2013-12-27 Nr. AB-10668-3-62-3-01201-2012-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A756-2258/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01201-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Alytaus pataisos namų apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. P. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas I. P. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 9–11), prašydamas panaikinti Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. 49-3175 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. 2S-5010.

Paaiškino, kad papeikimas jam paskirtas už tai, kad 2012 m. spalio 1 d. 14.30 val., gamybinėje zonoje, Vytelių pynimo bare, nuteistojo darbo vietoje po spintele rastas mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA“. Kalėjimų departamento 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimas Nr. 2S-5010, kuriuo paliktas galioti Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. spalio 4 d. nutarimas Nr. 49-3175, nepagrįstas ir neteisėtas, nes skundas išnagrinėtas formaliai ir neobjektyviai, neįsigilinus į faktines ginčo aplinkybes. Mobiliojo ryšio telefonas buvo rastas bendro naudojimo patalpose – gamybinėje zonoje, Vytelių pynimo bare, kuriame vienu metu dirbo apie 30-40 žmonių. Atsakovas nepagrįstai įvertino, kad draudžiamas daiktas buvo rastas neva pareiškėjo darbo vietoje, nes spintelė, po kuria buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas iš tikro nėra pareiškėjo darbo vieta, ja jis nesinaudojo, kas spintelėje buvo nežino, nes visi jo darbo įrankiai buvo laikomi gretimoje spintelėje. Darbo vietos nėra pastovios, jos nereguliariai keičiamos. Kadangi darbas vyksta pamainomis, o pareiškėjas dirbdavo iki 16.30 val., todėl nuo 16.30 val. iki 20 val. jo darbo vietoje dirbdavo kiti asmenys. Be to, netgi ir darbo metu savo darbo vietoje pareiškėjas nebuvo nuolat, jis eidavo papietauti, pas būrio vadą, ar pasiimti medžiagų. Dėl šių aplinkybių, bet kas galėjo padaryti minėtą pažeidimą, tačiau atsakovas nesiaiškino, kam iš tikrųjų rastas mobilaus ryšio telefonas priklausė, kas juo naudojosi, nenustatinėjo, kas yra laikoma darbo vieta, nesiaiškino kieno darbo vietoje šis telefonas buvo rastas, neapklausė liudytojų, nefiksavo spintelės, po kuria rastas telefonas, vidaus turinio, pagal kurį būtų galima bandyti nustatyti pažeidėją, neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimą, kuriame jis nurodė, kad rastas telefonas priklausė ne jam, nepatikrino rasto telefono duomenų, jame esančios informacijos. Alytaus pataisos namuose nėra priimta vidaus teisės aktų, apibrėžiančių darbo vietos sąvoką, reglamentuojančių jos priskyrimo nuteistajam tvarką, darbo vietai priklausančias priemones ir pan. Pareiškėjo manymu, rastas mobilaus ryšio telefonas priklausė kitam nuteistajam L. G., kuris 2012 m. spalio 31 d. buvo išleistas iš įkalinimo įstaigos. Šia aplinkybę L. G. pareiškėjui pasakė po nuobaudos paskyrimo.

Atsakovas Alytaus pataisos namai su skundu nesutiko ir atsiliepimu (b. l. 17–18) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Teigė, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 112 straipsnio 1 ir 2 dalies bei šio kodekso 1 priedo 6 punkto reikalavimus, pagal kuriuos laisvės atėmimo vietose nuteistiesiems draudžiama turėti garso, vaizdo įrašymo prietaisus, telefonus (jų dalis ir priedus) ir kitas elektroninio ryšio priemones. Po pareiškėjo darbo vietoje esančia spintele, kas buvo nustatyta 2012 m. spalio 1 d. kratos vytelių pynimo bare atlikimo metu ir užfiksuota 2012 m. spalio 1 d. protokolu Nr. 6203, rastas mobilus telefonas „NOKIA“. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, Alytaus pataisos namų direktorius 2012 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 49-3175 nubaudė nuteistąjį I. P. – paskyrė papeikimą. Ši nuobauda atitinka BVK 142 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, skirta laikantis įstatymuose nustatytos nuobaudų skyrimo tvarkos. Pagal byloje pateiktą darbo vietos schemą matyti, kad pareiškėjo darbo vieta yra atokiau nuo kitų nuteistųjų darbo vietų, todėl be jo žinios (jam nematant) niekas negalėjo padėti mobiliojo telefono po ginčo spintele. Nuteistųjų darbo vietos įrengimą, sudėtį, nuteistojo paskyrimą į darbo vietą reglamentuojančio vidaus teisės akto Alytaus pataisos namuose nėra priimta, darbo vietą pasirenka pats nuteistasis. I. P. nurodyta įvykio versija, jog rastas mobilusis telefonas priklausė kitam nuteistajam L. G., kuris 2012 m. spalio 31 d. išleistas į laisvę ir jo atžvilgiu nebegalima taikyti įstatymų taikytinų laisvės atėmimo vietoje esantiems nuteistiesiems, yra išgalvota, neatitinka tikrovės, t. y. pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti drausminės atsakomybės.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu (b. l. 59–62) pareiškėjo I. P. skundą patenkino: panaikino Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. 49-3175 ir Kalėjimų departamento 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. 2S-5010.

Nustatyta, kad pareiškėjui I. P. Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 49-3175 paskirta nuobauda – papeikimas už BVK 112 straipsnio 4 dalies pažeidimą (b. l. 13, 20). Šį nutarimą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. 2S-5010 pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 14).

Nuobauda pareiškėjui paskirta nustačius faktą, kad I. P. 2012 m. spalio 1 d. padarė bausmės atlikimo rėžimo pažeidimą – apie 14.30 val. gamybinėje zonoje, Vytelių pynimo bare, jo darbo vietoje po spintele rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas „NOKIA“. Šią veiką atsakovas kvalifikavo pagal BVK 112 straipsnio 4 dalį (draudimo turėti su savimi BVK 1 priede nurodytus daiktus ir reikmenis pažeidimas). Skundžiamame nutarime nurodyta, kad jis priimtas atsižvelgiant į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą (b. l. 20).

Skunde teismui (b. l. 9–11), savo 2012 m. spalio 4 d. paaiškinime (b. l. 22) bei teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad rastas mobilaus ryšio telefonas „NOKIA“ jam nepriklauso, be to šis telefonas buvo rastas ne jo darbo vietoje. Aplinkybę, kad mobilusis telefonas priklauso L. G. sužinojo po drausminės nuobaudos skyrimo, todėl paaiškinime šios aplinkybės negalėjo nurodyti. Liudytojas L. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2012 m. spalio 1 d. kratos metu rastas mobilaus ryšio telefonas „NOKIA“ priklauso jam, nurodė tikslią telefono buvimo vietą bei modelį, taip pat nurodė, kad telefonas po spintele buvo padėtas 2012 m. rugsėjo 21 d., kai tuo metu I. P. toje darbo vietoje dar nedirbo (b. l. 38–39). L. G. nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė. Byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių I. P. disponavimą rastu mobiliuoju telefonu, t. y., kad I. P. būtų kalbėjęs šiuo telefonu, laikęs jį rankose, drabužiuose ar pan. Taip pat byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad būtų patikrinti rastame mobilaus ryšio telefone esantys duomenys, taip siekiant nustatyti jo savininką, kad dėl telefono priklausomybės būtų apklausti kiti 2012 m. spalio 1 d. Vytelių pynimo bare dirbę asmenys.

Atsižvelgiant į tai, kad Alytaus pataisos namuose nėra reglamentuota darbo vietų paskirstymo nuteistiesiems tvarka, nėra apibrėžta, kas tai yra darbo vieta, jai priklausantys baldai bei darbo įrankiai, nenustatyta nuteistųjų priskyrimo konkrečiai darbo vietai tvarka, todėl pagal byloje esančius įrodymus (b. l. 21, 48–53, 55), nėra galimybės teisiškai apibrėžti I. P. darbo vietą, jai priklausančius baldus bei padaryti vienareikšmišką išvadą, jog mobilusis telefonas buvo rastas po spintele, kuri buvo priskirta pareiškėjo darbo vietai. Nors liudytojas V. K. nurodė, kad spintelėje, po kuria buvo rastas mobilusis telefonas, buvo keletas darbo įrankių (b. l. 57, 58), tačiau šių įrankių priklausomybė konkrečiam asmeniui nebuvo nustatinėjama.

Pažymėtina ir tai, kad pažeidimo padarymo dieną Valstybinės įmonės prie Alytaus pataisos namų Vytelių pynimo bare dirbo 43 nuteistieji (b. l. 55), pareiškėjo, liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad darbo vietos yra nereguliariai keičiamos, jose darbas vyksta pamainomis, todėl vienoje darbo vietoje skirtingu laiku gali dirbti keli nuteistieji, be to, nuteistasis visą darbo laiką savo darbo vietoje nebūna, eina papietauti, pas būrio vadą, pasiimti darbo medžiagas, todėl neabejotina, kad į nuteistojo darbo vietą gali patekti bet kas, iš dirbančių minėtame Vytelių pynimo bare. Neatmetama galimybė, kad po spintele minėtą mobilaus ryšio telefoną galėjo padėti bet kuris iš 2012 m. spalio 1 d. Vytelių pynimo bare dirbusių nuteistųjų.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių, jog 2012 m. spalio 1 d. rastas mobilaus ryšio telefonas „NOKIA“ buvo rastas I. P. darbo vietoje bei neginčytinai priklausė pareiškėjui. Nors Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punktas įpareigoja dirbantį nuteistąjį tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo vietą, tačiau šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad mobilusis telefonas buvo rastas I. P. darbo vietoje, todėl argumentas, kad pareiškėjas pažeidė aukščiau nurodyto teisės akto normą, laikomas nepagrįstu.

Skundžiamas Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. spalio 4 d. nutarimas Nr. 49-3175 ir Kalėjimų departamento 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimas Nr. 2S-5010, priimtas ginčą išnagrinėjus išankstinių ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, yra naikintini (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 2 p.).

III. Atsakovas Alytaus pataisos namai apeliaciniu skundu (b. l. 67–68) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, neatkreipė dėmesio į šalių teismui pateiktus dokumentus ir netinkamai taikė teisės aktus. Pareiškėjas skunde teismui aiškino, kad nežinojo, jog jo darbo vietoje po spintele atsirado jam nepriklausantis mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA“, tačiau savo 2012 m. spalio 4 d. paaiškinime jau nurodė, nežinąs kieno telefonas, o 2012 m. lapkričio 26 d. – kad telefonas priklauso nuteistajam L. G.. Teismo posėdžio metu buvo išsiaiškinta, kad L. G. pareiškėjui pasakęs, jog telefonas yra jo, sekančią dieną po pareiškėjo nubaudimo (2012 m. spalio 5 d.). Teismas neatsižvelgė į tai, kad L. G. išleistas į laisvę (nuo 2012 m. spalio 31 d.) ir jo atžvilgiu nebebuvo galima taikyti įstatymų, taikomų nuteistiesiems, todėl teismo posėdžio metu L. G. galėjo duoti ir melagingus parodymus. Be to, teismas neapklausė pataisos namų darbuotojo A. P., kuris rado paslėptą telefoną.

Pareiškėjas I. P. su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (b. l. 75–73) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir mano, kad atsakovas apeliaciniame skunde iškraipo informaciją ir teisme surinktus įrodymus. Pareiškėjas niekada neteigė, jog telefonas buvo rastas jo darbo vietoje. Pataisos namų darbuotojas A. P. yra pareiškėjo būrio viršininkas ir tuo metu, kai buvo rastas telefonas, ceche net nebuvo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nagrinėjamas Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Nustatyta, kad 2012 m. spalio 1 d. apie 14.30 val. gamybinėje zonoje, vytelių pynimo bare, nuteistojo I. P. darbo vietoje po spintele rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“. Už BVK 112 straipsnio 4 dalyje (draudimas turėti su savimi BVK 1 priede nurodytus daiktus ir reikmenis) numatytą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą I. P. Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 49-3175 paskirta nuobauda – papeikimas. Šį nutarimą I. P. apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. 2S-5010 jo skundą atmetė. Kauno apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą tenkino ir 2013 m. gegužės 20 d. Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. 49-3175 bei Kalėjimų departamento 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. 2S-5010 panaikino.

Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, todėl sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti, ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010).

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 136 str. 1 d.). Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apibrėžia ABTĮ 86 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą priimti sprendimą įvertinus posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuojant, kurios aplinkybės, turinčios bylai reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. Sprendimo turinio reikalavimai nustatyti ABTĮ 87 straipsnyje. Viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus ir įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 str. 4 d. 2-4 p.). Vertindamas įrodymus (ABTĮ 57 str.), teismas turi laikytis įrodymų vertinimo taisyklių, pagal kurias jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka patikrinusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles ir padarė pagrįstą bei teisėtą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra surinkta pakankamai įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių, jog 2012 m. spalio 1 d. rastas mobilusis telefonas „Nokia“ rastas būtent I. P. darbo vietoje ir neginčijamai priklausė jam. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo pateiktais argumentais sutinka, todėl jų nekartoja.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija tik pažymi, kad Liudytojas L. G. 2013 m. kovo 5 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2012 m. spalio 1 d. kratos metu rastas mobilusis telefonas „Nokia“ priklauso jam (b. l. 38–39). Minėtas liudytojas nurodė tikslią telefono buvimo vietą bei modelį, taip pat tai, kad po spintele telefonas buvo padėtas 2012 m. rugsėjo 21 d., t. y. tuo metu, kai I. P. toje darbo vietoje dar nedirbo. Atsakovas nei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nei teikdamas apeliacinį skundą nepateikė įrodymų, paneigiančių L. G. nurodytas aplinkybes. Apeliacinio skundo teiginys, jog L. G., 2012 m. spalio 31 d. išleistas į laisvę, jam nebegalima taikyti įstatymų, taikytinų laisvės atėmimo vietoje esantiems nuteistiesiems, todėl galėjo duoti melagingus parodymus, taip pat nėra paremtas jokiais įrodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vertindamas įrodymus, teismas negali remtis prielaidomis ar spėlionėmis.

Teisėjų kolegija atmeta ir apelianto argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neiškvietė į teismo posėdį liudyti asmens, pasak atsakovo, radusio mobilųjį telefoną, t. y. A. P.. Atsakovas nurodė, kad būtent A. P. rado paslėptą ginčo telefoną, o V. K. ir A. R. kratą atlikinėjo kitose cecho dalyse, A. P. pavardė figūruoja teismui pateiktuose dokumentuose ir jis pasirašė 2012 m. spalio 4 d. protokolą Nr. 272-9327. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apelianto teiginiai prieštarauja byloje surinktiems duomenims. 2013 m. balandžio 30 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas V. K. (Alytaus pataisos namų vyresnysis specialistas) nurodė, jog 2012 m. spalio 1 d. jis kartu su kolega (A. R., Alytaus pataisos namų šešto būrio viršininku) atliko kratą vytelių pynimo bare ir būtent jo kolega iš po spintelės ištraukė ginčo telefoną. Į bylą nepateiktas nė vienas dokumentas, kurį būtų pasirašęs A. P.. Byloje taip pat nėra ir apelianto nurodomo 2012 m. spalio 4 d. protokolo Nr. 272-9327, o nagrinėjamam atvejui aktualias aplinkybes, ko neginčija ir atsakovas, patvirtina į bylą pateiktas 2012 m. spalio 4 d. protokolas Nr. 6203 (b. l. 21), kurį surašė ir pasirašė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas V. K.. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas prašymo į teismo posėdį liudytoju kviesti A. P. pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikęs nei raštu, nei žodžiu (teismo posėdžio metu).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje esančią rašytinę medžiagą ir išnagrinėjusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai įvertino ginčo esmę sudarančias aplinkybes, ištyrė pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgė į visas bylai svarbias aplinkybes ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Alytaus pataisos namų apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė