2019-06-12 Nr. AB-12796-3-63-3-00448-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-819-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00448-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.3; 19.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, kurio teises ir pareigas perėmė valstybės įmonė Registrų centras, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. N. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) Klaipėdos filialo (toliau – ir atsakovas) 2017 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-114 „Dėl nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir Sprendimas, Klaipėdos filialo sprendimas) ir atsakovo VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. csprl-78 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ (toliau – ir Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas) bei įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą priimti naują sprendimą (pareiškėjo prašymą patenkinti ir įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą pastato – poilsio namo, žymimo indeksu 19K1ž, (toliau – ir ginčo objektas) kadastro duomenis bei įregistruoti daiktines teises į jį registratoriui pateiktos 2017 m. sausio 25 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. l (toliau – ir Deklaracija) pagrindu).

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam pagal 2016 m. balandžio 22 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 16SŽN-33-(14.16.55.) išnuomotas valstybinis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas su 2017 m. sausio 26 d. prašymu Nr. 13546693 kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą dėl jam priklausančio nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir daiktinių teisių į jį įregistravimo. Klaipėdos filialo sprendimu atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Centriniam registratoriui, kuris atmetė jo skundą ir paliko galioti Klaipėdos filialo sprendimą.

3. Pareiškėjo nuomone, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 14 straipsnio 3 dalies nuostatą, kadangi nenurodė, kokie konkrečiai duomenys neatitinka šio daikto kadastro bylos duomenų. Priimti sprendimai yra be motyvų, o poilsio namo kadastro duomenys, kurie yra įrašyti į Deklaraciją, atitinka daikto kadastro bylos duomenis. Pareiškėjas pažymėjo, kad statinio statybos metų data negali būti pagrindu pripažinti kadastro duomenų neatitikimus su kadastro byloje užfiksuotais duomenimis ar deklaracijoje apie statybos užbaigimą užfiksuotais duomenimis. Statinio statybos metai neturi jokios esminės reikšmės įrašant daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes statinio statybos metai yra identifikuoti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje, o Deklaracija yra galiojantis dokumentas ir yra užpildytas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.

4. Pareiškėjas nurodė, jog VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas jokiais motyvais nepagrindė Deklaracijos netinkamumo, o duomenų neatitikimas nebuvo tinkamai identifikuotas, be to, deklaracijoje apie statybos užbaigimą nėra privaloma nurodyti statinio statybos metų. Pareiškėjas pažymėjo, kad pateikė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 841.2.2.3 punkte reglamentuotą deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuri atitinka teisės aktų reikalavimus.

5. Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas (toliau – ir teritorinis registratorius, Klaipėdos filialas) atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

6. Atsakovas nurodė, kad pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. kadastrinių matavimų duomenis ginčo objekto statybos metai yra 1969 metai, todėl pateikta Deklaracija, surašyta kaip naujam statiniui, nėra tinkamas dokumentas. Kadastro įstatymo 12 straipsnyje nurodyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisiniai pagrindai; daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats daiktas (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 13 str. 1 d.). Teritorinis registratorius pareiškėjo prašymo įregistruoti ginčo objekto daiktines teises netenkino vadovaudamasis Registro įstatymo 29 straipsnio 2 punktu. 2016 m. rugsėjo 15 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje užfiksuota, kad ginčo objekto statybų pabaigos data yra 1969 metai, todėl pagal pareiškėjo pateiktuose dokumentuose užfiksuotus duomenis, turėtų būti vadovaujamasi Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo (toliau – ir Sąrašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 (toliau – ir Nutarimas Nr. 278), 3.2 punktu.

7. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti remiantis Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendime išdėstytais motyvais ir argumentais.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

9. Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad pareiškėjo ginčijamuose administraciniuose aktuose pagrįstai buvo konstatuota, jog pareiškėjas nepateikė dokumento nekilnojamam daiktui įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą pagal Kadastro įstatymo 12 straipsnio nuostatas, o daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, jeigu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats daiktas (Registro įstatymo 13 str. 1 d.), be to, daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma.

II. 10. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjo A. N. skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas nuosavybės teise Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos; įregistruotas juridinis faktas – sudaryta nuomos sutartis, nuomininkas – A. N.. Šiame žemės sklype esantis ginčo objektas ir daiktinės teisės į jį neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Pagal 2016 m. rugsėjo 23 d. kadastrinių matavimų duomenis ginčo objekto statybos metai yra 1969 metai, paprastojo remonto metai – 2015 metai; Deklaracijoje padaryti įrašai apie pastatytą naują statinį ir atliktą statinio paprastąjį remontą. Teismas nurodė, kad tiek teritorinis registratorius, tiek Centrinis registratorius neturėjo pagrindo abejoti pareiškėjo pateiktais matininkės parengtais duomenimis apie tai, jog ginčo objekto statybos pabaigos data yra 1969 metai.

12. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju Deklaracija nebuvo tinkamas pagrindas nekilnojamojo turto registracijai atlikti, todėl nebuvo teisinio pagrindo registruoti ginčo objektą pareiškėjo Klaipėdos filialui pateiktos Deklaracijos pagrindu, kadangi pareiškėjas, vadovaujantis Kadastro įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. gegužės 1 d.) 12 straipsnio 4 dalimi, norėdamas įregistruoti 1969 metais baigtą statyti statinį, turėjo pateikti Nutarimu Nr. 278 patvirtinto Sąrašo (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. lapkričio 9 d.) 3.2 punkte nurodytus dokumentus. Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagrįstai atsisakė įregistruoti ginčo objektą, nes dokumentai, kurių pagrindu buvo prašoma atlikti registraciją, neatitiko įstatyme nustatytų reikalavimų.

13. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjo atstovo teismo posėdžio metu pateikta 2006 m. gruodžio 18 d. pastatų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2006/12/18, 2006 m. gruodžio 18 d. perdavimo–priėmimo aktas neatitiko tokiems dokumentams keliamų reikalavimų: nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys turėjo būti notarinės formos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 str. 1 p.), o notarinės formos nesilaikymas tokius sandorius daro negaliojančiais.

14. Teismas nurodė, jog Registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą registruotinos tik, kai yra įregistruotas pats daiktas, t. y. neįregistravus ginčo objekto Nekilnojamojo turto registre, nebuvo teisinio pagrindo registruoti pareiškėjo daiktinių teisių į jį.

15. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl skundas netenkintinas, o netenkinus pareiškėjo skundo dėl sprendimų panaikinimo, netenkintinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas – įpareigoti Klaipėdos filialą priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą patenkinti.

III. 16. Pareiškėjas A. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

17. Pareiškėjas teigia, kad atsakovai ir teismas netinkamai taikė ir aiškino Kadastro įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi Klaipėdos filialo sprendime nenurodyta, kokie konkrečiai duomenys neatitinka ginčo objekto kadastro duomenų bylos duomenų. Dėl šios priežasties atsakovų sprendimai ir teismo sprendimas yra be motyvų, o pareiškėjo ginčo objekto kadastro duomenys, kurie yra įrašyti į Deklaraciją visiškai atitinka kadastro bylos duomenis.

18. Pareiškėjo nuomone, ginčo objekto statybos metų data negali būti pagrindu pripažinti kadastro duomenų neatitikimus su kadastro byloje užfiksuotais duomenimis ar deklaracijoje apie statybos užbaigimą užfiksuotais duomenimis, kadangi statinio statybos metai neturi jokios esminės reikšmės įrašant daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Nauja statinio statyba neturėtų būti vertinama kaip statinio statyba deklaracijos užpildymo metu, kadangi jokie įstatymai neriboja statytojo veiksmų dėl deklaracijos užpildymo laikotarpio ir statinio statybos metų. Pareiškėjo teigimu, statytojas yra visiškai atsakingas už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, todėl teritorinis registratorius neturi kompetencijos kaip nors neigti ar nepripažinti deklaracijoje nurodytų duomenų, be to, nesudėtingo statinio teisinė registracija viešajame Nekilnojamojo turto registre nėra privaloma, tačiau statinio savininko pageidavimu toks statinys gali būti registruojamas. Pareiškėjo pateikta Deklaracija yra tinkamas ir pakankamas dokumentas, kurio pagrindu ginčo objekto kadastro duomenys būtų įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą.

19. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimo motyvas dėl Deklaracijos netinkamumo nėra pagrįstas jokiais teisės aktais, kadangi pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ši deklaracija yra galiojanti, o pagal Registro įstatymą ir Kadastro įstatymą teritoriniam registratoriui nėra suteikta teisė pripažinti negaliojančia deklaraciją apie statybos užbaigimą, tačiau yra nustatyta pareiga teritoriniam registratoriui šio dokumento duomenis įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą.

20. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė Nutarimo Nr. 278 nuostatas, kadangi šis nutarimas nėra privalomas asmenims, kurie teikia prašymus dėl nekilnojamojo daikto įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą, ir jame yra reglamentuotos išimtys atitinkamiems statiniams. Tačiau minėtas nutarimas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, kadangi ginčo objektas yra įsigytas 2006 m. gruodžio 18 d. ir pareiškėjas turi statybos teisę patvirtinantį dokumentą – Deklaraciją.

21. Pareiškėjo nuomone, teismo padarytos išvados dėl pastatų 2006 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties negaliojimo šioje byloje yra perteklinės ir nereikšmingos, kadangi byloje nebuvo ginčo dėl šio sandorio galiojimo. Teismas buvo šališkas ir neobjektyvus, kadangi išėjo už skundo nagrinėjimo ribų.

22. Atsakovas VĮ Registrų centras (Klaipėdos filialo teisių ir pareigų perėmėjas) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad motyvus šioje byloje yra išsamiai išdėstęs pateiktame 2017 m. liepos 21 d. atsiliepime ir juos palaiko.

23. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. VĮ Registrų centras nurodo, kad motyvus šioje byloje yra išsamiai išdėstęs pateiktame Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendime ir kartu su 2017 m. liepos 21 d. atsiliepimu į skundą yra pateikęs sprendimą pagrindžiančius dokumentus.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

25. Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, kad savo poziciją išdėstė 2017 m. rugpjūčio 9 d. pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą ir šios pozicijos nekeičia.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamos bylos esminis dalykas – VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2017 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-114, kuriuo atsisakyta įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą poilsio pastato 19K1Ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis bei įregistruoti daiktines teises į jį pareiškėjo A. N. vardu pagal 2017 m. sausio 25 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. l, pagrįstumas ir teisėtumas.

27. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 26 d. su prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą, prašydamas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamąjį daiktą – pastatą – vasarnamį, pažymėtą plane 19K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teises į jį pareiškėjo vardu. Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė 2016 m. rugsėjo 15 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, 2015 m. lapkričio 17 d. žemės sklypo planą, Deklaraciją ir 2016 m. rugsėjo 28 d. sutartį. Atsakovas Sprendimu netenkino prašymo, nustatęs, kad dokumento, kuriuo remiantis prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutapo su daikto kadastro duomenų bylos duomenimis, o daiktinės teisės registruojamos, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas, pareiškėjo nurodomas statinys nėra įregistruotas. Pareiškėjo prašymas netenkintas vadovaujantis Kadastro įstatymo 14 straipsnio 3 punktu (Sprendime nurodyta 3 dalis), Registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi ir 29 straipsnio 2 punktu.

28. Nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą, Nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą ir kt. reglamentuoja Kadastro įstatymas. Šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas (Kadastro įstatymo 2 str. 4 d.). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla – nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą rinkinys (Kadastro įstatymo 2 str. 4 d.). Kadastro įstatymo 5 straipsnis konkrečiai nurodo, kokie nekilnojamieji daiktai yra laikomi Nekilnojamojo turto kadastro objektais, o 6 straipsnyje konkrečiai nurodoma, kokie kadastro duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą. Pažymėtina, kad Kadastro įstatymo 6 straipsnis 2 dalies 11 punkte nurodyta, jog įrašomi statinio statybos (rekonstravimo) pradžios ir pabaigos metai.

29. Kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Pagal Registro įstatymo 29 straipsnio 2 punktą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jei nustatoma, kad dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Pagal Registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre teisingumą ir apsaugą.

30. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisiniai pagrindai nustatyti Kadastro įstatymo 12 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; rašytiniai sandoriai; kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (Kadastro įstatymo 12 str. 2 d.), o kadastro tvarkytojui pateikiamų dokumentų sąrašą, kai yra prašoma įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą duomenis apie statinius, kurie buvo įgyti ar pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., nustato Vyriausybė (Kadastro įstatymo 12 str. 4 d.).

31. Kadastro 14 straipsnis nustato Kadastro tvarkytojo teisę atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju atsisakyta įrašyti poilsio namo kadastro duomenis, vadovaujantis Kadastro 14 straipsnio 3 punktu, kuris nustato, kad atsisakoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, jei nustatoma, kad dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis.

32. Apibendrinant konstatuotina, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas (nagrinėjamu atveju atsakovas) turėjo išsamiai patikrinti pareiškėjo pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises Nekilnojamojo turto registre, įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą galėjo tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-361-492/2015; 2015 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-623-143/2015; kt.)

33. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame Lietuvos Respublikai, esantis ginčo objektas (pastatas – poilsio namas, žymimas indeksu 19K1ž) ir daiktinės teisės į jį neįregistruotos Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre. Pagal 2016 m. rugsėjo 23 d. kadastrinių matavimų duomenis „Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenys“ ginčo objekto statybos metai yra 1969 metai, paprastojo remonto metai – 2015 metai, o Deklaracijoje įrašyti duomenys apie pastatytą naują statinį ir atliktą statinio paprastąjį remontą.

34. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ginčo objektas pastatytas 1969 metais, konstatavo, jog pareiškėjas, siekdamas įregistruoti 1969 metais pastatytą statinį, pagal Kadastro įstatymo 12 straipsnio 4 dalį turėjo pateikti Nutarimu Nr. 278 patvirtinto Sąrašo 3.2 punkte nurodytus dokumentus, o ne Deklaraciją. Sąrašo 2.3 punkte įtvirtinta, kad pastatyti seni statiniai Nekilnojamojo turto registre registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus ir statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus, jeigu statiniai buvo pastatyti miesto gyvenamojoje vietovėje iki 1991 m. liepos 25 d. Taip pat nurodomi dokumentai, patvirtinantys statybos teisėtumo faktą.

35. Pareiškėjas, nesutikdamas su aptartais pirmosios instancijos teismo argumentais, laikosi pozicijos, kad Deklaracija yra tinkamas ir pakankamas dokumentas, kurio pagrindu statinio kadastro duomenys turėjo būti įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, be to, jis statinį įgijo 2016 m. gruodžio 18 d., todėl Vyriausybės nutarimas Nr. 278 šiuo atveju netaikytinas. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

36. Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus, akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai ir konkrečiai nurodė aplinkybes, dėl kurių Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas, turintis užtikrinti, kad būtų išviešinti faktai apie asmenų įgytą nuosavybės teisę į daiktus tokiu būdu, jog būtų užtikrinta nuosavybės teisių apsauga, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus, privalantis įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą, negalėjo įrašyti klaidinančių ir prieštaraujančių duomenų, nurodytų Deklaracijoje.

37. Pagal Deklaracijos surašymo metu galiojusio Statybos įstatymo 28 straipsnį deklaracija apie statybos užbaigimą gali būti pagrindu atlikti statinio registraciją Nekilnojamojo turto registre, tačiau tai nėra absoliutus (be jokių sąlygų) pagrindas Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui atlikti tokį veiksmą. Kad tai būtų galima padaryti, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas (atsakovas) turėjo patikrinti, ar nėra (tokio veiksmo atlikimo metu nebuvo) Kadastro įstatymo 14 straipsnio nurodytų aplinkybių, kurioms (nors vienai iš jų) esant ginčo objekto kadastrinių duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą nėra leidžiamas.

38. Byloje nustatyta ir tai patvirtina byloje surinkti įrodymai, kad statinys pastatytas 1969 metais, o Deklaracijoje nurodyta, kad pastatytas naujas statinys. Pareiškėjas nurodo, kad statinį įsigijo 2006 m. gruodžio 18 d. pagal pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau Nekilnojamojo turto registre tokie duomenys nėra įregistruoti. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo pasisakė dėl 2006 m. gruodžio 18 d. sandorio, tačiau šie argumentai nėra pagrįsti, nes pareiškėjas šį sandorį jau buvo pateikęs atsakovui, kad būtų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą, tačiau šis prašymas 2007 m. liepos 19 sprendimu nebuvo tenkintas, taip pat 2007 m. gegužės 2 d. atsakovo sprendimu nebuvo tenkintas pareiškėjo prašymas įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į statinį minėto sandorio pagrindu, ir šiomis aplinkybėmis atsakovas grindė atsikirtimus į skundą (b. l. 73), be to, pareiškėjas byloje teikė 2006 m. gruodžio 18 d. sutartį (b. l. 124). Kadangi šioje byloje nenustatyta, jog pareiškėjas statinį įsigijo 2006 m. gruodžio 18 d., todėl pagrįstai šioje byloje buvo nustatyta, kad turi būti vadovaujamasi Vyriausybės nutarimo Nr. 278 nuostatomis.

39. Apibendrindama nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė motyvuotą ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimus atitinkantį sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. N. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė