2020-04-22 Nr. AB-8055-3-62-3-01958-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1357-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01958-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovo atstovas), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2018 m. balandžio 25 d. buvo kalinamas Alytaus PN. Patekęs į Alytaus PN, pareiškėjas turėjo priklausomybę narkotinėms medžiagoms, ši priklausomybė Alytaus PN dar labiau padidėjo, kadangi Alytaus PN neužtikrino, kad narkotinės medžiagos nepatektų į įstaigą ir nebūtų joje platinamos. Dėl to pareiškėjas ne kartą kreipėsi į įstaigos administraciją, nurodė, kad negali atsispirti narkotikų vartojimui, paaiškino, kad narkotikai prieinami visiems asmenims. Vartodamas intraveninius narkotikus, pareiškėjas bijojo užsikrėsti ŽIV, prašė paskirti jį į kamerų tipo patalpas, kuriose jis būtų laikomas su asmenimis, nesergančiais ŽIV, tačiau Alytaus PN atsisakė tai padaryti. Pareiškėjo teigimu, dėl Alytaus PN neveikimo jis užsikrėtė (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjas taip pat teigė, kad pataisos namų gyvenamosiose patalpose nuolat laikydavosi drėgmė, kaupėsi pelėsis. Pareiškėjas negalėjo tinkamai naudotis radijo įrenginiu – negalėjo pasirinkti radijo stoties. Tualetų patalpoje nebuvo užtikrintas privatumas, įrengtos per žemos pertvaros, o pisuarai iš viso neatitverti. Alytaus PN pareiškėjui buvo tiekiamas netinkamas maistas – jis buvo atšalęs, netinkamos sudėties, neatitiko valgiaraštyje nurodytų kiekių ir normų. Dėl to sutriko pareiškėjo sveikata – nuolat skaudėjo skrandį, pykino, trūko energijos. Į pareiškėjo žodines pastabas dėl maitinimo nebuvo atsižvelgta, o į rašytinius skundus buvo atsakoma formaliai. Dėl nurodytų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą, pasireiškusią sveikatos pablogėjimu, orumo pažeminimu, dvasiniais ir psichologiniais išgyvenimais.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Alytaus PN nurodė, kad atvykęs į įstaigą pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas su ŽIV ir hepatito C plitimo būdais. Alytaus PN pažymėjo, jog įstaigoje nuolat vykdomi Narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei kitų draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų patekimo į įstaigą užkardymo, prevencinių bei profilaktinių priemonių planai, taip pat ŽIV plitimo mažinimo priemonių planas. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis priemonėmis įstaigoje netoleruojamas. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus Alytaus PN, higienos normos pažeidimų nenustatė. Sanitariniai mazgai yra įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Maistas Alytaus PN tiekiamas pagal patvirtintus valgiaraščius ir fiziologines mitybos normas.

6. Atsakovo atstovas akcentavo, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais teiginiais, nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto (ne)veikimo ir kilusių pasekmių, nedetalizavo aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodė, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. sausio 18 d. sprendimu pareiškėjo E. S. skundą atmetė.

8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog teisės aktuose nenustatytas reikalavimas, kad ŽIV ir hepatito B bei hepatito C virusais sergantys asmenys privalo būti laikomi atskirai arba izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, toks reikalavimas būtų laikomas infekuotų asmenų segregacija ir tokius asmenis diskriminuotų. Infekuoti asmenys atskirai gali būti laikomi tik tais atvejais, kai patys raštu pareiškia tokį norą, arba tada, kai yra priimtas sprendimas šiuos asmenis laikyti atskirai dėl jų nesaugaus ar neatsargaus elgesio. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog ŽIV ar hepatito C viruso infekcijai atsirasti būtinos tam tikros sąlygos, įprastinio buitinio bendravimo metu minėtomis ligomis neužsikrečiama, jomis užsikrečiama bendrai vartojant intravenines švirkštų adatas, švirkštus, leidžiantis narkotines medžiagas, lytiškai santykiaujant, darant tatuiruotes. Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje nurodyta, kad 2016 m. vasario 12 d. pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas su Informavimo apie sąlytį su biologiniais skysčiais ir įvertinimo, nustatant ŽIV užsikrėtimo riziką, tvarka, šia tema su pareiškėju pakartotinai kalbėta 2016 m. balandžio 5 d. Todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjas žinojo, kaip galima užsikrėsti (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) ir kokių priemonių imtis, kad tai neįvyktų. Pareiškėjas nedetalizavo, kada konkrečiai ir kokiomis aplinkybėmis jis susirgo (duomenys neskelbtini), o pagal pareiškėjo nurodytus abstrakčius teiginius nėra galimybių konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą. Byloje nenustatyta, kad Alytaus PN nesilaikė higienos normų, žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos, priešepideminių taisyklių reikalavimų.

9. Dėl privatumo sanitariniame mazge užtikrinimo pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog Alytaus PN sanitariniuose mazguose buvo įrengtos unitazus skiriančios sienelės ir durys. Šias sąlygas pirmosios instancijos teismas vertino kaip pakankamas privatumui suteikti.

10. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl higienos sąlygų gyvenamosiose patalpose, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad gyvenamosios patalpos Alytaus PN vėdinamos per atidaromus langus, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Šią aplinkybę patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktas Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, taip iš dalies išvengdamas drėgmės patalpose. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose, tam nuteistieji aprūpinami valymo priemonėmis. Alytaus PN negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, todėl atmetė jo argumentus dėl netinkamo vėdinimo, nešvarių patalpų ir susikaupusio pelėsio.

11. Dėl naudojimosi radijo įrenginiu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja, kiek ir kokių radijo stočių turi būti retransliuojama pataisos įstaigoje.

12. Pasisakydamas dėl Alytaus PN tiekiamo maitinimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo maisto yra abstraktūs, jis nedetalizavo su tuo susijusių aplinkybių, nenurodė, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų) bei priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, o pagal abstrakčias pareiškėjo nurodytas aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovo veiksmų neatitikimo teisės aktų reikalavimams.

13. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiškėjo laikymo nepriimtinomis sąlygomis, ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, taip pat neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje nėra duomenų, jog atsakovo atstovas atliko veiksmus, kuriais sąmoningai siekė pareiškėjui sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą

III. 14. Pareiškėjas E. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 18 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjo skunde prašomą neturtinės žalos atlyginimą.

15. Pareiškėjo teigimu, pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistieji negautų daiktų, kuriuos jiems draudžiama turėti. Nagrinėjamu atveju tokius daiktus nuteistieji galėjo turėti, todėl pareiškėjas ir prašė iš atsakovo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) jam buvo diagnozuotas 2017 m. lapkričio 27 d. ir tai yra įrodymas, kad pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala – pareiškėjas nebegali valgyti kepto, rūkyto ir riebaus maisto. Atsakovo atstovo pateikti duomenys, kad pareiškėjas buvo supažindintas su (duomenys neskelbtini) užsikrėtimo rizika, tik patvirtina, kad Alytaus PN, žinodami, jog naujai į įstaigą atvykę asmenys gali užsikrėsti minėta liga, suklaidino pareiškėją, kadangi jis pasirašė dėl to, apie ką su niekuo iš Alytaus PN darbuotojų nebuvo kalbėjęs.

16. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo, apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Byloje ginčas kilo dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui E. S. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį iš atsakovo Lietuvos valstybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2018 m. balandžio 25 d.

18. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

19. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentu, kad dėl Alytaus PN neveikimo, t. y. dėl to, kad Alytaus PN neužtikrino, jog pareiškėjas įstaigoje negalėtų įsigyti narkotinių medžiagų, pareiškėjas susirgo (duomenys neskelbtini). Kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvų pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia nurodo, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovo atstovas yra kaltas dėl to, jog pareiškėjas užsikrėtė (duomenys neskelbtini), pažymi, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

22. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-592-624/2018; 2018 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-323-1062/2018; 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015; kt.).

23. Pagal administracinių teismų praktiką, neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga, todėl šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatinėjamas pirmiausia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-69/2012). Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017; 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016; 2013 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-309/2013; kt.).

24. Pareiškėjas skunde nurodė, jog (duomenys neskelbtini) užsikrėtė, nes vartojo intraveninius narkotikus, t. y. jo nurodomos pasekmės sveikatai, iš kurių pareiškėjas kildina prašomą atlyginti neturtinę žalą, yra jo paties veiksmų rezultatas. Be to, iš pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas nuo narkotikų buvo priklausomas dar iki patekimo į Alytaus PN, jam buvo žinoma aplinkybė, kad vartojant intraveninius narkotikus kyla užsikrėtimo tokiomis ligomis, kaip ŽIV ir hepatitas C, rizika. Byloje taip pat nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjui buvo žinoma, jog nuteistiesiems (taigi ir pačiam pareiškėjui) Alytaus PN yra draudžiama turėti bei vartoti narkotines medžiagas.

25. Iš byloje pateiktos Alytaus PN 2018 m. spalio 16 d. pažymos apie pareiškėjo nuobaudas ir paskatinimus matyti, kad buvimo Alytaus PN laikotarpiu pareiškėjas ne kartą buvo baustas už administracijos reikalavimų nevykdymą, taip pat už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą bei laikymą, t. y. net ir žinodamas apie tam tikras nuteistųjų pareigas bei draudimus, pareiškėjas buvo linkęs sąmoningai jų nesilaikyti. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad žinodamas, jog pataisos įstaigoje draudžiama turėti ir vartoti narkotines medžiagas, taip pat apie šių medžiagų žalą sveikatai ir užsikrėtimo ŽIV bei hepatitu C riziką, šių aplinkybių nepaisydamas, pareiškėjas pats savo tiesioginiais aktyviais veiksmais kėlė riziką savo sveikatai.

26. Dėl pareiškėjo teiginių, kad (duomenys neskelbtini) jis užsikrėtė Alytaus PN, pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad vertindamas įrodymus dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, jis vadovaujasi nuostata, kad tokie įrodymai neturi kelti jokių pagrįstų abejonių (anglų kalba – beyond reasonable doubt). Vadovaudamasis šiuo standartu bei vertindamas asmens susirgimo (duomenys neskelbtini) momentą, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad įprasto medicininio patikrinimo nepakanka (duomenys neskelbtini) nustatyti, liga ilgą laiką gali išlikti besimptomė, todėl byloje nesant informacijos apie tai, kad pareiškėjas dėl šios ligos buvo patikrintas iki jo arešto, išlieka galimybė, kad asmuo galėjo užsikrėsti iki jo sulaikymo, o tai neleidžia be jokių pagrįstų abejonių padaryti išvadą, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) buvo užkrėstas būtent po jo įkalinimo (žr., pvz., 2013 m. sausio 2 d. sprendimą Mitkus prieš Latviją (pareiškimo Nr. 7259/03); 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimą byloje I. T. prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 40155/02); 2008 m. vasario 7 d. sprendimą byloje Mechenkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 35421/05); 2009 m. kovo 3 d. sprendimą byloje Ghavtadze prieš Sakartvelą (pareiškimo Nr. 23204/07)).

27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pirminės gydytojų apžiūros metu nurodė, kad narkotikų nevartoja, iki patekimo į Alytaus PN pareiškėjui specialus (duomenys neskelbtini) tyrimas nebuvo atliktas. Taigi nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų negalima daryti neabejotinos išvados, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) užsikrėtė Alytaus PN, o ne iki patekimo į šią įstaigą, ypač atsižvelgiant į jo paties skunde nurodytą aplinkybę, kad narkotikus jis vis dėlto vartojo iki patekimo į Alytaus PN.

28. Kaip minėta, pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą kildina iš Alytaus PN neveikimo, neužtikrinant, kad nuteistieji negalėtų įsigyti narkotinių medžiagų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1R-27 patvirtintoje Narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės laisvės atėmimo vietose koncepcijoje nustatyta, kad pagrindinis narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės laisvės atėmimo vietose tikslas – sustabdyti ir sumažinti narkomanijos plitimą bei užkirsti kelią neteisėtų narkotikų apyvartai laisvės atėmimo vietose, nuosekliai ir kompleksiškai šalinant narkomanijos atsiradimo ir plitimo priežastis ir sąlygas, racionaliai naudojant finansinius bei žmogiškuosius išteklius (7 p.). Vienas iš narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės laisvės atėmimo vietose uždavinių yra neteisėtos narkotikų pasiūlos mažinimas – jų patekimo į laisvės atėmimo vietas užkardymas, o viena iš narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės laisvės atėmimo vietose krypčių – laisvės atėmimo vietų apsaugos bei suimtųjų ir nuteistųjų priežiūros stiprinimas (8.2 p., 9.3 p.). Laisvės atėmimo vietų apsaugos bei suimtųjų ir nuteistųjų priežiūros stiprinimo uždavinys yra neteisėto narkotinių medžiagų patekimo į laisvės atėmimo vietas bei apyvartos jose masto mažinimas, panaudojant visas įmanomas priemones, užkardančias narkotikų patekimo bei disponavimo jomis laisvės atėmimo vietose galimybes arba maksimaliai šias galimybes apribojančias (14 p.).

29. Alytaus PN nurodo, kad pataisos namuose nuolat vykdomi Narkotinių ir psichotropinių bei kitų draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų patekimo į įstaigą užkardymo, prevencinių bei profilaktinių priemonių planai: organizuojami netikėti į įstaigą įeinančių / išeinančių asmenų ir daiktų patikrinimai; tikrinami į pasimatymus einančių asmenų daiktai, drabužiai, avalynė; siuntiniai ir paštas tikrinami bagažo patikros prietaisu; vykdomas patruliavimas Alytaus PN vietose, kur didesnė permetimų tikimybė, jose įrengtos specialios gaudyklės; organizuojamos (ne)planinės kratos, jų metu naudojamas tarnybinis šuo; pasimatymų biuro laukiamajame iškabinta informacija apie narkotikų ir draudžiamų priemonių paėmimą ir atsakomybę nuteistiesiems; vykdoma iš pasimatymų išeinančių asmenų kūno ertmių apžiūra; taikomos prevencinės priemonės, įrengta vaizdo stebėjimo sistema, mobiliojo ryšio slopinimo sistema, įrengti nauji stacionarūs priežiūros postai bei praėjimai efektyviam patruliavimui. Šios atsakovo atstovo išvardytos priemonės atitinka anksčiau minėtus Narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės laisvės atėmimo vietose koncepcijoje nurodytus uždavinius, kryptis bei tikslus.

30. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistiesiems draudžiami turėti daiktai (narkotinės medžiagos) į Alytaus PN pareiškėjui buvo įnešti, t. y. pareiškėjas nei atsakovo atstovui, nei teismui nepateikė duomenų, kas ir kada į Alytaus PN jam atgabeno narkotinių medžiagų, o atsakovo atstovas neužkirto šio gabenimo. Alytaus PN 2017 m. sausio 25 d. rašte Nr. 363-82 pareiškėjui taip pat buvo išaiškinta, kad nuteistasis, kuriam žinoma apie įstaigoje nusikalstamas ir drausminio pobūdžio veikas darančius asmenis, šiuos faktus bet kada gali pranešti įstaigos administracijai ir kad, informacijai pasitvirtinus, tokie asmenys perkeliami kitur. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į Alytaus PN dėl informacijos apie pataisos namuose narkotines medžiagas platinančius asmenis pateikimo taip pat nesikreipė, nenurodė, kad atsakovo atstovui buvo nurodęs narkotikus platinančius asmenis, o atsakovo atstovas nesiėmė jokių priemonių.

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti kokius nors neteisėtus Alytaus PN veiksmus (neveikimą), lėmusius pareiškėjo užsikrėtimą (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai šiuo aspektu nenustatė neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų buvimo. Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, kaip sąlygos, būtinosios deliktinei atsakomybei kilti, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo priteisti pareiškėjui jo prašomą neturtinės žalos atlyginimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu 2019 m. sausio 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Naikinti šį Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimą, remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė