a4f2a58e-dba1-4d62-966a-4ea5fb289ec6 · Panevėžio miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. PK-225-581/2013 (Proceso Nr. 1-08-3-0007-2013-5) Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.2.4.8.1.; 2.1.15.3.3.;2.3.6.4.5. (S) N U O S P R E N D I S Lietuvos Respublikos vardu 2013 m. balandžio 10 d. Panevėžys Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė sekretoriaujant Raimondai Å ateikienei, dalyvaujant privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui M. A., jo atstovei advokatei Silvijai Streikutei, kaltinamajam A. C., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje  A.

C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, n u s t a t ė : A. C. 2013-01-05 apie 16 val., bÅ«damas G. A. ir A. K. priklausančioje namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalyje ir besikalbėdamas su M. A. dėl atliktų santechnikos darbų, stipriai trenkė ranka jam per veidÄ , tuo M.

A. sukeldamas fizinį skausmÄ .   Dėl pareikÅ¡to kaltinimo kaltinamasis A. C. neprisipažino ir parodė, kad su Å¡eima 10 metų gyvena adresu (duomenys neskelbtini). G. A. ir A. K. yra kitos namo dalies paveldėtojai. 2013-01-04 vakare vedžiojo Å¡unį, kai iÅ¡ kitos namo pusės atėjo du jaunuoliai, kurių nepažinojo – vienas iÅ¡ jų buvo M. A.. Tada jį pamatė pirmÄ kartÄ . IÅ¡girdo žodžius - „ė, ateik čionai“, jaunuoliai prisistatė namo savininkais. Kaltinamasis parodė, kad jis pasakė, jog kai bus savininkai, tai ir Å¡nekės, tačiau vis tik nuėjo į kitÄ namo dalį ir jaunuoliai pradėjo rodyti apÅ¡iltintÄ vandentiekio vamzdį, reikÅ¡ti pretenzijas.

Kaltinamasis aiÅ¡kino, kad vamzdis buvo apÅ¡iltintas su G. A. žinia. TÄ dienÄ taip viskas ir baigėsi. 2013-01-05 su vaikais buvo namuose, kai atėjo M. A., kuris pakvietė kalbėtis. Po 2013-01-04 santykiai tarp jo ir M. A. buvo įtempti. Nuėjo į kitÄ namo pusę, prieÅ¡ tai paskambino savo motinai. Kai nuėjo į jų gyvenamÄ jÄ namo dalį, virtuvėje buvo G. A., A. K., M. A., dar tas jaunuolis, kurio nepažįsta ir kuris buvo kartu su M. A. 2013-01-04. TÄ dienÄ policijos pareigÅ«nai buvo atvykę du kartus, t.y. pirmÄ kartÄ kai visi aiÅ¡kinosi santykius ir nukentėjęs bei jo artimieji iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, teigdami, kad juos užsipuolė; po to pareigÅ«nų atvykimo jis (A.

C.) parėjo namo, tačiau po kurio laiko grįžo ir antrÄ kartÄ pareigÅ«nai atvyko po to, kai jis (A. C.) pastÅ«mė M. A.. Kaltinamasis parodė, kad kai jis sugrįžo atgal į nukentėjusiojo artimiesiems priklausančiÄ namo dalį visi stovėjo virtuvėje, o jis (A. C.) stovėjo tarpduryje tarp koridoriaus ir virtuvės. Mama stovėjo virtuvėje, jam (A. C.) iÅ¡ deÅ¡inės pusės, gal metro atstumu; M. A. stovėjo jam (A. C.) iÅ¡ kairės pusės, giliau virtuvėje, gal kokie 3 metrai nuo jo (A.

C.). Visi kiti stovėjo toliau puslankiu. Nuėjus, iÅ¡ karto ant jo (A. C.) prasidėjo puolimas - puolė M. A. ir dar vienas jaunuolis, kurio nepažįsta. Kalbėjo ne tiek savininikai, o M. A.. G. visiÅ¡kai tylėjo, nesikiÅ¡o, A. K. irgi mažai Å¡nekėjo. Kalbėjusiųjų tonas buvo pakeltas, jie rėkė, nedavė net prasižioti. Nukentėjusysis gestikuliavo. Kaltinamasis parodė, kad jis iÅ¡ nukentėjusiojo jautė grėsmę. Norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti problemÄ su G. A. ir A. K., bet iÅ¡ M.

A. išgirdo žodžius - „tu man neaiškink“ - vėl buvo gestikuliuojama. Kaltinamasis parodė, kad jis buvo užgauliojamas įvairiais žodžiais, kurių neatsimena, tačiau teigė, jog visaip jį vadino, plūdo necenzūriniais žodžiais ir nedavė nė žodžio pasakyti. M. A. sakė, kad - „tu (duomenys neskelbtini) apsauginis, aš tokio darbo nedirbčiau, man sarmata; Koks tu esi vyras, jei tu (duomenys neskelbtini) apsaugoj dirbi“. M. A. pasakė: „ne tavo reikalas, kur aš dirbu“.

Tuo metu ir mama įsivėlė į ginÄÄ , pradėjo aiÅ¡kinti A. K., kaip čia viskas įvyko, kad su G. A. žinia apÅ¡iltino vamzdį, rodė raktus, kad turi ir gali bet kada įeiti į jų patalpas. Tačiau M. A. pradėjo užgaulioti, įžeidinėti jo (A. C.) motinÄ , iÅ¡vadino įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais ir pradėjo eiti artyn mosikuodamasis plačiais gestais, labai garsiai rėkė. Kai M. A. ėjo link jo (A. C.), tai M. A. viena ranka visÄ laikÄ buvo sulenkta ir sugniaužta, o kita ranka M.

A. visÄ laikÄ gestikuliavo. Kaltinamasis parodė, kad kai M. A. priėjo per jo (A. C.) iÅ¡tiestos rankos atstumÄ , tada jis ranka stumdamas M. A. už veido jį smarkiai nustÅ«mė. Tuo metu jis (A. C.) stovėjo tarpduryje ir nustÅ«mė M. A. tolyn nuo savęs ir savo motinos, nes jautė grėsmę tiek sau, tiek savo motinai. Kaltinamasis parodė, kad M. A. jį provokavo. Kaltinamasis parodė, kad jis ranka liesdamas veido sritį M. A. smarkiai pastÅ«mė, bet smÅ«gio nesudavė, jam netrenkė. Po pastÅ«mimo M.

A. nei nugriuvo, nei suklupo, jis tiesiog pasitraukė gilyn, tik atsilošė, nesakė, kad jam skauda, o pasakė „kÄ Äia darai, durneli“. Po to A. K. iÅ¡kvietė policijÄ . M. A. ir jo artimieji jį (A. C.) pasikvietė, provokavo, nedavė nė žodžio pasakyti. Po to, kai pastÅ«mė M. A., dar abu (A. C. ir M. A.) Å¡aukė, M. A. niekur nenuėjo, buvo vietoje iki kol atvyko policijos pareigÅ«nai. Nei sužaloti, nei užgauti M. A. nenorėjo, taip išėjo savaime. Ant M. A. veido nematė jokių žymių, nepastebėjo, kad veidas bÅ«tų paraudęs. PareikÅ¡to 2000 Lt neturtinės žalos civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta visiÅ¡kai; atstovavimo iÅ¡laidų nepripažįsta taip pat.

 Nukentėjusysis M. A. parodė, kad viskas prasidėjo 2013-01-04. Su broliu atėjo į savo namo dalį, atsirakino duris ir pamatė, kad lubose yra skylės, katilinėje pastatytas neaiÅ¡kus prietaisas; vonioje irgi netvarka, pravedžioti neaiÅ¡kÅ«s vamzdžiai. Išėjo į kiemÄ ir pamatė A. C.. Pasakė, jam:„ ateik čia, turiu tau porÄ klausimų“. Nuėjo į voniÄ , parodė A. C. vamzdynÄ ir klausė, kas tai. A. C. į klausimus neatsakinėjo, nieko neaiÅ¡kino, tik pasakė: „kas tu toks bÅ«si, kas čia tu toks esi“.

Atsakė, kad G. A. yra motina. A. C. pasakė atsivesti tėvus, nes be tėvų neÅ¡nekės. KitÄ dienÄ pasikvietė mamÄ , kuriÄ atvežė brolis, o dėdė A. K. atvažiavo pats. Pakvietė A. C.. A. K. A. C. pradėjo rodyti visus vamzdžius, uždavinėti konkrečius klausimus, prašė parodyti dokumentus, projektus. A. C. į klausimus neatsakinėjo, tik „durneliais, kaimiečiais“ ir visaip kitaip iÅ¡vadino, skėsčiojo rankom: „ko jÅ«s čia mane pasikvietėte, kas čia jums neaiÅ¡ku“.

Nieko jis daug neÅ¡nekėjo, nesiteisino, kodėl taip padarė, nerodė dokumentų, projektų, todėl dėdė iÅ¡kvietė policijÄ , kad prie pareigÅ«nų A. C. pasiaiÅ¡kintų, kodėl jis taip pasielgė. Kai atvažiavo policijos pareigÅ«nai, pareigÅ«nai A. C. iÅ¡varė. A. C. išėjo namo, policija iÅ¡važiavo. Vėliau A. C. vėl sugrįžo, bet jau su savo motina. Tada A. C. motina Å¡nekėjosi su jo (M. A.) motina, su dėde, kaltinamasis irgi Å¡nekėjo. Vyko Å¡nekos, bet A. C. į konkrečius klausimus neatsakė.

Visi stovėjo ratu - A. C., jis (M. A.) A. C. iÅ¡ kairės per kokį metrÄ , tada – jo (M. A.) mama per pusmetrį nuo jo (M. A.) už mamos, per pusmetrį, brolis G. A., o nuo brolio, per pusmetrį, stovėjo dėdė A. K.. Gal pusantro metro atstumu nuo dėdės stovėjo A. C. motina. Ypatingai konfliktiÅ¡kai nusiteikęs buvo A. C.. A. C. jis (M. A.) pasakė: „nesijausk, kaip MAXIMOJE, gali čia nesiardyti“. Tada A. C. sudavė jam (M. A.) į veidÄ , o A. C. motina jį iÅ¡stÅ«mė pro duris ir A.

C. išėjo, o dėdė paskambino policijai, atvažiavo policija, parašė pareiÅ¡kimÄ ir viskas tuo baigėsi. Iki smÅ«gio sudavimo nieko nedarė, nebuvo nei susijaudinęs, nei supykęs, kalbėjo normaliu, nepakeltu tonu, todėl jokios grėsmės A. C. negalėjo įžvelgti. Iki smÅ«gio sudavimo santykius daugiausia aiÅ¡kinosi A. K.. Kol nebuvo A. C. motinos, kalbėjo A. K.. Kai atėjo kaltinamojo motina, tai aiÅ¡kinosi visi: ir jo (M. A.) mama su A. C. motina, ir A. C. su dėde. Daugiausia aiÅ¡kinosi dėdė A.

K. su A. C.. Visi stovėjo taip, kaip nurodė A. C.. Atstumas nuo jo (M. A.) iki A. C. galėjo bÅ«ti apie 1,5 metro. M. A. nurodė, kad jis buvo arčiausiai A. C.. Kadangi A. C. elgėsi netinkamai, tai jam pasakė, kad „čia ne MAXIMA, jei tu ten gali daryti kÄ nori, tai nereiÅ¡kia, kad ir čia gali daryti kÄ nori“. Tada A. C. žengė žingsnį, jis (M. A.) net nespėjo sureaguoti, stovėjo vietoje ir A. C. jam sudavė deÅ¡inės rankos delnu į kairę veido pusę. Po smÅ«gio spengė ausyse, apie dvi valandas buvo raudonas žandas, puse dienos skaudėjo skruostÄ .

Ä® gydytojus nesikreipė ir nesigydė. Po smÅ«gio A. C. atÅ¡oko atgal, jis (M. A.) paėjo atgal. Po Å¡ito įvykio patyrė emocinį sukrėtimÄ , nenori ankytis name, yra įbaugintas A. C.. ReiÅ¡kia 2000 Lt neturtinės žalos civilinį ieÅ¡kinį, nes jautė pažeminimÄ , skausmÄ , bijo susitikti A. C..   Liudytoja G. A. parodė, kad nukentėjusysis – jos sÅ«nus, o kaltinamasis - namo, adresu S. M. g. 32, bendrasavininkis. Kilus konfliktinei situacijai, besiaiÅ¡kinant santykius jai priklausančiose patalpose, A.

C. užsimojęs deÅ¡ine ranka smogė į veidÄ jos sÅ«nui M. A.. A. C. stovėjo sÅ«nui iÅ¡ deÅ¡inės pusės. Jie (M. A. ir A. C.) stovėjo Å¡alia vienas kito, o ne vienas prieÅ¡ais kitÄ , o visi kiti stovėjo ratu ir kalbėjo. Tuo metu, kai buvo suduotas smÅ«gis sÅ«nui M. A., virtuvėje be M. A. buvo ji (G. A.), sÅ«nus G. A., brolis A. K., A. C. ir jo motina, kuri viso konflikto metu stovėjo už A. C.. Liudytoja parodė, kad ne piktai, o paprasčiausia klausė A. C. apie santechninius įrenginius, o A.

C. neatsakinėjo į klausimus ir su panieka vadino kaimiečiais. SÅ«nus ir prasitarė: „čia tau ne MAXIMA, kad tu ant mÅ«sų rėkautum“. Tuo momentu A. C. ir plojo sÅ«nui į veidÄ . SÅ«nus nesakė kokių nors įžeidžiančių žodžių A. C. ar jo motinai. Pokalbis vyko ne tarp sÅ«naus, o tarp bendrasavininkių. TÄ pačiÄ dienÄ konfliktas jau buvo įvykęs, kvietė policijÄ . Policijos pareigÅ«nai buvo iÅ¡vedę A. C. namo, bet vėliau, kai nebebuvo policijos, jis sugrįžo su savo motina ir vėl konfliktas tęsėsi.

Tik A. C. buvo nusiteikęs konfliktiÅ¡kai, nei iÅ¡ sÅ«naus, nei iÅ¡ kitų artimųjų pusės jokio netinkamo elgesio nebuvo. Konflikto tarp M. A. ir A. C. motinos nebuvo, jai jokia grėsmė nekilo. Po smÅ«gio, sÅ«nus pasimetė, susigriebė už žando, o A. C. motina griebė A. C. ir iÅ¡stÅ«mė pro duris. Brolis A. K. pasakė: „kvieskim pakartotinai policijÄ , kad jį sutramdyt, nes neaiÅ¡ku kuo čia toliau baigsis“. SÅ«nus po smÅ«gio niekur nėjo, buvo Å¡alia, tada iÅ¡kvietė pareigÅ«nus.

Nuo suduoto smÅ«gio sÅ«nui buvo raudonas žandas, tačiau kiek ilgai, nežino. SÅ«nus sakė, kad ilgai skaudėjo žandÄ , kai namo grįžo, siÅ«lė sÅ«nui dėti ko nors Å¡aldančio. NesiÅ«lė kreiptis pas daktarus. Mano, kad smÅ«gis sÅ«nui M. A. buvo suduotas dėl to, kad A. C. paprasčiausia nesusivaldė, nemokėjo pateisinti, kokius jis darbus atliko, sÅ«nus M. A. stovėjo arčiausiai, paminėjo jo (A. C.) darbÄ , tas jį tikriausia įžeidė ir todėl smogė sÅ«nui M. A., o ne kam kitam į veidÄ .

  Liudytoja S. C. parodė, kad dienÄ iki to įvykio į Mačiulio g. Ji psÅ«nui neduoti jokių dokumentų. KitÄ dienÄ , Å¡eÅ¡tadienį, atvažiavo A. K., G. A., M. A. ir dar vienas jaunuolis. Jie atvažiavo aiÅ¡kintis dėl vandentiekio vamzdžio. M. A. iÅ¡sikvietė AidÄ Ä¯ savo patalpas, esančias kitoje namo pusėje ir ten kilo triukÅ¡mas. Ä® patalpas atėjo iÅ¡girdusi triukÅ¡mÄ . TriukÅ¡mas buvo didžiulis, ji pasakė: „kas čia darosi, kad rėkiat visi kaip žvėrys, susikalbėti neįmanoma, jÅ«s nerėkit, nes jÅ«s nesate paveldėtojai, paveldėtojai yra tik G. ir A.

K., o jÅ«s, vaikai, ko kiÅ¡atės į tuos reikalus“. Kas ant ko rėkė, nebuvo galima suprasti – rėkė visi, taip pat ir jos sÅ«nus A. C., vienintelė G. A. tylėjo. Kai ji (S. C.) pasakė minėtus žodžius, tada M. A. puolė ant jos (S. C.) ėmė sakyti: „kÄ tu čia, durne, aiÅ¡kini, koks čia tavo reikalas“ ir t.t. M. A. stovėjo prieÅ¡ais jÄ , tiesiog kvėpavo į jÄ , ji atsitraukė link išėjimo, o A. C. stovėjo jai (S. C.) už nugaros, o priekyje jos, arčiau nei per iÅ¡tiestos rankos atstumÄ stovėjo M.

A.. Šalia stovėjo tas kitas jaunuolis, kuris irgi rėkavo, toliau – G. ir A. K.. M. A. rėkė įžeidžiančius žodžius, o A. K. rėkė: „tu durnius, tu durnelis, jeigu būtum protingas, Maximoje apsauginiu nedirbtumei“. Tada A. pro jos (S. C.) petį, M. A. pastūmė. A. tiesiog pastūmė M. A. ir viskas. M. A. nėjo link jos ir sūnaus, jis prie pat jos (S. C.) buvo atsistojęs, keikėsi visokiais žodžiais. Suprato, kad jos sūnus tokiu gestu, tiesiog atstūmė M. A. nuo jos (S. C.), nes gal bijojo, jog M.

A. jos nepastumtų ar nepaliestų. Liudytoja parodė, kad ji taip pat bijojo, kad jos M. A. nepastumtų. Po to buvo kviečiama policija, o ji su Aidu išėjo. Po įvykio visÄ savaitę gėrė vaistus; M. A. jai pasakyti žodžiai jÄ Ä¯Å¾eidė. Liudytojas G. A. parodė, kad konfliktas vyko dėl vandentiekio ar dujotiekio privedimo. A. C. rėkė, brolį koneveikė visokiais necenzÅ«riniais žodžiais, „pacuku“ vadino. Visi dalyvavę asmenys savo nuomonę bandė iÅ¡sakyti aukÅ¡tu tonu, vienas kitÄ perrėkdami.

Konflikto metu kiekvienas įrodinėjo savo tiesÄ . Viskas rutuliojosi tol, kol jo brolis pasakė frazę - „čia tau ne Maximos apsauga“, ar kažkÄ tokio panaÅ¡aus, ir tada brolis gavo smÅ«gį į veidÄ . Ar brolis sakė kitų netinkamų žodžių, nepamena, gal beÅ¡nekant ir iÅ¡slydo koks žodis, bet kažko rimto nebuvo pasakyta. SmÅ«gis broliui buvo suduotas deÅ¡ine ranka į kairį žandÄ . Ar kumščiu A. C. sudavė smÅ«gį, negali pasakyti. Liudytojas parodė, kad įvykio metu visi stovėjo ratu – M.

A. stovėjo tiesia prieÅ¡ jį (G. A.), o kaltinamasis - tolimesniame kampe jam (G. A.) iÅ¡ kairės. M. A. iÅ¡ deÅ¡inės pusės stovėjo kaltinamasis, atstumas tarp jų buvo gal pusę metro. Kaltinamojo mama stovėjo prieangyje ties išėjimu į laukÄ . Broliui iÅ¡ deÅ¡inės stovėjo kaltinamasis, o jo mama stovėjo kaltinamajam iÅ¡ deÅ¡inės. PrieÅ¡ suduodant smÅ«gį, visi stovėjo, niekas nejudėjo, o kaltinamasis lyg tai žengė žingsnį link brolio. Po smÅ«gio kaltinamojo motina jį nuvarė į Å¡onÄ , o brolis M.

A. buvo pasimetęs. Nuo smÅ«gio brolis nenugriuvo, stovėjo kaip stovėjęs. Brolio M. A. veidas buvo raudonas, gal kiek nežymiai patinęs. Brolis sakė, kad jam stresas, dreba rankos, kojos, galva sukėsi, spengė ausyse. Brolis dabar skundžiasi, kad bijo važiuoti į tÄ namÄ ir eiti į tÄ parduotuvę, kur dirba kaltinamasis, nes bijo, kad neįvyktų konfliktų. Po to įvykio brolis nė karto nebebuvo nuvažiavęs į tÄ namo dalį, nors iki to įvykio jis planavo kažkÄ ten tvarkytis ir eiti gyventi.

 Liudytojas A. K. parodė, kad nukentėjęs - sÅ«nėnas, o su A. C. yra namo bendrasavininkiai. Leido M. A. naudotis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). DienÄ prieÅ¡ tÄ Ä¯vykį M. A. buvo nuvažiavęs apžiÅ«rėti ir kažkas ten nepatiko name esantiems gyventojams. Paskambino M. A. ir pasakė, kad esantis namo bendrasavininkis kažkÄ padarė ir nori susitikti pasiÅ¡nekėti. KitÄ dienÄ visi susitiko, bandė Å¡nekėti apie A. C. vykdomas rekonstrukcijas. A. C. kategoriÅ¡kai atsisakė paaiÅ¡kinti, pradėjo visus žeminti, sakydamas „su kaimiečiais neturiu kÄ Å¡nekėti“, kažkÄ pradėjo gÄ sdinti prokurorais.

Normaliai A. C. sakė, kad „jeigu tu turi dokumentus, normaliai tuos darbus atlikai, tai tu mums ir parodyk“. A. C. atsakė, kad tik pareigÅ«nams gali dokumentus parodyti. Konfliktas buvo toks, kad jam (A. K.) teko kviesti policijÄ . Atvažiavę pareigÅ«nai prašė A. C. parodyti dokumentus, bet Å¡is atsisakinėjo. Tada pareigÅ«nai iÅ¡vedė A. C. iÅ¡ patalpų. Gal po 5 minučių vėl atėjo A. C. su mama ir ėmė įrodinėti savo teises. Visiems stovint ratu, vyko diskusijos. Diskusija daugiausia vyko tarp jo (A.

K.), G. A. ir A. C. bei jo motinos. Nei M. A., nei G. A. nieko nediskutavo, jokių netinkamų žodžių prieÅ¡ A. C. motinÄ nevartojo, jos nekeikė. Kaltinamasis su motina stovėjo prie įėjimo į virtuvę. Kaltinamasis stovėjo Å¡alia savo motinos, gal buvo motina kiek į priekį išėjusi. Å alia A. C., jam iÅ¡ kairės, stovėjo M. A., jam iÅ¡ kairės - G. A., Å¡alia jos stovėjo G. A., o tada stovėjo jis. Bandė normaliai su A. C. bendrauti, o jis pradėjo reikÅ¡tis, stovėjo su cigarete ne savo patalpoje ir rÅ«kė.

M. A. pasakė: „ko tu rėki, čia tau ne Maxima“ ir tuo metu A. C. žengė žingsnį ir užsimojęs delnu sudavė M. A. į veidÄ . Po smÅ«gio sÅ«nėnas kažkÄ pasakė „kas čia atsitiko, už kÄ â€œ, užsiėmė už veido. Liudytojas parodė, kad jis priėjo artyn M. A., pažiÅ«rėti kas atsitiko - veidas buvo raudonas. Po suduoto smÅ«gio į veidÄ , kaltinamasis kažkiek atsitraukė už savo motinos. Mano, kad A. C. sudavė sÅ«nėnui į veidÄ dėl to, kad Å¡is arčiausia stovėjo, o gal norėjo iÅ¡provokuoti.

Tada jis (A. K.) garsiai pasakė, kad kviečia antrÄ kartÄ policijÄ . Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Å is nusikaltimas padaromas tik tyčiniais kaltininko veiksmais – muÅ¡imo ar kitokiu smurtavimo bÅ«du.      Nukentėjusiajam M. A. sužalojimų nustatyta nebuvo, tačiau liudytojų G. A., G. A., A. K. parodymai atitinka nukentėjusiojo M. A. parodymus, jog jis dėl suduoto smÅ«gio į veidÄ patyrė fizinį skausmÄ .

Nors kaltinamasis A. C. neigė smurtavęs prieÅ¡ nukentėjusįjį, tačiau byloje surinkti duomenys – nukentėjusiojo parodymai, paminėtų liudytojų parodymai – patvirtina, kad M. A. fizinis skausmas buvo sukeltas tyčiniais kaltinamojo veiksmais, t.y. smÅ«giu į veidÄ . Kaltinamojo parodymai, kad jis smÅ«gio tyčia nesudavė, o tik nukentėjusįjį stipriai pastÅ«mė, jausdamas grėsmę dėl savęs ir savo motinos, atmetami ir vertinami kaip siekimas suÅ¡velninti savo padėtį, nes prieÅ¡tarauja nukentėjusiojo M.

A. bei iÅ¡vardytų liudytojų parodymams. Teisiamojo posėdžio metu A. C. duoti parodymai, kad jam ir jo motinai iÅ¡kilo grėsmė, todėl jis bijodamas M. A., jį atstÅ«mė, niekuo nepatvirtinti ir neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, o be to, paneigti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, kuriais netikėti teismas neturi objektyvaus pagrindo. Nukentėjusysis nuosekliai papasakojo, kaip jam buvo suduotas smÅ«gis į veidÄ . Nukentėjusiajam į veidÄ suduoto smÅ«gio pobÅ«dį patvirtino smÅ«gio sudavimÄ matę liudytojai A.

K., G. A., G. A.. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti, atmesti nukentėjusiojo ir Å¡ių liudytojų parodymus, nes jie atitinka vieni kitus, prieÅ¡taravimų tarp Å¡ių proceso dalyvių parodymų nėra. Pabrėžtina, jog analogiÅ¡kus parodymus Å¡ie proceso dalyviai davė ir pačiose pirmose liudytojų apklausose iÅ¡ karto po įvykio, t.y. 2013-01-09 apklausų metu (Panevėžio apskritis VPK Panevėžio miesto policijos komisariato medžiaga Nr. 0113000008646). Nors akivaizdu, jog nukentėjusysis, paminėti liudytojai yra prieÅ¡iÅ¡kuose santykiuose su kaltinamuoju, tačiau įvertinus tas aplinkybes, jog jų parodymai yra nuoseklÅ«s, teismas neturi pagrindo jais netikėti, prieÅ¡ingai nei kaltinamojo ir kaltinamojo motinos liudytojos S. C. parodymais, kurie prieÅ¡tarauja paminėtiems nukentėjusiojo ir nukentėjusiojo artimųjų liudytojų parodymams, o taip pat liudytojos S. C. parodymai apie įvykių eiliÅ¡kumÄ prieÅ¡tarauja kaltinamojo A.

C. parodymams. Darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nukentėjęs ir jo artimieji liudytojai nurodė vienodas įvykio dalyvių stovėjimo pozicijas, atliktus veiksmus, iÅ¡sakytus žodžius, kai tuo tarpu kaltinamojo motina liudytoja S. C. teigė, kad A. C. stovėjo jai (S. C.) už nugaros, taip prieÅ¡taraudama ne tik Å¡iems proceso dalyvių parodymams, bet ir paties kaltinamojo A. C. parodymams, jog jo mama stovėjo virtuvėje jam (A. C.) iÅ¡ deÅ¡inės pusės, gal metro atstumu.

Be to, liudytoja S. C. teigė, kad liudytojas A. K. rėkė: „tu durnius, tu durnelis, jeigu bÅ«tum protingas, Maximoje apsauginiu nedirbtumei“ (b.l. 46), kai tuo tarpu visi liudytojai, nukentėjusysis ir pats kaltinamasis parodė, kad žodžius apie darbÄ Maximoje ir dėl kurių labai supyko kaltinamasis iÅ¡sakė bÅ«tent nukentėjusysis. Ne vienas proceso dalyvis neparodė, jog nukentėjusysis M. A. stovėjo prieÅ¡ais liudytojÄ S. C. ir, kaip liudytoja S. C. parodė, tiesiog kvėpavo į jÄ .

Liudytoja G. A. teigė, jog A. C. motina viso konflikto metu stovėjo už A. C.; liudytojas G. A. parodė, kad kaltinamojo mama stovėjo prieangyje ties išėjimu į laukÄ , broliui iÅ¡ deÅ¡inės stovėjo kaltinamasis, o kaltinamojo mama stovėjo kaltinamajam iÅ¡ deÅ¡inės; liudytojas A. K. parodė, kad kaltinamasis stovėjo Å¡alia savo motinos. Nukentėjusysis teigė, jog atstumas nuo jo (M. A.) iki A. C. galėjo bÅ«ti apie 1,5 metro ir jis buvo arčiausiai A. C., taip pat parodė ir pats kaltinamasis, kai tuo tarpu liudytoja S. C. teigė, kad nukentėjusįjį jos sÅ«nus kaltinamasis stÅ«mė pro jos (S. C.) petį.

Akivaizdu, jog esant tokiems liudytojos S. C. parodymais, teismas jais remtis negali, nes jie prieÅ¡tarauja liudytojų parodymams, taip pat ir kaltinamojo A. C. parodymams. Ä®vertinus liudytojos S. C. sveikatos bÅ«klę (kaltinamasis nurodė, jog jo motina turi neįgalumÄ ) (b.l. 51), į tai, jog pati liudytoja teigė, kad buvo susijaudinusi, pasakyti žodžiai jÄ Ä¯Å¾eidė, visÄ savaitę po įvykio gėrė vaistus, akivaizdu, jog liudytoja dėl paminėtų aplinkybių negalėjo tiksliai atpasakoti įvykio.

Kaltinamojo A. C. parodymų nepatvirtina objektyvÅ«s įrodymai, todėl teismas juos vertina siekimu suÅ¡velninti savo padėtį. Atkreipia teismas dėmesį ir į tÄ aplinkybę, jog A. C. 2013-01-10 raÅ¡ytame paaiÅ¡kinime nurodė, jog jis delnu į veidÄ nuo savęs tik pastÅ«mė M. A., neparodydamas taip, kaip teisme, kad jautė grėsmę ir gynė save, savo motinÄ nuo agresyvaus M. A..  Įvertinus įrodymų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A. C. padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi jis tyčiniais veiksmais sukėlė M.

A. fizinį skausmÄ .  Nukentėjusysis M. A. byloje pareiÅ¡kė 2 000 Lt neturtinės žalos civilinį ieÅ¡kinį. Civiliniame ieÅ¡kinyje nukentėjusysis parodė, kad be fizinio skausmo jis patyrė sukrėtimÄ ir pažeminimÄ ; po Å¡io įvykio tapo jautresnis, bijo važiuoti į įvykio vietÄ , kur gyvena A. C., lankytis parduotuvėje, kurioje kaltinamasis dirba, kankina nuolat pasikartojantys prisiminimai apie jo atžvilgiu pavartotÄ smurtÄ . Nurodė, kad kaltinamasis net neatsiprašė, atvikščiai – įžeidinėja, vadina „pacuku“ ir pan.

PraÅ¡o civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ A. C.. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t.y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribÄ , o teismo funkcija nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už padarytÄ neturtinę žalÄ .

Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o bÅ«tent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamojo A. C. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam M.

A. buvo padaryta neturtinė žala – jis patyrė fizinį skausmÄ . Esant teismo iÅ¡tirtiems įrodymams, teismas pripažįsta, jog nukentėjusysis dėl nusikalstamos kaltinamojo veikos patyrė neturtinę žala, kuri turi bÅ«ti atlyginta. Tačiau M. A. pareikÅ¡tas 2 000 Lt neturtinės žalos civilinis ieÅ¡kinys aiÅ¡kiai per didelis ir neatitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo ir nukentėjusiojo amžių, į kiekvieno iÅ¡ jų Å¡eimyninę padėtį – kaltinamasis yra vedęs, nukentėjęs nevedęs, kaltinamasis dirba, gauna santykinai nedideles pajamas, iÅ¡laiko du nepilnamečius vaikus; nukentėjęs nedirba, pragyvena iÅ¡ paÅ¡alpų.

Byloje nėra įrodymų, kad M. A. emocinė bÅ«sena žymiai pablogėjo dėl Å¡io įvykio, be to, liudytoja G. A. nurodė, kad dėl tokio dalyko kreiptis į gydytojus bÅ«tų juokingas reikalas (b.l. 45). Teismas taip pat atsižvelgia ir paties nukentėjusiojo elgesį įvykio metu, o bÅ«tent: liudytojų parodymai leidžia tvirtinti, jog nukentėjusysis įvykio metu taip pat reiÅ¡kė emocijas ir nukentėjusiojo iÅ¡sakyti žodžiai kaltinamojo motinai, kaltinamajam apie jo darbÄ , kaltinamÄ jį paveikė neigiamai.

Esant paminėtoms aplinkybėms, daroma išvada, kad nukentėjusiojo M. A. neturtinės žalos civilinis ieškinys mažintinas ir pripažintina, kad M. A. civilinis ieškinys yra pagrįstas 300 litų sumai ir ši suma iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese yra reiškiamas dėl nusikalstamos veikos. Todėl mažindamas nukentėjusiojo M. A. neturtinės žalos civilinio ieškinio dydį, teismas atsižvelgia į tai, jog nukentėjusysis, motyvuodamas padarytos neturtinės žalos dydį, nurodė ir tai, jog kaltinamasis jį įžeidinėjo, vadino „pacuku“ ir pan., nors A.

C. yra kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nėra kaltinamas kitų nusikalstamų veikų padarymu. Nukentėjusysis pateikė pinigų priėmimo kvitus bendrai 700 Lt sumai (b.l. 34-35), prašydamas šias išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiajam. Įvertinus proceso trukmę, atstovės atliktus veiksmus, daroma išvada, kad prašomos proceso išlaidos yra proporcingos suteiktoms atstovavimo paslaugoms ir nėra aiškiai per didelės, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 104 straipsnio 2 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiojo M.

A. patirtos atstovavimo iÅ¡laidos – 700 litų, pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamojo A. C. M. A.. Kaltinamojo A. C. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas bausmę A. C., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis). Kaltinamasis įvykdė tyčinę baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kaltinamasis neteistas (b.l. 28), nebaustas administracine tvarka (b.l. 22), pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ charakterizuojamas gerai (b.l. 26), priklausomybių ligų kabinete, psichikos sveikatos centre neregistruotas (b.l. 24).

Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir motyvus, į nusikalstamos veikos pasekmes, kaltinamojo asmenybę, į tai, jog nesiėmė priemonių nusikalstamų veikų pasekmėms suÅ¡velninti – neatsiprašė nukentėjusiojo, neatlygino neturtinės žalos, ir prieina prie iÅ¡vados, kad kaltinamajam A. C. už nesunkų nusikaltimÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos 54 straipsniu, jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, nes įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad paskirus Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmę bus pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti tikslai.

Nustatydamas laisvės apribojimo bausmės trukmę, teismas, atsižvelgia į kaltinamojo A. C. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos pasekmes, į visas bylos aplinkybes, į tai, jog nėra nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių ir daro iÅ¡vadÄ , kad A. C. laisvės apribojimo bausmė skirtina trumpesnė nei numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis, t.y. artima minimaliai Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies trukmei. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 str., 105 str., iÅ¡ kaltinamojo A.

C. išieškotinos  8 Lt proceso išlaidų (teismo šaukimai). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298 straipsniais, 303 straipsniu, 308 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :      A. C. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės apribojimu keturiems mėnesiams, uždraudžiant A. C. per laisvės apribojimo laikotarpį bendrauti su M. A.. M. A. 2 000 Lt neturtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A.

C. 300 Lt M. A.. Priteisti iÅ¡ A. C. 700 Lt nukentėjusiojo M. A. turėtas proceso iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ A. C. 8 Lt proceso iÅ¡laidas valstybei. Dokumentus - Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato medžiagÄ Nr. 0113000008646 palikti saugoti prie baudžiamosios bylos per visÄ jos saugojimo laikotarpį. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                              Jolanta Raščiuvienė