O.. Kartu iÅ¡Äjo iÅ¡ baro, sutiko N. L., kuri buvo su vaikinu. Visi kartu užÄjo į parduotuvÄ. M. O. nupirko butelį degtinÄs ir visi nuÄjo į stadionÄ , kur žiÅ«rÄjo futbolo varžybas. M. O. pasakojo, kaip reikia žudyti žmones, kur reikia smogti peiliu. A. R. nurodÄ, jog po futbolo varžybų visi nuÄjo pas jį į namus.
Jis Äjo pirmas, o N. L. ir jos vaikinas Äjo su M. O.. Jie nusipirko dar vienÄ butelį degtinÄs. Namuose jie sÄdÄjo ir iÅ¡gÄrinÄjo. Po kažkiek laiko atÄjo A. R., su kuriuo nukentÄjusysis iÅ¡gÄrÄ vienÄ ar du stikliukus degtinÄs, ir atsigulÄ miegoti. Kai atsibudo, namuose jau buvo policija. Jokių pykÄių nebuvo. Jokių pykÄių tarp kompanijoje buvusių asmenų nebuvo kilÄ ir anksÄiau. DÄl ko buvo susipykÄ O. S. su V. L. ir V. L., nežino, taÄiau jų buvo papraÅ¡yta nusiraminti ir viskas.
NukentÄjusysis nežinojo, ar tarp minÄtų asmenų anksÄiau buvo kilÄ konfliktų. VÄliau A. R. nurodÄ, jog vis dÄlto tarp O. S., V. L. ir V. L. prieÅ¡ savaitÄ buvo kilÄs konfliktas. Daugiau jokių pykÄių tarp jų nebuvo, jie susitaikÄ, sÄdÄjo ir kalbÄjosi normaliai. NukentÄjusysis prisiminÄ, kaip M. O. kažkÄ vadino âb.â. Kai policija jį pažadino, M. O. rÄkÄ, kad tai padarÄ kažkoks âb.â. IÅ¡gertuvių metu į jokį asmenį nebuvo kreipiamasi žodžiu âb.â.
Buto durys yra rakinamos, yra spyna. IÅ¡einant iÅ¡ buto, nereikia turÄti rakto, yra spyna, jÄ pasuki ir durys atsidaro. Jis buvo pripažintas nukentÄjusiuoju, nes nužudytasis V. L. yra jo brolis. Tuo metu, kai jį pažadino policija, kambaryje buvo N. L. ir jos vaikinas, M. O. sÄdÄjo ant grindų. 13.1. Ikiteisminio tyrimo metu A. R. parodÄ analogiÅ¡kas susipažinimo su nuteistuoju ir patekimo į butÄ aplinkybes. Jis taip pat parodÄ, kad atÄjus į butÄ , jame buvo jo brolis V. L., daugiau jokių paÅ¡alinių asmenų nebuvo.
AtÄjÄs į butÄ , jis nuÄjo į savo kambarį, atsigulÄ ant lovos ir užmigo. Stipriai apsvaigÄs nuo degtinÄs nebuvo, tiesiog norÄjo miegoti. Tuo metu, kai atsigulÄ miegoti, N. L., jos sugyventinis bei M. O. pasiliko jo kambaryje, jie sÄdÄjo ant sofos. KÄ jie darÄ, ar turÄjo dar alkoholinių gÄrimų, nežino. TÄ vakarÄ jį pažadino policijos pareigÅ«nai. Kai atsibudo, kambaryje ant grindų surakinti antrankiais gulÄjo N. L., jos sugyventinis bei M. O.. Policijos pareigÅ«nai paklausÄ M.
O., kas jam atsitiko su ranka. Å is atsakÄ, kad jam rankÄ supjaustÄ âB.â, daugiau nieko nekonkretizavo, pridÅ«rÄ, kad virtuvÄje guli lavonas. Jie buvo pristatyti į policijos komisariatÄ . Policijos komisariate sužinojo, kad tÄ vakarÄ buvo nužudytas V. L. bei V. L.. V. L. yra neįgalus, jis beveik nevaikÅ¡to, Å¡iaip juda invalido vežimÄlio pagalba. Kas tiksliai atsitiko tÄ vakarÄ bute, jis nežino, miegojo girtas. Prisimena tik, kad iÅ¡ stadiono grįžo jis, N. L., jos sugyventinis ir M.
O.. AtÄjus į butÄ , jis nuÄjo miegoti (t. 3, b. l. 110-111). 13.2. Ikiteisminio tyrimo metu A. R. parodÄ, jog maždaug prieÅ¡ savaitÄ laiko konfliktas įvyko tarp jo brolio, V. L. ir jo pusseserÄs N. L. sugyventinio O. S., kuris kaltino jo brolį bei V. L., kad jie įskundÄ kažkokį žmogų policijai. Smulkiau konflikto aplinkybių nežino, nei kÄ brolis galimai įskundÄ, nei ar tai tiesa. Tada O. S. sudavÄ V. L. ranka per veidÄ , pastarasis sudavÄ atgal, bet tuo viskas ir pasibaigÄ (t. 3, b. l. 86-87). 13.3.Ikiteisminio tyrimo metu A.
R., sprendžiant suÄmimo skyrimo klausimÄ , parodÄ, kad įvykio metu jis miegojo. Ä®taria vienÄ Å¾mogų. Susipyko O. S. su V. L. ir V. L. (t. 3, b. l. 97-98).
14. Teisiamojo posÄdžio metu liudytojas O. S. parodÄ, jog susipažino su M. O. ir kartu vartojo alkoholį, apie tai, kas vyko bute, nieko nežino, nieko negirdÄjo. Jis pabudo tuo metu, kai bute jau buvo pilna policijos pareigÅ«nų. Su M. O. susipažino stadione prieÅ¡ futbolo rungtynes ir kartu vartojo alkoholį. Su M. O. susitiko prie parduotuvÄs. Kartu su juo buvo ir buvusi sugyventinÄ N. L.. Po futbolo varžybų nuÄjo pas A. R. į namus. Tuo metu, kai bute vartojo alkoholį, nevyko jokių konfliktų.
Liudytojas su M. O. bendravo normaliai, kiti bendravo taip pat normaliai. Liudytojas neprisiminÄ, ar M. O. kažkuriuo metu norÄjo iÅ¡eiti iÅ¡ buto. Kas buvo nužudyti, nežino. Jokių konfliktų su nužudytaisiais liudytojas neturÄjo. Apie tai, kas buvo nužudyti, sužinojo tik tuo metu, kai jam buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ . Kai atvyko policija, jis buvo A. R. kambaryje, miegojo. Kambaryje tuo metu dar buvo sugyventinÄ. NematÄ, ar dar kas nors buvo kambaryje, nes buvo girtas. A. R. pažįsta, jis buvo užÄjÄs į butÄ .
Negali nurodyti, ar A. R. į butÄ atÄjo kartu, ar vÄliau. Pažinojo V. L. ir V. L., taÄiau su jais bendravo retai. Nieko nežino apie V. L. fizines galimybes. Jis tuo metu buvo neįgaliojo vežimÄlyje, jo vaikÅ¡ÄiojanÄio ar stovinÄio nematÄ. Jis A. R. bute nematÄ, nes miegojo, buvo girtas. Apie tai, kad A. R. buvo bute, sužinojo vÄliau. PrieÅ¡ tÄ Ä¯vykį neteko konfliktuoti su V. L. ir V. L.. Ikiteisminio tyrimo metu davÄ teisingus parodymus, tik neteisingai nurodÄ, jog neįgalusis galÄjo savarankiÅ¡kai judÄti. 14.1.
Ikiteisminio tyrimo metu O. S. parodÄ, kad 2016 m. rugpjÅ«Äio 28 d. jis su savo sugyventine N. L. nuo ryto iki 14.00 val. buvo namuose, t. y. jo motinai priklausanÄiame name. Namuose taip pat buvo ir jo motina N. S.. Jie su N. L. Äjo į parduotuvÄ â(duomenys neskelbtini)â, esanÄiÄ (duomenys neskelbtini), nes turÄjo 5 Eur ir pirko 1 l talpos butelį sidro. Kol nuÄjo iki parduotuvÄs, galimai buvo jau apie 17.00 val., nusipirktÄ sidrÄ jie iÅ¡gÄrÄ. Kai iÅ¡gÄrÄ sidrÄ , baigÄsi cigaretÄs, todÄl nuÄjo vÄl į tÄ paÄiÄ parduotuvÄ.
N. L. nuÄjo pirkti cigareÄių, o jis susitiko N. L. pusbrolį A. R., kuris pasakÄ, kad (duomenys neskelbtini) stadione vyksta futbolo varžybos. Jie sulaukÄ, kol atÄjo N. L., ir jis, N. L., A. R. ir du su juo buvÄ jam nepažįstami vyrai, vieno iÅ¡ kurių vardas buvo I., o antrojo vardo nežino, nuÄjo į stadionÄ , jie turÄjo alkoholinių gÄrimų, užkandos, visi gÄrÄ. Po varžybų A. R. pasiÅ«lÄ jiems visiems eiti pas jį į sveÄius. A. R. gyvena bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini).
Jis ankÅ¡Äiau vienÄ kartÄ buvo tame bute, taÄiau ankÅ¡Äiau su savo sugyventinÄs pusbroliais A. R. ir V. L. bendravo retai. Jie visi penkiese nuÄjo į tÄ butÄ . Bute buvo V. L. ir jo draugas, kuris sÄdÄjo neįgaliojo vežimÄlyje (V. L.). Bute visi nuÄjo į A. R. kambarį, susÄdo prie stalo, gÄrÄ alkoholinius gÄrimus, žiÅ«rÄjo televizorių, kalbÄjo kas su kuo, taÄiau niekas nesipyko, nekilo jokių konfliktų. Viso buvo septyniese. Liudytojas prisiminÄ, kad N. L. kažkur po pusvalandžio nuo jų atvykimo iÅ¡kvietÄ taksi I., kuris iÅ¡važiavo, daugiau jis jo nematÄ.
Jis nežino ir nematÄ, ar kas nors Äjo pirkti dar degtinÄs, nes labai greitai pasigÄrÄ ir užmigo. Jis negirdÄjo, kad kas nors bÅ«tų iÅ¡ÄjÄs ar atÄjÄs į tÄ butÄ , nes miegojo labai kietai, kol jį pažadino ar tai policijos pareigÅ«nai, ar tai kažkoks triukÅ¡mas bute. Kai jis atsibudo, pamatÄ, kad ant grindų surakintomis rankomis guli A. R., kuris jo papraÅ¡Ä pridegti jam cigaretÄ. Kai jis norÄjo tÄ padaryti, jį taip pat policijos pareigÅ«nai paguldÄ ant grindų ir uždÄjo antrankius.
Jis net nesuspÄjo pamatyti, ar buvo dar kas nors sulaikytas. Kai jį veÅ¾Ä policijos automobilyje, kažkuris iÅ¡ policijos pareigÅ«nų pasakÄ, kad tame bute buvo kažkam perpjauta gerklÄ. A. R. jis bute nematÄ (jis galÄjo ateiti vÄliau, kai liudytojas jau miegojo), taip pat nežino, kas ir kada nužudÄ V. L. ir V. L.. Jis negalÄjo paaiÅ¡kinti kodÄl, jokių muÅ¡tynių ar grumtynių negirdÄjo. Jis jokio peilio bute nebuvo lietÄs ir tame bute nematÄ. Kai jis užmigo, N. L. sÄdÄjo Å¡alia, o kai atsibudo, jis jos nematÄ, kaip jau sakÄ, matÄ tik A.
R., kuris buvo su antrankiais. Jis iki dabar nieko konkreÄiai nežino, kas nutiko tame bute, kokiomis aplinkybÄmis buvo nužudyti V. L. ir V. L. bei sužalotas A. R., jam niekas nieko nepasakojo. (t. 4, b. l. 68-70, 41-43) 14.2.Ikiteisminio tyrimo metu O. S., sprendžiant kardomosios priemonÄs â suÄmimo skyrimo klausimÄ , parodÄ, kad jis nieko nežudÄ. Kas ten įvyko, koks buvo kilÄs konfliktas, nežino. Ä®vykio metu vartojo alkoholį, tuomet užmigo. Kai pabudo, jau buvo policija. Su V. L. santykiai buvo normalÅ«s, jis yra jo sugyventinÄs pusbrolis.
Su juo nebuvo jokių konfliktų. V. L. pažinojo. Kol miegojo, į butÄ galÄjo ateiti bet kas (t.4, b. l. 49-52).
15. Teisiamojo posÄdžio metu liudytoja N. L. parodÄ, jog ji atÄjo pas pusbrolį A. R., iÅ¡gÄrÄ, atsibudo policijoje, kur pasakÄ, kad yra du lavonai. Nieko negirdÄjo, nieko nematÄ. Liudytoja aiÅ¡kino, jog ji su O. S. susitiko A. R. su M. O., Å¡ie pasiÅ«lÄ eiti į futbolo varžybas. NuÄjo į futbolo varžybas, iÅ¡gÄrÄ, po to A. R. pasiÅ«lÄ eiti pas jį. Nusipirko dar degtinÄs ir nuÄjo. Pinigų degtinei davÄ M. O.. Alkoholį vartojo didžiajame kambaryje, kuriame gyvena A.
R.. Tame kambaryje buvo ji, O. S., A. R., V. L., V. L. ir M. O.. IÅ¡gÄrÄ ir ji užmigo. Ä® butÄ buvo atÄjÄs A. R.. Atsimena tik tai, kad atidarÄ jam duris ir daugiau nieko neatsimena. Rakto nereikÄjo iÅ¡ nieko paimti. Užmigo koridoriuje ant tinklo. Nežino ir neatsiminÄ, kodÄl ten nuÄjo miegoti. Kai policija atvažiavo, pasakÄ, kad ji buvo tualete, bet ji pati to neatsimena. Policijos pareigÅ«nai, kai veÅ¾Ä Ä¯ komisariatÄ , pasakÄ, kad buvo nužudyti du žmonÄs. Tuo metu, kai vartojo alkoholį, tarp alkoholį vartojusių asmenų nebuvo kilÄ konfliktų.
Visi normaliai kalbÄjo, ji dar su pusbroliu V. L. Å¡oko. Liudytoja nežinojo, kiek visi buvo kartu iki to momento, kai ji užmigo. Kai atÄjo į butÄ , jau buvo tamsu. Kai atÄjo į tÄ butÄ , jame buvo V. L. ir V. L.. Jie buvo iÅ¡gÄrÄ. Liudytoja negalÄjo nurodyti, ar buvo kilÄs konfliktas tarp neįgaliojo ir M. O.. Stadione laikÄ leido kartu su sugyventiniu, M. O. ir A. R.. Prie jų buvo prisijungÄs dar vienas asmuo, taÄiau jo vardo neprisiminÄ, galimai jo vardas buvo I.. M. O. nesakÄ, kaip galima nužudyti žmogų, jis kalbÄjo apie AfganistanÄ , kad jis buvo Afganistane, bet apie tai kalbÄjo ne su liudytoja.
Kai žiÅ«rÄjo futbolÄ , prie kompanijos buvo priÄjÄs ir A. R., bet jis vÄliau iÅ¡Äjo. Kai į butÄ Ä¯leido A. R., visi buvo gyvi. Liudytoja nurodÄ, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminÄ Ä¯vykius. PravardÄ âb.â liudytojai nežinoma ir negirdÄta. Buto duris iÅ¡ vidaus gali bet kas atidaryti, nereikia jokio rakto. Po įvykio apie jį su kitais asmenimis nekalbÄjo. M. O. nebandÄ su ja susisiekti. Liudytoja aiÅ¡kino, kad įvykio vakarÄ V. L. buvo linksmas, ji nežino, ar jis konfliktiÅ¡kas, retai su juo bendravo.
Kai atvyko policija, ji gulÄjo koridoriuje ant tinklo, į virtuvÄ nežiÅ«rÄjo. Apie konfliktÄ tarp O. S. ir V. L. nieko negirdÄjo, nieko nežino. V. L. ir V. L. nepalaikÄ jokių santykių su jos sugyventiniu, tik pasisveikindavo ir viskas. Jokių bendrų reikalų neturÄjo. Tuo metu, kai miegojo, nieko negirdÄjo. 15.1. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. L. parodÄ, kad 2016 m. rugpjÅ«Äio 28 d. apie 18.00 val. ji su savo sugyventiniu O. S. prie parduotuvÄs â(duomenys neskelbtini)â sutiko savo pusbrolį A.
R., kuris jiems pasiÅ«lÄ kartu nueiti į Å¡alia esantį stadionÄ pasižiÅ«rÄti futbolo rungtynių. A. R. buvo su kažkokiu pažįstamu. NupirkÄ alkoholio, jie keturiese nuÄjo į stadionÄ . Ten jie pasižiÅ«rÄjo futbolo rungtynes, iÅ¡gÄrÄ vienÄ butelį degtinÄs ir butelį Å¡ampano. Apie 21.00 val. A. R. pasiÅ«lÄ nueiti pas jį namo ir pratÄsti iÅ¡gertuves. Jie visi sutiko ir nuÄjo pas jį namo. Pakeliui einant jie dar užÄjo į parduotuvÄ, kur M. O. nupirko alkoholinių gÄrimų ir maisto.
Bute buvo V. L., kuris taip pat gyvena tame bute, ir kažkoks V. L. pažįstamas, kuris buvo neįgaliojo vežimÄlyje. Jiems atÄjus pastebÄjo, kad jie abu neblaivÅ«s. Ji, O. S., A. R. ir M. O. užÄjo į A. R. kambarį, susÄdo prie stalo ir tÄsÄ iÅ¡gertuves. Kažkuriuo momentu prie jų prisijungÄ V. L. ir tas vyras neįgaliojo vežimÄlyje. Jie visi bendrai gÄrÄ. Vienu momentu sÄdint prie stalo tarp M. O. ir vyro neįgaliojo vežimÄlyje įvyko kažkoks žodinis konfliktas, kurio priežasties nežino, negirdÄjo, bet vÄliau jie susitaikÄ ir viskas vyko ramiai ir taikiai.
Kol prie stalo vyko iÅ¡gertuvÄs, ji nepastebÄjo, kad M. O. rankos bÅ«tų kruvinos, sužalotos. Vakaro metu ji buvo gerokai apgirtusi, todÄl mažai atsimena. Pamena, kad kažkuriuo momentu į A. R. butÄ atÄjo jų bendras pažįstamas. Atsimena, kad Äjo jam atidaryti durų. Tas pažįstamas prisijungÄ prie jų iÅ¡gertuvių. Jam atÄjus, iÅ¡gertuvÄs toliau vyko ramiai. Kažkuriuo momentu ji užmigo. Kaip užmigo, neatsimena, kas tÄsÄ iÅ¡gertuves, neatsimena. Apie 24.00 val. ji buvo pažadinta policijos pareigÅ«nų.
Kai jie jÄ pažadino, pamatÄ, kad miega prieÅ¡kambaryje ant grindų, ant kažkokio žalio patiesalo. Jai atsikÄlus, atkreipÄ dÄmesį, kad koridoriuje ir prie virtuvÄs ant grindų yra kraujo. PareigÅ«nai jos pradÄjo klausinÄti, kas atsitiko, bet ji nieko paaiÅ¡kinti negalÄjo. IÅ¡ pareigÅ«nų sužinojo, kad bute, virtuvÄje yra du nužudyti vyrai, bet kas konkreÄiai nužudytas â nesakÄ. DÄl jų nužudymo aplinkybių ji nieko pasakyti negalÄjo, nes ir pati nieko nežinojo.
Miegodama ji jokio triukÅ¡mo ar konfliktų negirdÄjo. Žino, kad tame kambaryje, kur vyko iÅ¡gertuvÄs, tuo metu, kai jÄ sulaikÄ, dar buvo kažkokių asmenų, bet kas ten buvo, nežino. Ar kambaryje buvo visi iÅ¡gertuvių dalyviai, ar kas buvo iÅ¡ÄjÄs, nežino. VÄliau ji buvo sulaikyta ir pristatyta į policijos komisariatÄ . Kokiomis aplinkybÄmis buvo nužudyti žmonÄs, kas ir kaip juos nužudÄ, nežino. Daugiau nieko paaiÅ¡kinti negali (t. 4, b. l. 11-12, t. 3, b. l. 180-182).
16. Teisiamojo posÄdžio metu liudytoja M. L. parodÄ, kad ji su vyru ir draugais stebÄjo futbolo varžybas. Po futbolo varžybų grįžo į savo kiemÄ , kuris yra (duomenys neskelbtini), sÄdÄjo, bendravo kompanijoje. Po kurio laiko prie jų kompanijos prisijungÄ A. R.. Jis pabuvo gal 10-15 minuÄių ir iÅ¡Äjo. VÄliau ji pamatÄ siluetÄ , kuris judÄjo link jų. Žmogus priÄjo prie kompanijos ir nukrito. Liudytoja pagalvojo, kad žmogus blogai jauÄiasi, priÄjo prie jo, pamatÄ, jog žmogus A.
R. kruvinas, purvinas. Ji pradÄjo verkti, Å¡aukti, kompanijoje kilo chaosas. Liudytoja teigÄ, kad ji nubÄgo į kitÄ kiemo pusÄ ir daugiau nieko nematÄ, nieko pasakyti negali. Ji nežino, kas iÅ¡kvietÄ policijÄ . Sužalotas A. R. pasirodÄ po kokios valandos. A. R. buvo sužalotas kaklas. Liudytoja negalÄjo atsakyti, ar kitiems žmonÄms A. R. kÄ nors sakÄ. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo užfiksuoti teisingai. 16.1. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. L. parodÄ, kad 2016 m. rugpjÅ«Äio mÄnesio pabaigoje, tikslesnÄs datos neatsimena, bet tai buvo Å¡eÅ¡tadienis ar sekmadienis, ji vakare buvo nuÄjusi į futbolo rungtynes, vykusias (duomenys neskelbtini) mikrorajono stadione.
Pasibaigus rungtynÄms ji atÄjo į savo namo kiemÄ . Ten ji sutiko savo pažįstamus T. G., E. M. ir kitus. Jie visi pradÄjo bendrauti. Jiems pradÄjus bendrauti, prie jų priÄjo pažįstamas iÅ¡ matymo A. R., kuris taip pat buvo futbolo rungtynÄse. Jis juos užkalbino, kažkÄ pakalbÄjo trumpai apie futbolÄ ir jis iÅ¡Äjo. A. R. buvo neblaivus. Kur jis nuÄjo po pokalbio su jais, ji nežino, neatkreipÄ dÄmesio. Jie visi kiti liko kieme, toliau bendravo. Maždaug po 30-40 minuÄių pamatÄ link jų ateinantį asmenį, iÅ¡ pradžių neatpažino, kas tai, nes buvo tamsu, bet vÄliau pamatÄ, kad tai A.
R.. Jis priÄjo iki jos, priÄjÄs prie jos, jis pargriuvo ant žolÄs. Pasilenkusi ji pamatÄ, kad A. R. yra padarytas kaklo sužalojimas, ir pamatÄ, kad jis visas kruvinas. Ji labai iÅ¡sigando ir pradÄjo garsiai rÄkti. Tada prie jų pribÄgo kiti žmonÄs, buvÄ kieme. Kažkas priÄjo prie A. R., kažkas skambino į policijÄ ir greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Kas kÄ darÄ, konkreÄiai nežino, nes buvo Å¡oko bÅ«senoje nuo pamatyto vaizdo, todÄl praktiÅ¡kai nieko neįsidÄmÄjo.
Netrukus atvažiavo medikai ir iÅ¡veÅ¾Ä A. R. į ligoninÄ. Po to dar matÄ, kad buvo atvažiavÄ policijos pareigÅ«nai. Kas nutiko A. R., kas, kaip ir kur jį sužalojo, ji nežino iki Å¡iol. Ji negirdÄjo, ar jis sakÄ kÄ nors apie tai, kas jį sužalojo. VÄliau girdÄjo, kad tÄ patį vakarÄ , (duomenys neskelbtini) kaimyniniame name buvo nužudyti du vyrai. Tų asmenų duomenų nežino. Taip pat nežino jokių jų nužudymo aplinkybių. Jai asmeniÅ¡kai niekas nieko nepasakojo, o ji pati nesidomÄjo (t. 3, b. l. 142-144).
17. Teisiamojo posÄdžio metu liudytoja E. M. parodÄ, jog ji su draugais buvo futbolo rungtynÄse, po jų visi grįžo į savo kiemÄ , sÄdÄjo ant suoliuko, taip pat buvo ir A. R., kuris po to iÅ¡Äjo namo ir grįžo su perrÄžta gerkle. Ä® kiemÄ po futbolo varžybų grįžo, kai dar buvo Å¡viesu, tikslaus laiko neprisiminÄ. A. R. buvo kartu su jais prie stalo, po to jis kažkur iÅ¡Äjo. Buvo jau tamsu, kai pamatÄ link kompanijos einantį siluetÄ . Nuo to laiko, kai A. R. iÅ¡Äjo, iki to laiko, kai pamatÄ jį grįžtantį, praÄjo virÅ¡ valandos laiko, gal daugiau.
PastebÄjo, kad A. R. rÅ«bai buvo labai prilipÄ, pamatÄ, jog jis patyrÄs traumÄ . A. R. nukrito, buvo iÅ¡kviesta greitoji pagalba. Kai pirmÄ kartÄ pamatÄ A. R., jis nebuvo girtas, gal buvo iÅ¡gÄrÄs alaus. VÄliau liudytoja sužinojo, kad įvyko žmogžudystÄ. Kas buvo vadinami âP.â, ji nežino. Kai viena iÅ¡ kompanijoje buvusių merginų paklausÄ A. R., kur jis buvo, parodÄ, kad link buto, kuriame buvo. A. R. pavartojo sÄ vokÄ âP.â. Jis neminÄjo, kas jį sužalojo, taÄiau kažkÄ minÄjo apie tai, kad jį sužalojo vyras su Å«sais.
Ä®vykio aplinkybes geriau atsiminÄ, kai buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. 17.1.Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. M. parodÄ, kad 2016 m. rugpjÅ«Äio mÄnesio pabaigoje, tikslesnÄs datos neatsimena, ji apie 18.00-19.00 val. iÅ¡Äjo į savo namo kiemÄ , kur susitiko su savo pažįstamais, klasiokais. Tarp tų pažįstamų buvo T. G., kuri atÄjo Å¡iek tiek vÄliau už jÄ , ir kiti. Jie visi susÄdo prie staliuko, esanÄio kieme, bendravo, gÄrÄ alų. Apie 20.00 val., gal Å¡iek tiek vÄliau, prie jų priÄjo pažįstamas iÅ¡ matymo A.
R., kurį visi vadina S.. Jis pasakÄ, kad eina iÅ¡ stadiono, kur vyko futbolo rungtynÄs. Jis buvo neblaivus, kurį laikÄ pabuvo su jais, dar iÅ¡gÄrÄ alaus, visiÅ¡kai apgirto, pradÄjo griuvinÄti ir jie jam pasakÄ eiti namo. Jis pakilo ir iÅ¡Äjo link savo namo. Kelinta tai buvo valanda, ji nežino, bet dar tamsu nebuvo, buvo prieblanda. Visi kiti liko kieme. Kažkur po pusantros â dviejų valandų jau buvo tamsu, jie pamatÄ link jų ateinantį A. R.. Jis Äjo iÅ¡ tos pusÄs, link kurios buvo iÅ¡ÄjÄs prieÅ¡ kelias valandas.
Jam einant link jų, ji iÅ¡ karto nieko įtartino nepastebÄjo, tik atkreipÄ dÄmesį, kad jo rÅ«bai įtartinai blizgÄjo, lyg bÅ«tų Å¡lapi. PriÄjÄs jis kažkaip griuvo ar atsigulÄ ant žolÄs. Kažkas iÅ¡ jų prie jo priÅ¡oko ir tada tik paaiÅ¡kÄjo, kad A. R. sužalotas, jog jam padarytas pjautinis kaklo sužalojimas, kad jis stipriai kraujuoja, jog jo drabužiai permirkÄ krauju. T. G. iÅ¡ karto iÅ¡kvietÄ greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Kol laukÄ greitosios medicinos pagalbos, T.
G. A. R. pradÄjo klausinÄti, kur ir kas jį sužalojo. A. R. tik pasakÄ, kad jį sužalojo bute, kur gyvena du broliai, kuriuos vadina âP.â (rusiÅ¡kai), jų duomenų nežino. Dar A. R. pasakÄ, kad jį sužalojo vyras su Å«sais. Daugiau nieko nepasakojo. Netrukus atvažiavo medikai ir iÅ¡veÅ¾Ä A. R. į ligoninÄ. IÅ¡ karto po medikų atvyko policijos pareigÅ«nai, kurie kartu su T. G. nuÄjo į tų brolių butÄ . VÄliau iÅ¡ vietinių gyventojų iÅ¡girdo, kad tÄ vakarÄ tame bute, kur, kaip suprato, buvo sužalotas A.
R., dar du vyrai buvo nužudyti. Jokių nužudymo aplinkybių ar detalių ji nežino, jai niekas nieko nepasakojo, o pati nesidomÄjo (t. 3, b. l. 147-149).
18. Teisiamojo posÄdžio metu liudytoja T. G. parodÄ, jog įvykio dienÄ ji su kompanija buvo kieme, iÅ¡gÄrinÄjo, prie kompanijos prisijungÄ A. R., kuris vÄliau iÅ¡Äjo namo ir labai greitai sugrįžo. Jai pasirodÄ, kad jis buvo iÅ¡gÄrÄs, buvo basas. Kai A. R. priÄjo arÄiau, pamatÄ, kad jis buvo visas kruvinas, jo kaklas buvo sužeistas. Kilo panika, buvo iÅ¡kviesta greitoji pagalba. KlausÄ A. R., kur jis buvo, Å¡is iÅ¡ karto nieko neatsakÄ, po to draugui pasakÄ âsenas, su Å«sais, (duomenys neskelbtini)â.
Atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir pasiÄmÄ A. R.. Kai atvažiavo policija, liudytoja pasakÄ, jog ji tikriausiai žino, iÅ¡ kur A. R. atÄjo. Ji su policija nuÄjo iki buto. LaiptinÄs duris atidarÄ kaimynai. Policijos pareigÅ«nai skambino į buto duris. Durys buvo neužrakintos. Policijos pareigÅ«nai atidarÄ duris. Liudytoja paaiÅ¡kino, jog bute pirmÄ pamatÄ V. L.. Ä®Äjus į butÄ pamatÄ M. O., merginÄ ir dar kažkokį vaikinÄ . Ant stalo buvo butelis degtinÄs. Visi paminÄti asmenys buvo virtuvÄje.
V. L. buvo negyvas, matÄ kraujÄ ant grindų. Po to, kai A. R. atsiskyrÄ nuo jų kompanijos, jis grįžo maždaug už pusvalandžio. âP.â vadino V. L.. KodÄl jis buvo taip vadinamas, nežino. Bute matÄ tik vienÄ lavonÄ vežimÄlyje. Lavono ant grindų nematÄ. NeatkreipÄ dÄmesio, ar M. O. buvo sužalotas. Ä®vykio vietoje patyrÄ Å¡okÄ , didelį stresÄ . 18.1. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. G. parodÄ, kad 2016 m. rugpjÅ«Äio 28 d., apie 23.00 val., sÄdÄjo kieme, esanÄiame (duomenys neskelbtini), kartu su draugais.
Tuo metu A. R. pasakÄ, kad eis namo ir iÅ¡Äjo. Maždaug apie 23.30 val. pamatÄ grįžtantį A. R.. Jis kažkaip įtartinai lÄtai Äjo link jų. Kai jis priÄjo arÄiau, pamatÄ, kad jis visas kruvinas. PamatÄ, kad jam sužalotas kaklas kairÄje pusÄje. Jis paaiÅ¡kino, kad buvo bute pas V. L.. Taip pat pasakÄ, kad jį peiliu sužalojo vyriÅ¡kis su Å«sais. Jie paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir kvietÄ greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Kiek ji žino, V. L. gyvena su broliu A. R. bute adresu (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 139).
19. Teisiamojo posÄdžio metu liudytoja L. A. parodÄ, jog, atvykus į įvykio vietÄ , aiÅ¡kiai matÄsi, kad medikų pagalba nereikalinga. IÅ¡ karto įÄjus, prie durų gulÄjo jaunuolis, jo rankoje buvo peilis. Toliau praÄjus pro didžiulį kraujo klanÄ , vežimÄlyje buvo nudurtas žmogus. Buvo didelis Å¡urmulys, buvo pareigÅ«nų, kaimynų. Buvo konstatuota mirtis. Ä®vykio vietoje buvo daug kraujo. Kai užÄjo į butÄ , žmogus gulÄjo tiesiai prieÅ¡ais jÄ buvusioje patalpoje, o kitas žmogus buvo Å¡iek tiek toliau.
Abu lavonai galimai gulÄjo virtuvÄje. Abu nužudytieji buvo toje paÄioje patalpoje. Å one buvo kitas kambarys. NepastebÄjo kruvinų pÄdsakų, nes buvo stresinÄ situacija. Ant grindų buvo kraujo. NepastebÄjo, kad ant grindų bÅ«tų likÄs Å¡varus, žmogaus pavidalo formos plotas. Nebuvo duota užduotis apžiÅ«rÄti kitus žmones, buvusius bute. Ä®vykio vietoje M. O. nematÄ. NeįsidÄmÄjo, kas ten buvo per žmonÄs, pati buvo stresinÄje situacijoje. Liudytoja negalÄjo pasakyti, ar pas nužudytÄ vyrÄ , pas kurį rankose buvo peilis, rankos buvo kruvinos ar kruvinas peilis.
Kai užÄjo, daugiau nieko virtuvÄje nebuvo. Liudytoja patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. 19.1. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. A. parodÄ, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) greitosios pagalbos stotyje skubios pagalbos specialiste. Jos darbas yra pamaininis, budÄjimas bÅ«na nuo 08.00 val. iki kitos dienos 08.00 val. 2016 m. rugpjÅ«Äio 29 d. 00.09 val. buvo užregistruoti du kvietimai tuo paÄiu adresu (duomenys neskelbtini). Kvietimuose buvo nurodyta, kad sumuÅ¡ti du vyrai. Jie skubiai nuvyko nurodytu adresu.
SumuÅ¡tų vyrų duomenų nurodyta nebuvo. Atvykus į įvykio vietÄ prie laiptinÄs buvÄ nepažįstami žmonÄs dar pasakÄ, kad jau tikrai gali neskubÄti, jog jau yra lavonai, kuriems jie negalÄs padÄti. Kas ten buvo per žmonÄs, nurodyti negali, matomai namo gyventojai, jie su jais nekalbÄjo, tik girdÄjo, kÄ pasakÄ. Jų brigada pradÄjo lipti laiptais, einant į nurodytÄ butÄ . Lipant laiptais, ji pastebÄjo ant laiptų kraujo lašų. Dar, kol lipo iki to buto, jie prasilenkÄ su pareigÅ«nais, kurie vedÄ du jai nepažįstamus vyrus, kaip suprato, tikriausiai iÅ¡ to buto.
UžÄjus į tÄ butÄ , ji tiesiai nuo įÄjimo durų, ties virtuvÄs slenksÄiu, pamatÄ ant grindų gulintį jaunÄ vyrÄ , jis buvo visas kruvinas, jo deÅ¡inÄje rankoje buvo peilis. Jis gulÄjo be gyvybÄs ženklų. Ji nuÄjo tiesiai prie to vyro. Jis buvo tik su kelnÄmis, virÅ¡utinÄ kÅ«no dalis buvo apnuoginta. Jis buvo kruvinas. Kiek atsimena, ties raktikauliu buvo durtinis â pjautinis sužalojimas. Prie jo buvo kraujo bala. Jis jau buvo mirÄs, nukraujavÄs. Ji konstatavo to vyro mirtį.
Å alia to vyro neįgaliojo vežimÄlyje sÄdÄjo dar vienas vyras. Jis buvo vyresnis. Taip pat be gyvybÄs ženklų, taip pat kruvinas. ApžiÅ«rÄjusi tÄ vyrÄ , nustatÄ durtinį pjautinį sužalojimÄ ties Å¡onkauliais. Jis taip pat buvo kruvinas. Tas vyras taip pat buvo negyvas. Ji konstatavo jo mirtį. Tų vyrų duomenų taip ir nesužinojo vietoje, nes duomenys buvo tik nustatinÄjami. Konstatavusi tų vyrų mirtį, ji kažkiek apsižiÅ«rÄjo vietoje ir pamatÄ, kad visas butas yra kruvinas, t. y. tos patalpos, kur buvo ji â koridorius ir virtuvÄ.
Ä® kitas patalpas â kambarius ji nÄjo. Tuo metu, kai jie atvyko į tÄ butÄ , jokių paÅ¡alinių asmenų bute, iÅ¡skyrus pareigÅ«nus, ji nematÄ, su niekuo nekalbÄjo, ar kambariuose buvo dar kokių paÅ¡alinių asmenų, nežino. Kas nutiko tame bute, jai pareigÅ«nai neaiÅ¡kino. Konstatavusi Å¡ių vyrų mirtį, ji iÅ¡ ten iÅ¡važiavo (t. 3, b. l. 151-153).
20. Teisiamojo posÄdžio metu liudytojas policijos pareigÅ«nas R. J. parodÄ, jog pagal iÅ¡kvietimÄ dÄl sužeisto žmogaus važiavo į įvykio vietÄ , jau buvo atvažiavusi greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie buvo pasiÄmÄ sužeistÄ asmenį ir iÅ¡veÅ¾Ä jį į ligoninÄ. Liudytojas su kolega priÄjo prie grupÄs žmonių, kvietusių policijÄ , jie pasakÄ, kad vyras buvo labai kruvinas ir galimai buvo kažkuo sužeistas. ŽmonÄs nurodÄ, kad nukentÄjusysis buvo iÅ¡ÄjÄs pas pažįstamus ir po maždaug pusvalandžio grįžo atgal, jis buvo sužeistas.
Pagal parodymus nuÄjo prie namo, kuriame viskas įvyko. Prie namo laiptinÄs pamatÄ labai daug kraujo. UžÄjus į laiptinÄ, ant laiptų buvo labai daug kraujo lašų. Pakilo prie buto, ant durų rankenos taip pat buvo kraujo. Durys buvo neužrakintos, jas atidarÄ, užÄjo ir pamatÄ du lavonus. Kambaryje pamatÄ M. O. ir dar du žmonÄs, kurie tame kambaryje miegojo. Dar buvo moteris, kuri iÅ¡Äjo iÅ¡ kažkurio kambario, taÄiau liudytojas negalÄjo prisiminti, iÅ¡ kurio kambario ji iÅ¡Äjo.
Tikriausiai bute daugiau nieko nebuvo. Kai užÄjo į kambarį ir pamatÄ kaltinamÄ jį, jis tikriausiai nieko nesakÄ, bet jis vienintelis sÄdÄjo nuleidÄs galvÄ ir vienintelis buvo adekvatus, suprato, kodÄl liudytojas su kolega atÄjo. Pareikalavus jo atsigulti ir sudÄti rankas už nugaros, jis taip ir padarÄ. Kaltinamasis galbÅ«t klausinÄjo, kodÄl, dÄl ko ir pan. Kiti du vyrai gulÄjo tame paÄiame kambaryje ant lovos, miegojo. Å ie vyrai buvo pažadinti ir paguldyti ant grindų. Tuomet liudytojas su kolega nuÄjo tikrinti kambarių.
MoteriÅ¡kÄ, kuri iÅ¡Äjo iÅ¡ kažkurio kambario, pasodino prie įÄjimo durų ant rÅ«bų, kad ji netrukdytų. Moteris buvo neblaivi, nieko neaiÅ¡kino, tik praÅ¡Ä duoti jai parÅ«kyti. M. O. tikriausiai buvo apsirengÄs tamsiai, galbÅ«t ant rÅ«bų ir buvo kažkokios raudonos dÄmÄs. Kambaryje, kuriame buvo du lavonai, buvo labai daug kraujo, didžioji dalis grindų buvo kruvina. Tame kambaryje, kur buvo lavonai, buvo kažkokie pÄdsakai. AtrodÄ taip, kad kažkas bÅ«tų vaikÅ¡ÄiojÄs. Lavonai buvo virtuvÄje.
Liudytojas neatsiminÄ, ar kaltinamasis bandÄ kažkÄ sakyti, kai jį pamatÄ. Tuos du vyrus, kurie miegojo, reikÄjo žadinti. Ne iÅ¡ karto juos pavyko pakelti. Jiems buvo pasakyta keltis ir jie atsipeikÄjo. GalbÅ«t buvo galima suprasti iÅ¡ jų elgsenos, iÅ¡ jų koordinacijos, kad jie iÅ¡ tikrųjų miegojo. PerskaiÄius liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodÄ, kad parodymai užfiksuoti teisingai. R. J. teigÄ, kad į butÄ užÄjo tik jis ir jo kolega, jam atrodo, jog jokia moteris su jais nÄjo.
Kai atvyko į įvykio vietÄ , kur buvo rastas nukritÄs ir sužalotas asmuo, visa kompanija nuÄjo su liudytoju ir jo kolega iki laiptinÄs, taÄiau iki buto niekas nekilo. Iki buto pakilo laiptais, lifto negalÄjo iÅ¡kviesti, nes jis buvo iÅ¡kvieÄiamas su žetonais tik gyventojams. GreiÄiausiai nesiaiÅ¡kino, kodÄl M. O. rankos buvo kruvinos. Kai užÄjo į butÄ , buvo pastabos iÅ¡ moteriÅ¡kÄs, kuri iÅ¡Äjo iÅ¡ tualeto. Ji klausÄ, kÄ jie Äia daro, ko nori, praÅ¡Ä parÅ«kyti. Tuo metu, kai mergina buvo paguldyta ant grindų, ji dar nežinojo, kur jos brolis, tik po to, kai pasuko galvÄ Ä¯ virtuvÄ, pamatÄ, kad ten yra jos brolis, ir pradÄjo sakyti, kad ten jos brolis. 20.1.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. J. parodÄ, kad 2016 m. rugpjÅ«Äio 28 d., apie 23.40 val., patruliuodamas kartu su K. B., gavo praneÅ¡imÄ , jog (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), yra sužalotas vyras. PirminÄ informacija buvo tokia, kad prie kažkokios kieme sÄdinÄios kompanijos atÄjo vyras, nukrito, jo veidas buvo sužalotas, buvo daug kraujo. Jie iÅ¡ karto nuvažiavo į nurodytÄ vietÄ . Jiems važiuojant pakeliui informacija pasikeitÄ. Buvo gauti duomenys, kad lyg tai tas vyras sužalotas peiliu.
Privažiuojant nurodytÄ vietÄ , pamatÄ iÅ¡važiuojantį greitosios pagalbos automobilį. Å iame automobilyje buvo bÅ«tent tas sužalotas vyras. Medikai paaiÅ¡kino, jog, apžiÅ«rÄjus vyrÄ , jam buvo nustatyta durtinÄ â pjautinÄ kaklo žaizda ir jis skubiai vežamas į ligoninÄ. Medikai paaiÅ¡kino, jog Å¡iuo metu su tuo asmeniu bendrauti negalima, kad jam reikalinga skubi pagalba. Taip pat medikas paaiÅ¡kino, kad nežino, kas nutiko tam vyrui, nes jis nieko nepaaiÅ¡kino. Medikams iÅ¡važiavus, jie privažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo.
Kieme buvo kompanija žmonių. PriÄjus prie tos kompanijos ir paklausus, kas atsitiko, viena moteris iÅ¡ tos kompanijos pasakÄ, kad jiems sÄdint tame kieme apie 23.30 val. prie jų priÄjo pažįstamas iÅ¡ matymo A. R.. Jis buvo visas kruvinas. PriÄjÄs jis nieko neaiÅ¡kino ir nesakÄ. Kai jis prie jų priÄjo, jis nukrito ant žemÄs, galimai prarado sÄ monÄ. Tada ta moteris paskambino ir iÅ¡kvietÄ greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Taip pat ta moteris pasakÄ, jog ji konkreÄiai nieko nežino, bet įtaria, kur galÄjo bÅ«ti sužalotas A.
R.. Jie papraÅ¡Ä jÄ parodyti ir visi kartu nuÄjo prie (duomenys neskelbtini) namo. PriÄjus prie to namo, jie ant Å¡aligatvio pamatÄ kraujo žymes, laÅ¡us. Eidami tais kraujo pÄdsakais, jie priÄjo prie buto Nr. (duomenys neskelbtini). Buto durys taip pat buvo kruvinos. Buto durys buvo uždarytos, bet nebuvo užrakintos. Liudytojas atidarÄ buto duris ir tiesiai nuo įÄjimo pamatÄ, kad virtuvÄje ties slenksÄiu ant grindų guli pusnuogis vyras, už jo invalido vežimÄlyje sÄdi dar vienas vyras.
Jie abu buvo kruvini, be jokių gyvybÄs ženklų. Visame bute visur matÄsi daug kraujo. UžÄjus kambaryje ant pufo, praktiÅ¡kai prie kambario durų, pamatÄ sÄdintį vyrÄ . Jis sÄdÄjo susilenkÄs, jo rankos ir drabužiai buvo kruvini. Tas vyras buvo vyresnio amžiaus, tamsių plaukų, su Å«sais. Kaip vÄliau paaiÅ¡kÄjo, tai buvo M. O.. PamatÄs juos jis iÅ¡ karto pradÄjo sakyti, kad nieko nedarÄ. Jis buvo neblaivus. Jie iÅ¡ karto nurodÄ gulti ant grindų ir jį sulaikÄ, uždÄjo antrankius.
TÄsiant patalpų patikrinimÄ , tame paÄiame kambaryje ant iÅ¡skleistos sofos pamatÄ mieganÄius du vyrus. PradÄjo juos žadinti, taÄiau Å¡ie ilgai negalÄjo pabusti. Kai pagaliau pavyko vyrus prižadinti, jie buvo suguldyti ant grindų, sulaikyti. Kaip nustatÄ, tai buvo A. R. ir O. S.. Liudytojo kolega liko saugoti vyrus, o jis nuÄjo iki virtuvÄs patikrinti toliau patalpas, tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nÄra daugiau žmonių. Jam tikrinant patalpas, iÅ¡ tualeto iÅ¡Äjo moteris, kaip paaiÅ¡kÄjo, tai buvo N. L..
Jai iÅ¡Äjus iÅ¡ tualeto, buto prieÅ¡kambaryje, jai buvo liepta atsigulti ant grindų. Ji atsigulÄ ant kažkokio patiesalo, kuris buvo ant grindų prieÅ¡kambaryje. Jie jų visų klausÄ, kas atsitiko, bet niekas nieko paaiÅ¡kinti negalÄjo. N. L. sakÄ, kad ji kaip ir tie du vyrai miegojo, ir atsikÄlÄ tik į tualetÄ . Tada N. L. pradÄjo jų klausinÄti, kur yra jos brolis. Ji vis kartojo klausimÄ , po to kažkaip pasilenkÄ, iÅ¡ už kampo pasižiÅ«rÄjo į virtuvÄs pusÄ ir pasakÄ, kad ten guli jos brolis.
Jis suprato, kad ji kalbÄjo apie vyro lavonÄ , gulintį ant grindų. Daugiau ji nieko nesakÄ. Niekas apskritai nieko negalÄjo paaiÅ¡kinti, kas atsitiko. Jie visi buvo labai girti (t. 3, b. l. 155-157).
21. Teisiamojo posÄdžio metu liudytojas A. B. paaiÅ¡kino, jog jis matÄ M. O. bare â(duomenys neskelbtini)â. VÄliau M. O. matÄ po futbolo varžybų. Jis mosikavo rankomis, su juo buvo moteris ir vyras su akiniais. Liudytojas teigÄ, jog jis pažįsta V. L.. DienÄ prieÅ¡ įvykį jis V. L. nuveÅ¾Ä pas A. R. ir V. L. į sveÄius. V. L. negalÄdavo savarankiÅ¡kai vaikÅ¡Äioti. Jei jis bandydavo atsistoti, susilenkdavo keliai ir pradÄdavo drebÄti, reikÄdavo už kažko laikytis, pastovÄti prisilaikydamas galÄjo.
A. B. teigÄ, kad kartu V. L. pas A. R. ir V. L. vartojo alkoholį, tame bute ir nakvojo. Sekmadienį liudytojas nuÄjo į barÄ , pasakÄ V. L., kad, kai jį reikÄs paimti, jis paskambintų. Po futbolo paskambino V. L., taÄiau jis sakÄ, kad dar pabus, jei kÄ â paskambins, bet taip ir nepaskambino. A. B. negalÄjo nurodyti, su kokia kompanija kaltinamasis leido laikÄ . Futbolo varžybose jis sÄdÄjo kitoje stadiono pusÄje. Liudytojas su V. L. gyveno kaimynystÄje, draugavo su juo. V. L. santykiai su mama buvo geri, kai jo mama dirbdavo, liudytojas ateidavo pas jį, padÄjo prižiÅ«rÄti jo tetÄ .
V. L., kÄ galÄjo pats padaryti, padarydavo pats, ko nesugebÄdavo, tai liudytojas jam padÄdavo. V. L. turi seserį. Jo seserį yra matÄs du kartus, kiek matÄ, santykiai tarp jų buvo geri. V. L. sakÄ, kad sesuo gyvena ir dirba Anglijoje, turi du vaikus. Sesuo padÄdavo V. L. pinigais. PerskaiÄius liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, jog jie užfiksuoti teisingai. 21.1. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodÄ, kad nuo gimimo gyvena (duomenys neskelbtini). V. L. jis pažįsta nuo 2015 metų, kai Å¡is iÅ¡Äjo į laisvÄ iÅ¡ įkalinimo įstaigos.
Su V. L. buvo geri, draugiÅ¡ki santykiai. V. L. buvo neįgalus, negalÄjo vaikÅ¡Äioti, jis judÄjo tik savo vežimÄlyje. VienÄ vakarÄ jam paskambino V. L. ir papraÅ¡Ä, kad jis ateitų į namus ir padÄtų nusigauti pas pažįstamÄ . V. L. dažnai praÅ¡Ä padÄti jam nuvykti pas kÄ nors. Jie su V. L. susitarÄ, kad eis pas brolius V. L. ir A. R., kurie gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). V. L. turÄjo su savimi mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . Jis tiksliai prisimena, kad bute buvo V.
L. ir A. R. bei viena pažįstama mergina. Jis tiksliai neprisimena, ar tuo metu Å¡iame bute buvo A. R., kurį jis pažįsta apie 5-7 metus. Naktį iÅ¡ rugpjÅ«Äio 27 d. į 28 d. jis ir V. L. liko nakvoti V. L. ir A. R. bute. Pradžioje jie žaidÄ kortomis, gÄrÄ alų. O vÄliau nuÄjo miegoti. Jis su V. L. ir A. R. miegojo kambaryje, kuris yra toliau nuo įÄjimo į butÄ Â ir arÄiau virtuvÄs. Jis atsikÄlÄ tÄ rytÄ , t. y. 2016 m. rugpjÅ«Äio 28 d., apie 07.00-07.30 val., A. R. jau nebuvo, o V.
L. su V. L. ir A. R. jau buvo girti. V. L. ir A. R. iÅ¡Äjo į kioskÄ ir grįžo po pusvalandžio, atneÅ¡Ä alaus. Kol V. L. ir A. R. nebuvo, V. L. pamiegojo. Apie 08.00 val. jis paÄmÄ tuÅ¡Äius butelius ir nuÄjo į taromatÄ , pridavÄ tarÄ ir parduotuvÄje âIkiâ nupirko alaus ir grįžo. VÄliau kartu su A. R. iÅ¡ buto iÅ¡Äjo. Prie parduotuvÄs â(duomenys neskelbtini)â jie susitiko su dviem iÅ¡ matymo pažįstamais vyrais, nusipirko alkoholio ir nuÄjo į A. R. butÄ , kur gÄrÄ nupirktÄ alkoholį.
Liudytojas nurodÄ, kas buvo atÄjÄs į butÄ , kas iÅ¡ jo iÅ¡Äjo. Jis pats bute buvo iki 15.00 val. Apie 16.30-17.00 val. jis atÄjo į aludÄ, esanÄiÄ (duomenys neskelbtini). AludÄs kiemelyje jis sutiko daug vyrų, daugumÄ jų pažįsta. Jis sÄdÄjo už staliuko, kuris yra toliau nuo įÄjimo į kiemÄ iÅ¡ aludÄs. Prie to paties staliuko sÄdÄjo A. R. ir kiti vyrai. Kai jis atÄjo į Å¡iÄ aludÄ, tai jos kieme už stalo, kuris yra arÄiau įÄjimo iÅ¡ aludÄs į kiemÄ , sÄdÄjo anksÄiau jam nepažįstamas Å«suotas vyras.
VÄliau jis jį matÄ per televizorių, kai rodÄ Å¾inias apie nužudymÄ (duomenys neskelbtini). IÅ¡ aplinkinių sužinojo, kad jo vardas M., jis gyveno (duomenys neskelbtini). Aplinkiniai taip pat jį vadino âA.â, nes, pasak gandų, jis tarnavo Afganistane. MinÄtas vyras sÄdÄjo aludÄs kieme už stalo ir gÄrÄ degtinÄ â(duomenys neskelbtini)â. Å alia jo sÄdÄjo kažkokie kiti žmonÄs, kuriuos jis pažįsta tik iÅ¡ matymo. Kai buvo aludÄje, girdÄjo, kad tas vyras kažkÄ garsiai kalbÄjo, prisimena, kad jis tik siÅ«lÄ iÅ¡gerti.
Å is vyras skyrÄsi nuo kitų žmonių, nes labai garsiai kalbÄjo, matÄsi, kad jis labai girtas. Po baro uždarymo jis su vaikinais, su kuriais buvo aludÄje, atÄjo į netoliese esantį stadionÄ , kur vyko futbolo rungtynÄs. Einant į stadionÄ matÄ, kad į rungtynes taip pat Äjo A. R.. Liudytojas jį pamatÄ dar bÅ«damas prie baro. Jis Äjo į stadionÄ kartu su âA.â, O. S., Å¡io mergina. VÄliau jis juos matÄ bÅ«damas stadione, jie sÄdÄjo kitoje futbolo lauko pusÄje.
Po futbolo rungtynių visi skirstÄsi. Liudytojas matÄ, kad âA.â kartu su A. R., O. S. ir Å¡io mergina Äjo link (duomenys neskelbtini) namo. Jis su savo pažįstamais, tarp kurių buvo ir A. R., Äjo taip pat iÅ¡ stadiono, taÄiau pakeliui A. R. atsisÄdo pas vienÄ iÅ¡ futbolininkų į juodÄ maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo. Su savo pažįstamais jis nuÄjo iki įÄjimo į psichiatrinÄ ligoninÄ ir nuÄjo į parduotuvÄ â(duomenys neskelbtini)â, esanÄiÄ (duomenys neskelbtini).
Tuo metu prie įÄjimo į minÄtÄ parduotuvÄ â(duomenys neskelbtini)â sutiko O. S., kuris sÄdÄjo prie įÄjimo, o prekybos salÄje matÄ N. L. kartu su A. R.. KÄ jie pirko, nežino. Kur tuo metu buvo âA.â, nežino. Jis matÄ, kad, kai A. R., O. S. ir N. L. iÅ¡Äjo iÅ¡ â(duomenys neskelbtini)â, jie nuÄjo link A. R. namo. VÄliau liudytojas su kitais pažįstamais nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Namo grįžo pirmu autobusu apie 05.15 val. Apie 10.00 val. jis paskambino ir sužinojo, kad A.
R. bute buvo nužudyti V. L. ir V. L.. Po Å¡io įvykio iÅ¡ aplinkinių (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad tÄ naktį minÄtame bute buvo ne tik nužudyti V. L. ir V. L., bet taip pat peiliu buvo sužeistas A. R.. Jis iÅ¡bÄgo iÅ¡ jų buto visas kraujuotas ir praÅ¡Ä pagalbos. Pirmai jį sutikusiai moteriai spÄjo pasakyti âÅ«saiâ ir nualpo (t. 3, b. l. 163-164).
22. IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklÄs duomenys patvirtina, kad 2016 m. rugpjÅ«Äio 28 d. 23.38 val. Bendrajame pagalbos centre gautas praneÅ¡imas apie kieme prie praneÅ¡Äjos priÄjusį vyrÄ sudraskytu kaklu ir kruvinomis kojomis (t. 1, b. l. 45-48).
23. R. J. ir K. B. tarnybiniais praneÅ¡imais užfiksuota, kad 2016 m. rugpjÅ«Äio 28 d., jiems patruliuojant, apie 23.40 val. iÅ¡ budÄtojo buvo gautas praneÅ¡imas apie sužalotÄ vyrÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus į minÄtÄ vietÄ , pamatÄ, kad iÅ¡važiuoja greitosios medicinos pagalbos automobilis, kuriuo, kaip sužinojo, iÅ¡vežamas į kaklo sritį sužalotas A. R., jis yra sunkios bÅ«klÄs ir dÄl sužalojimo nieko negalÄjo papasakoti. Kieme jie pamatÄ grupÄ Å¾monių, iÅ¡ kurių viena moteris paaiÅ¡kino, jog link jų kompanijos Äjo vyriÅ¡kis, besilaikantis ranka už kaklo, priÄjÄs prie jų, jis nugriuvo.
Vyrui buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba. Moteris sakÄ, kad galimai žino, kur galÄjo bÅ«ti sužalotas vyriÅ¡kis, ir nurodÄ adresÄ (duomenys neskelbtini). Einant link minÄto namo, matÄsi kraujo pÄdsakai. Name pagal laiptinÄje esanÄius kraujo pÄdsakus nuÄjo iki (duomenys neskelbtini) buto durų. Ä®ÄjÄ Ä¯ butÄ , pamatÄ, kad virtuvÄje ant grindų guli kruvinas vyras ir netoli jo neįgaliojo vežimÄlyje sÄdi vyras, abu jie buvo be gyvybÄs ženklų. Kambaryje jie pamatÄ ant lovos gulinÄius du vyrus ir ant kÄdÄs sÄdintį vyrÄ , kurio deÅ¡inÄ ranka buvo kruvina ir ant drabužių matÄsi kraujo dÄmÄs. Sulaikius vyrus, pastebÄjo, kad iÅ¡ tualeto iÅ¡eina neblaivi moteris, kuriÄ taip pat sulaikÄ.
Paklausus asmenų, kas Äia įvyko, niekas negalÄjo paaiÅ¡kinti. MatÄsi, kad bute vyko iÅ¡gertuvÄs ir visi asmenys yra akivaizdžiai neblaivÅ«s. Visi bute rasti asmenys buvo sulaikyti. Atvykusi medikų brigada konstatavo virtuvÄje buvusių vyriÅ¡kių mirtį (t. 1, b. l. 187, 186).
24. Ä®vykio vietos â dviejų kambarių buto, esanÄio (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros metu nustatyta, jog butas yra (duomenys neskelbtini) daugiabuÄio namo aukÅ¡te. Namo laiptinÄje, aikÅ¡telÄje prie paÅ¡to dÄžuÄių, ant laiptų matomos raudonos spalvos dÄmÄs, ant apžiÅ«rimo buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, durų rankenos iÅ¡ iÅ¡orinÄs ir vidinÄs pusių yra raudonos spalvos sutepimai. PrieÅ¡kambaryje matomas ant grindų patiestas kiliminis takas, ant kurio matomi gausÅ«s rudos spalvos sutepimai.
Prie pat durų slenksÄio kambaryje ant grindų matoma kraujo bala su kreÅ¡uliais 65x85 cm dydžio. Kambaryje ant grindų patiestas kilimas, kurio viename kampe matoma rudos spalvos dÄmÄ. Prie minkÅ¡tojo kampo stovi stalas. Ant stalo apžiÅ«ros metu matomi maisto likuÄiai, indai, keturi mobiliojo ryÅ¡io telefonai NOKIA â 3 iÅ¡ jų su dviem SIM kortelÄmis, 1 su viena SIM kortele. Å alia telefonų ant stalo guli sutepti krauju dokumentai, iÅ¡duoti M. O., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu: asmens tapatybÄs kortelÄ Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymÄjimas Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonÄs registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), darbo pažymÄjimas Nr. (duomenys neskelbtini).
Taip pat ant stalo guli A. S. vardu iÅ¡duota banko kortelÄ âMaestroâ Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. R. vardu iÅ¡duota banko kortelÄ âVisaâ, Nr. (duomenys neskelbtini). Tiesiai koridoriaus gale yra virtuvÄ. VirtuvÄs stakta yra sutepta raudonos spalvos dÄmÄmis. KairÄje pusÄje nuo praÄjimo į virtuvÄ kampe prie kriauklÄs ant grindų yra sumesta krÅ«va Å¡iukÅ¡lių. Palei kairÄ sienÄ sumontuota kriauklÄ, už jos viryklÄ, už viryklÄs yra virtuvinių baldų komplektas.
Ant viryklÄs apžiÅ«ros metu matomi raudonos spalvos sutepimai. KriauklÄje, ant viryklÄs ir ant virtuvÄs baldų matomi stovintys indai, kiti namų apyvokos daiktai. PrieÅ¡ingoje įÄjimui sienoje yra langas, prie lango stovi stalas. ApžiÅ«ros metu virtuvÄs grindys visos suteptos krauju. Ties įÄjimu į virtuvÄ ant grindų galva atsirÄmÄs į deÅ¡inÄs įÄjimo staktos pusÄ aukÅ¡tielninkas guli vyriÅ¡kos lyties lavonas juodos spalvos sportinÄmis kelnÄmis, juodomis kojinÄmis, virÅ¡utinÄ kÅ«no dalis apnuoginta.
Lavonas guli ant grindų kraujo baloje. DeÅ¡inÄje lavono rankoje yra peilis. Visas lavono kÅ«no pavirÅ¡ius: tiek priekinis, tiek nugarinis suteptas krauju. Lavono kelnÄs ir kojinÄs suteptos (permirkusios) krauju. Ant lavono kÅ«no galima iÅ¡skirti vertikalios krypties kraujo patekÄjimus. DeÅ¡inÄje virÅ¡raktinÄje srityje matoma durtinÄ-pjautinÄ, žiojanti žaizda. Už Å¡io vyriÅ¡kos lyties lavono prie lango Å¡alia virtuvÄs stalo stovi invalido vežimÄlis, kuriame matomas pusiau gulimoje padÄtyje vyriÅ¡kos lyties lavonas mÄlynos spalvos marÅ¡kinÄliais, juodomis sportinÄmis kelnÄmis, su kojinÄmis, sportbaÄiais, jo galva nusvirusi į deÅ¡inÄ pusÄ.
Lavono krÅ«tinÄs lÄ stos priekiniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inÄje ties speneliu, yra durtinÄ-pjautinÄ Å¾aizda. Lavono kairÄ plaÅ¡taka sutepta krauju. Visas lavono pavirÅ¡ius negausiai suteptas krauju (t. 1, b. l. 54-105).
25. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rÄta vieta, esanti (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«rÄjus nustatyta, kad nuo buto, esanÄio (duomenys neskelbtini), esanÄio (duomenys neskelbtini) namo aukÅ¡te, einant laiptinÄs laiptais žemyn, ant laiptų matomos raudonos spalvos kraujo dÄmÄs. DÄmių gausu tarp 4 ir 5 laiptinÄs aukÅ¡tų, tarp 1 ir 2 laiptinÄs aukÅ¡tų. Pirmame aukÅ¡te ties iÅ¡Äjimu iÅ¡ laiptinÄs matosi pÄdos formos kraujo dÄmÄs. IÅ¡Äjus iÅ¡ laiptinÄs ir pasukus į deÅ¡inÄ pusÄ, einant Å¡aligatviu, matosi kraujo pÄdsakai, kurie veda link (duomenys neskelbtini) namo palei sienÄ , toliau automobilių stovÄjimo aikÅ¡tele link kiemo tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų.
Ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), apie 20 metrų atstumu nuo namo prie medžių yra stalas su suolais. Prie suolo ant smÄlio yra dÄmÄ â kraujo pÄdsakas. Atstumas nuo pirminio iki galutinio apžiÅ«ros taÅ¡ko yra apie 400 metrų (t. 1, b. l. 109-111).
26. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rÄta vieta, esanti (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«rÄjus nustatyta, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). UžÄjus į butÄ patenkama į prieÅ¡kambarį, kurio deÅ¡inÄje yra kambarys, kurio tarpduryje yra sudžiÅ«vusio kraujo bala. Tiesiai prieÅ¡ais įÄjimÄ yra koridorius, kurio deÅ¡inÄje pusÄje yra dar vienas kambarys, kairÄje â vonios ir tualeto patalpos, o gale â virtuvÄ. VirtuvÄs grindys gausiai suteptos sudžiÅ«vusiu krauju.
Palei kairiÄ jÄ sienÄ sustatyta virtuvÄs spintelÄs ir viryklÄ, ant kurios stovi aliuminio puodas, per kurio viršų guli permesta geltonos spalvos metalo grandinÄlÄ, kuri paimama ir supakuojama. KairÄje nuo įÄjimo ant grindų Å¡iukÅ¡lių krÅ«voje rastas ir paimtas permatomas plastikinis maiÅ¡elis, kuriame įdÄta juodos spalvos piniginÄ, gausiai krauju sutepti popieriaus lapai, vizitinÄs kortelÄs ir M. O. vardu iÅ¡duota âDNB bankoâ mokÄjimo kortelÄ (t. 1, b. l. 113-123).
27. IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rÄti A. R. Å¡ortai, marÅ¡kinÄliai bei antklodÄ. Ant Å¡ortų, marÅ¡kinÄlių, antklodÄs matomi gausÅ«s rudos spalvos sutepimai, Å¡ortai, marÅ¡kinÄliai, antklodÄ yra sukarpyti (t. 2, b. l. 120-124).
28. Alkotesterio rodmenų kvitais užfiksuotas įvykio vietoje buvusių asmenų neblaivumas: M. O. 2016 m. rugpjÅ«Äio 29 d. 01.07 val. nustatytas 1,96 promilių neblaivumas (t.5, b. l. 118); A. R. 2016 m. rugpjÅ«Äio 29 d. 02.28 val. nustatytas 2,43 promilių neblaivumas (t. 3., b. l. 108); O. S. 2016 m. rugpjÅ«Äio 29 d. 01.04 val. nustatytas 2,25 promilių neblaivumas (t. 4, b. l. 72); N. L. 2016 m. rugpjÅ«Äio 29 d. 02.22 val. nustatytas 1,96 promilių neblaivumas (t. 4, b. l. 13).
29. Specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad M. O. padaryta muÅ¡tinÄ Å¾aizda kaktos deÅ¡inÄje pusÄje, poodinÄ kraujosruva kairÄs akies vokuose, paveikus kietais bukais daiktais; pjautinÄ Å¾aizda deÅ¡inÄje plaÅ¡takoje, paveikus pjaunanÄių savybių turinÄiu daiktu, galimai įvykio aplinkybÄse nurodytu laiku, t. y. 2016 m. rugpjÅ«Äio 28 d. vakare. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nebÅ«dingi savÄs žalojimui.
PjautinÄ Å¾aizda deÅ¡inÄje plaÅ¡takoje galÄjo atsirasti ginantis. Sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti skirtingų rūšių daiktais. Sužalojimas neatspindi žalojusio daikto formos, dydžio (t. 5, b. l. 49). 30. Specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad A. R. padaryta durtinÄ-pjautinÄ Å¾aizda kaklo kairÄje pusÄje, paveikus durianÄiu-pjaunanÄiu įrankiu, odos įbrÄžimas kairio klubo srityje, paveikus smailiu daiktu, poodinÄ kraujosruva deÅ¡iniame dilbyje bei deÅ¡inÄs plaÅ¡takos sumuÅ¡imas, paveikus kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybÄse nurodytu laiku, t. y. 2016 m. rugpjÅ«Äio 28 d. vakare.
Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai yra pasiekiami nukentÄjusiojo rankomis, todÄl savÄs žalojimo galimybÄ neatmetama. DeÅ¡inÄs rankos sužalojimai galÄjo atsirasti ginantis. Sužalojimai padaryti keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti skirtingų rūšių daiktais. Sužalojimai neatspindi žalojusio daikto formos, dydžio (t. 2, b. l. 113-114).
31. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. R. apžiÅ«ros duomenimis jam padaryti terminiai odos nudegimai kairiajame dilbyje, paveikus įkaitintu daiktu, 1-2 dienų laikotarpyje iki apžiÅ«ros. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. SavÄs žalojimo galimybÄ neatmetama. Neatmetama galimybÄ, kad sužalojimai galÄjo atsirasti ginantis. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti vienos rūšies daiktais (galimai vienu daiktu). Sužalojimas neatspindi žalojusio daikto formos, dydžio (t. 3, b. l. 91).
32. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad N. L. padarytas 2 cm ilgio tiesus odos įbrÄžimas deÅ¡inÄs alkÅ«nÄs sÄ nario srityje, paveikus smailiu daiktu, 1-2 dienų laikotarpyje iki apžiÅ«ros. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. SavÄs žalojimo galimybÄ neatmetama. Sužalojimas nebÅ«dingas savigynai. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas neatspindi sužalojusio daikto formos, dydžio (t. 3, b. l. 185).
33. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad O. S. apžiÅ«ros duomenimis jo sužalojimų, kurie galÄjo bÅ«ti padaryti 2016 m. rugpjÅ«Äio 28 d., nenustatyta (t. 4, b. l. 64).
34. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad:
1. V. L. mirÄ nuo durtinio-pjautinio krÅ«tinÄs lÄ stos sužalojimo su poraktikaulinÄs arterijos sužalojimu. Ä® tai nurodo krÅ«tinÄs lÄ stos deÅ¡inÄje durtinÄ-pjautinÄ Å¾aizda su poraktikaulinÄs arterijos bei deÅ¡inio plauÄio virÅ¡utinÄs skilties sužalojimu, kas komplikavosi Å«miu vidiniu ir iÅ¡oriniu nukraujavimu, Å¡irdies ir kvÄpavimo veiklos sutrikimu;
2. Lavoninių reiÅ¡kinių bÅ«klÄ, konstatuota lavono tyrimo metu 2016 m. rugpjÅ«Äio 29 d. 08.10 val., rodo, kad nuo V. L. mirties iki lavoninių reiÅ¡kinių tikrinimo jo lavone galÄjo praeiti 6-12 val. laiko;
3. V. L. lavone nustatyta: 3.1. krÅ«tinÄs lÄ stos deÅ¡inÄje durtinÄ-pjautinÄ Å¾aizda su poraktikaulinÄs arterijos bei deÅ¡inio plauÄio virÅ¡utinÄs skilties sužalojimu pagal makroskopinį vaizdÄ padaryta aÅ¡triu, durianÄių â pjaunanÄių, tikÄtina vienaÅ¡menių savybių turinÄiu daiktu kelių-keliasdeÅ¡imt minuÄių laikotarpyje iki mirties. Žaizdos kanalas įstrižos krypties, tÄsiasi iÅ¡ deÅ¡inÄs į kairÄ ir iÅ¡ virÅ¡aus į apaÄiÄ . Nustatytas sužalojimas visumoje, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklÄmis, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu; 3.2. PoodinÄs kraujosruvos abipus plaÅ¡takose, abipus žastuose, kairiame dilbyje, krÅ«tinÄje, kairÄje Å¡launyje pagal makroskopinį vaizdÄ padarytos kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais) ar pavirÅ¡iumi (pavirÅ¡iais) 1-3 parų laikotarpyje iki mirties. Å ie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu;
4. V. L. lavono kraujyje rasta 4,94 â° (promilÄs) etilo alkoholio, Å¡lapime rasta 5,19 â° (promilÄs) etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį;
5. V. L. lavono kraujyje amfetaminų, opijatų, kanabinoidų, kokaino, kokainometabolitų, benzodiazepinų nerasta. Å lapime amfetaminų, opijatų, benzodiazepinų, tetrahidrolcanabinolio karboksi rÅ«gÅ¡ties nerasta. ImuninÄs analizÄs duomenimis Å¡lapime kokaino, kokaino metabolitų nerasta; 6. V. L. mirÄ nuo durtinio-pjautinio krÅ«tinÄs lÄ stos sužalojimo su poraktikaulinÄs arterijos sužalojimu. Ä® tai nurodo krÅ«tinÄs lÄ stos deÅ¡inÄje durtinÄ-pjautinÄ Å¾aizda su poraktikaulinÄs arterijos bei deÅ¡inio plauÄio virÅ¡utinÄs skilties sužalojimu, kas komplikavosi Å«miu vidiniu ir iÅ¡oriniu nukraujavimu, Å¡irdies ir kvÄpavimo veiklos sutrikimu;
7. V. L. kÅ«ne pomirtinių sužalojimų nÄra;
8. Nustatyti sužalojimai yra nukentÄjusiojo rankomis pasiekiamose kÅ«no vietose, taÄiau visumoje nÄra bÅ«dingi savÄs žalojimuisi ar griuvimui; V. L. kÅ«ne nustatytų sužalojimų lokalizacija bei pobÅ«dis visumoje nenurodo, kurie galÄjo bÅ«ti padaryti kovos ar savigynos metu;
10. Po iÅ¡vados 3.1 punkte nustatyto sužalojimo nukentÄjusysis galÄjo atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus (pvz., judÄti, gintis, Å¡aukti);
11. Po iÅ¡vados 3.1. punkte nustatyto kÅ«no sužalojimo nukentÄjusysis galÄjo gyventi nuo kelių iki keliasdeÅ¡imt minuÄių;
12. Visumoje atsižvelgiant į sužalojimų lokalizacijÄ bei pobÅ«dį kÅ«ne, nukentÄjusysis galÄjo bÅ«ti įvairiose pozose sužalojimų padarymo jam metu;
13. Išvados 3.1. punkte nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje. Išvados 3.2. punkte nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai aštuonių trauminių poveikių pasekoje;
14. IÅ¡vados 3.1. punkte nustatytas sužalojimas padarytas durianÄių â pjaunanÄių, tikÄtina vienaÅ¡menių savybių turinÄiu daiktu. IÅ¡vados 3.2. punkte nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais) ar pavirÅ¡iumi (pavirÅ¡iais);
15. IÅ¡vados 3.1. punkte nustatytas sužalojimas padarytas durianÄių â pjaunanÄių, tikÄtina vienaÅ¡menių savybių turinÄiu daiktu. IÅ¡vados 3.2. punkte nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais) ar pavirÅ¡iumi (pavirÅ¡iais);
16. IÅ¡vados 3.1. punkte nustatytas sužalojimas padarytas kelių â keliasdeÅ¡imt minuÄių laikotarpyje iki mirties. IÅ¡vados 3.2. punkte nustatyti sužalojimai padaryti 1-3 parų laikotarpyje iki mirties (t. 2, b. l. 6-12).
35. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad:
1. V. L. mirtis įvyko nuo durtinÄs-pjautinÄs kiauryminÄs krÅ«tinÄs lÄ stos deÅ¡inÄs pusÄs žaizdos su deÅ¡iniojo plauÄio sužalojimu. Tai komplikavosi Å«miu vidiniu nukraujavimu (1710 g kraujo kreÅ¡ulys ir 458 g skysto kraujo deÅ¡inÄje krÅ«tinplÄvÄs ertmÄje), Å«miu Å¡irdies â kraujagyslių veiklos ir kvÄpavimo funkcijos sutrikimu;
2. V. L. mirtis galÄjo įvykti prieÅ¡ 3-6 valandas iki jo lavono tyrimo pradžios (2016 m. rugpjÅ«Äio 29 d. 03.30 val.). Tai rodo lavono tyrimo metu nustatyti lavoniniai reiÅ¡kiniai;
3. IÅ¡tyrus V. L. lavonÄ ir įvertinus papildomų tyrimų duomenis nustatyti sužalojimai padaryti: 3.1. Mechaniniu poveikiu: 3.1.1. DurtinÄ pjautinÄ kiauryminÄ krÅ«tinÄs lÄ stos deÅ¡inÄs pusÄs žaizda su deÅ¡iniojo plauÄio sužalojimu. Å i žaizda padaryta durianÄiu â pjaunanÄiu daiktu, kuo galÄjo bÅ«ti peilio geležtÄs tipo daiktas, duriant nukentÄjusiojo atžvilgiu iÅ¡ virÅ¡aus žemyn, iÅ¡ priekio į nugarÄ , iÅ¡ deÅ¡inÄs į kairÄ, aÅ¡menimis nukreiptais į nukentÄjusiojo deÅ¡inÄ pusÄ (iÅ¡orÄ), iki keliolikos â keliasdeÅ¡imt minuÄių laikotarpyje iki mirties.
Tai rodo sužalojimo pobÅ«dis, krÅ«tinplÄvÄs deÅ¡inÄje ertmÄje susikaupusio kraujo kiekis. Å is sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu dÄl plauÄio sužalojimo; 3.1.2. Odos nubrozdinimas deÅ¡iniame žaste, padarytas kietu, buku, ribotu daiktu (galÄjo bÅ«ti peilio galas), paveikus Å¡iÄ sritį, iki keliolikos â keliasdeÅ¡imt minuÄių laikotarpyje iki mirties. Tai rodo sužalojimo morfologiniai ypatumai. Odos nubrozdinimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ ; 3.2. Cheminiu poveikiu:
Å«minis toksinis etilo alkoholio poveikis, pasireiÅ¡kÄs 2,00 â° etilo alkoholio radimu lavono kraujyje, 2,58 â° etilo alkoholio radimu lavono Å¡lapime. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių komentaro 4.5. punktu, Å¡is tiriamajam nustatytas cheminiu poveikiu padarytas sužalojimas nevertinamas ir nekvalifikuojamas;
4. V. L. lavono kraujyje rasta 2,00 Ⱐetilo alkoholio, šlapime rasta 2,58 Ⱐetilo alkoholio, tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį;
5. V. L. lavono kraujyje barbitÅ«ratų, benzodiazepinų, febnotiazinų, metamizolio, amitriptilino, difenhidramino, amfetaminų, kokaino, opijatų nerasta. Å lapime barbitÅ«ratų, benzodiazepinų, fenotiazinų, metamizolio, amitriptilino, difenhidramino, amfetaminų nerasta. ImuninÄs analizÄs duomenimis Å¡lapime opijatų, kokaino ir tetrahidrokanabinolio karboksirÅ«gÅ¡ties nerasta;
7. Pomirtinių sužalojimų lavono tyrimo metu nerasta;
8. NukentÄjusiojo lavono tyrimo metu rasti sužalojimai nÄra bÅ«dingi sužalojimams, padaromiems save žalojant, taÄiau kategoriÅ¡kai nÄra atmetama galimybÄ, kad tokius sužalojimus nukentÄjusysis galÄjo pasidaryti pats sau, nes nustatyti sužalojimai yra pasiekiami savo ranka, kurioje galÄjo bÅ«ti laikomas daiktas, padarÄs minÄtus sužalojimus;
9. Neatmetama galimybÄ, kad nukentÄjusiojo lavono tyrimo metu rastas odos nubrozdinimas deÅ¡iniame žaste padarytas jam ginantis, pavyzdžiui, jam žastu numuÅ¡ant kietÄ , bukÄ , ribotÄ daiktÄ , kuo galÄjo bÅ«ti peilio geležtÄs tipo daikto galas; 10-11. Po nukentÄjusiajam nustatytų sužalojimų padarymo jis galÄjo atlikti sÄ moningus veiksmus (pavyzdžiui, judÄti, gintis, Å¡aukti), kol dÄl iÅ¡ sužaloto plauÄio vykstanÄio vidinio nukraujavimo per keliolika â keliasdeÅ¡imt minuÄių įvyko Å«mus Å¡irdies â kraujagyslių veiklos ir kvÄpavimo funkcijos sutrikimai, sukÄlÄ sÄ monÄs praradimÄ ir mirtį. Kiti sužalojimai sÄ monÄs praradimui ir aktyvių sÄ moningų veiksmų atlikimui įtakos neturÄjo;
12. TikÄtina, kad nukentÄjusysis buvo sužalotas esant jam vertikalioje ar artimojo jai padÄtyje, pavyzdžiui, sÄdimoje padÄtyje, sudavus smÅ«gį peilio geležtÄs tipo daiktu į krÅ«tinÄs deÅ¡inÄ pusÄ iÅ¡ virÅ¡aus, priekio ir deÅ¡inÄs į apaÄiÄ , kairÄ ir nugarÄ ;
13. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais: vienu į krÅ«tinÄ â bÅ«dingu smÅ«gio sudavimui, ir vienu į deÅ¡inį žastÄ , kuris galÄjo bÅ«ti padarytas dinaminio poveikio metu, pavyzdžiui, nukentÄjusiajam žastu numuÅ¡ant ar kitaip kontaktuojant su sužalojimÄ padariusiu daiktu; 14-15. Sužalojimuose užsifiksavo tik bendri individualÅ«s požymiai, kuriais remiantis identifikuoti žalojusio įrankio nÄra galimybÄs, pagal sužalojimo krÅ«tinÄje matmenis: žaizdos ilgis â 3,5 cm, vidinis galas iki 0,3 cm ploÄio galima daryti iÅ¡vadÄ , kad sužalojimus padarÄs daiktas buvo peilio geležtÄs tipo daiktas, kuo galÄjo bÅ«ti ir peilis, kurio plotis buvo iki 3,5 cm, pentis â iki 0,3 cm. Pagal odos nubrozdinimÄ deÅ¡iniame žaste nustatyti sužalojimus padariusio daikto nÄra galimybÄs, taÄiau neatmetama galimybÄ, kad jis galÄjo bÅ«ti padarytas peilio geležtÄs tipo įrankio galu, veikiant minÄtÄ sritį minÄto daikto galui Å¡onu;
16. Sužalojimuose neužsifiksavo požymių, kuriais remiantis galima nustatyti sužalojimų padarymo eiliÅ¡kumÄ ;
17. NukentÄjusiojo drabužiuose rasti sužalojimai atitinka jo kÅ«ne rastus sužalojimus;
19. NukentÄjusiojo lavono ilgis â 166 cm, amžius iÅ¡ pažiÅ«ros apie 40 metų (t. 2, b. l. 32-38).
36. Specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad V. L. kÅ«ne nustatytas sužalojimas â durtinÄ pjautinÄ krÅ«tinÄs lÄ stos deÅ¡inÄs pusÄs žaizda su plauÄių sužalojimu nebuvo pateikta medicinos kriminalistiniam tyrimui, todÄl atsakyti, ar Å¡is sužalojimas padarytas tyrimui pateiktu peiliu nÄra galimybÄs. TikÄtina, kad V. L. deÅ¡inio raktikaulio srities odos žaizda buvo padaryta tyrimui pateiktu peiliu. KategoriÅ¡ka iÅ¡vada negalima, kadangi tiek tiriamojoje odos žaizdoje, tiek ir eksperimentiniuose pažeidimuose užsifiksavusių požymių visuma nÄra individuali (t. 1, b. l. 176-180).
37. Specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ant pateiktų tirti trijų tamponų su nuoplovomis ir kortelių, tiriant pažymÄtų Nr. 1 (mokÄjimo kortelÄ) ir Nr. 3 (vairuotojo pažymÄjimas), paimtų 2016 m. rugpjÅ«Äio 29 d. apžiÅ«rint įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. R. genotipu. TikimybÄ, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiÅ¡kas iÅ¡tirtų A. R. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybÄ yra ne didesnÄ nei 0,0000000000000000000004 proc.
Ant pateiktų tirti transporto priemonÄs registracijos liudijimo, kortelių dÄklo, paimtų 2016 m. rugpjÅ«Äio 29 d. apžiÅ«rint įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. L. genotipu. TikimybÄ, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiÅ¡kas iÅ¡tirtų V. L. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybÄ yra ne didesnÄ nei 0,0000000000000000000003 proc. Ant pateiktos tirti kortelÄs, tiriant pažymÄtos Nr. 4 (asmens tapatybÄs kortelÄ), paimtos 2016 m. rugpjÅ«Äio 29 d. apžiÅ«rint įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su M.
O. genotipu. TikimybÄ, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiÅ¡kas iÅ¡tirtų M. O. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybÄ yra ne didesnÄ nei 0,00000000000000000004 proc. Ant pateiktos tirti kortelÄs, tiriant pažymÄtos Nr. 2 (pažymÄjimas), paimtos 2016 m. rugpjÅ«Äio 29 d. apžiÅ«rint įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaiÅ¡iusių biologinių pÄdsakų (iÅ¡ jų ir kraujo), iÅ¡ kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pÄdsakai, todÄl negalima atsakyti, kam priklauso kraujas, rastas ant kortelÄs, tiriant pažymÄtos Nr.
2. Ant kortelÄs, tiriant pažymÄtos Nr. 2, rastų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR vyro biologinių pÄdsakų genotipas sutampa su V. L. genotipu. Ant pateikto tirti peilio, paimto 2016 m. rugpjÅ«Äio 29 d. apžiÅ«rint įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaiÅ¡iusių biologinių pÄdsakų (iÅ¡ jų ir kraujo), iÅ¡ kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pÄdsakai, todÄl negalima atsakyti, kam priklauso kraujas, rastas ant peilio.
Ant peilio rastų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR vyro biologinių pÄdsakų arba kraujo genotipas sutampa su V. L. genotipu. Ant pateiktos tirti grandinÄlÄs, paimtos papildomai apžiÅ«rint įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateiktos tirti piniginÄs, paimtos papildomai apžiÅ«rint įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo (mÄginys Nr. 7), netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaiÅ¡iusių biologinių pÄdsakų (iÅ¡ jų ir kraujo) (mÄginys Nr. 8), iÅ¡ kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pÄdsakai, todÄl negalima atsakyti kam priklauso kraujas, rastas ant piniginÄs (mÄginio Nr. 8).
Ant piniginÄs (mÄginys Nr.
8) rastų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR vyro biologinių pÄdsakų arba kraujo genotipas sutampa su V. L. genotipu. Ant pateiktų tirti pažymos, kortelÄs, tiriant pažymÄtos Nr. 7 (mokÄjimo kortelÄ), popieriaus lapų, tiriant pažymÄtų I ir VII, paimtų papildomai apžiÅ«rint įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateiktų tirti kortelių, tiriant pažymÄtų Nr. 5 ir Nr. 6 (vizitinÄs kortelÄs), âDNBâ voko, popieriaus lapų, tiriant pažymÄtų II-VI, VIII-X, paimtų papildomai apžiÅ«rint įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. L. genotipu (t. 1, b. l. 161-166).
38. Specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ant tyrimui pateiktų objektų (peilis ir piniginÄ), paimtų įvykio vietos apžiÅ«ros metu 2016 m. rugpjÅ«Äio 28 d. bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini), rankų pÄdsakų, tinkamų asmeniui identifikuoti, neaptikta (t. 1, b. l. 158-159).
39. ValstybinÄs teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas ambulatorinÄs kompleksinÄs teismo psichiatrijos â teismo psichologijos ekspertizÄs skyrimo M. O. tikslingumas (t. 5, b. l. 139-140).
40. ValstybinÄs teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizÄs aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. O. joks psichikos sutrikimas nekonstatuojamas, jis yra psichiÅ¡kai sveikas. NÄra objektyvių duomenų, kad M. O. įtariamo nusikaltimo padarymo metu bÅ«tų buvÄs laikino psichikos sutrikimo bÅ«senoje. Pagal savo psichikos bÅ«klÄ M. O. gali teisingai suvokti bylos aplinkybes, gali duoti apie jas parodymus, taÄiau taip pat gali neatsiminti visų įvykio aplinkybių dÄl jam tuo metu nustatyto girtumo ir/ar patirtos galvos traumos.
Tyrimo metu M. O. joks psichikos sutrikimas nekonstatuojamas, jis yra psichiÅ¡kai sveikas, jis gali bÅ«ti apklausiamas, gali dalyvauti teismo posÄdžiuose, jam nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo kriterijų nenustatoma. M. O. byloje nagrinÄjamo įvykio metu nebuvo fiziologinio afekto bÅ«senoje ar kitoje emocinÄje bÅ«senoje, kuri galÄjo turÄti esminÄs įtakos jo sÄ monei ir veiklai. NÄra jokių objektyvių duomenų, kad M. O. įtariamo nusikaltimo padarymo metu bÅ«tų buvÄs patologinio girtumo bÅ«klÄje.
M. O. bÅ«dingi pažintinÄs veiklos ir asmenybÄs bruožų ypatumai, apraÅ¡yti tiriamojo akto dalyje. M. O. bÅ«dingos individualios psichologinÄs ypatybÄs neturÄjo esminÄs įtakos jo elgesiui byloje nagrinÄjamo įvykio metu. M. O. taikyti priverÄiamÄ sias medicinos priemones nÄra pagrindo (t. 5, b. l. 158-165).
41. Baudžiamojoje byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡samiai iÅ¡tirtais bei įvertintais įrodymais, kurių vertinimo analizÄ atliko ir apeliacinÄs instancijos teismas, nustatyta, kad įvykio vietoje V. L. ir V. L. mirtį sukÄlÄ sužalojimai, o taip pat A. R. smÅ«gis peiliu į kaklÄ buvo padaryti bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvusio asmens. Teismas, remdamasis nuteistojo M. O., nukentÄjusiųjų A. R., A. R., liudytojų O. S., N. L., R. J. parodymais, nustatÄ asmenis, kurie buvo bute įvykio metu â įvykio metu bute buvo V.
L., V. L., A. R., N. L., O. S., M. O. bei vÄliau atÄjÄs A. R.. Visi nurodyti asmenys patvirtino aplinkybÄ, kad be jų įvykio laikotarpiu į butÄ daugiau niekas nebuvo atÄjÄs. TodÄl pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, detaliai analizavo kiekvieno iÅ¡ bute buvusių nukentÄjusiųjų ir liudytojų parodymus. Kaip nustatyta, bute buvÄ asmenys girtavo, neužilgo miegoti nuÄjo A. R., po to â O. S., o po jo ir N. L.. Jie nurodÄ, kad kol visa kompanija iÅ¡gÄrinÄjo â viskas vyko ramiai, jokių konfliktų nebuvo.
Liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas R. J. parodÄ, kad, atvykÄs su kolega į iÅ¡kvietimÄ , bute rado mieganÄius A. R. ir O. S. bei iÅ¡ tualeto iÅ¡einanÄiÄ N. L., kuriai liepÄ prisÄsti prieÅ¡kambaryje ant kažkokio užtiesalo (N. L. parodÄ, kad tuo metu, kai atvyko policijos pareigÅ«nai, ji miegojo koridoriuje ant kažkokio tinklo, iÅ¡ Å¡ių parodymų galima sprÄsti, kad pastaroji, policijos pareigÅ«nų pasodinta koridoriuje, užmigo, o pažadinta sulaikymui teigÄ, kad koridoriuje ir miegojo).
R. J. taip pat parodÄ, kad bute buvo rastas M. O., kuris buvo kruvinas ir sÄdÄjo ant kÄdÄs nuleidÄs galvÄ , jis vienintelis buvo adekvatus ir suprato, dÄl ko jie atvyko. Nuteistasis apeliaciniame skunde argumentuoja, kad liudytojo R. J. liudijimas, jog jis buvo adekvatus, reiÅ¡kia, kad jis nebuvo smarkiai girtas, todÄl teigia, kad teismas turÄjo remtis jo nuosekliais parodymais apie visas įvykio aplinkybes. Su Å¡iuo skundo argumentu sutikti nÄra pagrindo.
42. PažymÄtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apie asmenų, buvusių bute veiksmus, sprendÄ iÅ¡ jų parodymų tiek, kiek jie sutampa tarpusavyje, bei kiek juos patvirtina kitų byloje apklaustų asmenų parodymai bei objektyvÅ«s bylos duomenys, nes, kaip nustatyta objektyviais bylos įrodymais, visi Å¡ie asmenys buvo neblaivÅ«s ir dalies įvykio aplinkybių neatsiminÄ. Kaip nustatyta liudytojų ir paties nuteistojo parodymais, įvykio dienÄ jis kartu su kitais asmenimis visos dienos metu gÄrÄ alkoholinius gÄrimus â iÅ¡ pradžių alaus bare â(duomenys neskelbtini)â, paskui stadione, o vÄliau â bute adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ alkotesterio rodmenų kvito (t.5, b. l. 118) matyti, kad sulaikymo metu M.
O. nustatytas 1,96 promilių girtumas, todÄl nÄra pagrindo vertinti, kad minÄtu laikotarpiu jis nebuvo apsvaigÄs, o jo bÅ«sena buvo adekvati. TeisÄjų kolegija iÅ¡ liudytojo R. J. pateikto nuteistojo bÅ«senos apibÅ«dinimo sprendžia, kad jis vienintelis iÅ¡ bute buvusių asmenų buvo rastas nemiegantis ir suprato, dÄl kokių priežasÄių atvyko policijos pareigÅ«nai, jiems sakÄ, kad jis nieko nedarÄ.
43. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrÄ visų įvykio vietoje buvusių asmenų parodymus, juos lygino tarpusavyje, analizavo, kurie iÅ¡ jų yra patvirtinti kitais bylos duomenimis. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nei N. L., nei O. S. ar A. R. bute nei vieno asmens atžvilgiu smurto nenaudojo. Nuteistojo M. O. nurodyta aplinkybÄ, kad A. R., kitiems asmenims (V. L., V. L., A. R.) smurtaujant prieÅ¡ jį koridoriuje, neleido jam užeiti į kambarį, stumdamas atgal į koridorių, teismo pagrįstai buvo atmesta, kadangi pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu tokios aplinkybÄs nenurodÄ.
Kaip minÄta, A. R., O. S., N. L. buvo rasti miegantys, duomenų, kad jie bÅ«tų konfliktavÄ su nužudytaisiais bei sužeistu A. R. ar turÄjÄ kitÄ motyvÄ panaudoti jų atžvilgiu smurtÄ , byloje nebuvo nustatyta. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde atkreipia dÄmesį į A. R. parodymus, jog O. S. pykosi su nužudytaisiais V. L. ir V. L., ir nurodo, kad galimos ir kitos nusikaltimo versijos, nei nustatyta skundžiamame nuosprendyje, Å¡is argumentas atmestinas. Pats A. R. teisme nurodÄ, kad minimas konfliktas yra buvÄs anksÄiau, taÄiau įvykio dienÄ Å¡ie asmenys nekonfliktavo.
Kitos nuteistojo apeliaciniame skunde keltos versijos, kas dar su kuo galÄjo konfliktuoti, bylos duomenimis nepatvirtintos.
44. Nuteistasis M. O., neneigdamas girtavimo bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini) įvykio dienÄ fakto, nesutinka su teismo pozicija atmesti jo nuoseklius, kaip jis teigia apeliaciniame skunde, parodymus, o remtis nukentÄjusiojo A. R. versija, pagal kuriÄ , apelianto manymu, nepagrįstai buvo konstruojama ikiteisminio tyrimo eiga, nukreipta apkaltinti jį nusikaltimo, kurio jis neįvykdÄ, padarymu. Taip pat teismas nepagrįstai, apelianto manymu, nukentÄjusiojo A. R. parodymais, kad pastarÄ jį sužalojo nuteistasis, parÄmÄ iÅ¡vadÄ , kad jis ir nužudÄ V.
L. bei V. L.. Nuteistasis teigia, kad jo (M. O.) parodymai buvo nuoseklÅ«s, kuriais teismas turÄjo remtis, o kitų asmenų parodymus atmesti. Apeliantas atkreipia dÄmesį į tai, kad visi minÄtų iÅ¡gertuvių dalyviai buvo pažįstami iÅ¡ anksÄiau, o jis į kompanijÄ pakliuvo atsitiktinai, susipažinÄs alaus bare, todÄl jis, kaip atsitiktinis iÅ¡gertuvių dalyvis, pastarųjų buvo apkaltintas nusikaltimo padarymu. Su Å¡iuo apelianto argumentu sutikti nÄra pagrindo.
45. TeisÄjų kolegija nesutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad nebuvo tirtos kitos galimos nusikaltimo padarymo versijos, o nepagrįstai buvo apkaltintas nuteistasis, kaip atsitiktinis iÅ¡gÄrinÄjusios kompanijos dalyvis. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad įvykio dienÄ iÅ¡ tikrųjų susitiko pažįstami žmonÄs â A. R. ir V. L. â broliai, N. L. â jų pusseserÄ, V. L. â tolimas jų giminaitis, O. S. â N. L. sugyventinis, A. R. â jų pažįstamas iÅ¡ senesnių laikų ir tik su nuteistuoju M.
O. jie visi susipažino įvykio dienÄ . Kita vertus, Å¡i aplinkybÄ neduoda pagrindo vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad tarpusavyje pažįstamieji susitarÄ nusikaltimo padarymu apkaltinti jį, kaip atsitiktinį iÅ¡gertuvių dalyvį. Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad, sužalotam A. R. nusileidus iÅ¡ buto į kiemÄ , ten buvÄ asmenys, tame tarpe liudytojomis apklaustos M. L., E. M., T. G., pamatÄ jo bÅ«klÄ, iÅ¡kvietÄ greitosios medicinos pagalbos brigadÄ , kurios automobiliu A. R. buvo skubiai iÅ¡gabentas į gydymo įstaigÄ ir jam atlikta operacija.
A. R. tik spÄjo pasakyti, kad buvo âP.â bute ir jį sužalojo žmogus su Å«sais. Taip pat Å¡ių asmenų iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, atvykÄ Ä¯ kiemÄ , sekdami kraujo pÄdsakais, pateko į A. R. nurodytÄ butÄ , kur rado V. L., V. L. lavonus, o visus ten rastus gyvus asmenis â M. O., N. L., A. R., O. S. sulaikÄ bei pristatÄ Ä¯ policijos įstaigÄ . M. O. vienintelis turÄjo A. R. nurodytÄ požymį â Å«sus. Sulaikyti asmenys buvo apklausti įtariamaisiais, galimybÄs aptarti tai, kas bute įvyko ir kas dÄl to kaltas, jie neturÄjo.
Taigi, įtariamųjų ratas ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo platesnis ir tik tyrimo eigoje, aiÅ¡kinantis nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, galutiniai įtarimai buvo pareikÅ¡ti M. O.. PažymÄtina ir tai, kad N. L., A. R., O. S. parodymai apie įvykio dienÄ esminÄse detalÄse iÅ¡liko nuoseklÅ«s viso proceso metu, jų nurodytos aplinkybÄs atitiko vienos kitas.
46. Kaip minÄta, pirmosios instancijos teismas, gretindamas iÅ¡ įvairių įrodymų Å¡altinių gautus duomenis, vertindamas jų patikimumÄ , atitikimÄ vieniems kitus, pagrįstai nustatÄ, kad patikimi ir iÅ¡ esmÄs nuoseklÅ«s yra nukentÄjusiojo A. R. parodymai, kuris viso proceso metu teigÄ, jog jį peiliu į kaklÄ sužalojo M. O.. Tokius nukentÄjusiojo parodymus iÅ¡ dalies patvirtina liudytojos M. L., E. M., T. G., nurodÄ, kad jos pamatÄ kiemu keistai judantį asmenį, kurio rÅ«bai blizgÄjo, kai Å¡is priÄjo arÄiau, jos pamatÄ, kad tai A.
R., jis sužalotas ir jo rÅ«bai permirkÄ krauju. Liudytojų E. M. ir T. G. parodymais nustatyta, jog A. R. paklausus, kas jį sužalojo, jis nurodÄ, kad buvo sužalotas vyro su Å«sais, koks vienintelis bute, kuris buvo rastas pagal jo nuorodas (kad buvo âP.â bute) ir paliktus kraujo pÄdsakus, buvo M. O.. Pirmosios instancijos teismas pažymÄjo, jog byloje nebuvo nustatyta faktų, jog A. R. bÅ«tų turÄjÄs pagrindÄ apkalbÄti M. O. ir nurodyti ne tÄ asmenį, kuris iÅ¡ tikrųjų jį sužalojo.
Atsižvelgiant į visÄ Ä¯vykio situacijÄ , sužalojimo aplinkybes, nukentÄjusiojo bÅ«klÄ bei laiko tarpÄ nuo sužalojimo iki iÅ¡Äjimo į kiemÄ , akivaizdu, kad nukentÄjusysis nuo pat pradžių nurodÄ teisingas jo sužalojimo aplinkybes, kurias iÅ¡samiau nurodÄ viso proceso metu.
47. Pirmosios instancijos teismas taip pat detaliai tikrino nuteistojo M. O. parodymus, jų nuoseklumÄ , atitikimÄ kitiems bylos duomenims ir padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jie nÄra nuoseklÅ«s ir jų nepatvirtina ar juos paneigia kitais byloje iÅ¡tirtais įrodymais gauti duomenys. M. O. nurodoma įvykių seka, vakaro įvykių aplinkybÄs nesutampa su kitų baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų nurodytomis aplinkybÄmis, neatitinka objektyvių byloje nustatytų faktų, taip pat iÅ¡ dalies yra nelogiÅ¡kos.
48. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pirmÄ kartÄ M. O. parodÄ, jog įvykio metu jis buvo neblaivus, todÄl neatsimena visų 2016 m. rugpjÅ«Äio 28 d. vakaro įvykių. Tuo paÄiu jis aiÅ¡kino, kad tarp jo, V. L. ir V. L. buvo kilÄs konfliktas, kurio metu kažkas galÄjo suduoti jam smÅ«gį į veidÄ . Jis negalÄjo atsakyti, ar jis nužudÄ vyrus, ar sudavÄ jiems kokiu nors įrankiu, nes neatsiminÄ. Teismo posÄdžio, sprendžiant klausimÄ dÄl kardomosios priemonÄs â suÄmimo skyrimo, metu M.
O. nurodÄ, kad jis žino, jog įvykio metu turÄjo kažkÄ rankose. VÄliau M. O. iÅ¡ esmÄs viso proceso metu tvirtino, kad jis niekaip nÄra susijÄs su V. L. ir V. L. nužudymu bei A. R. sužalojimu. Jis teigÄ, jog tÄ vakarÄ du kartus bandÄ iÅ¡eiti iÅ¡ buto, kuriame vyko iÅ¡gertuvÄs. PirmÄ kartÄ iÅ¡eiti iÅ¡ buto jam nepavyko, nes niekas neatrakino durų, o, bandant iÅ¡ buto iÅ¡eiti antrÄ kartÄ , koridoriuje buvo užpultas V. L., V. L. bei A. R., kurie sudavÄ smÅ«gius į įvairias jo kÅ«no vietas, o A.
R. stumdamas neleido jo į kambarį, kuriame buvo iÅ¡gÄrinÄjama. Å iems asmenims vartojant smurtÄ jo atžvilgiu, jis buvo nustumtas į virtuvÄ, kur smurtas buvo vartojamas toliau, siekta per prievartÄ numauti nuo jo pirÅ¡tų žiedus, o taip pat nuo suduoto stipraus smÅ«gio į galvÄ jis prarado sÄ monÄ, krisdamas ant sukrautų indų. AtgavÄs sÄ monÄ, jis virtuvÄje pamatÄ neįgalųjį bei kitÄ asmenį, kurie buvo be gyvybÄs ženklų. Tuomet jis iÅ¡ virtuvÄs nuÄjo į kambarį, kur anksÄiau buvo vartojamas alkoholis, paklausÄ moters, kas įvyko, kartu su ja grįžo į virtuvÄ, kur ant grindų pamatÄ gulinÄiÄ savo piniginÄ bei banko mokÄjimo korteles.
PiniginÄ ir korteles pakÄlÄ ir padÄjo ant stalo ar ant kriauklÄs. Tuomet vÄl nuÄjo į kambarį, kur sÄdÄjo iki tol, kol atvyko policijos pareigÅ«nai ir jį sulaikÄ. Jo manymu, V. L., V. L. ir A. R. galÄjo bandyti jį apiplÄÅ¡ti, susiginÄyti tarpusavyje dÄl grobio ir vienas kitÄ sužaloti.
49. Pirmosios instancijos teismas nurodÄ, kad nuteistojo parodymai, kad girtavimo bute metu, nusprendÄs iÅ¡ buto iÅ¡eiti, negalÄjo atidaryti durų, nes jos buvo užrakintos, ir jo niekas neiÅ¡leido, paneigti A. R., N. L. parodymais, jog buto durys buvo rakinamos, taÄiau, iÅ¡einant iÅ¡ buto, nereikia turÄti rakto, užtenka pasukti spynÄ ir durys atsidaro. IÅ¡ A. R. parodymų matyti, kad jis, bÅ«damas sužalotas į kaklÄ , greitai pasiÅ¡alino iÅ¡ buto, kÄ patvirtina ir įvykio vietos apžiÅ«ros metu rasti kraujo pÄdsakai ant buto durų rankenų.
50. M. O. teiginių apie jo patirtÄ fizinį smurtÄ ir jo pobÅ«dį â bÅ«nant koridoriuje bei virtuvÄje, jam suduotus smÅ«gius į galvos sritį, taip pat ir smÅ«gius iÅ¡ nugaros į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, stipriai laikomas bei sukamas jo rankas, pirÅ¡tus, siekiant per jÄgÄ nuimti jo mÅ«vÄtus žiedus, o taip pat, prarandant sÄ monÄ, griuvimÄ ant sukrautų indų, nepatvirtina byloje surinkti duomenys. Specialisto iÅ¡vada konstatuoti galimai įvykio aplinkybÄse nurodytu laiku, t. y. 2016 m. rugpjÅ«Äio 28 d. vakare M.
O. padaryti sužalojimai â muÅ¡tinÄ Å¾aizda kaktos deÅ¡inÄje pusÄje, poodinÄ kraujosruva kairÄs akies vokuose, paveikus kietais bukais daiktais, pjautinÄ Å¾aizda deÅ¡inÄje plaÅ¡takoje, paveikus pjaunanÄių savybių turinÄiu daiktu; jie padaryti trimis trauminiais poveikiais. Taigi nuteistojo versija apie prieÅ¡ jį trijų asmenų vartotÄ pakankamai intensyvų fizinį smurtÄ , nuo kurio jis, kaip teigia, buvo praradÄs sÄ monÄ, specialisto iÅ¡vada užfiksuotais duomenimis paneigta, M.
O. konstatuoti tik du sužalojimai veido srityje ir vienas pjautinis sužalojimas rankoje, kitų sužalojimų (rankų, pirÅ¡tų spaudimo-sukimo žymių, sužalojimų pakauÅ¡yje ar kitose kÅ«no vietose), kurie atitiktų nuteistojo parodymus, nebuvo nustatyta. Taip pat įvykio vietos apžiÅ«rų metu virtuvÄje nebuvo rasta jokių sudužusių indų, į kuriuos, kaip teigia nuteistasis, jis galÄjo susižaloti deÅ¡inÄ plaÅ¡takÄ .
51. M. O. parodymai, kad, atgavÄs sÄ monÄ, matÄ virtuvÄje ant grindų gulÄjusiÄ piniginÄ bei iÅ¡mÄtytus dokumentus, kuriuos pakÄlÄ ir padÄjo virtuvÄje ant stalo ar ant kriauklÄs, paneigti byloje nustatytomis objektyviomis aplinkybÄmis â įvykio vietos apžiÅ«rų metu dalis nuteistojo daiktų buvo rasta kambaryje, kuriame buvo vartojamas alkoholis, o dalis daiktų, sudÄtų į permatomÄ plastikinį maiÅ¡elį, buvo rasta virtuvÄje buvusioje Å¡iukÅ¡lių krÅ«voje.
52. Taigi anksÄiau nurodyti faktiniai duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. O. iÅ¡ tikrųjų neatsiminÄ dalies 2016 m. rugpjÅ«Äio 28 d. įvykio aplinkybių ir nurodÄ tokias aplinkybes, kurias tik manÄ buvus, arba sÄ moningai nurodÄ tikrovÄs neatitinkanÄias aplinkybes.
53. Nors nuteistasis M. O. teigia neturÄjÄs jokio tikslo ir motyvo žaloti ar žudyti kokius nors asmenis iÅ¡ buvusių bute, byloje nustatytos aplinkybÄs patvirtina, kad V. L. ir V. L. buvo sužaloti kilusio konflikto metu. NukentÄjusiojo A. R. parodymais nustatyta, kad M. O., V. L. ir V. L. iÅ¡eidavo į koridorių, kalbÄdavosi. NukentÄjusysis teigÄ, kad jis vienu momentu Äjo į tualetÄ ir tikriausiai V. L. davÄ palaikyti piniginÄ. Å io paklausÄ, kodÄl duoda piniginÄ, juk jis eina į tualetÄ .
Taigi iÅ¡ karto grÄ Å¾ino piniginÄ ir nuÄjo į tualetÄ . Tuo metu koridoriuje buvo V. L. bei M. O., kurie tuo metu kalbÄjosi, nesipyko. Dar iÅ¡gÄrinÄjant kambaryje, M. O. klausÄ, kur jo piniginÄ, o nukentÄjusysis iÅ¡vertÄ savo kiÅ¡enes ir atsakÄ, jog nežino. Miegodamas girdÄjo, jog asmuo, tikriausiai V. L. kažkurio asmens praÅ¡Ä duoti PIN kodÄ . 53.1. AplinkybÄ, kad tarp jo (M. O.) ir nužudytųjų V. L. bei V. L. buvo kilÄs žodinis konfliktas, pirminÄs apklausos ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pats nuteistasis, nurodÄs, jog pamena, kad kažkuriuo metu vyras vežimÄlyje (V.
L.) ir kitas, buvÄs bute iki jiems ateinant (V. L.), pradÄjo prie jo kabinÄtis, reikalaudami pinigų alkoholiui; jis atsisakÄ jiems duoti pinigų ir dÄl to tarp jų įvyko žodinis konfliktas; kuo jis pasibaigÄ â neatsimena. 53.2. Toliau nukentÄjusysis A. R. nurodÄ, kad tuo metu, kai jis miegojo viename iÅ¡ kambarių, iÅ¡girdo V. L. pagalbos Å¡auksmÄ , pro praviras kambario duris matÄ, kaip V. L. neįgaliojo vežimÄliu nuvažiavo link virtuvÄs. NusprendÄs, kad kažkas vyko kambaryje, kuriame buvo vartojamas alkoholis, A.
R. nuÄjo į tÄ kambarį. Kas tuo metu vyko virtuvÄje, nematÄ. NuÄjÄs į kambarį, kuriame vyko iÅ¡gertuvÄs, jame rado miegantį A. R., miegantį arba kažkÄ darantį O. S. bei sÄdinÄiÄ ant sofos N. L.. Tada nuÄjo į virtuvÄ, kur pamatÄ nužudytus V. L. ir V. L.. Tokių A. R. nurodytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog virtuvÄje tarp M. O. ir V. L. vyko konfliktas (kurio priežasÄių teismas nenustatÄ, o pagal A. R. parodymus bei objektyvius bylos duomenis sprendÄ, kad konfliktas galÄjo kilti dÄl paimtos M.
O. piniginÄs (kuri įvykio vietos apžiÅ«ros metu buvo rasta virtuvÄje buvusioje Å¡iukÅ¡lių krÅ«voje); V. L., sureagavÄs į konfliktÄ , kvietÄ Ä¯ pagalbÄ A. R. ir neįgaliojo vežimÄliu nuvažiavo į virtuvÄ, kur ir vyko konfliktas. A. R. parodymus apie įvykio eigÄ iÅ¡ dalies patvirtina ir M. O. parodymai, duoti jo pirmosios apklausos metu, kad jis dÄl girtumo dalies įvykių neatsiminÄ, taÄiau nurodÄ, jog tarp jo, V. L. bei V. L. buvo kilÄs konfliktas, kurio metu jam galimai buvo suduotas smÅ«gis į veidÄ , kaip vystÄsi konfliktas â jis neatsiminÄ; jis tik prisiminÄ, jog tuo metu, kai pastebÄjo, kad yra nužudyti du žmonÄs, jis stovÄjo virtuvÄs viduryje. 53.3.IÅ¡vardintais įrodymų Å¡altiniais nustatytų duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent virtuvÄje vykusio konflikto, kuriame iÅ¡ pradžių dalyvavo M.
O. ir V. L., o vÄliau prisijungÄ V. L., metu jų nuteistajam padaryti specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti sužalojimai, o V. L., V. L. ir atÄjusiam į pagalbÄ A. R. M. O. veiksmais buvo padaryti specialisto iÅ¡vadose Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti sužalojimai, kaip nuteistojo reakcija į kilusio konflikto eigÄ . Teismas konstatavo, jog byloje surinkti ir teismo iÅ¡tirti įrodymai duoda pagrindÄ daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad V. L. ir V. L. nužudÄ, o A. R. pasikÄsino nužudyti bÅ«tent nuteistasis M.
O..
54. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dÄl jo kaltÄs negalÄjo bÅ«ti padaryta, nesant tiesioginių jo kaltÄs įrodymų, o preziumuojant jo kaltÄ dÄl nužudymo iÅ¡ nukentÄjusiojo A. R. duotų parodymų apie nuteistojo veiksmais nukentÄjusiajam padarytÄ sveikatos sutrikdymÄ . Å is nuteistojo argumentas atmetamas, kaip nepagrįstas. Nors nuteistasis, kaip minÄta anksÄiau, kÄlÄ versijÄ , jog V. L., V. L. nužudyti, o A. R. sužalotas galÄjo bÅ«ti jų paÄių tarpusavio konflikto metu, jokie byloje užfiksuoti duomenys neduoda pagrindo daryti tokiÄ iÅ¡vadÄ .
Byloje nÄra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima sprÄsti, kad tarp V. L., V. L. bei A. R. įvykio vakarÄ ar anksÄiau bÅ«tų kilÄ konfliktų, kurie bÅ«tų galÄjÄ nulemti Å¡ių asmenų smurtinius veiksmus vienas prieÅ¡ kitÄ . 54.1. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato jokių apribojimų, susijusių su įrodymų rūšimi, t. y. savo iÅ¡vadas teismas gali grįsti tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, jeigu jie atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimus â gauti teisÄtais bÅ«dais (įstatymų nustatyta tvarka), patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybÄ, turinÄiÄ reikÅ¡mÄs bylai iÅ¡sprÄsti teisingai, ir juos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais.
Ä®rodinÄjimas netiesioginiais įrodymais yra sudÄtingesnis, taÄiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama kaltÄ, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia bei logiÅ¡ka grandine. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius â ir vieni, ir kiti yra įrodinÄjimo proceso elementai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu konkreÄiu atveju sprendžia teismas, taÄiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame bylos kontekste (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo kasacinÄs nutartys Nr. 2K-334/2009, 2K-300/2010, 2K-627/2010, 2K-191/2011). 54.2.
PažymÄtina ir tai, kad ikiteisminį tyrimÄ koordinuojanti institucija, įvertinusi turimus duomenis, parenka vykdomo ikiteisminio tyrimo taktikÄ , eigÄ ir kryptis, taip pat tyrimui reikÅ¡mingus veiksmus, kurie turi bÅ«ti atlikti. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad veiksmai, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir gauti tyrimui reikÅ¡mingų duomenų, byloje buvo atliekami. TaÄiau įrodinÄjimas baudžiamajame procese nÄra beribis, jis vyksta tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybÄs ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galÄtų pakeisti daromas iÅ¡vadas dÄl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis.
Teismo baigiamojo akto priÄmimÄ lemia ne įrodinÄjimo apimtis, bet teisinių iÅ¡vadų, daromų įvertinus byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, pagrįstumas. 54.3. Kaip minÄta, pirmosios instancijos teismo iÅ¡samiai iÅ¡tirtais ir iÅ¡analizuotais įrodymais nustatyti faktai ir iÅ¡vados, susijÄ tarpusavyje nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine, patvirtina teismo iÅ¡vadÄ , kad M. O. V. L. ir V. L. padarÄ sužalojimus, dÄl kurių minÄti asmenys mirÄ, bei, suduodamas peiliu A. R. į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ vietÄ , kÄsinosi jį nužudyti.
55. TaÄiau, teisÄjų kolegijos vertinimu, nuteistojo M. O. nusikalstami veiksmai, konstatavus, jog jų kvalifikuoti ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ nÄra pagrindo, nepagrįstai buvo kvalifikuoti tik pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ . NukentÄjusieji R. L., N. L., O. R., A. R. apeliaciniuose skunduose teigia, kad nuteistojo M. O. veiksmai turÄjo bÅ«ti kvalifikuojami ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , pripažinus, kad nuteistasis nužudÄ bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs žmogų â neįgalųjį V.
L., esantį dideliame alkoholinio apsvaigimo laipsnyje. 55.1.Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , kai nužudomas asmuo, kuris ar dÄl fizinių, ar dÄl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobÅ«džio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasiprieÅ¡inti kaltininkui. Asmens bÅ«sena gali bÅ«ti pripažįstama bejÄgiÅ¡ka dÄl ligos, invalidumo ar senatvÄs ir pan. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad vienas iÅ¡ nužudytų asmenų buvo neįgalus, t. y.
V. L. turÄjo judÄjimo negaliÄ . TaÄiau pirmosios instancijos teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad asmens negalia savaime nedaro jo bÅ«klÄs bejÄgiÅ¡ka. Apie tai, anot pirmosios instancijos teismo, sprendžiama pagal konkreÄias nukentÄjusiojo fizinÄ ar psichinÄ bÅ«klÄ apibÅ«dinanÄias aplinkybes. NagrinÄjamoje byloje teismas sprendÄ, kad dÄl negalios V. L. nebuvo apribota galimybÄ gintis nuo smurtinių veiksmų, kreiptis pagalbos ar atlikti kitokius valingus veiksmus. 55.2. Pirmosios instancijos teismas argumentavo, kad, nors nuteistasis M.
O. prieÅ¡ V. L. turÄjo fizinį pranaÅ¡umÄ , pastarasis sureagavo į virtuvÄje tarp V. L. ir M. O. vykstantį konfliktÄ , pats neįgaliojo vežimÄliu nuvažiavo į konflikto vietÄ , kvietÄ Ä¯ pagalbÄ A. R., o nuo smurtinių M. O. veiksmų galÄjo gintis pagal savo fizines galimybes. TodÄl buvo padaryta iÅ¡vada, kad fizinio pranaÅ¡umo turÄjimas prieÅ¡ nukentÄjusįjį nesukuria Å¡io bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs. 55.3. Su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada sutikti nÄra pagrindo.
Kaip nustatyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, nužudytajam V. L. buvo nustatytas didelis negalios laipsnis â jis galÄjo judÄti tik neįgaliojo vežimÄliu, praktiÅ¡kai buvo prikaustytas prie vežimÄlio, pats galÄjo eiti tik stipriai prilaikomas kitų asmenų, jam buvo nustatytas tik 30 procentų darbingumo lygis. Å ios aplinkybÄs nuteistajam buvo žinomos, jis, bÅ«damas bute, neabejotinai matÄ, kad V. L. po butÄ juda tik vežimÄliu, be to, kaip pats nurodÄ, padÄjo jam nusigauti tualeto, prie jo padÄjo atsistoti ir Å¡is toliau atsiremdamas į sienÄ nuÄjo pats.
Nors nuteistasis teigia, kad V. L. kartu su kitais asmenimis jo atžvilgiu vartojo smurtÄ , kaip jau buvo nurodyta anksÄiau, Å¡ie duomenys pasitvirtino tik iÅ¡ dalies, o pagal nuteistajam padarytų sužalojimų lokacijÄ , pobÅ«dį bei nuteistojo ir vežimÄlyje sÄdinÄio nužudytojo Å«gių skirtumÄ jie negalÄjo bÅ«ti padaryti V. L.. Taigi Å¡ios aplinkybÄs patvirtina, kad nuteistasis suprato, jog V. L., dÄl negalios judÄdamas neįgaliojo vežimÄliu, ribotoje erdvÄje â nedidelÄje virtuvÄje, apstatytoje baldais, kur buvo trys suaugÄ vyrai, negalÄjo veiksmingai apsiginti nuo nuteistojo nusikalstamų veiksmų su peiliu tiek fiziniais veiksmais, tiek ir Å¡alindamasis iÅ¡ įvykio vietos.
Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad bÅ«tent V. L. į pagalbÄ kvietÄ nukentÄjusįjį A. R., vadinasi, jis buvo aktyvus ir galÄjo gintis pagal savo fizines galimybes, atmestinas, kadangi, kaip nustatyta, jis kvietÄ Ä¯ pagalbÄ A. R., pats važiuodamas vežimÄliu į virtuvÄ, todÄl nepaneigta aplinkybÄ, kad M. O. ir V. L. konflikto eigos jis nematÄ ir nenumatÄ nuteistojo smurtinių veiksmų pobÅ«džio ir peilio juose panaudojimo bei nuo minÄtų veiksmų gintis. Specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad nužudytasis V.
L. peiliu padaryto sužalojimo, sukÄlusio jo mirtį, metu buvo vertikalioje ar artimoje vertikaliai padÄtyje, kas taip pat paneigia teismo motyvÄ dÄl jo galimybÄs adekvaÄiai gintis. Kartu pažymÄtina, kad nukentÄjusiųjų nurodytas, kaip bejÄgiÅ¡kÄ bÅ«klÄ patvirtinantis faktas, V. L. nustatytas sunkus girtumo laipsnis asmens bÅ«klÄs bejÄgiÅ¡kumo neapsprendžia. 55.4. Taigi teismas, vertindamas, ar nužudytas žmogus buvo bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs, turi atsižvelgti į aplinkybes, susijusias su tuo, ar nukentÄjusysis galÄjo gintis, aktyviai pasiprieÅ¡inti kaltininkui ar kitaip vengti pavojaus, taip pat tai, ar kaltininkas suvokÄ bejÄgiÅ¡kÄ nukentÄjusiojo bÅ«klÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-746/2015).
Å ių aplinkybių pagrindu teisÄjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir neteisingai pritaikÄ Ä¯statymÄ . ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija byloje iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizÄs pagrindu nustato, kad M. O. nužudÄ du žmones â V. L. ir bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs V. L. bei pasikÄsino nužudyti A. R. Å¡iomis aplinkybÄmis: jis 2016 m. rugpjÅ«Äio 28 d., apie 23.38 val., bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini), virtuvÄje, konflikto metu, bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, tyÄia su peiliu sudavÄ V.
L. vienÄ smÅ«gį į poraktikaulinÄ sritį, padarydamas V. L. durtinÄ-pjautinÄ Å¾aizdÄ su poraktikaulinÄs arterijos bei deÅ¡inio plauÄio virÅ¡utinÄs skilties sužalojimu krÅ«tinÄs lÄ stos deÅ¡inÄje, kas komplikavosi Å«miu vidiniu ir iÅ¡oriniu nukraujavimu, Å¡irdies ir kvÄpavimo veiklos sutrikimu, dÄl ko V. L. mirÄ. Taip pat M. O. ir tyÄia sudavÄ ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį peiliu bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs V. L. į krÅ«tinÄs lÄ stos deÅ¡inÄ pusÄ, padarydamas V.
L. odos nubrozdinimÄ deÅ¡iniame žaste ir durtinÄ-pjautinÄ kiauryminÄ krÅ«tinÄs lÄ stos deÅ¡inÄs pusÄs žaizdÄ su deÅ¡iniojo plauÄio sužalojimu, kas komplikavosi Å«miu vidiniu nukraujavimu, Å«miu Å¡irdies â kraujagyslių veiklos ir kvÄpavimo funkcijų sutrikimu, dÄl ko âV. L. mirÄ, ir tokiu bÅ«du tyÄia nužudÄ V. L. ir bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs V. L.. IÅ¡ karto po to, tÄsdamas savo nusikalstamus veiksmus, į V. L. pagalbos Å¡auksmÄ atÄjus A. R., M. O. tyÄia su peiliu sudavÄ vienÄ smÅ«gį A.
R. į kaklÄ , padarydamas nukentÄjusiajam durtinÄ-pjautinÄ Å¾aizdÄ kaklo kairÄje pusÄje, taip pasikÄsino nužudyti A. R., taÄiau savo nusikalstamų veiksmų nepabaigÄ dÄl aplinkybių, nepriklausanÄių nuo jo valios, nes A. R. pavyko pabÄgti iÅ¡ buto. Å ie jo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, sudÄtį. DÄl civilinių ieÅ¡kinių 56. Kai nukentÄjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama savanoriÅ¡kai, jos atlyginimo nukentÄjusysis gali siekti pareikÅ¡damas civilinį ieÅ¡kinį (BPK 44 str. 10 d., BPK 109-115 str.).
Pagal BPK 109 str. baudžiamajame procese reiÅ¡kiamo civilinio ieÅ¡kinio dalykas yra turtinÄ ir (ar) neturinÄ Å¾ala. Atlyginant turtinÄ Å¾alÄ (CK 6.249 str.) taikomas visiÅ¡ko jos atlyginimo principas. NeturtinÄ Å¾ala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisÄs saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobÅ«džio vertybes. NeturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).
CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturinÄ Å¾ala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. NeturinÄ Å¾ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dÄl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dÄl asmens gyvybÄs atÄmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
57. NukentÄjusioji R. L. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu priteistu 3000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimui dydžiu, nurodo, kad teismas iÅ¡samiai neįvertino aplinkybių, reikÅ¡mingų Å¡io klausimo sprendimui. PraÅ¡o priteisti 50000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
58. NukentÄjusioji N. L. apeliaciniame skunde ginÄija jai priteistos turtinÄs ir neturtinÄs žalos dydį, nurodo, kad teismas nepagrįstai jai nepriteisÄ dalies turtinÄs žalos 635,91 Eur, kuriÄ sudaro 346,97 Eur už neįgalios dukters priežiÅ«rÄ , jai iÅ¡vykus dÄl brolio V. L. nužudymo į LietuvÄ , o taip pat 288,94 Eur kelionÄs į LietuvÄ dÄl brolio kapavietÄs sutvarkymo, paminklo statymo, dalyvavimo apklausose iÅ¡laidos. Taip pat ji nesutinka su jai priteistos neturtinÄs žalos dydžiu. PraÅ¡o priteisti visÄ praÅ¡ytÄ 50000 Eur sumÄ neturtinÄs žalos atlyginimui.
59. NukentÄjusieji O. R., A. R. apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu dÄl jų patirtos turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo. O. R. praÅ¡o jai priteisti 1679 Eur atlyginti turtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ sudaro nužudyto brolio V. L. kapavietÄs sutvarkymo iÅ¡laidos, o taip pat priteisti 335 Eur iÅ¡laidų, kurias turÄjo dÄl brolio A. R. suÄmimo nagrinÄjamoje byloje. O. R., A. R. praÅ¡o priteisti iÅ¡ nuteistojo neturtinÄs žalos atlyginimui po 50000 Eur.
60. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad nukentÄjusiosios N. L., O. R. civiliniai ieÅ¡kiniai dÄl turÄtos turtinÄs žalos atlyginimo iÅ¡sprÄsti neteisingai. N. L. praÅ¡oma priteisti 635,91 Eur suma, kuriÄ sudaro neįgalios dukters priežiÅ«ros, jai iÅ¡vykus į LietuvÄ , iÅ¡laidos bei atvykimo dÄl brolio kapavietÄs sutvarkymo, paminklo statymo iÅ¡laidos yra susijÄ su nusikalstamais nuteistojo veiksmais, kaip pastarųjų pasekmÄ, todÄl priteistinos. 60.1.Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad N. L. nepilnametÄ dukra yra neįgali, jai reikalinga nuolatinÄ priežiÅ«ra, todÄl N. L. kelionÄs į LietuvÄ metu turÄjo bÅ«ti prižiÅ«rima kito asmens.
Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad N. L. nurodytos neįgalios dukters priežiÅ«ros iÅ¡laidos susijÄ su pastarosios poreikių tenkinimu ir nepatvirtintos bylos dokumentais, nepagrįsta. TeisÄjų kolegijai nekyla abejonių, kad N. L. dÄl brolio nužudymo turÄjo skubiai vykti į LietuvÄ , o su ja kartu JungtinÄje KaralystÄje gyvenanti neįgali dukra, kuriÄ N. L. nuolat prižiÅ«ri, kartu vykti negalÄjo, todÄl jos priežiÅ«ra turÄjo bÅ«ti patikÄta kitam asmeniui, o už tÄ priežiÅ«rÄ turÄjo bÅ«ti sumokÄta.
Bylos duomenys patvirtina, kad N. L. dÄl V. L. nužudymo į LietuvÄ vyko kelis kartus, todÄl neabejotina, kad jos nurodytos dukters priežiÅ«ros iÅ¡laidos, o taip pat jos nurodytos vÄlesnÄs kelionÄs į LietuvÄ iÅ¡laidos, susijÄ su kapavietÄs sutvarkymu, paminklo iÅ¡rinkimu ir statymu, dalyvavimu apklausose, yra realios, nukentÄjusios turÄtos (kelionių iÅ¡laidos patvirtintos kelionių dokumentais). Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ nuteistojo. 60.2.O.
R. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡sprendÄ jos nurodytų nužudytojo brolio V. L. kapavietÄs sutvarkymo iÅ¡laidų atlyginimo klausimo, nors atitinkami dokumentai teismui buvo pateikti. Taip pat nukentÄjusioji mano, kad teismas nepagrįstai nepriteisÄ jos turÄtų iÅ¡laidų, susijusių su jos brolio A. R. laikymu suÄmime. Su Å¡iais argumentais sutiktina iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismas, pripažinÄs turtine žala O. R. turÄtas brolio V. L. laidojimo iÅ¡laidas ir dÄl jų skundžiamame nuosprendyje pasisakÄs, nepagrįstai nesprendÄ praÅ¡ymo atlyginti žuvusiojo kapavietÄs sutvarkymo iÅ¡laidas, nors bylos nagrinÄjimo metu toks praÅ¡ymas buvo pareikÅ¡tas ir pateikti atitinkamas iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai (t. 6, b. l. 64-66).
TeisÄjų kolegija sprendžia, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra nukentÄjusiosios turÄta turtinÄ Å¾ala, yra betarpiÅ¡kai susijÄ su nusikalstamais nuteistojo veiksmais, todÄl nukentÄjusiajai O. R. priteistinos iÅ¡ nuteistojo. 60.3. O. R. praÅ¡ymas dÄl iÅ¡laidų, susijusių su Å¡ioje byloje suimto asmens brolio A. R. laikymu suÄmime, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo netenkintas, kadangi minÄtos iÅ¡laidos su nusikalstamais nuteistojo veiksmais nÄra susijÄ.
61. NukentÄjusiosios R. L., N. L. nesutinka su teismo priteistu neturtinÄs žalos dydžiu. NukentÄjusieji O. R., A. R. ginÄija teismo sprendimÄ nepriteisti jiems neturtinÄs žalos. NukentÄjusieji argumentuoja, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka tiek byloje nustatytų faktinių aplinkybių, patvirtinanÄių jų turÄtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, netekties skausmÄ dÄl nužudytųjų artimųjų, paÅ¡lijusiÄ sveikatÄ , tiek suformuotos teismų praktikos dÄl neturtinÄs žalos, nužudžius artimuosius, atlyginimo masto.
Su nukentÄjusiųjų R. L., N. L. argumentais sutikti nÄra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentÄjusiosioms priteistos neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgÄ Ä¯ duomenis, reikÅ¡mingus Å¡iai aplinkybei įvertinti â giminystÄs ryšį, artimumÄ , bendravimo pobÅ«dį, o taip pat jų nurodytus neturtinÄ Å¾alÄ sÄ lygojusius veiksnius. NukentÄjusiesiems priteistas neturtinÄs žalos dydis suformuotai teisminei praktikai neprieÅ¡tarauja. 61.1. TeisÄjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisÄ O.
R., A. R. iÅ¡ nuteistojo patirtos neturtinÄs žalos. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad jų brolio V. L. nužudymas neabejotinai jiems sukÄlÄ iÅ¡gyvenimus, taÄiau įvertinta, kad jų santykiai, bendravimas nebuvo artimi, glaudÅ«s, jie asmeniÅ¡kai nepatyrÄ iÅ¡imtinai didelių dvasinių iÅ¡gyvenimų, netekties skausmo, kas kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kaip sÄ lyga atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ asmenims, susijusiems su nužudytu asmeniu (pavyzdžiui, tÄvams, vaikams, sutuoktiniui ir pan.).
TeisÄjų kolegija pažymi, kad neturtinÄs žalos dydžio nustatymo specifika neteisÄto gyvybÄs atÄmimo bylose pasireiÅ¡kia tuo, kad turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į ryšį bei santykius tarp ieÅ¡kovo ir mirusio asmens, kadangi tai turi tiesioginÄ Ä¯takÄ patiriamų iÅ¡gyvenimų stiprumui, o kartu ir galinÄios juos kompensuoti piniginÄs sumos nustatymui. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog kitiems (iÅ¡skyrus tÄvus, vaikus, sutuoktinį) artimiesiems giminaiÄiams kompensacija už dvasines kanÄias, kurias sukÄlÄ nukentÄjusiojo mirtis, priteisiama tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai juos su nukentÄjusiuoju iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudÅ«s dvasiniai, emociniai ryÅ¡iai, taigi formalaus giminystÄs ryÅ¡io fakto konstatavimo nepakanka. 61.2.
O. R., A. R. apeliaciniame skunde nurodÄ, kad jie pirmosios instancijos teisme vykusiame teismo posÄdyje dÄl santÅ«rumo netinkamai atskleidÄ savo ryšį su nužudytuoju broliu V. L.. Jie teigia, kad nuo vaikystÄs, netekÄ abiejų tÄvų, augo aÅ¡tuoni broliai ir seserys, buvo įpratÄ remtis, rÅ«pintis vienas kitu, nuo pat vaikystÄs tarp jų susiformavo glaudÅ«s, artimi ryÅ¡iai, kurie nenutrÅ«ko, ir jiems suaugus â jie palaikÄ tarpusavio ryÅ¡ius, nuolat bendravo, žinojo apie vienas kito problemas, džiaugsmus ir rÅ«pesÄius.
TeisÄjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie jų tarpusavio ryÅ¡io pobÅ«dį ir nesvarstÄ klausimo dÄl neturtinÄs žalos jiems priteisimo. 61.3. Sprendžiant dÄl nukentÄjusiesiems O. R., A. R. priteistinos neturtinÄs žalos dydžio, teisÄjų kolegija atsižvelgia į jų nurodytas aplinkybes dÄl bendravimo su nužudytuoju broliu V. L. pobÅ«džio, artumo, glaudaus bendravimo, iÅ¡gyvenimų, netekties skausmo ir vertina, kad iÅ¡ nuteistojo jiems priteistina po 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skundžiamas nuosprendis Å¡ioje dalyje keiÄiamas BPK 328 straipsnio 4 dalies pagrindu (netinkamai iÅ¡sprÄsti kiti nuosprendžio klausimai). DÄl bausmÄs 62. TeisÄjų kolegija sutinka su apeliantų â prokuroro ir nukentÄjusiųjų skundų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bausmÄ, pažeidÄ bausmÄs skyrimÄ reglamentuojanÄias baudžiamojo įstatymo nuostatas, paskyrÄ aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ ir bausmÄs paskirÄiai prieÅ¡taraujanÄiÄ bausmÄ.
TeisÄjų kolegijai pripažinus neteisingu nuteistojo veikos kvalifikavimÄ tik pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ ir nustaÄius, kad nuteistojo M. O. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, sudÄtį, pakartotinai svarstomas jam paskirtosios bausmÄs pagrįstumas. 62.1. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmÄ skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatanÄio atsakomybÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.
Be to, skirdamas bausmÄ, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltÄs formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadijÄ , kaltininko asmenybÄ, jo atsakomybÄ lengvinanÄias bei sunkinanÄias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas vertina, ar yra nustatyta tik atsakomybÄ lengvinanÄių ar tik atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių, ar yra ir atsakomybÄ lengvinanÄių, ir atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių, ir atsižvelgia į kiekvienos aplinkybÄs reikÅ¡mÄ.
Teismas, įvertinÄs Å¡ias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minÄtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnÄ ar griežtesnÄ bausmÄs rūšį, taip pat skiriamos bausmÄs dydį, skaiÄiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Tik Å¡ių aplinkybių visumos analizÄ leidžia parinkti bausmÄ, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytÄ bausmÄs paskirtį. 62.2. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. O. bausmes už jo padarytÄ nusikaltimÄ , vertino jo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį â padarytas nusikaltimas žmogaus gyvybei, kuris pagal savo pobÅ«dį priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis).
Nusikaltimas baigtas, sukÄlÄ negrįžtamas pasekmesâ nužudyti du žmonÄs, o vienam žmogui, kÄsinantis jį nužudyti, buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyÄia. Skiriant bausmÄ, taip pat buvo atsižvelgta į kaltininko atsakomybÄ lengvinanÄias bei sunkinanÄias aplinkybes. Byloje nebuvo nustatyta M. O. atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių, padarant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , o jo atsakomybÄ sunkina aplinkybÄ, jog nusikalstamÄ veikÄ jis padarÄ bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio â jam buvo nustatytas 1,96 promilių neblaivumas (t. 5, b. l. 188) ir tai turÄjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). 62.3.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ, savo dydžiu tik nežymiai virÅ¡ijanÄiÄ straipsnio sankcijoje numatytos bausmÄs vidurkį, visÄ bausmÄ nustatydamas atlikti pataisos namuose. Ä®vertinus visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybÄ, jo atsakomybÄ sunkinanÄiÄ aplinkybÄ, pozicijÄ dÄl padarytos nusikalstamos veikos bei tai, kad nenustatyta jo atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių, t. y. visoms Å¡ioms aplinkybÄms pagrįstai skiriant vienodÄ dÄmesį, nÄ vienos iÅ¡ jų nelaikant iÅ¡skirtine, individualizuojant bausmÄ, o taip pat teisÄjų kolegijai nustaÄius dar vienÄ nuteistojo veikÄ kvalifikuojantį požymį â kad vienas iÅ¡ nužudytųjų buvo bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs, konstatuotina, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmÄ savo dydžiu yra neteisinga, neproporcinga, neatitinkanti padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džio ir pavojingumo laipsnio, todÄl per Å¡velni.
Ä®vertinus visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su paties kaltininko asmenybe, teisÄjų kolegijos vertinimu, nuteistajam skirtina bausmÄ, artima straipsnio sankcijoje numatytam maksimaliam terminuotam laisvÄs atÄmimo bausmÄs dydžiui, dalį bausmÄs nustatant atlikti kalÄjimo režimu â laisvÄs atÄmimo aÅ¡tuoniolikai metų bausmÄ, nustatant pirmus penkis metus laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikti kalÄjime, likusiÄ dalį bausmÄs â pataisos namuose. 62.4.
Pasisakant dÄl nukentÄjusiosios R. L. skundo argumento, kad nuteistojo baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ sunkinanÄia aplinkybe teismas turÄjo pripažinti ir BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytÄ aplinkybÄ, jog nuteistasis nusikaltimÄ padarÄ neįgaliam, bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs asmeniui, pažymÄtina, kad teisÄjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, aplinkybÄ, kad vienas iÅ¡ nuteistojo nužudytųjų asmenų buvo bejÄgiÅ¡koje bÅ«klÄje, pripažino nuteistojo veikÄ kvalifikuojanÄia.
Pakartotiniam Å¡ios aplinkybÄs įvertinimui atsakomybÄ sunkinanÄia nÄra teisinio pagrindo. 62.5. Remiantis iÅ¡dÄstytu, apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendis keistinas dÄl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmÄs, o taip pat dÄl netinkamai iÅ¡sprÄstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas, 4 punktas).
DÄl procesinių iÅ¡laidų 63. ApeliantÄs nukentÄjusiosios R. L., O. R. praÅ¡o pripažinti proceso iÅ¡laidomis turÄtas iÅ¡laidas advokato pagalbai, suraÅ¡ant apeliacinius skundus, bei priteisti joms Å¡ias iÅ¡laidas iÅ¡ nuteistojo M. O.. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad nukentÄjusioji R. L. sumokÄjo 1000 Eur advokatei už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje (t. 7, b. l.85-86), nukentÄjusioji O. R. sumokÄjo 500 Eur advokatui už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ (t. 7 b. l. 123-124).
64. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pripažinÄs kaltinamÄ jį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisÄ nusprÄsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turÄtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentÄjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokÄti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinÄ padÄtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Å ios nuostatos galioja taip pat nagrinÄjant bylÄ apeliacinÄs ir kasacinÄs instancijos teismuose, taÄiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokÄti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinÄta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinÄjimo rezultatas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.).
65. Apeliacinius skundus Å¡ioje byloje padavÄ prokuroras, nukentÄjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai Lysanova, N. L., O. R., A. R., o taip pat nuteistasis M. O., ginÄydami skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumÄ Ä¯vairiais aspektais. Taigi nukentÄjusiųjų (civilinių ieÅ¡kovų) turÄtos apeliacinių skundų parengimo ir atstovavimo (R. L.) iÅ¡laidos pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis. NukentÄjusioji R. L. buvo atstovaujama advokatÄs apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje.
Atsižvelgus į tai, kad jų apeliaciniai skundai yra tenkinami iÅ¡ dalies, tenkinant du skundo reikalavimus â dÄl papildomo nuteistojo veikÄ kvalifikuojanÄio požymio bei dÄl bausmÄs, dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos priteisimo (O. R.), atmetant vienÄ reikalavimÄ (R. L., O. R. â dÄl neturtinÄs žalos dydžio), iÅ¡ nuteistojo M. O. priteistina proceso iÅ¡laidų R. L. 700 Eur, O. R. 400 Eur. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų teisÄjų kolegija, vadovaudamasi BPK 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 4 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro, nukentÄjusiųjų R. L., N. L., O. R., A. R. apeliacinius skundus tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendį pakeisti. M. O. (M. O.) nusikalstamÄ veikÄ , kvalifikuotÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , paskiriant jam 18 (aÅ¡tuoniolikos) metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ, pirmuosius 5 (penkis) metus atliekant kalÄjime, likusiÄ bausmÄs dalį atliekant pataisos namuose.
BausmÄs pradžiÄ skaiÄiuoti nuo nuosprendžio pradÄjimo vykdyti dienos. Priteisti iÅ¡ M. O. (M. O.) nukentÄjusiajai N. L. 635,91 Eur turtinÄs žalos atlyginimui, nukentÄjusiajai O. R. 1679 Eur turtinÄs žalos atlyginimui. Priteisti iÅ¡ M. O. (M. O.) nukentÄjusiajai O. R. 2000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimui, nukentÄjusiajam A. R. 2000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimui. Priteisti iÅ¡ M. O. (M. O.) nukentÄjusiajai R. L. 700 Eur proceso iÅ¡laidų atlyginimui, nukentÄjusiajai O. R. 400 Eur proceso iÅ¡laidų atlyginimui.
NukentÄjusiosios O. R. praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ nuteistojo M. O. 335 Eur iÅ¡laidų dÄl A. R. kalinimo atmesti. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Nuteistojo M. O. (M. O.) apeliacinį skundÄ atmesti. TeisÄjai Jolanta ÄepukÄnienÄ Ernesta MontvidienÄ Algimantas Valantinas