a4eb90c0-e724-4b26-90a3-3ff1c555cd09 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-366-658/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14876-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.2.3.1.1; 2.4.7; 2.4.9 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 4 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Reginos Pocienės, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, nuteistajam E. K. ir jo gynėjui advokatui Rolandui Tamašauskui, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių V.

F. ir A. F. atstovui advokatui Irmantui Ruželei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų.

Ä® paskirtÄ bausmę įskaitytas E. K. laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki 2021 m. birželio 23 d. Bausmės pradžiÄ nurodyta skaičiuoti nuo 2021 m. birželio 23 d. Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Nukentėjusios V. F. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir jai iÅ¡ E. K. priteista 28 000 eurų neturtinei žalai bei 3259,05 eurų turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusios A. F. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir jai iÅ¡ E. K. priteista 30 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajai A. F. pripažinta teisė į turtinės žalos atlyginimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nukentėjusios An. F. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir A. F. iÅ¡ E. K. priteista 50 000 eurų neturtinei žalai ir 25,58 eurų turtinei žalai atlyginti. IÅ¡ E. K. valstybei priteista 876,03 Eur proceso iÅ¡laidų už nukentėjusioms suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. K. turtui: keleiviniam automobiliui „VW Sharan“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priekabai arba puspriekabei nuo 0,75 t iki 3,5 t „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priekabai arba puspriekabei nuo 0,75 t iki 3,5 t „(duomenys neskelbtini)“ modelis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), keturračiui motociklui „Arctic Cat“ komercinis pavadinimas „500cc ATV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), piniginėms lėšoms, esančioms E. K. vardu atidarytoje banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas), pritaikytas iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieÅ¡kinių įvykdymo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. E. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl to, kad jis 2020 m. balandžio 15 d., laikotarpiu nuo 20 val. iki 24 val., tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iÅ¡gertuvių metu sudavė rankomis, kojomis ir pjaunančių savybių turinčiu daiktu nukentėjusiajam G. F. (G. F.) į įvairias kÅ«no vietas ne mažiau kaip devyniolika smÅ«gių, padarydamas jam pjautines žaizdas deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, poodines kraujosruvas krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje pusėje, pilvo priekinės sienos deÅ¡inėje pusėje, poodines kraujosruvas deÅ¡iniame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaÅ¡takoje, odos įbrėžimus su poodine kraujosruva deÅ¡iniame žaste ties alkÅ«ne, odos nubrozdinimÄ krÅ«tinės lÄ stos kairiame Å¡one su V-o Å¡onkaulio lūžiu ir kairio plaučio pažeidimu, masyvias daugines poodines kraujosruvas veide, abipus galvos plaukuotoje dalyje, muÅ¡tines traiÅ¡kytas žaizdas lÅ«pų gleivinėje, apatinio žandikaulio deÅ¡inės pusės lūžį, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, sÄ monės sutrikimu, kraujavimu iÅ¡ muÅ¡tinių traiÅ¡kytų žaizdų lÅ«pų gleivinėje ir nosiaryklėje, uždusimu įkvėpus krauju, dėl ko nukentėjusysis mirė nuo galvos sumuÅ¡imo, taip tyčia nužudė nukentėjusįjį G.

F.. Å iais veiksmais E. K. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo bei atsileipimo argumentai ir praÅ¡ymai 2. Apeliaciniame skunde nuteistasis praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį; priimti įrodymus, kuriuos buvo atsisakyta priimti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu; paskirti teismo psichiatrijos ekspertizę, pavedant ekspertams atsakyti į klausimÄ , ar nuteistasis 2020 m. balandžio 15 d. laikotarpiu nuo 20 iki 24 val. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; paskirti poligrafo tyrimÄ , pavedant ekspertui atsakyti į klausimÄ , ar nuteistasis sudavė smÅ«gius G. F..

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 2.1. Skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, jame padaryti esminiai baudžiamojo įstatymo bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos nuteistojo teisės, ir tai teismui sukliudė iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį. Teismo nuosprendis nepagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, todėl buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos.

Skundžiamame procesiniame sprendime nebuvo paneigti byloje esantys prieštaravimai, jis grindžiamas išimtinai nuteistojo pasimetimu ir negalėjimu atsiminti savo veiksmų po apsilankymo pas D. Č.. Darydamas spėjimais ir prielaidomis paremtas išvadas, remdamasis aplinkybėmis, kurių nenurodė nei vienas apklaustas asmuo ir kurios nenustatytos teismo medicinos specialisto išvadoje, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. 2.2. Teismas savo išvadas grindė liudytojo S. D. parodymais, jog 00.30 val. sutiko E. K. kieme, jis buvo visiškai adekvatus, kalbėjo su liudytoju.

Tačiau Å¡io liudytojo parodymai prieÅ¡tarauja kitai bylos medžiagai. Å is liudytojas teigė matęs du vyrus, kurie lankėsi D. Č. bute, o įvykio vakarÄ girdėjęs triukÅ¡mÄ iÅ¡ D. Č. gyvenamosios vietos. Tuo tarpu triukÅ¡mo iÅ¡ nuteistojo buto liudytojas nurodė negirdėjęs. Å ios aplinkybės paneigia teismo iÅ¡vadas ir patvirtina, kad S. D. painiojasi. Be to, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad liudytojas S. D. yra neįgalus, jo susirgimai įtakoja suvokimÄ ir atmintį. Jis painioja skirtingus įvykius ir datas, jis negalėjo sutikti adekvataus nuteistojo kieme įvykio naktį, kadangi jis tuomet buvo labai girtas, kÄ patvirtina liudytoja O. S..

Jis nieko neprisimena, o jo parodymus apie vartotÄ ypatingai stiprų alkoholį patvirtina D. Č.. 2.3. Teismo iÅ¡vados, kurios padarytos remiantis liudytojos O. S. parodymais, kad nuteistasis nebuvo labai girtas, yra paremtos spėliojimais, interpretacijomis. Jos prieÅ¡tarauja liudytojo D. Č. parodymams apie suvartotÄ alkoholio kiekį ir jo stiprumÄ . Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis su O. S. bendravo tik labai trumpai ir iÅ¡ jo kalbos riÅ¡lumo ji negalėjo įvertinti jo girtumo, kadangi bendraujant telefonu nei vaizdas, nei garsas asmens girtumo neperduoda.

Teismo argumentas, kad O. S. nuteistÄ jį girtÄ yra mačiusi ir anksčiau, negali bÅ«ti vertinamas kaip pagrįstas įrodymais. 2.4. Skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados nepagrįstai grindžiamos liudytojų Ž. J., R. Å . parodymais, kadangi Å¡ie asmenys yra neigiamai nusiteikę prieÅ¡ nuteistÄ jį. R. Å . priekabiavo prie E. K. sugyventinės, kÄ ir pats iÅ¡ dalies pripažino teisiamojo posėdžio metu, todėl Å¡is liudytojas po nuteistojo pastabos ir raginimo palikti pobÅ«vio vietÄ ant E. K. pyksta ir jį apkalba.

Ž. J. klaidino nuteistÄ jį, kad naudojasi kontracepcijos priemonėmis ir susilaukė vaiko nuo jo, visiÅ¡kai neatsižvelgdama į nuteistojo valiÄ dėl tėvystės. Jam dėl to nutraukus santykius su Å¡ia liudytoja, ji jo nekenčia ir apkalba. Be to, abiejų Å¡ių liudytojų parodymai nenuoseklÅ«s, lyginant duotus teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, o teismas, teisiamojo posėdžio metu klausdamas, kurių parodymų jie laikosi, darė liudytojams neteisėtÄ poveikį, Å¡ie liudytojai parodymus davė ne laisvai.

Tuo teismas pažeidė BPK 275 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ draudimÄ užduoti atsakymÄ menančius klausimus. 2.5. Teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadas, jog nuteistasis su O. S. bendravo naudodamiesi programėle „Messenger“, jokie duomenys to nepatvirtina. Programėlėje nėra užfiksuotas tekstas, kuris patvirtintų, jog nuteistasis buvo pakankamai sÄ moningas, kad galėtų raÅ¡yti, taip pat bendravimo turinį, trukmę ar apskritai bendravimo faktÄ , kadangi vien ryÅ¡io sujungimas nepatvirtina, kad po sujungimo galimybe perduoti garso ar vaizdo informacijÄ buvo pasinaudota. 2.6.

Taip pat, priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, buvo nepagrįstai įrodymu pripažinti E. K. paaiÅ¡kinimai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, atlikus parodymų patikrinimÄ vietoje, o į jo parodymus dėl netikėtos reakcijos pavartojus ypatingai stiprų (virÅ¡ 80 proc.) alkoholinį gėrimÄ , vartojamų vaistų, dėl ko jis neatsimena įvykio aplinkybių ir bÅ«tent dėl to jo parodymai nenuoseklÅ«s, nepagrįstai buvo neatsižvelgta. Kadangi tokia organizmo reakcija į alkoholį nuteistajam buvo netikėta, anksčiau tokios jis nebuvo patyręs, todėl teismas turėjo pagrindÄ skirti teismo psichiatrijos ekspertizę.

Juolab kad teismas pripažino, jog nuteistojo parodymai netikslÅ«s, nėra atlikta stenograma, o pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ jis nebuvo apklaustas. Todėl teismas neturėjo pagrindo vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Dėl analogiÅ¡kos priežasties teismas neturėjo pagrindo remtis ir liudytojos Z. D. parodymais, kadangi ji nei pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , nei teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausta. 2.7. Psichiatrės S. G. paaiÅ¡kinimais buvo remtasi taip pat nepagrįstai.

Ji jokio tyrimo neatliko ir iÅ¡vados nepateikė, negalėjo paliudyti jokių reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, nebuvo pateiktas ekspertizės aktas. Tuo pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kuriuose numatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatyta tvarka. 2.8. Darydamas iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo G. F. kÅ«no slėpimas, jo telefono aparato iÅ¡metimas leidžia tvirtinti, jog nuteistasis elgėsi apgalvotai, teismas nepagrįstai nevertino jo parodymų apie tai, kad atsibudus ryte ir neatsimenant įvykio aplinkybių, apeliantÄ iÅ¡tiko panikos priepuolis, todėl jis net negali paaiÅ¡kinti, kodėl jam kilo mintis slėpti G.

F. kÅ«nÄ . 2.9. Teismas padarė jokiais įrodymais nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantas sudavė G. F. ne mažiau kaip devyniolika smÅ«gių. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad dalis sužalojimų G. F. padaryta jam nugriuvus. G. F. kraujyje nustatyta mažiausia 3,14 promilių alkoholio koncentracija, todėl, bÅ«damas tokio girtumo, jis neabejotinai griuvo. Juolab kad byloje nenustatyta, jog G. F., išėjęs iÅ¡ D.

Č. buto, visÄ laikÄ buvo nuteistojo bute. Taigi jis galėjo bÅ«ti sužalotas ir kitų asmenų, prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), arba gatvėje. Jokių konfliktų tarp nuteistojo ir G. F. nebuvo, iki 2020 m. balandžio 15 d. jie buvo tik iÅ¡ matymo pažįstami asmenys, todėl priežasties vartoti smurtÄ nuteistasis neturėjo. Be to, jeigu apeliantas bÅ«tų sudavęs smÅ«gius G. F., ant jo rankų bei kojų bÅ«tų sužalojimų, tuo tarpu vieninteliai sužalojimai ant nuteistojo kÅ«no yra tik po to, kai jis kitÄ dienÄ tvarkė butÄ ir rinko stiklo Å¡ukes.

Jeigu jis G. F. būtų sudavęs dešine ranka, sužalojimai būtų nustatyti nukentėjusio asmens kairėje veido pusėje. Be to, kadangi nuteistasis namuose būna apsiavęs šlepetėmis, todėl spirdamas G. F., jis būtų susižalojęs kojų pirštus. 2.10. Skundžiamame nuosprendyje buvo nepagrįstai konstatuota, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jis parodė, kur buvo G. F. kūnas. Vien tai, kad apeliantas kitų aplinkybių neprisimena, negali būti vertinama, jog jis nepadėjo išaiškinti nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Be to, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. TokiÄ iÅ¡vadÄ nuteistasis grindžia Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika baudžiamojoje byloje Nr. 1A-118-487/2021, kurioje konstatuota, kad nuteistajam analogiÅ¡komis aplinkybėmis paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė yra individualizuota tinkamai. Skirdamas E. K. 12 metų laisvės atėmimo bausmę, teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos. 2.11. Nesutikdamas su patenkinta civilinių ieÅ¡kinių dalimi dėl neturtinės žalos atlyginimo, nuteistasis teigia, kad jeigu nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų santykiai su G. F. bÅ«tų buvę ypatingai artimi, jo bÅ«tų pradėta ieÅ¡koti dar 2020 m. balandžio 15 d. vakare, tuo tarpu artimieji jo pradėjo ieÅ¡koti tik kitÄ dienÄ , kas patvirtina, kad pastarasis turėjo atskirÄ asmeninį gyvenimÄ ir paneigia jo itin artimus ryÅ¡ius su nukentėjusiaisiais, kurie sÄ lygojo tokį didelį neturtinės žalos dydį.

Be to, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-62-487/2021 panašiomis aplinkybėmis dėl sūnaus netekties civiliniu ieškiniu priteistos žalos dydį sumažino iki 7 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, priteistas neturtinės žalos dydis ir šioje baudžiamojoje byloje turi būti sumažintas iki 7 000 Eur.

3. Atsiliepimuose į nuteistojo E. K. apeliacinį skundÄ nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovių V. F. ir A. F. atstovas advokatas Irmantas Ruželė praÅ¡o skundÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovių patirtas atstovavimo iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimai grindžiami Å¡iais esminiais argumentais: 3.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas iÅ¡samiu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, todėl yra teisėtas bei pagrįstas ir nėra pagrindų jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais. 3.2.

Nuteistasis skunde tvirtina įvykio metu buvęs toks apsvaigęs nuo alkoholio, kad nieko neprisimena, tačiau teismas nuosprendyje iÅ¡samiai iÅ¡tyrė Å¡ias aplinkybes bei iÅ¡vadas pagrindė įrodymu visetu, be kita ko, atsižvelgdamas į liudytojų S. D. bei O. S. parodymų turinį. Be to, buvo dėta pakankamai pastangų nustatyti, ar tikslinga skirti specialų tyrimÄ nuteistojo neveiksnumui nustatyti, tačiau remiantis byloje surinktais įrodymais padaryta pagrįsta iÅ¡vada, kad tokį tyrimÄ skirti netikslinga. 3.3.

Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl Ž. J. bei R. Å . Å¡aliÅ¡kumo, turint interesÄ apkalbėti nuteistÄ jį, nepagrįsti. Tai, kad nuteistasis nutraukė ryÅ¡ius su R. Š., nesudaro pagrindo spręsti, kad pastarojo parodymai yra melagingi, juolab kad Å¡ių asmenų bendravimas nutrÅ«kęs seniai, o reikÅ¡mingų konfliktinių situacijų tarp jų nebuvo. Tuo tarpu Ž. J. parodymais teismas reikÅ¡mingų bylos aplinkybių neįrodinėjo. 3.4. Skundo argumentus dėl objektyvių duomenų apie nuteistojo bendravimÄ su liudytoja O. S. „Messenger“ programėle nebuvimo paneigia Å¡ios liudytojos parodymai, kurių nuteistasis neginčija. 3.5.

Nuteistasis nepagrįstai teigia, kad jo paties parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir psichiatrės S. G. paaiÅ¡kinimai, kuriuos ji pateikė teisme, negali bÅ«ti pripažinti įrodymais byloje, nes jie gauti neteisėtu bÅ«du. BPK 89 straipsnis apibrėžia specialisto sÄ vokÄ , o BPK 284 straipsnis numato, kad į teisiamÄ jį posėdį gali bÅ«ti Å¡aukiamas ir specialistas, nepateikęs iÅ¡vados ikiteisminio tyrimo metu. Å iuo atveju psichiatrė, kaip specialių žinių turintis asmuo, dalyvavo teisminiame procese stebėdama nuteistojo E. K. elgsenÄ , duodamų parodymų nuoseklumÄ ir kitas svarbias aplinkybes, kurių pagrindu pagrįstai, objektyviai ir motyvuotai pasisakė teismui aktualiais klausimais, todėl Å¡ie duomenys buvo gauti įstatymų nustatyta tvarka ir teismas pagrįstai juos vertino darydamas iÅ¡vadas dėl nagrinėjamo įvykio. 3.6.

PrieÅ¡ingai nei teigia nuteistasis, teismo konstatuotas nusikaltimo padarymo bÅ«das patvirtinamas teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, jog smÅ«gių buvo ne mažiau kaip 19, taigi jų galėjo bÅ«ti ir daugiau, o asmeniui esant neblaiviam, jo griuvinėjimas susižalojant nėra neiÅ¡vengiama aplinkybė. 3.7. Nuteistasis apeliaciniame skunde pats sau prieÅ¡tarauja praÅ¡ydamas jį iÅ¡teisinti ir tuo pačiu pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ . 3.8.

Apeliaciniame skunde cituojami teismo procesiniai sprendimai dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo bei bausmės paskyrimo nėra priimti esant tapačioms aplinkybėms. Teismo procesiniai sprendimai, kurių aplinkybės dėl bausmės griežtumo ir priteistos neturtinės žalos dydžio artimos nagrinėjamai bylai, yra priimti baudžiamosiose bylose Nr. 1A-44-177/2018 ir 1A-250-1020/2021.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais, prokurorė bei nukentėjusiųjų atstovas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Prokurorė taip pat iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ iÅ¡ kaltinimo nuteistajam paÅ¡alinti G. F. padarytus sužalojimus: pjautinę žaizdÄ deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, odos įbrėžimus su poodine kraujosruva deÅ¡iniame žaste bei odos nubrozdinimÄ krÅ«tinės lÄ stos kairiame Å¡one su penkto Å¡onkaulio lūžiu ir plaučio pažeidimu, kadangi nenustatyta, jog Å¡ie sužalojimai buvo padaryti bÅ«tent nuteistojo veiksmais.

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Å ioje byloje apeliaciniame skunde nuteistasis, ginčydamas skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nes netinkamai ir neobjektyviai įvertino E. K. bei teisme apklaustų liudytojų parodymus, nepagrįstai rėmėsi psichiatrės paaiÅ¡kinimais, duotais teisme, bei teismo medicinos specialisto iÅ¡vada dėl G.

F. nustatytų sužalojimų kiekio ir galimo jų atsiradimo bÅ«do. Nuteistasis taip pat nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis padėjo atskleisti nusikalstamÄ veikÄ . Be to, pasak apelianto, nukentėjusiosioms priteistas neturtinės žalos dydis taip pat buvo nustatytas netinkamai. Dėl Å¡ių aplinkybių kolegija pasisako žemiau nuosprendyje. Dėl kaltinime ir nuosprendyje iÅ¡dėstytų aplinkybių paÅ¡alinimo 5.

E. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl G. F. nužudymo. IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. F. buvo nustatyti ne mažiau kaip 19 trauminių poveikių padaryti sužalojimai, kurių lokalizacija iÅ¡ esmės apima galvos ir veido bei deÅ¡inės krÅ«tinės lÄ stos bei pilvo sritis. Å ie sužalojimai padaryti artimu vienas kitam laikotarpiu, o jo mirties priežastimi buvo galvos sumuÅ¡imas, komplikavęsis galvos smegenų pabrinkimu, sÄ monės sutrikimu bei uždusimu įkvėpus kraujo.

6. Apeliaciniame skunde ginčijant aplinkybę, kad smÅ«gius G. F. sudavė bÅ«tent E. K., teigiama, kad bÅ«damas sunkaus girtumo, nužudytasis neabejotinai griuvo. Be to, jeigu nuteistasis bÅ«tų sudavęs smÅ«gius rankomis ar spyręs, jis pats bÅ«tų susižalojęs. Å ie apeliacinio skundo argumentai pagrįsti tik iÅ¡ dalies. Nei iÅ¡ paties nuteistojo, nei iÅ¡ liudytojo D. Č., betarpiÅ¡kai bendravusių su G. F. įvykio vakarÄ , parodymų nenustatyta, kad G. F., iÅ¡eidamas iÅ¡ D. Č. namų, bÅ«tų griuvinėjęs ar kitaip itin nekoordinavęs savo judesių.

Byloje nėra jokių asmenų parodymų, patvirtinančių, kad pastarasis, nepaisant nustatyto girtumo laipsnio, bÅ«tų pats susižalojęs tokiu bÅ«du, kad kietais bukais ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiais daiktais jam bÅ«tų sukelti visi kaltinime nurodyti – tai yra mažiausiai 8 trauminiai poveikiai galvos ir veido srityje ir mažiausiai 11 trauminių poveikių krÅ«tinės lÄ stos, pilvo, ausies, rankų srityse. Tačiau minėtoje specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad dalis nukentėjusiojo sužalojimų, tai yra pjautinė žaizda deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, odos įbrėžimai su poodine kraujosruva deÅ¡iniame žaste ties alkÅ«ne bei odos nubrozdinimas krÅ«tinės lÄ stos kairiame Å¡one su penkto Å¡onkaulio lūžiu ir kairio plaučio pažeidimu, galėjo bÅ«ti padaryti G.

F. griūnant.

7. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog nuteistasis apeliaciniame skunde iÅ¡reiÅ¡kė pagrįstas abejones dėl Å¡ių trijų sužalojimų padarymo bÅ«tent jo veiksmais. Dėl Å¡ios priežasties, baudžiamajame procese kilusias abejones, kurių nepavyko paÅ¡alinti teisme, aiÅ¡kinant baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, aplinkybė, kad nuteistasis, suduodamas smÅ«gius, padarė G. F. minėtus tris sužalojimus, tai yra pjautinę žaizdÄ deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, odos įbrėžimus su poodine kraujosruva deÅ¡iniame žaste ties alkÅ«ne bei odos nubrozdinimÄ krÅ«tinės lÄ stos kairiame Å¡one su penkto Å¡onkaulio lūžiu ir kairio plaučio pažeidimu, iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina.

Kitų trauminių poveikių, bÅ«dingų iÅ¡imtinai griuvimui, specialisto iÅ¡vadoje nenurodyta. Tuo tarpu vien tai, kad ant nuteistojo kÅ«no jokie smurtiniams veiksmams bÅ«dingi sužalojimai nenustatyti, savaime nepaneigia, jog G. F. buvo sužalotas bÅ«tent jo aktyviais veiksmais, kai kiti byloje surinkti įrodymai sudaro pagrindÄ spręsti apie nuteistojo smurtinius veiksmus, įvykdytus pastarojo atžvilgiu. Taigi, kaltinime įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės patikslintinos, be kita ko nurodant (patikslinant) ir tai, kad nuteistasis G.

F. sudavė ne daugiau kaip 16 smūgių į įvairias kūno vietas.

8. PaÅ¡alinus (patikslinus) aplinkybes konstatuojama, jog E. K. pripažintas kaltu dėl to, kad jis 2020 m. balandžio 15 d., laikotarpiu nuo 20 val. iki 24 val., tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iÅ¡gertuvių metu sudavė rankomis, kojomis ir pjaunančių savybių turinčiu daiktu nukentėjusiajam G. F. (G. F.) į įvairias kÅ«no vietas ne daugiau kaip Å¡eÅ¡iolika smÅ«gių, padarydamas jam poodines kraujosruvas krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje pusėje, pilvo priekinės sienos deÅ¡inėje pusėje, poodines kraujosruvas deÅ¡iniame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaÅ¡takoje, masyvias daugines poodines kraujosruvas veide, abipus galvos plaukuotoje dalyje, muÅ¡tines traiÅ¡kytas žaizdas lÅ«pų gleivinėje, apatinio žandikaulio deÅ¡inės pusės lūžį, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, sÄ monės sutrikimu, kraujavimu iÅ¡ muÅ¡tinių traiÅ¡kytų žaizdų lÅ«pų gleivinėje ir nosiaryklėje, uždusimu įkvėpus krauju, dėl ko nukentėjusysis mirė nuo galvos sumuÅ¡imo, taip tyčia nužudė nukentėjusįjį G.

F.. Å iais veiksmais E. K. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje.

9. Atsižvelgiant į tai, kad G. F. mirtį sÄ lygojo galvos sumuÅ¡imas, komplikavęsis galvos smegenų pabrinkimu, sÄ monės sutrikimu bei uždusimu įkvėpus kraujo, nuosprendžio 7 punkte nurodytų aplinkybių paÅ¡alinimas ir kaltinimo patikslinimas nuteistojo veikos kvalifikacijos nekeičia ir jo atsakomybės dėl tyčia įvykdyto G. F. nužudymo neÅ¡alina. Dėl tyrimo poligrafu 10. Apeliaciniame skunde grįsdamas aplinkybes, jog smurtinių veiksmų prieÅ¡ G. F. neatliko, nuteistasis taip pat prašė atlikti tyrimÄ poligrafu, tačiau teisinio pagrindo tokiam tyrimui nėra.

Nors BPK įtvirtinta baudžiamojo proceso paskirtis suponuoja bÅ«tinybę renkant ir tiriant įrodymus baudžiamojo proceso metu taikyti ne tik teisės, bet ir įvairias mokslo bei technikos (specialiÄ sias) žinias, tačiau tokių žinių panaudojimas galimas tik BPK reglamentuojamais atvejais ir jame nustatyta tvarka. Tyrimo poligrafu (prietaisu, fiksuojančiu asmens fiziologinius pokyčius, kuriais grindžiamas tiriamojo asmens teiginių vertinimas) metu gauti duomenys gali bÅ«ti priemonė bylos duomenims surinkti, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti tyrimo kryptis, strategijÄ , – pagalbinė priemonė sėkmingam ikiteisminiam tyrimui, tačiau ne veiksnys, lemiantis ar darantis įtakÄ teismo sprendimui (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-697/2017).

Poligrafo naudojimo tvarkÄ , tyrimo poligrafu objektus ir atvejus, kada pagal įstatymÄ Å¡is tyrimo metodas bei jo rezultatai gali bÅ«ti naudojami, nustato Poligrafo įstatymas. Pagal šį įstatymÄ toks tyrimas gali bÅ«ti atliekamas asmenims, kurių tarnyba yra susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu, apsauga ar susipažinimu su ja (Poligrafo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Todėl duomenų, gautų naudojant poligrafÄ kitais atvejais, pagal BPK 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, negalima pripažinti įrodymais.

Be to, pagal teismų praktikÄ poligrafas yra žmogaus emocinę bÅ«senÄ fiksuojantis prietaisas, atliekantis įvairių su žmogaus emocijomis susijusių fiziologinių rodiklių registravimÄ , o ne nustatantis ar atskleidžiantis bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-697/2017), todėl atliekant tyrimÄ poligrafu gauti duomenys neatitinka ir BPK 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų įrodymams keliamų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinio skundo reikalavimÄ ir atlikti poligrafo tyrimÄ bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nėra.

Dėl apeliaciniame skunde nurodytų įrodymų vertinimo 11. Å iuo atveju, BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad baudžiamasis procesas Å¡ioje byloje buvo pradėtas pagal nukentėjusiosios V. F. 2020 m. balandžio 16 d. pareiÅ¡kimÄ apie tai, kad jos sutuoktinis G. F. 2020 m. balandžio 15 d. apie 15.30 val. išėjo iÅ¡ namų ir negrįžo, o jo turėtas mobiliojo telefono aparatas, kurio SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), yra iÅ¡jungtas (1 t., b. l. 3).

IÅ¡ Å¡ios nukentėjusiosios parodymų teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu matyti, kad G. F. minėtÄ dienÄ apie 17 val. iÅ¡vyko į svečius pas D. Č., kur ketino vartoti alkoholį. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir liudytojas D. Č., kuris nurodė, kad įvykio dienÄ jis namuose su G. F. vartojo alkoholinius gėrimus, jos neginčijo ir pats nuteistasis, kuris gyveno tame pačiame daugiabutyje, bute, esančiame prieÅ¡ais D. Č. gyvenamÄ jÄ vietÄ . Jis teigė, kad apie 18 val. savo namų kieme jis susitiko G.

F., kuris pakvietė jį į D. Č. namus kartu vartoti alkoholį.

12. IÅ¡ prie Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinių tyrimų tarnybos specialisto iÅ¡vados pateiktame kompaktiniame diske iÅ¡saugotų duomenų iÅ¡ E. K. gyvenamojoje vietoje rasto neÅ¡iojamojo kompiuterio „Dell“ matyti, kad E. K. 2020 m. balandžio 15 d. kompiuteriu naudojosi iki 16.15 val., kas taip pat iÅ¡ dalies patvirtina aplinkybes, jog jis minėtÄ dienÄ buvo savo gyvenamojoje vietoje. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir 2020 m. gegužės 12 d. tarnybiniame praneÅ¡ime pateikta informacija apie E. K., G. F. ir D.

Č. įeinančių ir iÅ¡einančių skambučių, trumpųjų praneÅ¡imų iÅ¡klotines bei bazines stotis, prie kurių buvo jungtasi 2020 m. balandžio 15–16 d. (3 t., b. l. 27–33), iÅ¡ kurio matyti, kad 2020 m. balandžio 15 d. 16.35 val. nuteistojo telefono signalas jungėsi prie celės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kryptis link jo gyvenamosios vietos ir 20.35 val. vis dar jungėsi prie celės, esančios ta pačia kryptimi. Tuo tarpu G. F. įvykio dienÄ kontaktavo su D.

Č. ir vyko link pastarojo gyvenamosios vietos: 16.41 val. užfiksuotas jo skambutis dukrai A. F. ir į jo prisijungimo prie celės kryptį D. Č. gyvenamoji vieta dar nepateko, tačiau vos po 24 minučių (17.05 val.) G. F. prisijungimo kryptis apėmė ir D. Č. gyvenamÄ jÄ vietÄ , 17.08 val. buvo fiksuotas jo skambutis D. Č., jungiantis prie celės ta pačia kryptimi, o fiksuojant sujungimÄ 17.59 val. minėta celė ir prisijungimo prie jos kryptis nesikeitė. Aptarta informacija patvirtina, kad laikotarpiu nuo 17.08 val. visi minėti asmenys buvo teritorijoje, apimančioje D.

Č. ir, tuo pačiu, E. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ . Duomenų, kad Å¡ie asmenys bÅ«tų kažkur iÅ¡vykę vėlesniu nei nurodytas laiku, nėra.

13. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, įrodymų, kad G. F. įvykio vakarÄ iÅ¡ D. Č. namų bÅ«tų vienas kažkur išėjęs, kur galėjo bÅ«ti sužalotas kitų asmenų ar susižaloti pats, taip pat nėra. Nors teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nuteistasis teigė neprisimenantis, kaip išėjo iÅ¡ D. Č. gyvenamosios vietos, tačiau pastarasis liudytojas nuosekliai tvirtino, kad E. K. ir G. F. iÅ¡ jo namų išėjo iki 20 val., nuteistajam pasiėmus atsineÅ¡tÄ alkoholinį gėrimÄ mineralinio vandens „Vichy“ butelyje, o jis pats užsirakino namų duris ir nuėjo miegoti.

Liudytojo D. Č. telefoninių pokalbių iÅ¡klotinės analizė patvirtina, kad jo mobiliojo ryÅ¡io telefonas 2020 m. balandžio 15 d. nuo 15.31 val., be kita ko, ir 21.39 val. ir 22.23 val. jungėsi prie celių kryptimi, apimančia jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Pagrindo netikėti Å¡iais liudytojo parodymais nėra. Juos patvirtina ir nukentėjusiosios V. F. parodymai apie tai, kad jau kitÄ rytÄ po įvykio jai susisiekus su D. Č., Å¡is nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes, kad G. F. iÅ¡ jo namų išėjo, o jis pats, bÅ«damas neblaivus, nuėjo miegoti.

D. Č. nukentėjusiajai paaiÅ¡kino, kad G. F. reikėtų ieÅ¡koti skambinant E. K., kas patvirtina, kad liudytojas buvo įsitikinęs, jog minėti asmenys iÅ¡ jo namų išėjo kartu. 14. 2020 m. balandžio 17 d. atliktos nuteistojo gyvenamosios vietos apžiÅ«ros metu po laiptais į antrÄ buto aukÅ¡tÄ buvo rastas maiÅ¡elis su 1,5 l talpos tuščiu, sulamdytu mineralinio vandens „Vichy“ buteliu, sudužęs puodelis bei lapelis su užraÅ¡ais. Ant Å¡ių daiktų rasta raudonos spalvos dėmių, panaÅ¡ių į kraujÄ .

Nuteistasis patvirtino, kad įvykio vietoje buvo sudužęs puodelis, o virtuvėje, kurioje kitų kraujo pėdsakų nenustatyta, esančioje lentynoje buvo rastas tuÅ¡inukas su dėmėmis, panaÅ¡iomis į kraujÄ . 2020 m. gegužės 25 d. Å¡io butelio apžiÅ«ros metu užfiksuota jo viduje, dugne rudos spalvos dėmė. Paties nuteistojo bei liudytojo D. Č. teigimu, alkoholinis gėrimas „samagonas“, kurį E. K. atsinešė į D. Č. namus, buvo laikomas 1,5 l talpos mineralinio vandens „Vichy“ butelyje, o į jį nuteistasis teigė įpylęs likerio „Vanna Talinn“.

BÅ«tent Å¡ios rÅ«Å¡ies alkoholinio gėrimo butelis buvo rastas nuteistojo gyvenamojoje vietoje esančiame bare. Liudytojas D. Č. nurodė, kad iÅ¡eidamas iÅ¡ jo namų, E. K. atsineÅ¡tÄ ir nebaigtÄ gerti butelį pasiėmė su savimi, o liudytoja O. S., nuteistojo gyvenamojoje vietoje lankiusis kitÄ dienÄ po įvykio apie 15–16 val., teigė namuose jutusi alkoholio kvapÄ . Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus aptartas aplinkybes, kad nuteistojo mobiliojo ryÅ¡io telefonas 20.35 val. vis dar jungėsi prie celės jo namų kryptimi, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad E. K., palikęs D.

Č. namus, grįžo į prieÅ¡ais pastarojo butÄ esančiÄ savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir liudytojos O. S. ikiteisminio tyrimo metu pateikto pokalbio su E. K. socialinio tinklo „Facebook“ programoje „Messenger“ kopija. IÅ¡ joje užfiksuotų duomenų matyti, kad 2021 m. balandžio 15 d. 22.53 val. ji vaizdo skambučiu bendravo su E. K., skambutį inicijavo pats nuteistasis ir Å¡is pokalbis truko 4 min. 17 s. Be to, su nuteistuoju ji pakartotinai vaizdo skambučiu bendravo 23.15 val. (4 min. 14 s) ir 23.48 val.

PrieÅ¡ingai nei tvirtinama skunde, minėta pokalbių istorijos kopija patvirtina ne tik vaizdo skambučių inicijavimÄ , tačiau ir įvykusių pokalbių trukmę. Liudytoja O. S. nurodė, kad Å¡ių pokalbių metu nuteistasis buvo savo namuose, pirmame buto aukÅ¡te.

15. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigdamas savo kaltę dėl G. F. nužudymo, nuteistasis teigė neatsimenantis aplinkybės, kad į savo namus jis grįžo su G. F.. IÅ¡ 2020 m. balandžio 17 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad pirmame nuteistojo buto aukÅ¡te esančioje svetainėje ant įvairių daiktų buvo rastos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ . Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. birželio 2 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad dėmės ant sekcijos (esančios nuteistojo svetainėje, ties galine kambario siena) durelių, jų stiklo, stalčiaus durelių, sienos niÅ¡oje ir ant joje buvusių daiktų, yra kraujo tiÅ¡kalai, o ant Å¡alia sekcijos esančių grindų – kraujo laÅ¡ai.

Minėtos dėmės rastos tiek ant iÅ¡orinių sekcijos dalių, tiek ir jos vidinėse niÅ¡ose (už televizoriaus, arčiau grindų žemai sekcijoje esančiose lentynose, ant jose buvusių daiktų), ant sienos, sienoje esančios niÅ¡os esančių daiktų, kas sudaro pagrindÄ spręsti, jog jos susidarė ne jau kruvinam objektui atsitiktinai liečiantis prie minėtų daiktų, jeigu į nuteistojo butÄ G. F. bÅ«tų atvykęs jau bÅ«damas sužalotas, o pastarajam smurtinių veiksmų atlikimo metu bÅ«nant E. K. gyvenamojoje vietoje.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ant sekcijoje rastos plastikinės dėžutės, pietinės buto sienos rasti kraujo pėdsakai atitinka G. F. DNR profilį. Be to, atlikus DNR tyrimÄ , ant butaforinio kardo geležtės, kuri, kaip nurodė pats nuteistasis, kartu su nulūžusia rankena buvo prie G. F. kÅ«no, rastas miÅ¡rus DNR profilis ir tikimybė, kad jį sudaro G. F. bei E. K. DNR profiliai yra 109 000 milijardų kartų didesnė nei tikimybė, kad jį sudaro dviejų atsitiktinių nesusijusių asmenų DNR profiliai.

Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis teigė artimu įvykiui metu taip pat susižalojęs (jam 2020 m. balandžio 20 d. specialisto iÅ¡vadoje nustatyti sužalojimai – odos nubrozdinimas blauzdoje bei pjautinė žaizda kairės pėdos pado srityje), tai iÅ¡ esmės patvirtina, jog E. K. neabejotinai kontaktavo su G. F. nužudymo vietoje buvusiais namų apyvokos daiktais, kuomet jo DNR profilis buvo sumišęs su nužudytojo DNR profiliu. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, įvertinus kraujo dėmių lokalizacijÄ E. K. buto svetainėje, jo paties parodymus apie tai, kad bute buvo iÅ¡vartyti baldai, sudaužytas stiklinis stalvirÅ¡is, ant grindų, kilimo, televizoriaus buvo kraujas, tai sudaro pagrindÄ spręsti, jog Å¡i patalpa buvo G.

F. sužalojimo vieta ir joje nusikalstamos veikos padarymo metu buvo tiek E. K., tiek G. F..

16. Tuo tarpu byloje nėra jokių įrodymų, kad be E. K. ir G. F. minėtame bute bÅ«tų buvę kitų asmenų. To nenurodė su nuteistuoju įvykio naktį vaizdo skambučiu bendravusi O. S.. Jis pats teigė iÅ¡ ryto bute buvęs vienas, o apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu netrukus po jo sulaikymo 2020 m. balandžio 17 d. patvirtino, kad buto lauko durys buvo užrakintos iÅ¡ vidaus. Liudytojas S. D. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad jam 2020 m. balandžio 16 d. 00.30 val. išėjus į laukÄ , jis kieme sutiko tik E. K..

Nors Å¡io liudytojo parodymai dėl susitikimo su nuteistuoju nakties metu apeliaciniame skunde ginčijami argumentuojant S. D. sveikatos bÅ«kle, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo jais nesivadovauti nėra. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausiant liudytojÄ pirmosios instancijos teisme abejonių dėl pastarojo sveikatos bÅ«klės, kuri galėtų bÅ«ti priežastimi nesivadovauti Å¡io liudytojo parodymais, nebuvo nustatyta, jų objektyviai nenurodė ir pats nuteistasis. PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, liudytojo parodymai dėl esminių aplinkybių nuoseklÅ«s ir nei tarpusavyje, nei gretinant su kitais surinktais įrodymais neprieÅ¡taringi, juos iÅ¡ dalies patvirtina ir paties nuteistojo parodymai apie tai, kad lavonÄ Ä¯ automobilį jis gabeno tuo metu, kai dar buvo tamsu.

IÅ¡ vieÅ¡ai internete prieinamų duomenų matyti, kad 2020 m. balandžio 15 d. saulė tekėjo 5.18 val. Taigi tai objektyviai paneigia nuteistojo pirmosios instancijos teisme duotus parodymus apie tai, jog jis lavonÄ Ä¯ automobilį gabeno apie 7–8 val. iÅ¡ ryto, ir nesudaro pagrindo liudytojo S. D. parodymus vertinti kaip akivaizdžiai neteisingus.

17. Pirmosios instancijos teismas liudytojo S. D. parodymais vadovavosi atmesdamas nuteistojo gynybinę versijÄ , jog jis įvykio aplinkybių neprisimena, ir analizuodamas E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinį ta apimtimi, kiek jie patvirtina nuteistojo veiksmus nakties metu, jau įvykdžius G. F. nužudymÄ . Nors apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl galimybės vadovautis nuteistojo parodymis, duotais pareigÅ«nui ikiteisminio tyrimo metu, tačiau, kaip matyti iÅ¡ 2021 m. gegužės 6 d. teisiamojo posėdžio protokolo, Å¡ie E. K. parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu.

BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatos sudaro galimybę byloje esantiems įrodymams patikrinti remtis kaltinamojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, jeigu teisme jie buvo tinkamai iÅ¡tirti (perskaityti). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje jais vadovavosi atskleisdamas nuteistojo parodymų nenuoseklumÄ viso baudžiamojo proceso metu, taigi nesirėmė jais, kaip esminiu nuteistojo kaltę pagrindžiančiu įrodymu, todėl BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatas pritaikė tinkamai.

18. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. balandžio 22 d. nuteistasis teigė, kad tuo metu, kai dar buvo tamsu, jis atsibudo sėdėdamas savo buto svetainėje ir pamatė joje negyvÄ asmenį, kuris, kaip nurodė teisme, buvo panaÅ¡us į G. F.. Vyro lavonÄ jis gabeno į automobilį, tvarkėsi namus (plovė grindis, valė sienas, sudaužyto stalo pintÄ dalį iÅ¡nešė į garaÅ¾Ä , sudaužytÄ stiklÄ iÅ¡metė į Å¡iukÅ¡lių konteinerį), kruvinÄ kilimÄ iÅ¡nešė į automobilį ir 8 val. iÅ¡ ryto iÅ¡važiavo į sodybÄ , ketindamas paslėpti vyro kÅ«nÄ .

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes jis nurodė ir 2020 m. balandžio 27 d. apklausos metu, patvirtindamas ankstesnius minėtus parodymus bei papildydamas, kad kilimÄ Ä¯ automobilį nešė ir juo uždengė lavonÄ tam, kad iÅ¡ ryto jo nepamatytų kaimynai, kas sudaro pagrindÄ spręsti, jog neÅ¡ant kilimÄ , nuteistojo teigimu, vis dar buvo nakties metas. Jis patikslino, kad nakties metu į kiemÄ jis buvo išėjęs tris kartus, o sutvarkęs butÄ nuėjo atsigulti į lovÄ , esančiÄ antrame aukÅ¡te.

IÅ¡ 2020 m. balandžio 17 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, jog ant fotelio prie nuteistojo lovos buvo rasti pilkos spalvos marÅ¡kinėliai su dėmėmis, panaÅ¡iomis į kraujÄ . IÅ¡ esmės analogiÅ¡kai nakties įvykius nuteistasis nurodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Atsižvelgiant į tai, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė apie nuteistojo parodymų nenuoseklumÄ , kuris nepagrindžiamas jokiais objektyviais argumentais ir yra sÄ lygotas ne nuteistojo gebėjimo atsiminti įvykio aplinkybes, o anksčiau proceso metu jo paties jau įvardytų aplinkybių nenuosekliu atpasakojimu.

Dėl patologinio girtumo ir eksperto apklausos 19. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir tikint nuteistojo parodymais, kad jis neatsimena dalies įvykio aplinkybių dėl suvartoto alkoholio kiekio ir stiprumo, tai jo atsakomybės dėl įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo neÅ¡alina. Pagal BK 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ nuostatÄ , asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Teismų praktikoje psichikos sutrikimai, dėl kurių asmuo gali bÅ«ti pripažįstamas nepakaltinimu, skirstomi į tris grupes:

1) dėl chroniškos psichikos ligos;

2) dėl laikino psichinės veiklos sutrikimo;

3) dėl kitokios patologinės bÅ«senos, kuriai, teismo medicinos požiÅ«riu, priskiriamas ir patologinis girtumas, suprantamas kaip staiga atsiradęs dėl alkoholio vartojimo trumpalaikis psichikos sutrikimas. Dėl patologinio girtumo pažeidžiami suvokimo procesai ir dėl atsiradusių haliucinacijų žmogus praranda sÄ lytį su iÅ¡oriniu pasauliu. Patologinis girtumas trunka neilgai ir atsiranda persipynus keliems iÅ¡oriniams bei vidiniams faktoriams, kurie, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, veikia organizmÄ nepriklausomai nuo iÅ¡gerto alkoholio kiekio ir stiprumo. Be to, patologinis girtumas trunka neilgai – iki kelių valandų, po ko asmuo užmiega, o prabudęs visiÅ¡kai nieko neprisimena.

20. Tuo tarpu Å¡ioje byloje aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad nuteistasis nagrinėjamo įvykio metu buvo patologinio girtumo bÅ«senos, nenustatyta. Kaip teigė apeliantas, nagrinėjamo įvykio dienÄ jis iÅ¡gėrė didelį alkoholio kiekį, o ir kiti surinkti įrodymai leidžia spręsti, kad buvo vartojama D. Č. turėta degtinė (kartu su E. K. tryse iÅ¡gerta apie 0,5 l), taip pat pastarojo atsineÅ¡tas „samagonas“ (namų gamybos stiprusis alkoholinis gėrimas). Nors Å¡iame gėrime grynojo etilo alkoholio koncentracija iÅ¡ tiesų gali bÅ«ti itin didelė, tačiau jis netapatintinas su spiritu, kurį vartojus beveik grynÄ nuteistasis nurodė tik pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu.

Tiek pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu, tiek liudytojas D. Č. viso baudžiamojo proceso metu teigė, kad E. K. į iÅ¡gertuves atsinešė apie apie 1 l alkoholinio gėrimo – „samagono“. Žuvusiojo G. F. kraujyje buvo nustatyta mažiausia 3,14 prom. etilo alkoholio koncentracija, kas iÅ¡ dalies taip pat patvirtina pakankamai didelį iÅ¡gertuvėse dalyvavusių asmenų suvartotÄ alkoholio kiekį ir sÄ lygoja pagrindÄ spręsti, jog nuteistajam pasireiÅ¡kė paprastasis (fiziologinis), o ne patologinis girtumas.

21. Nuteistojo patologinio girtumo galimybe pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido suabejoti ir paties E. K. parodymų turinys. Kaip matyti iš jau aptartų aplinkybių, neilgai trukus po G. F. nužudymo, nakties metu nuteistasis atliko aktyvius veiksmus, siekdamas eliminuoti smurtinio nusikaltimo pėdsakus. Be to, kaip pagrįstai nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, liudytojų S. D. ir O. S. parodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 22.53 val. iki 00.30 val. nuteistasis, nepaisant suvartoto alkoholio kiekio, bendraujant atrodė visiškai adekvatus.

Liudytoja O. S., kuri ikiteisminio tyrimo metu nurodė santykius su nuteistuoju palaikanti apie 2 metus, teigė anksčiau mačiusi jį ir labiau apsvaigusį nuo alkoholio nei bendraujant vaizdo skambučiu įvykio vakarÄ . PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, liudytoja nenurodė, jog bendravimo nuotolinėmis vaizdo ir garso perdavimo priemonėmis pobÅ«dis jai bÅ«tų sukliudęs įvertinti nuteistojo apsvaigimÄ . PrieÅ¡ingai, O. S. atpasakojo ir pokalbio su nuteistuoju turinį, nurodė, jog E. K. pasidalijo su ja informacija, jog vartojo alkoholį su kaimynu, o kitÄ dienÄ ketino vykti į sodybÄ .

Aptarti duomenys patvirtina, jog artimu nusikalstamai veikai metu nuteistasis tiek gyvai (kelių metrų atstumu) bendravo su liudytoju S. D., tiek ir sugebėjo palaikyti pokalbį naudodamasis mobiliuoju įrenginiu, be kita ko, pats inicijuodamas du skambučius, jam ir O. S. įprastu paros laiku, bei atsakydamas į liudytojos skambutį jam.

22. Tai, kad apeliantas nagrinėjamo įvykio metu nebuvo patologinio girtumo, alkoholinės psichozės ar kitos bÅ«senos, kuri jam bÅ«tų trukdžiusi suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, objektyviai nustatyta ir psichiatrės S. G., dalyvavusios pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje apklausiant nuteistÄ jį, paaiÅ¡kinimais, kad nėra abejonių, jog nuteistasis suvokė savo veiksmus ir nurodė neprisimenantis jam nepalankių, nenaudingų aplinkybių, todėl jam skirti psichiatrinę ekspertizę nėra tikslinga. Apeliaciniame skunde nuteistasis ginčija galimybę remtis Å¡iais psichiatrės paaiÅ¡kinimais kaip įrodymų Å¡altiniu, patvirtinančiu jo bÅ«senÄ Ä¯vykio metu, argumentuodamas tuo, kad ekspertas teisme gali bÅ«ti apklausiamas tik apie tas aplinkybes, kurias jis iÅ¡dėstė ekspertizės akte, kuris Å¡ioje byloje nebuvo pateiktas. Tačiau pagrindo sutikti su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais nėra.

23. BPK 285 straipsnyje iÅ¡ tiesų numatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu ekspertizės aktÄ pateikęs ekspertas į teismo posėdį Å¡aukiamas apklausai tik tuo atveju, kai teismas pripažįsta, kad jo parodymai bÅ«tini ekspertizės aktui paaiÅ¡kinti ar papildyti, tačiau Å¡ioje byloje ekspertizės aktas nuteistojo psichinei bÅ«klei įvertinti nebuvo rengtas. Tačiau spręstina, kad psichiatrė S. G. procese dalyvavo ne eksperto statusu. BPK 89 straipsnio nuostatos sudaro pagrindÄ atliekant baudžiamojo proceso veiksmus pasitelkti specialistÄ , kaip asmenį, turintį reikiamų specialių žinių bei įgÅ«džių, kuris gali pateikti iÅ¡vadÄ arba paaiÅ¡kinimus jo kompetencijos klausimais, o BPK 284 straipsnis numato, kad į teisiamÄ jį posėdį gali bÅ«ti Å¡aukiamas ir specialistas, nepateikęs iÅ¡vados ikiteisminio tyrimo metu.

Ä®vertinus psichiatrės S. G., kuri buvo prisaikdinta BPK 235 straipsnyje numatyta tvarka, pateiktų paaiÅ¡kinimų turinį, dalyvavimo procese apimtį (dalyvavo teisminiame procese stebėdama nuteistojo E. K. elgsenÄ , duodamų parodymų nuoseklumÄ ), teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡i psichiatrė procese dalyvavo ne kaip ekspertė, bet kaip specialistė, o vien netinkamas jos procesinio statuso įvardijimas teisminio nagrinėjimo metu pagrindo spręsti prieÅ¡ingai ir nesivadovauti jos pateiktais paaiÅ¡kinimais nesudaro.

24. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis psichiatrės S. G. paaiÅ¡kinimais, BPK 20 straipsnyje numatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, o iÅ¡dėstytų aplinkybių visuma paneigia apelianto skundo argumentus ir patvirtina, jog pastarasis jam inkriminuotÄ labai sunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei padarė bÅ«damas paprasto girtumo bÅ«senos. Fiziologinis (paprastas) girtumas baudžiamosios atsakomybės už tokioje bÅ«senoje padarytÄ veikÄ , nepriklausomai nuo girtumo laipsnio, nepaÅ¡alina (BK 19 straipsnio 1 dalis).

Tai grindžiama tuo, kad asmuo, suprasdamas, jog dėl alkoholio vartojimo gali stipriai apgirsti, prarasti kontrolę savo veiksmams ir dėl to padaryti nusikalstamÄ veikÄ , savo noru vartoja alkoholinius gėrimus ir priveda save prie tokios bÅ«senos, kai jo psichika ima iÅ¡kreiptai atspindėti tai, kas vyksta aplink ir praranda kontrolę savo veiksmams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas pats savo valia, niekieno neverčiamas piktnaudžiavo alkoholiu ir tai sukėlė tokiÄ jo girtumo bÅ«klę, kuriai esant jis nužudė G.

F.. Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai ir teisėtai nenustatė pagrindo skirti teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizę, siekiant nustatyti nuteistojo galimybes įvykio metu suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Pagrindo skirti tokiÄ ekspertizę apeliacinės instancijos teisme taip pat nėra. Dėl R. Å ., Ž. J. ir Z. D. parodymų vertinimo 25. Apeliaciniame skunde kvestionuojant byloje surinktų įrodymų pakankamumÄ nuteistojo kaltei pagrįsti, buvo ginčijami ir liudytojų R.

Å . bei Ž. J. parodymai, teigiant, jog jie siekia E. K. apkalbėti, o teismas, vykdydamas Å¡ių liudytojų apklausÄ , nesilaikė draudimo užduoti atsakymÄ menančius klausimus. Taip pat teigiama, kad teismas, remdamasis liudytojos Z. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas. Pagrindo sutikti su Å¡iais argumentais nėra. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog jo apraÅ¡omojoje dalyje pateikiamas tik liudytojų R. Å . ir Ž. J. parodymų turinys, o liudytoja Z.

D. teisme nebuvo apklausta, teismui nutarus dėl jos sveikatos bÅ«klės jos į teisiamÄ jį posėdį neÅ¡aukti. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Å¡ios liudytojos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, teismas skundžiamame nuosprendyje nesivadovavo, jų turinio niekaip neanalizavo ir jais nuteistojo kaltės negrindė. Tuo tarpu liudytojai R. Å . ir Ž. J. tiesiogiai analizuojamame įvykyje nedalyvavo ir apklausiami teisme jokių aplinkybių, galinčių turėti reikÅ¡mės apelianto kaltei patvirtinti ar paneigti, nenurodė.

Å ių liudytojų parodymais nuosprendyje nei nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodytumas, nei kitos aplinkybės, susijusios su bausmės E. K. skyrimu ar kitais spręstinais klausimais, negrindžiamos. Be to, susipažinus su teisiamojo posėdžio protokolu bei garso įraÅ¡u, kuris yra sudedamoji Å¡io procesinio dokumento dalis, nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti liudytojų apklausos tvarkos pažeidimai nenustatyti. Atsižvelgiant į tai, pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog liudytojų Z.

D., Ž. J. ir R. Å . parodymų vertinimas sÄ lygojo neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimÄ , nėra.

26. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai, teisėtai ir pagrįstai konstatavo E. K. veiksmuose buvus visus bÅ«tinuosius objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, požymius, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, spręsti, kad apeliantas baudžiamojon atsakomybėn už Å¡ios veikos padarymÄ patrauktas nesant tam teisinio ar faktinio pagrindo, objektyvių galimybių nėra ir Å¡i E. K. apeliacinio skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės 27. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu, teigdamas, kad ji yra per griežta bei neatitinka teismų formuojamos praktikos analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, taip pat motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad nuteistasis padėjo atskleisti nusikalstamÄ veikÄ . Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nuteistojo asmenybę, jo veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį apibÅ«dinančias aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, teisėtai ir pagrįstai parinkdamas nuteistajam skiriamos bausmės rūšį, netinkamai nustatė jos dydį, todėl E. K paskirta bausmė yra per griežta.

28. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės dydį BK 41 straipsnio kontekste, pažymėtina, jog nusikalstamas veikas padariusiems asmenims skiriamos bausmės paskirtis apima ne tik asmens nubaudimo, tačiau ir jo resocializacijos tikslus. Å iÄ aplinkybę bÅ«tina įvertinti ne tik baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui parenkant sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį, bet ir nustatant jos dydį, kuris turi bÅ«ti proporcingas kiekvienoje konkrečioje byloje nustatytai aplinkybių visumai, nesuabsoliutinant asmens padarytų veikų pobÅ«džio. Be to už nužudymÄ numatytos sankcijos riboms esant labai plačioms, kiekvienu atveju labai svarbus ir asmenybės įvertinimas.

29. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas, spręsdamas dėl nuteistajam pagal BK 129 straipsnio 1 dalį skirtinos bausmės, akcentavo nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir pobÅ«dį apibÅ«dinančias aplinkybes. Nuteistasis padarė vienÄ tyčinį baigtÄ labai sunkų nusikaltimÄ , sukėlusį negrįžtamas pasekmes žmogaus gyvybei. Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ nuteistasis įvykdė iÅ¡gertuvių metu, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo pozicijÄ dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis padėjo atskleisti nusikalstamÄ veikÄ .

30. BK 59 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių sÄ raÅ¡as. Å io straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos alternatyvios aplinkybės, jog kaltininkas:

1) prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi; arba 2) padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Antroji aplinkybė nustatoma tuomet, kai kaltininkas gera valia aktyviais veiksmais padeda iÅ¡aiÅ¡kinti visas jam žinomas nusikalstamos veikos detales, surinkti daiktinius įrodymus, nurodo nusikalstamos veikos liudytojus ir kt. BÅ«tent savanoriÅ¡ki aktyvÅ«s veikÄ padariusio asmens veiksmai padedant atskleisti nusikaltimo esmę Å¡iuo atveju turi reikÅ¡mės sprendžiant apie Å¡ios lengvinančios aplinkybės buvimÄ .

Tačiau Å¡iuo atveju E. K. elgesyje tokie aktyvÅ«s ir savalaikiai veiksmai, siekiant padėti iÅ¡aiÅ¡kinti jo padarytÄ nusikaltimÄ savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų visumos, nenustatyti. Byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų padėjęs iÅ¡aiÅ¡kinti esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes nepriklausomai nuo to, ar teisėsaugos institucijoms žinoma apie jo padarytÄ nusikaltimÄ , ir bÅ«tent dėl jo aktyvios pagalbos tyrimui bÅ«tų atskleista nusikalstama veika. Jis 2020 m. balandžio 17 d. buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų jo namuose bei automobilyje radus kraujo pėdsakų, o apklausiamas pirmÄ jį kartÄ , taip pat bendraudamas su nužudytojo sutuoktine po įvykio, teigė nieko apie G.

F. ir jo buvimo vietÄ nežinojęs. Tik vėlesnio tyrimo metu jis sutiko parodyti nužudytojo lavono buvimo vietÄ , tačiau Å¡i aplinkybė, nors ir svarbi, vis tik nebuvo esminė, siekiant atskleisti įvykdytÄ nusikaltimÄ . Tai paneigia nuteistojo skunde dėstomus argumentus, todėl nėra pagrindo manyti, jog E. K. savo aktyviais savanoriÅ¡kais veiksmais padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti jo padarytÄ nusikaltimÄ , ir Å¡i aplinkybė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai nepripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

31. Vis tik, vien atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymas ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas, kaip ir nusikalstamos veikos sunkumas, negali bÅ«ti absoliučiu pagrindu asmeniui skirti laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis didesnis nei inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytas minimalios ir maksimalios bausmės dydžių vidurkis. Nors nėra abejonių, kad nuteistojo įvykdytas nusikaltimas pagal savo pobÅ«dį vertintinas itin neigiamai, o jo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl didelio girtumo ar negalėjimo prisiminti nužudymo aplinkybių nelemia mažesnio nei rÅ«Å¡inis veikos pavojingumo, tačiau vis tik sprendžiant dėl nuteistajam skirtinos bausmės dydžio, bÅ«tina įvertinti ne tik vykdytų nusikaltimų pobÅ«dį, stadijÄ , pavojingumÄ , nuteistojo kaltės formÄ ir rūšį, kurie buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo, tačiau, kaip jau minėta, svarbu atsižvelgti ir į kaltininko asmenybę.

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas aplinkybių, nurodytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, visumos nuteistajam paskirtos bausmės dydžio proporcingumo kontekste tinkamai neanalizavo. E. K. nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė bÅ«damas neteistas (teistumui iÅ¡nykus), neturėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, jo artimieji giminaičiai dar vykstant baudžiamajam procesui atlygino dalį nukentėjusiosios V. F. patirtos neturtinės žalos (2 000 Eur). Nors ankstesnis teistumas, jį vertinant kaip nuteistojo asmenybę charakterizuojančiÄ aplinkybę, E. K. apibÅ«dina neigiamai, tačiau vis tik atsižvelgtina į tai, kad ankstesni jo teisei prieÅ¡ingi veiksmai nebuvo susiję su smurto panaudojimu kitų asmenų atžvilgiu (nuteistasis buvo teistas už vengimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ ).

Objektyvių duomenų, kad nuteistajam bÅ«dingas smurtinio elgesio modelis, byloje nepateikta, o vien tai, kad keli ikiteisminio tyrimo metu bei teisme apklausti asmenys nurodė, jog E. K. ankstesnių iÅ¡gertuvių metu yra vartojęs fizinį smurtÄ , nesant kitų Å¡ias aplinkybes patikimai patvirtinančių įrodymų, galimybės nuteistÄ jį vertinti kaip iÅ¡imtinai neigiamai apibÅ«dinamÄ asmenį nesudaro. Juo labiau, nuteistojo artimieji bei su juo tame pačiame daugiabutyje name gyvenę kaimynai jį apibÅ«dino kaip draugiÅ¡kÄ , paslaugų asmenį, o žalingo alkoholio vartojimo, kuris sÄ lygotų dažnas nuteistojo teisei prieÅ¡ingo elgesio apraiÅ¡kas, neužfiksuota.

E. K. iki veikos padarymo buvo dirbantis (užsienyje), palaikė pozityvius socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais. AukÅ¡tesnės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai Å¡ių aplinkybių neįvertino ir dėl Å¡ios priežasties paskyrė nuteistajam bausmę, kuri yra per griežta ir neproporcinga, vertinant BK 41 straipsnio kontekste. Dėl Å¡ios priežasties nuteistajam už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina, nustatant jos dydį, mažesnį, tačiau artimÄ aptariamame straipsnyje numatytam Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmės minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkiui.

Dėl nukentėjusiosioms priteisto neturtinės žalos dydžio 32. Nesutikdamas su patenkinta civilinių ieÅ¡kinių dalimi dėl neturtinės žalos atlyginimo, nuteistasis praÅ¡o jÄ sumažinti teigdamas, jog nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų santykiai su G. F. nebuvo labai artimi, o ir teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos nustatant neturtinės žalos dydį tokio pobÅ«džio bylose.

33. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡kas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalÄ patyrusiam asmeniui piniginę satisfakcijÄ , kuri apskaičiuojama labai detaliai iÅ¡analizavus visÄ nukentėjusiojo patirtÄ skriaudÄ â€“ dvasinius iÅ¡gyvenimus, darbingumo sumažėjimÄ ar netekimÄ , apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Teismai, priteisdami neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, tačiau remiasi ir teismų praktika analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose.

34. Tačiau Å¡iame kontekste pažymėtina, kad nors teismų praktika nagrinėjant baudžiamÄ sias bylas, kuriose inkriminuojama BK 129 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, yra pakankamai gausi, tačiau dėl itin plataus spektro aplinkybių, kurias nustačius asmens veiksmai kvalifikuojami pagal aptariamÄ baudžiamojo įstatymo straipsnį, asmenims nustatomų iki mirties padarytų sveikatos sutrikdymų masto ir pobÅ«džio, priteistinos minimalaus ir maksimalaus dydžio neturtinės žalos ribos nėra vienareikÅ¡mės. AnalogiÅ¡ka situacija susiklosčiusi ir vertinant žuvusiojo motinai priteistos neturtinės žalos dydį nuteistojo apeliaciniame skunde cituojamoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-62-487/2021.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje byloje nei faktinės bylos aplinkybės, nei nužudytajam padaryti sužalojimai, jų pobÅ«dis, veikos padarymo aplinkybės nėra tapatÅ«s ar savo esme panaÅ¡Å«s aptartai situacijai ir dėl Å¡ios priežasties negali bÅ«ti vertinami kaip pagrindas nustatant neturtinės žalos dydį. Be to, kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad sužalojus žmogų (be kita ko, ir jį nužudžius) priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikÄ priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Taigi teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos.

35. Nagrinėjamu atveju nuteistojo veiksmais buvo nužudytas nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės V. F. sutuoktinis, An. F. sÅ«nus, o A. F.s tėvas. Civiliniuose ieÅ¡kiniuose patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertinusios, atitinkamai, 120 000 Eur ir po 100 000 Eur, nukentėjusiosios akcentavo itin artimus ryÅ¡ius su G. F.. V. F. nurodė, kad su sutuoktiniu santuokoje gyveno 21 metus, juos siejo glaudus emocinis ryÅ¡ys, be to, jie vienas kitam padėdavo buityje, kartu leisdavo laisvalaikį, buvo vienas kitam ramstis dukrai iÅ¡vykus mokytis kitame mieste.

Patirtas didelis stresas trukdo nukentėjusiajai dirbti, ji patiria dvasinius iÅ¡gyvenimus, sutriko jos emocinė sveikata. Be to, ji patyrė didelį stresÄ atpažindama sutuoktinio kÅ«nÄ . Nukentėjusioji A. F. nurodė esanti vienintelis vaikas Å¡eimoje, jÄ su tėvu siejo glaudus, intensyvus emocinis, dvasinis ryÅ¡ys, nuoÅ¡irdus ir artimas bendravimas. Jie vienas kitam padėdavo, kartu leisdavo laisvÄ laikÄ . Dėl patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų sumažėjo jos bendravimas su aplinkiniais, sutriko emocinė bÅ«klė, o savaitė, kai reikėjo laukti, kol bus surastas paslėptas tėvo kÅ«nas, buvo itin sukrečianti.

Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, taip pat įvertinęs tai, kad kaltininkas iki nusikalstamos veikos įvykdymo buvo dirbantis, turi turto, į kurį bus galimybė nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , tačiau turės atlikti ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos dydį sumažino, nukentėjusiosioms V. F. ir A. F. nustatydamas po 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iÅ¡ nukentėjusiajai V. F. priteistos žalos dydžio iÅ¡skaičiuojant 2 000 Eur, kuriuos nuteistasis atlygino savanoriÅ¡kai, o An.

F. – 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti 36. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas priteistinos neturtinės žalos dydį, pagrįstai ir teisingai įvertino nukentėjusiosioms kilusias sunkias pasekmes jų dvasinei bei emocinei gerovei, taip pat E. K. asmenybę bei jo veikos pavojingumÄ apibÅ«dinančias aplinkybes. Å iuo atveju bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad G. F. kÅ«nas po nusikalstamos veikos įvykdymo buvo paslėptas nuteistajam jį užkasant ir buvo rastas nuo nužudytojo dingimo praėjus apie savaitei laiko.

Å i aplinkybė neabejotinai didino nukentėjusiųjų patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sudarė pagrindÄ spręsti apie nuteistojo abejingÄ požiÅ«rį į juos. Apeliaciniame skunde nuteistasis, ginčydamas nukentėjusiųjų ryÅ¡ių su nužudytuoju tamprumÄ , tvirtino, kad jo ieÅ¡koti buvo pradėta tik kitÄ dienÄ , ir tai sÄ lygoja manymÄ , kad G. F. gyveno atskirÄ asmeninį gyvenimÄ . Pagrindo sutikti su Å¡iais argumentais nėra. IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad G. F. su dukra tarėsi dėl jo parvežimo, taigi A. F. neabejotinai rÅ«pinosi tėvo saugumu grįžtant namo.

Tiek ji, tiek nukentėjusioji V. F. kitÄ dienÄ po įvykio sistemingai ir aktyviai ieÅ¡kojo nužudytojo, bendraujant su D. Č., pačiu nuteistuoju, siekiant G. F. buvimo vietÄ . Taigi vien tai, kad nukentėjusiosios pradėjo ieÅ¡koti sutuoktinio kitos dienos ryte po to, kai iki 22 val. G. F. į namus negrįžo, niekaip nesÄ lygoja vertinimo, kad jų ryÅ¡iai su nužudytuoju buvo abejotini ar nepakankamai glaudÅ«s.

37. Atsižvelgiant į formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , neturtinės žalos dydis nužudymo atveju (BK 129 straipsnio 1 dalis) siekia 30 000 Eur sutuoktiniui (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-697/2018), 28 985 Eur vaikui (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-437-696/2016), 50 000 Eur vienam iÅ¡ tėvų (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-174-788/2017). Å iuo atveju, kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje, fizinis smurtas nužudytojo atžvilgiu buvo panaudotas iÅ¡gertuvių metu, taigi įtakos jam panaudoti turėjo iÅ¡gertas alkoholio kiekis bei galimai menkavertė tokio smurto panaudojimo priežastis.

Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad konfliktas tarp nuteistojo ir nužudytojo kilo pastarajam išprovokavus. Aptartos bei pirmosios instancijos teismo įvertintos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad neturtinės žalos dydis, nustatytas nukentėjusiosioms V. F. ir A. F., turėtų būti mažinamas. Teismas, priimdamas sprendimus dėl šioms nukentėjusiosioms atlygintinos neturtinės žalos įrodytumo ir jos dydžio, laikėsi BPK 113, 115 straipsnių, CK 6.250 straipsnio reikalavimų ir išsamiai pasisakė dėl visų šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, tinkamai individualizavo žalos dydį.

38. Vis tik, pagrindo pritarti skundžiamame nuosprendyje nužudytojo motinos An. F. nustatytam patirtos neturtinės žalos dydžiui nėra. Remiantis teismų formuojama praktika, pilnamečio žuvusio asmens tėvams įprastai priteisiamas mažesnis piniginės kompensacijos dydis. Tokia iÅ¡vada (iÅ¡skyrus tam tikras iÅ¡imtis, kai konkrečioje situacijoje identifikuojamas glaudesnis emocinis ryÅ¡ys ir itin stiprÅ«s netekties iÅ¡gyvenimai) darytina atsižvelgiant į tai, kad brandaus amžiaus sulaukę, aiÅ¡kiai pasaulėžiÅ«rÄ susiformavę, savarankiÅ¡kÄ gyvenimÄ turintys ir atskiras Å¡eimas sukÅ«rę asmenys gali kiek lengviau iÅ¡gyventi artimo žmogaus netektį.

Å iuo atveju iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio negalima spręsti, kad nukentėjusiosios An. F. patirta neturtinė žala buvo tiek reikÅ¡mingai didesnė nei kitų nukentėjusiųjų, kad sudarytų pagrindÄ jÄ Ä¯vertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, nustatant apie trečdaliu didesnį nei kitų nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydį. Neabejotina, kad nukentėjusiajai netekus vienintelio sÅ«naus, su kuriuo jÄ siejo glaudus ir intensyvus emocinis, dvasinis ryÅ¡ys, nuoÅ¡irdus ir artimas bendravimas, jos patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai yra sunkÅ«s, o pasekmių, jog jos prarastas ryÅ¡ys su sÅ«numi nebus atkurtas, suvokimas turėjo neigiamos įtakos nukentėjusiosios psichologinei bÅ«klei.

Vis tik, be kita ko, įvertinus nukentėjusiosios amžių (gim. (duomenys neskelbtini) m.), objektyvÅ«s duomenys, jog kraujospÅ«džio ir cukraus kiekio kraujyje svyravimai, bėrimas veido, pėdų, blauzdų srityse, paÅ«mėjęs kojų grybelis patikimai nepagrindžia Å¡ių somatinių sveikatos sutrikimų sÄ ryÅ¡io su nukentėjusiosios patirtais emociniais bei dvasiniais iÅ¡gyvenimais netekus sÅ«naus, kuris, nukentėjusiosios V. F. teigimu, apie 21 metus buvo sukÅ«ręs savo Å¡eimÄ . Nukentėjusioji An.

F. gyveno netoliese G. F. gyvenamosios vietos, jis ja rÅ«pinosi ir lankė, tačiau vien suaugusio vaiko rÅ«pestis atskirai gyvenančiais senyvo amžiaus tėvais negali sÄ lygoti Å¡ių artimųjų giminaičių reikÅ¡mingai didesnio nei nužudytojo Å¡eimos narių patirtos neturtinės žalos dydžio, iÅ¡reikÅ¡to pinigais. Taigi, atsižvelgiant į Å¡ioje baudžiamojoje byloje ginamos vertybės specifikÄ , nužudytajam padarytų sužalojimų mastÄ , taip pat vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais bei įvertinant kaltininko elgesį po veikos padarymo bei tolesnio baudžiamojo proceso metu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiosios An.

F. neturtinės žalos dydis nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje mažintinas iki 30 000 Eur.

39. Kartu pažymėtina, kad An. F. pareiÅ¡kus civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojo proceso metu, dar iki Å¡io proceso pabaigos, Å¡i nukentėjusioji mirė ((duomenys neskelbtini)). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimu jos palikimÄ priėmė A. F. (7 t., b. l. 11), kuri nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taip pat dalyvauja nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės procesiniu statusu.

40. Baudžiamajame procese civilinis ieÅ¡kovas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris reikalauja atlyginti dėl nusikalstamos veikos patirtÄ turtinę ar neturtinę žalÄ (BPK 110 straipsnio 1 dalis). Civilinio ieÅ¡kovo statuso įgijimÄ lemia du pagrindai: juridinis ir faktinis. Juridinis pagrindas – tai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis pripažinti asmenį civiliniu ieÅ¡kovu. Faktinis pagrindas reiÅ¡kia, jog byloje civilinį ieÅ¡kinį gali pareikÅ¡ti ne bet kas, o tik asmuo (fizinis ar juridinis), dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos ir reikalaujantis jÄ atlyginti.

Faktinis pagrindas grindžiamas objektyviais duomenimis, leidžiančias nustatyti nusikalstama veika padarytos žalos faktÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-124-648/2016). Vis tik, remiantis teismų praktika, mirus asmeniui, teisme pareiÅ¡kusiam reikalavimÄ atlyginti jo patirtÄ neturtinę žalÄ dėl artimojo mirties, jo materialiųjų subjektinių ir procesinių teisių perėmimas yra galimas. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iki mirties vykstant teismo procesui, nukentėjusioji An.

F., teikdama ieÅ¡kinį, įrodinėjo savo patirtus iÅ¡gyvenimus, netekties skausmÄ , nurodė su tuo susijusias reikÅ¡mingas aplinkybes. Žuvusio asmens motina, bÅ«dama tiesioginė nukentėjusioji, kreipdamasi į teismÄ , tokiu bÅ«du aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ siekti atlyginimo už jai padarytÄ Å¾alÄ , t. y. įgyvendinti savo turimÄ teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kinyje jos reikalavimas buvo konkretizuotas, apibrėžta pinigų suma, kurios atlyginimo buvo siekiama. Ji pateikė įrodymus ir paaiÅ¡kinimus dėl patirtos neturtinės žalos, tačiau dėl mirties nespėjo įgyvendinti savo teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ iki galo.

Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-421/2019 konstatavo, kad paveldėtojai tokiu atveju paveldi civilinio ieÅ¡kovo apibrėžtÄ turtinę reikalavimo teisę, kylančiÄ iÅ¡ jo patirtos neturtinės žalos, o toks palikėjo reikalavimas paveldėjimo teisės aspektu kvalifikuotinas ne kaip neatskiriamai susijęs su palikėjo asmeniu, o kaip palikėjo turtinė reikalavimo teisė, kuri įeina į paveldėjimo objektÄ . Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad mirusios nukentėjusiosios An.

F. patirta neturtinė žala priteistina jos teisių perėmėjai, pagal pareiÅ¡kimÄ priėmusiai palikimÄ A. F.. Dėl nukentėjusiosios A. F. iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti 41. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti praÅ¡omos sumos, o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas, atsižvelgdamas į kaltininko turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

42. Å iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. rugsėjo 14 d. pažyma Nr. (12.36Mr) PT-6067, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiosios A. F. advokato atstovavimo iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 430,38 Eur. Apeliacinį skundÄ nagrinėjamoje byloje padavė tik nuteistasis, tačiau jame ginčijami civilinių ieÅ¡kinių ir jų dydžio klausimai, tiesiogiai susiję su nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų interesais.

Nukentėjusiosios A. F. atstovas dalyvavo procese, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ nuteistojo apeliacinį skundÄ , nukentėjusiosios pozicijÄ apeliacinės instancijos teisme atstovavo ir teismo posėdžio metu (posėdžio trukmė 50 min.). Nors E. K. Å¡iuo metu yra nedirbantis, tačiau Å¡i aplinkybė sprendžiant dėl nukentėjusiojo realiai patirtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo negali bÅ«ti suabsoliutinama. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad iki veikos padarymo nuteistasis vykdė darbo veiklÄ užsienyje, turi turto, į kurį gali bÅ«ti nukreipiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas.

Duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ spręsti apie itin sunkiÄ nuteistojo finansinę padėtį nenustatyta. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo apeliacinio skundo dalis, susijusi su nukentėjusiosioms priteistu neturtinės žalos dydžiu, iÅ¡ dalies tenkinama, be to, nukentėjusiosios atstovas, pateikdamas atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , jį grindė iÅ¡ esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios nurodomos ir kitos nukentėjusiosios pateiktame atsiliepime, teismo posėdžio, kuris vyko nuotoliniu vaizdo konferencijos bÅ«du, metu atstovas jokių naujų argumentų ar praÅ¡ymų dėl įrodymų tyrimo nepateikė, iÅ¡ esmės palaikė valstybinio kaltintojo pozicijÄ , todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pažymoje nurodytas antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai A. F. iÅ¡laidų dydis yra nepagrįstas ir neatitinka advokato atstovavimo apimties Å¡iÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka.

Taigi remiantis tuo, kas išdėstyta, iš nuteistojo valstybės naudai priteisiamos 300 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl nukentėjusiosios A. F. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 ir 4 punktais, n u s p r e n d ž i a: Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendį pakeisti: pašalinti iš Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu įrodytomis pripažintų E. K. nusikalstamos veikos aplinkybių tai, kad 2020 m. balandžio 15 d.

įvykio metu jis, suduodamas smÅ«gius G. F. (G. F.) į įvairias kÅ«no vietas, padarė jam pjautinę žaizdÄ deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, odos įbrėžimus su poodine kraujosruva deÅ¡iniame žaste ties alkÅ«ne bei odos nubrozdinimÄ krÅ«tinės lÄ stos kairiame Å¡one su penkto Å¡onkaulio lūžiu ir kairio plaučio pažeidimu. Taip pat patikslinti, kad E. K. nukentėjusiajam į įvairias kÅ«no vietas sudavė ne daugiau kaip Å¡eÅ¡iolika smÅ«gių. Nuteistajam E. K. už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirtÄ 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti ir už Å¡io nusikaltimo padarymÄ paskirti jam bausmę – laisvės atėmimÄ 10 (deÅ¡imčiai) metų.

Nukentėjusiajai An. F. priteistos 50 000 Eur (penkiasdeÅ¡imties tÅ«kstančių eurų) neturtinės žalos dydį sumažinti, iÅ¡ nuteistojo E. K. A. F. (kaip įpėdinei) priteisiant 30 000 Eu (trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių eurų) An. F. patirtai neturtinei žalai atlyginti. KitÄ Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . IÅ¡ nuteistojo E. K. valstybės naudai priteisti 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) nukentėjusiosios A. F. advokato atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Nerijus Meilutis Regina Pocienė