a4f2fcda-4f9b-4866-95a9-2edf6fd12009 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Byla Nr                                                         Byla Nr. I-638-609/2010                                                                          Proceso Nr. 3-63-3-00459-2010-6             Procesinio sprendimo kategorija 16.5, 74 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. rugpjūčio 23 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.D. praÅ¡ymÄ atsakovams Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo irn u s t a t ė  :pareiÅ¡kėjas D.D. praÅ¡ymu (b.l. 5-10) praÅ¡o iÅ¡ atsakovų Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Valstybės priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ â€“ neiÅ¡mokėtÄ priedų ir priemokų prie pareiginės algos dalį – 558,07 Lt, susidariusiÄ 2008 metais.

Nurodo, jog yra statutinis valstybės tarnautojas – dirba Tauragės apskrities VPK Pagėgių rajono policijos komisariate. Teigia, jog nurodytu laikotarpiu apskaičiuojant jo darbo užmokestį, atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ 23 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir iÅ¡mokėjo ne visÄ jam priklausantį darbo užmokestį. Argumentuoja, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ , konstituciniam teisinės valstybės principui.

Nurodo, jog susidariusi darbo užmokesčio nepriemoka jam nebuvo sumokėta. Mano, kad atsakovu turėtų bÅ«ti ir Lietuvos valstybė, kuri valstybės tarnybos teisiniuose santykiuose yra darbdavys.Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . AtsiliepimÄ (b.l. 13-14) grindžia Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostata, jog statutiniams valstybės tarnautojams Å¡io įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo apmokėjimo tvarkÄ .

Pagal Įstatymo 23 straipsnio 2 dalį priedų ir priemokų suma valstybės tarnautojams negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Teigia, jog Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2009-12-11 nutarimu pripažinus, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ nuostatos, kurias taikė Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apskaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį pareigūnams, prieštaravo Konstitucijai, argumentuoja, jog prieštaraujantis Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo jo priėmimo momento.

Be to, argumentuoja, jog jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu tiesiogiai nekonstatavo, jog Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, jog pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 70 procentų pareiginės algos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl valstybės institucijos privalo vykdyti įstatymo reikalavimus mokant priedus ir priemokas valstybės pareigūnams. Teigia, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad skaičiuodamas ir išmokėdamas darbo užmokestį pareiškėjui neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Teismui patenkinus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ praÅ¡o sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams, dėl sunkios valstybės finansinės padėties. Taip pat praÅ¡o atidėti bylos nagrinėjimÄ , kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iÅ¡spręs Vilniaus apygardos administracinio teismo praÅ¡ymų reg. Nr. 35/2010, 36/2010, 39/2010, 40/2010 priėmimo klausimÄ , o juos priėmus nagrinėti – sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimÄ . Atsakovė Valstybė, atstovaujama Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime (b.l. 18-20) nurodo, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ siÅ«lo atmesti kaip nepagrįstÄ .

Argumentuoja, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, jog Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurias taikė atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apskaičiuodamas ir mokėdamas atlyginimÄ pareigÅ«nams, prieÅ¡taravo Konstitucijai, tačiau prieÅ¡taraujantis Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo pat jo priėmimo momento ir turi bÅ«ti taikomas iki tol, kol nėra konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai.

Teigia, jog išimtinę teisę spręsti, ar įstatymas ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, turi tik Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Nurodo, jog iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo valstybės institucijos, mokančios pareigūnams darbo užmokestį, privalėjo vykdyti įstatymo reikalavimus ir riboti mokamus priedus ir priemokas 70 procentų pareiginės algos, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, skaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį pareiškėjui, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir nėra Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnyje įtvirtintų valstybės civilinės atsakomybės pagrindų.

Argumentuoja, jog atsakovas priėmė sprendimus ir juos įvykdė iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo. Teismui patenkinus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , praÅ¡o sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams dėl visuotinai žinomos aplinkybės apie Lietuvos valstybės sunkiÄ turtinę padėtį. praÅ¡o atidėti bylos nagrinėjimÄ , kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iÅ¡spręs Vilniaus apygardos administracinio teismo praÅ¡ymų reg. Nr. 35/2010, 36/2010, 39/2010, 40/2010 iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio, nustatančio teisės akto pripažinimo prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai pasekmes, ta apimtimi, kuria jame nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį galima bÅ«tų nustatyti Konstitucinio Teismo nutarimų pripažinti, kad teisės aktas prieÅ¡tarauja Konstitucijai ar įstatymams, ar pripažinti, kad teisės aktas prieÅ¡tarauja Konstitucijai ar įstatymams ta apimtimi, kuria jame nėra nustatyta tam tikro teisinio reguliavimo, pasekmių taikymÄ laike, bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatos, jog neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatai, jog galioja tik paskelbti įstatymai, priėmimo klausimÄ , o juos priėmus – sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimÄ iki Konstitucinis Teismas iÅ¡tirs nurodyto akto konstitucingumÄ .Konstatuojama.PraÅ¡ymas tenkintinas.   Nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas D.D. dirba Tauragės apskrities VPK Pagėgių rajono policijos komisariate.

Kadangi praÅ¡ymu praÅ¡oma priteisti negautÄ darbo užmokestį, akivaizdu, jog praÅ¡ymo reikalavimas kyla iÅ¡ valstybės tarnybos teisinių santykių. Ginčo dėl nesumokėto darbo užmokesčio sumos dydžio tarp proceso Å¡alių nėra. Atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato parengtoje pažymose (b.l. 11,12) nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2008-08-01 iki 2008-12-31 pareiÅ¡kėjui buvo nesumokėta 558,07 Lt priemokų ir priedų dalis už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, virÅ¡valandinį darbÄ , virÅ¡ijanti 70 procentų pareiginės algos.

Valstybės tarnautojams atitinkamo dydžio darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) VI skyriuje. Iki 2005 m. gruodžio 21 d. galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybės tarnautojams Å¡io įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo apmokėjimo tvarkÄ .

Nuo 2006 m. birželio 7 d. galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams be iÅ¡lygų taikomos Å¡io Ä®statymo VI skyriaus, reglamentuojančio darbo užmokestį, nuostatos. Ä®statymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedų ir priemokų suma valstybės tarnautojui negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. PareiÅ¡kėjui darbo užmokestis buvo skaičiuojamas ir mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstituciniam Teismui konstatavus valstybės tarnybos įstatymo neatitikimÄ Konstitucijos nuostatoms, iÅ¡nyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimÄ pareiÅ¡kėjui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybės pareigÄ mokėti įstatymų nustatytÄ darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, jog „asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku.

Asmens teisė gauti atlyginimÄ už atliktÄ darbÄ ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas“ (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyse administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 K.

Jefremova v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 Linas Šarkis v. Kauno rajono policijos komisariatas bei išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 J. Kuzmičiūtė v. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, išdėstytos nuostatos, jog ginčuose dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo ginčo šalių teisiniai santykiai nėra pasibaigę, taikomos ir nagrinėjamoje byloje.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ dėl darbo užmokesčio priteisimo padavė nepraleidęs trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino, nustatyto tokiam reikalavimui pareikÅ¡ti. Darbo kodekso 298 straipsnyje nurodyta, jog darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Nagrinėjamoje byloje atsakovo atsisakymas mokėti pareiÅ¡kėjui nesumokėtÄ darbo užmokestį negali bÅ«ti pripažintas teisėtu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

Darbdavys nagrinėjamoje byloje yra Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o ne valstybė plačiÄ ja teisinių santykių prasme, todėl konstatuotina, jog Lietuvos valstybė, atstovaujama Policijos departamento prie LR VRM, nėra tinkamas atsakovas ir ginčo Å¡alis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , bÅ«tent tokiÄ pozicijÄ dėl atsakovo tinkamumo ginčo teisiniame santykyje iÅ¡dėstė 2005-12-21 nutartyje iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje A1-635/2005.

PareiÅ¡kėjas atliko savo kaip valstybės tarnautojo pareigas, tačiau jam nebuvo sumokėtas pagal įstatymÄ priklausantis darbo užmokestis. Nagrinėjant Å¡iÄ administracinę bylÄ po Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo priėmimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos taikytinų teisės aktų sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu yra paÅ¡alinta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieÅ¡taraujanti Konstitucijai.

Sprendimas dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimÄ pareiÅ¡kėjui yra iÅ¡nykęs. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTÄ® 88 straipsnio 2 ir 4 punktais.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnis reglamentuoja sprendimų vykdymÄ . Å io straipsnio 4 dalyje numatyta, jog neįvykdyti teismo sprendimai dėl priteistų sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti.

Atsakovė praÅ¡o atidėti sprendimo vykdymÄ vienerių metų laikotarpiui. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr.2-202/2009 dėl nesumokėto atlyginimo teisėjams priteisimo visuotinai žinomos aplinkybės apie sunkiÄ Lietuvos valstybės turtinę padėtį pagrindu nusprendė sprendimo vykdymÄ atidėti vienerių metų laikotarpiui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismų praktika iÅ¡ esmės analogiÅ¡kose bylose bÅ«tų formuojama vieninga linkme (prieÅ¡ingu atveju kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principÄ ), bylose dėl atlyginimo skirtumo priteisimo sprendimo vykdymÄ atidėjo vieneriems metams (2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-812/2009, 2010 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-57/2010 ir kt.).

Teismas pripažįsta, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualÅ«s nagrinėjamai bylai, todėl atsakovės praÅ¡ymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo tenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis, Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis).Netenkintinas atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens praÅ¡ymas sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimÄ iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iÅ¡nagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo praÅ¡ymus iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio nuostatos neprieÅ¡tarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 daliai, 7 straipsnio 2 daliai.

Ä® Konstitucinį TeismÄ kreiptasi dėl Konstitucinio Teismo nutarimo galiojimo retroaktyviai. Konstitucinio teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Teismų praktika aiÅ¡kinant minėtÄ situacijÄ pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartyje Nr. A-219/2004 (Administracinių teismų praktika, Nr. 5, 2004 m., psl. 194-206), kurioje suformuluotos nagrinėjamam ginčui ir antikonstituciniais pripažintų įstatymų taikymui reikÅ¡mingos taisyklės. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti.

Sprendimas dėl skundo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1 – 638/2005 konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 dalimi, teismas,n u s p r e n d ž i a:praÅ¡ymÄ patenkinti pilnutinai.Priteisti iÅ¡ Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 558,07 (penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus 07 ct) D.D.Sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                                                                                                                                           Eglė Kiaurakytė    Â