2020-09-30 Nr. AB-18035-3-64-3-01916-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1326-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01916-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. J. su skundu kreipėsi į teismą, prašė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Telšių AVPK), priteisti 600 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. gegužės 17 d. jam Telšių AVPK Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas R. S. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 736-ANR_P-3612-2018 (toliau – ir Protokolas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalį ir 424 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2018 m. kovo 14 d. pareiškėjas, neturėdamas teisės vairuoti, paliko stovėti atrakintą automobilį, kai juo galėjo pasinaudoti kiti asmenys, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 147 punktus. Telšių AVPK Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas R. S. 2018 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 73-ANR_N-1422-2018 (toliau – ir Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje pareiškėjui paskyrė 300 Eur baudą. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. birželio 28 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-40-169/2018 Nutarimą panaikino.

3. Pareiškėjo teigimu, dėl Nutarimo apskundimo rengiant 2018 m. birželio 6 d. skundą teismui bei atstovavimo jam 2018 m. birželio 25 d. teismo posėdyje, pareiškėjas turėjo 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl patyrė turtinę žalą, kuri turi būti priteista iš atsakovo, kadangi bylinėjimąsi lėmė neteisėtas pareiškėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog patyrė neturtinę žalą – dėl neteisėto Protokolo surašymo dalyvaudamas teismo posėdyje patyrė stresą, išgyvenimus, nervinę įtampą, be to, privalėjo nepagrįstai vykti į Telšių AVPK, kur buvo sąmoningai ir tyčia pareigūnų klaidinamas bei skubos tvarka verčiamas pripažinti pažeidimą, kurio nebuvo padaręs; pareiškėjas taip pat buvo priverstas vykti pas teisininkus į Vilnių ir konsultuotis dėl jo akivaizdžiai pažeistų teisių gynimo, teisme įrodinėti savo nekaltumą. Visą šį laikotarpį pareiškėjas teigė jautęs pareigūnų spaudimą, persekiojimą ir neigiamą nusistatymą. Dėl patirtų dvasinių išgyvenimų pareiškėjas prašė jam atlyginti patirtą 300 Eur neturtinę žalą.

4. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi, teigė, kad įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą, todėl jo patirti nuostoliai pagal savo pobūdį yra tiesiogiai susiję su policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais, nes jeigu nebūtų surašytas Protokolas bei priimtas Nutarimas, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė teikti skundą dėl Nutarimo panaikinimo, dalyvauti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ir patirti su tuo susijusias išlaidas.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Telšių AVPK atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

6. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pareigūnas visais atvejais turi tam tikrą surinktų duomenų (įrodymų) vertinimo diskreciją, kuri pasireiškia jo teise priimti vienokį ar kitokį sprendimą, vadovaujantis teisine sąmone ir vidiniu įsitikinimu bei laikantis pagrindinių įrodymų vertinimo nuostatų. Tai reiškia, kad tokias nuostatas atitinkantis sprendimas, net jeigu jis vėliau nustatyta tvarka ir buvo panaikintas, savaime negali būti pagrindas nutarimą priėmusio asmens veiksmus pripažinti neteisėtais, nes nėra subjektyviosios pusės elemento – kaltės. Atsakovo atstovo nuomone, kaltę galima preziumuoti tik tokiais atvejais, kai yra šiurkščiai ir iš esmės pažeistos pagrindinės įrodymų vertinimo nuostatos, nustatyti esminiai procedūrų pažeidimai, sprendimas priimtas akivaizdžiai nesilaikant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Teismo nutartis nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pati savaime nėra pagrindas konstatuoti, jog visas administracinio nusižengimo teisenos procesas, taip pat konkretūs pareigūnų veiksmai, surašant administracinio nusižengimo protokolą bei priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, buvo neteisėti. Telšių AVPK įsitikinimu, pareigūnas R. S. atitinkamus sprendimus priėmė nepažeisdamas nustatytų procedūrų ir vadovaudamasis jam suteiktais įgaliojimais, todėl nesant darbuotojo kaltės, nėra pagrindo kilti civilinei atsakomybei. Pareiškėjas neįrodė konkrečių atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nepateikė įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjo J. J. skundą tenkino iš dalies – priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių AVPK, 600 Eur turtinei žalai atlyginti, tačiau atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

8. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad Telšių apylinkės teismas nustatė, kad tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog 2018 m. kovo 14 d. 9.24 val., ar keletą dienų anksčiau, (duomenys neskelbtini) prie sankryžos būtent pareiškėjas, neturintis teisės vairuoti, paliko stovėti atrakintą automobilį. Tiek Telšių AVPK Mažeikių rajono policijos komisariato vyriausiosios patrulės I. I. tarnybiniame pranešime, tiek pranešėjos V. S. pranešime dėl KET pažeidimų nėra įvardijamas asmuo, vairavęs automobilį. Kitų duomenų, kurie neabejotinai įrodytų administracinėn atsakomybėn patraukto pareiškėjo kaltę, byloje nėra. Protokole nurodytu laiku pareiškėjas negalėjo vairuoti ir palikti stovėti atrakinto automobilio, kadangi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 3–iojo skyriaus pareigūnai 2018 m. kovo 14 d. 8.40 val. pareiškėją buvo sulaikę ir uždarę į areštinę. Atsižvelgus į institucijos, inicijavusios administracinio nusižengimo bylą, atstovo nurodytus argumentus, kuriais buvo įrodinėjama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymo, buvo padaryta išvada, kad šie įrodymai nėra pakankami ir patikimi, siekiant pripažinti pareiškėjo kaltę padarius administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 424 straipsnio 2 dalyje.

9. Remdamasis ANK 666 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 103 straipsnio bei 106 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo, kurios pagrindas yra patirtos bylinėjimosi išlaidos, o ne pačių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, todėl minėtai žalai atlyginti turi būti taikomos CK normos, reguliuojančios deliktinę civilinę atsakomybę.

10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju neteisėti institucijos veiksmai buvo nustatyti įsiteisėjusioje Telšių apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartyje. Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog pareigūnas, skirdamas nuobaudą, nesurinko pakankamai duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas padarė administracinius nusižengimus, todėl jam nepagrįstai skirta administracinė nuobauda tiesiogiai turėjo įtakos, kad pareiškėjas, siekdamas apginti savo pažeistas teises, kreipėsi į teismą, o dėl tinkamo atstovavimo – į teisininką. Teismas sprendė, kad pareiškėjo turėtos išlaidos yra pagrįstos į bylą pateikta 2018 m. birželio 25 d. sąskaita faktūra MV 18/12-M bei 2018 m. birželio 25 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 911019.

11. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, kad atsakovo atstovui priėmus vėliau nepagrįstu pripažintą Nutarimą, pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, tačiau nėra pagrindo atsakovo atstovo padarytą pažeidimą laikyti intensyviu, galėjusiu sukelti pareiškėjui ženklias neigiamas pasekmes, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos, sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, taip pat nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent nurodyta suma.

III. 12. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Telšių AVPK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 8 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteistas 600 Eur turtinės žalos atlyginimas, ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13. Telšių AVPK nurodo, kad ginčas kilo iš administracinių nusižengimų teisenos, todėl teismas turėjo vadovautis ANK 666 straipsniu, kuriame nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos BPK nuostatos. Pareiškėjas, pasikviesdamas atstovą ginti jo interesus teisme, prisiėmė asmeninę riziką dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo. Pareiškėjas administracinių nusižengimų byloje nerealizavo jam suteiktos teisės prašyti pirmosios instancijos teismo spręsti klausimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo. Telšių AVPK manymu, teismas pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui nepagrįstai taikė CK normas, reguliuojančias deliktinę civilinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti tik dėl teisininko atstovavimo patirtas išlaidas, kurios yra priskiriamos bylinėjimosi išlaidoms.

14. Pareiškėjas J. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra taikomos CK normos, reguliuojančios deliktinę civilinę atsakomybę. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis CK 6.271 straipsniu, yra pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Pareiškėjas nurodo, kad teismas pagal jo reikalavimą nagrinėjo administracinę bylą, kurioje buvo sprendžiamas žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, o ne galimybės atlyginti bylinėjimosi išlaidas, klausimas (CK 6.271 straipsnis), todėl visi apelianto teiginiai, jog administracinio teisės pažeidimo bylose bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos, niekaip nėra susiję su nagrinėjama administracine byla, todėl apskritai neturi būti vertinami. Pareiškėjas pažymi, jog tai, kad teismas turėjo teisę nagrinėti bylą ir ją išnagrinėjo tinkamai, patvirtina 2019 m. sausio 10 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-2/2019, kurioje nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja kelia ginčą dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos, jos nuomone, administracinio nusižengimo teisenoje atliktais neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo, ši byla turi būti nagrinėjama administraciniame teisme. Minėtoje nutartyje taip pat pažymėta, kad šios bylos teisingumo nekeičia aplinkybė, jog kaip patirtą turtinę žalą pareiškėja įvardija išlaidas, patirtas sumokant už advokato teisines paslaugas, suteiktas Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą; administracinio nusižengimo teisenoje nėra numatyta galimybė asmeniui, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, priteisti proceso išlaidas iš valstybės ar procesą pradėjusios jos institucijos. Pareiškėjas akcentuoja, kad aplinkybė, jog jis patirtą 600 Eur turtinę žalą įvardina kaip išlaidas, patirtas sumokant už teisininkų teisines paslaugas, suteiktas administracinio nusižengimo byloje Telšių apylinkės teisme, niekaip nekeičia fakto, jog tai yra jo, kaip asmens, žala ir turto netekimas CK 6.249 straipsnio prasme.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Ginčas byloje kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui J. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės dėl tariamai neteisėtų Telšių AVPK veiksmų surašant Protokolą bei priimant Nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

17. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsakovo atstovo padarytą pažeidimą laikyti intensyviu, galėjusiu sukelti pareiškėjui ženklias neigiamas pasekmes, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala, atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau, konstatavęs, jog Telšių AVPK nesurinko pakankamai duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas padarė administracinius nusižengimus ir nepagrįstai skyrė jam administracinę nuobaudą, kaip turtinę žalą pareiškėjui iš atsakovo priteisė 600 Eur pareiškėjo patirtų teisinio atstovavimo administracinio nusižengimo byloje išlaidų atlyginimą.

18. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Telšių AVPK nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui, prašo šią teismo sprendimo dalį panaikinti, nurodo, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomos ne CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, o ANK ir BPK nuostatos dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad prašomą atlyginti turtinę žalą, kurią prašo priteisti pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas grindžia Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-40-169/2018 dėl Nutarimo panaikinimo patirtomis teisinio atstovavimo išlaidomis.

21. Pažymėtina, jog ANK 666 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Pastarojo 103–106 straipsniuose yra reglamentuotas proceso išlaidų paskirstymo klausimas, įskaitant išlaidų advokato darbui kompensavimą. Taigi nagrinėjamu atveju yra specialusis įstatymas, reglamentuojantis administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms atlyginimą – įstatymų leidėjui priėmus ANK, teisės gauti išlaidų atlyginimą įgyvendinimo tvarka yra eksplicitiškai reglamentuota.

22. BPK 106 straipsnyje nustatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka, kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Teismų praktikoje pagal šį straipsnį tais atvejais, kai išteisintas kaltinamasis advokatą samdėsi pats, bylinėjimosi išlaidos BPK nustatyta tvarka nepriteisiamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-1073/2018; 2020 m. balandžio 2 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-1073/2020). Vien dėl to, kad įstatymų leidėjas yra pasirinkęs įtvirtinti, jog išteisintam asmeniui patirtos teismo išlaidos nepriteisiamos iš kitos šalies, nėra pagrindas konstatuoti esant teisės spragą. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad įstatymų leidėjas yra pareiškęs savo valią dėl to, kam, kokiais pagrindais ir tvarka privalo būti atlyginamos administracinio nusižengimo procese patirtos teismo išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020).

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad administracinių teismų praktika, pagal kurią tokios išlaidos gali būti priteisiamos administraciniuose teismuose kaip žalos atlyginimas pagal CK 6.271 straipsnį, buvo grindžiama ir (tais atvejais, kada tai teismo sprendimuose ir eksplicitiškai nebuvo nurodyta) pateisinama tuo, kad teisėje buvo spraga, kadangi įstatymų leidėjas nebuvo išleidęs specialaus įstatymo, reglamentuojančio administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų advokatui atlyginimą. Kadangi įstatymuose aptariamu klausimu nebėra teisės spragos, konstatuotina, kad minėta ankstesnė teismų praktika susiklostė kitame kontekste. Teisinio reguliavimo pakeitimai šiuo atveju yra reikšmingi. Dėl jų tie patys argumentai, kuriais buvo grindžiama teismų pozicija ankstesnėse bylose (šiuo atveju – argumentas, kad įstatymuose buvo teisės spraga), negali būti naudojami nagrinėjamoje byloje. Todėl ankstesnėse bylose suformuoti teismų precedentai, kuriais pripažinta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje patirtos teisinio atstovavimo išlaidos gali būti priteisiamos administraciniuose teismuose kaip turtinė žala pagal CK 6.271 straipsnį, nagrinėjamoje byloje neturi privalomosios galios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020).

24. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju prašymo atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas nagrinėjimas yra reglamentuotas ANK 666 straipsnyje ir subsidiariai taikytinose BPK normose. Dėl to konstatuotina, kad įstatymuose nėra spragos ir nėra pagrindo pripažinti, kad teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme vadovaujantis ANK 666 straipsniu ir administraciniame teisme vadovaujantis CK 6.271 straipsniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas. Dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017).

25. Iš aptarto teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad kiekvienam asmeniui privalo būti atlyginama patirta žala, kilusi dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, kurias gina įstatymai, Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Tačiau tais atvejais, kai asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms, siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiosiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, o ne CK 6.271 straipsniu. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialias ABTĮ normas, o ne pagal CK 6.271 straipsnį. Šiuo principu vadovaujamasi ir civiliniame procese (iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio matyti, kad dėl teismo išlaidų paskirstymo sprendžia bylą, kurioje buvo patirtos tos išlaidos, nagrinėjęs teismas), baudžiamajame procese (tokia pati išvada darytina pagal BPK 105 straipsnį), todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti išimties dėl administracinių nusižengimų bylų. Dėl to prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020).

26. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad Telšių AVPK pareigūnai jam paskyrė nuobaudą administracinio nusižengimo byloje, kuri vėliau buvo panaikinta ir byla nutraukta, nelaikytina deliktu, kuris kompensuotinas pagal CK 6.271 straipsnį – kaip minėta, pareiškėjas savo prašymą priteisti neturtinės žalos atlyginimą sieja išimtinai su administracinio nusižengimo byloje teisinėms paslaugoms apmokėti patirtomis išlaidomis, tačiau siekdamas atgauti administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų atlyginimą pareiškėjas nesilaikė įstatymuose nustatytos tvarkos, kadangi nepateikė prašymo atlyginti šias išlaidas vadovaudamasis BPK įtvirtintomis taisyklėmis, kuriomis vadovautis įpareigoja ANK 666 straipsnis. Šis pareiškėjo prašymas negalėjo būti tenkinamas, kadangi išlaidos teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje nepriteistinos administraciniuose teismuose pagal CK 6.271 straipsnį, o prašymas dėl tokių išlaidų atlyginimo gali būti teikiamas administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančiuose bendrosios kompetencijos teismuose.

27. Pažymėtina, jog tokios praktikos laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (žr., pvz., 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2237-662/2020).

28. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2019 m. vasario 8 d. sprendimu nepagrįstai pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių AVPK, kaip turtinės žalos atlyginimą, priteisė 600 Eur Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-40-169/2018 patirtų teisinio atstovavimo išlaidų. Todėl atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, panaikinant jo dalį dėl 600 Eur turtinės žalos pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių AVPK, atlyginimo priteisimo ir šią pareiškėjo skundo dalį atmetant (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Tenkinti atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 8 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui J. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteistas 600 Eur turtinės žalos atlyginimas, ir šią pareiškėjo J. J. skundo dalį atmesti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė