Legislator Case Law & Legislation
a4f7abce-bec6-4c7a-a219-b3f02fed3f33 AI generated

a4f7abce-bec6-4c7a-a219-b3f02fed3f33 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number a4f7abce-bec6-4c7a-a219-b3f02fed3f33
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-335-487/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40946-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.3.1.2.5.;1.2.3.1.2.2.;2.4.2.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2.;2.4.6.4.4.;2.4.7. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, nuteistajam M.

Legislator headnote

AI generated

a4f7abce-bec6-4c7a-a219-b3f02fed3f33 · Lietuvos apeliacinis teismas: Apeliantės nuomone byloje nėra nei vienos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nuteistasis veikė tyčia, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, padarė itin sunkų nusikaltimÄ , neprisipažino jį padaręs, nepadėjo tyrimui, viso proceso metu neparodė gailesčio dėl padarytos nusikalstamos veikos, neatsiprašė nukentėjusiųjų, neatlygino žalos. 3.3. Atsisakęs nuteistojo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į aplinkybes, kurios neabejotinai įrodo V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-335-487/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40946-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.3.1.2.5.;1.2.3.1.2.2.;2.4.2.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2.;2.4.6.4.4.;2.4.7. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, nuteistajam M.

O. (M. O.), jo gynėjui advokatui Alfred Sokolovski, nukentėjusiesiems R. L., N. L., O. R., A. R., nukentėjusiosios R. L. atstovei advokatei Evitai Vėtei, vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro, nukentėjusiųjų R. L., N. L., O. R., A. R. ir nuteistojo M. O. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo: M. O. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu 16 (Å¡eÅ¡iolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d. Vilniaus teritorinei ligonių kasai iÅ¡ M. O. priteista 62,34 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. A. R. iÅ¡ M. O. priteista 1 500 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. R. L. iÅ¡ M. O. priteista 3 000 Eur nusikaltimu padarytai turtinei ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. N. L. iÅ¡ M. O. priteista 334,80 Eur nusikaltimu padarytai turtinei ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

O. R. iÅ¡ M. O. priteista 2 211 Eur nusikaltimu padarytai turtinei, civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl neturtinės žalos atmesta. A. R. civilinis ieÅ¡kinys atmestas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. M. O. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nužudė du žmones – V. L. ir V. L. bei pasikėsino nužudyti A. R.: 1.1. jis nuteistas už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 28 d., apie 23.38 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje, konflikto metu, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia su peiliu sudavė V.

L. vienÄ smÅ«gį į poraktikaulinę sritį, padarydamas V. L. durtinę-pjautinę žaizdÄ su poraktikaulinės arterijos bei deÅ¡inio plaučio virÅ¡utinės skilties sužalojimu krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje, kas komplikavosi Å«miu vidiniu ir iÅ¡oriniu nukraujavimu, Å¡irdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, nuo V. L. mirė, ir tyčia sudavė ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį peiliu V. L. į krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inę pusę, padarydamas V. L. odos nubrozdinimÄ deÅ¡iniame žaste ir durtinę-pjautinę kiauryminę krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inės pusės žaizdÄ su deÅ¡iniojo plaučio sužalojimu, kas komplikavosi Å«miu vidiniu nukraujavimu, Å«miu Å¡irdies – kraujagyslių veiklos ir kvėpavimo funkcijų sutrikimu, nuo ko V.

L. mirė, ir tokiu bÅ«du tyčia nužudė V. L. ir V. L.. IÅ¡ karto po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, į V. L. pagalbos Å¡auksmÄ atėjus A. R. tyčia su peiliu sudavė vienÄ smÅ«gį A. R. į kaklÄ , padarydamas nukentėjusiajam durtinę-pjautinę žaizdÄ kaklo kairėje pusėje, ir taip pasikėsino nužudyti A. R., tačiau savo nusikalstamų veiksmų nepabaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes A. R. pavyko pabėgti iÅ¡ buto. II. Apeliacinių skundų argumentai 2.

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro apeliaciniame skunde praÅ¡oma pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės ir M. O., pripažintam kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, paskirti 20 metų laisvės atėmimo bausmę, pirmus 7 metus jÄ atliekant kalėjime, o likusiÄ bausmės dalį atliekant pataisos namuose. Likusios nuosprendžio dalies nekeisti. 2.1. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodyta, kad, pripažindamas M.

O. kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ ir skirdamas jam bausmę, pirmosios instancijos teismas nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir paskyrė per Å¡velniÄ bausmę. Prokuroro nuomone, teismas tinkamai neįvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, stadijos, padarinių, kaltinamojo asmenybės ir kitų aplinkybių. Paskyrus savo dydžiu neteisingÄ bausmę, nėra galimybės įgyvendinti bausmės paskirties – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . 2.2.

ProkuratÅ«ros skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir pavojingumo laipsnio bei kilusių labai sunkių padarinių M. O. už dviejų žmonių nužudymÄ ir pasikėsinimÄ nužudyti dar vienÄ Å¾mogų paskyrė nežymiai didesnę bausmę, nei BK 129 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ sankcijos vidurkį. Tokio dydžio bausmės skyrimas už tyčinį dviejų žmonių nužudymÄ ir pasikėsinimÄ nužudyti dar vienÄ Å¾mogų yra nepagrįstas ir neproporcingas, bausmė yra per Å¡velni padarytiems nusikaltimams.

Skirdami bausmes teismai turi atsižvelgti į tai, kad nužudymas yra labai sunkus nusikaltimas, sukeliantis negrÄ Å¾inamus padarinius ir ypatingÄ Å¾alÄ visuomenei. Teismas nenustatė nei vienos M. O. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, buvo nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo reikÅ¡mingos įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Prokuroro nuomone, skirdamas bausmę M.

O. teismas neįvertino, jog jis nepripažino padaręs jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, siekė iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, neatsiprašė nukentėjusiųjų, nesiėmė jokių priemonių padarytai žalai atlyginti, nerodė jokio gailėjimosi dėl savo veiksmų, o tai rodo M. O. neigiamÄ ir nekritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jos pasekmes.

3. Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės R. L. apeliaciniame skunde praÅ¡oma pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės ir M. O. paskirti griežtesnę bausmę. Taip pat tenkinti civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 3.1. Apeliaciniame skunde R. L. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nekvalifikavęs nuteistojo M. O. veikos pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , o tuo pačiu paskyrė ir per maÅ¾Ä bausmę, kuri yra neproporcingÄ , neatitinka padaryto itin sunkaus nusikaltimo pobÅ«džio. 3.2.

Apeliantės nuomone byloje nėra nei vienos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nuteistasis veikė tyčia, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, padarė itin sunkų nusikaltimÄ , neprisipažino jį padaręs, nepadėjo tyrimui, viso proceso metu neparodė gailesčio dėl padarytos nusikalstamos veikos, neatsiprašė nukentėjusiųjų, neatlygino žalos. 3.3. Atsisakęs nuteistojo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į aplinkybes, kurios neabejotinai įrodo V.

L. bejėgiÅ¡kÄ bÅ«klę. V. L. turėjo judėjimo negaliÄ , tad M. O. turėjo fizinį pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ jį. Teismas nepagrįstai neįvertino V. L. neįgalumo, negalėjimo apsiginti sėdint neįgaliojo vežimėlyje ir aktyviai prieÅ¡intis prieÅ¡ fiziÅ¡kai stipresnį, sveikÄ , agresyvų asmenį kaip nukentėjusiojo V. L. bejėgiÅ¡kos bÅ«klės buvimo. 3.4. VisiÅ¡kai nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad dėl negalios V. L. negalėjo gintis nuo smurtinių veiksmų, kreiptis pagalbos ar atlikti kitokių valingų veiksmų neva dėl to, kad V.

L. sureagavo į virtuvėje vykstantį konfliktÄ tarp V. L. ir M. O., pats neįgaliojo vežimėliu nuvažiavo į virtuvę, kvietė į pagalbÄ A. R., o nuo smurtinių M. O. veiksmų galėjo gintis pagal savo fizines galimybes, nes nebuvo įvertinta tai, kad pasyvus smÅ«gių vengimas ir pagalbos Å¡auksmas negali bÅ«ti tapatinimas su aktyviu pasiprieÅ¡inimu. V. L. nustatytas 70 procentų nedarbingumo lygis, neterminuotai nustatytas specialus transporto iÅ¡laidų kompensacijos poreikis ir vien tai teismų vertinama kaip bejėgiÅ¡ka bÅ«klė.

Be to, apeliantės vertinimu, tai, kad V. L. kvietė į pagalbÄ A. R., tik parodo, kad jis suvokė, jog pats dėl savo neįgalumo apsiginti, aktyviai prieÅ¡intis negali. Tai patvirtina ir apklaustų A. R., O. S., A. B. bei apeliantės paaiÅ¡kinimai teismui. Apeliantės manymu, V. L. lavono kraujyje ir Å¡lapime rastas etilo alkoholio kiekis (atitinkamai 2 promilės ir 2,58 promilės) neabejotinai turėjo įtakos nužudytojo koordinacijai, reagavimo greičiui, apsunkino neįgalaus asmens ir taip menkas gynybos galimybes.

IÅ¡ esmės tas pats pažymimÄ ir apie kitÄ nužudytÄ jį V. L., kurio kraujyje rasta 4,94 promilės etilo alkoholio, o Å¡lapime – 5,19 promilės. Ä®vertinusi specialisto iÅ¡vadoje nurodyta aplinkybę, kad V. L. buvo sužalotas esant jam vertikalioje ar artimoje jai padėtyje, pavyzdžiui, sėdimoje padėtyje, sudavus smÅ«gį peilio geležtės tipo daiktu į krÅ«tinės deÅ¡inę pusę iÅ¡ virÅ¡aus, priekio ir deÅ¡inės į apačiÄ , kairę ir nugarÄ , apeliantė mano, kad, esant tokioje padėtyje, nukentėjusysis negalėjo atsistoti ir aktyviai prieÅ¡intis stovinčiam asmeniui, negalėjo duoti atkirčio, negalėjo pasinaudoti gynybai padėsiančiais daiktais, veiksmais.

Jos nuomone, tai patvirtina ir lavono tyrimÄ atlikęs specialistas savo iÅ¡vadoje konstatavęs tik pasyvios savigynos metu patirtus sužalojimus – nubrozdinimÄ deÅ¡inės rankos žaste, kas, atsižvelgiant į teismų praktikÄ , taip pat negali bÅ«ti vertinama kaip aktyvi gynyba prieÅ¡ingai nei konstatavo teismas (nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-113/2008). Å ias aplinkybes nuteistasis suprato, nes pagal teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktÄ M. O. nusikaltimo padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto bÅ«senoje ar kitoje emocinėje bÅ«senoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sÄ monei ar veiklai, dėl psichikos bÅ«klės galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, be to viso proceso metu M.

O. pats teigė, kad V. L. visÄ laikÄ buvo neįgaliojo vežimėlyje, net į tualetÄ jį reikėjo lydėti, vartojo alkoholį, kas įrodo, kad kaltininkas suvokė bejėgiÅ¡kÄ nukentėjusiojo bÅ«klę, kad V. L. yra prikaustytas prie neįgaliojo vežimėlio, apsvaigęs nuo alkoholio ir jo galimybės apsiginti yra niekinės. Todėl Å¡iuo atveju teismas turėjo M. O. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , nes nužudytas bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogus. 3.5. Apeliantė mano, kad teismas, neįvertinęs nurodytų aplinkybių, netinkamai paskyrė nuteistajam bausmę, nes vadovaudamasis BK 54 straipsniu turėjo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formos ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltininko asmenybę, į tai, kad M.

O. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, o jo atsakomybę sunkina tai, jog veika padaryta asmenims, kurie buvo neįgalÅ«s, bejėgiÅ¡kos bÅ«klės (BK 60 straipsnio l dalies 6 punktas) ir kad M. O. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neblaivus. 3.6. Apeliantė nesutinka su teismo jai priteistu neturtinės žalos dydžiu, nes mano, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai nepasisakė dėl neturtinės žalos dydžio, nurodė tik kelis faktus, reikÅ¡mingus Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui, kad nuo 2011 metų ji gyveno kartu su nužudytu V.

L., rÅ«pinosi sÅ«numi, iÅ¡ esmės vedė bendrÄ Å«kį, prie kurio prisidėdavo ir sÅ«nus. Tačiau teismas tinkamai neįvertino jos tarpusavio su sÅ«numi santykio, neįvertino, kad nusikaltimas padarytas tyčia, žiauriai nužudytas jauno amžiaus neįgalus bejėgiÅ¡kos bÅ«klės asmuo, kuris buvo prikaustytas prie vežimėlio, jam buvo nustatytas tik 30 procentų darbingumo lygis, kad jis negalėjo apsiginti nuo nuteistojo nusikalstamų veiksmų, neatsižvelgė į nusikaltimu sukeltas nepataisomas pasekmes, į akivaizdžius jos kaip nužudytojo motinos iÅ¡gyvenimus ir kančias, į nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos, į tai, kad nuteistasis bandė kaltę suversti nukentėjusiajam, neatsiprašė, nesigaili dėl įvykdyto nusikaltimo, taip pat nebuvo atsižvelgta ir į sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principus.

Pasak apeliantės, akivaizdu, kad artimo žmogaus, tik 30 procentų darbingumo lygį turinčio, neįgalaus, negalinčio apsiginti sÅ«naus žiaurus tyčinis nužudymas jai kaip motinai sukėlė nepataisomas pasekmes, kančias, neigiamus iÅ¡gyvenimus, paliksiančius pėdsakÄ visam likusiam gyvenimui. Tad teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio turėjo įvertinti tai, kad jos santykiai su nužudytuoju buvo itin artimi, kad staiga ji neteko jauno amžiaus sÅ«naus, kuriam po jo tėvo mirties skirdavo visÄ dėmesį ir meilę.

Teismo visiÅ¡kai nebuvo atsižvelgta į tai, kad sÅ«nui tapus neįgaliu ji labai daug investavo į jo gydymÄ , į masažus, slaugytojų paslaugas, vaistus, norėjo, kad jis vėl turėtų galimybę vaikščioti, sutarė dėl antros sÅ«naus operacijos. Neteisėti M. O. veiksmai priežastiniu ryÅ¡iu yra susiję su kilusiomis neatstatomomis pasekmėmis – jos dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, sukrėtimu, emocine depresija, ilgalaikiu stresu, sielvartu, sveikatos bÅ«klės pablogėjimu dėl vartotų raminamųjų, atsiradusiomis problemos su Å¡irdimi, pradėjimu vartoti antidepresantus, lankymusi pas psichologus, psichiatrus, negalėjimu ramiai miegoti, nuolatinės baimės jautimu, nuolatiniu rankų drebėjimu, pablogėjusia gyvenimo kokybe, kadangi ji vengia bendrauti su aplinkiniais, kurie nuolat primena tragiÅ¡kÄ Ä¯vykį.

Iki Å¡iol ji blogai miega, jÄ kamuoja koÅ¡marai, mirties baimė, kÄ patvirtina byloje esantis (duomenys neskelbtini) poliklinikos iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad jos patirti neigiami iÅ¡gyvenimai dėl sÅ«naus netekties yra ilgalaikiai. Todėl sumenkinęs jos patirtÄ Å¾alÄ , negrįžtamas pasekmes, neįvertinęs teismų pozicijos tokio pobÅ«džio bylose, priteisė neproporcingai maÅ¾Ä neturtinės žalos dydžio atlyginimÄ . Juolab, kad pagal teisminę praktikÄ Ä¯vertinus bylos aplinkybes nukentėjusiesiems, patyrusiems neturtinio pobÅ«džio žalÄ dėl jų artimųjų tyčinio nužudymo, priteisiami įvairÅ«s neturtinės žalos dydžiai, paprastai nuo 8 688,60 Eur iki 57 294 Eur.

Todėl teismo jai priteistÄ neturtinės žalos dydį ji laiko neadekvačiu, neatitinkanti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų ir prieÅ¡taraujantį jos apeliaciniame skunde iÅ¡vardintai teisminei praktikai.

4. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. L. apeliaciniame skunde prašoma pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendį dalyje dėl neteisingai M. O. paskirtos bausmės ir nusikaltimu padarytos turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo. 4.1. Apeliantė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas, veika itin pavojinga, kadangi nužudyti du asmenys, buvę bejėgiškoje būklėje (V. L. neįgalus, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o V.

L. buvo nustatytas beveik 5 promilių girtumas, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį), pasikėsinta nužudyti A. R., veika neužbaigta dėl nuo nuteistojo nepriklausančių veiksnių, nes nukentėjusysis pabėgo, veika padaryta tiesiogine tyčia savanaudiškais tikslais, nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, byloje nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, veika padaryta bejėgiškos būklės asmeniui (BK 60 straipsnio l dalies 6 puntas, 9 punktas).

Negana to, kaltininkas neprisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, nesigailėjo, neatsiprašė, žalos neatlygino. 4.2. Apeliantė nesutinka su teismo argumentais, pagal kuriuos jos brolis nebuvo pripažintas bejėgiškos būklės, o galintis pasipriešinti, apsiginti. Apeliaciniame skunde remdamasi teismo specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) rezultatais dėl V. L. mirties, kraujyje ir šlapime rasto alkoholio kiekio bei gebėjimo apsiginti, taip pat V. L. nustatytu darbingumo lygiu, liudytojų A.

R., O. S., A. B., R. L. bei jos parodymais, apeliantė tvirtina, kad V. L. dėl savo neįgalumo, negalėjimo judėti be neįgaliojo vežimėlio, savarankiškai vaikščioti, apsiginti ar juo labiau aktyviai priešintis negalėjo pasipriešinti nuteistajam ir teismas to tinkamai neįvertino. Teismo liko neįvertinta ir tai, kad pats nuteistasis suprato, jog jos brolis V. L., kuris yra neįgalus, dėl savo bejėgiškos būklės negalės apsiginti nuo jo neteisėtų veiksmų, juo labiau, kad viso proceso metu M.

O. pats nurodė, kad V. L. jau jam atėjus buvo neįgaliojo vežimėlyje, judėjo tik jo pagalba, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Å ios jos skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nužudytasis V. L. buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės dėl negalios ir apsvaigimo, negalėjo gintis, bÅ«damas neįgaliojo vežimėlyje negalėjo aktyviai prieÅ¡intis, o fiziÅ¡kai pranaÅ¡esnis M. O. tÄ suvokė. Todėl ji su teismo nuosprendžiu dalyse dėl paskirtos bausmės bei M. O. pritaikyto baudžiamojo įstatymo (atsisakymo jo atžvilgiu taikyti BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ ) visiÅ¡kai nesutinka ir yra įsitikinusi, kad nuosprendis Å¡iose dalyse turi bÅ«ti pakeistas ir M.

O. turi bÅ«ti paskirta griežčiausia įstatyme numatyta bausmė. 4.3. Apeliantė N. L. motyvuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir netinkamai įvertino jos patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Civiliniu ieÅ¡kiniu iÅ¡ kaltininko buvo praÅ¡oma priteisti 970,71 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos, tačiau teismas, tik iÅ¡ dalies tenkinęs civilinį ieÅ¡kinį ir priteisęs 334,80 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos, nepagrįstai atmetė reikalavimÄ priteisti 346,97 Eur už dukters priežiÅ«rÄ , kai ji buvo iÅ¡vykusi į LietuvÄ padėti organizuoti brolio laidotuves, nurodęs, kad Å¡i suma skirta dukroms poreikiams tenkinti.

Anot apeliantės, teismas visiÅ¡kai neįvertino, kad Å¡ios iÅ¡laidos nebuvo susijusios su jos norais, o tik su M. O. padaryta nusikalstama veika. Didžiojoje Britanijoje ji gyvena kartu su savo nepilnamete neįgalia dukra, jai dar 2012 metais nustatytas sunkus neįgalumo laipsnis (tai patvirtina byloje esantis dukters neįgaliojo pažymėjimas), ji pati jÄ prižiÅ«ri, auklės nesamdo, kadangi neturi tam nei papildomų lėšų, nei poreikio. Tačiau M. O. nužudžius jos brolį V. L., ji privalėjo skubiai vykti į LietuvÄ , o negalėdama paimti su savimi neįgalios dukros privalėjo kuo skubiau rasti žmogų, kuris galėtų ja pasirÅ«pinti.

Ji su sutuoktiniu yra faktiÅ¡kai nutraukę santuokÄ , kartu negyvena, bendro Å«kio neveda, jis dukros neprižiÅ«ri, todėl esant kritinei situacijai negalėdama per tokį trumpÄ laikÄ rasti profesionalios auklės, paprašė draugės, kad jÄ prižiÅ«rėtų ir už tai sumokėjo 346,97 Eur atlyginimÄ , kokį bÅ«tų sumokėjus ir auklei. Taigi, auklei skirtos iÅ¡laidos nebuvo įprastos, kasdienės iÅ¡laidos, Å¡ios iÅ¡laidos susietos iÅ¡imtinai su brolio nužudymu ir bÅ«tinybe organizuoti jo laidotuves.

M. O. neginčijo Å¡ios sumos. 4.4. Taip pat apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai atmetė ir jos reikalavimÄ atlyginti 288,94 Eur, kurias patyrė kelionėms į LietuvÄ jau po brolio laidotuvių, kai buvo atvykusi tvarkyti brolio kapavietę, statyti paminklÄ , dalyvauti apklausose, sutvarkyti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , perrinkti brolio asmeninius daiktus, palaikyti motinÄ R. L.. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai iÅ¡skyrė ir pasisakė tik dėl kelionės iÅ¡laidų, patirtų atvykstant į apklausas, nenurodęs nei sumos, nei argumentų dėl kitų iÅ¡laidų.

Anot apeliantės, Å¡iuo aspektu pirmosios instancijos teismo nebuvo atsižvelgta į tai, kad Å¡ios iÅ¡laidos nebÅ«tų atsiradusios, jei nebÅ«tų įvykdyta nusikalstama veika, jos nebuvo planuotos, tikėtinos, bilietus turėjo pirkti staigiai, negalėjo laukti, kol jie atpigs. Teismas net nesiaiÅ¡kino Å¡ių jos iÅ¡laidų prasmės, bÅ«tinumo. 2017 m. vasario 5 d. ji skrido į LietuvÄ ne į apklausÄ teisme, bet atlikti kitas savo asmenines su brolio mirtimi susijusias pareigas, nurodytas aukščiau, o 2017 m. vasario 7 d. domėdamasi brolio nužudymo bylos tyrimu nuvyko į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ duoti parodymų.

Teismui buvo pateikti visi įrodymai, bilietai, apmokėjimai, sumos nebuvo iÅ¡galvotos, sÄ moningai padidintos, o visiÅ¡kai pagrįstos, realios, bÅ«tinos, susijusios su padaryta nusikalstama veika, atitinka protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus. 4.5. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, neteisingai įvertinęs bylos aplinkybes bei neatsižvelgęs į teismų praktikÄ , nepagrįstai jai priteisė ir neproporcingai maÅ¾Ä 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ . Anot apeliantės, teismas, spręsdamas klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio, nevertino, kokiomis aplinkybės ir bÅ«du buvo padarytas nusikaltimas (tyčia žiauriai nužudytas jauno amžiaus neįgalus bejėgiÅ¡kos bÅ«klės asmuo, kuris buvo prikaustytas prie vežimėlio, jam buvo nustatytas tik 30 procentų darbingumo lygis, kad jis negalėjo apsiginti nuo nuteistojo nusikalstamų veiksmų), taip pat neatsižvelgė į nusikaltimu sukeltas nepataisomas pasekmes, į akivaizdžius, jos kaip nužudytojo sesers iÅ¡gyvenimus ir kančias, į nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos, į tai, kad nuteistasis bandė kaltę suversti nukentėjusiajam, neatsiprašė, nesigaili dėl įvykdyto nusikaltimo.

Teismas taip pat neatsižvelgė į sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principus. 4.6. Skundžiamame nuosprendyje plačiau nepasisakyta ir dėl bylai svarbių jos nurodytų, bylos medžiaga patvirtintų aplinkybių, o tik trumpai keliais sakiniais nurodė, kad ji su broliu palaikė nuolatinį ryšį, beveik kiekvienÄ dienÄ bendravo elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis, ji jam padėdavo materialiai, su juo nuolat dalinosi rÅ«pesčiais ir juos neabejotinai siejo artimas ryÅ¡ys. 4.7. Be to, apeliantės nuomone, teismas neįvertino ir to, kad gyvybės atėmimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra negrįžtami padariniai, apie kuriuos teismas nieko net neužsiminė.

Nuteistojo asmens galimybės atlyginti žalÄ , jo turtinė ir (ar) Å¡eiminė padėtis neturi esminės įtakos nustatant atlygintinos žalos dydį. 4.8. Taigi, anot apeliantės, pirmosios instancijos teismo, nustatant jai priteistinos neturtinės žalos dydį, nebuvo tinkamai atsižvelgta, kad buvo padarytas labai sunkus, tyčinis nusikaltimas, buvo nužudytas neįgalus, jauno amžiaus, bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, prikaustytas prie vežimėlio jai labai artimas asmuo – brolis, kad buvo sukeltos nepataisomas pasekmės, taip pat jos patirtus iÅ¡gyvenimus ir kančias, į tai, kad visada padėdavo broliui, nuolat bendravo, tiek ji, tiek jis remdavo vienas kitÄ moraliai, kÄ patvirtino ir liudytojai:

A. B. „santykiai buvo geri, ... padėdavo V. L. pinigais...“, R. L. „dukra ir sÅ«nus vienas be kito negalėjo,... dukros uždirbti pinigai buvo skirti sÅ«nui,...bendraudavo kasdien...“. Teismas neatsižvelgė į jos pačios dvasinę bÅ«klę, į suprastėjusiÄ sveikatÄ , į tai, kad po įvykio jai atsirado galvos skausmai, patyrė didžiulį stresÄ , jÄ kamuoja aukÅ¡tas kraujo spaudimas, emocinė depresija, sielvartas, viena akimi prarado regėjimÄ , dėl ko jai turi bÅ«ti skirtas operacinis gydymas, atsirado nuolatiniai galvos skausmai, dėl ko buvo iÅ¡raÅ¡yti vaistai, patarta vengti streso, kadangi sveikata nuolat blogėja, jÄ iki Å¡iol kamuoja koÅ¡marai, baimė, visur lydi netekties ir tuÅ¡tumos jausmas.

Todėl, pasak apeliantės, yra akivaizdu, kad neteisėti M. O. veiksmai priežastiniu ryÅ¡iu susiję su kilusiomis pasekmėmis – brolio nužudymas jai sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepataisomas pasekmes, paliksiančias pėdsakÄ visam gyvenimui. 4.9. Apibendrindama apeliantė N. L. nurodė, kad jai priteistas tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydis yra neadekvatÅ«s, neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, prieÅ¡tarauja tokio pobÅ«džio bylose formuojamai teismų praktikai, kur civiliniams ieÅ¡kovams priteisiamos neturtinės žalos dydis siekia net iki 72 405 Eur.

5. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų O. R. ir A. R. apeliaciniame skunde praÅ¡oma pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės ir M. O. paskirti griežtesnę bausmę. Taip pat tenkinti civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 5.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai O. R. buvo priteista 2 221 Eur padarytai turtinei žalai, kuriÄ sudaro dokumentais ir parodymais patvirtintos jos brolio – V.

L. laidojimo iÅ¡laidos, atlyginti. Tačiau teismas, priėmęs O. R. teismui teiktus dokumentus dėl brolio kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidų (t. 6, b. l. 64–66; UAB „(duomenys neskelbtini) sÄ skaita-faktÅ«ra, kasos pajamų orderis, kasos kvitai), jų nevertino ir dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ kalto asmens jos naudai nepasisakė. 5.2. Nukentėjusioji O. R. nurodė, kad ji teismui nurodė turėjusi iÅ¡laidų dėl jos brolio A. R. kardomojo kalinimo mėnesį laiko ir pateikė paskaičiavimus (t. 6, b. l. 172).

Teismas sprendė, kad šios išlaidos nesiejamos su M. O. nusikalstamais veiksmais, todėl pastarasis jų neprivalo atlyginti. Apeliantė nesutinka su šia teismo išvada, nes A. R. buvo suimtas dėl to, kad M. O. kėlė įvairias versijas, bandė kaltę dėl dviejų žmonių nužudymo ir vieno žmogaus sužalojimo permesti kitiems įvykio vietoje buvusiems asmenims. Todėl, anot apeliantės, A. R. suėmimas laikytinas M. O. nusikalstamų veiksmų pasekme ir pastarasis turi atlyginti su tuo susijusias išlaidas.

Tokiu būdu teismas nepagrįstai nepriteisė iš kalto asmens jos, O. R., naudai 1 679 Eur (1645 Eur + 29 + 5 = 1679 Eur). 5.3. Apeliantų O. R. ir A. R. skunde ginčijama teismo išvada dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti nepriteisimo. Teismas, nors ir pripažino jų patirtus dėl brolio –V. L. nužudymo išgyvenimus, tačiau motyvavo, kad jų santykiai su broliu nebuvo itin artimi, jų nesiejo ryšys, kuris galėtų būti vertinamas kaip ypatingas, itin glaudus, ir jų reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė. 5.4.

Anot apeliantų, teismas netinkamai įvertino jų tarpusavio ryšį su nužudytu broliu– nuo vaikystės jie augo aÅ¡tuoni vaikai, nuo mažų dienų likę naÅ¡laičiais, auginami močiutės, todėl tarp jų susiformavo glaudus, tamprus tarpusavio ryÅ¡ys. Užaugę palaikė ryÅ¡ius, puikiai sutardavo, bendravo, kaip dera bendrauti giminėms. Todėl dėl brolio nužudymo jie patyrė neturtinę žalÄ , kuri turi bÅ«ti atlyginta. 5.5. O. R. nurodė, kad su broliu V. L. puikiai sutardavo, mylėjo jį.

Paskutiniu metu matydavosi rečiau, tačiau dažnai bendraudavo telefonu, brolis aplankydavo jos Å¡eimÄ per Å¡ventes, labai mylėjo jos vaikus. Apeliantė buvo užtikrinta, kad, esant reikalui, brolis V. L. jai padės, ji turės į kÄ atsiremti sunkiÄ gyvenimo akimirkÄ . Po brolio žūties jaučia didelį netekties skausmÄ , labai paÅ¡lijo savijauta, Å¡irdgėla ir liÅ«desys neapleido ilgÄ laikÄ . Ä® medikus ji nesikreipė. 5.6. A. R. nurodė, kad su broliu V. L. jo mirties dienai kartu gyveno dviejų kambarių bute.

Jie buvo artimi ir gerai sutardavo, retai pykdavosi, jautė stiprų jų tarpusavio ryšį, gyveno vienas kitÄ papildydami, vienas kitÄ suprasdami iÅ¡ pusės žodžio, po brolio mirties iki Å¡iol jaučia netektį artimo žmogaus, dažnai jį prisimena ir įsivaizduoja Å¡alia. Kadangi pats yra uždaro bÅ«do, jam sunku reikÅ¡ti mintis, o ypač kalbėti apie ryÅ¡ius su kitu žmogumi, teisme jis daug ko neiÅ¡sakė ir teismas klaidingai nusprendė, kad tarp jų su broliu nebuvo artimo, tampraus ryÅ¡io. 5.7.

Apeliantai nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad kvalifikuoti M. O. veiksmų pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ nėra pagrindo. Teismas, apeliantų manymu, turėjo vertinti, kad vienas iÅ¡ nužudytų asmenų buvo neįgalus, t. y. V. L. turėjo judėjimo negaliÄ , be to, buvo neblaivus, veikiamas girtumo, todėl akivaizdžiai negalėjo aktyviai prieÅ¡intis, kitaip vengti pavojaus, nuteistasis prieÅ¡ jį turėjo fizinį pranaÅ¡umÄ . Todėl nuteistojo veiksmai turėjo bÅ«ti papildomai kvalifikuojami, kaip bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogaus nužudymas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ . 5.8.

Apeliantų nuomone, nuteistajam M. O. buvo paskirta per Å¡velni bausmė. Teismas neįvertino M. O. asmenybės pavojingumo – nužudyti du žmonės, pasikėsinta nužudyti ir trečiÄ , vienok, nuteistasis savo kaltės taip ir nepripažino, vengė atsakomybės, viso baudžiamojo proceso eigoje keitė parodymus, kėlė žudymo įvykio versijas tikslu primesti kaltę kitiems. Bausmės dydžiui turi įtakos ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal jau minėtÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ . 5.9.

Apeliantė O. R. prašo priteisti iš M. O. 500 Eur išlaidoms dėl apeliacinio skundo paruošimo atlyginti.

6. Nuteistojo M. O. apeliaciniame skunde praÅ¡oma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – M. O. iÅ¡teisinti. 6.1. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nesilaikė principinių baudžiamojo proceso nuostatų, neretai nuosprendyje rėmėsi prielaidomis, o ne nenuginčijamais konkrečiais įrodymais. 6.2. Apeliaciniame skunde nurodo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus, paaiÅ¡kino, kaip jis įsijungė į tÄ kompanijÄ prie alaus baro „(duomenys neskelbtini)“, kaip po to visi ėjo į stadionÄ Å¾iÅ«rėti futbolo rungtynių, detalizavo jų tarpusavio bendravimÄ ir vėlesnį bendravimÄ bute.

Teigia, kad tyrėja nepagrįstai nukentėjusiojo A. R. parodymų, kad bÅ«tent jis (M. O.) virtuvės tarpduryje dÅ«rė pastarajam peiliu į kaklÄ , pagrindu nukreipė tyrimÄ Ä¯ nuteistojo apkaltinimÄ dėl dviejų žmonių nužudymo ir vieno sužalojimo. 6.3. Baudžiamojoje byloje nė vienas liudytojas ar nukentėjusysis negalėjo patvirtinti, kad matė, kaip jis sužalojo A. R. ir nužudė du žmones, tačiau pirmosios instancijos teismas bÅ«tent jį pripažino Å¡io nusikaltimo vykdytoju. 6.4.

Jo tyrėjai nurodytos kitos galimos nusikaltimo versijos liko neištirtos. Liudytojas A. R. tyrėjai pasakojo, kad O. S. buvo įskundęs V. L. policijai, šis turėjęs nemalonumų. Todėl girtiems vyrams susėdus bute prie stalo, tarp minėtų asmenų galėjo kilti konfliktas, pasibaigęs mirtinu smūgiu peiliu. 6.5. Kitas, anot apelianto, labai realus konfliktas galėjo kilti, A. R. nuėjus į virtuvę parūkyti, kur jis, kaip teigia, buvo vienas, tačiau, duodamas parodymus, A. R. nurodė, kad, jam einant į virtuvę, pro jį į virtuvę pravažiavo vežimėlyje V.

L., kas reiškia, kad virtuvėje buvo mažiausiai dviese. Kas galėjo įvykti virtuvėje tarp A. R. ir V. L. – atsakyti neįmanoma, tačiau toks konfliktas buvo visai realus. Kiek prisimena, jiems besėdint prie stalo bute, nuolat vyko kažkoks ginčas tarp V. L. ir O. S., A. R. juos turėjo nuolat raminti. 6.6. Apelianto įsitikinimu, kiekviena versija privalėjo būti visapusiškai išnagrinėta ir arba patvirtinta, arba atmesta. Tačiau teismas jokių kitų versijų neanalizavo ir iš karto pripažino jį nusikaltimo vykdytoju. 6.7.

Apeliantas nurodo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai pasakojo, kaip buvo smurtaujama prieš jį, kai jis pamėgino išeiti iš buto, neapsikentęs jų tarpusavio ginčų. Vėliau jis prokurorui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui teikė skundus dėl prieš jį vartoto smurto, mėginimo numauti žiedus nuo pirštų, tačiau jo skundai buvo atmesti, kompanijos dalyviams vieningai paneigus jo nurodytas aplinkybes, o ikiteisminio tyrimo teisėjas net pažymėjo, kad tyrimas vyksta dėl dviejų žmonių nužudymo, o ne dėl smurto. 6.8.

Apelianto nuomone, teismas nepatikėjo jo parodymais apie smurtÄ prieÅ¡ jį, iÅ¡samiai neiÅ¡tyręs jo nurodytų aplinkybių, kaip iÅ¡ jo kiÅ¡enių dingo piniginė su banko kortelėmis ir kitais dokumentais, kuriuos jis vėliau, atgavęs sÄ monę, rado virtuvėje. Smurto prieÅ¡ jį aplinkybę patvirtino nukentėjusysis A. R., aiÅ¡kino, jog jis girdėjo, kaip koridoriuje V. L. griežtu tonu reikalavo iÅ¡ jo (M. O.) pasakyti banko kortelės PIN kodÄ . Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku jam buvo padaryta muÅ¡tinė žaizda kaktos deÅ¡inėje pusėje, poodinė kraujosrÅ«va kairės akies vokuose, paveikus kietais bukais daiktais, pjautinė žaizda deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, kuri galėjo atsirasti ginantis. 6.9.

Teismas neteisingai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu aiÅ¡kino, jog buvo girtas bei nieko neatsimena, iÅ¡ to darydamas ir netiesioginę iÅ¡vadÄ , kad jis gali neprisiminti ir savo nusikalstamų veiksmų. Teigia, kad vakaro metu jis nebuvo tiek stipriai apgirtęs, kad tÄ vakarÄ atsimintų tik dalinai. Jo bÅ«senÄ apibÅ«dino liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas, nurodęs, kad, jiems atėjus į butÄ , nuteistasis laikėsi santÅ«riai, apsvaigęs nebuvo. 6.10. Nors teismas konstatavo, kad jis nepamena konflikto su invalidu vežimėlyje, jis (M.

O.), gali paaiÅ¡kinti, kad tai nebuvo didelis konfliktas ir kuo jis pasibaigė – pamena. Jis davė dar pinigų ir kažkas nuėjo nupirkti daugiau degtinės. Tada jis pamena, kaip po prieÅ¡ jį pavartoto smurto atsigavo virtuvėje ir ant grindų pamatė daug kraujo. 6.11. Nurodo, kad teismas jo kaltę grindė vienintelio liudytojo A. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Tačiau nuteistasis su jais nesutinka, neigia, kad virtuvės tarpduryje nieko nesakydamas smogė nukentėjusiajam peiliu į kaklÄ ir jį sužeidė.

Teigia, kad nebuvo stipriai apgirtęs, todėl negalėjo neprisiminti to vakaro įvykių. Mano, kad A. R. galėjo sužaloti kažkuris iÅ¡ kitų asmenų, buvusių bute, gal bÅ«t turėjusių kažkokiÄ skriaudÄ iÅ¡ ankstesnių laikų. Jis, M. O., su A. R. susipažino tik įvykio vakarÄ ir jam jokių pretenzijų neturėjo. Tiek A. R., tiek kiti kompanijos dalyviai ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad bendraujant tarp jų nekilo jokie konfliktai ar ginčai, visÄ vakarÄ visi tarpusavyje bendravo ramiai, todėl nebuvo jokios dingsties sužaloti A.

R.. 6.12. Dėl teismo paminėto liudytojo A. R. nurodyto teiginio, kad, jiems susipažinus bare „(duomenys neskelbtini)“, jis (apeliantas) jam pasakojęs, kaip reikia nužudyti žmogų, kur reikia smogti peiliu, apeliantas pažymi, kad niekas iÅ¡ teisme apklaustų liudytojų apie tokį pokalbį neužsiminė, todėl teigia, kad A. R. iÅ¡galvojo tokius jo žodžius. 6.13. Apelianto manymu, teisme nebuvo vertinti liudytojo A. R. tyrėjai duoti parodymai apie konfliktÄ tarp V. L. ir O. S., kad jie netgi buvo susimušę.

Nors teismo posėdyje O. S. neigė tokį konfliktÄ , aiÅ¡kino esÄ jie susitaikę, viskas pamirÅ¡ta, tai galėjo bÅ«ti rimtas pretekstas nužudyti, nes abu vyrai bute buvo neblaivÅ«s. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į nuosprendyje minimÄ A. R. pasakojimÄ , esÄ jis (M. O.) kažkÄ vadinęs „b.“, atvykusiems policijos pareigÅ«nams Å¡aukęs, kad vyrus nužudė „b.“. Teigia, kad jis tokio žodžio kaip „b.“ nevartoja, todėl taip sakyti negalėjo. Teismas nurodė ir tai, kad jis pats turi pravardę „A.“ (tarnavę Afganistane).

Tačiau jis buvo įraÅ¡ytas tik į sÄ raÅ¡us tarnauti Afganistane, tačiau ten nepateko, nes nebuvo paÅ¡auktas į kariuomenę. 6.14. Apeliantas dėl teismo medicinos ekspertų iÅ¡vadų apie nužudytiesiems padarytus mirtinus sužalojimus bei iÅ¡vadų, duotų atliktus kraujo tyrimus ant nusikaltimo vietoje rastų dokumentų ir banko kortelių, o taip pat ant peilio, kaip nusikaltimo padarymo įrankio, pažymi, kad iÅ¡vados nedavė pilno atsakymo, kas nužudė abu vyrus. Nuosprendyje teigiama, kad ant pateikto tirti peilio, paimto 2016 m. rugpjūčio 29 d.

įvykio vietos apžiÅ«ros metu, rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Be to, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaiÅ¡iusių biologinių pėdsakų (iÅ¡ jų ir kraujo) (mėginys Nr. 8), iÅ¡ kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, tačiau negalima atsakyti, kam priklauso kraujas, rastas ant peilio. Jis teisme prašė kviesti ir apklausti teismo medicinos ekspertus, kad bÅ«tų atsakyta į klausimus dėl ekspertų iÅ¡vadų, tačiau teismas nepagrįstai tokį praÅ¡ymÄ atmetė. 6.15.

Nuosprendyje teismas konstatavo, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti bent prielaidÄ , kad nužudyti V. L. ir V. L., o A. R. sužeisti galėjo N. L., O. S. ar A. R., niekas iÅ¡ įvykio metu bute buvusių asmenų nenurodė, kad pastarieji įvykio vakarÄ bÅ«tų naudoję kokį nors fizinį smurtÄ prieÅ¡ kitus bute buvusius asmenis. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad V. L. ir V. L. nužudė, o A. R. pasikėsino nužudyti bÅ«tent jis (M. O.). 6.16. Remdamasis A. R. parodymais, teismas nustatė, kad virtuvėje tarp jo, M.

O., ir V. L. galėjo kilti kažkoks konfliktas į kurį įsikiÅ¡o ir V. L.. A. R. teigimu, jis, iÅ¡girdęs Å¡auksmÄ â€žS. padėk“, iÅ¡ karto nuėjo į kambarį, kuriame buvo girtaujama, po to į virtuvę. Å iÄ teismo versijÄ , teismo manymu, patvirtina ir apelianto pirminės apklausos metu duoti parodymai, kad dėl girtumo dalies įvykių jis neatsiminė. Teismas laikė, kad teismo medicinos ekspertų jam nustatyti veido sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kaip reakcija į kilusio konflikto eigÄ . 6.17.

Anot apelianto, teismas visiÅ¡kai nepatikėjo jo teiginiais apie smurtÄ prieÅ¡ jį, kad dėl smÅ«gių į galvÄ ir veidÄ jis galėjo prarasti sÄ monę, o atsigavo virtuvėje. Teismas kaip tik nurodė, kad abu vyrai buvo nužudyti bÅ«tent virtuvėje, ir nelaikė sutapimu to, kad jis, kaip teigia, atgavo sÄ monę virtuvėje. 6.18. Teismas pažymėjo, kad A. R. viso proceso metu nuosekliai teigė, jog jį peiliu į kaklÄ sužalojo jis, M. O., ir Å¡iuos parodymus patvirtino liudytojos E. M. bei T.

G., nurodę, kad A. R., priėjęs prie greta namo stovinčių liudytojų, pasakė, jog jį sužalojo vyras su Å«sais, o vienintelis bute buvęs vyras su Å«sais buvo bÅ«tent jis, M. O.. Tokiu bÅ«du, teismas atmetė kaip nepasitvirtinusiÄ versijÄ , kad V. L., V. L. ir A. R. galėjo turėti kažkokį konfliktÄ anksčiau arba to bendravimo metu, esÄ , byloje nėra jokių duomenų apie tokį konfliktÄ . Todėl laikė įrodyta, kad bÅ«tent jis, apeliantas padarė sužalojimus V. L. ir V.

L., dėl kurių Å¡ie mirė, bei kėsinosi nužudyti A. R., suduodamas jam peiliu į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ vietÄ . 6.19. Apeliantas nurodo, kad jis viso proceso byloje metu nuosekliai aiÅ¡kino, kad nusikaltimo, kuriuo yra kaltinamas, nepadarė, kad A. R. parodymai yra klaidingi, pastarasis sÄ moningai jį kaltina Å¡io sunkaus nusikaltimo padarymu. Teigia, kad jis atsitiktinai pakliuvo į Å¡iÄ kompanijÄ , kiti asmenys jam buvo nepažįstami, tuo tarpu pastarieji buvo teisti už nužudymus, atbuvę bausmes, todėl artimai susidraugavę.

Taigi jis, apeliantas, atsidÅ«rė toje situacijoje ne laiku ir ne vietoje. Sugėrovai matė, kad jis turi pinigų, nes pirko jiems gėrimus, matė auksinius žiedus ant jo rankų, dėl to ir jo piniginė pateko V. L. į rankas. A. R., teigdamas, kad jis jį sužalojo, tarsi patvirtino, kad, jei jį sužalojo jis, apeliantas, tai savaime aiÅ¡ku, kad jis nužudė ir tuos du vyrus, nors Å¡io nusikaltimo tikrai nepadarė. 6.20. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinių ieÅ¡kinių priteisimo klausimus, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, įvertino turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumÄ , todėl atitinkamai tenkino civilinius ieÅ¡kinius iÅ¡ dalies, sumažindamas tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydžius. 6.21.

Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad Å¡iuo skundu apeliantas siekė įrodyti, jog nepadarė Å¡io sunkaus nusikaltimo, buvo apkaltintas vienintelio liudytojo A. R. parodymų pagrindu, nuteistas kalėti ilgus metus. PraÅ¡o apeliacinės instancijos teismo jo apeliacinį skundÄ tenkinti. 6.22. Teismo posėdyje prokurorė praÅ¡o Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusiųjų R. L., N. L., O. R., A. R. apeliacinius skundus tenkinti iÅ¡ dalies, nuteistojo M.

O. apeliacinį skundÄ atmesti. Nukentėjusioji R. L. ir jos atstovė, nukentėjusieji N. L., O. R., A. R. praÅ¡o jų apeliacinius skundus bei Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo M. O. apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistasis M. O. ir jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, kitus apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas. Nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies.

Nuosprendis keičiamas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (BK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas, 4 punktas). Nuteistojo M. O. apeliacinis skundas atmetamas. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo 7. Nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnyje nurodytas įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles ir vadovaudamasis iÅ¡ankstinėmis nuostatomis, o ne objektyviais duomenimis, priėmė nepagrįstÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Nurodo, kad teismas tinkamai nevertino jo duotų parodymų, o jo kaltę grindė tik tendencingais suinteresuotų asmenų – nukentėjusiojo A. R. ir jo draugų liudytojų parodymais, kuriems teismas nepagrįstai suteikė prioritetÄ .

8. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliacinio skundo argumentu, nes apygardos teismas tinkamai iÅ¡tyrė įrodymus, juos iÅ¡samiai iÅ¡analizavo, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, padarė motyvuotas teismo iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , t. y. M. O. nužudė du žmones – V. L. ir V. L. bei pasikėsino nužudyti A. R., tačiau savo nusikalstamų veiksmų nepabaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes A. R. pavyko pabėgti iÅ¡ buto.

Å ias aplinkybes, prieÅ¡ingai nei teigia gynėjas, patvirtina byloje esantys ir teisme iÅ¡tirti įrodymai. Byloje esančių duomenų vertinimas ir jų pripažinimas įrodymais yra iÅ¡imtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų sÄ sajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. IÅ¡vada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , logiÅ¡kumÄ ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iÅ¡ skirtingų Å¡altinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-589/2006, Nr. 2K-440/2010, Nr. 2K-309/2011).

IÅ¡skirtinę kompetencijÄ Ä¯vertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių turi bylÄ nagrinėjantis teismas. Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visumÄ , sujungdamas visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir padaryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės ir kategoriÅ¡kos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiÅ«lymus ir reikÅ¡ti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi.

Proceso dalyvių teismui pateiktų pasiÅ«lymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-164/2014). TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

9. Teisiamajame posėdyje buvo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai tiriamos visos su nagrinėjama byla susijusios aplinkybės, byloje esantys įrodymai iÅ¡tirti ir patikrinti BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas tiesiogiai apklausė kaltinamÄ jį M. O., nukentėjusiuosius A. R., R. L., N. L., O. R., A. R., liudytojus N. L., O. S., T. G., E. M., M. L., L. A., R. J., A. B., perskaitė tyrimo veiksmų (įvykio vietos apžiÅ«ros, foto lenteles, daiktų apžiÅ«ros, asmenų kratos, parodymų patikrinimo vietoje, specialistų iÅ¡vadas, ekspertizės aktÄ ir kt.) protokolų turinį ir kitus bylos dokumentus (BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenis, alkotesterio rodmenų kvitus ir kt.).

Pirmosios instancijos teismui tiesiogiai tiriant įrodymus visi proceso dalyviai turėjo galimybę užduoti klausimus apklausiamiems asmenims, žinoti duodamus teisme jų parodymus, betarpiškai dalyvauti tiriant kitus įrodymus ir pareikšti dėl atliekamo tyrimo prašymus bei kitaip naudotis jiems numatytomis procesinėmis teisėmis ir jomis pasinaudojo. Todėl apelianto nuteistojo teiginiai dėl bylos aplinkybių neišsamaus išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme atmetami kaip nepagrįsti. Dėl M.

O. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo 10. Kad M. O. nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis nužudė V. L., V. L. ir pasikėsino nužudyti A. R., tačiau savo nusikalstamų veiksmų nepabaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes A. R. pavyko pabėgti iš buto, patvirtina pirmosios instancijos teisme išnagrinėti ir nuosprendyje išdėstyti, aptarti bei įvertinti įrodymai, tai – nukentėjusiojo A. R. ir kitų nukentėjusiųjų R. L., N. L., O.

R. parodymai, liudytojų A. R., O. S., N. L., M. L., E. M., T. G., L. A., R. J., A. B. parodymai, specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, taip pat iš dalies patvirtina ir paties nuteistojo M. O. parodymai. Visi šie įrodymai išsamiai išdėstyti skundžiamame nuosprendyje.

11. Teisiamojo posėdžio metu M. O. parodė, jog įvykio dienÄ jis prie baro „(duomenys neskelbtini)“ ir parduotuvės sutiko merginÄ , A. R. bei A. R.. Mergina pasakė, kad yra jos gimtadienis, su ja jis užėjo į parduotuvę, nusipirko iÅ¡gerti ir užkandos. Trumpai pabuvę bare „(duomenys neskelbtini)“, visi nuėjo į stadionÄ Å¾iÅ«rėti futbolo varžybų. Ä® stadionÄ Ä—jo jis, mergina ir du vaikinai. Stadione prie jų kompanijos prisijungė dar vienas vaikinas. Jie visi penkiese sėdėjo, iÅ¡gėrinėjo ir stebėjo varžybas.

Pasibaigus futbolo varžyboms, mergina pasiÅ«lė dar iÅ¡gerti. Jis su mergina užėjo į parduotuvę, ten nupirko iÅ¡gerti bei užkandos. Visi kartu nuėjo į butÄ . Juos į laiptinę įleido po to, kai mergina paskambino į domofonÄ . Butas buvo (duomenys neskelbtini) aukÅ¡te. Buto duris atidarė žmogus, sėdintis neįgaliojo vežimėlyje. Užėjus į butÄ , nuėjo į kambarį, kuris yra iÅ¡ deÅ¡inės arčiausiai išėjimo durų. Tame kambaryje ant sofos gulėjo iki pusės iÅ¡sirengęs vyras.

Kaltinamasis nurodė, jog jis atsisėdo ant lovos prie stalo. Atsisėdus prie stalo, buvo atneÅ¡ta užkanda, po truputį iÅ¡gėrinėjama. Ant sofos gulėjęs vyras atsikėlė. Tuomet tarp A. R. ir bute buvusių vyrų, t. y. to, kuris gulėjo lovoje, bei neįgaliojo, prasidėjo pykčiai, jie negalėjo kažko pasidalinti. A. R. visÄ laikÄ juos ramino. Vyrai nesimušė, tačiau barėsi. Dėl kokios priežasties barėsi – nežino, negalėjo kažko pasidalinti. M. O. nusprendė iÅ¡eiti iÅ¡ buto, tačiau negalėjo atidaryti durų.

Paprašė, kad moteris atidarytų duris. Buvo kalbama, kad durys su kodu, todėl jų nepavyks atidaryti. Tuomet jis vėl grįžo ir prisėdo prie stalo. Tada jis padėjo neįgaliajam nusigauti iki tualeto, prie jo padėjo atsistoti ir Å¡is toliau atsiremdamas į sienÄ nuėjo pats. Kol laukė neįgaliojo, girdėjo, kaip kažkas sakė „iki namų jis nenueis“. Tokius žodžius galėjo pasakyti A. R.. Neįgaliajam išėjus iÅ¡ tualeto, padėjo jam atsisėsti į vežimėlį ir kartu grįžo į kambarį.

Tuomet tie patys trys asmenys – A. R., V. L. ir V. L. vėl ėmė pyktis. Jis (M. O.) vėl paprašė atidaryti buto duris, nes norėjo iÅ¡eiti namo. Kai mėgino iÅ¡eiti, prieÅ¡ais jį atsirado neįgalusis, kuris sakė dar pabÅ«ti, nes anksti. Jam pritarė ir mergina. Jo neprileido prie durų. Tuo metu buvo sakomi įžeidžiantys žodžiai, neva jis kažkÄ pasakė neįgaliajam. Tuomet iÅ¡ nugaros pajuto smÅ«gį. A. R., neįgalusis ir vyras, kuris buvo iÅ¡sirengęs (V. L.), ėmė jį muÅ¡ti, neiÅ¡leido iÅ¡ buto.

Jam (M. O.) buvo suduoti smÅ«giai į galvÄ , daugiausiai į veidÄ , kÅ«nÄ . Vyrai, muÅ¡dami jį, pradėjo stumti link virtuvės. A. R., stumtelėdamas į krÅ«tinę, jam neleido užeiti į kambarį. Taip bemuÅ¡amas jis atsidÅ«rė virtuvėje. Virtuvėje iÅ¡ nugaros vėl gavo smÅ«gį į galvÄ . Nuo smÅ«gio nukrito ant neplautų indų, kurie buvo ant stalo. Nukritęs apsisuko, tuomet neįgalusis (V. L.) jį griebė už vienos rankos, o pusiau iÅ¡sirengęs vaikinas (V. L.) griebė už kitos rankos ir nuo rankų norėjo numauti žiedus, ėmė iÅ¡sukinėti pirÅ¡us, kadangi pirÅ¡tai yra stori, jie negalėjo numauti jo mÅ«vėtų žiedų – vestuvinio ir vyriÅ¡ko žiedo.

Bandė iÅ¡silaisvinti, tačiau kažkas jam sudavė smÅ«gį į galvÄ , nuo kurio apsisuko galva, patamsėjo akyse ir jis prarado sÄ monę. Kai atsipeikėjo – sėdėjo ant grindų prie virtuvės komplekto. Prie jo vežimėlyje buvo neįgalusis, o pusiau iÅ¡sirengęs vyras gulėjo prie slenksčio iÅ¡ virtuvės į koridorių. Atsistojęs pamatė kraujÄ . Nubėgo į kambarį, kuriame anksčiau buvo iÅ¡gėrinėjama. Matė, jog ant sofos guli A. R., o mergina gulėjo iÅ¡ kitos pusės ant lovos.

Merginos paklausė, kas nutiko, iÅ¡ kur tas kraujas. Ji atsikėlė, nubėgo į virtuvę ir ėmė rėkti. Jai liepė kviesti medikus ir policijÄ , klausė, iÅ¡ kur kraujas, kas čia įvyko, tačiau Å¡i nieko neatsakė. Prie ant grindų gulinčio vaikino (V. L.) kojų gulėjo atidaryta piniginė. Jis pakėlė piniginę, iÅ¡kritusias kreditines korteles ir viskÄ padėjo ant spintelės ar ant kriauklės. Po to pastebėjo, kad jo kiÅ¡enės yra tuščios. Tuomet nuėjo atgal į kambarį ir atsisėdo ant lovos.

Po maždaug 10 minučių pasigirdo skambutis ir įėjo policijos pareigÅ«nai. Kas juos iÅ¡kvietė, nežino, nes mergina visÄ laikÄ buvo virtuvėje. Mergina ėmė stumdyti policininkus rankomis, klausti, ko jie čia atėjo, nes ji jų nekvietė. PareigÅ«nai jam liepė gultis ant grindų ir rankas laikyti už nugaros. Žiedų jam niekas nenuėmė, juos nusiėmė pats policijos komisariate, pastebėjo, kad pirÅ¡tas, ant kurio mÅ«vėjo žiedÄ , buvo mėlynas, todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog pirÅ¡tas buvo sukamas, norint nuimti žiedÄ .

Grandinėlę nuo kaklo jis nusiėmė tuo metu, kai ėjo į stadionÄ . Piniginė, telefonas ir grandinėlė iki sÄ monės netekimo buvo pas jį. Kaip piniginė atsidÅ«rė maiÅ¡elyje ir Å¡iukÅ¡lių dėžėje– jis negalėjo paaiÅ¡kinti. Jis piniginės į maiÅ¡elį nedėjo. PareigÅ«nams pasakė, kad nėra jo telefono ir grandinėlės. A. R. jis neprašė iÅ¡versti kiÅ¡enių. Jautė neįgaliojo rankose jėgÄ , kai Å¡is bandė nuimti žiedus. Neįgalusis buvo vežimėlyje, tačiau, po smÅ«gio M.

O. susilenkus, jis galėjo suduoti smÅ«gius į veidÄ . Pjautinis rankos sužalojimas galėjo atsirasti, jam po smÅ«gio sudavimo atsirėmus į indus. Kai vyrai bandė nuimti žiedus, kažkuris siÅ«lė nupjauti arba nukirsti pirÅ¡tÄ . Be sÄ monės galėjo bÅ«ti 5-7 minutes. Tuo metu, kai atgavęs sÄ monę atsikėlė, iÅ¡ džinsuose esančių priekinių kiÅ¡enių piniginė, telefonas bei grandinėlė negalėjo iÅ¡kristi. Jei daiktai bÅ«tų buvę galinėje kiÅ¡enėje, gal ir bÅ«tų galėję iÅ¡kristi.

A. R. bute nemiegojo, jis visÄ laikÄ buvo kartu, iÅ¡gėrinėjo. 11.1. Viso baudžiamosios bylos proceso metu nuteistojo M. O. parodymai dėl įvykių sekos nagrinėjamÄ dienÄ , jo ir kitų kartu su juo įvykio dienÄ buvusių asmenų veiksmų nebuvo nuoseklÅ«s. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas keletÄ kartų – pirminės apklausos metu jis nurodė, kad įvykių metu buvo girtas ir nieko neatsimena. Jis paaiÅ¡kino, jog 2016 m. rugpjūčio 28 d. vakare (duomenys neskelbtini) prie alaus baro sutiko tris iÅ¡ matymo pažįstamus vaikinus ir vienÄ merginÄ , su jais pabendravo ir susitarė dar iÅ¡gerti alkoholio.

Jis parduotuvėje nupirko alkoholinių gėrimų ir maisto bei jie visi nuėjo į netoliese esantį stadionÄ pažiÅ«rėti futbolo rungtynių, ten gėrė alkoholį, po rungtynių merginos pasiÅ«lymu nuėjo į vieno iÅ¡ tų vaikinų butÄ . Jis vėl nupirko alkoholio, maisto produktų ir visi nuėjo į butÄ . Jame jau buvo nepažįstamas vyras neįgaliojo vežimėlyje ir dar vienas nematytas vaikinas. Visi toliau girtavo. Vakaro metu kažkas dar ėjo į parduotuvę, pirko alkoholį – degtinę.

Pinigus davė jis. Kas ėjo į parduotuvę, neatsimena. Vakaro metu jis pakankamai stipriai apgirto, todėl vakarÄ atsimena dalinai. Pamena, kad kažkuriuo metu vyras vežimėlyje ir kitas, buvęs bute iki jiems ateinant, pradėjo prie jo kabinėtis, reikalaudami pinigų alkoholiui. Jis atsisakė jiems duoti pinigų ir dėl to tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Kuo pasibaigė tas konfliktas, neatsimena. Nuo to momento jis ne viskÄ nuosekliai atsimena. Jis nepamena, kas vyko toliau po konflikto. Jis tik pamena, kad atsigavo stovintis virtuvės viduryje.

Jam iš vienos pusės neįgaliojo vežimėlyje gulėjo vyro lavonas, jis nekvėpavo. Iš kitos pusės ant grindų kraujo baloje gulėjo jaunesnio vyro lavonas. Virtuvėje ant grindų buvo labai daug kraujo. Jis apsižiūrėjo ir pamatė, kad jo dešinė ranka yra sužalota, t. y. prie didžiojo piršto yra kraujuojantis pjautinis sužalojimas, iš kur atsirado tas sužalojimas jo rankoje, neatsimena. Ar pas kurį nors iš tų lavonų buvo kažkas rankose, neatsimena. Koridoriuje prie kambario, kuriame išgėrinėjo, ant grindų buvo kraujo bala.

Kambaryje miegojo iÅ¡gertuvių dalyviai, ar visi ten miegojo, neatsimena. Jis pažadino miegančiÄ merginÄ , jai pasakė, kad virtuvėje yra dviejų vyrų lavonai. Ji paÅ¡oko, bėgiojo po butÄ . Po to kažkas iÅ¡kvietė policijÄ , kas kvietė pareigÅ«nus, nežino. Atvykę policijos pareigÅ«nai, juos visus sulaikė ir pristatė į policijos komisariatÄ . Dėl kraujosruvos paakyje gali pasakyti, kad jis miglotai atsimena, kad tuo metu, kai tie du vyrai reikalavo iÅ¡ jo pinigų, lyg tai kažkas jam sudavė smÅ«gį į veidÄ , bet konkrečiau – nei kas, nei kuo, neatsimena.

Jis negali pasakyti, kad jis nužudė tuos vyrus, ar sudavė jiems kažkokiu įrankiu smÅ«gius, nes to neatsimena. (t. 4, b. l. 95-97) 11.2.Ikiteisminio tyrimo metu vėliau M. O. nurodė analogiÅ¡kas susipažinimo su iÅ¡gertuvių dalyviais ir patekimo į butÄ aplinkybes, taip pat parodė, kad bÅ«nant jis apsižiÅ«rėjo, kad bute netvaringa, neÅ¡varu ir norėjo Å¡eiti. Nuėjo prie buto durų, bet jos buvo užrakintos. Kažkas, lyg tai vyras neįgaliojo vežimėlyje, jam pasakė, jog durys užrakintos sudėtinga spyna, kurios jis neatrakins, sakė likti ir tęsti iÅ¡gertuves.

Tada jis grįžo prie stalo ir visi toliau gėrė alkoholinius gėrimus. IÅ¡gertuvių metu mergina ėmė šūkauti ir rėkauti, ji lakstė po butÄ , pyko dėl kažko, ko – jis nesiklausė. Kol jie sėdėjo prie stalo, tarp kitų likusių asmenų jokių nesusipratimų nebuvo, tik ta mergina reiÅ¡kė kažkokį nepasitenkinimÄ . Pirmos apklausos metu jis buvo nurodęs, kad tarp jo ir vyro neįgaliojo vežimėlyje prie stalo įvyko žodinis konfliktas, neÅ¡galusis reikalavo iÅ¡ jo pinigų, tačiau vėliau apgalvojęs ir prisiminęs daugiau iÅ¡ to vakaro, M.

O. prisiminė, kad jokio konflikto nebuvo, prie stalo jie sėdėjo taikiai, ramiai. Kažkuriuo momentu jam atsibodo tos merginos lakstymas ir rėkavimas, todėl jis pabandė antrÄ kartÄ iÅ¡eiti iÅ¡ buto. Jis priėjo prie buto įėjimo durų ir tuo metu kažkaip iÅ¡ Å¡onų pamatė, kad jam už nugaros yra vyras neįgaliojo vežimėlyje ir dar du ar trys vaikinai. Kas konkrečiai ir kiek jų buvo – nematė. Tada jis pajuto iÅ¡ nugaros pusės smÅ«gį į galvÄ . Kas sudavė smÅ«gį, nematė.

Viso buvo keli smÅ«giai į veidÄ ir į galvÄ , kas juos sudavė – nematė. Vyrai, suduodami smÅ«gius, nieko nesakė, nieko nereikalavo. Kaip suprato, smÅ«giavo, kad jis neiÅ¡eitų iÅ¡ buto. Jie kažkaip jį nustÅ«mė link virtuvės. Jis, vyras invalido vežimėlyje, tas vyras, kuris buvo su invalidu bute, kai jie atėjo, ir dar vaikinas tamsiais plaukais bei tamsesnio gymio atsidÅ«rė virtuvėje. Jiems atsidÅ«rus virtuvėje, vyras neįgaliojo vežimėlyje sudavė jam smÅ«gį ir dar kažkas kažkuo sudavė jam smÅ«gį į galvÄ , į kaktÄ , po to jis prarado sÄ monę.

Kas ir kuo jam sudavė, nematė, nespėjo pastebėti. Po kiek laiko jis atsigavo – nežino. Kai atsigavo, gulėjo ant grindų virtuvėje, pamatė ant grindų gulintį vienÄ iÅ¡ užpuolusių vyrų, o neįgaliojo vežimėlyje pusiau gulomis sėdėjo neįgalusis. Buto koridoriuje buvo kraujo bala. Jis pamatė, kad jo deÅ¡inė plaÅ¡taka yra kruvina, sužalota, supjaustyta. Nuėjęs į kambarį, kur vyko iÅ¡gertuvės ir buvo mergina su kitu asmeniu, merginos klausė, kas atsitiko.

Mergina nubėgo į virtuvę, ėmė Å¡aukti. Jis nuėjo paskui merginÄ ir virtuvėje ant grindų pamatė savo piniginę bei prie jos iÅ¡mėtytas korteles, kurias pakėlė ir padėjo ant spintelės ar kriauklės virtuvėje. Prie tų vyrų kÅ«nų ant grindų ar kur nors aplinkui peilio nematė. Jis nežino, kaip jo piniginė atsidÅ«rė ant grindų, kas iÅ¡mėtė tas korteles. M. O. teigė, kad piniginė, auksinė grandinėlė ir mobiliojo ryÅ¡io telefonas buvo pas jį kelnių kiÅ¡enėse, jis mÅ«vėjo du auksinius žiedus.

Daiktų iÅ¡ jo kiÅ¡enių niekas nebandė iÅ¡imti iki to laiko, kol po smÅ«gio į galvÄ prarado sÄ monę. Kai atsigavęs pamatė savo piniginę ant grindų, jis patikrino kiÅ¡enes ir pamatė, kad dingo auksinė grandinėlė ir mobiliojo ryÅ¡io telefonas NOKIA su dviem SIM kortelėmis. Taip pat pamatė, jog kairės rankos pirÅ¡tas, ant kurio buvo auksinis žiedas, skauda ir yra patinęs, bet žiedas buvo ant pirÅ¡to. Kai jis atsigavo, bute nebebuvo trečio tamsių plaukų vaikino, kuris mušė jį virtuvėje.

Netrukus į butÄ atvyko policijos pareigÅ«nai ir visus buvusius bute sulaikė. M. O. teigė, kad prieÅ¡ nužudytus asmenis nenaudojo smurto. Kiek alkoholio iÅ¡gėrė, nurodyti negalėjo, bet girtu nesijautė. IÅ¡ tos kompanijos agresyviai elgėsi mergina. Po stadiono pradėjo svaigti galva, o po gautų smÅ«gių jautė galvos svaigimÄ ir skausmÄ . Galvos traumų ankščiau neturėjo. Jo nuomone, tame bute jis buvo apiplėštas ir buvo nepasidalinta grobiu. Bute peiliu nieko nepjaustė, jo į rankas neėmė, peilio niekur nematė, su savimi peilio neturėjo (t. 4, b. l. 101-104). 11.3.

Ikiteisminio tyrimo metu M. O. taip pat parodė, kad kažkuriuo laiku 2016 m. rugpjūčio 28 d., naktį, kelinta tai buvo valanda, negali nurodyti net apytiksliai, jis antrÄ kartÄ pabandė iÅ¡eiti namo, nes prieÅ¡ tai jau kartÄ bandė, bet jam neatidarė durų, kurios buvo užrakintos, o bute buvusi mergina vis įkalbinėjo pabÅ«ti ir jis liko. Tuo metu jis savo kelnių kiÅ¡enėje turėjo piniginę, kurioje buvo 70 Eur, 50 Eur ir 20 Eur kupiÅ«romis, įvairias banko korteles, auksinę grandinėlę, o kitoje kiÅ¡enėje buvo jo mobiliojo ryÅ¡io telefonas „NOKIA“ su dviem SIM kortelėmis, su įskilusiu ekranu.

IÅ¡ buto jam neleido iÅ¡eiti vyras, buvęs neįgaliojo vežimėlyje, vaikinas, kuris su tuo vyru buvo bute, bei dar vienas tamsesnis vaikinas, kažkuris iÅ¡ jų, o gal ir visi, pradėjo jam sudavinėti smÅ«gius į galvÄ ir veidÄ . SmÅ«gių buvo ne vienas, bet kiek konkrečiai jų buvo – negali nurodyti net apytiksliai. Suduodami jam smÅ«gius, jie iÅ¡ jo nieko nereikalavo, tiesiog neleido iÅ¡eiti iÅ¡ buto. Tuo metu, kai buvo suduodami smÅ«giai, jis pradėjo trauktis link virtuvės ir galiausiai jie visi keturiese atsidÅ«rė virtuvėje.

Jiems atsidÅ«rus virtuvėje, jis pajuto labai stiprų smÅ«gį į galvÄ kaktos srityje, po kurio jis prarado sÄ monę ir pargriuvo. Kas ir kuo jam sudavė šį smÅ«gį – nematė. Kai atsigavo, pamatė, kad guli virtuvėje ant grindų. Aplink jį buvo daug kraujo. Pamatė, jog prie lango invalido vežimėlyje sėdi tas vyras, o ties virtuvės slenksčiu ant grindų visas kruvinas guli buto Å¡eimininkas. Ar prie to vaikino, kuris gulėjo ant grindų, buvo peilis, nematė. Atsikėlęs jis apsižiÅ«rėjo ir pamatė, kad jo piniginė guli kraujyje ant grindų.

Aplink jÄ buvo iÅ¡mėtytos banko kortelės, grynųjų pinigų nebuvo. Jis surinko piniginę, korteles ir padėjo ant spintelės, buvusios Å¡one. Grandinėlės ir telefono kiÅ¡enėse nebuvo. PrieÅ¡ tai iÅ¡ jo niekas jokių daiktų ar pinigų nereikalavo. TÄ vakarÄ jis bute jokių peilių nematė, taip pat nematė, kad kas nors naudotųsi kokiais nors peiliais. Pats peiliu tame bute nesinaudojo, su savimi, ateidamas į butÄ , peilio neturėjo. Prie buto durų, kai bandė iÅ¡eiti antrÄ kartÄ , jam sudavė smÅ«gius vyras, buvęs neįgaliojo vežimėlyje, buto Å¡eimininkas ir tamsesnis vaikinas.

Taip pat jie sudavė smÅ«gius ir virtuvėje. Sudavė smÅ«gius į galvÄ ir veidÄ . Kiek konkrečiai kuris iÅ¡ jų sudavė smÅ«gių, pasakyti negali. Atsigavęs, jis atsikėlė ir nuėjo į kambarį, kur vyko iÅ¡gertuvės, pamatė merginÄ ir aukÅ¡tÄ Å¡viesų vyrÄ , gulinčius ant sofos, daugiau žmonių nepastebėjo. Atrodė, kad jie miega. Priėjęs prie sofos jis suÅ¡uko klausdamas, kas čia atsitiko. Tas vyras taip ir liko miegoti, o mergina paÅ¡oko ir nubėgo į virtuvę.

Jis nuėjo jai iÅ¡ paskos. Ä®bėgusi į virtuvę, mergina ėmė Å¡aukti, o jis liepė jai kviesti policijÄ ir greitÄ jÄ pagalbÄ . Kai jie abu su ta mergina atėjo į virtuvę, bÅ«tent tuo metu jis pastebėjo ant grindų savo piniginę ir korteles bei surinkęs Å¡iuos daiktus padėjo juos ant spintelės. IÅ¡ karto po to jis nuėjo vėl į kambarį, kur vyko iÅ¡gertuvės, ir prisėdo ant sofos. Netrukus į butÄ užėjo policijos pareigÅ«nai. Užėjus pareigÅ«nams, ta mergina pradėjo juos stumdyti, Å¡aukė, kad jų niekas nekvietė.

PareigÅ«nai visus buvusius bute sulaikė. Kai jis atsigavo virtuvėje, tamsesnio vaikino bute nebuvo (t. 4, b. l. 108-111). 11.4. Ikiteisminio tyrimo metu M. O. taip pat parodė, kad jis nieko nenužudė ir nepasikėsino nužudyti. Jis nieko nenori papildomai paaiÅ¡kinti, jis tvirtina savo parodymus, duotus ankstesnių apklausų metu (t. 4, b. l. 115). 11.5. Ikiteisminio tyrimo metu, sprendžiant klausimÄ dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, M. O. nurodė, kad jo ranka sužalota, matosi, jog įpjauta.

Jis buvo kambaryje, o viskas vyko virtuvėje ir koridoriuje. Jis nesimušė, norėjo eiti namo, tačiau nebuvo iÅ¡leistas, jį norėjo apvogti. Jam buvo suduotas smÅ«gis, jis pargriuvo. Kai atsipeikėjo, pastebėjo, kad pas jį nėra grandinėlės, tuščios kiÅ¡enės. Žino, kad kažkÄ rankose turėjo, daugiau nieko nepamena (t. 4, b. l. 134-136). 11.6. Parodymų patikrinimo vietoje metu M. O. parodė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame 2016 m. rugpjūčio 28 d. vyko iÅ¡gertuvės, kurių metu buvo nužudyti du žmonės. Jis parodė kambarį bute, kur vyko iÅ¡gertuvės, bei vietÄ kambaryje, kur jis sėdėjo iÅ¡gertuvių metu.

M. O. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 28 d. antrÄ kartÄ susiruoÅ¡us eiti namo jam išėjimÄ buto koridoriuje pastojo vyras neįgaliojo vežimėlyje, buto Å¡eimininkas ir dar vienas tamsesnis vyras. Tie visi vyrai, neiÅ¡leisdami jo iÅ¡ buto, jam sudavė smÅ«giu, kuris pirmas ir kiek sudavė smÅ«gių – nežino, nematė. Jam besitraukiant nuo vyrų ir nuo suduodamų smÅ«gių, jie visi keturiese atsidÅ«rė buto virtuvėje. M. O. parodė ir paaiÅ¡kino, kaip visi stovėjo tuo metu, kai įėjo į virtuvę.

Parodė vietÄ virtuvėje, kur jis stovėjo tuo metu, kai pajuto stiprų smÅ«gį į galvÄ , paaiÅ¡kinęs, kad smÅ«gį sudavusio asmens jis nematė. Po Å¡io suduoto smÅ«gio jis prarado sÄ monę. M. O. paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ tÄ smÅ«gi, po kurio prarado sÄ monę, kažkas iÅ¡ tų vyrų, buvusių virtuvėje, bandė numauti žiedÄ jam nuo pirÅ¡to. Kas tÄ darė, jis neatsimena. M. O., panaudojus manekenÄ , parodė, kad tuo metu, kai jis atsigavo po suduoto smÅ«gio, sėdėjo virtuvėje atsirėmęs į dujinę viryklę.

Atsigavęs pamatė buto Å¡eimininkÄ , gulintį ant grindų ant virtuvės slenksčio. Kitas vyras sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje arčiau lango. Atsikėlęs, nuėjo į kambarį, kur vyko iÅ¡gertuvės, norėdamas paklausti, kas atsitiko. Kambaryje jis pamatė ant lovos miegančius vyrÄ ir moterį. Jis pažadino moterį klausdamas, kas nutiko, tačiau ji nieko nepaaiÅ¡kino. Tada jie abu grįžo į virtuvę, moteris Å¡oko prie tų vyrų, kažkÄ pradėjo Å¡aukti. Jis tuo metu ant grindų pamatė gulinčiÄ savo piniginę ir iÅ¡kritusius dokumentus, juos pakėlė ir padėjo ant spintelės. Netrukus po to į butÄ atėjo policijos pareigÅ«nai ir juos visus sulaikė.(t. 4, b. l. 117-127).

12. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. R. parodė, jog prieš du metus rugpjūčio mėnesį jis bare „(duomenys neskelbtini)“ susipažino su M. O., su kuriuo ir kitais asmenimis gėrė degtinę. Degtinę pirko M. O., kuris vienu metu pradėjo reikšti pretenzijas, jog yra geriama jo degtinė, tačiau vėl davė pinigų, kad nukentėjusysis nupirktų degtinės. Vėliau nukentėjusysis, M. O., viena moteris ir A. R. ėjo pažiūrėti futbolo rungtynių.

Pakeliui M. O. nupirko dar degtinės ar kitokio alkoholinio gėrimo. Nukentėjusysis tvirtino, kad jis su minėta kompanija iÅ¡siskyrė, nes susitiko su pažįstamu ir pats buvo užėjęs į parduotuvę. Atėjęs į stadionÄ , vėl susitiko su ta pačia kompanija, su kuria leido laikÄ . Vėliau varžybų metu nukentėjusysis prisijungė prie kitos kompanijos, nes joje buvo daugiau pažįstamų, su Å¡ia kompanija laikÄ leido ir po rungtynių, Å¡ventė futbolininkų pergalę. Tuomet jam paskambino V.

L. ar V. L. ir pakvietė ateiti pas juos. Jis sutiko ateiti ir atėjo į butÄ , kuriame buvo V. L., N. L., O. S., A. R. ir M. O.. Atėjęs į butÄ , su A. R. iÅ¡gėrė alkoholio ir A. R. nuėjo miegoti. Po to kažkas nutiko, M. O., V. L. ir V. L. iÅ¡eidavo į koridorių, kalbėdavosi. Nukentėjusysis teigė, kad jis vienu momentu ėjo į tualetÄ ir tikriausiai V. L. davė palaikyti piniginę. Å io paklausė, kodėl duoda piniginę, juk jis eina į tualetÄ . Taigi iÅ¡ karto grÄ Å¾ino piniginę ir nuėjo į tualetÄ .

Tuo metu koridoriuje buvo V. L. bei M. O., kurie tuo metu kalbėjosi, nesipyko. Išėjus iÅ¡ tualeto, viskas buvo gerai, kaltinamasis sėdėjo kambaryje, jokių konfliktų nebuvo. A. R. kitiems pasakė, jog eina pamiegoti. Nuėjo į V. L. kambarį. Pabudo iÅ¡girdęs, kaip V. L. rėkė „S., padėk“. Pamanė, jog kažkas vyksta kitame kambaryje, kur vyko iÅ¡gertuvės, ir nuėjo į tÄ kambarį. Tame kambaryje pamatė miegantį A. R., N. L. sėdėjo ant sofos, taip pat kambaryje buvo O.

S., kuris miegojo arba kažkÄ darė. Pamatęs, jog kambaryje nieko nevyksta, nuėjo į virtuvę. Virtuvėje pamatė V. L., kuris gulėjo ant grindų ir tikriausiai nejudėjo, o V. L. sėdėjo vežimėlyje ir buvo susmukęs. Nei V. L., nei V. L. rankose nieko nematė. Tuomet pamatė, kai iÅ¡ kambario, kuriame anksčiau jis miegojo, išėjo M. O.. Pastarasis peiliu jam sudavė į kaklÄ , todėl jis pabėgo iÅ¡ buto, kurio durys greičiausiai buvo neužrakintos. PrieÅ¡ kaltinamajam suduodant peiliu, nieko jam nesakė, kaltinamasis taip pat jam nieko nesakė.

Nukentėjusysis neatsiminė, ar matė kraujÄ , kai pamatė V. L. ir V. L.. Dar iÅ¡gėrinėjant kambaryje, M. O. klausė, kur jo piniginė, o nukentėjusysis iÅ¡vertė savo kiÅ¡enes ir atsakė, jog nežino. Miegodamas girdėjo, jog, tikriausiai V. L. kažkurio asmens prašė duoti PIN kodÄ . Nuo to momento, kai buvo praÅ¡oma PIN kodo, iki V. L. pagalbos Å¡auksmo praėjo gal 20 minučių, tačiau tiksliai nurodyti negali, nes viskÄ girdėjo per miegus. A. R. tvirtino, jog V. L. buvo ir bare, ir stadione.

Futbolo metu V. L. sėdėjo stadione su M. O.. Ä® butÄ , kur įvyko įvykis, atėjo apie 22.30-22.40 val. Nepamena, ar eidamas į butÄ pakeliui buvo sutikęs kokių nors žmonių. Tuo metu buvo iÅ¡gėręs, bet nestipriai. M. O. niekur nebandė iÅ¡eiti iÅ¡ buto, neminėjo, jog jam gana ir norėtų iÅ¡eiti. V. L. suÅ¡uko „S., padėk“, jeigu žmogus Å¡aukėsi pagalbos, reiÅ¡kia, jam jos reikėjo. Kai prie virtuvės pamatė M. O., jo ranka buvo sužalota. Jis deÅ¡inėje rankoje turėjo peilį, kuriuo dÅ«rė iÅ¡ apačios į viršų.

Be sužalojimo kakle daugiau sužalojimų nepatyrė. Kaltinamajam buvo sužalota ta ranka, kurioje jis laikė peilį. Nukentėjusysis negalėjo nurodyti, kuri tiksliai rankos vieta buvo sužalota, nes kraujas bėgo ir nuo peilio, ir nuo rankos. Pačios žaizdos nematė. Peilis buvo medinis su ilga geležte. A. R. negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl M. O. jam smÅ«giavo. Po įvykio su kitais įvykio dalyviais apie incidentÄ nekalbėjo. Kai iÅ¡girdo V. L. pagalbos Å¡auksmÄ , pamanė, jog kažkas vyksta kambaryje, nes Å¡is vežimėliu nuvažiavo į virtuvę.

Kambaryje buvo N. L., ji buvo susigūžusi ir atrodė iÅ¡sigandusi. Neklausė, kas jai yra. Jokių konfliktų su M. O. nebuvo. Taip pat nukentėjusysis paaiÅ¡kino, jog O. S. yra N. L. sugyventinis, jis buvo su visais stadione. Nei N. L., nei O. S. nebuvo bare „(duomenys neskelbtini)“. Kai jis nuėjo miegoti, N. L. ir O. S. buvo tame kambaryje, kuriame buvo vartojamas alkoholis. Po to, kai iÅ¡girdo pagalbos Å¡auksmÄ , su V. L. prasilenkė koridoriuje. Å is judėjo link virtuvės, o jis ėjo link kambario, kuriame vyko iÅ¡gertuvės. Kambaryje užtruko apie dvi ar tris minutes.

Kambaryje su niekuo nekalbėjo. Taip pat nukentėjusysis patikslino, jog įvykio dienÄ buvo kilęs kažkoks žodinis konfliktas, tačiau, tarp ko jis buvo kilęs, neatsimena. Jis pats tikriausiai su niekuo nekonfliktavo. 12.1. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė ir A. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. A. R. nurodė, kad A. R. pažįsta, jis yra geras jo pažįstamas, su juo palaiko draugiÅ¡kus santykius, niekada nekonfliktavo, kartu su juo vartojo alkoholinius gėrimus. Taip pat jis pažįsta A.

R. brolį V. L., jie abu kartu gyvena tame pačiame bute, su jais buvo geri, draugiÅ¡ki santykiai, jie niekada nekonfliktavo. V. L. pažįsta, tai yra jo tolimas giminaitis, su juo buvo geri, draugiÅ¡ki santykiai. N. L. pažįsta, ji yra A. R. bei V. L. pusseserė, jos sugyventinį pažįsta iÅ¡ matymo, yra vartoję alkoholinius gėrimus vienoje kompanijoje. A. R. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 28 dienÄ bare „(duomenys neskelbtini)“ sutiko pažįstamÄ A. R., prie jų priėjo ir susipažino vyresnio amžiaus vyras, pas jį ant rankos buvo tatuiruotė rusų kalba „(duomenys neskelbtini)“.

Minėtas vyras nupirko jiems butelį degtinės, kuriÄ jie visi gėrė. IÅ¡ baro visi patraukė į stadionÄ , kur turėjo vykti futbolo rungtynės tarp vietinės komandos ir svečių komandos. Pakeliui nupirko alaus, jis iÅ¡siskyrė su A. R., o vėliau stadione vėl pamatė A. R., M. O. bei N. L. su sugyventiniu. Jie visi vėl gėrė degtinę, alų. Jis iÅ¡ stadiono po rungtynių išėjo su kita kompanija. Vakare jam paskambino A. R. ar V. L. ir pakvietė ateiti pas juos į butÄ . Jis nuėjo vienas, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl smulkiau neprisimena.

Bute buvo A. R., V. L., N. L., jos sugyventinis, V. L. ir M. O., su kuriuo susipažino bare „(duomenys neskelbtini)“, daugiau jokių paÅ¡alinių žmonių nebuvo. A. R. miegojo savo kambaryje ant lovos. Vienu momentu jis (A. R.) nuėjo vienas į virtuvę parÅ«kyti, kai į virtuvę atėjo M. O., kuris, nieko jam nesakydamas, sudavė vienÄ smÅ«gį peiliu į kaklÄ . Jis stvėrėsi už žaizdos kakle ir pabėgo iÅ¡ to buto. IÅ¡bėgo iÅ¡ to buto į laiptinę, po to nieko neprisimena, kažkas jam iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ .

Kai vyras jam sudavė peiliu, niekas nematė, jis tiesiai koridoriumi iÅ¡bėgo iÅ¡ to buto. Kai buvo virtuvėje sužalotas, daugiau nieko nebuvo. Ligoninėje iÅ¡ policijos pareigÅ«nų sužinojo, kad tÄ vakarÄ minėtame bute buvo nužudyti V. L. ir V. L.. Kai jis ėjo rÅ«kyti į virtuvę, kur buvo sužalotas M. O., minėti du nužudyti asmenys buvo gyvi. Prie jo jokių konfliktų nebuvo. Kiek prisimena, kad tÄ vakarÄ alkoholinius gėrimus pirko M. O. (t. 2, b. l. 67-68). 12.2. Vėlesnės apklausos ikiteisminio tyrimo metu A.

R. analogiÅ¡kai nurodė susipažinimo su nuteistuoju ir patekimo į butÄ aplinkybes. Taip pat jis nurodė, kad bute pamatė iÅ¡gėrinėjančius N. L., jos sugyventinį, A. R., M. O., V. L., V. L. bei prisijungė jis. Jie bendrai iÅ¡gėrinėjo, bendravo. Vėliau A. R. užmigo, kiti tęsė iÅ¡gertuves. Po kurio laiko, jiems beiÅ¡gėrinėjant, V. L. ir V. L. išėjo į koridorių, trumpai ten kažkÄ pakalbėjo, nes girdėjosi jų balsai, bet pokalbio turinio negirdėjo. Sugrįžę į kambarį, jie pasikvietė M.

O.. Jie visi trise, t. y. V. L., V. L. ir M. O. vėl išėjo į koridorių, kažkÄ kalbėjosi. Eidamas į tualetÄ , jis visus tris pamatė prie kambario durų prieÅ¡kambaryje. Jam išėjus, V. L. padavė jam juodos spalvos, odinę piniginę ir paprašė palaikyti. Jis paėmė ir tuoj pat atidavė jam atgal, nes pasakė, kad eina į tualetÄ ir jos nelaikys. Jam išėjus iÅ¡ tualeto, pamatė, kad V. L., V. L. ir M. O. grįžo į kambarį ir sėdasi prie stalo. Jis taip pat prisėdo prie stalo.

Lyg tai viskas buvo ramu. Jiems iÅ¡gėrus po stikliukÄ degtinės, M. O. jam pasakė, kad grÄ Å¾intų jo piniginę. Jis pasakė, kad jo piniginės neturi, iÅ¡vertė visas savo kiÅ¡enes, parodė, jog tikrai neturi piniginės. Po to jie dar visi bendrai iÅ¡gėrė alkoholio, jokių konfliktų, ar muÅ¡tynių prie stalo nebuvo, visi ramiai bendravo. Kažkuriuo metu jis pasijuto stipriai apgirtęs ir pasakė, kad eina į V. L. kambarį pasnausti. Kiti liko prie stalo, tęsė iÅ¡gertuves. Nuėjęs į V.

L. kambarį, jis užmigo, vienu momentu miegodamas jis girdėjo V. L. balsÄ , kai Å¡is pakeltu tonu kažkam sakė „Pasakyk PIN kodÄ , koks yra PIN kodas“. Kadangi negirdėjo prasidedančio konflikto ar muÅ¡tynių, miegojo toliau. Dar po kurio laiko jis pabudo nuo Å¡auksmo: „S., padėk“. Taip nuo vaikystės laikų jį vadino V. L., kaip suprato, bÅ«tent jis kvietė pagalbos. Jis atsibudęs pro pravertas duris pamatė, kaip V. L. invalido vežimėliu nuo kambario pusės įvažiavo į virtuvę.

Jis iš karto atsikėlė ir išėjęs iš V. L. kambario pasuko link kambario, kuriame vyko išgertuvės, o kas tuo metu vyko virtuvėje – nematė. Kambaryje jis pamatė, kad A. R. miega lovoje, N. L. sėdėjo lovos kojūgalyje, o šios sugyventinis sėdėjo prie lovos. N. L. ir jos sugyventinis nemiegojo. Jam pasirodė, kad N. L. buvo susigūžusi, atrodė išsigandusi. Tada jis nuėjo į virtuvę, pamatė, kad virtuvėje ant grindų prie viryklės guli V. L., sužalojimų ant jo kūno nepastebėjo, o prie lango prie virtuvinio stalo neįgaliojo vežimėlyje pusiau gulomis guli V.

L., ant jo kÅ«no taip pat nematė jokių sužalojimų. Ar ten buvo kraujo, neatsimena, jis buvo Å¡oke, pamena, jog lyg tai kažkas buvo kruvina, bet kur konkrečiai matė tÄ kraujÄ â€“ nepamena. Pajudėjęs link išėjimo iÅ¡ virtuvės, jis ant virtuvės slenksčio susitiko su M. O., kuris tikriausiai išėjo iÅ¡ kambario, kuriame jis prieÅ¡ tai miegojo. M. O., nieko nesakydamas, turėtu rankoje virtuviniu peiliu sudavė jam vienÄ smÅ«gį į kairės pusės kaklÄ . Po Å¡io smÅ«gio iÅ¡ žaizdos jam labai stipriai pradėjo bėgti kraujas.

Jis ranka užspaudė kaklÄ ir iÅ¡bėgo iÅ¡ to buto. PrieÅ¡ M. O. suduodant jam smÅ«gį į kaklÄ , spėjo pastebėti, kad deÅ¡inėje rankoje jis laikė virtuvinį peilį, kurį buvo prieÅ¡ tai matęs kambaryje ant stalo, kur vyko iÅ¡gertuvės, ir deÅ¡inė M. O. plaÅ¡taka buvo visa kruvina, peilis taip pat buvo kruvinas. Po savo išėjimo iÅ¡ to buto jis nieko neprisimena. Neatsimena, į kÄ kreipėsi pagalbos, kas kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , kaip pateko į ligoninę. Atsigavo tik ligoninėje po to, kai jam buvo atlikta operacija – buvo susiÅ«ta žaizda.

Po operacijos buvo pristatytas į policijos įstaigÄ , kur sužinojo, kad V. L. ir V. L. nužudyti (t. 2, b. l. 76-79, 140-142). 12.3. Ikiteisminio tyrimo metu A. R. taip pat parodė, jog jokio fizinio smurto M. O. atžvilgiu nenaudojo, tarp jų viskas buvo ramu, tik vienu momentu, kai M. O. jam sakė grÄ Å¾inti piniginę, jis iÅ¡vertė kiÅ¡enes ir parodė, jog piniginės neturi. Jokio konflikto nebuvo. IÅ¡ kitų asmenų elgesio nesimatė, kad jie ketina ar nori smurtauti prieÅ¡ M. O.. Po to, kai jis grÄ Å¾ino V.

L. piniginę, jos daugiau tÄ vakarÄ nematė, jam nekilo mintis, kad ta piniginė gali priklausyti M. O.. Miegodamas girdėjo vyriÅ¡kÄ balsÄ , kuris sakė „pasakyk PIN kodÄ , pasakyk PIN kodÄ â€œ. Kas tÄ sakė, Å¡iuo metu neatsimena. Jokio atsakymo į šį klausimÄ negirdėjo, jokio pokalbio tęsinio taip pat negirdėjo. Kai miegodamas V. L. kambaryje iÅ¡girdo Å¡auksmÄ â€žS., padėk“, suprato, kad V. L. Å¡aukiasi pagalbos, jis išėjo iÅ¡ kambario ir nuėjo į A. R. kambarį, nes pasigirdo, kad Å¡aukia iÅ¡ to kambario.

Užėjęs į kambarį, jis ten pamatė miegantį A. R., N. L. ir O. S., sėdinčius prie stalo. Tada jis išėjo iš to kambario ir nuėjo į virtuvę. Virtuvėje ant grindų prie durų slenksčio pamatė gulintį V. L.. Už jo prie lango invalido vežimėlyje pusiau gulom sėdėjo V. L.. Jie abu nejudėjo, jam pasirodė, kad jie abu negyvi. Prie jų abiejų buvo kraujo, tačiau kur – konkrečiai neatsimena. Kiek spėjo pastebėti, nei prie vieno iš jų jokio peilio nebuvo.

Jis norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ virtuvės ir prie išėjimo iÅ¡ virtuvės susitiko su M. O., kuris tuo metu ėjo iÅ¡ V. L. kambario. Pamatęs jį, M. O. nieko nesakydamas, turėtu rankose dideliu virtuviniu peiliu sudavė jam vienÄ smÅ«gį į kairę kaklo pusę. Jam iÅ¡ karto iÅ¡ sužalojimo vietos labai stipriai pradėjo bėgti kraujas. Jis užspaudė kaklÄ ir iÅ¡bėgo iÅ¡ to buto. Ar M. O. bandė jį vytis – nežino, nes iÅ¡bėgdamas iÅ¡ buto neatsigręžė (t. 2, b. l. 82-84). 12.4.

Ikiteisminio tyrimo metu A. R., sprendžiant klausimÄ dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, parodė, kad mano, jog nusikaltimÄ padarė M. O., kadangi pastarasis jį sužeidė. Kaip buvo sužaloti kiti – nematė (t. 2, b. l. 98-99). 12.5.Ikiteisminio tyrimo metu A. R. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė butÄ , (duomenys neskelbtini), kur 2016 m. rugpjūčio 28 d. naktį buvo nužudyti V. L. ir V. L.. A. R. parodė kambarį, kuriame 2016 m. rugpjūčio 28 d. vyko iÅ¡gertuvės, kuriose dalyvavo jis, V.

L., V. L., N. L., M. O., A. R., O. S., parodė vietÄ koridoriuje paaiÅ¡kinęs, kad kažkuriuo momentu, jam einant į tualetÄ , išėjus į koridorių, jis ten pamatė neįgaliojo vežimėlyje V. L., kuris padavė jam piniginę. Jis paėmė tÄ piniginę, trumpai palaikė bei galvodamas, kad tai V. L. piniginė, grÄ Å¾ino jam, o pats nuėjo į tualetÄ . Tęsiant parodymų patikrinimÄ vietoje, įtariamasis A. R. parodė vietÄ kitame kambaryje ir paaiÅ¡kino, kad kažkuriuo momentu jis pasijuto visiÅ¡kai apgirtusiu ir nuėjo į šį kambarį bei atsigulė miegoti.

A. R. paaiÅ¡kino, kad miegodamas jis girdėjo vyriÅ¡kÄ balsÄ , kuris sakė: „pasakyk PIN kodÄ â€œ, bet kas tÄ sakė, neatsimena, atsakymo į tÄ klausimÄ negirdėjo ir pokalbio tęsinio taip pat negirdėjo. Tęsiant parodymų patikrinimÄ vietoje A. R. parodė ir paaiÅ¡kino, kad, miegodamas V. L. kambaryje, jis iÅ¡girdo, kaip V. L. Å¡aukiasi pagalbos, Å¡aukdamas „S., padėk“. Jis iÅ¡ karto atsikėlė ir nuėjo į tÄ kambarį, kur prieÅ¡ tai vyko iÅ¡gertuvės. Tame kambaryje jis pamatė, kad A.

R. miega ant sofos, o N. L. ir O. S. sėdėjo ant tos sofos. Tada jis nuėjo link virtuvės. A. R., panaudojus manekenus, parodė, kad, atėjęs prie virtuvės, jis ant grindų pamatė gulintį V. L., o prie lango neįgaliojo vežimėlyje pusiau gulom sėdėjo V. L.. Jie abu nejudėjo. Pasirodė, kad jie negyvi. A. R. parodė ir paaiškino, jog, pamatęs nejudančius V. L. ir V. L., ėjo iš virtuvės ir ant virtuvės slenksčio susitiko su M. O., kuris ėjo iš V. L. kambario. M. O., nesakydamas nė žodžio, turėtu rankose peiliu, sudavė jam į kairę kaklo pusę.

IÅ¡ sužalojimo vietos prasidėjo stiprus kraujavimas, jis užspaudė kaklÄ ranka ir iÅ¡bėgo iÅ¡ buto. Lauke jis kreipėsi į žmones, kurie iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalba. Atvažiavę medikai iÅ¡vežė jį į ligoninę (t. 2, b. l. 86-88).

13. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. R. parodė, jog prieÅ¡ futbolo varžybas jis užėjo į barÄ iÅ¡gerti alaus. Bare susipažino su M. O.. Kartu išėjo iÅ¡ baro, sutiko N. L., kuri buvo su vaikinu. Visi kartu užėjo į parduotuvę. M. O. nupirko butelį degtinės ir visi nuėjo į stadionÄ , kur žiÅ«rėjo futbolo varžybas. M. O. pasakojo, kaip reikia žudyti žmones, kur reikia smogti peiliu. A. R. nurodė, jog po futbolo varžybų visi nuėjo pas jį į namus.

Jis ėjo pirmas, o N. L. ir jos vaikinas ėjo su M. O.. Jie nusipirko dar vienÄ butelį degtinės. Namuose jie sėdėjo ir iÅ¡gėrinėjo. Po kažkiek laiko atėjo A. R., su kuriuo nukentėjusysis iÅ¡gėrė vienÄ ar du stikliukus degtinės, ir atsigulė miegoti. Kai atsibudo, namuose jau buvo policija. Jokių pykčių nebuvo. Jokių pykčių tarp kompanijoje buvusių asmenų nebuvo kilę ir anksčiau. Dėl ko buvo susipykę O. S. su V. L. ir V. L., nežino, tačiau jų buvo papraÅ¡yta nusiraminti ir viskas.

Nukentėjusysis nežinojo, ar tarp minėtų asmenų anksčiau buvo kilę konfliktų. Vėliau A. R. nurodė, jog vis dėlto tarp O. S., V. L. ir V. L. prieÅ¡ savaitę buvo kilęs konfliktas. Daugiau jokių pykčių tarp jų nebuvo, jie susitaikė, sėdėjo ir kalbėjosi normaliai. Nukentėjusysis prisiminė, kaip M. O. kažkÄ vadino „b.“. Kai policija jį pažadino, M. O. rėkė, kad tai padarė kažkoks „b.“. IÅ¡gertuvių metu į jokį asmenį nebuvo kreipiamasi žodžiu „b.“.

Buto durys yra rakinamos, yra spyna. IÅ¡einant iÅ¡ buto, nereikia turėti rakto, yra spyna, jÄ pasuki ir durys atsidaro. Jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju, nes nužudytasis V. L. yra jo brolis. Tuo metu, kai jį pažadino policija, kambaryje buvo N. L. ir jos vaikinas, M. O. sėdėjo ant grindų. 13.1. Ikiteisminio tyrimo metu A. R. parodė analogiÅ¡kas susipažinimo su nuteistuoju ir patekimo į butÄ aplinkybes. Jis taip pat parodė, kad atėjus į butÄ , jame buvo jo brolis V. L., daugiau jokių paÅ¡alinių asmenų nebuvo.

Atėjęs į butÄ , jis nuėjo į savo kambarį, atsigulė ant lovos ir užmigo. Stipriai apsvaigęs nuo degtinės nebuvo, tiesiog norėjo miegoti. Tuo metu, kai atsigulė miegoti, N. L., jos sugyventinis bei M. O. pasiliko jo kambaryje, jie sėdėjo ant sofos. KÄ jie darė, ar turėjo dar alkoholinių gėrimų, nežino. TÄ vakarÄ jį pažadino policijos pareigÅ«nai. Kai atsibudo, kambaryje ant grindų surakinti antrankiais gulėjo N. L., jos sugyventinis bei M. O.. Policijos pareigÅ«nai paklausė M.

O., kas jam atsitiko su ranka. Å is atsakė, kad jam rankÄ supjaustė „B.“, daugiau nieko nekonkretizavo, pridÅ«rė, kad virtuvėje guli lavonas. Jie buvo pristatyti į policijos komisariatÄ . Policijos komisariate sužinojo, kad tÄ vakarÄ buvo nužudytas V. L. bei V. L.. V. L. yra neįgalus, jis beveik nevaikÅ¡to, Å¡iaip juda invalido vežimėlio pagalba. Kas tiksliai atsitiko tÄ vakarÄ bute, jis nežino, miegojo girtas. Prisimena tik, kad iÅ¡ stadiono grįžo jis, N. L., jos sugyventinis ir M.

O.. Atėjus į butÄ , jis nuėjo miegoti (t. 3, b. l. 110-111). 13.2. Ikiteisminio tyrimo metu A. R. parodė, jog maždaug prieÅ¡ savaitę laiko konfliktas įvyko tarp jo brolio, V. L. ir jo pusseserės N. L. sugyventinio O. S., kuris kaltino jo brolį bei V. L., kad jie įskundė kažkokį žmogų policijai. Smulkiau konflikto aplinkybių nežino, nei kÄ brolis galimai įskundė, nei ar tai tiesa. Tada O. S. sudavė V. L. ranka per veidÄ , pastarasis sudavė atgal, bet tuo viskas ir pasibaigė (t. 3, b. l. 86-87). 13.3.Ikiteisminio tyrimo metu A.

R., sprendžiant suėmimo skyrimo klausimÄ , parodė, kad įvykio metu jis miegojo. Ä®taria vienÄ Å¾mogų. Susipyko O. S. su V. L. ir V. L. (t. 3, b. l. 97-98).

14. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas O. S. parodė, jog susipažino su M. O. ir kartu vartojo alkoholį, apie tai, kas vyko bute, nieko nežino, nieko negirdėjo. Jis pabudo tuo metu, kai bute jau buvo pilna policijos pareigūnų. Su M. O. susipažino stadione prieš futbolo rungtynes ir kartu vartojo alkoholį. Su M. O. susitiko prie parduotuvės. Kartu su juo buvo ir buvusi sugyventinė N. L.. Po futbolo varžybų nuėjo pas A. R. į namus. Tuo metu, kai bute vartojo alkoholį, nevyko jokių konfliktų.

Liudytojas su M. O. bendravo normaliai, kiti bendravo taip pat normaliai. Liudytojas neprisiminė, ar M. O. kažkuriuo metu norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ buto. Kas buvo nužudyti, nežino. Jokių konfliktų su nužudytaisiais liudytojas neturėjo. Apie tai, kas buvo nužudyti, sužinojo tik tuo metu, kai jam buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ . Kai atvyko policija, jis buvo A. R. kambaryje, miegojo. Kambaryje tuo metu dar buvo sugyventinė. Nematė, ar dar kas nors buvo kambaryje, nes buvo girtas. A. R. pažįsta, jis buvo užėjęs į butÄ .

Negali nurodyti, ar A. R. į butÄ atėjo kartu, ar vėliau. Pažinojo V. L. ir V. L., tačiau su jais bendravo retai. Nieko nežino apie V. L. fizines galimybes. Jis tuo metu buvo neįgaliojo vežimėlyje, jo vaikščiojančio ar stovinčio nematė. Jis A. R. bute nematė, nes miegojo, buvo girtas. Apie tai, kad A. R. buvo bute, sužinojo vėliau. PrieÅ¡ tÄ Ä¯vykį neteko konfliktuoti su V. L. ir V. L.. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tik neteisingai nurodė, jog neįgalusis galėjo savarankiÅ¡kai judėti. 14.1.

Ikiteisminio tyrimo metu O. S. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 28 d. jis su savo sugyventine N. L. nuo ryto iki 14.00 val. buvo namuose, t. y. jo motinai priklausančiame name. Namuose taip pat buvo ir jo motina N. S.. Jie su N. L. ėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančiÄ (duomenys neskelbtini), nes turėjo 5 Eur ir pirko 1 l talpos butelį sidro. Kol nuėjo iki parduotuvės, galimai buvo jau apie 17.00 val., nusipirktÄ sidrÄ jie iÅ¡gėrė. Kai iÅ¡gėrė sidrÄ , baigėsi cigaretės, todėl nuėjo vėl į tÄ pačiÄ parduotuvę.

N. L. nuėjo pirkti cigarečių, o jis susitiko N. L. pusbrolį A. R., kuris pasakė, kad (duomenys neskelbtini) stadione vyksta futbolo varžybos. Jie sulaukė, kol atėjo N. L., ir jis, N. L., A. R. ir du su juo buvę jam nepažįstami vyrai, vieno iÅ¡ kurių vardas buvo I., o antrojo vardo nežino, nuėjo į stadionÄ , jie turėjo alkoholinių gėrimų, užkandos, visi gėrė. Po varžybų A. R. pasiÅ«lė jiems visiems eiti pas jį į svečius. A. R. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Jis ankščiau vienÄ kartÄ buvo tame bute, tačiau ankščiau su savo sugyventinės pusbroliais A. R. ir V. L. bendravo retai. Jie visi penkiese nuėjo į tÄ butÄ . Bute buvo V. L. ir jo draugas, kuris sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje (V. L.). Bute visi nuėjo į A. R. kambarį, susėdo prie stalo, gėrė alkoholinius gėrimus, žiÅ«rėjo televizorių, kalbėjo kas su kuo, tačiau niekas nesipyko, nekilo jokių konfliktų. Viso buvo septyniese. Liudytojas prisiminė, kad N. L. kažkur po pusvalandžio nuo jų atvykimo iÅ¡kvietė taksi I., kuris iÅ¡važiavo, daugiau jis jo nematė.

Jis nežino ir nematė, ar kas nors ėjo pirkti dar degtinės, nes labai greitai pasigėrė ir užmigo. Jis negirdėjo, kad kas nors bÅ«tų išėjęs ar atėjęs į tÄ butÄ , nes miegojo labai kietai, kol jį pažadino ar tai policijos pareigÅ«nai, ar tai kažkoks triukÅ¡mas bute. Kai jis atsibudo, pamatė, kad ant grindų surakintomis rankomis guli A. R., kuris jo paprašė pridegti jam cigaretę. Kai jis norėjo tÄ padaryti, jį taip pat policijos pareigÅ«nai paguldė ant grindų ir uždėjo antrankius.

Jis net nesuspėjo pamatyti, ar buvo dar kas nors sulaikytas. Kai jį vežė policijos automobilyje, kažkuris iš policijos pareigūnų pasakė, kad tame bute buvo kažkam perpjauta gerklė. A. R. jis bute nematė (jis galėjo ateiti vėliau, kai liudytojas jau miegojo), taip pat nežino, kas ir kada nužudė V. L. ir V. L.. Jis negalėjo paaiškinti kodėl, jokių muštynių ar grumtynių negirdėjo. Jis jokio peilio bute nebuvo lietęs ir tame bute nematė. Kai jis užmigo, N. L. sėdėjo šalia, o kai atsibudo, jis jos nematė, kaip jau sakė, matė tik A.

R., kuris buvo su antrankiais. Jis iki dabar nieko konkrečiai nežino, kas nutiko tame bute, kokiomis aplinkybėmis buvo nužudyti V. L. ir V. L. bei sužalotas A. R., jam niekas nieko nepasakojo. (t. 4, b. l. 68-70, 41-43) 14.2.Ikiteisminio tyrimo metu O. S., sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo klausimÄ , parodė, kad jis nieko nežudė. Kas ten įvyko, koks buvo kilęs konfliktas, nežino. Ä®vykio metu vartojo alkoholį, tuomet užmigo. Kai pabudo, jau buvo policija. Su V. L. santykiai buvo normalÅ«s, jis yra jo sugyventinės pusbrolis.

Su juo nebuvo jokių konfliktų. V. L. pažinojo. Kol miegojo, į butÄ galėjo ateiti bet kas (t.4, b. l. 49-52).

15. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. L. parodė, jog ji atėjo pas pusbrolį A. R., išgėrė, atsibudo policijoje, kur pasakė, kad yra du lavonai. Nieko negirdėjo, nieko nematė. Liudytoja aiškino, jog ji su O. S. susitiko A. R. su M. O., šie pasiūlė eiti į futbolo varžybas. Nuėjo į futbolo varžybas, išgėrė, po to A. R. pasiūlė eiti pas jį. Nusipirko dar degtinės ir nuėjo. Pinigų degtinei davė M. O.. Alkoholį vartojo didžiajame kambaryje, kuriame gyvena A.

R.. Tame kambaryje buvo ji, O. S., A. R., V. L., V. L. ir M. O.. IÅ¡gėrė ir ji užmigo. Ä® butÄ buvo atėjęs A. R.. Atsimena tik tai, kad atidarė jam duris ir daugiau nieko neatsimena. Rakto nereikėjo iÅ¡ nieko paimti. Užmigo koridoriuje ant tinklo. Nežino ir neatsiminė, kodėl ten nuėjo miegoti. Kai policija atvažiavo, pasakė, kad ji buvo tualete, bet ji pati to neatsimena. Policijos pareigÅ«nai, kai vežė į komisariatÄ , pasakė, kad buvo nužudyti du žmonės. Tuo metu, kai vartojo alkoholį, tarp alkoholį vartojusių asmenų nebuvo kilę konfliktų.

Visi normaliai kalbėjo, ji dar su pusbroliu V. L. Å¡oko. Liudytoja nežinojo, kiek visi buvo kartu iki to momento, kai ji užmigo. Kai atėjo į butÄ , jau buvo tamsu. Kai atėjo į tÄ butÄ , jame buvo V. L. ir V. L.. Jie buvo iÅ¡gėrę. Liudytoja negalėjo nurodyti, ar buvo kilęs konfliktas tarp neįgaliojo ir M. O.. Stadione laikÄ leido kartu su sugyventiniu, M. O. ir A. R.. Prie jų buvo prisijungęs dar vienas asmuo, tačiau jo vardo neprisiminė, galimai jo vardas buvo I.. M. O. nesakė, kaip galima nužudyti žmogų, jis kalbėjo apie AfganistanÄ , kad jis buvo Afganistane, bet apie tai kalbėjo ne su liudytoja.

Kai žiÅ«rėjo futbolÄ , prie kompanijos buvo priėjęs ir A. R., bet jis vėliau išėjo. Kai į butÄ Ä¯leido A. R., visi buvo gyvi. Liudytoja nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė įvykius. Pravardė „b.“ liudytojai nežinoma ir negirdėta. Buto duris iÅ¡ vidaus gali bet kas atidaryti, nereikia jokio rakto. Po įvykio apie jį su kitais asmenimis nekalbėjo. M. O. nebandė su ja susisiekti. Liudytoja aiÅ¡kino, kad įvykio vakarÄ V. L. buvo linksmas, ji nežino, ar jis konfliktiÅ¡kas, retai su juo bendravo.

Kai atvyko policija, ji gulėjo koridoriuje ant tinklo, į virtuvę nežiÅ«rėjo. Apie konfliktÄ tarp O. S. ir V. L. nieko negirdėjo, nieko nežino. V. L. ir V. L. nepalaikė jokių santykių su jos sugyventiniu, tik pasisveikindavo ir viskas. Jokių bendrų reikalų neturėjo. Tuo metu, kai miegojo, nieko negirdėjo. 15.1. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. L. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 28 d. apie 18.00 val. ji su savo sugyventiniu O. S. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ sutiko savo pusbrolį A.

R., kuris jiems pasiÅ«lė kartu nueiti į Å¡alia esantį stadionÄ pasižiÅ«rėti futbolo rungtynių. A. R. buvo su kažkokiu pažįstamu. Nupirkę alkoholio, jie keturiese nuėjo į stadionÄ . Ten jie pasižiÅ«rėjo futbolo rungtynes, iÅ¡gėrė vienÄ butelį degtinės ir butelį Å¡ampano. Apie 21.00 val. A. R. pasiÅ«lė nueiti pas jį namo ir pratęsti iÅ¡gertuves. Jie visi sutiko ir nuėjo pas jį namo. Pakeliui einant jie dar užėjo į parduotuvę, kur M. O. nupirko alkoholinių gėrimų ir maisto.

Bute buvo V. L., kuris taip pat gyvena tame bute, ir kažkoks V. L. pažįstamas, kuris buvo neįgaliojo vežimėlyje. Jiems atėjus pastebėjo, kad jie abu neblaivūs. Ji, O. S., A. R. ir M. O. užėjo į A. R. kambarį, susėdo prie stalo ir tęsė išgertuves. Kažkuriuo momentu prie jų prisijungė V. L. ir tas vyras neįgaliojo vežimėlyje. Jie visi bendrai gėrė. Vienu momentu sėdint prie stalo tarp M. O. ir vyro neįgaliojo vežimėlyje įvyko kažkoks žodinis konfliktas, kurio priežasties nežino, negirdėjo, bet vėliau jie susitaikė ir viskas vyko ramiai ir taikiai.

Kol prie stalo vyko iÅ¡gertuvės, ji nepastebėjo, kad M. O. rankos bÅ«tų kruvinos, sužalotos. Vakaro metu ji buvo gerokai apgirtusi, todėl mažai atsimena. Pamena, kad kažkuriuo momentu į A. R. butÄ atėjo jų bendras pažįstamas. Atsimena, kad ėjo jam atidaryti durų. Tas pažįstamas prisijungė prie jų iÅ¡gertuvių. Jam atėjus, iÅ¡gertuvės toliau vyko ramiai. Kažkuriuo momentu ji užmigo. Kaip užmigo, neatsimena, kas tęsė iÅ¡gertuves, neatsimena. Apie 24.00 val. ji buvo pažadinta policijos pareigÅ«nų.

Kai jie jÄ pažadino, pamatė, kad miega prieÅ¡kambaryje ant grindų, ant kažkokio žalio patiesalo. Jai atsikėlus, atkreipė dėmesį, kad koridoriuje ir prie virtuvės ant grindų yra kraujo. PareigÅ«nai jos pradėjo klausinėti, kas atsitiko, bet ji nieko paaiÅ¡kinti negalėjo. IÅ¡ pareigÅ«nų sužinojo, kad bute, virtuvėje yra du nužudyti vyrai, bet kas konkrečiai nužudytas – nesakė. Dėl jų nužudymo aplinkybių ji nieko pasakyti negalėjo, nes ir pati nieko nežinojo.

Miegodama ji jokio triukÅ¡mo ar konfliktų negirdėjo. Žino, kad tame kambaryje, kur vyko iÅ¡gertuvės, tuo metu, kai jÄ sulaikė, dar buvo kažkokių asmenų, bet kas ten buvo, nežino. Ar kambaryje buvo visi iÅ¡gertuvių dalyviai, ar kas buvo išėjęs, nežino. Vėliau ji buvo sulaikyta ir pristatyta į policijos komisariatÄ . Kokiomis aplinkybėmis buvo nužudyti žmonės, kas ir kaip juos nužudė, nežino. Daugiau nieko paaiÅ¡kinti negali (t. 4, b. l. 11-12, t. 3, b. l. 180-182).

16. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. L. parodė, kad ji su vyru ir draugais stebėjo futbolo varžybas. Po futbolo varžybų grįžo į savo kiemÄ , kuris yra (duomenys neskelbtini), sėdėjo, bendravo kompanijoje. Po kurio laiko prie jų kompanijos prisijungė A. R.. Jis pabuvo gal 10-15 minučių ir išėjo. Vėliau ji pamatė siluetÄ , kuris judėjo link jų. Žmogus priėjo prie kompanijos ir nukrito. Liudytoja pagalvojo, kad žmogus blogai jaučiasi, priėjo prie jo, pamatė, jog žmogus A.

R. kruvinas, purvinas. Ji pradėjo verkti, Å¡aukti, kompanijoje kilo chaosas. Liudytoja teigė, kad ji nubėgo į kitÄ kiemo pusę ir daugiau nieko nematė, nieko pasakyti negali. Ji nežino, kas iÅ¡kvietė policijÄ . Sužalotas A. R. pasirodė po kokios valandos. A. R. buvo sužalotas kaklas. Liudytoja negalėjo atsakyti, ar kitiems žmonėms A. R. kÄ nors sakė. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo užfiksuoti teisingai. 16.1. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. L. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tikslesnės datos neatsimena, bet tai buvo Å¡eÅ¡tadienis ar sekmadienis, ji vakare buvo nuėjusi į futbolo rungtynes, vykusias (duomenys neskelbtini) mikrorajono stadione.

Pasibaigus rungtynėms ji atėjo į savo namo kiemÄ . Ten ji sutiko savo pažįstamus T. G., E. M. ir kitus. Jie visi pradėjo bendrauti. Jiems pradėjus bendrauti, prie jų priėjo pažįstamas iÅ¡ matymo A. R., kuris taip pat buvo futbolo rungtynėse. Jis juos užkalbino, kažkÄ pakalbėjo trumpai apie futbolÄ ir jis išėjo. A. R. buvo neblaivus. Kur jis nuėjo po pokalbio su jais, ji nežino, neatkreipė dėmesio. Jie visi kiti liko kieme, toliau bendravo. Maždaug po 30-40 minučių pamatė link jų ateinantį asmenį, iÅ¡ pradžių neatpažino, kas tai, nes buvo tamsu, bet vėliau pamatė, kad tai A.

R.. Jis priėjo iki jos, priėjęs prie jos, jis pargriuvo ant žolės. Pasilenkusi ji pamatė, kad A. R. yra padarytas kaklo sužalojimas, ir pamatė, kad jis visas kruvinas. Ji labai iÅ¡sigando ir pradėjo garsiai rėkti. Tada prie jų pribėgo kiti žmonės, buvę kieme. Kažkas priėjo prie A. R., kažkas skambino į policijÄ ir greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Kas kÄ darė, konkrečiai nežino, nes buvo Å¡oko bÅ«senoje nuo pamatyto vaizdo, todėl praktiÅ¡kai nieko neįsidėmėjo.

Netrukus atvažiavo medikai ir iÅ¡vežė A. R. į ligoninę. Po to dar matė, kad buvo atvažiavę policijos pareigÅ«nai. Kas nutiko A. R., kas, kaip ir kur jį sužalojo, ji nežino iki Å¡iol. Ji negirdėjo, ar jis sakė kÄ nors apie tai, kas jį sužalojo. Vėliau girdėjo, kad tÄ patį vakarÄ , (duomenys neskelbtini) kaimyniniame name buvo nužudyti du vyrai. Tų asmenų duomenų nežino. Taip pat nežino jokių jų nužudymo aplinkybių. Jai asmeniÅ¡kai niekas nieko nepasakojo, o ji pati nesidomėjo (t. 3, b. l. 142-144).

17. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. M. parodė, jog ji su draugais buvo futbolo rungtynėse, po jų visi grįžo į savo kiemÄ , sėdėjo ant suoliuko, taip pat buvo ir A. R., kuris po to išėjo namo ir grįžo su perrėžta gerkle. Ä® kiemÄ po futbolo varžybų grįžo, kai dar buvo Å¡viesu, tikslaus laiko neprisiminė. A. R. buvo kartu su jais prie stalo, po to jis kažkur išėjo. Buvo jau tamsu, kai pamatė link kompanijos einantį siluetÄ . Nuo to laiko, kai A. R. išėjo, iki to laiko, kai pamatė jį grįžtantį, praėjo virÅ¡ valandos laiko, gal daugiau.

Pastebėjo, kad A. R. rÅ«bai buvo labai prilipę, pamatė, jog jis patyręs traumÄ . A. R. nukrito, buvo iÅ¡kviesta greitoji pagalba. Kai pirmÄ kartÄ pamatė A. R., jis nebuvo girtas, gal buvo iÅ¡gėręs alaus. Vėliau liudytoja sužinojo, kad įvyko žmogžudystė. Kas buvo vadinami „P.“, ji nežino. Kai viena iÅ¡ kompanijoje buvusių merginų paklausė A. R., kur jis buvo, parodė, kad link buto, kuriame buvo. A. R. pavartojo sÄ vokÄ â€žP.“. Jis neminėjo, kas jį sužalojo, tačiau kažkÄ minėjo apie tai, kad jį sužalojo vyras su Å«sais.

Ä®vykio aplinkybes geriau atsiminė, kai buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. 17.1.Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. M. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tikslesnės datos neatsimena, ji apie 18.00-19.00 val. išėjo į savo namo kiemÄ , kur susitiko su savo pažįstamais, klasiokais. Tarp tų pažįstamų buvo T. G., kuri atėjo Å¡iek tiek vėliau už jÄ , ir kiti. Jie visi susėdo prie staliuko, esančio kieme, bendravo, gėrė alų. Apie 20.00 val., gal Å¡iek tiek vėliau, prie jų priėjo pažįstamas iÅ¡ matymo A.

R., kurį visi vadina S.. Jis pasakė, kad eina iÅ¡ stadiono, kur vyko futbolo rungtynės. Jis buvo neblaivus, kurį laikÄ pabuvo su jais, dar iÅ¡gėrė alaus, visiÅ¡kai apgirto, pradėjo griuvinėti ir jie jam pasakė eiti namo. Jis pakilo ir išėjo link savo namo. Kelinta tai buvo valanda, ji nežino, bet dar tamsu nebuvo, buvo prieblanda. Visi kiti liko kieme. Kažkur po pusantros – dviejų valandų jau buvo tamsu, jie pamatė link jų ateinantį A. R.. Jis ėjo iÅ¡ tos pusės, link kurios buvo išėjęs prieÅ¡ kelias valandas.

Jam einant link jų, ji iÅ¡ karto nieko įtartino nepastebėjo, tik atkreipė dėmesį, kad jo rÅ«bai įtartinai blizgėjo, lyg bÅ«tų Å¡lapi. Priėjęs jis kažkaip griuvo ar atsigulė ant žolės. Kažkas iÅ¡ jų prie jo priÅ¡oko ir tada tik paaiÅ¡kėjo, kad A. R. sužalotas, jog jam padarytas pjautinis kaklo sužalojimas, kad jis stipriai kraujuoja, jog jo drabužiai permirkę krauju. T. G. iÅ¡ karto iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Kol laukė greitosios medicinos pagalbos, T.

G. A. R. pradėjo klausinėti, kur ir kas jį sužalojo. A. R. tik pasakė, kad jį sužalojo bute, kur gyvena du broliai, kuriuos vadina „P.“ (rusiÅ¡kai), jų duomenų nežino. Dar A. R. pasakė, kad jį sužalojo vyras su Å«sais. Daugiau nieko nepasakojo. Netrukus atvažiavo medikai ir iÅ¡vežė A. R. į ligoninę. IÅ¡ karto po medikų atvyko policijos pareigÅ«nai, kurie kartu su T. G. nuėjo į tų brolių butÄ . Vėliau iÅ¡ vietinių gyventojų iÅ¡girdo, kad tÄ vakarÄ tame bute, kur, kaip suprato, buvo sužalotas A.

R., dar du vyrai buvo nužudyti. Jokių nužudymo aplinkybių ar detalių ji nežino, jai niekas nieko nepasakojo, o pati nesidomėjo (t. 3, b. l. 147-149).

18. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja T. G. parodė, jog įvykio dienÄ ji su kompanija buvo kieme, iÅ¡gėrinėjo, prie kompanijos prisijungė A. R., kuris vėliau išėjo namo ir labai greitai sugrįžo. Jai pasirodė, kad jis buvo iÅ¡gėręs, buvo basas. Kai A. R. priėjo arčiau, pamatė, kad jis buvo visas kruvinas, jo kaklas buvo sužeistas. Kilo panika, buvo iÅ¡kviesta greitoji pagalba. Klausė A. R., kur jis buvo, Å¡is iÅ¡ karto nieko neatsakė, po to draugui pasakė „senas, su Å«sais, (duomenys neskelbtini)“.

Atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir pasiėmė A. R.. Kai atvažiavo policija, liudytoja pasakė, jog ji tikriausiai žino, iÅ¡ kur A. R. atėjo. Ji su policija nuėjo iki buto. Laiptinės duris atidarė kaimynai. Policijos pareigÅ«nai skambino į buto duris. Durys buvo neužrakintos. Policijos pareigÅ«nai atidarė duris. Liudytoja paaiÅ¡kino, jog bute pirmÄ pamatė V. L.. Įėjus į butÄ pamatė M. O., merginÄ ir dar kažkokį vaikinÄ . Ant stalo buvo butelis degtinės. Visi paminėti asmenys buvo virtuvėje.

V. L. buvo negyvas, matė kraujÄ ant grindų. Po to, kai A. R. atsiskyrė nuo jų kompanijos, jis grįžo maždaug už pusvalandžio. „P.“ vadino V. L.. Kodėl jis buvo taip vadinamas, nežino. Bute matė tik vienÄ lavonÄ vežimėlyje. Lavono ant grindų nematė. Neatkreipė dėmesio, ar M. O. buvo sužalotas. Ä®vykio vietoje patyrė Å¡okÄ , didelį stresÄ . 18.1. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. G. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 28 d., apie 23.00 val., sėdėjo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su draugais.

Tuo metu A. R. pasakė, kad eis namo ir išėjo. Maždaug apie 23.30 val. pamatė grįžtantį A. R.. Jis kažkaip įtartinai lėtai ėjo link jų. Kai jis priėjo arčiau, pamatė, kad jis visas kruvinas. Pamatė, kad jam sužalotas kaklas kairėje pusėje. Jis paaiÅ¡kino, kad buvo bute pas V. L.. Taip pat pasakė, kad jį peiliu sužalojo vyriÅ¡kis su Å«sais. Jie paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Kiek ji žino, V. L. gyvena su broliu A. R. bute adresu (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 139).

19. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. A. parodė, jog, atvykus į įvykio vietÄ , aiÅ¡kiai matėsi, kad medikų pagalba nereikalinga. IÅ¡ karto įėjus, prie durų gulėjo jaunuolis, jo rankoje buvo peilis. Toliau praėjus pro didžiulį kraujo klanÄ , vežimėlyje buvo nudurtas žmogus. Buvo didelis Å¡urmulys, buvo pareigÅ«nų, kaimynų. Buvo konstatuota mirtis. Ä®vykio vietoje buvo daug kraujo. Kai užėjo į butÄ , žmogus gulėjo tiesiai prieÅ¡ais jÄ buvusioje patalpoje, o kitas žmogus buvo Å¡iek tiek toliau.

Abu lavonai galimai gulėjo virtuvėje. Abu nužudytieji buvo toje pačioje patalpoje. Å one buvo kitas kambarys. Nepastebėjo kruvinų pėdsakų, nes buvo stresinė situacija. Ant grindų buvo kraujo. Nepastebėjo, kad ant grindų bÅ«tų likęs Å¡varus, žmogaus pavidalo formos plotas. Nebuvo duota užduotis apžiÅ«rėti kitus žmones, buvusius bute. Ä®vykio vietoje M. O. nematė. Neįsidėmėjo, kas ten buvo per žmonės, pati buvo stresinėje situacijoje. Liudytoja negalėjo pasakyti, ar pas nužudytÄ vyrÄ , pas kurį rankose buvo peilis, rankos buvo kruvinos ar kruvinas peilis.

Kai užėjo, daugiau nieko virtuvėje nebuvo. Liudytoja patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. 19.1. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. A. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) greitosios pagalbos stotyje skubios pagalbos specialiste. Jos darbas yra pamaininis, budėjimas būna nuo 08.00 val. iki kitos dienos 08.00 val. 2016 m. rugpjūčio 29 d. 00.09 val. buvo užregistruoti du kvietimai tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini). Kvietimuose buvo nurodyta, kad sumušti du vyrai. Jie skubiai nuvyko nurodytu adresu.

SumuÅ¡tų vyrų duomenų nurodyta nebuvo. Atvykus į įvykio vietÄ prie laiptinės buvę nepažįstami žmonės dar pasakė, kad jau tikrai gali neskubėti, jog jau yra lavonai, kuriems jie negalės padėti. Kas ten buvo per žmonės, nurodyti negali, matomai namo gyventojai, jie su jais nekalbėjo, tik girdėjo, kÄ pasakė. Jų brigada pradėjo lipti laiptais, einant į nurodytÄ butÄ . Lipant laiptais, ji pastebėjo ant laiptų kraujo lašų. Dar, kol lipo iki to buto, jie prasilenkė su pareigÅ«nais, kurie vedė du jai nepažįstamus vyrus, kaip suprato, tikriausiai iÅ¡ to buto.

Užėjus į tÄ butÄ , ji tiesiai nuo įėjimo durų, ties virtuvės slenksčiu, pamatė ant grindų gulintį jaunÄ vyrÄ , jis buvo visas kruvinas, jo deÅ¡inėje rankoje buvo peilis. Jis gulėjo be gyvybės ženklų. Ji nuėjo tiesiai prie to vyro. Jis buvo tik su kelnėmis, virÅ¡utinė kÅ«no dalis buvo apnuoginta. Jis buvo kruvinas. Kiek atsimena, ties raktikauliu buvo durtinis – pjautinis sužalojimas. Prie jo buvo kraujo bala. Jis jau buvo miręs, nukraujavęs. Ji konstatavo to vyro mirtį.

Å alia to vyro neįgaliojo vežimėlyje sėdėjo dar vienas vyras. Jis buvo vyresnis. Taip pat be gyvybės ženklų, taip pat kruvinas. ApžiÅ«rėjusi tÄ vyrÄ , nustatė durtinį pjautinį sužalojimÄ ties Å¡onkauliais. Jis taip pat buvo kruvinas. Tas vyras taip pat buvo negyvas. Ji konstatavo jo mirtį. Tų vyrų duomenų taip ir nesužinojo vietoje, nes duomenys buvo tik nustatinėjami. Konstatavusi tų vyrų mirtį, ji kažkiek apsižiÅ«rėjo vietoje ir pamatė, kad visas butas yra kruvinas, t. y. tos patalpos, kur buvo ji – koridorius ir virtuvė.

Ä® kitas patalpas – kambarius ji nėjo. Tuo metu, kai jie atvyko į tÄ butÄ , jokių paÅ¡alinių asmenų bute, iÅ¡skyrus pareigÅ«nus, ji nematė, su niekuo nekalbėjo, ar kambariuose buvo dar kokių paÅ¡alinių asmenų, nežino. Kas nutiko tame bute, jai pareigÅ«nai neaiÅ¡kino. Konstatavusi Å¡ių vyrų mirtį, ji iÅ¡ ten iÅ¡važiavo (t. 3, b. l. 151-153).

20. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas policijos pareigÅ«nas R. J. parodė, jog pagal iÅ¡kvietimÄ dėl sužeisto žmogaus važiavo į įvykio vietÄ , jau buvo atvažiavusi greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie buvo pasiėmę sužeistÄ asmenį ir iÅ¡vežę jį į ligoninę. Liudytojas su kolega priėjo prie grupės žmonių, kvietusių policijÄ , jie pasakė, kad vyras buvo labai kruvinas ir galimai buvo kažkuo sužeistas. Žmonės nurodė, kad nukentėjusysis buvo išėjęs pas pažįstamus ir po maždaug pusvalandžio grįžo atgal, jis buvo sužeistas.

Pagal parodymus nuėjo prie namo, kuriame viskas įvyko. Prie namo laiptinės pamatė labai daug kraujo. Užėjus į laiptinę, ant laiptų buvo labai daug kraujo lašų. Pakilo prie buto, ant durų rankenos taip pat buvo kraujo. Durys buvo neužrakintos, jas atidarė, užėjo ir pamatė du lavonus. Kambaryje pamatė M. O. ir dar du žmonės, kurie tame kambaryje miegojo. Dar buvo moteris, kuri išėjo iš kažkurio kambario, tačiau liudytojas negalėjo prisiminti, iš kurio kambario ji išėjo.

Tikriausiai bute daugiau nieko nebuvo. Kai užėjo į kambarį ir pamatė kaltinamÄ jį, jis tikriausiai nieko nesakė, bet jis vienintelis sėdėjo nuleidęs galvÄ ir vienintelis buvo adekvatus, suprato, kodėl liudytojas su kolega atėjo. Pareikalavus jo atsigulti ir sudėti rankas už nugaros, jis taip ir padarė. Kaltinamasis galbÅ«t klausinėjo, kodėl, dėl ko ir pan. Kiti du vyrai gulėjo tame pačiame kambaryje ant lovos, miegojo. Å ie vyrai buvo pažadinti ir paguldyti ant grindų. Tuomet liudytojas su kolega nuėjo tikrinti kambarių.

Moteriškę, kuri išėjo iš kažkurio kambario, pasodino prie įėjimo durų ant rūbų, kad ji netrukdytų. Moteris buvo neblaivi, nieko neaiškino, tik prašė duoti jai parūkyti. M. O. tikriausiai buvo apsirengęs tamsiai, galbūt ant rūbų ir buvo kažkokios raudonos dėmės. Kambaryje, kuriame buvo du lavonai, buvo labai daug kraujo, didžioji dalis grindų buvo kruvina. Tame kambaryje, kur buvo lavonai, buvo kažkokie pėdsakai. Atrodė taip, kad kažkas būtų vaikščiojęs. Lavonai buvo virtuvėje.

Liudytojas neatsiminė, ar kaltinamasis bandė kažkÄ sakyti, kai jį pamatė. Tuos du vyrus, kurie miegojo, reikėjo žadinti. Ne iÅ¡ karto juos pavyko pakelti. Jiems buvo pasakyta keltis ir jie atsipeikėjo. GalbÅ«t buvo galima suprasti iÅ¡ jų elgsenos, iÅ¡ jų koordinacijos, kad jie iÅ¡ tikrųjų miegojo. Perskaičius liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, kad parodymai užfiksuoti teisingai. R. J. teigė, kad į butÄ užėjo tik jis ir jo kolega, jam atrodo, jog jokia moteris su jais nėjo.

Kai atvyko į įvykio vietÄ , kur buvo rastas nukritęs ir sužalotas asmuo, visa kompanija nuėjo su liudytoju ir jo kolega iki laiptinės, tačiau iki buto niekas nekilo. Iki buto pakilo laiptais, lifto negalėjo iÅ¡kviesti, nes jis buvo iÅ¡kviečiamas su žetonais tik gyventojams. Greičiausiai nesiaiÅ¡kino, kodėl M. O. rankos buvo kruvinos. Kai užėjo į butÄ , buvo pastabos iÅ¡ moteriÅ¡kės, kuri išėjo iÅ¡ tualeto. Ji klausė, kÄ jie čia daro, ko nori, prašė parÅ«kyti. Tuo metu, kai mergina buvo paguldyta ant grindų, ji dar nežinojo, kur jos brolis, tik po to, kai pasuko galvÄ Ä¯ virtuvę, pamatė, kad ten yra jos brolis, ir pradėjo sakyti, kad ten jos brolis. 20.1.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. J. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 28 d., apie 23.40 val., patruliuodamas kartu su K. B., gavo praneÅ¡imÄ , jog (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), yra sužalotas vyras. Pirminė informacija buvo tokia, kad prie kažkokios kieme sėdinčios kompanijos atėjo vyras, nukrito, jo veidas buvo sužalotas, buvo daug kraujo. Jie iÅ¡ karto nuvažiavo į nurodytÄ vietÄ . Jiems važiuojant pakeliui informacija pasikeitė. Buvo gauti duomenys, kad lyg tai tas vyras sužalotas peiliu.

Privažiuojant nurodytÄ vietÄ , pamatė iÅ¡važiuojantį greitosios pagalbos automobilį. Å iame automobilyje buvo bÅ«tent tas sužalotas vyras. Medikai paaiÅ¡kino, jog, apžiÅ«rėjus vyrÄ , jam buvo nustatyta durtinė – pjautinė kaklo žaizda ir jis skubiai vežamas į ligoninę. Medikai paaiÅ¡kino, jog Å¡iuo metu su tuo asmeniu bendrauti negalima, kad jam reikalinga skubi pagalba. Taip pat medikas paaiÅ¡kino, kad nežino, kas nutiko tam vyrui, nes jis nieko nepaaiÅ¡kino. Medikams iÅ¡važiavus, jie privažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo.

Kieme buvo kompanija žmonių. Priėjus prie tos kompanijos ir paklausus, kas atsitiko, viena moteris iÅ¡ tos kompanijos pasakė, kad jiems sėdint tame kieme apie 23.30 val. prie jų priėjo pažįstamas iÅ¡ matymo A. R.. Jis buvo visas kruvinas. Priėjęs jis nieko neaiÅ¡kino ir nesakė. Kai jis prie jų priėjo, jis nukrito ant žemės, galimai prarado sÄ monę. Tada ta moteris paskambino ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Taip pat ta moteris pasakė, jog ji konkrečiai nieko nežino, bet įtaria, kur galėjo bÅ«ti sužalotas A.

R.. Jie paprašė jÄ parodyti ir visi kartu nuėjo prie (duomenys neskelbtini) namo. Priėjus prie to namo, jie ant Å¡aligatvio pamatė kraujo žymes, laÅ¡us. Eidami tais kraujo pėdsakais, jie priėjo prie buto Nr. (duomenys neskelbtini). Buto durys taip pat buvo kruvinos. Buto durys buvo uždarytos, bet nebuvo užrakintos. Liudytojas atidarė buto duris ir tiesiai nuo įėjimo pamatė, kad virtuvėje ties slenksčiu ant grindų guli pusnuogis vyras, už jo invalido vežimėlyje sėdi dar vienas vyras.

Jie abu buvo kruvini, be jokių gyvybės ženklų. Visame bute visur matėsi daug kraujo. Užėjus kambaryje ant pufo, praktiÅ¡kai prie kambario durų, pamatė sėdintį vyrÄ . Jis sėdėjo susilenkęs, jo rankos ir drabužiai buvo kruvini. Tas vyras buvo vyresnio amžiaus, tamsių plaukų, su Å«sais. Kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, tai buvo M. O.. Pamatęs juos jis iÅ¡ karto pradėjo sakyti, kad nieko nedarė. Jis buvo neblaivus. Jie iÅ¡ karto nurodė gulti ant grindų ir jį sulaikė, uždėjo antrankius.

Tęsiant patalpų patikrinimÄ , tame pačiame kambaryje ant iÅ¡skleistos sofos pamatė miegančius du vyrus. Pradėjo juos žadinti, tačiau Å¡ie ilgai negalėjo pabusti. Kai pagaliau pavyko vyrus prižadinti, jie buvo suguldyti ant grindų, sulaikyti. Kaip nustatė, tai buvo A. R. ir O. S.. Liudytojo kolega liko saugoti vyrus, o jis nuėjo iki virtuvės patikrinti toliau patalpas, tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nėra daugiau žmonių. Jam tikrinant patalpas, iÅ¡ tualeto išėjo moteris, kaip paaiÅ¡kėjo, tai buvo N. L..

Jai išėjus iÅ¡ tualeto, buto prieÅ¡kambaryje, jai buvo liepta atsigulti ant grindų. Ji atsigulė ant kažkokio patiesalo, kuris buvo ant grindų prieÅ¡kambaryje. Jie jų visų klausė, kas atsitiko, bet niekas nieko paaiÅ¡kinti negalėjo. N. L. sakė, kad ji kaip ir tie du vyrai miegojo, ir atsikėlė tik į tualetÄ . Tada N. L. pradėjo jų klausinėti, kur yra jos brolis. Ji vis kartojo klausimÄ , po to kažkaip pasilenkė, iÅ¡ už kampo pasižiÅ«rėjo į virtuvės pusę ir pasakė, kad ten guli jos brolis.

Jis suprato, kad ji kalbėjo apie vyro lavonÄ , gulintį ant grindų. Daugiau ji nieko nesakė. Niekas apskritai nieko negalėjo paaiÅ¡kinti, kas atsitiko. Jie visi buvo labai girti (t. 3, b. l. 155-157).

21. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. B. paaiÅ¡kino, jog jis matė M. O. bare „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau M. O. matė po futbolo varžybų. Jis mosikavo rankomis, su juo buvo moteris ir vyras su akiniais. Liudytojas teigė, jog jis pažįsta V. L.. DienÄ prieÅ¡ įvykį jis V. L. nuvežė pas A. R. ir V. L. į svečius. V. L. negalėdavo savarankiÅ¡kai vaikščioti. Jei jis bandydavo atsistoti, susilenkdavo keliai ir pradėdavo drebėti, reikėdavo už kažko laikytis, pastovėti prisilaikydamas galėjo.

A. B. teigė, kad kartu V. L. pas A. R. ir V. L. vartojo alkoholį, tame bute ir nakvojo. Sekmadienį liudytojas nuėjo į barÄ , pasakė V. L., kad, kai jį reikės paimti, jis paskambintų. Po futbolo paskambino V. L., tačiau jis sakė, kad dar pabus, jei kÄ â€“ paskambins, bet taip ir nepaskambino. A. B. negalėjo nurodyti, su kokia kompanija kaltinamasis leido laikÄ . Futbolo varžybose jis sėdėjo kitoje stadiono pusėje. Liudytojas su V. L. gyveno kaimynystėje, draugavo su juo. V. L. santykiai su mama buvo geri, kai jo mama dirbdavo, liudytojas ateidavo pas jį, padėjo prižiÅ«rėti jo tetÄ .

V. L., kÄ galėjo pats padaryti, padarydavo pats, ko nesugebėdavo, tai liudytojas jam padėdavo. V. L. turi seserį. Jo seserį yra matęs du kartus, kiek matė, santykiai tarp jų buvo geri. V. L. sakė, kad sesuo gyvena ir dirba Anglijoje, turi du vaikus. Sesuo padėdavo V. L. pinigais. Perskaičius liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, jog jie užfiksuoti teisingai. 21.1. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė, kad nuo gimimo gyvena (duomenys neskelbtini). V. L. jis pažįsta nuo 2015 metų, kai Å¡is išėjo į laisvę iÅ¡ įkalinimo įstaigos.

Su V. L. buvo geri, draugiÅ¡ki santykiai. V. L. buvo neįgalus, negalėjo vaikščioti, jis judėjo tik savo vežimėlyje. VienÄ vakarÄ jam paskambino V. L. ir paprašė, kad jis ateitų į namus ir padėtų nusigauti pas pažįstamÄ . V. L. dažnai prašė padėti jam nuvykti pas kÄ nors. Jie su V. L. susitarė, kad eis pas brolius V. L. ir A. R., kurie gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). V. L. turėjo su savimi mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . Jis tiksliai prisimena, kad bute buvo V.

L. ir A. R. bei viena pažįstama mergina. Jis tiksliai neprisimena, ar tuo metu Å¡iame bute buvo A. R., kurį jis pažįsta apie 5-7 metus. Naktį iÅ¡ rugpjūčio 27 d. į 28 d. jis ir V. L. liko nakvoti V. L. ir A. R. bute. Pradžioje jie žaidė kortomis, gėrė alų. O vėliau nuėjo miegoti. Jis su V. L. ir A. R. miegojo kambaryje, kuris yra toliau nuo įėjimo į butÄ Â ir arčiau virtuvės. Jis atsikėlė tÄ rytÄ , t. y. 2016 m. rugpjūčio 28 d., apie 07.00-07.30 val., A. R. jau nebuvo, o V.

L. su V. L. ir A. R. jau buvo girti. V. L. ir A. R. išėjo į kioskÄ ir grįžo po pusvalandžio, atnešė alaus. Kol V. L. ir A. R. nebuvo, V. L. pamiegojo. Apie 08.00 val. jis paėmė tuščius butelius ir nuėjo į taromatÄ , pridavė tarÄ ir parduotuvėje „Iki“ nupirko alaus ir grįžo. Vėliau kartu su A. R. iÅ¡ buto išėjo. Prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ jie susitiko su dviem iÅ¡ matymo pažįstamais vyrais, nusipirko alkoholio ir nuėjo į A. R. butÄ , kur gėrė nupirktÄ alkoholį.

Liudytojas nurodė, kas buvo atėjęs į butÄ , kas iÅ¡ jo išėjo. Jis pats bute buvo iki 15.00 val. Apie 16.30-17.00 val. jis atėjo į aludę, esančiÄ (duomenys neskelbtini). Aludės kiemelyje jis sutiko daug vyrų, daugumÄ jų pažįsta. Jis sėdėjo už staliuko, kuris yra toliau nuo įėjimo į kiemÄ iÅ¡ aludės. Prie to paties staliuko sėdėjo A. R. ir kiti vyrai. Kai jis atėjo į Å¡iÄ aludę, tai jos kieme už stalo, kuris yra arčiau įėjimo iÅ¡ aludės į kiemÄ , sėdėjo anksčiau jam nepažįstamas Å«suotas vyras.

Vėliau jis jį matė per televizorių, kai rodė žinias apie nužudymÄ (duomenys neskelbtini). IÅ¡ aplinkinių sužinojo, kad jo vardas M., jis gyveno (duomenys neskelbtini). Aplinkiniai taip pat jį vadino „A.“, nes, pasak gandų, jis tarnavo Afganistane. Minėtas vyras sėdėjo aludės kieme už stalo ir gėrė degtinę „(duomenys neskelbtini)“. Å alia jo sėdėjo kažkokie kiti žmonės, kuriuos jis pažįsta tik iÅ¡ matymo. Kai buvo aludėje, girdėjo, kad tas vyras kažkÄ garsiai kalbėjo, prisimena, kad jis tik siÅ«lė iÅ¡gerti.

Å is vyras skyrėsi nuo kitų žmonių, nes labai garsiai kalbėjo, matėsi, kad jis labai girtas. Po baro uždarymo jis su vaikinais, su kuriais buvo aludėje, atėjo į netoliese esantį stadionÄ , kur vyko futbolo rungtynės. Einant į stadionÄ matė, kad į rungtynes taip pat ėjo A. R.. Liudytojas jį pamatė dar bÅ«damas prie baro. Jis ėjo į stadionÄ kartu su „A.“, O. S., Å¡io mergina. Vėliau jis juos matė bÅ«damas stadione, jie sėdėjo kitoje futbolo lauko pusėje.

Po futbolo rungtynių visi skirstėsi. Liudytojas matė, kad „A.“ kartu su A. R., O. S. ir Å¡io mergina ėjo link (duomenys neskelbtini) namo. Jis su savo pažįstamais, tarp kurių buvo ir A. R., ėjo taip pat iÅ¡ stadiono, tačiau pakeliui A. R. atsisėdo pas vienÄ iÅ¡ futbolininkų į juodÄ maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo. Su savo pažįstamais jis nuėjo iki įėjimo į psichiatrinę ligoninę ir nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančiÄ (duomenys neskelbtini).

Tuo metu prie įėjimo į minėtÄ parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ sutiko O. S., kuris sėdėjo prie įėjimo, o prekybos salėje matė N. L. kartu su A. R.. KÄ jie pirko, nežino. Kur tuo metu buvo „A.“, nežino. Jis matė, kad, kai A. R., O. S. ir N. L. išėjo iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“, jie nuėjo link A. R. namo. Vėliau liudytojas su kitais pažįstamais nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Namo grįžo pirmu autobusu apie 05.15 val. Apie 10.00 val. jis paskambino ir sužinojo, kad A.

R. bute buvo nužudyti V. L. ir V. L.. Po Å¡io įvykio iÅ¡ aplinkinių (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad tÄ naktį minėtame bute buvo ne tik nužudyti V. L. ir V. L., bet taip pat peiliu buvo sužeistas A. R.. Jis iÅ¡bėgo iÅ¡ jų buto visas kraujuotas ir prašė pagalbos. Pirmai jį sutikusiai moteriai spėjo pasakyti „ūsai“ ir nualpo (t. 3, b. l. 163-164).

22. IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenys patvirtina, kad 2016 m. rugpjūčio 28 d. 23.38 val. Bendrajame pagalbos centre gautas praneÅ¡imas apie kieme prie pranešėjos priėjusį vyrÄ sudraskytu kaklu ir kruvinomis kojomis (t. 1, b. l. 45-48).

23. R. J. ir K. B. tarnybiniais praneÅ¡imais užfiksuota, kad 2016 m. rugpjūčio 28 d., jiems patruliuojant, apie 23.40 val. iÅ¡ budėtojo buvo gautas praneÅ¡imas apie sužalotÄ vyrÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus į minėtÄ vietÄ , pamatė, kad iÅ¡važiuoja greitosios medicinos pagalbos automobilis, kuriuo, kaip sužinojo, iÅ¡vežamas į kaklo sritį sužalotas A. R., jis yra sunkios bÅ«klės ir dėl sužalojimo nieko negalėjo papasakoti. Kieme jie pamatė grupę žmonių, iÅ¡ kurių viena moteris paaiÅ¡kino, jog link jų kompanijos ėjo vyriÅ¡kis, besilaikantis ranka už kaklo, priėjęs prie jų, jis nugriuvo.

Vyrui buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba. Moteris sakė, kad galimai žino, kur galėjo bÅ«ti sužalotas vyriÅ¡kis, ir nurodė adresÄ (duomenys neskelbtini). Einant link minėto namo, matėsi kraujo pėdsakai. Name pagal laiptinėje esančius kraujo pėdsakus nuėjo iki (duomenys neskelbtini) buto durų. Įėję į butÄ , pamatė, kad virtuvėje ant grindų guli kruvinas vyras ir netoli jo neįgaliojo vežimėlyje sėdi vyras, abu jie buvo be gyvybės ženklų. Kambaryje jie pamatė ant lovos gulinčius du vyrus ir ant kėdės sėdintį vyrÄ , kurio deÅ¡inė ranka buvo kruvina ir ant drabužių matėsi kraujo dėmės. Sulaikius vyrus, pastebėjo, kad iÅ¡ tualeto iÅ¡eina neblaivi moteris, kuriÄ taip pat sulaikė.

Paklausus asmenų, kas čia įvyko, niekas negalėjo paaiškinti. Matėsi, kad bute vyko išgertuvės ir visi asmenys yra akivaizdžiai neblaivūs. Visi bute rasti asmenys buvo sulaikyti. Atvykusi medikų brigada konstatavo virtuvėje buvusių vyriškių mirtį (t. 1, b. l. 187, 186).

24. Įvykio vietos – dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, jog butas yra (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo aukšte. Namo laiptinėje, aikštelėje prie pašto dėžučių, ant laiptų matomos raudonos spalvos dėmės, ant apžiūrimo buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, durų rankenos iš išorinės ir vidinės pusių yra raudonos spalvos sutepimai. Prieškambaryje matomas ant grindų patiestas kiliminis takas, ant kurio matomi gausūs rudos spalvos sutepimai.

Prie pat durų slenksčio kambaryje ant grindų matoma kraujo bala su krešuliais 65x85 cm dydžio. Kambaryje ant grindų patiestas kilimas, kurio viename kampe matoma rudos spalvos dėmė. Prie minkštojo kampo stovi stalas. Ant stalo apžiūros metu matomi maisto likučiai, indai, keturi mobiliojo ryšio telefonai NOKIA – 3 iš jų su dviem SIM kortelėmis, 1 su viena SIM kortele. Šalia telefonų ant stalo guli sutepti krauju dokumentai, išduoti M. O., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu: asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), darbo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Taip pat ant stalo guli A. S. vardu iÅ¡duota banko kortelė „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. R. vardu iÅ¡duota banko kortelė „Visa“, Nr. (duomenys neskelbtini). Tiesiai koridoriaus gale yra virtuvė. Virtuvės stakta yra sutepta raudonos spalvos dėmėmis. Kairėje pusėje nuo praėjimo į virtuvę kampe prie kriauklės ant grindų yra sumesta krÅ«va Å¡iukÅ¡lių. Palei kairę sienÄ sumontuota kriauklė, už jos viryklė, už viryklės yra virtuvinių baldų komplektas.

Ant viryklės apžiūros metu matomi raudonos spalvos sutepimai. Kriauklėje, ant viryklės ir ant virtuvės baldų matomi stovintys indai, kiti namų apyvokos daiktai. Priešingoje įėjimui sienoje yra langas, prie lango stovi stalas. Apžiūros metu virtuvės grindys visos suteptos krauju. Ties įėjimu į virtuvę ant grindų galva atsirėmęs į dešinės įėjimo staktos pusę aukštielninkas guli vyriškos lyties lavonas juodos spalvos sportinėmis kelnėmis, juodomis kojinėmis, viršutinė kūno dalis apnuoginta.

Lavonas guli ant grindų kraujo baloje. Dešinėje lavono rankoje yra peilis. Visas lavono kūno paviršius: tiek priekinis, tiek nugarinis suteptas krauju. Lavono kelnės ir kojinės suteptos (permirkusios) krauju. Ant lavono kūno galima išskirti vertikalios krypties kraujo patekėjimus. Dešinėje viršraktinėje srityje matoma durtinė-pjautinė, žiojanti žaizda. Už šio vyriškos lyties lavono prie lango šalia virtuvės stalo stovi invalido vežimėlis, kuriame matomas pusiau gulimoje padėtyje vyriškos lyties lavonas mėlynos spalvos marškinėliais, juodomis sportinėmis kelnėmis, su kojinėmis, sportbačiais, jo galva nusvirusi į dešinę pusę.

Lavono krÅ«tinės lÄ stos priekiniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inėje ties speneliu, yra durtinė-pjautinė žaizda. Lavono kairė plaÅ¡taka sutepta krauju. Visas lavono pavirÅ¡ius negausiai suteptas krauju (t. 1, b. l. 54-105).

25. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėta vieta, esanti (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«rėjus nustatyta, kad nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) namo aukÅ¡te, einant laiptinės laiptais žemyn, ant laiptų matomos raudonos spalvos kraujo dėmės. Dėmių gausu tarp 4 ir 5 laiptinės aukÅ¡tų, tarp 1 ir 2 laiptinės aukÅ¡tų. Pirmame aukÅ¡te ties išėjimu iÅ¡ laiptinės matosi pėdos formos kraujo dėmės. Išėjus iÅ¡ laiptinės ir pasukus į deÅ¡inę pusę, einant Å¡aligatviu, matosi kraujo pėdsakai, kurie veda link (duomenys neskelbtini) namo palei sienÄ , toliau automobilių stovėjimo aikÅ¡tele link kiemo tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų.

Ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), apie 20 metrų atstumu nuo namo prie medžių yra stalas su suolais. Prie suolo ant smėlio yra dėmė – kraujo pėdsakas. Atstumas nuo pirminio iki galutinio apžiūros taško yra apie 400 metrų (t. 1, b. l. 109-111).

26. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėta vieta, esanti (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«rėjus nustatyta, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Užėjus į butÄ patenkama į prieÅ¡kambarį, kurio deÅ¡inėje yra kambarys, kurio tarpduryje yra sudžiÅ«vusio kraujo bala. Tiesiai prieÅ¡ais įėjimÄ yra koridorius, kurio deÅ¡inėje pusėje yra dar vienas kambarys, kairėje – vonios ir tualeto patalpos, o gale – virtuvė. Virtuvės grindys gausiai suteptos sudžiÅ«vusiu krauju.

Palei kairiÄ jÄ sienÄ sustatyta virtuvės spintelės ir viryklė, ant kurios stovi aliuminio puodas, per kurio viršų guli permesta geltonos spalvos metalo grandinėlė, kuri paimama ir supakuojama. Kairėje nuo įėjimo ant grindų Å¡iukÅ¡lių krÅ«voje rastas ir paimtas permatomas plastikinis maiÅ¡elis, kuriame įdėta juodos spalvos piniginė, gausiai krauju sutepti popieriaus lapai, vizitinės kortelės ir M. O. vardu iÅ¡duota „DNB banko“ mokėjimo kortelė (t. 1, b. l. 113-123).

27. Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti A. R. šortai, marškinėliai bei antklodė. Ant šortų, marškinėlių, antklodės matomi gausūs rudos spalvos sutepimai, šortai, marškinėliai, antklodė yra sukarpyti (t. 2, b. l. 120-124).

28. Alkotesterio rodmenų kvitais užfiksuotas įvykio vietoje buvusių asmenų neblaivumas: M. O. 2016 m. rugpjūčio 29 d. 01.07 val. nustatytas 1,96 promilių neblaivumas (t.5, b. l. 118); A. R. 2016 m. rugpjūčio 29 d. 02.28 val. nustatytas 2,43 promilių neblaivumas (t. 3., b. l. 108); O. S. 2016 m. rugpjūčio 29 d. 01.04 val. nustatytas 2,25 promilių neblaivumas (t. 4, b. l. 72); N. L. 2016 m. rugpjūčio 29 d. 02.22 val. nustatytas 1,96 promilių neblaivumas (t. 4, b. l. 13).

29. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad M. O. padaryta muštinė žaizda kaktos dešinėje pusėje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, paveikus kietais bukais daiktais; pjautinė žaizda dešinėje plaštakoje, paveikus pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2016 m. rugpjūčio 28 d. vakare. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui.

Pjautinė žaizda dešinėje plaštakoje galėjo atsirasti ginantis. Sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti skirtingų rūšių daiktais. Sužalojimas neatspindi žalojusio daikto formos, dydžio (t. 5, b. l. 49). 30. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad A. R. padaryta durtinė-pjautinė žaizda kaklo kairėje pusėje, paveikus duriančiu-pjaunančiu įrankiu, odos įbrėžimas kairio klubo srityje, paveikus smailiu daiktu, poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje bei dešinės plaštakos sumušimas, paveikus kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2016 m. rugpjūčio 28 d. vakare.

Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai yra pasiekiami nukentėjusiojo rankomis, todėl savęs žalojimo galimybė neatmetama. Dešinės rankos sužalojimai galėjo atsirasti ginantis. Sužalojimai padaryti keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti skirtingų rūšių daiktais. Sužalojimai neatspindi žalojusio daikto formos, dydžio (t. 2, b. l. 113-114).

31. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. R. apžiūros duomenimis jam padaryti terminiai odos nudegimai kairiajame dilbyje, paveikus įkaitintu daiktu, 1-2 dienų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Savęs žalojimo galimybė neatmetama. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo atsirasti ginantis. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti vienos rūšies daiktais (galimai vienu daiktu). Sužalojimas neatspindi žalojusio daikto formos, dydžio (t. 3, b. l. 91).

32. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad N. L. padarytas 2 cm ilgio tiesus odos įbrėžimas deÅ¡inės alkÅ«nės sÄ nario srityje, paveikus smailiu daiktu, 1-2 dienų laikotarpyje iki apžiÅ«ros. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Savęs žalojimo galimybė neatmetama. Sužalojimas nebÅ«dingas savigynai. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas neatspindi sužalojusio daikto formos, dydžio (t. 3, b. l. 185).

33. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad O. S. apžiūros duomenimis jo sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti 2016 m. rugpjūčio 28 d., nenustatyta (t. 4, b. l. 64).

34. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad:

1. V. L. mirė nuo durtinio-pjautinio krÅ«tinės lÄ stos sužalojimo su poraktikaulinės arterijos sužalojimu. Ä® tai nurodo krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje durtinė-pjautinė žaizda su poraktikaulinės arterijos bei deÅ¡inio plaučio virÅ¡utinės skilties sužalojimu, kas komplikavosi Å«miu vidiniu ir iÅ¡oriniu nukraujavimu, Å¡irdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu;

2. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2016 m. rugpjūčio 29 d. 08.10 val., rodo, kad nuo V. L. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 6-12 val. laiko;

3. V. L. lavone nustatyta: 3.1. krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje durtinė-pjautinė žaizda su poraktikaulinės arterijos bei deÅ¡inio plaučio virÅ¡utinės skilties sužalojimu pagal makroskopinį vaizdÄ padaryta aÅ¡triu, duriančių – pjaunančių, tikėtina vienaÅ¡menių savybių turinčiu daiktu kelių-keliasdeÅ¡imt minučių laikotarpyje iki mirties. Žaizdos kanalas įstrižos krypties, tęsiasi iÅ¡ deÅ¡inės į kairę ir iÅ¡ virÅ¡aus į apačiÄ . Nustatytas sužalojimas visumoje, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu; 3.2. Poodinės kraujosruvos abipus plaÅ¡takose, abipus žastuose, kairiame dilbyje, krÅ«tinėje, kairėje Å¡launyje pagal makroskopinį vaizdÄ padarytos kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais) ar pavirÅ¡iumi (pavirÅ¡iais) 1-3 parų laikotarpyje iki mirties. Å ie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

4. V. L. lavono kraujyje rasta 4,94 ‰ (promilės) etilo alkoholio, šlapime rasta 5,19 ‰ (promilės) etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį;

5. V. L. lavono kraujyje amfetaminų, opijatų, kanabinoidų, kokaino, kokainometabolitų, benzodiazepinų nerasta. Å lapime amfetaminų, opijatų, benzodiazepinų, tetrahidrolcanabinolio karboksi rÅ«gÅ¡ties nerasta. Imuninės analizės duomenimis Å¡lapime kokaino, kokaino metabolitų nerasta; 6. V. L. mirė nuo durtinio-pjautinio krÅ«tinės lÄ stos sužalojimo su poraktikaulinės arterijos sužalojimu. Ä® tai nurodo krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje durtinė-pjautinė žaizda su poraktikaulinės arterijos bei deÅ¡inio plaučio virÅ¡utinės skilties sužalojimu, kas komplikavosi Å«miu vidiniu ir iÅ¡oriniu nukraujavimu, Å¡irdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu;

7. V. L. kūne pomirtinių sužalojimų nėra;

8. Nustatyti sužalojimai yra nukentėjusiojo rankomis pasiekiamose kūno vietose, tačiau visumoje nėra būdingi savęs žalojimuisi ar griuvimui; V. L. kūne nustatytų sužalojimų lokalizacija bei pobūdis visumoje nenurodo, kurie galėjo būti padaryti kovos ar savigynos metu;

10. Po išvados 3.1 punkte nustatyto sužalojimo nukentėjusysis galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (pvz., judėti, gintis, šaukti);

11. Po išvados 3.1. punkte nustatyto kūno sužalojimo nukentėjusysis galėjo gyventi nuo kelių iki keliasdešimt minučių;

12. Visumoje atsižvelgiant į sužalojimų lokalizacijÄ bei pobÅ«dį kÅ«ne, nukentėjusysis galėjo bÅ«ti įvairiose pozose sužalojimų padarymo jam metu;

13. Išvados 3.1. punkte nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje. Išvados 3.2. punkte nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai aštuonių trauminių poveikių pasekoje;

14. Išvados 3.1. punkte nustatytas sužalojimas padarytas duriančių – pjaunančių, tikėtina vienašmenių savybių turinčiu daiktu. Išvados 3.2. punkte nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais);

15. Išvados 3.1. punkte nustatytas sužalojimas padarytas duriančių – pjaunančių, tikėtina vienašmenių savybių turinčiu daiktu. Išvados 3.2. punkte nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais);

16. Išvados 3.1. punkte nustatytas sužalojimas padarytas kelių – keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Išvados 3.2. punkte nustatyti sužalojimai padaryti 1-3 parų laikotarpyje iki mirties (t. 2, b. l. 6-12).

35. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad:

1. V. L. mirtis įvyko nuo durtinės-pjautinės kiauryminės krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inės pusės žaizdos su deÅ¡iniojo plaučio sužalojimu. Tai komplikavosi Å«miu vidiniu nukraujavimu (1710 g kraujo kreÅ¡ulys ir 458 g skysto kraujo deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje), Å«miu Å¡irdies – kraujagyslių veiklos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimu;

2. V. L. mirtis galėjo įvykti prieš 3-6 valandas iki jo lavono tyrimo pradžios (2016 m. rugpjūčio 29 d. 03.30 val.). Tai rodo lavono tyrimo metu nustatyti lavoniniai reiškiniai;

3. IÅ¡tyrus V. L. lavonÄ ir įvertinus papildomų tyrimų duomenis nustatyti sužalojimai padaryti: 3.1. Mechaniniu poveikiu: 3.1.1. Durtinė pjautinė kiauryminė krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inės pusės žaizda su deÅ¡iniojo plaučio sužalojimu. Å i žaizda padaryta duriančiu – pjaunančiu daiktu, kuo galėjo bÅ«ti peilio geležtės tipo daiktas, duriant nukentėjusiojo atžvilgiu iÅ¡ virÅ¡aus žemyn, iÅ¡ priekio į nugarÄ , iÅ¡ deÅ¡inės į kairę, aÅ¡menimis nukreiptais į nukentėjusiojo deÅ¡inę pusę (iÅ¡orę), iki keliolikos – keliasdeÅ¡imt minučių laikotarpyje iki mirties.

Tai rodo sužalojimo pobÅ«dis, krÅ«tinplėvės deÅ¡inėje ertmėje susikaupusio kraujo kiekis. Å is sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl plaučio sužalojimo; 3.1.2. Odos nubrozdinimas deÅ¡iniame žaste, padarytas kietu, buku, ribotu daiktu (galėjo bÅ«ti peilio galas), paveikus Å¡iÄ sritį, iki keliolikos – keliasdeÅ¡imt minučių laikotarpyje iki mirties. Tai rodo sužalojimo morfologiniai ypatumai. Odos nubrozdinimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ ; 3.2. Cheminiu poveikiu:

ūminis toksinis etilo alkoholio poveikis, pasireiškęs 2,00 ‰ etilo alkoholio radimu lavono kraujyje, 2,58 ‰ etilo alkoholio radimu lavono šlapime. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių komentaro 4.5. punktu, šis tiriamajam nustatytas cheminiu poveikiu padarytas sužalojimas nevertinamas ir nekvalifikuojamas;

4. V. L. lavono kraujyje rasta 2,00 ‰ etilo alkoholio, šlapime rasta 2,58 ‰ etilo alkoholio, tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį;

5. V. L. lavono kraujyje barbitūratų, benzodiazepinų, febnotiazinų, metamizolio, amitriptilino, difenhidramino, amfetaminų, kokaino, opijatų nerasta. Šlapime barbitūratų, benzodiazepinų, fenotiazinų, metamizolio, amitriptilino, difenhidramino, amfetaminų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime opijatų, kokaino ir tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta;

7. Pomirtinių sužalojimų lavono tyrimo metu nerasta;

8. Nukentėjusiojo lavono tyrimo metu rasti sužalojimai nėra būdingi sužalojimams, padaromiems save žalojant, tačiau kategoriškai nėra atmetama galimybė, kad tokius sužalojimus nukentėjusysis galėjo pasidaryti pats sau, nes nustatyti sužalojimai yra pasiekiami savo ranka, kurioje galėjo būti laikomas daiktas, padaręs minėtus sužalojimus;

9. Neatmetama galimybė, kad nukentėjusiojo lavono tyrimo metu rastas odos nubrozdinimas deÅ¡iniame žaste padarytas jam ginantis, pavyzdžiui, jam žastu numuÅ¡ant kietÄ , bukÄ , ribotÄ daiktÄ , kuo galėjo bÅ«ti peilio geležtės tipo daikto galas; 10-11. Po nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų padarymo jis galėjo atlikti sÄ moningus veiksmus (pavyzdžiui, judėti, gintis, Å¡aukti), kol dėl iÅ¡ sužaloto plaučio vykstančio vidinio nukraujavimo per keliolika – keliasdeÅ¡imt minučių įvyko Å«mus Å¡irdies – kraujagyslių veiklos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimai, sukėlę sÄ monės praradimÄ ir mirtį. Kiti sužalojimai sÄ monės praradimui ir aktyvių sÄ moningų veiksmų atlikimui įtakos neturėjo;

12. Tikėtina, kad nukentėjusysis buvo sužalotas esant jam vertikalioje ar artimojo jai padėtyje, pavyzdžiui, sėdimoje padėtyje, sudavus smÅ«gį peilio geležtės tipo daiktu į krÅ«tinės deÅ¡inę pusę iÅ¡ virÅ¡aus, priekio ir deÅ¡inės į apačiÄ , kairę ir nugarÄ ;

13. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais: vienu į krÅ«tinę – bÅ«dingu smÅ«gio sudavimui, ir vienu į deÅ¡inį žastÄ , kuris galėjo bÅ«ti padarytas dinaminio poveikio metu, pavyzdžiui, nukentėjusiajam žastu numuÅ¡ant ar kitaip kontaktuojant su sužalojimÄ padariusiu daiktu; 14-15. Sužalojimuose užsifiksavo tik bendri individualÅ«s požymiai, kuriais remiantis identifikuoti žalojusio įrankio nėra galimybės, pagal sužalojimo krÅ«tinėje matmenis: žaizdos ilgis – 3,5 cm, vidinis galas iki 0,3 cm pločio galima daryti iÅ¡vadÄ , kad sužalojimus padaręs daiktas buvo peilio geležtės tipo daiktas, kuo galėjo bÅ«ti ir peilis, kurio plotis buvo iki 3,5 cm, pentis – iki 0,3 cm. Pagal odos nubrozdinimÄ deÅ¡iniame žaste nustatyti sužalojimus padariusio daikto nėra galimybės, tačiau neatmetama galimybė, kad jis galėjo bÅ«ti padarytas peilio geležtės tipo įrankio galu, veikiant minėtÄ sritį minėto daikto galui Å¡onu;

16. Sužalojimuose neužsifiksavo požymių, kuriais remiantis galima nustatyti sužalojimų padarymo eiliÅ¡kumÄ ;

17. Nukentėjusiojo drabužiuose rasti sužalojimai atitinka jo kūne rastus sužalojimus;

19. Nukentėjusiojo lavono ilgis – 166 cm, amžius iš pažiūros apie 40 metų (t. 2, b. l. 32-38).

36. Specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad V. L. kÅ«ne nustatytas sužalojimas – durtinė pjautinė krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inės pusės žaizda su plaučių sužalojimu nebuvo pateikta medicinos kriminalistiniam tyrimui, todėl atsakyti, ar Å¡is sužalojimas padarytas tyrimui pateiktu peiliu nėra galimybės. Tikėtina, kad V. L. deÅ¡inio raktikaulio srities odos žaizda buvo padaryta tyrimui pateiktu peiliu. KategoriÅ¡ka iÅ¡vada negalima, kadangi tiek tiriamojoje odos žaizdoje, tiek ir eksperimentiniuose pažeidimuose užsifiksavusių požymių visuma nėra individuali (t. 1, b. l. 176-180).

37. Specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ant pateiktų tirti trijų tamponų su nuoplovomis ir kortelių, tiriant pažymėtų Nr. 1 (mokėjimo kortelė) ir Nr. 3 (vairuotojo pažymėjimas), paimtų 2016 m. rugpjūčio 29 d. apžiÅ«rint įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. R. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiÅ¡kas iÅ¡tirtų A. R. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,0000000000000000000004 proc.

Ant pateiktų tirti transporto priemonės registracijos liudijimo, kortelių dėklo, paimtų 2016 m. rugpjūčio 29 d. apžiÅ«rint įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. L. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiÅ¡kas iÅ¡tirtų V. L. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,0000000000000000000003 proc. Ant pateiktos tirti kortelės, tiriant pažymėtos Nr. 4 (asmens tapatybės kortelė), paimtos 2016 m. rugpjūčio 29 d. apžiÅ«rint įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su M.

O. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiÅ¡kas iÅ¡tirtų M. O. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,00000000000000000004 proc. Ant pateiktos tirti kortelės, tiriant pažymėtos Nr. 2 (pažymėjimas), paimtos 2016 m. rugpjūčio 29 d. apžiÅ«rint įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaiÅ¡iusių biologinių pėdsakų (iÅ¡ jų ir kraujo), iÅ¡ kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, todėl negalima atsakyti, kam priklauso kraujas, rastas ant kortelės, tiriant pažymėtos Nr.

2. Ant kortelės, tiriant pažymėtos Nr. 2, rastų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su V. L. genotipu. Ant pateikto tirti peilio, paimto 2016 m. rugpjūčio 29 d. apžiÅ«rint įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaiÅ¡iusių biologinių pėdsakų (iÅ¡ jų ir kraujo), iÅ¡ kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, todėl negalima atsakyti, kam priklauso kraujas, rastas ant peilio.

Ant peilio rastų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR vyro biologinių pėdsakų arba kraujo genotipas sutampa su V. L. genotipu. Ant pateiktos tirti grandinėlės, paimtos papildomai apžiÅ«rint įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateiktos tirti piniginės, paimtos papildomai apžiÅ«rint įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo (mėginys Nr. 7), netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaiÅ¡iusių biologinių pėdsakų (iÅ¡ jų ir kraujo) (mėginys Nr. 8), iÅ¡ kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, todėl negalima atsakyti kam priklauso kraujas, rastas ant piniginės (mėginio Nr. 8).

Ant piniginės (mėginys Nr.

8) rastų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR vyro biologinių pėdsakų arba kraujo genotipas sutampa su V. L. genotipu. Ant pateiktų tirti pažymos, kortelės, tiriant pažymėtos Nr. 7 (mokėjimo kortelė), popieriaus lapų, tiriant pažymėtų I ir VII, paimtų papildomai apžiÅ«rint įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateiktų tirti kortelių, tiriant pažymėtų Nr. 5 ir Nr. 6 (vizitinės kortelės), „DNB“ voko, popieriaus lapų, tiriant pažymėtų II-VI, VIII-X, paimtų papildomai apžiÅ«rint įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. L. genotipu (t. 1, b. l. 161-166).

38. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ant tyrimui pateiktų objektų (peilis ir piniginė), paimtų įvykio vietos apžiūros metu 2016 m. rugpjūčio 28 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rankų pėdsakų, tinkamų asmeniui identifikuoti, neaptikta (t. 1, b. l. 158-159).

39. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizės skyrimo M. O. tikslingumas (t. 5, b. l. 139-140).

40. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. O. joks psichikos sutrikimas nekonstatuojamas, jis yra psichiškai sveikas. Nėra objektyvių duomenų, kad M. O. įtariamo nusikaltimo padarymo metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Pagal savo psichikos būklę M. O. gali teisingai suvokti bylos aplinkybes, gali duoti apie jas parodymus, tačiau taip pat gali neatsiminti visų įvykio aplinkybių dėl jam tuo metu nustatyto girtumo ir/ar patirtos galvos traumos.

Tyrimo metu M. O. joks psichikos sutrikimas nekonstatuojamas, jis yra psichiÅ¡kai sveikas, jis gali bÅ«ti apklausiamas, gali dalyvauti teismo posėdžiuose, jam nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo kriterijų nenustatoma. M. O. byloje nagrinėjamo įvykio metu nebuvo fiziologinio afekto bÅ«senoje ar kitoje emocinėje bÅ«senoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sÄ monei ir veiklai. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad M. O. įtariamo nusikaltimo padarymo metu bÅ«tų buvęs patologinio girtumo bÅ«klėje.

M. O. bÅ«dingi pažintinės veiklos ir asmenybės bruožų ypatumai, apraÅ¡yti tiriamojo akto dalyje. M. O. bÅ«dingos individualios psichologinės ypatybės neturėjo esminės įtakos jo elgesiui byloje nagrinėjamo įvykio metu. M. O. taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones nėra pagrindo (t. 5, b. l. 158-165).

41. Baudžiamojoje byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡samiai iÅ¡tirtais bei įvertintais įrodymais, kurių vertinimo analizę atliko ir apeliacinės instancijos teismas, nustatyta, kad įvykio vietoje V. L. ir V. L. mirtį sukėlę sužalojimai, o taip pat A. R. smÅ«gis peiliu į kaklÄ buvo padaryti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvusio asmens. Teismas, remdamasis nuteistojo M. O., nukentėjusiųjų A. R., A. R., liudytojų O. S., N. L., R. J. parodymais, nustatė asmenis, kurie buvo bute įvykio metu – įvykio metu bute buvo V.

L., V. L., A. R., N. L., O. S., M. O. bei vėliau atėjęs A. R.. Visi nurodyti asmenys patvirtino aplinkybę, kad be jų įvykio laikotarpiu į butÄ daugiau niekas nebuvo atėjęs. Todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, detaliai analizavo kiekvieno iÅ¡ bute buvusių nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus. Kaip nustatyta, bute buvę asmenys girtavo, neužilgo miegoti nuėjo A. R., po to – O. S., o po jo ir N. L.. Jie nurodė, kad kol visa kompanija iÅ¡gėrinėjo – viskas vyko ramiai, jokių konfliktų nebuvo.

Liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas R. J. parodė, kad, atvykęs su kolega į iÅ¡kvietimÄ , bute rado miegančius A. R. ir O. S. bei iÅ¡ tualeto iÅ¡einančiÄ N. L., kuriai liepė prisėsti prieÅ¡kambaryje ant kažkokio užtiesalo (N. L. parodė, kad tuo metu, kai atvyko policijos pareigÅ«nai, ji miegojo koridoriuje ant kažkokio tinklo, iÅ¡ Å¡ių parodymų galima spręsti, kad pastaroji, policijos pareigÅ«nų pasodinta koridoriuje, užmigo, o pažadinta sulaikymui teigė, kad koridoriuje ir miegojo).

R. J. taip pat parodė, kad bute buvo rastas M. O., kuris buvo kruvinas ir sėdėjo ant kėdės nuleidęs galvÄ , jis vienintelis buvo adekvatus ir suprato, dėl ko jie atvyko. Nuteistasis apeliaciniame skunde argumentuoja, kad liudytojo R. J. liudijimas, jog jis buvo adekvatus, reiÅ¡kia, kad jis nebuvo smarkiai girtas, todėl teigia, kad teismas turėjo remtis jo nuosekliais parodymais apie visas įvykio aplinkybes. Su Å¡iuo skundo argumentu sutikti nėra pagrindo.

42. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apie asmenų, buvusių bute veiksmus, sprendė iÅ¡ jų parodymų tiek, kiek jie sutampa tarpusavyje, bei kiek juos patvirtina kitų byloje apklaustų asmenų parodymai bei objektyvÅ«s bylos duomenys, nes, kaip nustatyta objektyviais bylos įrodymais, visi Å¡ie asmenys buvo neblaivÅ«s ir dalies įvykio aplinkybių neatsiminė. Kaip nustatyta liudytojų ir paties nuteistojo parodymais, įvykio dienÄ jis kartu su kitais asmenimis visos dienos metu gėrė alkoholinius gėrimus – iÅ¡ pradžių alaus bare „(duomenys neskelbtini)“, paskui stadione, o vėliau – bute adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ alkotesterio rodmenų kvito (t.5, b. l. 118) matyti, kad sulaikymo metu M.

O. nustatytas 1,96 promilių girtumas, todėl nėra pagrindo vertinti, kad minėtu laikotarpiu jis nebuvo apsvaigęs, o jo būsena buvo adekvati. Teisėjų kolegija iš liudytojo R. J. pateikto nuteistojo būsenos apibūdinimo sprendžia, kad jis vienintelis iš bute buvusių asmenų buvo rastas nemiegantis ir suprato, dėl kokių priežasčių atvyko policijos pareigūnai, jiems sakė, kad jis nieko nedarė.

43. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visų įvykio vietoje buvusių asmenų parodymus, juos lygino tarpusavyje, analizavo, kurie iš jų yra patvirtinti kitais bylos duomenimis. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nei N. L., nei O. S. ar A. R. bute nei vieno asmens atžvilgiu smurto nenaudojo. Nuteistojo M. O. nurodyta aplinkybė, kad A. R., kitiems asmenims (V. L., V. L., A. R.) smurtaujant prieš jį koridoriuje, neleido jam užeiti į kambarį, stumdamas atgal į koridorių, teismo pagrįstai buvo atmesta, kadangi pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu tokios aplinkybės nenurodė.

Kaip minėta, A. R., O. S., N. L. buvo rasti miegantys, duomenų, kad jie bÅ«tų konfliktavę su nužudytaisiais bei sužeistu A. R. ar turėję kitÄ motyvÄ panaudoti jų atžvilgiu smurtÄ , byloje nebuvo nustatyta. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į A. R. parodymus, jog O. S. pykosi su nužudytaisiais V. L. ir V. L., ir nurodo, kad galimos ir kitos nusikaltimo versijos, nei nustatyta skundžiamame nuosprendyje, Å¡is argumentas atmestinas. Pats A. R. teisme nurodė, kad minimas konfliktas yra buvęs anksčiau, tačiau įvykio dienÄ Å¡ie asmenys nekonfliktavo.

Kitos nuteistojo apeliaciniame skunde keltos versijos, kas dar su kuo galėjo konfliktuoti, bylos duomenimis nepatvirtintos.

44. Nuteistasis M. O., neneigdamas girtavimo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) įvykio dienÄ fakto, nesutinka su teismo pozicija atmesti jo nuoseklius, kaip jis teigia apeliaciniame skunde, parodymus, o remtis nukentėjusiojo A. R. versija, pagal kuriÄ , apelianto manymu, nepagrįstai buvo konstruojama ikiteisminio tyrimo eiga, nukreipta apkaltinti jį nusikaltimo, kurio jis neįvykdė, padarymu. Taip pat teismas nepagrįstai, apelianto manymu, nukentėjusiojo A. R. parodymais, kad pastarÄ jį sužalojo nuteistasis, parėmė iÅ¡vadÄ , kad jis ir nužudė V.

L. bei V. L.. Nuteistasis teigia, kad jo (M. O.) parodymai buvo nuoseklÅ«s, kuriais teismas turėjo remtis, o kitų asmenų parodymus atmesti. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad visi minėtų iÅ¡gertuvių dalyviai buvo pažįstami iÅ¡ anksčiau, o jis į kompanijÄ pakliuvo atsitiktinai, susipažinęs alaus bare, todėl jis, kaip atsitiktinis iÅ¡gertuvių dalyvis, pastarųjų buvo apkaltintas nusikaltimo padarymu. Su Å¡iuo apelianto argumentu sutikti nėra pagrindo.

45. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad nebuvo tirtos kitos galimos nusikaltimo padarymo versijos, o nepagrįstai buvo apkaltintas nuteistasis, kaip atsitiktinis iÅ¡gėrinėjusios kompanijos dalyvis. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad įvykio dienÄ iÅ¡ tikrųjų susitiko pažįstami žmonės – A. R. ir V. L. – broliai, N. L. – jų pusseserė, V. L. – tolimas jų giminaitis, O. S. – N. L. sugyventinis, A. R. – jų pažįstamas iÅ¡ senesnių laikų ir tik su nuteistuoju M.

O. jie visi susipažino įvykio dienÄ . Kita vertus, Å¡i aplinkybė neduoda pagrindo vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad tarpusavyje pažįstamieji susitarė nusikaltimo padarymu apkaltinti jį, kaip atsitiktinį iÅ¡gertuvių dalyvį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sužalotam A. R. nusileidus iÅ¡ buto į kiemÄ , ten buvę asmenys, tame tarpe liudytojomis apklaustos M. L., E. M., T. G., pamatę jo bÅ«klę, iÅ¡kvietė greitosios medicinos pagalbos brigadÄ , kurios automobiliu A. R. buvo skubiai iÅ¡gabentas į gydymo įstaigÄ ir jam atlikta operacija.

A. R. tik spėjo pasakyti, kad buvo „P.“ bute ir jį sužalojo žmogus su Å«sais. Taip pat Å¡ių asmenų iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, atvykę į kiemÄ , sekdami kraujo pėdsakais, pateko į A. R. nurodytÄ butÄ , kur rado V. L., V. L. lavonus, o visus ten rastus gyvus asmenis – M. O., N. L., A. R., O. S. sulaikė bei pristatė į policijos įstaigÄ . M. O. vienintelis turėjo A. R. nurodytÄ požymį – Å«sus. Sulaikyti asmenys buvo apklausti įtariamaisiais, galimybės aptarti tai, kas bute įvyko ir kas dėl to kaltas, jie neturėjo.

Taigi, įtariamųjų ratas ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo platesnis ir tik tyrimo eigoje, aiÅ¡kinantis nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, galutiniai įtarimai buvo pareikÅ¡ti M. O.. Pažymėtina ir tai, kad N. L., A. R., O. S. parodymai apie įvykio dienÄ esminėse detalėse iÅ¡liko nuoseklÅ«s viso proceso metu, jų nurodytos aplinkybės atitiko vienos kitas.

46. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, gretindamas iÅ¡ įvairių įrodymų Å¡altinių gautus duomenis, vertindamas jų patikimumÄ , atitikimÄ vieniems kitus, pagrįstai nustatė, kad patikimi ir iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s yra nukentėjusiojo A. R. parodymai, kuris viso proceso metu teigė, jog jį peiliu į kaklÄ sužalojo M. O.. Tokius nukentėjusiojo parodymus iÅ¡ dalies patvirtina liudytojos M. L., E. M., T. G., nurodę, kad jos pamatė kiemu keistai judantį asmenį, kurio rÅ«bai blizgėjo, kai Å¡is priėjo arčiau, jos pamatė, kad tai A.

R., jis sužalotas ir jo rÅ«bai permirkę krauju. Liudytojų E. M. ir T. G. parodymais nustatyta, jog A. R. paklausus, kas jį sužalojo, jis nurodė, kad buvo sužalotas vyro su Å«sais, koks vienintelis bute, kuris buvo rastas pagal jo nuorodas (kad buvo „P.“ bute) ir paliktus kraujo pėdsakus, buvo M. O.. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje nebuvo nustatyta faktų, jog A. R. bÅ«tų turėjęs pagrindÄ apkalbėti M. O. ir nurodyti ne tÄ asmenį, kuris iÅ¡ tikrųjų jį sužalojo.

Atsižvelgiant į visÄ Ä¯vykio situacijÄ , sužalojimo aplinkybes, nukentėjusiojo bÅ«klę bei laiko tarpÄ nuo sužalojimo iki išėjimo į kiemÄ , akivaizdu, kad nukentėjusysis nuo pat pradžių nurodė teisingas jo sužalojimo aplinkybes, kurias iÅ¡samiau nurodė viso proceso metu.

47. Pirmosios instancijos teismas taip pat detaliai tikrino nuteistojo M. O. parodymus, jų nuoseklumÄ , atitikimÄ kitiems bylos duomenims ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jie nėra nuoseklÅ«s ir jų nepatvirtina ar juos paneigia kitais byloje iÅ¡tirtais įrodymais gauti duomenys. M. O. nurodoma įvykių seka, vakaro įvykių aplinkybės nesutampa su kitų baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų nurodytomis aplinkybėmis, neatitinka objektyvių byloje nustatytų faktų, taip pat iÅ¡ dalies yra nelogiÅ¡kos.

48. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pirmÄ kartÄ M. O. parodė, jog įvykio metu jis buvo neblaivus, todėl neatsimena visų 2016 m. rugpjūčio 28 d. vakaro įvykių. Tuo pačiu jis aiÅ¡kino, kad tarp jo, V. L. ir V. L. buvo kilęs konfliktas, kurio metu kažkas galėjo suduoti jam smÅ«gį į veidÄ . Jis negalėjo atsakyti, ar jis nužudė vyrus, ar sudavė jiems kokiu nors įrankiu, nes neatsiminė. Teismo posėdžio, sprendžiant klausimÄ dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo, metu M.

O. nurodė, kad jis žino, jog įvykio metu turėjo kažkÄ rankose. Vėliau M. O. iÅ¡ esmės viso proceso metu tvirtino, kad jis niekaip nėra susijęs su V. L. ir V. L. nužudymu bei A. R. sužalojimu. Jis teigė, jog tÄ vakarÄ du kartus bandė iÅ¡eiti iÅ¡ buto, kuriame vyko iÅ¡gertuvės. PirmÄ kartÄ iÅ¡eiti iÅ¡ buto jam nepavyko, nes niekas neatrakino durų, o, bandant iÅ¡ buto iÅ¡eiti antrÄ kartÄ , koridoriuje buvo užpultas V. L., V. L. bei A. R., kurie sudavė smÅ«gius į įvairias jo kÅ«no vietas, o A.

R. stumdamas neleido jo į kambarį, kuriame buvo iÅ¡gėrinėjama. Å iems asmenims vartojant smurtÄ jo atžvilgiu, jis buvo nustumtas į virtuvę, kur smurtas buvo vartojamas toliau, siekta per prievartÄ numauti nuo jo pirÅ¡tų žiedus, o taip pat nuo suduoto stipraus smÅ«gio į galvÄ jis prarado sÄ monę, krisdamas ant sukrautų indų. Atgavęs sÄ monę, jis virtuvėje pamatė neįgalųjį bei kitÄ asmenį, kurie buvo be gyvybės ženklų. Tuomet jis iÅ¡ virtuvės nuėjo į kambarį, kur anksčiau buvo vartojamas alkoholis, paklausė moters, kas įvyko, kartu su ja grįžo į virtuvę, kur ant grindų pamatė gulinčiÄ savo piniginę bei banko mokėjimo korteles.

Piniginę ir korteles pakėlė ir padėjo ant stalo ar ant kriauklės. Tuomet vėl nuėjo į kambarį, kur sėdėjo iki tol, kol atvyko policijos pareigÅ«nai ir jį sulaikė. Jo manymu, V. L., V. L. ir A. R. galėjo bandyti jį apiplėšti, susiginčyti tarpusavyje dėl grobio ir vienas kitÄ sužaloti.

49. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistojo parodymai, kad girtavimo bute metu, nusprendęs iÅ¡ buto iÅ¡eiti, negalėjo atidaryti durų, nes jos buvo užrakintos, ir jo niekas neiÅ¡leido, paneigti A. R., N. L. parodymais, jog buto durys buvo rakinamos, tačiau, iÅ¡einant iÅ¡ buto, nereikia turėti rakto, užtenka pasukti spynÄ ir durys atsidaro. IÅ¡ A. R. parodymų matyti, kad jis, bÅ«damas sužalotas į kaklÄ , greitai pasiÅ¡alino iÅ¡ buto, kÄ patvirtina ir įvykio vietos apžiÅ«ros metu rasti kraujo pėdsakai ant buto durų rankenų.

50. M. O. teiginių apie jo patirtÄ fizinį smurtÄ ir jo pobÅ«dį – bÅ«nant koridoriuje bei virtuvėje, jam suduotus smÅ«gius į galvos sritį, taip pat ir smÅ«gius iÅ¡ nugaros į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, stipriai laikomas bei sukamas jo rankas, pirÅ¡tus, siekiant per jėgÄ nuimti jo mÅ«vėtus žiedus, o taip pat, prarandant sÄ monę, griuvimÄ ant sukrautų indų, nepatvirtina byloje surinkti duomenys. Specialisto iÅ¡vada konstatuoti galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2016 m. rugpjūčio 28 d. vakare M.

O. padaryti sužalojimai – muÅ¡tinė žaizda kaktos deÅ¡inėje pusėje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, paveikus kietais bukais daiktais, pjautinė žaizda deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, paveikus pjaunančių savybių turinčiu daiktu; jie padaryti trimis trauminiais poveikiais. Taigi nuteistojo versija apie prieÅ¡ jį trijų asmenų vartotÄ pakankamai intensyvų fizinį smurtÄ , nuo kurio jis, kaip teigia, buvo praradęs sÄ monę, specialisto iÅ¡vada užfiksuotais duomenimis paneigta, M.

O. konstatuoti tik du sužalojimai veido srityje ir vienas pjautinis sužalojimas rankoje, kitų sužalojimų (rankų, pirÅ¡tų spaudimo-sukimo žymių, sužalojimų pakauÅ¡yje ar kitose kÅ«no vietose), kurie atitiktų nuteistojo parodymus, nebuvo nustatyta. Taip pat įvykio vietos apžiÅ«rų metu virtuvėje nebuvo rasta jokių sudužusių indų, į kuriuos, kaip teigia nuteistasis, jis galėjo susižaloti deÅ¡inę plaÅ¡takÄ .

51. M. O. parodymai, kad, atgavęs sÄ monę, matė virtuvėje ant grindų gulėjusiÄ piniginę bei iÅ¡mėtytus dokumentus, kuriuos pakėlė ir padėjo virtuvėje ant stalo ar ant kriauklės, paneigti byloje nustatytomis objektyviomis aplinkybėmis – įvykio vietos apžiÅ«rų metu dalis nuteistojo daiktų buvo rasta kambaryje, kuriame buvo vartojamas alkoholis, o dalis daiktų, sudėtų į permatomÄ plastikinį maiÅ¡elį, buvo rasta virtuvėje buvusioje Å¡iukÅ¡lių krÅ«voje.

52. Taigi anksčiau nurodyti faktiniai duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. O. iÅ¡ tikrųjų neatsiminė dalies 2016 m. rugpjūčio 28 d. įvykio aplinkybių ir nurodė tokias aplinkybes, kurias tik manė buvus, arba sÄ moningai nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes.

53. Nors nuteistasis M. O. teigia neturėjęs jokio tikslo ir motyvo žaloti ar žudyti kokius nors asmenis iÅ¡ buvusių bute, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. L. ir V. L. buvo sužaloti kilusio konflikto metu. Nukentėjusiojo A. R. parodymais nustatyta, kad M. O., V. L. ir V. L. iÅ¡eidavo į koridorių, kalbėdavosi. Nukentėjusysis teigė, kad jis vienu momentu ėjo į tualetÄ ir tikriausiai V. L. davė palaikyti piniginę. Å io paklausė, kodėl duoda piniginę, juk jis eina į tualetÄ .

Taigi iÅ¡ karto grÄ Å¾ino piniginę ir nuėjo į tualetÄ . Tuo metu koridoriuje buvo V. L. bei M. O., kurie tuo metu kalbėjosi, nesipyko. Dar iÅ¡gėrinėjant kambaryje, M. O. klausė, kur jo piniginė, o nukentėjusysis iÅ¡vertė savo kiÅ¡enes ir atsakė, jog nežino. Miegodamas girdėjo, jog asmuo, tikriausiai V. L. kažkurio asmens prašė duoti PIN kodÄ . 53.1. Aplinkybę, kad tarp jo (M. O.) ir nužudytųjų V. L. bei V. L. buvo kilęs žodinis konfliktas, pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pats nuteistasis, nurodęs, jog pamena, kad kažkuriuo metu vyras vežimėlyje (V.

L.) ir kitas, buvęs bute iki jiems ateinant (V. L.), pradėjo prie jo kabinėtis, reikalaudami pinigų alkoholiui; jis atsisakė jiems duoti pinigų ir dėl to tarp jų įvyko žodinis konfliktas; kuo jis pasibaigė – neatsimena. 53.2. Toliau nukentėjusysis A. R. nurodė, kad tuo metu, kai jis miegojo viename iÅ¡ kambarių, iÅ¡girdo V. L. pagalbos Å¡auksmÄ , pro praviras kambario duris matė, kaip V. L. neįgaliojo vežimėliu nuvažiavo link virtuvės. Nusprendęs, kad kažkas vyko kambaryje, kuriame buvo vartojamas alkoholis, A.

R. nuėjo į tÄ kambarį. Kas tuo metu vyko virtuvėje, nematė. Nuėjęs į kambarį, kuriame vyko iÅ¡gertuvės, jame rado miegantį A. R., miegantį arba kažkÄ darantį O. S. bei sėdinčiÄ ant sofos N. L.. Tada nuėjo į virtuvę, kur pamatė nužudytus V. L. ir V. L.. Tokių A. R. nurodytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog virtuvėje tarp M. O. ir V. L. vyko konfliktas (kurio priežasčių teismas nenustatė, o pagal A. R. parodymus bei objektyvius bylos duomenis sprendė, kad konfliktas galėjo kilti dėl paimtos M.

O. piniginės (kuri įvykio vietos apžiÅ«ros metu buvo rasta virtuvėje buvusioje Å¡iukÅ¡lių krÅ«voje); V. L., sureagavęs į konfliktÄ , kvietė į pagalbÄ A. R. ir neįgaliojo vežimėliu nuvažiavo į virtuvę, kur ir vyko konfliktas. A. R. parodymus apie įvykio eigÄ iÅ¡ dalies patvirtina ir M. O. parodymai, duoti jo pirmosios apklausos metu, kad jis dėl girtumo dalies įvykių neatsiminė, tačiau nurodė, jog tarp jo, V. L. bei V. L. buvo kilęs konfliktas, kurio metu jam galimai buvo suduotas smÅ«gis į veidÄ , kaip vystėsi konfliktas – jis neatsiminė; jis tik prisiminė, jog tuo metu, kai pastebėjo, kad yra nužudyti du žmonės, jis stovėjo virtuvės viduryje. 53.3.IÅ¡vardintais įrodymų Å¡altiniais nustatytų duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent virtuvėje vykusio konflikto, kuriame iÅ¡ pradžių dalyvavo M.

O. ir V. L., o vėliau prisijungė V. L., metu jų nuteistajam padaryti specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti sužalojimai, o V. L., V. L. ir atėjusiam į pagalbÄ A. R. M. O. veiksmais buvo padaryti specialisto iÅ¡vadose Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti sužalojimai, kaip nuteistojo reakcija į kilusio konflikto eigÄ . Teismas konstatavo, jog byloje surinkti ir teismo iÅ¡tirti įrodymai duoda pagrindÄ daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad V. L. ir V. L. nužudė, o A. R. pasikėsino nužudyti bÅ«tent nuteistasis M.

O..

54. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl jo kaltės negalėjo bÅ«ti padaryta, nesant tiesioginių jo kaltės įrodymų, o preziumuojant jo kaltę dėl nužudymo iÅ¡ nukentėjusiojo A. R. duotų parodymų apie nuteistojo veiksmais nukentėjusiajam padarytÄ sveikatos sutrikdymÄ . Å is nuteistojo argumentas atmetamas, kaip nepagrįstas. Nors nuteistasis, kaip minėta anksčiau, kėlė versijÄ , jog V. L., V. L. nužudyti, o A. R. sužalotas galėjo bÅ«ti jų pačių tarpusavio konflikto metu, jokie byloje užfiksuoti duomenys neduoda pagrindo daryti tokiÄ iÅ¡vadÄ .

Byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad tarp V. L., V. L. bei A. R. įvykio vakarÄ ar anksčiau bÅ«tų kilę konfliktų, kurie bÅ«tų galėję nulemti Å¡ių asmenų smurtinius veiksmus vienas prieÅ¡ kitÄ . 54.1. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato jokių apribojimų, susijusių su įrodymų rūšimi, t. y. savo iÅ¡vadas teismas gali grįsti tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, jeigu jie atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimus – gauti teisėtais bÅ«dais (įstatymų nustatyta tvarka), patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, ir juos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais.

Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia bei logiška grandine. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame bylos kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-334/2009, 2K-300/2010, 2K-627/2010, 2K-191/2011). 54.2.

Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminį tyrimÄ koordinuojanti institucija, įvertinusi turimus duomenis, parenka vykdomo ikiteisminio tyrimo taktikÄ , eigÄ ir kryptis, taip pat tyrimui reikÅ¡mingus veiksmus, kurie turi bÅ«ti atlikti. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad veiksmai, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir gauti tyrimui reikÅ¡mingų duomenų, byloje buvo atliekami. Tačiau įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, jis vyksta tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas iÅ¡vadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis.

Teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, bet teisinių iÅ¡vadų, daromų įvertinus byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, pagrįstumas. 54.3. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismo iÅ¡samiai iÅ¡tirtais ir iÅ¡analizuotais įrodymais nustatyti faktai ir iÅ¡vados, susiję tarpusavyje nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine, patvirtina teismo iÅ¡vadÄ , kad M. O. V. L. ir V. L. padarė sužalojimus, dėl kurių minėti asmenys mirė, bei, suduodamas peiliu A. R. į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ vietÄ , kėsinosi jį nužudyti.

55. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo M. O. nusikalstami veiksmai, konstatavus, jog jų kvalifikuoti ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ nėra pagrindo, nepagrįstai buvo kvalifikuoti tik pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ . Nukentėjusieji R. L., N. L., O. R., A. R. apeliaciniuose skunduose teigia, kad nuteistojo M. O. veiksmai turėjo bÅ«ti kvalifikuojami ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , pripažinus, kad nuteistasis nužudė bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogų – neįgalųjį V.

L., esantį dideliame alkoholinio apsvaigimo laipsnyje. 55.1.Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , kai nužudomas asmuo, kuris ar dėl fizinių, ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobÅ«džio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasiprieÅ¡inti kaltininkui. Asmens bÅ«sena gali bÅ«ti pripažįstama bejėgiÅ¡ka dėl ligos, invalidumo ar senatvės ir pan. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad vienas iÅ¡ nužudytų asmenų buvo neįgalus, t. y.

V. L. turėjo judėjimo negaliÄ . Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad asmens negalia savaime nedaro jo bÅ«klės bejėgiÅ¡ka. Apie tai, anot pirmosios instancijos teismo, sprendžiama pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę bÅ«klę apibÅ«dinančias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje teismas sprendė, kad dėl negalios V. L. nebuvo apribota galimybė gintis nuo smurtinių veiksmų, kreiptis pagalbos ar atlikti kitokius valingus veiksmus. 55.2. Pirmosios instancijos teismas argumentavo, kad, nors nuteistasis M.

O. prieÅ¡ V. L. turėjo fizinį pranaÅ¡umÄ , pastarasis sureagavo į virtuvėje tarp V. L. ir M. O. vykstantį konfliktÄ , pats neįgaliojo vežimėliu nuvažiavo į konflikto vietÄ , kvietė į pagalbÄ A. R., o nuo smurtinių M. O. veiksmų galėjo gintis pagal savo fizines galimybes. Todėl buvo padaryta iÅ¡vada, kad fizinio pranaÅ¡umo turėjimas prieÅ¡ nukentėjusįjį nesukuria Å¡io bejėgiÅ¡kos bÅ«klės. 55.3. Su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada sutikti nėra pagrindo.

Kaip nustatyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, nužudytajam V. L. buvo nustatytas didelis negalios laipsnis – jis galėjo judėti tik neįgaliojo vežimėliu, praktiÅ¡kai buvo prikaustytas prie vežimėlio, pats galėjo eiti tik stipriai prilaikomas kitų asmenų, jam buvo nustatytas tik 30 procentų darbingumo lygis. Å ios aplinkybės nuteistajam buvo žinomos, jis, bÅ«damas bute, neabejotinai matė, kad V. L. po butÄ juda tik vežimėliu, be to, kaip pats nurodė, padėjo jam nusigauti tualeto, prie jo padėjo atsistoti ir Å¡is toliau atsiremdamas į sienÄ nuėjo pats.

Nors nuteistasis teigia, kad V. L. kartu su kitais asmenimis jo atžvilgiu vartojo smurtÄ , kaip jau buvo nurodyta anksčiau, Å¡ie duomenys pasitvirtino tik iÅ¡ dalies, o pagal nuteistajam padarytų sužalojimų lokacijÄ , pobÅ«dį bei nuteistojo ir vežimėlyje sėdinčio nužudytojo Å«gių skirtumÄ jie negalėjo bÅ«ti padaryti V. L.. Taigi Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis suprato, jog V. L., dėl negalios judėdamas neįgaliojo vežimėliu, ribotoje erdvėje – nedidelėje virtuvėje, apstatytoje baldais, kur buvo trys suaugę vyrai, negalėjo veiksmingai apsiginti nuo nuteistojo nusikalstamų veiksmų su peiliu tiek fiziniais veiksmais, tiek ir Å¡alindamasis iÅ¡ įvykio vietos.

Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad bÅ«tent V. L. į pagalbÄ kvietė nukentėjusįjį A. R., vadinasi, jis buvo aktyvus ir galėjo gintis pagal savo fizines galimybes, atmestinas, kadangi, kaip nustatyta, jis kvietė į pagalbÄ A. R., pats važiuodamas vežimėliu į virtuvę, todėl nepaneigta aplinkybė, kad M. O. ir V. L. konflikto eigos jis nematė ir nenumatė nuteistojo smurtinių veiksmų pobÅ«džio ir peilio juose panaudojimo bei nuo minėtų veiksmų gintis. Specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad nužudytasis V.

L. peiliu padaryto sužalojimo, sukėlusio jo mirtį, metu buvo vertikalioje ar artimoje vertikaliai padėtyje, kas taip pat paneigia teismo motyvÄ dėl jo galimybės adekvačiai gintis. Kartu pažymėtina, kad nukentėjusiųjų nurodytas, kaip bejėgiÅ¡kÄ bÅ«klę patvirtinantis faktas, V. L. nustatytas sunkus girtumo laipsnis asmens bÅ«klės bejėgiÅ¡kumo neapsprendžia. 55.4. Taigi teismas, vertindamas, ar nužudytas žmogus buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, turi atsižvelgti į aplinkybes, susijusias su tuo, ar nukentėjusysis galėjo gintis, aktyviai pasiprieÅ¡inti kaltininkui ar kitaip vengti pavojaus, taip pat tai, ar kaltininkas suvokė bejėgiÅ¡kÄ nukentėjusiojo bÅ«klę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-746/2015).

Å ių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir neteisingai pritaikė įstatymÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija byloje iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizės pagrindu nustato, kad M. O. nužudė du žmones – V. L. ir bejėgiÅ¡kos bÅ«klės V. L. bei pasikėsino nužudyti A. R. Å¡iomis aplinkybėmis: jis 2016 m. rugpjūčio 28 d., apie 23.38 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje, konflikto metu, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia su peiliu sudavė V.

L. vienÄ smÅ«gį į poraktikaulinę sritį, padarydamas V. L. durtinę-pjautinę žaizdÄ su poraktikaulinės arterijos bei deÅ¡inio plaučio virÅ¡utinės skilties sužalojimu krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje, kas komplikavosi Å«miu vidiniu ir iÅ¡oriniu nukraujavimu, Å¡irdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, dėl ko V. L. mirė. Taip pat M. O. ir tyčia sudavė ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį peiliu bejėgiÅ¡kos bÅ«klės V. L. į krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inę pusę, padarydamas V.

L. odos nubrozdinimÄ deÅ¡iniame žaste ir durtinę-pjautinę kiauryminę krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inės pusės žaizdÄ su deÅ¡iniojo plaučio sužalojimu, kas komplikavosi Å«miu vidiniu nukraujavimu, Å«miu Å¡irdies – kraujagyslių veiklos ir kvėpavimo funkcijų sutrikimu, dėl ko –V. L. mirė, ir tokiu bÅ«du tyčia nužudė V. L. ir bejėgiÅ¡kos bÅ«klės V. L.. IÅ¡ karto po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, į V. L. pagalbos Å¡auksmÄ atėjus A. R., M. O. tyčia su peiliu sudavė vienÄ smÅ«gį A.

R. į kaklÄ , padarydamas nukentėjusiajam durtinę-pjautinę žaizdÄ kaklo kairėje pusėje, taip pasikėsino nužudyti A. R., tačiau savo nusikalstamų veiksmų nepabaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes A. R. pavyko pabėgti iÅ¡ buto. Å ie jo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, sudėtį. Dėl civilinių ieÅ¡kinių 56. Kai nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama savanoriÅ¡kai, jos atlyginimo nukentėjusysis gali siekti pareikÅ¡damas civilinį ieÅ¡kinį (BPK 44 str. 10 d., BPK 109-115 str.).

Pagal BPK 109 str. baudžiamajame procese reiÅ¡kiamo civilinio ieÅ¡kinio dalykas yra turtinė ir (ar) neturinė žala. Atlyginant turtinę žalÄ (CK 6.249 str.) taikomas visiÅ¡ko jos atlyginimo principas. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobÅ«džio vertybes. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).

CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

57. Nukentėjusioji R. L. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu priteistu 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dydžiu, nurodo, kad teismas išsamiai neįvertino aplinkybių, reikšmingų šio klausimo sprendimui. Prašo priteisti 50000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

58. Nukentėjusioji N. L. apeliaciniame skunde ginčija jai priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydį, nurodo, kad teismas nepagrįstai jai nepriteisė dalies turtinės žalos 635,91 Eur, kuriÄ sudaro 346,97 Eur už neįgalios dukters priežiÅ«rÄ , jai iÅ¡vykus dėl brolio V. L. nužudymo į LietuvÄ , o taip pat 288,94 Eur kelionės į LietuvÄ dėl brolio kapavietės sutvarkymo, paminklo statymo, dalyvavimo apklausose iÅ¡laidos. Taip pat ji nesutinka su jai priteistos neturtinės žalos dydžiu. PraÅ¡o priteisti visÄ praÅ¡ytÄ 50000 Eur sumÄ neturtinės žalos atlyginimui.

59. Nukentėjusieji O. R., A. R. apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu dėl jų patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. O. R. praÅ¡o jai priteisti 1679 Eur atlyginti turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro nužudyto brolio V. L. kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidos, o taip pat priteisti 335 Eur iÅ¡laidų, kurias turėjo dėl brolio A. R. suėmimo nagrinėjamoje byloje. O. R., A. R. praÅ¡o priteisti iÅ¡ nuteistojo neturtinės žalos atlyginimui po 50000 Eur.

60. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad nukentėjusiosios N. L., O. R. civiliniai ieÅ¡kiniai dėl turėtos turtinės žalos atlyginimo iÅ¡spręsti neteisingai. N. L. praÅ¡oma priteisti 635,91 Eur suma, kuriÄ sudaro neįgalios dukters priežiÅ«ros, jai iÅ¡vykus į LietuvÄ , iÅ¡laidos bei atvykimo dėl brolio kapavietės sutvarkymo, paminklo statymo iÅ¡laidos yra susiję su nusikalstamais nuteistojo veiksmais, kaip pastarųjų pasekmė, todėl priteistinos. 60.1.Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad N. L. nepilnametė dukra yra neįgali, jai reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra, todėl N. L. kelionės į LietuvÄ metu turėjo bÅ«ti prižiÅ«rima kito asmens.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad N. L. nurodytos neįgalios dukters priežiÅ«ros iÅ¡laidos susiję su pastarosios poreikių tenkinimu ir nepatvirtintos bylos dokumentais, nepagrįsta. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad N. L. dėl brolio nužudymo turėjo skubiai vykti į LietuvÄ , o su ja kartu Jungtinėje Karalystėje gyvenanti neįgali dukra, kuriÄ N. L. nuolat prižiÅ«ri, kartu vykti negalėjo, todėl jos priežiÅ«ra turėjo bÅ«ti patikėta kitam asmeniui, o už tÄ priežiÅ«rÄ turėjo bÅ«ti sumokėta.

Bylos duomenys patvirtina, kad N. L. dėl V. L. nužudymo į LietuvÄ vyko kelis kartus, todėl neabejotina, kad jos nurodytos dukters priežiÅ«ros iÅ¡laidos, o taip pat jos nurodytos vėlesnės kelionės į LietuvÄ iÅ¡laidos, susiję su kapavietės sutvarkymu, paminklo iÅ¡rinkimu ir statymu, dalyvavimu apklausose, yra realios, nukentėjusios turėtos (kelionių iÅ¡laidos patvirtintos kelionių dokumentais). Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ nuteistojo. 60.2.O.

R. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė jos nurodytų nužudytojo brolio V. L. kapavietės sutvarkymo išlaidų atlyginimo klausimo, nors atitinkami dokumentai teismui buvo pateikti. Taip pat nukentėjusioji mano, kad teismas nepagrįstai nepriteisė jos turėtų išlaidų, susijusių su jos brolio A. R. laikymu suėmime. Su šiais argumentais sutiktina iš dalies. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs turtine žala O. R. turėtas brolio V. L. laidojimo išlaidas ir dėl jų skundžiamame nuosprendyje pasisakęs, nepagrįstai nesprendė prašymo atlyginti žuvusiojo kapavietės sutvarkymo išlaidas, nors bylos nagrinėjimo metu toks prašymas buvo pareikštas ir pateikti atitinkamas išlaidas patvirtinantys dokumentai (t. 6, b. l. 64-66).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios išlaidos yra nukentėjusiosios turėta turtinė žala, yra betarpiškai susiję su nusikalstamais nuteistojo veiksmais, todėl nukentėjusiajai O. R. priteistinos iš nuteistojo. 60.3. O. R. prašymas dėl išlaidų, susijusių su šioje byloje suimto asmens brolio A. R. laikymu suėmime, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo netenkintas, kadangi minėtos išlaidos su nusikalstamais nuteistojo veiksmais nėra susiję.

61. Nukentėjusiosios R. L., N. L. nesutinka su teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu. Nukentėjusieji O. R., A. R. ginčija teismo sprendimÄ nepriteisti jiems neturtinės žalos. Nukentėjusieji argumentuoja, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka tiek byloje nustatytų faktinių aplinkybių, patvirtinančių jų turėtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, netekties skausmÄ dėl nužudytųjų artimųjų, paÅ¡lijusiÄ sveikatÄ , tiek suformuotos teismų praktikos dėl neturtinės žalos, nužudžius artimuosius, atlyginimo masto.

Su nukentėjusiųjų R. L., N. L. argumentais sutikti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiosioms priteistos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į duomenis, reikÅ¡mingus Å¡iai aplinkybei įvertinti – giminystės ryšį, artimumÄ , bendravimo pobÅ«dį, o taip pat jų nurodytus neturtinę žalÄ sÄ lygojusius veiksnius. Nukentėjusiesiems priteistas neturtinės žalos dydis suformuotai teisminei praktikai neprieÅ¡tarauja. 61.1. Teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė O.

R., A. R. iÅ¡ nuteistojo patirtos neturtinės žalos. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad jų brolio V. L. nužudymas neabejotinai jiems sukėlė iÅ¡gyvenimus, tačiau įvertinta, kad jų santykiai, bendravimas nebuvo artimi, glaudÅ«s, jie asmeniÅ¡kai nepatyrė iÅ¡imtinai didelių dvasinių iÅ¡gyvenimų, netekties skausmo, kas kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kaip sÄ lyga atlyginti neturtinę žalÄ asmenims, susijusiems su nužudytu asmeniu (pavyzdžiui, tėvams, vaikams, sutuoktiniui ir pan.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo specifika neteisėto gyvybės atėmimo bylose pasireiÅ¡kia tuo, kad turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į ryšį bei santykius tarp ieÅ¡kovo ir mirusio asmens, kadangi tai turi tiesioginę įtakÄ patiriamų iÅ¡gyvenimų stiprumui, o kartu ir galinčios juos kompensuoti piniginės sumos nustatymui. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog kitiems (iÅ¡skyrus tėvus, vaikus, sutuoktinį) artimiesiems giminaičiams kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai juos su nukentėjusiuoju iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudÅ«s dvasiniai, emociniai ryÅ¡iai, taigi formalaus giminystės ryÅ¡io fakto konstatavimo nepakanka. 61.2.

O. R., A. R. apeliaciniame skunde nurodė, kad jie pirmosios instancijos teisme vykusiame teismo posėdyje dėl santūrumo netinkamai atskleidė savo ryšį su nužudytuoju broliu V. L.. Jie teigia, kad nuo vaikystės, netekę abiejų tėvų, augo aštuoni broliai ir seserys, buvo įpratę remtis, rūpintis vienas kitu, nuo pat vaikystės tarp jų susiformavo glaudūs, artimi ryšiai, kurie nenutrūko, ir jiems suaugus – jie palaikė tarpusavio ryšius, nuolat bendravo, žinojo apie vienas kito problemas, džiaugsmus ir rūpesčius.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie jų tarpusavio ryÅ¡io pobÅ«dį ir nesvarstė klausimo dėl neturtinės žalos jiems priteisimo. 61.3. Sprendžiant dėl nukentėjusiesiems O. R., A. R. priteistinos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija atsižvelgia į jų nurodytas aplinkybes dėl bendravimo su nužudytuoju broliu V. L. pobÅ«džio, artumo, glaudaus bendravimo, iÅ¡gyvenimų, netekties skausmo ir vertina, kad iÅ¡ nuteistojo jiems priteistina po 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skundžiamas nuosprendis Å¡ioje dalyje keičiamas BPK 328 straipsnio 4 dalies pagrindu (netinkamai iÅ¡spręsti kiti nuosprendžio klausimai). Dėl bausmės 62. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų – prokuroro ir nukentėjusiųjų skundų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bausmę, pažeidė bausmės skyrimÄ reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo nuostatas, paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ ir bausmės paskirčiai prieÅ¡taraujančiÄ bausmę.

Teisėjų kolegijai pripažinus neteisingu nuteistojo veikos kvalifikavimÄ tik pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ ir nustačius, kad nuteistojo M. O. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, sudėtį, pakartotinai svarstomas jam paskirtosios bausmės pagrįstumas. 62.1. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Be to, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadijÄ , kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas vertina, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir atsižvelgia į kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Teismas, įvertinęs Å¡ias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Tik Å¡ių aplinkybių visumos analizė leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytÄ bausmės paskirtį. 62.2. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. O. bausmes už jo padarytÄ nusikaltimÄ , vertino jo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį – padarytas nusikaltimas žmogaus gyvybei, kuris pagal savo pobÅ«dį priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis).

Nusikaltimas baigtas, sukėlė negrįžtamas pasekmes– nužudyti du žmonės, o vienam žmogui, kėsinantis jį nužudyti, buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Skiriant bausmę, taip pat buvo atsižvelgta į kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Byloje nebuvo nustatyta M. O. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, padarant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , o jo atsakomybę sunkina aplinkybė, jog nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio – jam buvo nustatytas 1,96 promilių neblaivumas (t. 5, b. l. 188) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). 62.3.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrė laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu tik nežymiai virÅ¡ijančiÄ straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, visÄ bausmę nustatydamas atlikti pataisos namuose. Ä®vertinus visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, pozicijÄ dėl padarytos nusikalstamos veikos bei tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, t. y. visoms Å¡ioms aplinkybėms pagrįstai skiriant vienodÄ dėmesį, nė vienos iÅ¡ jų nelaikant iÅ¡skirtine, individualizuojant bausmę, o taip pat teisėjų kolegijai nustačius dar vienÄ nuteistojo veikÄ kvalifikuojantį požymį – kad vienas iÅ¡ nužudytųjų buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, konstatuotina, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė savo dydžiu yra neteisinga, neproporcinga, neatitinkanti padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džio ir pavojingumo laipsnio, todėl per Å¡velni.

Ä®vertinus visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su paties kaltininko asmenybe, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam skirtina bausmė, artima straipsnio sankcijoje numatytam maksimaliam terminuotam laisvės atėmimo bausmės dydžiui, dalį bausmės nustatant atlikti kalėjimo režimu – laisvės atėmimo aÅ¡tuoniolikai metų bausmė, nustatant pirmus penkis metus laisvės atėmimo bausmės atlikti kalėjime, likusiÄ dalį bausmės – pataisos namuose. 62.4.

Pasisakant dėl nukentėjusiosios R. L. skundo argumento, kad nuteistojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas turėjo pripažinti ir BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytÄ aplinkybę, jog nuteistasis nusikaltimÄ padarė neįgaliam, bejėgiÅ¡kos bÅ«klės asmeniui, pažymėtina, kad teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, aplinkybę, kad vienas iÅ¡ nuteistojo nužudytųjų asmenų buvo bejėgiÅ¡koje bÅ«klėje, pripažino nuteistojo veikÄ kvalifikuojančia.

Pakartotiniam šios aplinkybės įvertinimui atsakomybę sunkinančia nėra teisinio pagrindo. 62.5. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, o taip pat dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas, 4 punktas).

Dėl procesinių iÅ¡laidų 63. Apeliantės nukentėjusiosios R. L., O. R. praÅ¡o pripažinti proceso iÅ¡laidomis turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai, suraÅ¡ant apeliacinius skundus, bei priteisti joms Å¡ias iÅ¡laidas iÅ¡ nuteistojo M. O.. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad nukentėjusioji R. L. sumokėjo 1000 Eur advokatei už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 7, b. l.85-86), nukentėjusioji O. R. sumokėjo 500 Eur advokatui už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ (t. 7 b. l. 123-124).

64. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Å ios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.).

65. Apeliacinius skundus Å¡ioje byloje padavė prokuroras, nukentėjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai Lysanova, N. L., O. R., A. R., o taip pat nuteistasis M. O., ginčydami skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumÄ Ä¯vairiais aspektais. Taigi nukentėjusiųjų (civilinių ieÅ¡kovų) turėtos apeliacinių skundų parengimo ir atstovavimo (R. L.) iÅ¡laidos pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis. Nukentėjusioji R. L. buvo atstovaujama advokatės apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Atsižvelgus į tai, kad jų apeliaciniai skundai yra tenkinami iÅ¡ dalies, tenkinant du skundo reikalavimus – dėl papildomo nuteistojo veikÄ kvalifikuojančio požymio bei dėl bausmės, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo (O. R.), atmetant vienÄ reikalavimÄ (R. L., O. R. – dėl neturtinės žalos dydžio), iÅ¡ nuteistojo M. O. priteistina proceso iÅ¡laidų R. L. 700 Eur, O. R. 400 Eur. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 4 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro, nukentėjusiųjų R. L., N. L., O. R., A. R. apeliacinius skundus tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendį pakeisti. M. O. (M. O.) nusikalstamÄ veikÄ , kvalifikuotÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , paskiriant jam 18 (aÅ¡tuoniolikos) metų laisvės atėmimo bausmę, pirmuosius 5 (penkis) metus atliekant kalėjime, likusiÄ bausmės dalį atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos. Priteisti iÅ¡ M. O. (M. O.) nukentėjusiajai N. L. 635,91 Eur turtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiajai O. R. 1679 Eur turtinės žalos atlyginimui. Priteisti iÅ¡ M. O. (M. O.) nukentėjusiajai O. R. 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiajam A. R. 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Priteisti iÅ¡ M. O. (M. O.) nukentėjusiajai R. L. 700 Eur proceso iÅ¡laidų atlyginimui, nukentėjusiajai O. R. 400 Eur proceso iÅ¡laidų atlyginimui.

Nukentėjusiosios O. R. praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ nuteistojo M. O. 335 Eur iÅ¡laidų dėl A. R. kalinimo atmesti. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Nuteistojo M. O. (M. O.) apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Ernesta Montvidienė Algimantas Valantinas